Civilinė byla Nr. e2-1330-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00651-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.3.1; 3.3.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas nemokumo administratorės R. Ž. prašymas išbraukti iš likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „VIA Logistics“ kreditorių sąrašo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „VIA Logistics“ (toliau – ir atsakovė) iškelta bankroto byla. Bendrovės nemokumo administratore paskirta R. Ž. (toliau – nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d.

2.       Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi UAB „VIA Logistics“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3.       Nemokumo administratorė 2021 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą prašydama patikslinti BUAB „VIA Logistics“ kreditorių sąrašą, iš jo pašalinant kreditorę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM).

4.       Nemokumo administratorės teigimu, kompetentingos teisėsaugos institucijos nustatė, kad mokestinė prievolė, kurios pagrindu VMI prie FM yra įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą, bendrovei buvo apskaičiuota nepagrįstai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 12 d. nutartimi atmetė nemokumo administratorės prašymą išbraukti iš BUAB „VIA Logistics“ kreditorių sąrašo VMI prie FM.

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VMI prie FM į BUAB „VIA Logistics“ kreditorių sąrašą buvo įtraukta Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtinus jos 479 013,15 Eur finansinį reikalavimą. Tiek pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, tiek prašyme įtraukti VMI prie FM į kreditorių sąrašą VMI prie FM nurodė, kad bendrovės 479 013,15 Eur mokestinė nepriemoka apskaičiuota pagal 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-246 (toliau – patikrinimo aktas). Kauno apskrities VMI 2017 m. sausio 5 d. atliko UAB „VIA Logistics“ pridėtinės vertės mokesčio patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir surašė patikrinimo aktą, kuriuo apskaičiuota 283 030 Eur į biudžetą mokėtina pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) suma. Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (7.45) FR0682-179 (toliau – sprendimas) patvirtino patikrinimo aktu apskaičiuotą 283 030 Eur PVM, suskaičiavo 100 399,07 Eur delspinigius ir skyrė bendrovei 84 909 Eur PVM baudą.

7.       Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorė 2021 m. kovo 29 d. prašyme dėl BUAB „VIA Logistics“ kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo nurodė, jog pateikti reikalavimai yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl nemokumo administratorė juos teikia teismui tvirtinti. Be to, Kauno apygardos teisme 2021 m. gautas antstolio 2021 m. vasario 25 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento persiuntimo Nr. S-21-85-5311, kuriuo antstolis persiuntė bankroto bylą iškėlusiam teismui vykdytiną VMI prie FM sprendimą Nr. (23.31-08)467-194882 dėl 469 249,08 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nemokumo administratorė nepateikė duomenų, jog VMI prie FM priimti sprendimai buvo apskųsti Mokestinių ginčų komisijoje ar teisme. Tai, kad Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. kovo 12 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, nepagrindžia sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei patikrinimo akto, kurių pagrindu buvo patvirtintas kreditorės VMI prie FM finansinis reikalavimas, neteisėtumo.

9.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad nemokumo administratorė nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių kreditorės VMI prie FM 479 013,15 Eur dydžio finansinio reikalavimo, patvirtinto Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, nepagrįstumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Nemokumo administratorė pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį ir klausimą dėl kreditorės VMI prie FM išbraukimo iš atsakovės kreditorių sąrašo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė civilinės bylos esmės. Tiek VMI prie FM finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, tiek nemokumo administratorės prašymą išsprendė neanalizuojant nei faktinių, nei teisinių pagrindų finansinio reikalavimo tvirtinimui ir/ar atmetimui.

11.2. Pirmosios instancijos teismas ignoravo nemokumo administratorės argumentaciją, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus ne pats faktas, jog nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie nebuvo žinomi sprendimo priėmimo metu ir kurie tiesiogiai paneigia bendrovei priskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumą.

11.3. Prokuroro nutarimu konstatuota, kad prekių neapskaitymas, dėl kurio VMI prie FM ir priskaičiavo bendrovei papildomą mokėtiną PVM, delspinigius bei baudą, įvyko dėl aplaidumo nesurenkant ir neįforminant dokumentų. Iš tiesų gėlių kroviniai iš Lietuvos išvyko, nes už jų gavimą su tiekėjais atsiskaitė Rusijos ir Kazachstano gavėjai. Prokuroras akcentavo, kad prievolė mokėti PVM mokesčius neatsiranda, nes tiek prekės įgytos, tiek ir parduotos su nuliniu PVM mokesčiu.

11.       Kreditorė VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

12.1. Mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimus. Mokestinio patikrinimo rezultatai tvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų taisyklių dėl mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo (toliau – Taisyklės) 102 punktas). Taisyklių 140 punkte numatyta, kad patikrinimo aktas, patvirtintas mokesčių administratoriaus sprendimu, sukelia teisines pasekmes nuo sprendimo priėmimo dienos ir mokėtojui privalomas vykdyti.

12.2. Patikrinimo akto ir sprendimo, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, teisėtumą tikrina Mokestinių ginčų komisija ir specializuoti teismai. Nei patikrinimo aktas, nei sprendimas Mokestinių ginčų komisijos ar teismine tvarka nebuvo peržiūrėtas.

12.3. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, UAB „VIA Logistics“ buvusio vadovo V. Ž. atžvilgiu nėra nutrauktas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratorės prašymas dėl kreditorės VMI prie FM išbraukimo iš atsakovės kreditorių sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl ginčo esmės

14.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismų praktikoje pažymima, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-937-798/2021). 

15.       JANĮ 41–42 straipsniai nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo ar kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad taikant JANĮ kreditorių reikalavimų tikslinimas ir kreditorių šalinimas taip pat galimas, nustačius tam teisines prielaidas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima koreguoti jau patvirtintų kreditorių sąrašų (ar jų reikalavimų apimtį), kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti.

16.       Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad nemokumo administratorės prašymą išbraukti kreditorę VMI prie FM iš bendrovės kreditorių sąrašo sąlygojo Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 12 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų V. Ž. (bendrovės direktoriaus) ir D. K. (akcininko) kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šiame nutarime nurodyta, kad prievolė mokėti PVM bendrovei neatsirado, kadangi prekės buvo įgytos ir parduotos su nuliniu PVM. Nemokumo administratorės manymu, prokuroro priimtas nutarimas paneigia kreditorės VMI prie FM apskaičiuotą atsakovės įsiskolinimą valstybės biudžetui, todėl ši kreditorė turi būti išbraukta iš bankrutavusios bendrovės kreditorių sąrašo.

17.       Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę nepripažino pakankamu pagrindu nemokumo administratorės prašymo tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai apskųstoje nutartyje išdėstytai pozicijai.

18.       Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu atsižvelgti į mokesčių administratoriaus – kreditorės VMI prie FM – priimamų sprendimų, kuriais tvirtinamos tam tikros išvados dėl juridinio asmens prievolių egzistavimo, teisinę galią ir jų peržiūrėjimo galimybę.

19.       Kaip nurodyta Taisyklių 101 punkte, patikrinimo aktas turi būti tvirtinamas mokesčių administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma ir mokėtojui yra privalomi vykdyti (Taisyklių 101 punktas). Pagal Taisyklių 140 punktą patikrinimo aktas, patvirtintas mokesčių administratoriaus sprendimu, sukelia teisines pasekmes nuo sprendimo priėmimo dienos ir mokėtojui privalomas vykdyti. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei patikrinimo pažyma, kuria tvirtinamas likviduoto ar mirusio mokėtojo patikrinimo, kurio metu buvo nustatyti mokesčio įstatymo pažeidimai, aktas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) IX skyriuje nustatyta tvarka. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, numatytu MAĮ skyriuje, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jį gali, pirmiausia, skųsti centriniam mokesčių administratoriui, Mokestinių ginčų komisijai, o nesutinkant su šių subjektų išvadomis – teismui.

20.       Teisės aktai nenumato kitokios sprendimų dėl patikrinimo akto tvirtinimo, įgijusio privalomai vykdytino mokesčių mokėtojui dokumento galią, peržiūrėjimo, panaikinimo procedūros. Todėl nemokumo administratorė klaidingai traktuoja prokuroro priimto nutarimo įtaką patikrinimo aktui ir sprendimui. Ikiteisminis tyrimas, kurį organizuoja ir kontroliuoja prokuroras, vyksta baudžiamajame kodekse numatytos pavojingos veikos ir jos požymių nustatymo ribose, vertinant nusikaltimo sudėties požymių egzistavimą per baudžiamosios teisės prizmę. Mokesčių administratoriaus sprendimai priimami tiriant mokesčių mokėtojo veiksmų atitikimą mokesčių įstatymams. 

21.       Tam tikra teisėsaugos institucijų ir mokesčio administratoriaus sąveika yra numatyta MAĮ 132 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią jeigu nustatoma, kad padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo medžiagą, susijusią su galimai mokesčių mokėtojo padaryta nusikalstama veika, perduoda ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, priima šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus (patvirtinti patikrinimo aktą, patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies) ir juose nurodo konkrečią papildomai apskaičiuotų mokesčių ir apskaičiuotų delspinigių sumą, o baudos skyrimą sustabdo iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo. Tačiau, kaip matyti iš galiojančio teisinio reglamentavimo, jame nėra nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo duomenys ar priimti sprendimai turi tiesioginę juridinę reikšmę mokesčio administratoriaus priimtiems individualiems administraciniams aktams.  

22.       Nemokumo administratorė nepateikė duomenų, kad ginčo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo vertinamas MAĮ įtvirtinta ir anksčiau šioje nutartyje išdėstyta tvarka. Todėl nėra sąlygų kvestionuoti mokesčio administratorės (kreditorės VMI prie FM) priimtų aktų galiojimo ir apeliuoti į juose užfiksuotos informacijos klaidingumą.

23.       Vadovaudamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pagrindo tenkinti nemokumo administratorės prašymo dėl kreditorės VMI prie FM išbraukimo iš atsakovės kreditorių sąrašo.

Dėl bylos procesinės baigties

24.       Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :        

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                        Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė