Civilinė byla Nr. e2A-485-407/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00348-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.1; 2.6.26; 2.10.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lenkijoje registruotos įmonės „P.H.U. Amtrans A. M.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo ir 2021 m. lapkričio 16 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Harmony Life“ ieškinį atsakovei „P.H.U. Amtrans A. M.“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „TJC Logistics“, „Transbitas“, Lenkijoje registruotos bendrovės „Abjan“ sp. z o. o., „Powszechny Zaklad Ubezpieczen S.A.“, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Harmony Life“ ieškinyje prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „TJC Logistics“ ir „P.H.U. Amtrans A. M.“ 177 193,40 Eur nuostolių atlyginimą, taip pat prašė priteisti iš atsakovių 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė pateikė užsakymą atsakovei UAB „TJC Logistics“ dėl krovinio iš Prancūzijos pervežimo į Lietuvą. Šalys rašytinės vežimo sutarties nesudarė, tačiau dėl pervežimo sąlygų susitarė telefonu bei el. paštu. Krovinys turėjo būti pristatytas 2019 m. gruodžio 11–12 d., tačiau jis buvo prarastas. Ieškovė sužinojo, kad kroviniui pervežti atsakovė UAB „TJC Logistics“ buvo sudariusi sutartį su UAB „Transbitas“, o ši sudarė sutartį su Lenkijoje registruota įmone „Abjan“ sp. z o. o., kuri sudarė dar vieną sutartį su „P.H.U. Amtrans A. M.“. Ši įmonė, kaip vežėja, yra nurodyta važtaraštyje ir faktiškai priėmė krovinį. Ieškovė nurodė, kad abi atsakovės jos atžvilgiu laikytinos vežėjomis ir yra solidariai atsakingos už dingusį krovinį.
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovės UAB „TJC Logistics“ taikos sutartis, kuria pastaroji įsipareigojo kompensuoti dalį nuostolių – 42 000 Eur, ir nutraukta civilinės bylos dalis dėl reikalavimų, pareikštų šios atsakovės atžvilgiu.
4. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės „P.H.U. Amtrans A. M.“ 135 193,40 Eur nuostolių atlyginimą.
5. Atsakovė „P.H.U. Amtrans A. M.“ su ieškovės reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pagal jos su „Abjan“ sp. z o. o. sudarytą krovinio pervežimo sutartį įsipareigojo pervežti krovinį maršrutu Prancūzija–Lenkija. Paaiškėjus, kad krovinio siuntėjas šio krovinio dokumentuose buvo pažymėjęs, jog krovinys turi būti pristatytas į Vilnių, atsakovė „P.H.U. Amtrans A. M.“ užsakovei „Abjan“ sp. z o. o. pasiūlė pristatyti krovinį į Vilnių, tačiau atsakovei buvo aiškiai atsakyta, kad klientė UAB „Transbitas“ pageidauja krovinį perkrauti Liubline į savo transporto priemonę ir pati nuveš į Vilnių. Krovinys UAB „Transbitas“ į sutartyje nurodytą iškrovimo vietą Liubline buvo pristatytas 2019 m. gruodžio 12 d., tą patvirtina spaudas važtaraštyje. Krovinys buvo prarastas jį perdavus UAB „Transbitas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei UAB „Harmony Life“ iš atsakovės „P.H.U. Amtrans A. M.“ 135 193,40 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 810,13 Eur už advokatų teisinę pagalbą, 1 662,75 Eur žyminio mokesčio; 2021 m. lapkričio 16 d. papildomu sprendimu trečiajam asmeniui UAB „TJC Logistics“ priteisė iš atsakovės „P.H.U. Amtrans A. M.“ 1 062,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ir UAB „TJC Logistics“ sudarė žodinę vienintelę sutartį dėl krovinio iš Prancūzijos pervežimo į Lietuvą. Nors šalys rašytinės vežimo sutarties nesudarė, tačiau dėl pervežimo sąlygų susitarė telefonu bei el. paštu, nes tokią praktiką ieškovė su UAB „TJC Logistics“ vykdė ne vienerius metus. Ieškovė ir UAB „TJC Logistics“ susitarė, kad vežėja UAB „TJC Logistics“ už 1 700 Eur atlygį perveš 15 500 kg svorio (24 padėklai) 177 193,40 Eur vertės krovinį iš Prancūzijos į Lietuvą. UAB „TJC Logistics“ neinformavo ieškovės, kas veš krovinį, t. y. ar ji pati vykdys pervežimą, ar krovinį veš tretieji asmenys.
8. Krovinio pakrovimo vietoje atsakovei „P.H.U. Amtrans A. M.“ buvo pateikti visi krovinio dokumentai, įskaitant ir CMR važtaraštį, kurio langelyje Nr. 2 „Gavėjas“ nurodyta, jog krovinio gavėja yra UAB „Harmony Life“, pristatymo adresas yra nurodytas CMR važtaraščio 3 langelyje, kuriame nurodyta, jog pristatymo vieta yra Lietuva. Atsakovė „P.H.U. Amtrans A. M.“ prisijungė prie vežimo sutarties, priimdama vežti minėtą krovinį. Atsakovės „P.H.U. Amtrans A. M.“ pateiktas susirašinėjimas dėl krovinio vežimo patvirtina, kad atsakovė žinojo, jog krovinys turi būti vežamas į Lietuvą ir jo gavėja yra ieškovė UAB „Harmony life“. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ji krovinį Lenkijoje perdavė įgaliotam asmeniui UAB „Transbitas“, nes taip jai nurodė užsakovė „Abjan“ sp. z o. o. Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovė, atiduodama krovinį ne CMR važtaraštyje nurodytam asmeniui, privalėjo dėl to gauti nurodymus iš siuntėjos (Prancūzijos įmonės Institut Claude Bell) arba gavėjos (UAB „Harmony life“), o ne „Abjan“ sp. z o. o. Kadangi tokių nurodymų atsakovei nei krovinio siuntėja, nei gavėja nedavė, laikytina, kad atsakovė savo rizika krovinį perdavė teisės jį gauti neturėjusiam asmeniui.
9. Teismo vertinimu, egzistavo net keletas aplinkybių, dėl ko atsakovė privalėjo išsiaiškinti, ar ji turi teisę iškrauti krovinį Liubline, ir tai ji privalėjo derinti su krovinio siuntėja arba gavėja (ieškove), o ne su trečiaisiais asmenimis, kurie jokių teisių į krovinį neturėjo. Pirma, dar iki užsakymo priėmimo 2019 m. gruodžio 5 d. 10:07 val. atsakovė rašė įmonei „Abjan“ sp. z o. o., kad ji rizikuoja, nes „Abjan“ sp. z o. o. turi daug neigiamų įvertinimų. Antra, atvykus pakrauti krovinio atsakovei buvo pateiktas siuntėjos CMR važtaraštis, kuriame yra aiškiai nurodyta, kas yra krovinio siuntėja bei kas yra krovinio gavėja (ieškovė). Todėl atsakovė, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga vežėja, gavusi nurodymą vežti krovinį ne į CMR važtaraštyje nurodytą vietą, privalėjo kreiptis į siuntėją arba į ieškovę dėl tokio vežimo (krovinio iškrovimo ne CMR važtaraštyje nurodytoje vietoje) patvirtinimo, nes jų kontaktai buvo nurodyti CMR važtaraštyje. Trečia, kaip galima spręsti iš CMR važtaraščio, krovinys 2019 m. gruodžio 11 d. Liubline, Lenkijoje buvo perduotas UAB „Transbitas“, tačiau atsakovė, savo rizika sutikusi iškrauti ir perduoti krovinį jokių įgaliojimų veikti siuntėjos ar gavėjos vardu nepateikusiems asmenims, nepareikalavo ir negavo jokių UAB „Transbitas“ ar bet kokių kitų asmenų, prisistačiusių UAB „Transbitas“ atstovais, įgaliojimų ar kitų dokumentų veikti krovinio siuntėjos ar gavėjos vardu. Dėl to, paaiškėjus aplinkybėms, kad krovinys buvo iškrautas ir perduotas asmenims, kurie neturėjo jokių įgaliojimų nei priimti krovinio, nei juo disponuoti, akivaizdu, kad atsakovė elgėsi neapdairiai ir neatsargiai, dėl ko ji, kartu su kitais pervežimo grandinėje dalyvavusiais asmenimis, yra atsakinga už krovinio praradimą.
10. Perduodamas krovinį ne krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui (ne jo įgaliotam asmeniui) arba ne siuntėjo reikalavimu pakeistam gavėjui, vežėjas pažeidžia vežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pristatyti krovinį į paskirties vietą ir perduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tai lemia ir CMR konvencijoje įtvirtintų pasekmių taikymą.
11. Pagal CMR konvencijos 17, 18 straipsnių nuostatas, jeigu krovinys nepristatytas gavėjui arba pristatytas netinkamam gavėjui, jis laikomas prarastu. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktas). Pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį būtent vežėjui tenka pareiga įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar jis pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.
12. Atsakovė nepagrindė, kad asmuo, kuriam buvo perduotas krovinys, buvo CMR važtaraštyje nurodyto krovinio gavėjas ar asmuo, įgaliotas priimti krovinį vykdant pagal CMR konvencijos 12 straipsnį teiktinus nurodymus (CMR konvencijos 12, 17, 18 straipsniai). Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog, kilus neaiškumų dėl krovinio įteikimo, taip pat nebuvo kreiptasi dėl instrukcijų pateikimo siekiant įsitikinti, ar krovinys yra perduodamas tinkamam subjektui (CMR konvencijos 15 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad atsakovė „P.H.U. Amtrans A. M.“ CMR konvencijos 36 straipsnio pagrindu yra laikoma tinkama šalimi, iš kurios ieškovė turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo.
14. Teismas nurodė, kad CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo atsakomybės ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis).
15. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika ir teisės doktrina dėl CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad yra teisinis pagrindas kvalifikuoti atsakovės „P.H.U. Amtrans A. M.“ veiksmus perduodant krovinį kaip didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Atsakovė perdavė krovinį neidentifikuotam asmeniui, nesikreipė į krovinio siuntėją instrukcijų dėl krovinio perdavimo, kad įsitikintų, jog krovinys yra perduodamas tinkamam subjektui ir tinkamoje vietoje. Šiuo atveju, anot teismo, net ir minimalaus rūpestingumo sąlygojamo elgesio laikymasis būtų sudaręs prielaidas išvengti žalos kilimo. Dėl to atsakovė prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).
16. Atsižvelgdamas į tai, kad krovinio vertė buvo 177 193,40 Eur, teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovė UAB „TJC Logistics“ sutiko ieškovei kompensuoti dalį nuostolių – 42 000 Eur, teismas nusprendė, jog atsakovė „P.H.U. Amtrans A. M.“ turi atlyginti ieškovei likusią nuostolių dalį – 135 193,40 Eur nuostolių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
17. Atsakovė „P.H.U. Amtrans A. M.“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 16 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – patikslinto ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei „P.H.U. Amtrans A. M.“, atmesti; priteisti apeliantės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
17.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad asmuo, kuriam apeliantė perdavė krovinį (trečiasis asmuo UAB „Transbitas“), turėjo teisę jį gauti, t. y. kad važtaraštyje nurodytas krovinio gavėjas buvo įgaliojęs šį asmenį priimti ginčo krovinį. Trečiasis asmuo UAB „Transbitas“ turėjo teisę krovinį gauti, nes jį kaip sekantį krovinio vežėją pasitelkė trečiasis asmuo UAB „TJC Logistics“. Apeliantė siūlė savo paslaugas dėl krovinio pervežimo į Lietuvą, tačiau šių jos siūlomų paslaugų buvo atsisakyta, todėl apeliantė neturėjo įgaliojimų tęsti krovinio pervežimo iš Lenkijos į Lietuvą. Dėl to krovinio praradimas ir atsiradusi žala nesusiję priežastiniu ryšiu su apeliantės veiksmais.
17.2. Byloje esantis apeliantės susirašinėjimas su „Abjan“ sp. z o. o. paneigia teismo išvadą, kad, kilus neaiškumams dėl krovinio įteikimo, nebuvo kreiptasi dėl instrukcijų pateikimo siekiant įsitikinti, ar krovinys yra perduodamas tinkamam subjektui. Apeliantė neturėjo galimybės susisiekti su ieškove, nes jai nebuvo pateikti jokie ieškovės kontaktiniai duomenys. Be to, už kontaktavimą su užsakovės klientais apeliantei sutartyje buvo numatyta nekonkuravimo reikalavimų pažeidimo bauda.
17.3. Vien pagal CMR važtaraštį apeliantė ne tik negalėjo nuvežti krovinio į Lietuvą, nes jame nebuvo nurodytas tikslus krovinio iškrovimo adresas Lietuvoje, bet ir tokių įgaliojimų apeliantė neturėjo pagal pasirašytą sutartį su „Abjan“ sp. z o. o., o pakeisti sutartį apeliantės užsakovė nesutiko.
17.4. Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą. Apeliantė nebuvo nei pirmąja, nei paskutiniąja, nei ta vežėja, kuri vykdė krovinio vežimą tuo metu, kai krovinys buvo prarastas.
17.5. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje. Apeliantei buvo nurodyta vykdyti su „Abjan“ sp. z o. o. sudarytą sutartį, o tai rodo, kad apeliantė prie vienintelės krovinio pervežimo sutarties neprisijungė. Minėtoje byloje sutapo tiek sutartyje, tiek ir CMR važtaraštyje nurodytas galutinis krovinio pristatymo adresas, o šiuo atveju šie adresai nesutapo. Apeliantė krovinį perdavė CMR važtaraštyje nurodytam asmeniui UAB „Transbitas“ krovinio iškrovimo vietoje Lenkijoje, o UAB „Transbitas“ buvo pasitelkta kaip teisėta krovinio vežėja, kuri buvo prisijungusi prie vienintelės krovinio pervežimo sutarties. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje krovinys buvo perduotas CMR važtaraštyje nenurodytam asmeniui, kuris nebuvo teisėtu vežėjų grandinės dalyviu.
17.6. Vadovaujantis trečiųjų asmenų UAB „TJC Logistics“ ir UAB „Transbitas“ sudaryta Vienkartine krovinio pervežimo sutartimi Nr. E06404 (U05662), UAB „TJC Logistics“ šią nesąžiningą įmonę krovinio pervežimo procese pasitelkė dalyvauti ne kaip ekspeditorių, o kaip faktinį krovinio vežėją, kuriam sutartimi buvo numatyta galimybė krovinį pasikrauti dar Prancūzijoje. Todėl kur krovinys būtų prarastas – UAB „Transbitas“ jį pasikrovus Prancūzijoje ar Lenkijoje – situacijos vertinimo nekeičia, nes teisinę reikšmę turi tai, kad krovinį prarado būtent ši įmonė.
17.7. CMR važtaraštis yra ne krovinio pervežimo sutartis, bet tik jos sudarymą patvirtinantis dokumentas. CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatoms suteikiant didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, spręstina, kad, krovinio pervežimo šalims (apeliantei ir „Abjan“ sp. z o. o.) nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Apeliantė neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti sudarytos krovinio pervežimo sutarties ir vadovautis CMR važtaraščio duomenimis, juo labiau kad dėl važtaraštyje nurodytos krovinio gavėjos kreipėsi į savo užsakovą. Vadovavimasis CMR važtaraščio duomenimis reikštų vienašališką sutarties nuostatų keitimą arba atsisakymą vykdyti sutartį joje numatytomis sąlygomis, už ką apeliantei būtų taikoma civilinė atsakomybė, o jos veiksmai būtų traktuojami kaip pažeidžiantys sutarties sąlygas.
17.8. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ta aplinkybė, jog apeliantė sutartimi privalėjo krovinį iškrauti Lenkijoje ir perduoti jį trečiajam asmeniui UAB „Transbitas“, yra teisiškai reikšminga sprendžiant apeliantės atsakomybės klausimą. Taip pat teismas nepasisakė ir dėl apeliantės susirašinėjimo su užsakove, kuris patvirtina, kad apeliantė aiškinosi dėl krovinio pristatymo adreso, siūlė savo paslaugas pristatant krovinį į Lietuvą, ar tai yra teisiškai reikšminga sprendžiant jos atleidimo nuo atsakomybės klausimą arba bent jau tokios atsakomybės sumažinimą.
17.9. Ieškovės ir trečiojo asmens UAB „TJC Logistics“ sudaryta taikos sutartis negali būti pagrindas perkelti apeliantei net tris kartus didesnę žalos sumą. Pradiniame ieškinyje 177 193,40 Eur nuostolių sumą iš apeliantės ir UAB „TJC Logistics“ buvo prašoma priteisti solidariai. Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019). Todėl priteisus skolą solidariai iš apeliantės ir UAB „TJC Logistics“, apeliantės atsakomybės dalis būtų mažesnė, nes vidiniame jų santykyje sudarytų tik pusę nuostolių sumos, t. y. 88 596,70 Eur.
18. Ieškovė UAB „Harmony Life“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
18.1. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji, vadovaujantis CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atiduodama krovinį ne CMR važtaraštyje nurodytam asmeniui, gavo dėl to nurodymus iš siuntėjos (Prancūzijos įmonės Institut Claude Bell) arba gavėjos (ieškovės UAB „Harmony life“). Kadangi tokių nurodymų atsakovei nei krovinio siuntėja, nei gavėja nedavė, laikytina, kad apeliantė savo rizika krovinį perdavė teisės jį gauti neturėjusiam asmeniui.
18.2. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad buvo bent bandyta susisiekti su krovinio siuntėja ar gavėja (ieškove) dėl krovinio iškrovimo vietos pakeitimo, ji neįrodė, jog turėjo teisę iškrauti krovinį kitoje vietoje nei buvo nurodyta krovinio CMR važtaraštyje bei perduoti krovinį UAB „Transbitas“, kuris neturėjo įgaliojimų veikti nei krovinio siuntėjos, nei gavėjos vardu. Todėl būtent atsakovė yra atsakinga už tai, kad nepagrįstai iškrovus krovinį Lenkijoje ir jį perdavus UAB „Transbitas“ krovinys dingo bei nebuvo pristatytas ieškovei Lietuvoje.
18.3. CMR važtaraštyje buvo aiškiai nurodytas tiek ieškovės pavadinimas, tiek tikslus krovinio pristatymo adresas. Kadangi UAB „Harmony Life“ yra tarptautiniu lygmeniu veikianti įmonė, visi jos kontaktai yra viešai skelbiami internete bei lengvai randami tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. Be to, CMR važtaraštyje buvo nurodyti krovinio siuntėjos telefono numeris ir el. pašto adresas.
18.4. Apeliantė, priėmusi vežti krovinį kartu su jai pateiktu CMR važtaraščiu, prisijungė prie vienintelės vežimo sutarties (CMR konvencijos 34 straipsnis) bei tapo šios sutarties dalyve tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos jai perduotame CMR važtaraštyje, ir atsakovė be siuntėjos ar gavėjos nurodymų neturėjo teisės keisti šios sutarties sąlygų. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad krovinys buvo vežamas etapais. Tam, kad būtų laikoma, jog krovinys yra vežamas etapais, turi būti nustatyta, kad krovinio siuntėjas pats sudarė sutartis su daugiau nei vienu vežėju dėl tęstinio vežimo. Šiuo atveju tai, kad apeliantė sudarė sutartį su „Abjan“ sp. z o. o., apie kurią nieko nežinojo nei krovinio siuntėja, nei krovinio gavėja (ieškovė), nesudaro pagrindo pripažinti, jog krovinio vežimas buvo vykdomas pagal kelias sutartis (etapais).
18.5. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ji turėjo pareigą vykdyti su „Abjan“ sp. z o. o. sudarytą sutartį joje numatytomis sąlygomis, t. y. ji privalėjo krovinį pristatyti į Liubliną, Lenkijoje. Pirma, nei apeliantė, nei „Abjan“ sp. z o. o. nėra juridiniai asmenys, kuriems automatiškai taikoma Lietuvos Respublikos teisė (be to, jų sudarytoje sutartyje numatytas Lenkijos teisės taikymas); antra, CMR konvencijos nuostatos turi aukštesnę teisinę galią nei nacionaliniai teisės aktai. Todėl apeliantė privalėjo vadovautis CMR konvencijos nuostatomis (CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalis) ir, atiduodama krovinį ne CMR važtaraštyje nurodytam asmeniui, ji privalėjo dėl to gauti nurodymus iš krovinio siuntėjos (Prancūzijos įmonės Institut Claude Bell) arba gavėjos (ieškovės UAB „Harmony life“).
18.6. Krovinio vežimo metu atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad UAB „TJC Logistics“ bei UAB „Transbitas“ yra sudarę pervežimo sutartį, todėl jos teiginiai, neva ji teisėtai krovinį perdavė UAB „Transbitas“, yra tik atsakovės gynybinė pozicija. Nei UAB „TJC Logistics“, nei UAB „Transbitas“, nei „Abjan“ sp. z o. o. neturėjo teisės keisti krovinio pristatymo vietos ar krovinio gavėjo.
18.7. Vadovaujantis CMR konvencijos 36 straipsniu, ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį bet kuriam iš vežime dalyvavusių asmenų, tačiau ieškovė pasirinko reikšti ieškinį pirmajam bei paskutiniajam vežėjui. Po ieškinio pareiškimo pirmasis vežėjas (UAB „TJC Logistics“) kreipėsi į ieškovę su pasiūlymu savanoriškai atlyginti dalį ieškovės patirtos žalos bei sudaryti taikos sutartį byloje. Šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino. Ši teismo nutartis įsiteisėjo, atsakovė „P.H.U. Amtrans A. M.“ jos neskundė, todėl nepagrįstai ją kvestionuoja.
19. Trečiasis asmuo UAB „TJC Logistics“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
19.1. Apeliantė, nesivadovaudama CMR važtaraštyje nurodytais duomenimis apie krovinio gavėją ir pristatydama krovinį netinkamam gavėjui, savo veiksmais prisiėmė žalos atsiradimo riziką ir pažeidė teisės aktus, už kurių pažeidimą įstatymais nustatyta pačios apeliantės atsakomybė. Apeliantės argumentai, jog UAB „Transbitas“ turėjo teisę gauti (būti gavėja) krovinį ir buvo įgaliota važtaraštyje nurodytos gavėjos priimti krovinį, yra niekuo nepagrįsti.
19.2. Apeliantė, matydama, kad krovinio pristatymo vieta CMR važtaraštyje yra nurodyta ne ta, į kurią ją nukreipė trečiasis asmuo „Abjan“ sp. z o. o., privalėjo reikalauti, jog jai būtų pateiktas naujas pirmas CMR važtaraščio egzempliorius su naujomis instrukcijomis. Tačiau akivaizdu, kad „Abjan“ sp. z o. o., nebūdama siuntėja, negalėjo ir neturėjo jokio teisinio pagrindo tokį dokumentą išrašyti. Todėl vežėjas, pradėjęs vykdyti pervežimą, privalėjo laikytis visų nurodymų, kurie nurodyti jam įteiktame CMR važtaraštyje.
19.3. Apeliantė, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga vežėja, gavusi nurodymą vežti krovinį ne į CMR važtaraštyje nurodytą vietą, privalėjo kreiptis į siuntėją arba į ieškovę dėl tokio vežimo patvirtinimo. CMR važtaraštyje yra nurodytas gavėjo (ieškovės) pavadinimas, adresas, šalis. Be to, pareikalauti pakeisti CMR važtaraštį ji turėjo pasikrovimo vietoje.
19.4. Apeliantė nepagrįstai dalina pervežimą pagal vežėjus, kurie pasitelkė pervežimui vieni kitus. Akivaizdu, kad tretieji asmenys net neketino patys vykdyti pervežimo. CMR konvencijoje įtvirtinta vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja jį pristatyti į paskirties vietą ir perduoti krovinio valdymą gavėjui (CMR konvencijos 6, 12, 13 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002; 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009). Be to, kaip nustatyta byloje, tarpinių CMR važtaraščių nebuvo sudaryta, todėl viso pervežimo metu galiojo CMR važtaraščio, gauto iš siuntėjos, sąlygos, kuriomis ir turėjo vadovautis apeliantė.
19.5. Vežėjui perdavus krovinį ne siuntėjo nurodytam gavėjui, tai prilyginama krovinio praradimui. Kadangi apeliantės veiksmai teismo buvo pripažinti kaip jos didelis neatsargumas, ji prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimais ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
21. Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė užsakymą UAB „TJC Logistics“ dėl 15 500 kg svorio (24 padėklų) krovinio (kosmetikos gaminių), kurio vertė 177 193,40 Eur (toliau – Krovinys), pervežimo iš Prancūzijos į Lietuvą. Šalys rašytinės vežimo sutarties nesudarė, tačiau dėl pervežimo sąlygų susitarė telefonu bei el. paštu, tokią praktiką jos vykdė ne vienerius metus.
22. UAB „TJC Logistics“ dėl Krovinio pervežimo sudarė 2019 m. lapkričio 30 d. sutartį su UAB „Transbitas“, ši bendrovė sudarė sutartį su Lenkijos bendrove „Abjan“ sp. z o. o., kuri sudarė dar vieną sutartį su atsakove „P.H.U. Amtrans A. M.“. Pastaroji įmonė CMR važtaraštyje nurodyta kaip vežėja, kuri priėmė krovinį iš siuntėjo. CMR važtaraštyje Krovinio gavėja nurodyta ieškovė UAB „Harmony Life“, o Krovinio pristatymo vieta – Lietuva.
23. Atsakovė „P.H.U. Amtrans A. M.“ Krovinį nuvežė ir iškrovė Liubline, Lenkijoje, kaip numatyta jos sudarytoje sutartyje su užsakove „Abjan“ sp. z o. o. CMR važtaraštyje pažymėta, kad Krovinį 2019 m. gruodžio 11 d. priėmė UAB „Transbitas“.
24. Ieškovei Krovinys turėjo būti pristatytas 2019 m. gruodžio 11–12 d. Ieškovė 2019 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į UAB „TJC Logistics“ el. paštu ir nurodė, kad Krovinio negavo. Pastaroji atsakydama nurodė, kad pasamdė UAB „Transbitas“, o ši pasamdė „Abjan“ sp. z o. o., jų vežėjas Krovinį pervežė iki Liublino ir iškrovė nurodytu adresu.
25. Apie dingusį Krovinį 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „TJC Logistics“ pranešė policijai Liubline, o ieškovė 2019 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į policiją Lietuvoje. Byloje nėra duomenų, kad Krovinys surastas.
26. Ieškovė 2020 m. sausio 16 d. išsiuntė pretenzijas UAB „TJC Logistics“ ir „P.H.U. Amtrans A. M.“ dėl žalos už prarastą Krovinį atlyginimo. Atsakovės žalos neatlygino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „TJC Logistics“ ir „P.H.U. Amtrans A. M.“ 177 193,40 Eur nuostolių atlyginimą.
27. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi patvirtinta ieškovės UAB „Harmony Life“ ir atsakovės UAB „TJC Logistics“ taikos sutartis, kuria atsakovė UAB „TJC Logistics“ įsipareigojo ieškovei kompensuoti dalį nuostolių – 42 000 Eur, bei nutraukta civilinės bylos dalis dėl reikalavimų, pareikštų šios atsakovės atžvilgiu. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės „P.H.U. Amtrans A. M.“ 135 193,40 Eur nuostolių atlyginimą.
28. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Atsakovė „P.H.U. Amtrans A. M.“ apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis, kad ji yra atsakinga už Krovinio praradimą, taip pat nurodo, jog teismas neįvertino, ar apeliantės nurodytos aplinkybės dėl aiškinimosi ir siūlymo nugabenti krovinį į Lietuvą yra teisiškai reikšmingos sprendžiant jos atleidimo nuo atsakomybės klausimą arba bent jau tokios atsakomybės sumažinimą. Be to, teigia, kad ieškovės ir UAB „TJC Logistics“ sudaryta taikos sutartis negali būti pagrindas perkelti apeliantei didesnę žalos sumą, nes ieškovė prašė žalos atlyginimą priteisti iš atsakovių solidariai.
Dėl vežėjo atsakomybės už prarastą krovinį
29. Apeliantė byloje laikosi pozicijos, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, nes Krovinį prarado kita vežėja, t. y. UAB „Transbitas“.
30. Nagrinėjamu atveju Krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį, Krovinio siuntėja ir gavėja yra skirtingų valstybių teritorijose ir abi valstybės yra CMR konvencijos narės, todėl ginčo vežimo sutartiniams santykiams taikytinos minėtos konvencijos nuostatos (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis).
31. Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis (CMR konvencijos 4 straipsnis). Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siuntėjas ir vežėjas. <…> Pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siuntėjui, antrasis – lydi krovinį, o trečiasis – lieka pas vežėją (CMR konvencijos 5 straipsnio 1 dalis). Pristačius krovinį į paskirties vietą, gavėjas turi teisę pareikalauti iš vežėjo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. Jei nustatoma, kad krovinys dingo ar nepristatytas pasibaigus krovinio pristatymo terminui, nurodytam CMR konvencijos 19 straipsnyje, gavėjas, remdamasis vežimo sutartyje numatyta teise, gali savo vardu pateikti vežėjui reikalavimus (CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalis). Vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis).
32. Pagal CMR konvencijos 34 straipsnį, jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį (CMR konvencijos 36 straipsnis).
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020 suvienodinta teismų praktika aiškinant „vienintelės sutarties“ kriterijus. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad susitariančiųjų ir (ar) faktiškai vežimą vykdančių vežėjų grandinės <…> atveju susiklosto dvi teisinių santykių grupės: pirma, teisiniai santykiai tarp pervežimo paslaugos užsakovo (kliento) ir vežėjų (išoriniai teisiniai santykiai); antra, vežėjų tarpusavio santykiai (vidiniai teisiniai santykiai). Šių teisinių santykių atskyrimas reikšmingas vertinant „vienintelės sutarties“ kriterijų. <…> vežimo paslaugą užsakęs subjektas (klientas) nėra vežėjų, vykdančių jo užsakymą, tarpusavio susitarimų šalis. Tai lemia, kad klausimas, kokiomis sąlygomis ir kokių dokumentų pagrindu užsimezga ir klostosi vežėjų vidiniai tarpusavio teisiniai santykiai, yra savarankiškas klausimas, neturintis įtakos tarp krovinio vežimo užsakovo ir šį pervežimą vykdančių (pirmojo vežėjo ir vėliau prie kliento ir pirmojo vežėjo teisinių santykių prisijungusių) asmenų susiklosčiusio išorinio teisinio santykio kvalifikavimui. Taigi CMR konvencijos 34 straipsnyje įtvirtintą sąvoką „vienintelė sutartis“ reikia aiškinti klientą ir vežėją (vežėjus) siejančios sutarties kontekste, kaip apibūdinančią atvejus, kai sutartį su vežėju sudaręs asmuo (vežimo paslaugos užsakovas) su vežėju dėl krovinio gabenimo per visą maršrutą (nuo taško A iki taško Ž) sudaro vieną sutartį, neapimančią situacijų, kai vežimo paslaugos užsakovas dėl krovinio gabenimo skirtingomis to paties maršruto (nuo taško A iki taško Ž) atkarpomis sudaro skirtingas sutartis (pvz., nuo taško A iki taško K ir nuo taško K iki taško Ž).
34. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad CMR konvencijos 34 straipsnio formuluotė „antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje“ reglamentuoja vieną iš tolesnių vežėjų prisijungimo prie tarp krovinio vežimo užsakovo ir šį pervežimą įsipareigojusio įvykdyti asmens (asmenų) sutartinių teisinių santykių būdų, kai prisijungiantis asmuo gauna važtaraštį bei perima krovinį. Tokiu atveju tolesnis vežėjas, priimdamas krovinį bei važtaraštį, išreiškia valią dalyvauti sutartiniuose santykiuose, priima sutarties sąlygas, taigi, atlikus atitinkamus veiksmus, vėlesnio vežėjo prisijungimas prie sutarties įvyksta ex lege (pagal teisę; pagal įstatymą). Pateiktas teisės aiškinimas dėl CMR konvencijos 34 straipsnio aktualus ir tose situacijose, kai dalis transporto operacijoje dalyvaujančių vežėjų yra nominalūs vežėjai – vežėjai, priėmę užsakymą, tačiau jį vykdantys ne patys, o tam pasitelkdami kitus vežėjus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme. Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau nėra atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012 ir joje nurodytą praktiką).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė (vežimo paslaugos užsakovė) sudarė sutartį su UAB „TJC Logistics“ dėl Krovinio gabenimo maršrutu Prancūzija–Lietuva. Būtent toks Krovinio gabenimo maršrutas nurodytas ir CMR važtaraštyje, kuris buvo pateiktas atsakovei „P.H.U. Amtrans A. M.“ paimant Krovinį iš siuntėjos (Prancūzijos įmonės Institut Claude Bell). CMR važtaraštyje Krovinio gavėja nurodyta ieškovė UAB „Harmony Life“, o Krovinio pristatymo vieta – Lietuva. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta vienintelė vežimo sutartis, prie kurios atsakovė „P.H.U. Amtrans A. M.“ prisijungė kaip vežėja priimdama Krovinį ir CMR važtaraštį.
36. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo UAB „Transbitas“, kuriai apeliantė perdavė Krovinį, turėjo teisę jį gauti. Kaip minėta, ieškovė, kuri CMR važtaraštyje nurodyta kaip Krovinio gavėja, Krovinio vežimo sutartį sudarė su UAB „TJC Logistics“. Tai, kad pastaroji Kroviniui vežti pasamdė trečiąjį asmenį UAB „Transbitas“, nereiškia, jog pati ieškovė buvo įgaliojusi šį asmenį kaip gavėją priimti Krovinį. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus (žr. šios nutarties 33 punktą), UAB „TJC Logistics“, UAB „Transbitas“, „Abjan“ sp. z o. o. ir „P.H.U. Amtrans A. M.“ atitinkamai sieję sutartiniai teisiniai santykiai yra vidiniai vežėjų tarpusavio santykiai, kurie neturi įtakos tarp Krovinio vežimo užsakovės (ieškovės) ir šį pervežimą vykdančių asmenų susiklosčiusio išorinio teisinio santykio kvalifikavimui. Kaip minėta, pagal CMR konvencijos 34 straipsnį vienintelės vežimo sutarties atveju kiekvienas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje. Nagrinėjamu atveju apeliantei buvo pateiktas CMR važtaraštis, kuriame gavėja nurodyta ieškovė UAB „Harmony Life“, o pristatymo vieta – Lietuva, todėl apeliantė neturėjo teisės iškrauti Krovinį Lenkijoje ir perduoti jį CMR važtaraštyje nenurodytam asmeniui (UAB „Transbitas“). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad perduodamas krovinį ne krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui (ne jo įgaliotam asmeniui) arba ne siuntėjo reikalavimu pakeistam gavėjui, vežėjas pažeidžia vežimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pristatyti krovinį į paskirties vietą ir perduoti jį turinčiam teisę gauti asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
37. Apeliantės teigimu, pagal jos sudarytą sutartį su „Abjan“ sp. z o. o. Krovinys turėjo būti pristatytas užsakovės nurodytu adresu Liubline, Lenkijoje. Apeliantė remiasi byloje pateiktu jos susirašinėjimu su „Abjan“ sp. z o. o., iš kurio matyti, kad apeliantė, atvykusi paimti Krovinio iš siuntėjos ir sužinojusi, jog Krovinys pagal CMR važtaraštį turi būti pristatytą į Lietuvą, aiškinosi dėl šio neatitikimo su savo užsakove, t. y. „Abjan“ sp. z o. o., bei siūlė jai nugabenti Krovinį į Lietuvą, tačiau užsakovė informavo, kad jos klientas šio pasiūlymo atsisakė ir prašė Krovinį nugabenti į Liubliną, kur jį persikraus į savo transporto priemones. Anot apeliantės, važtaraštyje nurodyti duomenys nekeičia jos sudarytos vežimo sutarties, kuri pagal CMR konvencijos 4 straipsnį turi didesnę reikšmę, o vadovavimasis CMR važtaraščio duomenimis reikštų vienašališką sutarties nuostatų keitimą arba atsisakymą vykdyti sutartį joje numatytomis sąlygomis, už ką apeliantei būtų taikoma civilinė atsakomybė, o jos veiksmai būtų traktuojami kaip pažeidžiantys sutarties sąlygas.
38. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Apeliantė priėmė Krovinį ir CMR važtaraštį, nepaisydama duomenų dėl pristatymo vietos neatitikimo CMR važtaraštyje ir „Abjan“ sp. z o. o. pateiktame užsakyme, nepareikalavusi pakeisti CMR važtaraščio pagal jų sudarytos sutarties sąlygas, todėl tokiais savo veiksmais prisijungė prie užsakovės UAB „Harmony Life“ ir susitariančiosios vežėjos UAB „TJC Logistics“ bei atitinkamai pasitelktų paskesnių vežėjų UAB „Transbitas“ ir „Abjan“ sp. z o. o. sudarytos vienintelės vežimo sutarties ir, kaip jau minėta, tapo šios sutarties dalyve tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos CMR važtaraštyje (CMR konvencijos 34 straipsnis).
39. Pagal CMR konvencijos 14 straipsnio 1 dalį, jei dėl kokių nors priežasčių vežėjas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vežėjas privalo gauti asmens, pagal CMR konvencijos 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas. CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siuntėjas praranda šią teisę nuo to momento, kai antrasis važtaraščio egzempliorius perduodamas gavėjui arba kai gavėjas veikia pagal teises, numatytas CMR konvencijos 13 straipsnio 1 punkte. Nuo šio momento vežėjas privalo vadovautis krovinio gavėjo instrukcijomis.
40. Atsižvelgiant į nurodytas CMR konvencijos nuostatas, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant minėtiems duomenų dėl Krovinio pristatymo vietos neatitikimams CMR važtaraštyje ir „Abjan“ sp. z o. o. pateiktame užsakyme apeliantė privalėjo kreiptis į siuntėją arba į gavėją (ieškovę) dėl tokio vežimo (Krovinio iškrovimo ne CMR važtaraštyje nurodytoje vietoje) patvirtinimo. To nepadariusiam vežėjui (t. y. apeliantei) tenka atsakomybė prieš asmenį, turintį teisę pateikti pretenzijas už padarytus nuostolius (CMR konvencijos 12 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju apeliantės vežimo paslaugų užsakovė „Abjan“ sp. z o. o. pati buvo pasitelkta kaip vežėja, ji nebuvo įrašyta į CMR važtaraštį nei kaip Krovinio siuntėja, nei kaip gavėja, todėl apeliantė neturėjo teisės vadovautis jos instrukcijomis dėl Krovinio pristatymo vietos pakeitimo, esant tokiems CMR važtaraštyje nurodytiems duomenims. Apeliantė nepareikalavo pateikti CMR važtaraščio, kuriame būtų įrašyta šalių sutarta iškrovimo vieta Liubline arba įrašytas kitas Krovinio vežėjas, Krovinio gavėjas. Šios aplinkybės lėmė, kad Krovinys turėjo būti įteiktas CMR važtaraštyje nurodytam subjektui. Toks įpareigojimas galėjo būti pakeistas tik remiantis CMR konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta tvarka.
41. Pažymėtina, kad CMR konvencijoje įtvirtinta vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja jį pristatyti į paskirties vietą ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui (CMR konvencijos 6, 12, 13 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002; 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009). Analogiško požiūrio laikomasi ir teisės doktrinoje, nurodant, jog krovinio pristatymo vieta turi būti suprantama kaip vieta, nurodyta važtaraštyje. Krovinio pristatymu į paskirties vietą (CMR konvencijos 13 straipsnio 1 dalis) laikytinas krovinio pristatymas į CMR važtaraštyje nurodytą vietą arba pakeistą siuntėjo reikalavimu paskirties vietą (CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalis) (Ambrasienė, D.; Sinkevičius, E. Vežėjo civilinė atsakomybė pagal Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją ir jos draudimas. Vilnius: Mykolo Riomerio universitetas, 2004, p. 29–30).
42. Dėl apeliantės argumentų, kad CMR važtaraštyje nebuvo nurodytas tikslus krovinio iškrovimo adresas Lietuvoje, kad jai nebuvo pateikti jokie gavėjos (ieškovės) kontaktiniai duomenys, teisėjų kolegija pažymi, jog tokių duomenų apeliantė galėjo pareikalauti priimdama Krovinį. CMR važtaraštyje buvo nurodytas ieškovės pavadinimas ir adresas. Įmonės kontaktiniai duomenys yra viešai skelbiami internete. Be to, CMR važtaraštyje buvo nurodyti Krovinio siuntėjos telefono numeris ir el. pašto adresas.
43. Iš byloje pateiktos apeliantės sutarties su „Abjan“ sp. z o. o. matyti, kad joje nustatyta nekonkuravimo sąlyga reiškia apeliantės įsipareigojimą tam tikrą nustatytą laikotarpį nesiūlyti savo paslaugų sutartyje nurodytam užsakovės klientui ar tretiesiems asmenims, kaip nors susijusiems su šios sutarties vykdymu. Tačiau kontaktavimas su CMR važtaraštyje nurodyta Krovinio gavėja, siekiant išsiaiškinti Krovinio pristatymo vietos aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, neturėtų būti laikomas minėtos nekonkuravimo sąlygos pažeidimu. Juolab kad apeliantė galėjo informuoti savo užsakovę „Abjan“ sp. z o. o. apie būtinybę patikslinti minėtus duomenis, tačiau šiuo atveju, kaip matyti iš pateikto jų susirašinėjimo, apeliantė pasikliovė vien savo užsakovės „Abjan“ sp. z o. o. patikinimu, jog Krovinį reikia vežti ne į CMR važtaraštyje nurodytą pristatymo vietą, o jos užsakyme nurodytu adresu Liubline, Lenkijoje.
44. Apeliantė kaip vieną iš argumentų nurodo tai, kad UAB „Transbitas“ pagal sutartį su UAB „TJC Logistics“ buvo pasitelkta kaip faktinė Krovinio vežėja. Todėl, anot apeliantės, kur Krovinys būtų prarastas – UAB „Transbitas“ jį pasikrovus Prancūzijoje ar Lenkijoje – situacijos vertinimo nekeičia, nes teisinę reikšmę turi tai, kad Krovinys buvo prarastas būtent šios įmonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis argumentas nepaneigia apeliantės atsakomybės už Krovinio praradimą, nes šiuo atveju būtent apeliantė kaip faktinė vežėja priėmė Krovinį iš siuntėjos Prancūzijoje, todėl prisijungusi prie vienintelės vežimo sutarties pagal CMR važtaraščio sąlygas turėjo jį nugabenti į paskirties vietą Lietuvoje ir perduoti gavėjai UAB „Harmony Life“. Dėl to, kad UAB „Transbitas“ neturėjo įgaliojimų perimti Krovinį iš vežėjos „P.H.U. Amtrans A. M.“, jau pasisakyta šios nutarties 36 punkte, todėl teisėjų kolegija pirmiau nurodytų argumentų nebekartoja.
45. Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020 dėl to, kad skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Priešingai nei nurodo apeliantė, minėtoje kasacinio teismo byloje (analogiškai kaip ir šioje byloje) buvo nustatyta, kad faktinė vežėja priėmė krovinį ir važtaraštį, nepaisydama duomenų dėl paskirties vietos neatitikimo važtaraštyje ir sutartiniuose dokumentuose, bei krovinį perdavė asmeniui, kuris CMR važtaraštyje nebuvo nurodytas kaip krovinio gavėjas ar asmuo, įgaliotas priimti krovinį vykdant pagal CMR konvencijos 12 straipsnį teiktinus nurodymus (žr. minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 51 ir 61 punktus). Tai, kad minėtoje byloje krovinys buvo perduotas CMR važtaraštyje nenurodytam asmeniui, kuris nebuvo teisėtu vežėjų grandinės dalyviu, o nagrinėjamoje byloje UAB „Transbitas“ buvo pasitelkta kaip Krovinio vežėja, nėra esminis skirtumas, dėl kurio nebūtų galima vadovautis šioje nutartyje pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais.
46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovę „P.H.U. Amtrans A. M.“ vežėja, kuri yra atsakinga už Krovinio praradimą pagal CMR konvencijos 36 straipsnį.
Dėl vežėjo atsakomybės ribojimo ir nuostolių atlyginimo dydžio
47. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
49. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).
50. Kasacinio teismo praktikoje vertinant vežėjui tenkančias pareigas yra pažymėta, jog vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingą, t. y. labai atsargų ir atidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002; 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2009).
51. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vežėjos, t. y. atsakovės „P.H.U. Amtrans A. M.“ veiksmus perduodant Krovinį kvalifikuoti kaip didelį neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams. Kaip jau pirmiau konstatuota šioje nutartyje (žr. 36 punktą), apeliantė perdavė Krovinį ne CMR važtaraštyje nurodytai gavėjai, t. y. ieškovei UAB „Harmony Life“. Pastaroji nebuvo įgaliojusi UAB „Transbitas“ priimti krovinio gavėjos vardu. Minėta, kad apeliantė priėmė Krovinį ir CMR važtaraštį, nepaisydama duomenų dėl pristatymo vietos neatitikimo CMR važtaraštyje ir „Abjan“ sp. z o. o. pateiktame užsakyme, nepareikalavusi pakeisti CMR važtaraščio pagal jų sudarytos sutarties sąlygas (žr. šios nutarties 38 punktą). Taip pat nustatyta, kad apeliantė nesikreipė į siuntėją (Prancūzijos įmonę Institut Claude Bell) arba į gavėją (UAB „Harmony Life“) dėl Krovinio iškrovimo ne CMR važtaraštyje nurodytoje vietoje patvirtinimo. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantės elgesys neatitiko net minimalaus rūpestingumo standarto, kurio laikymasis būtų sudaręs prielaidas išvengti žalos kilimo.
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad byloje pateiktas apeliantės susirašinėjimas su jos vežimo paslaugų užsakove „Abjan“ sp. z o. o. patvirtina, jog apeliantė aiškinosi dėl Krovinio pristatymo adreso, siūlė savo paslaugas pristatant Krovinį į Lietuvą. Minėta, kad „Abjan“ sp. z o. o. pati buvo pasitelkta kaip vežėja, ji nebuvo įrašyta į CMR važtaraštį nei kaip Krovinio siuntėja, nei kaip gavėja, todėl apeliantė neturėjo teisės vadovautis jos instrukcijomis dėl Krovinio pristatymo vietos pakeitimo, esant tokiems CMR važtaraštyje nurodytiems duomenims. Apeliantė nepareikalavo pateikti CMR važtaraščio, kuris atitiktų jos susitarimą su „Abjan“ sp. z o. o. Taigi, pirmosios instancijos teismui pagrįstai atsakovės „P.H.U. Amtrans A. M.“ veiksmus kvalifikavus kaip jos didelį neatsargumą, apeliantė prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis).
53. Apeliantė neginčija ieškovės patirto bendro 177 193,40 Eur nuostolių dydžio už prarastą Krovinį, tačiau nesutinka, kad UAB „TJC Logistics“ pagal taikos sutartį įsipareigojus ieškovei kompensuoti dalį nuostolių – 42 000 Eur, iš apeliantės turi būti priteistas likusių nuostolių, t. y. 135 193,40 Eur atlyginimas. Apeliantė remiasi argumentu, kad ieškovė pradiniame ieškinyje visą 177 193,40 Eur nuostolių sumą prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „TJC Logistics“ ir „P.H.U. Amtrans A. M.“, o tokiu atveju apeliantės atsakomybės dalis būtų mažesnė, nes vidiniame bendraskolių tarpusavio santykyje sudarytų tik pusę nuostolių sumos, t. y. 88 596,70 Eur.
54. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti pareikštas bet kuriam CMR konvencijos 36 straipsnyje nurodytam vežėjui, o taip pat ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CMR konvencijos 36 straipsnį pareiškus reikalavimą keliems vežėjams, jiems taikoma solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
55. Reikalavimo taikyti solidariąją atsakomybę pareiškimo atveju ta aplinkybė, kad kreditorius su vienu iš bendraskolių sudarė taikos sutartį, pagal kurią šis sutiko atlyginti dalį žalos, nepanaikina ir neapriboja kreditoriaus teisės reikalauti likusios žalos atlyginimo iš kito bendraskolio. Priešingas aiškinimas paneigtų solidarios prievolės prasmę. Žalos atlyginimą išmokėjęs skolininkas atitinkamą sumą turi teisę išsiieškoti iš kaltų asmenų. Šiuo aspektu aktualios CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vežėjo, atlyginusio nuostolius pagal šios konvencijos reikalavimus, regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu.
56. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus, pareikštus atsakovei „P.H.U. Amtrans A. M.“, visa apimtimi. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo atleisti ją nuo atsakomybės ar sumažinti jos atsakomybę. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
57. Atmetus atsakovės „P.H.U. Amtrans A. M.“ apeliacinį skundą, iš jos priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir trečiojo asmens UAB „TJC Logistics“ naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
58. Pagal pateiktus dokumentus už advokato suteiktas paslaugas, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovė patyrė 1 782,33 Eur išlaidų, o trečiasis asmuo UAB „TJC Logistics“ – 1 573 Eur išlaidų. Prašomų priteisti išlaidų sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų dydžio už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl nurodytos sumos priteistinos iš atsakovės visa apimtimi (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
59. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovei „P.H.U. Amtrans A. M.“ atidėtas 1 889 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Todėl ši žyminio mokesčio suma priteistina iš apeliantės valstybės naudai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir 2021 m. lapkričio 16 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš atsakovės Lenkijoje registruotos įmonės „P.H.U. Amtrans A. M.“ (Ul. Zlota 9, 16-300 Augustow, Lenkijos Respublika) 1 782,33 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Harmony Life“ (juridinio asmens kodas 302664526).
Priteisti iš atsakovės Lenkijoje registruotos įmonės „P.H.U. Amtrans A. M.“ (Ul. Zlota 9, 16-300 Augustow, Lenkijos Respublika) 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TJC Logistics“ (juridinio asmens kodas 304522721).
Priteisti iš atsakovės Lenkijoje registruotos įmonės „P.H.U. Amtrans A. M.“ (Ul. Zlota 9, 16-300 Augustow, Lenkijos Respublika) 1 889 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio valstybei. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Vigintas Višinskis