Civilinė byla Nr. e2A-407-587/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00755-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Jurgitos Sujetienės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4577-955/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. E., tretiesiems asmenims R. M., DNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir AB „Lietuvos draudimas“) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. E. 4 518,03 Eur turtinės žalos atlyginimą, 200,53 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2021 m. lapkričio 4 d. ieškovė pateikė prašymą, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimus, nurodė, jog ieškovė gavo iš atsakovės 1 476,50 Eur dydžio žalos atlyginimą ir jį įskaitė, prašo iš atsakovės priteisti 3 088,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, 137,10 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018 m. gruodžio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nuo likusios ieškinio dalies ieškovė atsisakė, patvirtino, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai žinomos.  

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės bendrovėje apdraustas būsto draudimu. Ieškovė nuostolį apskaičiavo ir draudimo išmoką išmokėjo vadovaudamasi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Kai atkūrimo verte apdrausti pastatai ar namų turtas sugadinami dėl draudžiamojo įvykio, nuostolis yra šio turto remonto kaina – remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal „Sistela“ programa sudarytą lokalinę sąmatą apskaičiavo apdrausto turto remonto kainą – 3 875,42 Eur. Namų turtui padaryta žala sudaro 690 Eur. Iš viso ieškovė išmokėjo 4 565,42 Eur draudimo išmoką. Ieškinys atsakovei pareikštas atskaičius 47,39 Eur nusidėvėjimą – 0,8 procento už metus nuo 1 525,48 Eur medžiagų kainos, bet ne nuo darbų kainos.

3.       Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas atsakovei priklausančiame bute trūkus radiatoriui. Tokio pobūdžio bylose yra svarbu nustatyti užpylimo židinį, o priežastys, dėl kurių įvyko užpylimas, nėra svarbios. Atsakovė teigia, kad jos bute esantys radiatoriai yra bendro naudojimo inžineriniai tinklai. Aplinkybė, kad trūko bute esantys radiatoriai, savaime nepašalina atsakovės, kaip turto savininkės, atsakomybės už pareigos tinkamai eksploatuoti bute esančią inžinerinę įrangą nevykdymą. Ieškovės vertintojas pats lankėsi įvykio vietoje, matė apgadinimus ir įvertino žalą. Atsakovės ekspertas nebuvo įvykio vietoje, žalą vertino tik iš pateiktų nuotraukų. Gali būti sulieta tik dalis lubų ar sienų, tačiau vengiant spalvinių skirtumų turi būti perdažyta visa plokštuma.

4.       Atsakovė I. E. ieškovės ieškinį prašė atmesti. Atsakovės atstovas kuratorius R. E. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra atlyginta 1 476,50 Eur sumos jo pasamdyto turto vertintojo apskaičiuota žala. Jam prašant, AB „Lietuvos draudimas“ nepagrindė žalos dydžio ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Be to, sumokėjus 1 476,50 Eur sumą, jokių raginimų ar pretenzijų iš ieškovės negavo.

5.       Atsakovė nesutinka su tuo, jog ieškovė neprivalo įrodinėti priežasties, dėl kurios tekėjo vanduo iš atsakovės buto. Atsakovės bute trūko originalus radiatorius, t. y. sumontuotas pastačius pastatą, jokio poveikio buto savininkė jam nedarė. Tam, kad taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnį, būtina nustatyti atsakovės bute trūkusio radiatoriaus priklausomybę. Daugiabučio namo savininkų bendrajai dalinei nuosavybei priskiriama bendroji pastato inžinerinė sistema, kuri apima šilumos vamzdynus ir armatūrą nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose, įskaitytinai patalpų šildymo prietaisus. Žalą sukėlusi patalpų šildymo prietaiso avarija įvyko ne dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių įrenginių trūkumų, o dėl bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio šildymo prietaiso, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, defekto.

6.       Ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų dalis kelia abejonių, jų įtraukimas į sąmatą nėra pagrįstas pakankamais įrodymais. Ieškovės pateiktos nuotraukos yra neaiškios, neaišku kuri patalpa užfiksuota, kokie pažeidimų mastai. Pagal ieškovės pateiktą sąmatą, buvo sulietas visas butas, grindys ir lubos keičiamos praktiškai pilnai (sąmatoje paskaičiuotas 49 kv. m. lubų remontas bei 45 kv. m. grindų remontas). Atsakovė ar jos atstovas žalos reguliavimo procese nedalyvavo, ieškovės pateikta lokalinė sąmata nepasirašyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priėmė ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 1 476,50 Eur žalos atlyginimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukė. Priteisė iš atsakovės ieškovei 3 041,53 Eur žalos atlyginimą, 135 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo visiško įvykdymo, 385,86 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 488,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

8.       Teismas konstatavo, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti.

9.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad ieškovės draudėjos butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančiame bute trūkusio radiatoriaus. Byloje ginčas kilo dėl to, kuris asmuo – buto savininkė ar namo administratorius – atsakingas už gyventojo bute esančio radiatoriaus priežiūrą ir eksploataciją. Teismas konstatavo, kad vien tai, kad radiatoriai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovės nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatacines problemas. Byloje nėra įrodymų, kad namo administratoriui iki draudiminio įvykio būtų pranešta apie atsakovės radiatorių netinkamą būklę. Atsakomybė už žalą, padarytą pratekėjus vandeniui iš atsakovės bute esančio radiatoriaus, tenka ne namo administratoriui, o radiatorių turėjusiai tinkamai prižiūrėti atsakovei.

10.       Byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kaip bendrojo naudojimo objekto administratorė netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūros funkcijas. Tai, kad atsakovė iki įvykio bute esančių radiatorių nelaikė namo bendrojo naudojimo objektais, patvirtina tai, jog atsakovė po įvykio savo lėšomis visame bute pakeitė senus radiatorius naujais ir nepareikalavo iš namo bendrasavininkų atlyginti radiatorių įsigijimo išlaidų. Be to, ji kompensavo dalį atsiradusios žalos kitiems namo gyventojams, taip pripažindama, kad ji yra atsakinga už atsiradusią žalą.

11.       Byloje nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 straipsniai): žalos faktas bei aplinkybė, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute, atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę netinkama radiatoriaus priežiūra, priežastinis ryšys tarp užliejimo fakto ir atsiradusios žalos.

12.       2018 m. lapkričio 2 d. ieškovė surašė turto sunaikinimo / sugadinimo aktą bei nuostolių aprašymą. Butą ieškovės atstovas apžiūrėjo fiziškai, užfiksavo visus sugadinimus, liudytoju apklaustas žalų vertinimo ekspertas J. D. patvirtino, kad praktiškai buvo sulietas visas butas. Žalos įvertinimo skaičiuotė sudaryta pagal statybinių sąmatų skaičiavimo sistemos „Sistela“ normatyvus, teismas neturi pagrindo ja abejoti. Tuo tarpu atsakovės iniciatyva sudaryta žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190331 surašyta remiantis vien pateiktomis nuotraukomis, ją sudaręs asmuo fiziškai neapžiūrėjo sulieto buto, atsakovė ataskaitą sudariusio asmens į teismo posėdį nekvietė, todėl teismas neturėjo galimybių išsiaiškinti kokiais metodais ir kuo remiantis buvo sudaryta ši ataskaita. Teismas konstatavo, kad žalos (nuostolių) dydžio buto užliejimo įvertinimo aktas yra ekspertinio pobūdžio aktas.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovės sumokėtą 1 476,50 Eur sumą išminusavo iš visos nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos sumos, tačiau neįvertinus medžiagų nusidėvėjimo (4 565,42 Eur –1 476,50 Eur = 3088,92 Eur). Ieškinį ieškovė buvo pareiškusi dėl 4 518,03 Eur žalos atlyginimo, t. y. atskaičius 47,39 Eur nusidėvėjimą, todėl ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 3 041,53 Eur žalos atlyginimo (4 518,03 Eur – 1 476,50 Eur = 3 041,53 Eur) bei 135,00 Eur (3 041,53 Eur (turtinė žala) x 0,05 proc. (palūkanų dydis)/365 (dienų skaičius metuose) x 324 (pradelstų dienų skaičius) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018 m. gruodžio 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

14.       Ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, tačiau atsakovė 1 476,50 Eur sumą sumokėjo 2019 m. gegužės 3 d. – dar iki ieškinio pateikimo teismui. Teismas vertino, kad dalyje dėl šios sumos priteisimo ieškovė į teismą kreipėsi nepagrįstai, šiuo sprendimu yra patenkinta tik 68,71 procentai ieškovės reikalavimų. Teismas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai šalims paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė I. E. (toliau – ir apeliantė) prašo: 1) prijungti prie bylos apeliantės atstovo 2021 m. lapkričio 3 d. prašymu pateiktus papildomus įrodymus byloje; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės 2191 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 560,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme + 560 advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme + 71 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

15.1.                      remdamasis aplinkybe, jog atsakovei priklausančiame bute trūko radiatorius, kuris yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalimi, nes radiatorius atsakovės bute stovėjo „originalus“, atsakovė radiatoriui nebuvo padariusi jokio poveikio, pirmosios instancijos teismas pripažino (sprendimo 21 punktas), jog pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą radiatoriai yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos dalimi. Tokia praktika pripažįstama teisinga Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse (civilinė byla Nr.e3K-3-445-421/2017). Pripažinus, jog atsakovės bute trūkęs radiatorius buvo namo bendrosios inžinerinės sistemos dalimi, atsakovės atžvilgiu neteisingai pritaikyta griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, kadangi pagal šią normą atsakomybė taikytina tik objektų, dėl kurių trūkumų kilo žala, savininkui (valdytojui). Atsakovė nėra nei trūkusio radiatoriaus savininkė nei valdytoja.

15.2.                      Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodė, jog įvykus avarijai, nei ji, nei jos kuratorius savo veiksmais niekaip negalėjo laiku reaguoti į įvykusią avariją. Namą administruojanti daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ laiku neužsuko vandens, buvo sulieti butai nuo 8 aukšto net iki 4 aukšto. Vandens užsukimo įrenginys buvo ne atsakovės patalpose. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino šios aplinkybės, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ši aplinkybė taip pat yra reikšminga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017).

15.3.                      CK 6.266 straipsnyje nustatyta griežtoji atsakomybė yra taikoma, kai iš buto liejasi vanduo dėl bute esančių objektų, inžinerinių įrenginių, technikos, priklausančios patalpos savininkui, trūkumų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta griežtoji atsakomybė netaikoma, kai savininko bute vanduo liejasi dėl savininkui nepriklausančių inžinerinių įrenginių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017). Jokie radiatorių trūkumai ar defektai ankščiau apeliantei nebuvo žinomi. Nepagrįstas teismo nurodymas, jog buto savininkas, naudodamasis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, turi tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Atskirų butų / patalpų savininkai tokiai priežiūrai neturi nei kompetencijos, nei techninių galimybių. Bendrija pasibaigus šildymo sezonui turėjo organizuoti šildymo sistemos išbandymą hidrauliniu slėgiu, tačiau 2018 metais to nepadarė. Būtina nurodyti, kokiais konkrečiai veiksmais ar neveikimu netinkamas valdymas pasireiškė, kokias teisines pareigas atsakovė turėjo įvykdyti „prižiūrėdama“ radiatorių, esantį bendros inžinerinės namo šildymo sistemos dalimi.

15.4.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo vandens tekėjimo priežasties neįrodinėjimą. Cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 yra išlyga „o ne kiti šaltiniai“. Šiuo atveju užpylimo židinys yra bendroji inžinerinė namo konstrukcija, kuri pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties prasmę ir patenka į „kitų šaltinių“ išlygą. Priežasties neįrodinėjimas turi prasmę, kai vandens šaltinis neaiškus, nenustatytas, pašalintas iki nustatymo ir pan. Nagrinėjamoje byloje jis akivaizdžiai nustatytas ir turi būti vertinamas. 

15.5.                      Apeliantės atstovas 2021 m. lapkričio 3 d. prašymu pateikė papildomus įrodymus byloje: paklausimą AB „Kauno energija“ dėl šildymo sezono pradžios name (duomenys neskelbtini); AB „Kauno energija“ atsakymą į paklausimą su priedu; (duomenys neskelbtini), Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų priežiūros darbų registravimo žurnalo kopiją. Nurodė, kad trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino tinkamo teisės aktų vykdymo šilumos tinklo priežiūros procese – neatliko hidraulinio šilumos sistemų bandymo prieš 2018–2019 m. šildymo sezoną. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai protokoline nutartimi atsisakė priimti pateiktus įrodymus. Trečiuoju asmeniu įtrauktos Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ rangovas (UAB „Santermita“) neturi būti įtraukiamas į bylos nagrinėjimą. Apeliantė šiais įrodymais grindžia, jog tiesioginė atsakomybė už bendrųjų namo inžinerinių sistemų priežiūrą tenka jas administruojančiam subjektui, t. y. Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. 

15.6.                              Teismas nepagrįstai ieškovės pateiktam žalos įvertinimui skyrė išskirtinę reikšmę, nurodydamas, jog žalos (nuostolių) dydžio buto užliejimo įvertinimo aktas yra ekspertinio pobūdžio aktas. Toks aktas teismų praktikoje vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas ir neturi didesnės įrodomosios vertės nei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Įrodymai civiliniame procese vertinami vadovaujantis įrodymų viseto principu. Ieškovės pateiktas 2018 m. lapkričio 2 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas nėra sudarytas nepriklausomo asmens, byloje nėra šio asmens kvalifikacijos įrodymų. Aktą surašęs J. D. nėra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jis yra ieškovės darbuotojas. Ieškovė ir trečiasis asmuo yra susiję draudimo sutartiniais santykiais. Teismas tokį aktą turėtų vertinti ypatingai atidžiai. Apeliantės pateiktas eksperto T. M. žalos skaičiavimas taip pat grįstas „Sistelos“ programos kainomis. Apeliantė „Sistelos“ kainų neginčija, ginčijo buto apliejimu padarytų pažeidimų mastą, kurio ieškovė neįrodė. Apeliantės nuomone į ieškovės pateiktą sąmatą įtraukti darbai nėra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Pareiga įrodyti žalą tokio pobūdžio bylose kyla išskirtinai ieškovei.

15.7.                      Pagal ieškovės pateiktą sąmatą darytina išvada, jog buvo sulietas absoliučiai visas trečiojo asmens R. M. butas. Tačiau butas vienu aukštu aukščiau ((duomenys neskelbtini)) buvo sulietas gerokai mažiau. Skaičiuojant kitiems butams tuo pačiu įvykiu padarytą žalą, ieškovė taikė visai kitą metodiką. Ieškovė nepagrindė, kodėl reikia glaistyti ir šlifuoti R. M. buto visas lubas ir beveik visas sienas 2 kartus, o ne tik pažeistas pavienes vietas. Sienos nebuvo pažeistos, tik vietomis nukentėjusios nuo drėgmės. Nepagrįsta, kodėl joms reikalingas labai geras dažymas, o ne įprastas butų sienų dažymui naudojamas dažymas.

15.8.                      Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo apeliantės pateikto eksperto T. M. 2019 m. balandžio 4 d. sudarytos žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190331. Ši ataskaita kartu su patikslintu priedu Nr. 7 yra rašytiniai įrodymai, kurie vien dėl to, jog ekspertas nebuvo kviestas į teismą, netampa niekiniais. Šiais įrodymais apeliantė įrodinėjo neteisingai ieškovės paskaičiuotą žalos dydį.

15.9.                      Ieškovė skaičiavimuose pritaikė neteisingą nusidėvėjimo procentą. Nėra aišku, kokiais normatyviniais dokumentais remiantis yra taikytinas 0,8 procento nusidėvėjimas už metus. Ekspertas T. M. žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 190331 bei patikslintame 7 priede nurodė, jog nusidėvėjimo dydžiai skaičiuojami iš normatyvinio dokumento UAB „Sistela“ Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvų ir turi būti: 1) grindims - 5 procentai per metus, 2) laminuotoms durims - 5 procentai per metus, 3) paskutiniam apdailos sluoksniui dažymui, glaistymui, bei kitiems smulkesniems statybos darbų rezultatams nusidėvėjimo normatyvai atskirai nedetalizuoja, todėl vadovaujamasi apibendrintu nusidėvėjimui pastatui - 0,8 proc. 

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Kauno apylinkės teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos analizavo ir padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimo. Ta aplinkybė, kad sprendime teismas konkrečiai neįvardino visų analizuojamų dokumentų, savaime nereiškia, kad jie nebuvo vertinami.

16.2.                      Teismas detaliai analizavo reikšmingas aplinkybes, motyvavo savo sprendimą. Ieškovė žalos dydį pagrindė ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir kviesto žalų eksperto vertintojo paaiškinimais. Atsakovė remiasi T. M. apskaičiavimu, tačiau uždavus klausimus dėl šio asmens surašyto dokumento turinio, parinktų darbų kiekių, skaičiavimų ir kitų svarbių aspektų, apeliantės atstovai negalėjo paaiškinti atitinkamų aplinkybių, T. M. dalyvavimo teismo posėdyje neužtikrino. T. M. surašytas dokumentas bylos nagrinėjimo metu buvo ginčijamas, o atsakovė ne tik nepašalino prieštaravimų, bet ir negalėjo paaiškinti jos samdyto asmens atliktų skaičiavimų. Tai rodo, kad ne teismas netinkamai vertino įrodymus, o atsakovė netinkamai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigą ir turėjo numatyti tokio elgesio procesines pasekmes. 

16.3.                      Atsakovės teiginiai, kad į bylą turėjo būti įtraukta UAB „Santermita“ ir kad šio asmens neįtraukimas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą, yra nepagrįsti. Teismo sprendimas šiam asmeniui nesukėlė jokių teisių ir pareigų ir neturėjo kitokios įtakos šio asmens teisiniam statusui. Be to, atsakovė prašymą dėl šio asmens įtraukimo pareiškė nesavalaikiai, kaip ir dokumentus dėl hidraulinių bandymų. Teismas pagrįstai neprijungė į civilinę bylą pateiktų atsakovės papildomų įrodymų. Apeliantė nepateikė duomenų, kad hidraulinių bandymų atlikimo periodiškumas turėjo įtakos žalos atsiradimui.

16.4.                      Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017, kuria apeliantė grindžia apeliacinį skundą, analizuojama situacija, kuomet žalos atsiradimą sąlygojo vandentiekio sistemos gedimas ir atsakomybės ribos buvo nubrėžtos tos bylos kontekste. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kėlė versiją, kad žalos atsiradimą lėmė radiatoriaus trūkimas.

16.5.                      Įvertinus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų reglamentavimą DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje, Statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, 6.9 ir 6.19 punktuose, galima daryti išvadą, kad radiatorius, sumontuotas bute, yra vartotojo atsakomybės ribose esanti inžinerinė įranga, kadangi jis yra skirtas patenkinti tik to buto naudotojų poreikius. Atitinkamą išvadą patvirtina ir apeliantės elgesys. Apeliantė savo iniciatyva bei lėšomis pakeitė radiatorių ir neprašė bendrijos kompensuoti šių išlaidų; atlygino ieškovei dalį žalos. Dalies žalos atlyginimas tik patvirtina aplinkybę, kad prievolę atlyginti žalą apeliantė suvokė ir atliko veiksmus, kuriais šią savo prievolę ji patvirtino.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

18.       Apeliantė prašo prijungti prie bylos apeliantės atstovo 2021 m. lapkričio 3 d. prašymu pateiktus papildomus įrodymus byloje: paklausimą AB „Kauno energija“ dėl šildymo sezono pradžios name (duomenys neskelbtini); AB „Kauno energija“ atsakymą į paklausimą su priedu; (duomenys neskelbtini), Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų privalomųjų priežiūros darbų registravimo žurnalo kopiją. Apeliacinės instancijos teismas dokumentus prijungia prie bylos. 

19.       Byloje kilo ginčas dėl to, kuris asmuo – buto savininkė ar namo administratorius atsakingas už gyventojo bute esančio radiatoriaus priežiūrą ir eksploataciją ir tuo pačiu už atsiradusią žalą bei dėl žalos dydžio apliejant sugadinus žemiau esantį butą.

20.       Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte nurodyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buto savininkas, naudodamasis bendrosios dalinės nuosavybės objektais, turi tinkamai naudoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Tai, kad radiatoriai priskiriami bendrojo naudojimo inžinerinei sistemai, neatleidžia atsakovės nuo pareigos juos tinkamai prižiūrėti ir laiku informuoti namo administratorių apie kilusias eksploatacines problemas.

21.       Atsakovė pripažino, kad ieškovės draudėjos butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančiame bute trūkusio radiatoriaus, tačiau atsakovės nuomone, dėl užliejimo kalta bendrųjų šilumos sistemų savininkė DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atsakinga už radiatorių eksploataciją ir kuri 2018 metais neatliko hidraulinių bandymų prieš šildymo sezono pradžią.

22.       Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Analogiškos nuostatos išdėstytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017).

23.       Atsakovė pačio užliejimo fakto neginčija. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad namo administratoriui iki šioje byloje nagrinėjamo draudiminio įvykio būtų buvusi pateikta informacija apie atsakovės radiatorių netinkamą būklę. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę, todėl butų savininkai atsako už padarytą žalą.   

24.       Nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. buvo apdraudusi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Draudimo sutarties galiojimo metu, t. y. 2018 m. spalio 31 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūkus radiatoriui, buvo užlietas trečiajam asmeniui R. M. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 2 d. buvo surašytas turto sunaikinimo/sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, jog draudėjos teigimu, dėl trūkusio radiatoriaus 51 bute, buvo sulietas draudėjos butas. Namas daugiabutis, blokinis, remontas bute atliktas 2014 metais. Nuostolių aprašyme nurodyta, kad dažytos lubos patalpose 45-1, 45-2, 45-3, 45-4, 45-5, 45-6 yra sulietos, atšokę dažai, jas reikia perdažyti. Lubų plotas nurodytas 48,96 kv. m. Visos patalpos 45-3, bei dalis patalpų 45-1, 45-4 ir 45-5 dažytų sienų yra sulietos, atšokę dažai, jas reikia perdažyti. Sienų plotas nurodomas 98,28 kv. m. patalpos 45-2 sienos yra tapetuotos, po suliejimo tapetai atšokę, juos reikia keisti, sienų plotas nurodomas 14,87 kv. m. 2 vnt. laminuotų vidaus durų su stiklu yra deformuotos, jas reikia keisti. Laminuota grindų danga patalpose 45-1, 45-3, 45-4 ir 45-5 yra deformuota, ją reikia keisti, grindų plotas nurodomas 44,37 kv. m. taip pat dėl buto apliejimo buvo sugadintas bute esantis turtas – laminuota spinta (įsigyta 2014 metais už 800,00 Eur, nusidėvėjimas 10 proc.) išpūsta nugarinė plokštė, svetainės sekcija (įsigyta 1996 metais už 2000,00 Eur, nusidėvėjimas 50 proc.) išpūsta dalis plokščių, magnetola Philips FW630/21M (įsigyta 1996 metais už 500,00 Eurų) neveikianti, 2 vnt. paveikslų (įsigyti 1990 metais) išbangavo nuo drėgmės.

25.       Remiantis turto sunaikinimo/sugadinimo aktu buvo sudaryta lokalinė sąmata ir nustatyta, jog turto remonto kaina sudaro 3 875,42 Eur, o namų turtui padaryta žala sudaro 690,00 Eur. Butui padaryta žala buvo įvertina atsižvelgiant į draudžiamojo įvykio žalos administravimo metu surinktą informaciją – draudimo sutarties sudarymo datą, paskutinio buto remonto datą, užlieto turto nuotraukas, fizinę aplieto buto apžiūrą, turto žalos įvertinimo skaičiuotę. Žalos turto įvertinimo skaičiuotė buvo sudaryta pagal statybinių sąmatų skaičiavimo sistemos „Sistela“ normatyvus, galiojusius įvykio metu. Statybinių sąmatų skaičiavimo sistema „Sistela“ yra vienintelė programa, kurią rekomenduoja VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras kaip Aplinkos ministerijos įgaliota sertifikavimą prižiūrinti institucija. Ši sąmata pateikta ieškovės.

26.       2018 m. lapkričio 9 d. ieškovė trečiajam asmeniui R. M. pavedimu išmokėjo 4 565,42 Eur  žalos atlyginimo ir 2018 m. lapkričio 15 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo.

27.       Atsakovės atstovas kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kurios ekspertas T. M. 2019 m. balandžio 4 d. sudarė žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190331, kurioje remiantis dokumentais, gautais iš AB „Lietuvos draudimas“, sudarė lokalinę sąmatą, nurodydamas žalos dydį 1 476,50 Eur. Vadovaudamasis šia ataskaita, atsakovės atstovas 2019 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4/9 pervedė ieškovei 1 476,50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai regresas už (duomenys neskelbtini).

28.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad ieškovės draudėjos butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančiame bute trūkusio radiatoriaus, tačiau atsakovės nuomone, dėl užliejimo kalta bendrųjų šilumos sistemų savininkė DNSB „(duomenys neskelbtini)“, kuri atsakinga už radiatorių eksploataciją ir kuri 2018 metais neatliko hidraulinių bandymų prieš šildymo sezono pradžią. Atsakovė pačio užliejimo fakto neginčija. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad namo administratoriui iki šioje byloje nagrinėjamo draudiminio įvykio būtų buvusi pateikta informacija apie atsakovės radiatorių netinkamą būklę. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę, todėl butų savininkai atsako už padarytą žalą.

29.       Šildymo sistemos tikrinimai yra atliekami šilumos tinklų punkte, į nuosavybės teisėmis priklausančius gyventojų butus namo administratorius neina, jei nėra atskiro gyventojų prašymo. Į bylą nepateikta įrodymų, kad namo administratoriui iki šioje byloje nagrinėjamo draudiminio įvykio būtų buvusi pateikta informacija apie atsakovės radiatorių netinkamą būklę. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę, todėl butų savininkai atsako už padarytą žalą.

30.       Vien tai, kad atsakovė tvirtina, jog žalos dydį nustatė atsakovės darbuotojas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad jis nustatytas netinkamai, nes akivaizdu, kad draudimo bendrovė lėšas už turto sugadinimą išmokėjo ne sau, o trečiajam asmeniui, todėl jokio suinteresuotumo dėl žalos skaičiavimo apdrausto asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teise prašyti skirti teismo ekspertizę, atsakovė nepasinaudojo.

31.       Butą AB „Lietuvos draudimas“ atstovas apžiūrėjo fiziškai, užfiksavo visus sugadinimus, žalų vertinimo ekspertas J. D. buvo apklaustas teismo posėdyje ir patvirtino aplinkybę, kad praktiškai buvo sulietas visas butas. Žalos turto įvertinimo skaičiuotė buvo sudaryta pagal statybinių sąmatų skaičiavimo sistemos „Sistela“ normatyvus, galiojusius įvykio metu, kuri yra vienintelė programa, kurią rekomenduoja VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras, todėl teismas neturi pagrindo ja abejoti. Butui padaryta žala buvo įvertina atsižvelgiant į draudžiamojo įvykio žalos administravimo metu surinktą informaciją – draudimo sutarties sudarymo datą, paskutinio buto remonto datą, įvertintas medžiagų nusidėvėjimas. Remiantis turto sunaikinimo/sugadinimo aktu buvo sudaryta lokalinė sąmata ir nustatyta, jog turto remonto kaina sudaro 3 875,42 Eur, o namų turtui padaryta žala sudaro 690,00 Eur.

32.       Kaip minėta, atsakovės iniciatyva sudaryta žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190331 buvo surašyta remiantis vien pateiktomis nuotraukomis, ją sudarinėjęs asmuo fiziškai neapžiūrėjo sulieto buto, atsakovė į teismo posėdį ataskaitą sudariusio asmens nekvietė, todėl teismas neturėjo galimybių išsiaiškinti kokiais metodais ir kuo remiantis buvo sudaryta ši ataskaita.

33.       Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovės pateiktas Žalos (nuostolių) dydžio buto užliejimo įvertinimo aktas yra ekspertinio pobūdžio aktas, kuris yra gaunamas atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Toks ekspertinio pobūdžio aktas, nepaisant jo tiriamojo - mokslinio pobūdžio, laikomas rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Kadangi ieškovės į bylą pateiktas turto sunaikinimo-sugadinimo aktas bei lokalinė sąmata buvo sudaryta asmens, turinčio reikiamą kvalifikaciją, žalos nustatymo metodai neprieštaringi, savo duotas išvadas teisme patvirtino liudytojas J. D., padaryta teisinga išvada, kad padarytos žalos dydis (nuostoliai) nukentėjusiajai buvo paskaičiuotas ir išmokėtas pagrįstai. Ieškovė įrodė ir pagrindė (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis) patirtos žalos dydį.

34.        CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų, statinių, įrenginių savininkas atsako be kaltės, t. y., šių objektų savininkas (valdytojas), privalo atlyginti žalą jeigu neįrodo, jog žala atsirado, dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

35.       Taigi, reikšdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškovė privalo įrodyti žalos faktą ir dydį bei tai, kad buto sugadinimo židinys yra atsakovei priklausančiame bute. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Pati atsakovė pripažino, kad užliejimas įvyko dėl iš jos bute esančio radiatoriaus išsiliejusio vandens, šiam pratrūkus. Byloje žalos faktas bei aplinkybė, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės bute, atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškė netinkama radiatoriaus priežiūra, nes atsakovė nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, priežastinis ryšys tarp užliejimo fakto ir atsiradusios žalos yra nustatyti, t. y. atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246 str. – 6.249 str., įrodytos.

36.       Iš ieškovės pateiktos sąmatos, darytina išvada, jog buvo sulietas visas butas, grindys ir lubos keičiamos praktiškai pilnai (sąmatoje paskaičiuotas 49 kv. m. lubų remontas bei 45 kv. m. grindų remontas). Atsakovė savo iniciatyva kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, kurios ekspertas T. M. 2019 m. balandžio 4 d. sudarė žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190331, kurioje remiantis dokumentais, gautais iš AB „Lietuvos draudimas“, sudarė lokalinę sąmatą, nurodydamas žalos dydį 1 476,50 Eur. Šią sumą atsakovė ir sumokėjo ieškovei.

37.       Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog butą AB „Lietuvos draudimas“ atstovas apžiūrėjo fiziškai, užfiksavo visus sugadinimus, žalų vertinimo ekspertas J. D. buvo apklaustas teismo posėdyje ir patvirtino aplinkybę, kad praktiškai buvo sulietas visas butas. Žalos turto įvertinimo skaičiuotė buvo sudaryta pagal statybinių sąmatų skaičiavimo sistemos „Sistela“ normatyvus, galiojusius įvykio metu. Butui padaryta žala buvo įvertina atsižvelgiant į draudžiamojo įvykio žalos administravimo metu surinktą informaciją.

38.       Nors ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui 4 565,42 Eur draudimo išmoką, nevertinant nusidėvėjimo, tačiau ieškinys atsakovei yra pareikštas atskaičius nusidėvėjimą – 47,39 Eur. Nusidėvėjimas yra skaičiuojamas 0,8 procento už metus (nagrinėjamu atveju ginčo objektas buvo suremontuotas prieš 4 metus, todėl nusidėvėjimo procentas sudaro 3,2 proc.), tačiau yra skaičiuojamas tik nuo medžiagų, o ne nuo darbų kainos. Šiuo atveju nuo 1 525,48 Eur sumos už medžiagas buvo atskaičiuota 47,39 Eur nusidėvėjimas. Taigi, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 828,03 Eur už remonto darbus bei medžiagas ir 690,00 Eur už sugadintą turtą, viso – 4 518,03 Eur.

39.       Atmestini apeliantės argumentai, kad pirmos instancijos teismas nenagrinėjo T. M. 2019 m. balandžio 4 d. sudarytos žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190331, kadangi dėl šios ataskaitos teismas pasisakė ir ją įvertino, nurodydamas, kad ji sudaryta fiziškai neapžiūrėjus buto, remiantis tik dokumentais, t.y. formaliai. Atmestinas argumentas, kad trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino tinkamo teisės aktų vykdymo šilumos tinklo priežiūros procese – neatliko hidraulinio šilumos sistemų bandymo prieš 2018–2019 m. šildymo sezoną, kadangi nenustatyta, kad tokių bandymų neatlikimas įtakojo atsakovės bute buvusių radiatorių gedimus. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad hidraulinių bandymų atlikimo periodiškumas turėjo įtakos žalos atsiradimui.

40.       Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo laiku užsuktas vanduo, nes akivaizdu, kad toks užsukimas negali būti atsakovės bute ar jos žinioje ir įvykus gedimui, vanduo užsukamas tik atvykus atitinkami tarnybai, kas suponuoja tam tikrą laiko tarpo praėjimą.

41.       Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų reglamentavimą DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje, Statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, 6.9 ir 6.19 punktuose, padarė teisingą išvadą, kad radiatorius, sumontuotas bute, yra vartotojo atsakomybės ribose esanti inžinerinė įranga, kadangi jis yra skirtas patenkinti tik to buto naudotojų poreikius.

42.       Teismas detaliai analizavo reikšmingas aplinkybes, motyvavo savo sprendimą. Ieškovė žalos dydį pagrindė ne tik rašytiniais įrodymais, bet ir kviesto žalų eksperto vertintojo paaiškinimais. Dėl T. M. skaičiavimų apeliantės atstovai negalėjo paaiškinti visų aplinkybių, T. M. dalyvavimo teismo posėdyje žodiniame nagrinėjime neužtikrino. T. M. surašytas dokumentas bylos nagrinėjimo metu buvo ginčijamas, o atsakovė ne tik nepašalino prieštaravimų, bet ir negalėjo paaiškinti jos samdyto asmens atliktų skaičiavimų. Tai matyti iš posėdžio garso įrašų.

43.       Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas ar procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą byloje (CPK 177, 178, 185 straipsniai), kas sudarytų pagrindą keisti ar naikinti sprendimą. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino įrodymus bei taikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

44.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 105,14 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos procese, todėl atmetant apeliacinį skundą ieškovei iš atsakovės priteistinos šios išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės I. E., 105, 14 Eur ( šimtą penkis eurus, 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas Burzdikas 

                                                                                                                             Jurgita Sujetienė

                                                                                                                             Lina Žemaitienė