(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinwestplus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „SPECPROJEKT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinwestplus“ ieškinį  atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei „SPECPROJEKT“ dėl skolos ir sutartinių netesybų priteisimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos atsiradusios dėl sutartinių santykių nevykdymo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus komercinio arbitražo teisme ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tinwestplus“ pateikė ieškinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei (toliau – RAB) „SPECPROJEKT“, kuriame prašė priteisti iš atsakovės  246 595,28 JAV dolerių skolą, 20 248,19 JAV dolerių sutartines netesybas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 9 d. byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones –užtikrinant ieškinio arbitražo teisme reikalavimus už bendrą 266 843,47 JAV dolerių sumą areštavo RAB „SPECPROJEKT“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims.
3. Atsakovė RAB „SPECPROJEKT“ 2017 m. spalio 23 d. pateikė Vilniaus komercinio arbitražo teismui priešieškinį, kurio suma – 438 618,43 JAV dolerių, o Vilniaus apygardos teismui – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės priešieškinio reikalavimams užtikrinti – areštuoti UAB „Tinwestplus“, priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai ir jai priklausančius kilnojamuosius daiktus, turtines teises bei pinigines lėšas esančias pas ieškovę ar trečiuosius asmenis, bendrai 341292,41 USD vertei. Paaiškino, kad nors priešieškinio suma yra 438 618,43 USD, bet ji susideda iš kelių reikalavimų. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 341 292,41 Eur žalos atlyginimo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Šiose ribose ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nurodė, kad priešieškinio reikalavimo suma yra didelė. Viešoje erdvėje prieinama informacija apie ieškovės akcininkų sprendimo dėl įstatinio kapitalo didinimą atšaukimas. Įmonėje dirba tik 6 darbuotojai, ji dirba nestabiliai. Šios aplinkybės, atsakovės nuomone, patvirtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo įvykdymas bus sunkus arba neįmanomas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsakovės RAB „SPECPROJEKT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino: taikė laikinąsias apsaugos priemones ir užtikrinant priešieškinio arbitražo teisme reikalavimus už bendrą 341 292,41 USD sumą areštavo UAB „Tinwestplus“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims.
6. Teismas sprendė, kad iš byloje esančių duomenų yra pagrindas teigti, jog priešieškinis preliminariai pagrįstas ir egzistuoja objektyvi jo patenkinimo tikimybė.
7. Teismas Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis nustatė, kad                             2016 m. gruodžio 31 d. ieškovės UAB „Tinwestplus“ turtas sudarė 2 761 822 Eur sumą, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 2 163 477 Eur; ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto. Įvertinęs šiuos duomenis teismas sprendė, kad įmonės turimi įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusę į balansą įrašytos turto vertės, todėl yra pagrįsta grėsmė, jog priešieškinio reikalavimai priėmus palankų teismo sprendimą gali likti neįvykdyti, t. y. pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas sprendimo įvykdymas. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nelemtų akivaizdžiai neproporcingo ieškovės teisių suvaržymo.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „Tinwestplus“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo                          2017 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. RAB „SPECPROJEKT“ priešieškinis yra pagrįstas išimtinai sutartinių santykių tarp          RAB „SPECPROJEKT“ ir UAB „Tinwestplus“ egzistavimu bei vienašališkais                     RAB „SPECPROJEKT“ pareiškimais dėl tariamų sutartinių santykių pažeidimo, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
2. Pagal aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką RAB „SPECPROJEKT“ neįvykdė pareigos įrodyti būtinąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – neįrodė grėsmės, kad UAB „Tinwestplus“ vengs vykdyti bendrovei RAB „SPECPROJEKT“ palankų arbitražo teismo sprendimą.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė RAB „SPECPROJEKT“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo tokius pagrindinius argumentus:
1. Priešieškinis yra pagrįstas ir priimtas nagrinėti, įrodymai apie tai buvo pateikti teismui.
2. Apeliantės turtinė padėtis yra sunki. Tai patvirtina pridedamas 2017 m. gruodžio 7 d. turto aprašas. Apeliantės kilnojamojo turto vertė – 1 Eur, ilgalaikio turto ji neturi. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių RAB „SPECPROJEKT“ reikalavimams užtikrinti, nebus realios galimybės įvykdyti busimą sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
12. Dėl naujų pateiktų įrodymų – atsakovės pateikto ieškovės turto aprašo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje kilusį ginčą bei siekdamas nustatyti, ar egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, sprendžia, kad būtina vadovautis visapusiška informacija apie apeliantės finansinę padėtį. Aptartas naujas įrodymas pateiktas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, apeliantė turėjo galimybę su juo susipažinti, todėl įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus atsakovės duomenis, kurie gali būti reikšmingi tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui.

Dėl ginčo esmės

13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės priešieškinio reikalavimams užtikrinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-107-516/2016).
16. Apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės reikalavimų pagrįstumo įrodymų pakankamumo prasme priskirtini argumentams dėl ginčo esmės. Visa tai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir detalaus išnagrinėjimo, analizės bei įvertinimo. Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodymų pakankamumas ar nepakankamumas ieškiniui patenkinti nėra vertinamas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje                         Nr. e2-313-186/2018).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškinyje prašo priteisti 341 292,41 Eur žalos atlyginimo dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Priešieškinyje yra išdėstytos konkrečios aplinkybės, kuriomis atsakovė grindžia savo reikalavimus ieškovei, pateikti / nurodyti įrodymai, kurie, jos manymu, patvirtina šias aplinkybes. Preliminariai vertinant, tokie reikalavimai nelaikytini akivaizdžiai nepagrįstais, todėl šiuo atveju galima teigti, kad yra pirmoji iš šios nutarties                   15 punkte nurodytų būtinų sąlygų.
18. Spręsdamas dėl kitos būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. egzistuojančios realios grėsmės, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, o ieškovės turimi įsipareigojimai viršijo daugiau nei pusę į balansą įrašytos turto vertės (t. y. ieškovė nemoki).
19. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo                        2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje                    Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
20. Nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-130-464/2018).
21. Atitinkamai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, nemokumo atveju negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų ieškovo reikalavimo ir atsakovo turto disproporcija, o ne kurie nors nesąžiningi jo veiksmai, apie tai taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta teismų praktikoje (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018 ir joje nurodytą teismų praktiką).
22. Nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodymų, patvirtinančių ieškovės labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jos ketinimus perleisti jai priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė                 (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų naujausią aiškinimą, pateikiamą Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės prašymas taikyti ieškovei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ribotos atsakomybės bendrovės „SPECPROJEKT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tinwestplus“ ieškinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovei „SPECPROJEKT“ dėl skolos ir sutartinių netesybų priteisimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos atsiradusios dėl sutartinių santykių nevykdymo.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė