Civilinė byla Nr. e2-1013-798/2020
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00263-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.2; 3.2.2.2.3; 3.1.2.5; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai pagrįstai ir teisėtai pardavė civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – BUAB) „Tvorų tiekimas“, atstovaujamos bankroto (nemokumo) administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Idėjų rinka“, ieškinį atsakovui S. L. nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 22 nutartimi perdavė bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 27 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės BUAB „Tvorų tiekimas“ pareikšto ieškinio suma 2 513,43 Eur. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 29 straipsnio 1 dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamu (iškeltų) bylų perdavimo taisykles. Šioje normoje nustatyta, jog nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byla dar nepradėta, yra išspręstas tik ieškinio priėmimo klausimas (ieškinys teismui pateiktas 2020 m. vasario mėn., o bankroto byla iškelta ieškovei 2018 m. balandžio 26 d.), todėl ieškinys turėjo būti paduotas pagal bendrąsias CPK teismingumo taisykles, o ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas. CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytų pagrindų, neleidžiančių bylą nagrinėti teismui, priėmusiam ieškinį, teismas šioje byloje nenustatė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskirajame skunde atsakovas S. L. prašo Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Tvorų tiekimas“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo palikti nagrinėti Šiaulių apygardos teisme.
5. Nurodo, kad ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami, o šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai skundžiama nutartimi paneigta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutarties reikšmė. Ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo priimtas ir atsakovas yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį. Remiantis JANĮ 29 straipsnio 1 dalimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai pagrįstai ir teisėtai perdavė bylą nagrinėti BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto bylą iškėlusiam teismui.
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Tvorų tiekimas“, atstovaujama bankroto (nemokumo) administratorės UAB „Idėjų rinka“, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, jog byloje tarp šalių kilęs ginčas priskirtinas ieškovės nemokumo procesui, todėl apmokestintinas žyminiu mokesčiu, kurio atsakovas nesumokėjo. BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto (nemokumo) administratorė UAB „Idėjų rinka“ veiklą vykdo Vilniuje. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose adresą nurodo taip pat Vilniuje, nors jo gyvenamoji vieta deklaruota Elektrėnuose. Atstumas tarp Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ir Vilniaus arba Elektrėnų yra 30 kilometrų. Atsakovo siekis nagrinėti bylą Šiaulių apygardos teisme, t. y. daugiau kaip 5 kartus nutolusiame teisme nuo savo deklaruotos gyvenamosios vietos nėra pagrįstas ekonomiškumo principu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl civilinės bylos teismingumo
9. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-39-569/2020 (buvęs Nr. B2-639-569/2017) iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Tvorų tiekimas“; administratore paskirta UAB „Idėjų rinka“ (nutartis įsiteisėjo 2017 m. balandžio 4 d.). Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi BUAB „Tvorų tiekimas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
10. Byloje nustatyta, jog ieškovė BUAB „Tvorų tiekimas“, atstovaujama bankroto (nemokumo) administratorės UAB „Idėjų rinka“ kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su 2020 m. vasario 6 d. ieškiniu (dok. reg. Nr. 1119), prašydama priteisti iš atsakovo S. L. 2 513,43 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2444-1124/2020 ieškovės BUAB „Tvorų tiekimas“ ieškinį priėmė; skyrė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles; atsakovui nustatė terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovas EPP sistema 2020 m. kovo 12 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (dok. reg. Nr. 13915). Nutartis skirti nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-2444-1124/2020 teismo posėdyje nepriimta (CPK 232 straipsnis).
11. CPK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.
12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2444-1124/2020 ieškovės BUAB „Tvorų tiekimas“ ieškinį atsakovui S. L. dėl skolos priteisimo perdavė nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-423-372/2020 paskyrė gautoje byloje parengiamąjį teismo posėdį. Ieškovė 2020 m. balandžio 17 d. pateikė teismui prašymą (dok. reg. Nr. 3738) įvertinti, ar Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-423-372/2020 teisminga Šiaulių apygardos teismui ir / ar išnagrinėjus bylą apygardos teisme nebus absoliučių nutarties (sprendimo) negaliojimo pagrindų.
13. CPK 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui šio Kodekso 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Aukštesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis šio Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi ją perduoda nagrinėti pagal teismingumą. Dėl šios nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas.
14. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas, išsprendęs ieškovės prašymą dėl teismingumo įvertinimo ir 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje konstatavo, jog byla jam perduota neteisėtai, dėl to bylą pardavė nagrinėti pagal teismingumą atgal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams. Dėl šios nutarties atsakovas padavė atskirąjį skundą (CPK 35 straipsnio 1 dalis).
15. Įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 straipsnis). CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
16. Iki 2020 m. sausio 1 d. bankroto bylų nagrinėjimas buvo reglamentuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ). ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis nustatė, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Jeigu šių ieškinių ar reikalavimų nagrinėjimą šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis. Kasacinis teismo buvo išaiškinta, kad ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies prasme ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams turi būti suprantami kaip bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vardu administratoriaus pareikšti ieškiniai ir reikalavimai bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės skolininkams, kuriais siekiama sugrąžinti į bankroto turto masę tai, kas buvo nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleista kitiems asmenims, ir tokiu būdu padidinti kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus. Kitaip tariant, bankrutuojančios įmonės buveinės vietos teismui yra teismingi ginčai, kurie tiesiogiai yra susiję su įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinėmis teisėmis ir pareigomis. Reiškiant ieškinį po to, kai įmonei yra iškelta bankroto byla, ginčo teismingumą lemia bankroto instituto paskirtis, bankroto proceso specifika, ypatinga bankrutuojančios įmonės teisinė padėtis kitos proceso šalies atžvilgiu, keliamų reikalavimų pobūdis (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-168-943/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-52-464/2016 ir kt.).
17. Taigi pagal specialią rūšinio teismingumo taisyklę (išimtį), įtvirtintą ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje, bankroto (nemokumo) administratoriaus reikalavimai bankrutavusios įmonės skolininkams buvo nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą ir atsižvelgus į pareikšto ieškinio dalį dėl reikalavimo sumos, buvo sprendžiama kokiam teismui (apylinkės ar apygardos) byla teisminga. Tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ ir juridinių asmenų bankroto teisinius santykius reglamentuojant šio įstatymo normomis su įstatyme numatytomis išimtimis pereinamajam laikotarpiui, ĮBĮ neteko galios (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ nėra įvirtintos specialios rūšinio teismingumo taisyklės (išimties), kuri buvo reglamentuota ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalyje.
18. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. Pagal JANĮ 29 straipsnio 3 dalį teismai perduoda civilines bylas nemokumo bylą iškėlusiam teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Kai civilinė byla nėra perduodama nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje įsiteisėjusį sprendimą teismas CPK nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos informuoja nemokumo bylą iškėlusį teismą (JANĮ 29 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, jog nurodytas reglamentavimas iš esmės atitinka ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalį, kuri nustatė, jog visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai proceso įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą.
19. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymėta, kad JANĮ 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieškinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iškeltų) bylų perdavimo taisykles; t. y. nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos tik bylos, pradėtos iki nemokumo bylos iškėlimo įmonei. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nauji ginčai, kuriuose reikalavimus reiškia bankrutavusi įmonė, nagrinėjami pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Ieškovės ieškinys turi būti teikiamas atitinkamam teismui jos pasirinkimu, kaip tai numatyta CPK 26, 29, 30 straipsniuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020 17 ir 18 punktai).
20. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Tvorų tiekimas“, atstovaujamos bankroto (nemokumo) administratorės, ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui S. L. pradėta (priimtas ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose) 2020 m. vasario 7 d., t. y. beveik po trejų metų laiko nuo bankroto (nemokumo) bylos iškėlimo UAB „Tvorų tiekimas“ (2017 m. kovo 23 d.). Dėl to BUAB „Tvorų tiekimas“ ieškinys pateikiamas teismui ne pagal JANĮ 29 straipsnio 1 dalį, kaip neteisingai sprendė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2020 m. kovo 19 d. nutartyje, kuria perdavė civilinę bylą nagrinėti pagal teismingumą Šiaulių apygardos teismui, o pagal CPK įtvirtintas bendrąsias teismingumo taisykles, ieškovės pasirinkimu.
21. CPK 26 straipsnyje įtvirtinta civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklė, t. y. visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnyje nurodytas civilines bylas nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai, o CPK 28 straipsnyje išvardytas civilines bylas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas kaip pirmosios instancijos teismas.
22. Ieškovės BUAB „Tvorų tiekimas“ pareikšto ieškinio suma 2 513,43 Eur. Tokia civilinė byla, kurioje ieškinio suma nėra didesnė kaip 40 000 Eur ir ieškinio reikalavimai atsakovui kildinami iš civilinės deliktinės atsakomybės bei darbo teisinių santykių, teisminga nagrinėti apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas)
23. CPK 29 straipsnyje įtvirtintos bendrosios teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre; tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.
24. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Elektrėnų sav., Elektrėnai, Draugystės 21-25. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų veiklos teritorija apima Elektrėnų savivaldybės ir Trakų rajono savivaldybės teritorijas.
25. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą.
26. Ieškovė BUAB „Tvorų tiekimas“ nėra išreiškusi valios pasirinkti Šiaulių apygardos teismą. Priešingai, ieškovės bankroto (nemokumo) administratorė pažymi, kad UAB „Idėjų rinka“ buveinės vieta yra Vilniuje, todėl administratorei ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, kurio teritorija apima atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (Elektrėnų savivaldybę).
27. Taigi ieškovė (bankrutavusi bendrovė, atstovaujama bankroto (nemokumo) administratorės) pasirinko pareikšti ieškinį teismui pagal bendrąsias rūšinio (CPK 26 straipsnis) ir teritorinio (CPK 29 straipsnis) teismingumo taisykles, t. y. ieškinį padavė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (Elektrėnų sav., Elektrėnai, Draugystės 21-25) ir atsižvelgus į pareikšto ieškinio reikalavimus bei sumą (2 513,43 Eur).
28. CPK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. CPK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. CPK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, kuriame jis dirba, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), tokio teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas šią bylą perduoda nagrinėti to teismo kitiems teismo rūmams, kuriems šie asmenys nėra priskirti ar kuriuose šie asmenys nedirba. CPK 34 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas ir byla teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, į kurį jis paskirtas, arba kai iš teismo rūmų sudarytame teisme, kuriam teisminga byla, teismo pirmininku ar teismo pirmininko pavaduotoju yra dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), byla perduodama nagrinėti kitam teismui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
29. Nagrinėjamu atveju CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytų pagrindų, neleidžiančių bylą nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams, priėmusiems ieškinį, ieškovė ir atsakovas nenurodė ir teismas nenustatė.
30. Apibendrinus šioje nutartyje išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog Šiaulių apygardos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bendrąsias bylų teismingumo taisykles bei teisingai aiškino ir taikė Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bylose, kad bankrutavusios įmonės naujas (po bankroto bylos iškėlimo) ieškinys teikiamas teismui pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškovo pasirinkimu. Skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai byla perduota nagrinėti atgal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.
Dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą ir bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad atsakovas už atskirąjį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį ir atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį (atskirąjį) skundą yra atleisti. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius (atskiruosius) ir kasacinius skundus.
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą bei įrodymus, pagrindžiančius realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo S. L. atskirasis skundas netenkintas, todėl jam bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovės BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto (nemokumo) administratorė UAB „Idėjų rinka“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš atsakovo S. L. 90 Eur išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąją skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia nepriteisti BUAB „Tvorų tiekimas“ bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąją skundą parengimą, kadangi šių išlaidų dydį (90 Eur) patvirtinantys rašytiniai įrodymai (pavyzdžiui: i) pažyma, pasirašyta ieškovės bankroto (nemokumo) administratorės UAB „Idėjų rinka“ finansininkės, su įrašytu patvirtinimu, jog iš BUAB „Tvorų tiekimas“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų buvo panaudota 90 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą arba ii) sąskaita - faktūra ir mokėjimą patvirtinantis dokumentas) nepateikti nei su atsiliepimu į atskirąjį skundą, nei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Dėl bylos procesinės baigties
33. Šiaulių apygardos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas