Civilinė byla Nr. e2-38-1048/2024

    Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02956-2022-9

    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 2.3.2.10.; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 5 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė,

sekretoriaujant Linai Jonikavičienei, Giedrei Šilbajorienei, Neringai Čilinskaitei,

dalyvaujant ieškovei O. U., jos atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, 

atsakovui A. C., jo atstovei advokato padėjėjai Ramunei Kičiatovienei,

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms V. L., U. R.,

vertėjoms S. A., L. M., J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. U. ieškinį atsakovui A. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimus (pagal 2023-10-31 teisme priimtą pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo): 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš A. C. nepilnamečio sūnaus M. C. išlaikymui po 320,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) nustatyti atsakovo bendravimą su vaiku pagal ieškovės pateiktą tvarką: 1. Atsakovui pageidaujant 2 kartus į savaitę darbo dienomis (antradienis, ketvirtadienis) nuo 16:30 iki 20:00 pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos (mokyklos), informuojant prieš tai ieškovę, ir grąžinant vaiką į mamos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; 2. Atsakovas pageidaujant 2 kartus į mėnesį savaitgaliais nuo penktadienio 18:00 iki sekmadienio 18:00 pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į mamos gyvenamąją ar kitą iš anksto suderintą vietą; 3. Kai vaikas serga ir tos dienos sutampa su tėvo bendravimu, vaikas pasilieka gydytis namuose. Tos dienos kompensuojamos šalių susitarimu; 4. Vaiko gimtadienis švenčiamas kartu su tėvais, pirmenybė teikiama mamai pasirinkti vietą ir laiką šventei; 5. Atsakovas gali bendrauti su vaiku telefonu ar kita telekomunikacine priemone („Skype“, „Viber“ ir kt.) kiekvieną dieną nuo 19:00 iki 19:30. Toks bendravimas neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko. Atsakovas privalo bendrauti su vaiku būdamas blaivus; 6. Ieškovė ir atsakovas privalo kartu derinti vaiko mokymo, ugdymo, auklėjimo, sveikatos ir vystymo klausimus; 7. Bendravimo metu atsakovas įsipareigoja sudaryti vaikui visas galimybes pasiruošti užsiėmimams, atlikti darbus susijusius su mokymo procesu, taip pat laikytis dienos režimo; 8. Bendravimo metu atsakovas užtikrina galimybę vaikui dalyvauti visuose būreliuose ar kituose lankomuose ugdymo (mokymo) įstaigose; 9. Vaiko vasaros atostogų metu atsakovas gali vienam mėnesiui kaitų su vaiku išvykti į užsienį, įspėjęs prieš vieną mėnesį ir planuojamą išvyką suderinęs su vaiko mama. Atsakovas šių atostogų metu vaiką pasiima pirmą atostogų dieną 09:00 ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18:00. Atsakovas įsipareigoja teikti ieškovei informaciją apie vaiko buvimą, numatomų atostogų vietą ir pobūdį; 10. Atsakovas poriniais metais, įspėjęs ieškovę prieš mėnesį, gali paimti vaiką Naujųjų metų ir Kalėdų šventėms 7 dienoms su teise išvykti į užsienį, nepažeidžiant ugdymo (mokymo) įstaigos atostogų tvarkaraštį; 4) santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: priteisti atsakovui automobilį Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), natūra, o ieškovei priteisti 2975,00 Eur piniginę kompensaciją; 5) paskirti ieškovę vaiko M. C. dokumentų (Ukrainos vaiko gimimo liudijimo, Ukrainos paso, leidimo gyventi Lietuvoje) saugotoja; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2014-10-17 Zaporožės miesto teisingumo valdybos Registracijos tarnybos Zovtnevyj r., civilinės būklės aktų registracijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. C.. Šalių sutuoktiniai santykiai faktiškai nutrūko nuo 2020 m. lapkričio mėn., kai atsakovas išvyko į Vokietiją. Ieškovė kreipėsi į Zaporožės miesto Lenino rajono teismą dėl santuokos nutraukimo su atsakovu. Zaporožės miesto Lenino rajono teismas 2021-07-21 tenkino ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir nutraukė šalių santuoką. Zaporožės teismas išsprendė tik santuokos nutraukimo klausimą, todėl ieškovė kreipiasi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Kadangi šalių sūnus M. C. faktiškai gyvena kartu su ieškove, ji rūpinasi jo auklėjimu, išlaikymu, todėl ieškovė pageidauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Ieškovė prašo nustatyti jos siūlomą atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi. Kadangi atsakovas nuo 2021-06-01 visiškai neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, todėl ieškovei vienai pačiai atiteko visos vaiko išlaikymo išlaidos. Ieškovė prašo iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 320,00 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Pažymi, kad santuokos metu šalys dalintino nekilnojamojo turto neįgijo, tačiau santuokos metu buvo įsigyta transporto priemonė Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas A. C. vardu. Kadangi transporto priemone naudojasi atsakovas, todėl ieškovė pageidauja padalinti turtą natūroje, priteisiant atsakovui automobilį, o ieškovei piniginę kompensaciją 2975 Eur sumoje.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys kartu nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio nuo 2021-06-01. Šalims nutraukus bendrą gyvenimą, sūnus liko gyventi su atsakovu. Teismui nusprendus tenkinti ieškovės reikalavimus ir nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, turi būti nustatyta maksimali atsakovo bendravimo tvarka su vaiku. Atsiliepime atsakovas pateikė savo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi  tvarką. Pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, šis reikalavimas turi būti pagrįstas sugrupuotais ar kitaip aiškiai pateiktais rašytiniais įrodymais, sutartimis, banko sąskaitų išrašais, kvitais, kurie patvirtintų konkrečių poreikių išlaidas. Išlaikymo dydžio nustatymas turi būti pagrįstas protingais vaiko poreikiais. Iš pateiktos vaiko išlaikymo poreikių lentelės išlaidos vaikui nepagrįstos, užaukštintos, neprotingos. Be to, iš prašomos kas mėnesį vaiko poreikiams skirtinos sumos reikia išskaičiuoti ir kas mėnesį iš valstybės gaunamus vaiko pinigus. Šiuo metu šią išmoką gauna atsakovas, kadangi vaikas gyvena kartu su tėvu. Santuokos metu buvo įsigyta transporto priemonė Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 4000 Eur. Ieškovė teismui su prašymu nutraukti santuoką nepateikė prašymo dėl turto padalijimo, kadangi tarp šalių turtas jau buvo pasidalintas ir ieškovė nereiškė tokio reikalavimo. Ieškovė, kaip kompensaciją už transporto priemonę, yra gavusi grynų piniginių lėšų pavidalu.

Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovei, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti sūnaus M. C. gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. C., mokamą periodinėmis išmokomis po 260 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti atsakovą sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad su ieškove nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro ūkio nuo 2021-06-01. Šalims nutraukus bendrą gyvenimą, sūnus liko gyventi su atsakovu, tarp jo ir sūnaus susiformavęs artimas ryšys. 2021-06-01 ieškovė paliko vaiką atsakovui ir išėjo gyventi atskirai, kūrėsi savo gyvenimą. Ieškovė gyveno šalia, tai jai sąlygos matytis su vaiku buvo užtikrintos pakankamai, ieškovės bendravimas su vaiku buvo ir yra maksimalus, jos pasimatymai su vaiku niekada nebuvo ribojami, todėl atskiro reikalavimo dėl ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nereiškia. Ieškovė ir ateityje galės bendrauti su vaiku maksimaliai. Nuo 2021-06-01 vienas pats augino, auklėjo, prižiūrėjo, rūpinosi vaiko sveikata, jo ugdymu ir jį išlaikė, ieškovė prie vaiko išlaikymo prisideda pagal galimybes. Pakankamai ilgą laiką samdė auklę L. T., kuri esant reikalui ar vaikui sergant, prižiūrėdavo vaiką. Susirgus vaikui, motina jo sveikata nesirūpindavo, jo neprižiūrėdavo, kadangi jai reikėdavo dirbti. Sūnus yra išreiškęs norą gyventi su tėvu ir tai atitinka vaiko interesus. Jis savo pastovią gyvenamąją aplinką sieja kartu su tėvu, o pas motiną eina tik į svečius. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, atsakovas gali užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, taip pat vaikas bus auklėjamas ir prižiūrimas geresnėmis sąlygomis. Pažymėjo, kad ieškovės yra nenuspėjamas charakteris, dar gyvenant kartu su ieškove, ji prie vaiko keldavo scenas, atsakovą užgauliodavo, mušdavo vaiko akivaizdoje.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kaip ir iki santuokos nutraukimo, taip ir po santuokos nutraukimo vaikas gyvena su ieškove, o atsakovas bendrauja su vaiku ir pasiima vaiką pas save sutikus motinai. Pašlijus šalių santykiams ir atsakovui 2020 m. rugsėjo mėnesį išvykus į Vokietiją, vaikas liko kartu gyventi su ieškove. Kadangi santykiai tarp šalių pašlijo ir buvo pradėtas skyrybų procesas, ieškovė kartu su vaiku persikėlė pas būsimą vyrą R. U. į Šilutės rajoną. Kadangi atsakovas pirmas įformino leidimą gyventi Lietuvoje, jis tvarkė visus kitus leidimus šeimos nariams, todėl savo vardu įformino ir vaiko išmokas. Vaikui pas ieškovę sudarytos visos sąlygos gyventi laimingai. Su ieškovės nauju vyru vaikas turi šiltus ryšius ir pripažįsta naują šeimą. Atsakovas, būdamas santuokoje, ieškovės atžvilgiu  naudojo fizinį smurtą, todėl ieškovė mano, kad vaikui netinka gyventi kartu su tėvu, kuris yra neatsakingas, naudoja alkoholinius gėrimus bei fizinį smurtą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė preliminarias išvadas dėl ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų, kuriose nurodė, kad ieškiniu ir priešieškiniu pareikštiems reikalavimams neprieštarauja, galutinę išvadą pateiks ištyrus visas bylos aplinkybes.

Teismo posėdžio metu ieškovė O. U. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad 2019 metais visi kartu atvyko į Lietuvą. Jai iš karto nepavyko susitvarkyti dokumentų Lietuvoje, todėl netrukus ji su vaiku išvyko atgal į Ukrainą. Kai rado darbą, ji vėl atvyko į Lietuvą, tik be vaiko. Vaikas liko Ukrainoje su jos mama. Po kelių mėnesių tėvas nuvyko parsivežti vaiko į Lietuvą. Jie gyveno nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris išnuomotas buvo atsakovo vardu, ir kuriame iki šiol gyvena atsakovas. Atsakovas po maždaug pusmečio išvyko į komandiruotes Vokietijoje, dirbti statybininku. Kuomet būdavo išvykęs į Vokietiją, atsakovas su vaiku bendraudavo telefonu. Vaiko išlaikymui atsakovas pinigų nesiuntė, tik persiųsdavo vaiko pinigus, kuriuos jis gaudavo. Vaiko pinigai buvo paskirti atsakovui, nes jis pirmas gavo leidimą gyventi Lietuvoje. Vaiką išlaikydavo ji pati, nes dirbo Čili picerijoje. Su atsakovu buvo sutarę, kad buto nuomos mokestį mokės jis, o už komunalinius – ji. Atsakovas grįžęs smurtaudavo. Pasakė jam, kad nori skirtis, jis nesutiko. Tačiau jai teko nusisamdyti advokatą, kuris Ukrainoje sutvarkė skyrybų dokumentus. Iš esmės atsakovas dėl skyrybų nutraukimo vėliau neprieštaravo. Skyrybų išlaidas patyrė tik ji, atsakovas neprisidėjo. Santuoka buvo nutraukta 2021 m. liepos mėnesį. Nekilnojamojo turto su atsakovu neįgijo, tik automobilį, kuris nebuvo padalintas nutraukiant santuoką Ukrainoje, nes pagal Ukrainos teisę – turto neprivaloma padalinti iš karto. Santuokos nutraukimo metu buvo sprendžiamas tik santuokos nutraukimo klausimas. Vaiko gyvenamosios vietos ir turto padalinimo klausimai liko neišspręsti. Po skyrybų ji liko su vaiku gyventi išnuomotame bute. Atsakovas kartais grįždavo iš Vokietijos kelioms dienoms. Vaikui paprašius, leisdavo atsakovui pasilikti nakvoti pas juos bute. Tačiau atsakovas vartojo alkoholį, todėl kitomis dienomis atsakovas išsinuomodavo viešbutį. Netrukus po skyrybų atsakovas liko gyventi Lietuvoje, nebevažiuodavo į Vokietiją. Todėl ji su vaiku išsinuomojo kitą butą Klaipėdoje. Vėliau ji susipažino su R. U., su kuriuo sudarė santuoką. Jo mama padėjo jiems įsigyti butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), netoli nuo atsakovo gyvenamosios vietos,  butas registruotas vyro mamos vardu. Po skyrybų su atsakovu vaikas būdavo pas juos abu, priklausomai nuo jų darbo grafiko. Iš Ukrainos 2021 m. pavasarį atvyko gyventi jos mama, kuri padeda prižiūrėti sūnų. Nuo 2021 m. rudens iki 2022 m. pavasario ji pati nedirbo, todėl prižiūrėjo vaiką. Po skyrybų atsakovas vaikui išlaikymo neteikė, nustojo pervesti ir gaunamus vaiko pinigus. Už vaiko darželį mokėdavo per pusę, kadangi jam būdavo pervedami vaiko pinigai. Prašo iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 320 Eur/mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, tačiau dabar nuo reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo atsisako. Patvirtino, kad šiuo metu vaiko pinigai iš valstybės pervedami jai. Be to, prieš 2019 m. atvykstant jai gyventi į Lietuvą, Ukrainoje ji pardavė šalių turėtą automobilį už 7000 Eur, gautus pinigus pervedė atsakovui, kuris už tuos pinigus nusipirko automobilį Lietuvoje. Ji dar pridėjo pinigų naujo automobilio pirkimui. Iš pradžių automobiliu naudojosi jie abu, vėliau atsakovas su automobiliu išvyko į Vokietiją. Po santuokos nutraukimo automobiliu naudojasi atsakovas. 2023 m. gegužės mėn. savaitgalį vaikui būnant pas tėvą, tėvas vakare su Bolt paspirtuku be apsauginių priemonių vežė vaiką, jie atsitrenkė į automobilį, atvykus policijai buvo nustatytas tėvo neblaivumas. Po šio įvykio socialinė tarnyba pasiūlė, kad vaikas 2 savaites gyventų su ja, o kitas 2 savaites su tėvu. Tokiu būdu jie galėjo stebėti, kaip vaikas bendrauja ir gyvena su tėvu. Nors toks sprendimas jai nebuvo priimtinas, tačiau bendru sutarimu sutiko su Vaikų teisių rekomendacijomis. Vaiko klasės auklėtoja mano, kad toks sprendimas neigiamai veikia vaiką. Nuo tada, kai vaikas gyvena pas abu po lygiai, vaiko pažeidimų nėra fiksuota. Kol vaikas būna su ja, neriboja vaiko bendravimo su tėvu telefonu. Tačiau dabar, kai prasidėję mokslo metai, vaikas turi turėti vieną gyvenamąją vietą, o ne keliauti iš vienų namų į kitus, jam reikia ruošti pamokas. Paskutiniu metu su atsakovu kyla konfliktų dėl vaiko, t. y. dėl gydytojų, dėl drausmės.  Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) valgykloje, kur taip pat mokosi ir sūnus. Darbo laikas nuo ryto iki 14.30 val., tuo metu ir sūnui baigiasi pamokos ir jie kartu važiuoja namo. Darbo užmokestis sudaro apie 900 Eur į rankas. Savo vardu registruoto turto neturi. Mano, kad vaikas turi turėti vieną gyvenamąją vietą ir aplinką, turėti pavyzdinę šeimą, geriausiai vaikui būtų bendrauti su tėvu pagal patikslintame ieškinyje pateiktą bendravimo tvarką. Ji gali suteikti geresnes mokymosi, maitinimosi sąlygas vaikui, nei atsakovas. Be to, pas ją vaikui gyventi yra geresnės sąlygos nei pas atsakovą, nes atsakovas tik nuomojasi būstą, o ji su vyru gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute. Pas atsakovą mažiau vietos, blogesnės sąlygos miegojimui, nėra jokio stabilumo. Tiek namuose, tiek Šilutėje vaikas turi savo erdvę, dideles lovas. Jos dabartinis vyras padeda su vaiku, juo gali rūpintis ir padeda finansiškai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė palaikė ieškovės poziciją, nurodė, kad atsakovas nuo 2021 m. sausio mėn. išvyko dirbti į Vokietiją ir nuo vasario mėn. gavo atlyginimą bei vaiko pinigus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pervesdavo ieškovei gaunamus vaiko pinigus, tačiau išlaikymo neteikė. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų nesudariusi sąlygų atsakovui bendrauti su vaiku, susitarimo tarp šalių dėl vaiko gyvenimo su atsakovu 2021 m. nebuvo. Sutinka su Vaiko teisių apsaugos specialistų išvada, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama. Ieškovės supratimu, vaikas turi būti pripratintas prie tvarkos, higienos laikymosi, turi būti organizuotas, tuo tarpu pas atsakovą vaikas iš esmės pramogauja. Manytina, kad ieškovės reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ja turi būti tenkintas. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus. Vaikas turi turėti konkrečią tvarką ir gyvenamąją aplinką. Jeigu būtų nustatyta bendravimo tvarka per pusę, pas vaiką būtų disbalansas, tai neatitinka vaiko poreikių. Šiuo metu tarp šalių nepadalinto automobilio vertė 5950 Eur, todėl tikslindama reikalavimą ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2975 Eur piniginę kompensaciją ieškovei už jam tenkantį automobilį. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį pilnai, priešieškinį atmesti bei priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2057 Eur atstovavimo išlaidos ir išlaidos už ekspertizę.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. C. su patikslintu ieškiniu nesutiko, palaikė priešieškiniu pareikštus reikalavimus. Paaiškino, kad 2019 metais atvyko į Lietuvą siekiant pagerinti šeimos finansinę padėtį. Siekdamas įsidarbinti įstojo į Kauno kolegiją, ten mokėsi 2 metus. Studijų metu jau susiradus darbą Klaipėdoje, maždaug 2020 metais atvyko jo žmona. Darbdavys suteikė būstą. Būsto sąlygos nebuvo geros, todėl išsinuomojo kitą butą. Sutuoktinė lankė lietuvių kalbos kursus. Maždaug po pusmečio atvyko vaikas, kuris buvo likęs gyventi Ukrainoje su močiute. Sutuoktinei baigėsi kalbos kursai ir jai nebuvo duotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, todėl ji su vaiku turėjo grįžti į Ukrainą. Vėliau radus darbą žmonai, ji su vaiku atvyko vėl į Lietuvą. 2020 metais darbdavys pasiūlė važiuoti į komandiruotes Vokietijoje. Išvykus 1,5-2 mėnesiams į komandiruotes, su vaiku jis bendraudavo telefonu. Tuo metu ieškovei siuntė gaunamus vaiko pinigus. Toks buvo susitarimas su ieškove. Ji buvo dirbanti, todėl už buto komunalinius mokėjo ji, o jis - už buto nuomą. Kai grįždavo, iš uždirbtų pinigų nupirkdavo ieškovei daiktų. Jeigu reikėdavo, tai palikdavo ieškovei pinigų. Grįžęs iš komandiruotės, namie buvo 2-3 mėnesius. Antra komandiruotė truko vėl apie 2 mėnesius, jos metu siuntė ieškovei gaunamus vaiko pinigus. Grįžus namo, santykiai su ieškove pablogėjo. Tuomet vėl išvyko į komandiruotę maždaug 2 mėnesiams. 2021 metų pradžioje komandiruotės baigėsi. Paskutinės komandiruotės metu, pablogėjus santykiams su ieškove, ji neatsiliepdavo į skambučius, su vaiku telefonu nepavykdavo bendrauti. Trečios komandiruotės metu, jam kilo įtarimų dėl ieškovės neištikimybės. Grįžus jau suprato, kad su ieškove santuoka bus nutraukta. Skyrybų iniciatorė buvo ieškovė. Po santuokos nutraukimo ieškovė išsikraustė gyventi netoli į kitą namą. Pagal susitarimą su ieškove, sūnus liko gyventi su juo jų gyvenamame bute, nes vaikas buvo pripratęs prie tos aplinkos. Taip jie gyveno maždaug metus, t. y. iki ieškinio teismui pateikimo. Ieškovė su sūnumi bendravo tik tada, kai turėjo laiko, t. y. kartais vaiką pasiimdavo iš darželio, kartais pasilikdavo pas save nakvynei, maždaug kelis kartus per savaitę. Tuo metu ieškovė minimaliai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, nupirkdavo vaikui kelis daiktus, rūbus, bet išlaikymo vaikui nemokėjo. Sutartį su darželiu buvo sudaręs jis, vaiko dokumentais rūpinosi taip pat jis. Dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad nuo 2021 m. vasaros vaikas daugiausiai gyveno su juo, vaiką išlaikydavo jis, todėl šis reikalavimas nepagristas. Tai patvirtina mokėjimai už darželį, būrelius. Vaikui jis pirkdavo rūbus, kanceliarines prekes, maistą. Nuo 2023 m. pavasario, kai Vaiko teisių tarnyba davė rekomendaciją dėl vaiko gyvenimo 2 savaites su juo, 2 savaites su ieškove, santykiai tapo geri, nebėra sisteminių skambučių, konfliktų tarp jų nėra. Dabar vaikas jaučiasi puikiai, komfortiškai. Vaikui 8 metai, jis lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą netoli namų. Rugsėjo 1-ai dienai visas pagrindines kanceliarines priemones pirko jis, nes jam ieškovė pateikė sąrašą, ką reikia nupirkti vaikui. Vaikas  lanko kelis būrelius – mokamą kikboksą ir nemokamą šaškių būrelį. Vaiko išlaikymui per mėnesį reikia ne daugiau 520 Eur, t. y. vidutiniškai jam tenka vaiko išlaikymui apie 250 Eur, neskaičiuojant laisvalaikio išlaidų. Su vaiku laisvalaikį leidžia prie jūros, parke, važiuoja su dviračiais, žaidžia stalo žaidimus, laisvalaikiui vaikui reikia apie 15-20 Eur per savaitę. Už kikbokso būrelį moka jis kas mėnesį po 50 Eur. Vaikas sveikatos problemų neturi. Vaikui paruošia pusryčius ir vakarienę (sriubą, mėsą, visada nuperka vaisių, daržovių), nes pietus valgo mokykloje. Jo žiniomis, už vaiko pietus mokykloje nereikia mokėti, tačiau sutartį su mokykla pasirašiusi ieškovė, todėl jam sąlygos nėra žinomos. Vaiko maitinimui per dieną reikia apie 5-7 Eur. Rūbus ir higienos prekes perka vaikui pagal poreikį, kad viską turėtų jo namuose. Už mobilų telefoną ir internetą moka jis. Nesutinka su ieškovės nurodytu vaikui reikalingu išlaikymo dydžiu, mano, kad maistui, rūbams, avalynei nurodytos per didelės sumos. Be to, higienos priemonių kas mėnesį nereikia pirkti, t. y. dantų pastos, skalavimo skysčio užtenka ilgiau, dezodoranto vaikas nenaudoja. Paaiškino, kad vaikas turi raktus nuo namų, todėl kai yra jo bendravimo laikas su vaiku, vaikas pats ateina ir atsineša reikalingas knygas. Jeigu vaikui trūksta kažkokių daiktų, tai jis nuvažiuoja pas ieškovę jų paimti. Jo namuose vaikui yra visi reikalingi daiktai – rūbai, pamokoms ruošti būtini daiktai. Vaiko teisės tikrino sąlygas, nurodė, kad sąlygos tinkamos. Jis vaikui padeda ruošti pamokas, stengiasi su vaiku nustatyti žaidimų ir mokymosi tvarką. Bendrauja su kitais vaiko klasės draugų tėvais, jie turi pokalbių susirašinėjimo programėlę. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini) santechniku, darbo grafikas nuo 8 iki 17 val., tačiau tomis savaitėmis, kai pas jį vaikas, su darbdaviu yra susitarta dirbti iki 15.30 val.-16.00 val. Darbo užmokestis sudaro apie 800-1200 Eur, kartais būna daugiau, priklausomai nuo darbo apimties. Pajamų pakanka pragyvenimui ir vaiko išlaikymui. Nekilnojamojo turto neturi. Gyvena 2 kambarių nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Už nuomą moka 350 Eur/mėn. Jau kurį laiką gyvena pas jį draugė, kuri atvyko iš Ukrainos, ji šiuo metu tvarkosi dokumentus gyventi Lietuvoje. Draugė turi vaiką, kurio gyvenamoji vieta yra pas tėvą, todėl jos vaikas pas juos labai retai pasilieka nakvoti. Sūnus susipažino su drauge ir jos sūnumi, jie gerai sutaria. Šiuo metu jis turi leidimą gyventi Lietuvoje iki 2025 metų, kuris bus pratęstas, nes jo darbo sutartis neterminuota. Jeigu netektų darbo, tai per 14 dienų turėtų pereiti dirbti į kitą darbą. Neketina išvykti iš Lietuvos, jam čia patinka gyventi ir dirbti. Daugiau išlaikomų nepilnamečių vaikų neturi, Ukrainoje gyvena jo pilnametė dukra, ji ten studijuoja. Sūnus išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su tėvu. Vaikas nėra konkrečiai nurodęs, kad jam blogai, jis tik sakydavo, kad mama pyksta, ji pikta, liepia daryti kai kuriuos dalykus. Ten kur jie gyvena, yra vaiko draugai, jis pripratęs prie to buto aplinkos, mokykla šalia. Vaiko gydymu jis rūpinasi, jis yra priregistravęs vaiką pas gydytoją. Tuo metu, kol vaikas gyvena pas jį, pats vaikas mamai neskambina, tik mama jam skambina arba susirašinėja per Viber. Kol vaikas gyvena pas mamą, vaikui priskambinti nepavyksta, jo mama paima telefoną ir sako, kad vaikas miega. Nurodė, kad jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jis sutiktų mokėti vaiko išlaikymui po 260 Eur. Dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos nesutinka, mano, kad turėtų būti nustatyta tokia tvarka, kurios laikosi dabar, t. y. 50:50 principu. Tokia tvarka tinka ir vaikui, jis gerai jaučiasi. Kai vaikui laikas grįžti pas mamą, jis supranta, kad reikia eiti pas ją. Nenuteikinėja vaiko prieš mamą. Su reikalavimu priteisti ieškovei piniginę kompensaciją už jam tenkantį automobilį nesutinka. Paaiškino, kad 2019 m. birželio mėn. santuokos metu už 5700 Eur įsigijo 2007 metų automobilį Mercedes ML 320 šeimos poreikiams tenkinti. Automobilis įsigytas už Ukrainoje parduotą automobilį Renault, kuris buvo parduotas už 6000 dolerių. Automobiliu Mercedes ML 320 naudojosi abu su ieškove. Po santuokos nutraukimo automobilį prižiūri, mokas mokesčius ir tvarko tik jis. Šiuo metu automobilio dabartinė vertė ne daugiau 4000 Eur. Kas kelis metus automobilį reikia priregistruoti ir sumokėti registracijos mokestį. Neseniai, maždaug prieš 1,5 mėn., sumokėjo vėl registracijos mokestį apie 520 Eur. Kol mokestis nesumokėtas, vairuoja draugo automobilį. Santuokos metu ieškovė gavo dovanų, kurias pasiliko sau, taip pat su ieškove santuokos nutraukimo metu Ukrainoje buvo susitarta, kad jai lieka santaupos, sodo namelis Ukrainoje, o jam lieka automobilis. Mano, kad jis ieškovei už automobilį nėra skoloje. Paaiškino, kad 2023 metų gegužę buvo šventė su draugais, po kurios su vaiku pasiėmė paspirtuką, kad grįžtų namo. Prie perėjos vienas automobilis jų nepraleido, smūgis nebuvo stiprus. Atvyko policija ir socialinė darbuotoja. Nustačius neblaivumą, buvo iškviesta vaiko mama, kuriai taip pat buvo nustatytas neblaivumas. Žino ir supranta, kad negalima išgėrus važiuoti jokia transporto priemone. Dabar kartais ateina socialinė darbuotoja, kelis kartus aplankė namuose, kartą parke, patikrina, ar jis su vaiku, ką jie veikia.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokato padėjėja Ramunė Kičiatovienė palaikė atsakovo poziciją. Nurodė, kad tuo metu, kol atsakovas dirbo užsienyje, jis ieškovei nors ir nepervesdavo pinigų į banką, tačiau grįžęs nupirkdavo ieškovei reikiamų daiktų, jis išlaikė šeimą. Nuo 2021 m. birželio mėn. vaikas gyveno su atsakovu, ieškovė tik dalinai prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Vaikas vaiką pilnai aprūpino. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į psichologo išvadą, kurioje fiksuota, kad vaikas išreiškė nuomonę gyventi su tėvu, vaiko ryšys su tėvu stiprus ir artimesnis, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu. Atsakovas turi visas galimybes likti ir toliau gyventi Lietuvoje, jo ketinimai čia likti, jis moka lietuviškai, turi darbą. Nuo 2023 m. vasaros šalys su vaiku bendrauja po dvi savaites. Vaikui tokia tvarka tinkama, byloje nėra duomenų, kad tokia tvarka sukeltų vaikui nepatogumų. Tokia bendravimo tvarka tarp šalių su vaiku ir turi būti nustatyta. Jeigu teismas tenkintų ieškovės reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, tuomet turėtų būti palikta bendravo tvarka 50:50 principu. Tokiu atveju išlaikymas vaikui neturi būti priteistas, t. y. išlaikymas vaikui tenka tam, su kuriuo vaikas tuo metu bendrauja. Šalys automobilį pirko 2019-11-21 Lietuvoje, o santuoka nutraukta 2021 m. liepos mėnesį. Šalys buvo sutarusios, kad automobilis lieka atsakovui, todėl ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už automobilį yra nepagrįstas. Ieškovės pateikta automobilio rinkos vertė – 5950 Eur nėra reali, nes labai svarbūs visi parametrai, t. y. rida. Atsakovas pateikė rinkos vertę iš autoplius.lt puslapio – 4000 Eur, kur buvo atsižvelgta į visus parametrus, ne tik į automobilio gamybos metus ir modelį. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti ją vaiko dokumentų saugotoja yra perteklinis, nes nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, automatiškai tie dokumentai ir liktų pas tą iš tėvų. Prašo ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį ir priteisti 2150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą apie tai, kad ieškovės ir atsakovo šeima tarnybai yra žinoma, joje fiksuoti 2 vaiko teisių pažeidimai. 2020 m. gruodžio mėn. buvo nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, kadangi vaiko įstatyminiai atstovai buvo apsvaigę nuo alkoholio. 2023 m. gegužės mėn. buvo gautas pranešimas, kad neblaivus atsakovas važiavo paspirtuku su vaiku ir atsitrenkė į automobilį, tuomet atsakovui nustatytas 0,83 prom. neblaivumas. Į įvykio vietą atvykusiai ieškovei taip pat buvo nustatytas neblaivumas - 0,95 prom. Tuomet šalių sūnumi nuo gegužės 28 iki 30 d. laikinai pasirūpino artimas asmuo. Buvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas, pažeidžiant vaiko teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas. Nuo to laiko vaiko teisių pažeidimų nefiksuota. Abiem vaiko tėvams taikomas atvejo vadyba. Socialinis darbuotojas epizodiškai lankosi šalių namuose. Šeimoje labiau pastebimas ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, o ne dėl socialinių įgūdžių trūkumo ar alkoholio vartojimo. Socialinis darbuotojas stengiasi tarpininkauti, padeda jiems spręsti kylančius nesutarimus. Nuo 2023 m. birželio mėn. specialistai priėmė sprendimą, kad šalių nepilnametis sūnus gyventų rotacijos principu, t. y. po dvi savaites pas kiekvieną iš tėvų. Iki pat šiol šalys geranoriškai laikėsi tokios bendravimo su vaiku tvarkos. Tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimoje alkoholio vartojimo problemų neįžvelgiama. Anksčiau vykę incidentai vertinami kaip vienkartinio pobūdžio. Į bylą pateiktas 2022 m. gegužės mėn. ieškovės gyvenamosios vietos aplankymo aktas. 2022 m. liepos mėn. ir 2023 m. gruodžio mėn. buvo apsilankyta atsakovo gyvenamojoje vietoje. Tiek motinos, tiek tėvo šeimoje vaikas viskuo aprūpintas, sąlygos vaikui gyventi tinkamos. Atlikus vaiko psichologinę ekspertizę, ekspertė pasakė, kad vaikas turėtų gyventi su abiem tėvais. Tarnybos vertinimu, remiantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais, svarbu įvertinti tai, kad šalys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, abu nurodė, kad neketina išvykti iš Lietuvos ir ateitį sieja Lietuvoje, tačiau abiem reikalingas leidimas gyventi Lietuvoje. Ieškovės leidimas gyventi Lietuvoje pagrįstas šeimos sukūrimu, atsakovui leidimas išduotas darbo teisinių santykių pagrindu ir priklauso nuo to, kiek ilgai atsakovas dirbs Lietuvoje. Manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama visapusiškai tenkintų vaiko interesus. Kadangi stebimas vaiko ryšys su abiem tėvais, o abu tėvai užtikrina vaiko ugdymą ir turi kasdienius įgūdžius užtikrinti visapusišką priežiūrą, ir socialinė darbuotoja nepastebėjo sunkumų vaikui dėl besikeičiančios bendravimo tvarkos, tarnyba sprendžia, kad bendravimo tvarka 50:50 principu geriausiai atitinka vaiko interesus. Nėra gauta pranešimų, kad vaikas išgyventų dėl tokios šiuo metu esančios bendravimo tvarkos. Vaiko mokytoja teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nėra pastebėjusi jokių pasikeitimų dėl vaiko elgesio esant dabar taikomai bendravimo tvarkai. Jeigu teismas vertintų, kad tokia bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, tarnyba siūlo nustatyti ieškovės pateiktą bendravimo tvarką praplečiant sekančiai: palikti 3.1 punktą; tomis dienomis, kai yra atsakovo bendravimas, atsakovas turi užtikrinti, kad vaikas būtų nuvežtas į būrelius; 3.2 punktą išplėsti prailginant laiką nuo ketvirtadienio iki pirmadienio; dėl bendravimo su vaiku telefonu, tėvai turėtų atsižvelgti į vaiko dienotvarkę. Jeigu teismas nustatytų bendravimo tvarką 50:50 principu, tuomet vaikui priteisiamas išlaikymas turi būti mažinamas. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys bendravimo tvarką pagal ieškiniu pateiktą, tuomet prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko interesus.

Liudytoja M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) pradinių klasių mokytoja. Yra psichologė, mokykloje dirba apie 20 metų. Pažįsta ieškovę ir atsakovą, yra jų vaiko mokytoja. Su ieškove dirba toje pačioje mokykloje. Mano, kad vaikas turi gyventi vienoje vietoje su mama, o tėvas su vaiku turi bendrauti savaitgaliais ar kitu laiku. Vaiko mama turi perspektyvas, ji ištekėjusi, turi vyrą, kuris myli vaiką. Negali pasakyti, kad vaiko tėvas blogas, jie abu geri tėvai, tačiau vaikas turi turėti vieną gyvenamąją vietą ir aplinką. Į vaiko susirinkimus ateina abu tėvai. Mokykloje vaikas paskutiniu metu irzlus, kaprizingas, dažnai serga. Nuo vaiko būsenos priklauso pažangumas. Nors vaikas nesiskundžia, kad jam sunku, tačiau ji mato jo būseną. Vaikas į mokyklą ateina pasiruošęs, turi visas reikalingas priemones.

Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis gyvena Šilutės rajone. Ieškovė yra žmona jo geriausio draugo, su kuriuo jie buvo kaimynai, kai dar jis gyveno Šilutėje. Atsakovo nepažįsta. Kiek žino, ieškovė su dabartiniu vyru susipažino 2021 m. žiemą. Ieškovė su vaiku dažnai atvažiuodavo į Šilutę. Kiek matė, tai vaikas visada buvo laimingas.

Liudytojas R. U. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės sutuoktinis. Su ieškove susipažino 2021 m sausio mėnesį. Tuomet ji nurodė, kad su atsakovu jų niekas nebesieja, vyksta skyrybos. Tuo metu atsakovas dirbo užsienyje, jis pasiimdavo vaiką iš darželio, su juo žaisdavo. Atsakovui grįžus iš užsienio, prasidėjo pavydo scenos. Nuo 2021 m. vasaros vaikas daugiausiai gyveno su mama. Pabendravus su tėvu, vaikas darydavosi irzlus, pirmas dienas nenorėdavo klausyti mamos. Vaikas minėjo, kad jam nelabai patinka dalyvauti su tėvu sekmadieniais Ukrainiečių bendruomenės užsiėmimuose. Dažnai su žmona ir vaiku važiuoja į kaimą, ten leidžia laiką su gyvūnais, turi baseiną.

Liudytojas A. N. teismo posėdžio metu parodė, kad yra atsakovo draugas, jie buvo bendradarbiai. Kartu dirbo maždaug metus laiko Klaipėdoje, statybinėje įmonėje. Kiek jam teko matyti, A. su sūnumi labai gerai sutaria, jie praleisdavo daug laiko. Jis kelis kartus vaiką atsivesdavo į darbą. Su vaiku atvažiuodavo į svečius sode.

Liudytoja L. T. teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakovu pažįstami iš ukrainiečių bendruomenės nuo 2021 metų. Šventėse A. dalyvaudavo su sūnumi. Kartais atsakovo prašymu prižiūrėdavo vaiką, padarydavo jam valgyti. Vaikas neužsimindavo, kad norėtų eiti pas mamą, jis laukdavo tėvo, klausdavo kada grįš. Vaikui pas atsakovą visos tinkamos sąlygos. Kartą būnant jai su vaiku pas atsakovą, atėjo ieškovė su policija. Vaiko santykis su tėvu artimas, jų santykiai geri, jie myli vienas kitą. Nėra mačiusi atsakovo vartojant alkoholį.

Liudytoja L. N. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės ir atsakovo bendra draugė. 2020 metų vasarą jie visi kompanijoje šventė bendros draugės gimtadienį, kurio metu ieškovė su atsakovu konfliktavo. Su O. dažnai susiskambina ir girdi, kad vaikas būna su ja. Ieškovės gyvenamoji aplinka tvarkinga, sąlygos vaikui yra nuostabios.

Liudytoja N. T. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovės ir atsakovo sūnus eina į tą pačią klasę su jos vaiku, jie pažįstami nuo 2022 metų rugsėjo mėn. Jų vaikai yra bendraklasiai ir geri draugai. A. pasiūlė susitikti vaikams parke, kartu susitiko dar keletas tėvų su vaikais. A. labai kolektyviškas, stengiasi visus suburti, kad vaikai būtų kartu. Su A. sutaria dėl vaikų nuvežimo/parvežimo į būrelį. Su ieškove taip pat sutaria dėl vaikų nuvežimo į būrelius. Pas A. jos vaikas kartais pavalgo, jis išverda sriubos, gerai gamina vaikams valgyti, rūpinasi ir savo sūnumi, ir jo draugais. Pas atsakovą ne kartą lankėsi namie, vaikui ten visos tinkamos sąlygos ir miegoti, ir ruošti pamokas. A. ir sūnaus santykiai labai geri, matosi, kad vaikui patinka su juo būti. Jos pačios sūnui taip pat patinka leisti laiką pas A. Kai vaiko paklausė, ar jam dabar patinka gyventi dvi savaites pas tėvą ir dvi savaites pas mamą, M. sakė, kad patinka ir viskas gerai, nesiskundė. Nėra mačiusi A. išgėrusio, namie alkoholio pas jį taip pat nematė. Abu tėvai dalyvauja M. gyvenime, juos abu mato ir mokykloje, ir būreliuose.

Liudytoja T. Y. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pažįstama su atsakovu, jų vaikai yra draugai, lankė kartu darželį ir jie visi kartu lankė ir susitikdavo ukrainiečių bendruomenėje. Ieškovę žino iš matymo, nes matė ją vaikų darželyje. Atsakovo vaikas visada tvarkingai apsirengęs, laimingas. Jų vaikai draugai, leidžia laiką kartu, dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, N. dalyvavo jos vaiko gimtadienyje. Jos žiniomis N. nebelanko ukrainiečių bendruomenės, nes kaip minėjo atsakovas, jų konfliktiškai santykiai su ieškove. Iš bendravimo suprato, kad atsakovas daug laiko praleidžia su vaiku, jie aktyviai leidžia laiką.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos faktinės aplinkybės.

2014-10-17 Zaporožės miesto Teisingumo valdybos registracijos tarnybos Žovtnevo valstybinės CBAĮ registracijos skyriuje įregistruota šalių O. C. (dabartinė pavardė – U.) ir A. C. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. C..

Zaporožės miesto Lenino rajono teismo 2021-07-21 sprendimu už akių nutraukta ieškovės ir atsakovo 2014-10-17 Zaporožės miesto Teisingumo valdybos registracijos tarnybos Žovtnevo valstybinės CBAĮ registracijos skyriuje įregistruota santuoka.

Iš 2021-06-18 mokymo sutarties matyti, kad atsakovas sudarė sutartį su Klaipėdos lopšeliu-darželiu „(duomenys neskelbtini)“ dėl M. C. ugdymo.

Iš 2021-08-26 priešmokyklinio ugdymo mokymo sutarties matyti, kad atsakovas sudarė sutartį su Klaipėdos lopšeliu-darželiu „(duomenys neskelbtini)“ dėl M. C. ugdymo.

Iš Santuokos sudarymo įrašo matyti, kad ieškovė 2021-10-08 sudarė santuoką su R. U., po santuokos sudarymo ieškovės pavardė iš „C.“ pakeista į „U.“.

Iš atsakovo pateikto banko išrašo už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-06-06 matyti, kad atsakovui buvo pervedamas darbo užmokestis iš darboviečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vienkartinės išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą.

Iš 2022-06-01 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad būstas tvarkingas, švarus, suremontuotas, su visais patogumais, nepilnamečiui M. C. skirtas atskiras kambarys; namuose sudarytos tinkamos sąlygos visiems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

Iš ieškovės pateikto vaiko išlaikymui reikalingo prekių sąrašo ir skaičiavimo, matyti kad šalių sūnui M. C. per mėnesį reikalinga 779,50 Eur suma.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu nuosavybės teise nėra įregistruoto nekilnojamojo turto.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas A. C. nuo 2020-08-18 sudaręs buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė Mercedes Benz ML 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. gamybos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas A. C. nuo 2023-02-13 dirba (duomenys neskelbtini), mėnesinis darbo užmokestis sudaro nuo 1000 Eur iki 1700 Eur.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė O. U. nuo 2023-03-22 dirba (duomenys neskelbtini), mėnesinis darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur.

Iš atsakovo pateiktų kvitų, sąskaitų faktūrų matyti, kad atsakovas 2021 m. ir 2023 m. pirko vaikiškus daiktus, rūbus, avalynę, kanceliarines prekes, mokymo reikmenis.

Iš ieškovės pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad gavėjui Klaipėdos lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ 2021-05-27, 2021-06-14 buvo mokėta už maistą; 2021-09-23 gavėjui Klaipėdos lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ mokėta už maistą; 2022 m. ieškovė mokėjo už bilietus į kino teatrą, jūrų muziejų, vaikiškus rūbus ir kitus daiktus; 2022-02-11, 2022-04-08 ieškovė bankiniu pavedimu atliko mokėjimus gavėjui Klaipėdos lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“; iš 2021 m. sąskaitų faktūrų matyti, kad R. U. pirko baseiną, sūpynes; 2023 m. vaikui pirkti rūbai, mokėta už laisvalaikio pramogas.

Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti vaiko laisvalaikis, šventės, nupirkti rūbai, mokymosi reikmenys ir higienos priemonės vaikui.

Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų matyti jo laisvalaikis su vaiku, dalyvavimas įvairiuose renginiuose.

Ieškovė pateikė video įrašą, kuriame matyti kaip neblaivus atsakovas bute mėto daiktus, konfliktuoja su ieškove.

Atsakovas pateikė video įrašą, kuriame matyti kaip ieškovė konfliktuoja su atsakovu, vartoja smurtą šalia esant šalių nepilnamečiui vaikui; kitame video įraše matyti, kaip ieškovė su sūnumi lankosi bare.

Iš 2023-05-30 vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad nustatytas vaiko teisių pažeidimas – pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas dėl 2023-05-28 įvykio, kurio metu neblaivus atsakovas (jam nustatyta 0,83 prom.) važiavo su vaiku paspirtuku ir atsitrenkė į mašiną, į įvykio vietą atvykusiai ieškovei nustatytas 0,95 prom. neblaivumas, todėl vaikas apgyvendintas pas tetą.

Iš 2023-06-14 atvejo vadybos pagalbos plano matyti, jog priimtas sprendimas, kad iki teismo sprendimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, M. C. dvi savaites praleis motinos namuose, o kitas dvi savaites tėvo namuose. Taip pat nuspręsta organizuoti socialinės priežiūros šeimoms paslaugą A. C. ir O. U. šeimai, tęsti atvejo vadybos procesą.

Iš 2023-10-24 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašto matyti, kad ieškovė ir atsakovas bendradarbiauja su socialine darbuotoja, laikosi siūlomų rekomendacijų dėl bendravimo tvarkos, kai vaikas būna su vienu iš tėvų. Abu tėvai turi kasdieninius gyvenimo įgūdžius, užtikrina vaiko priežiūrą ir ugdymą savo priežiūros laikotarpiu. Nepastebėta, kad M. C. sudarytų sunkumų dėl besikeičiančios gyvenamosios vietos. Vaikas geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, įvardija savo santykį su abiem tėvais nė vieno neišskirdamas. Atkreipiamas dėmesys, kad berniukas su abiem tėvais gerai jaučiasi, myli ir turi glaudų ryšį. Tiek O. U., tiek A. C. turi žinių ir įgūdžių užtikrinti sūnaus visapusišką priežiūrą, tad nepastebėta vaiko teisių pažeidimų. Tėvams kilus rūpimiems klausimams, konsultuojasi su socialine darbuotoja.

Iš 2023-11-20 atvejo vadybos pagalbos plano matyti, kad tėvams reikalinga specialistų pagalba tik padedant laikytis numatyto susitarimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, kadangi nebendrauja tarpusavyje. Teikiant paslaugas šeimai pastebėta, kad abu tėvai laikosi teismo numatytos laikinosios bendravimo tvarkos ir sunkumų nekilo.

Iš 2023-12-27 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašto matyti, kad ieškovė ir atsakovas bendradarbiauja su socialine darbuotoja, laikosi siūlomų rekomendacijų dėl bendravimo tvarkos, kai vaikas būna su vienu iš tėvų. Abu tėvai turi kasdieninius gyvenimo įgūdžius, užtikrina vaiko priežiūrą ir ugdymą savo priežiūros laikotarpiu. Vaiko dienotvarkė yra nusistovėjusi abiejų tėvų namuose. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras suteikė informaciją, jog abu tėvai tinkamai užtikrina vaiko priežiūrą. Apsilankant atsakovo gyvenamojoje vietoje, susipažinta su atsakovo sugyventine Y. C., kuri suteikė informaciją apie save.

Iš 2023-12-19 A. C. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad atsakovo nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), yra vis patogumai, būstas švarus ir tvarkingas, pilnai įrengtas, vaikui sudarytos geros sąlygos augti, vystytis ir tobulėti.

Iš 2023-12-19 M. C. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikas papasakojo apie esamą situaciją, kad jam patinka bendrauti su tėvais, kas dvi savaites keičiantis jo gyvenamajai vietai, su tėvais sutaria gerai, abu myli vienodai, su tėčio sugyventine ir jos sūnumi sutaria gerai.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2023 m. gegužės 12 - birželio 9 teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog padaryta išvada, kad tiriamasis M. C. geba pagal savo turimų žinių apimtis, pagal savo gyvenimišką patirtį išsakyti norus, priimti sprendimus, susijusius su jo kasdieninėmis nesudėtingomis veiklomis ar situacijomis. Berniukas dar nėra pajėgus išreikšti savarankiškos nuomonės dėl tokių sudėtingų klausimų, kaip gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymas. Šiuo metu vaikas išsako norą gyventi su tėvu, tačiau ši jo nuomonė yra labiau deklaratyvi, t.y. jos pagrįstai, aiškiais argumentais pagrįsti negali. Šiuo metu berniukas deklaruoja tėvo dominuojančią poziciją mamos atžvilgiu, tačiau netiesiogiai rodo vienodai reikšmingą lygiavertį abiejų tėvų vaidmenį jo gyvenime (abu vienodai myli, nori, kad jie abu sutartį, draugautų), tokiu būdu atskleidžia jaučiamą lojalumo abiem tėvams konfliktą. Berniukas jaučiasi saugus ir būdamas su mama, ir su tėvu, jo santykis su mama ir tėvu pasižymi saugiu prieraišumu, jo emocinis ryšys su abiem tėvais yra artimas, ramus, grįstas pasitikėjimu, santykyje su abiem jis jaučiasi atsipalaidavęs, bendradarbiauja. Šiuo metu jokių duomenų apie vaiko neigiamas patirtis su mamos sutuoktiniu R. U. negauta. Tuo tarpu pagrindinis negatyvus veiksnys, žalojantis berniuko psichiką, yra tėvų tarpusavio konfliktiniai santykiai bei jam priskirta ir jo prisiimta amžiaus ir poreikių neatitinkanti atsakomybė nuspręsti, su kuriuo iš tėvų jam gyventi. Dėl šių aplinkybių M. jaučia padidintą nerimą, emocinę įtampą, jaučiasi prislėgtas, jaučiasi itin blogai dėl tėvų tarpusavio konfliktinių santykių. Toks tėvų noras, kaip tiesioginis ir/ar netiesioginis prašymas, kad jų sūnus pasirinktų gyvenamąją vietą atitinkamai su tėvu/mama, psichologiniu požiūriu vertinamas kaip tiesiogiai ir/ar netiesiogiai daromas poveikis gyvenamosios vietos nustatymo klausimu.

Dėl ieškovės ieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą.

Ieškovė 2022-12-19 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (priimtas 2022-12-20) pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 4400,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. C. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-06-01 iki kreipimosi į teismą dienos.

2023-10-31 teisme priimtas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, iš kurio matyti, kad ieškovė atsakovui reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimo nebereiškia.

 Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Svetlana Baracevičienė nurodė, kad ieškovė reikalavimo dėl 4400,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimo priteisimo atsisako.

  Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl 4400,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui įsiskolinimo priteisimo priimtinas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Ieškovei atsisakius ieškinio dalies ir teismui priėmus ieškinio dalies atsisakymą, civilinė byla toje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 

Ieškovei išaiškintinos procesinės ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, kad priėmus ieškinio dalies atsisakymą ir nutraukus bylą toje dalyje, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus M. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Ieškovas nesutinka su šiuo ieškovės reikalavimu, priešieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus M. C. gyvenamąją vietą su atsakovu.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 58 punktas).

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, santuoka tarp šalių buvo įregistruota 2014-10-17 Ukrainoje, ieškovė ir atsakovas  yra Ukrainos piliečiai. 2019 m. į Lietuvą atvyko ieškovas, o 2020 m. atvyko ir atsakovė su šalių nepilnamečiu sūnumi M. C., gim. (duomenys neskelbtini), šeima gyveno išnuomotame bute adresu (duomenys neskelbtini), šalys dirbo, jiems buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvoje. Šalių paaiškinimais, atsakovas 2020 metais pradėjo vykti į komandiruotes Vokietijoje, vyko kelis kartus maždaug 2 mėnesių laikotarpiams, sūnus tuo metu likdavo gyventi su mama (ieškove). Atsakovui važinėjant į komandiruotes santykiai tarp šalių pašlijo, ieškovė inicijavo santuokos nutraukimo procesą ir Ukrainos teismo 2021-07-21 sprendimu šalių santuoka nutraukta. Šalių paaiškinimais, po santuokos nutraukimo ieškovė išsinuomojo kitą butą, esantį šalia buvusio šalių šeimos išsinuomoto buto, kuriame liko gyventi ir iki šiol gyvena atsakovas ((duomenys neskelbtini) gatvėje). Ieškovės paaiškinimu, vėliau ji susipažino su R. U., su kuriuo 2021-10-08 sudarė santuoką, jo mama padėjo jiems įsigyti butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) prospekte ((duomenys neskelbtini)), netoli nuo atsakovo gyvenamosios vietos  (butas registruotas ieškovės sutuoktinio mamos vardu). Atsakovo teigimu, po santuokos nutraukimo šalių sutarimu nepilnametis sūnus liko gyventi su atsakovu, taip gyveno maždaug metus (iki ieškinio teismui padavimo dienos), ieškovė kartais vaiką pasiimdavo iš darželio, maždaug kelis kartus per savaitę sūnus pas ieškovę nakvodavo. Ieškovės teigimu, jokio susitarimo dėl sūnaus gyvenamosios vietos tarp šalių nebuvo, po santuokos nutraukimo vaikas būdavo pas juos abu, priklausomai nuo jų darbo grafiko, nuo 2021 m. rudens iki 2022 m. pavasario ji pati nedirbo, todėl prižiūrėjo vaiką.

Taigi, šalių paaiškinimai patvirtina, jog atsakovui 2020 metais ne kartą išvykus maždaug 2 mėn. laikotarpiams į komandiruotes, šalių nepilnametis sūnus gyveno kartu su mama (ieškove), kuri vaiku rūpinosi ir jį prižiūrėjo.  Teismo vertinimu, tiek pačių šalių paaiškinimai, tiek byloje pateikti rašytiniai įrodymai (sutartys su ugdymo įstaigomis, fotonuotraukos, kvitai, banko sąskaitų išrašai, medicininiai išrašai), tiek liudytojų D. K., R. U., L. N., A. N., N. T., L. T., T. Y. parodymai patvirtina, kad  po šalių santuokos nutraukimo (2021-07-21) iki ieškinio teismui padavimo dienos (2022-05-06) šalių nepilnametis sūnus M. C. gyveno tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą.

Tarp šalių nėra ginčo, jog maždaug nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022-05-06) šalių nepilnametis sūnus gyveno kartu su mama (ieškove), tačiau vaikas taip pat dažnai būdavo ir pas tėvą,  su juo leisdavo laisvalaikį.  Šią aplinkybę patvirtina ir išvadą teikiančios institucijos pateiktas 2022-08-26 vaiko nuomonės išklausymo aktas, iš kurio matyti, jog šalių nepilnametis sūnus M. C. patvirtino, jog šiuo metu jis gyvena su mama, o savaitgaliais leidžia laiką pas tėtį. Pasiteiravus, kur M. norėtų gyventi, vaikas atsakė, kad mama jį auklėja, o su tėčiu pramogauja, todėl jis norėtų gyventi su tėčiu.  

Iš 2023-06-14 atvejo vadybos pagalbos plano matyti, jog priimtas sprendimas, kad iki teismo sprendimo dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo  M. C. dvi savaites praleis motinos namuose, o kitas dvi savaites -  tėvo namuose. Šalių paaiškinimais, tokia bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka  (50: 50 principas) šalims taikoma nuo 2023 m. liepos mėnesio.

Į bylą pateikti 2022-06-01 O. U. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas ir 2023-12-19 A. C. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamosiose vietose nepilnametis šalių sūnus viskuo aprūpintas, sąlygos vaikui gyventi, augti, vystytis ir tobulėti tinkamos. Bylos duomenimis, atsakovas gyvena nuomos teise valdomame bute, prieš kelis mėnesius pas atsakovą atvyko gyventi jo draugė (Ukrainos pilietė), kurios nepilnametis sūnus kartu negyvena, tačiau kartais atvyksta pas savo mamą (į atsakovo butą). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudaro apie 1000-1700 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Ieškovė gyvena jos sutuoktinio motinai priklausančiame bute, su ieškove gyvena jos sutuoktinis, nepilnametis sūnus M. ir ieškovės mama (M. močiutė). Ieškovė O. U. nuo 2023-03-22 dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).  

Bylos duomenimis, po 2023-05-28 įvykio su paspirtuku abiem šalims taikoma atvejo vadyba.

Iš BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro raštų matyti, kad ieškovė ir atsakovas bendradarbiauja su socialine darbuotoja, laikosi siūlomų rekomendacijų dėl bendravimo tvarkos, kai vaikas būna su vienu iš tėvų. Tiek O. U., tiek A. C. turi žinių ir įgūdžių užtikrinti sūnaus visapusišką priežiūrą, tad nepastebėta vaiko teisių pažeidimų. Tėvams kilus rūpimiems klausimams, konsultuojasi su socialine darbuotoja.

             Taigi, vertinant byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, jog  tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečio sūnaus gyvenimui, abu nepilnamečio tėvai turi galimybes ir deda pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą.

  Iš 2022-08-26 vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad pasiteiravus, kur M. norėtų gyventi, vaikas atsakė, kad mama jį auklėja, o su tėčiu pramogauja, todėl jis norėtų gyventi su tėčiu. Teismo psichologijos ekspertizės akto išvada patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus M. dar nėra pajėgus išreikšti savarankiškos nuomonės dėl tokių sudėtingų klausimų, kaip gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymas. Ekspertės teigimu, šiuo metu vaikas išsako norą gyventi su tėvu, tačiau ši jo nuomonė yra labiau deklaratyvi, t.y. jos pagrįstai, aiškiais argumentais pagrįsti negali. Berniukas jaučiasi saugus ir būdamas su mama, ir su tėvu, jo santykis su mama ir tėvu pasižymi saugiu prieraišumu, jo emocinis ryšys su abiem tėvais yra artimas, ramus, grįstas pasitikėjimu, santykyje su abiem jis jaučiasi atsipalaidavęs, bendradarbiauja.

              Nors šalių nepilnametis sūnus išreiškė norą gyventi su tėvu, tačiau šiuo atveju vertindamas ekspertizės išvadą, kuri patvirtina, jog nepilnametis sūnus M. dar nėra pajėgus išreikšti savarankiškos nuomonės dėl tokių sudėtingų klausimų, teismas pripažįsta, jog nepilnamečio vaiko nuomonė nėra lemiantis kriterijus  vaiko gyvenamosios vietos nustatymui. Juolab, jog ekspertizės išvada patvirtina, kad M. jaučiasi saugus ir būdamas su mama, ir su tėvu, jo santykis su mama ir tėvu pasižymi saugiu prieraišumu, jo emocinis ryšys su abiem tėvais yra artimas, ramus, grįstas pasitikėjimu.

               Šiuo atveju reikšmingomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad ieškovė yra sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, todėl leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje jai bus pratęsiamas šeimos statuso pagrindu, neatsižvelgiant į tai, ar ji tuo metu bus dirbanti. Tuo tarpu atsakovui leidimas gyventi Lietuvoje išduotas darbo santykių pagrindu ir tuo atveju, jei atsakovas netektų darbo, atsakovas turėtų trumpą laiko tarpą įsidarbinti kitoje darbovietėje, o nepavykus tai padaryti, palikti Lietuvą ir grįžti į Ukrainą. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė santuoką sudariusi 2021-10-08, nuo to laiko šalių nepilnametis sūnus M. bendrauja ir gyvena kartu su mamos sutuoktiniu R. U.. Ekspertizės išvada patvirtina, kad šiuo metu jokių duomenų apie M. neigiamas patirtis (gyvenant ir bendraujant) su mamos sutuoktiniu negauta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad su ieškove ir jos sutuoktiniu kartu gyvena ir ieškovės mama – M. močiutė, su kuria neabejotinai M. sieja artimas šeimyninis ryšys. Tuo tarpu atsakovo draugė atsakovo bute apsigyveno tik prieš kelis mėnesius ir dėl to labiausiai tikėtina nepilnamečio M. ir atsakovo draugės bendravimo  ryšys dar tik formuojasi, santuoka tarp atsakovo ir jos draugės nėra įregistruota.  

              Atsižvelgiant į nustatytas ir įvertintas aplinkybes, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės teismo posėdžio metu pateiktą galutinę išvadą, darytina išvada, kad šiuo atveju šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, o atsakovo priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestinas.

Dėl  bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

        CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

        Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

        Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

        Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jiems. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023-06-14 atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas, kad iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, šalys su nepilnamečiu vaiku M. C. bendrauja po dvi savaites, t. y. vaikas dvi savaites praleidžia motinos namuose, o kitas dvi savaites tėvo namuose.

              Pažymėtina, kad atsakovo prašymu 2023-09-18 teismo nutartimi buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė - nustatyta ieškovei O. U. ir atsakovui A. C. laikina bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. C., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sūnumi bendrauja mama O. U. jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sūnumi bendrauja tėvas A. C. jo gyvenamojoje vietoje ir taip keičiamasi kas dvi savaites) iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

        Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų visumos (šalių paaiškinimų, video įrašų, išvadą teikiančios institucijos pateiktos medžiagos ir kt.), ir prieš santuokos nutraukimą ir po santuokos nutraukimo tarp šalių santykiai tapo įtemti ir komplikuoti, ypač po santuokos nutraukimo tarp šalių dažnai kildavo nesutarimai dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos. Ekspertizės išvadoje teigiama, jog pagrindinis negatyvus veiksnys, žalojantis šalių nepilnamečio sūnaus M. psichiką, yra tėvų tarpusavio konfkiltiniai santykiai bei jam priskirta ir jo prisiimta amžiaus ir poreikių neatitinkanti atsakomybė nuspręsti, su kuriuo iš tėvų jam gyventi. Dėl šių aplinkybių M. jaučia padidintą nerimą, emocinę įtampą, jaučiasi prislėgtas, jaučiasi itin blogai dėl tėvų tarpusavio konfliktinių santykių.

        Teismo posėdžio metu tiek šalys, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovė patvirtino, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pasiūlytos bendravimo tvarkos „50:50 procentų laiko“ principu šalys geranoriškai laikosi nuo 2023 m. liepos mėnesio iki šiol ir praktikuoja bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal minėtą bendravimo modelį (dvi savaites su sūnumi bendrauja mama jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sūnumi bendrauja tėvas jo gyvenamojoje vietoje). Tiek ieškovė, tiek atsakovas paaiškinimuose iš esmės patvirtino, jog tarpusavyje jie konfliktuoja mažiau, tarp jų nesutarimų beveik nebėra. 

Iš 2023-11-20 atvejo vadybos pagalbos plano matyti, kad tėvams reikalinga specialistų pagalba tik padedant laikytis numatyto susitarimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, kadangi tėvai  nebendrauja tarpusavyje. Teikiant paslaugas šeimai pastebėta, kad abu tėvai laikosi teismo numatytos laikinosios bendravimo tvarkos ir sunkumų nekilo. Iš 2023-12-27 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašto matyti, kad ieškovė ir atsakovas bendradarbiauja su socialine darbuotoja, laikosi siūlomų rekomendacijų dėl bendravimo tvarkos, kai vaikas būna su vienu iš tėvų. Abu tėvai turi kasdieninius gyvenimo įgūdžius, užtikrina vaiko priežiūrą ir ugdymą savo priežiūros laikotarpiu. Vaiko dienotvarkė yra nusistovėjusi abiejų tėvų namuose. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras suteikė informaciją, jog abu tėvai tinkamai užtikrina vaiko priežiūrą.

        Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog kadangi stebimas vaiko ryšys su abiem tėvais, o abu tėvai užtikrina vaiko ugdymą ir turi kasdienius įgūdžius užtikrinti visapusišką priežiūrą ir socialinė darbuotoja nepastebėjo sunkumų vaikui dėl besikeičiančios bendravimo tvarkos, Skyrius sprendžia, kad bendravimo tvarka 50:50 principu geriausiai atitinka vaiko interesus.

         Šiuo atveju aktualus 2023-12-19 Vaiko nuomonės išklausymo aktas, iš kurio nustatyta, jog M. C. papasakojo, jog jam šiuo metu patinka taip bendrauti su tėvais, kas dvi savaites keičiantis jo gyvenamajai vietai.

        Pažymėtina, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

        Bylos duomenimis, šalių sūnus lanko Klaipėdos (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini). Atsakovo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju šalys gyvena netoli vienas kito ir nėra sunkumų vaikui vykstant pas vieną iš tėvų (vaikas tiesiog gali nueiti), atstumas iki vaiko ugdymo įstaigos nuo kiekvieno iš tėvų namų irgi stipriai nesiskiria, dėl nedidelio atstumo tarp šalių namų vaikas gali palaikyti socialinius ryšius su šalia gyvenančiais kitais asmenimis, būdamas su vienu iš tėvų, gali nueiti pas kitą iš tėvų, močiutę. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad ieškovė dirba Klaipėdos (duomenys neskelbtini), kurią lanko šalių sūnus. Ieškovė nurodė, kad jos darbo grafikas yra nuo ryto iki 14.30 val., todėl pasibaigus vaiko pamokoms važiuoja su juo namo. Atsakovas nurodė, kad tuo metu, kai yra jo bendravimo su vaiku savaitės, jis dirba nuo ryto iki 15.30-16.00 val. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jo gyvenamoji vieta yra visiškai šalia vaiko ugdymo įstaigos, todėl vaikas turi raktus nuo namų ir, pamokoms pasibaigus anksčiau, vaikas grįžta į šalia esantį tėvo butą. Teismo vertinimu, abu tėvai turi realias galimybes pristatyti ir pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos, jų darbo grafikai iš esmės sutampa su vaiko pamokų grafiku.

             Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas aukščiau pripažino, jog tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą yra sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečio sūnaus gyvenimui, abu nepilnamečio tėvai turi galimybes ir deda pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Iš byloje surinktų įrodymų (Psichologijos ekspertizės akto, Vaiko nuomonės išklausymo akto, šalių paaiškinimų) matyti, jog šalių sūnus M. gerai sutaria tiek su ieškovės sutuoktiniu R. U., tiek su atsakovo sugyventine Y. C. ir jos sūnumi.

        Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos nuomone, sūnus turi turėti vieną gyvenamąją vietą ir aplinką ir geriausiai vaikui būtų bendrauti su tėvu pagal patikslintame ieškinyje pateiktą bendravimo tvarką. Teismas pažymi, kad vaiko ir tėvo socialinis ryšys nėra duotybė, savaime kylanti iš jų biologinės kilmės bendrumo, toks ryšys turi būti nuolatos patvirtinamas ir puoselėjamas. Šiuo metu vaiko ir tėvo ryšys yra stiprus ir tvirtas, jis neatsirado savaime, jis buvo kuriamas nuo vaiko gimimo, todėl esmingai apribojus vaiko ir tėvo bendravimą toks ryšys, teismo vertinimu, imtų silpnėti, o tai aiškiai neatitinka vaiko interesų. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šalių sūnaus režimas ar dienotvarkė negalėtų būti tinkamai vykdoma vaikui pusę laiko šiuo metu praleidžiant pas tėvą. Teismo vertinimu, vaikas pas tėvą taip pat gerai gali pailsėti, pasirengti pamokoms, vykti į užsiėmimus, būrelius. Vaikas, kuris su tėvais praleidžia beveik vienodai laiko, formuojasi pilnavertiškesne, visapusiškesne asmenybe, o tai teismo vertinimu, atitinka vaiko geriausius interesus. Svarbu pažymėti, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme tai tėvų bendravimas su vaiku praleidžiant po 50 procentų laiko, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę, dėmesį ir rūpestį. Teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka, esant tėvų santykiams tarpusavyje konfliktiškiems, sumažins arba visai eliminuos vaiko galimai išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis. Sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą. Akcentuotina, kad pagal „50:50 procentų laiko“ modelį šalys su nepilnamečiu sūnumi jau bendrauja nuo 2023 m. liepos mėnesio.

          Kaip aukščiau minėta, tiek ieškovė, tiek atsakovas paaiškinimuose iš esmės patvirtino, jog tarpusavyje jie konfliktuoja mažiau, tarp jų nesutarimų beveik visai nebėra. M. C. išreiškė savo nuomonę, jog jam šiuo metu patinka taip bendrauti su tėvais. Išvadą teikiančios institucijos atstovės nuomone, bendravimo tvarka 50:50 principu geriausiai atitinka vaiko interesus.

          Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, teismo vertinimu, bendravimo su nepilnamečiu sūnumi „50:50 procentų laiko“ modelis atitinka nepilnamečio vaiko interesus, siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir užtikrinti atsakovo maksimalų bendravimą su sūnumi. Tokia nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia šalių nepilnamečio vaiko interesų, taip pat nė vieno iš tėvų interesų.

          Pripažinus, jog nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti tėvo bendravimą su vaiku praleidžiant 50 procentų laiko, teismas sprendžia, jog nėra tikslinga konkretizuoti, kokia seka vaikas bendrauja su skyrium gyvenančiu tėvu. Kadangi šalys iki šiol praktikuoja bendravimą su vaiku pagal 2023-09-18 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir tokia bendravimo tvarka tarp šalių nusistovėjusi, nėra duomenų, kad kiltų neaiškumų dėl tokios bendravimo tvarkos, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti tik bendravimo tvarkos dažnumą, nekonkretizuojant tėvo bendravimo su sūnumi sekos.

               Nustačius bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo pagal jos pateiktą tvarką atmestinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 20, 21 punktai).

Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad iš jo išlaikymas neturi būti priteistas dėl to, kad, nustačius šalių bendravimo su vaiku tvarką pagal 50:50 laiko modelį, abu tėvai vienodai patirs išlaidų. Nors ir sutiktina, kad vaiko bendravimo su tėvu metu, atsakovas, taip pat kaip ir ieškovė jos buvimo su vaiku metu, tenkins būtinuosius kasdienius vaiko poreikius, tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas, bazinių vaiko rūbų ir avalynės įsigijimo išlaidos, ekskursijų išlaidos, vaiko dokumentų išdavimo išlaidos ir pan.). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019).

Bylos duomenimis, ieškovės vardu įregistruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Ieškovės šeima gyvena jos sutuoktinio motinai priklausančiame bute. Ieškovė dirba, ieškovės paaiškinimu,  jos darbo užmokestis apie 900,00 Eur per mėnesį. Ieškovė daugiau išlaikytinių neturi.

Atsakovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovo vardu įregistruotas automobilis Mercedes Benz ML, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas su drauge gyvena nuomos teise valdomame bute. Atsakovas dirba, atsakovo paaiškinimu,  jo darbo užmokestis nuo 800,00 Eur iki 1200,00 Eur per mėnesį. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi

Šalių nepilnametis sūnus M. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) 2 klasėje, lanko kelis būrelius – mokamą kikbokso ir nemokamą šaškių būrelį. Byloje nėra duomenų, kad vaiko priežiūrai papildomos išlaidos.

Esant tokioms aplinkybėms, nustačius šioje byloje tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, bei įvertinę vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui M. C., gim. (duomenys neskelbtini)adresu, mokamas periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į ieškovės pareikštą reikalavimą, iš atsakovo išlaikymas sūnui priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, priteistinas išlaikymo dydis nepažeidžia proporcingumo principo tarp šalių turtinės padėties ir jų sūnaus poreikių.

Priteistų vaiko išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skirtina  ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokos metu įgyto ir nepadalinto turto.

Bylos duomenimis, šalių santuoka įregistruota 2014-10-17  Ukrainoje, 2021-07-21 sprendimu už akių Ukrainos teismas nutraukė šalių santuoką. Pateikta 2021-06-17 PVM sąskaita faktūra, VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu įgijo automobilį Mercedes Benz ML, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas atsakovo vardu.

Pažymėtina, kad nutraukiant šalių santuoką, teismas nesprendė klausimo dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą santuokos metu įgytą turtą padalinti sekančiai: priteisti atsakovui automobilį Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), natūra, o ieškovei priteisti 2975,00 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas su pareikštu ieškovės reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad santuoka buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, teikiant prašymą dėl santuokos nutraukimo ieškovė neprašė dalinti turto, kadangi jie buvo sutarę, jog automobilis liks atsakovui, be to, ieškovė, kaip kompensaciją už transporto priemonę, yra gavusi piniginių lėšų.

CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai. Dėl to nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad automobilis Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti atsakovo vardu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje, byloje nenustatyta, jog automobilis santuokos metu įgytas vieno sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise, yra pagrindas pripažinti, kad automobilis iki santuokos nutraukimo sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau kaip aukščiau aptarta, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyviais gali būti tik sutuoktiniai. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas nurodo, kad ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme. Šiuo atveju nei viena iš šalių nepaneigė minėtos prezumpcijos, todėl laikytina, jog automobilis šalims priklauso lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.

 Ieškovė reikšdama reikalavimą prašo santuokos metu padalinti įgytą automobilį, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartą teismų praktiką, ieškovė turėjo reikšti reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

              Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, suformuluoti jų parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022).

                Nagrinėjamos bylos duomenimis, ginčo automobilis registruotas atsakovo vardu, po santuokos nutraukimo automobiliu naudojasi, jį prižiūri atsakovas. Atsakovas neginčijo ieškovės prašomo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo (atidalijimo) būdo, tačiau atsakovas iš esmės nesutinka su šiuo reikalavimu, kadangi jo teigimu, šalių sutarimu buvo išspręstas santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimas. Teismas akcentuoja, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog tarp šalių yra išspręstas automobilio padalijimo klausimas. 

               Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo automobilio padalinti natūra nėra galimybės, automobilis registruotas atsakovo vardu ir po santuokos nutraukimo automobiliu naudojasi atsakovas, kuris neginčija ieškovės prašomo jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto padalijimo (atidalijimo) būdo, sprendžia, kad toks daikto atidalijimo būdas yra racionalus, atitinkantis bendraturčių interesus.

               Tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio vertės, nuo kurios priklauso priteistina kompensacija.

    Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

 Įrodinėjant ginčo automobilio rinkos vertę, ieškovė pateikė autoplius.lt skelbimų portale paskaičiuotą automobilio Mercedes Benz ML 320, dyzelinas, 2007 metų gamybos, vidutinės būklės, rinkos vertę – 5950,00 Eur (rinkos vertė paskaičiuota 2023-10-27).

Atsakovas su ieškovės pateikta automobilio rinkos verte nesutiko, nurodydamas, jog automobilis pagamintas 2007 metais, 2019 metais įsigytas už 5700 Eur ir šiuo metu pravažiavimo rida yra didelė. Tačiau teismas pažymi, kad atsakovas nenurodė ir nepateikė tikslių duomenų nei apie automobilio ridą, nei apie kitus automobilio ypatumus, kurie įtakotų automobilio rinkos vertę. Be to, atsakovas, įrodinėdamas automobilio vertę, pateikė du į autoplius.lt skelbimų portalą patalpintus kitų asmenų  automobilių pardavimų skelbimus, iš kurių matyti, kad siūloma parduoti  du automobiliai Mercedes Benz ML 320 modelis, 2007 gamybos metai. Teismas akcentuoja, jog viename iš atsakovo pateiktų skelbimų nurodyta 28000 km, daugiau jokių parduodamų automobilių parametrų, ypatumų skelbimuose nenurodyta. Vertinant atsakovo pateiktus įrodymus apie automobilio vertę, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pasirinktinai pateikė tik du skelbimus, kuriuose siūlomi pardavimui automobiliai, skelbimuose nėra nurodyta nei automobilių ypatumai, nėra pateikti automobilių būklės aprašymai, teismas sprendžia, jog atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia ginčo automobilio rinkos vertės. Teismo vertinimu, iš atsakovo pasirinktinai pateiktų kelių skelbimuose nurodytų siūlomų parduoti automobilio kainų nėra galimybės objektyviai nustatyti ginčo automobilio rinkos vertės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas naudojasi automobiliu ir jam gerai žinomi jo parametrai, ypatumai, turėjo visas galimybes pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius ginčo automobilio rinkos vertę. Šiuo atveju, vertinant ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus apie ginčo automobilio rinkos vertę, teismas sprendžia, jog ieškovės pateikti įrodymai objektyviai pagrindžia automobilio rinkos vertę, o atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nėra objektyvūs ir pakankami automobilio rinkos vertei nustatyti. Teismas atmeta atsakovo nurodytus argumentus, jog ginčo automobilis pirktas 2019 metais už 5700 Eur, todėl šiuo metu ieškovės nurodyta 5950 Eur automobilio rinkos vertė yra per didelė. Teismas pažymi, jog iš ieškovės pateikto autoplius.lt skelbimų portale pateikto automobilio Mercedes Benz ML 320 rinkos vertės apskaičiavime esančio grafiko matyti, jog nuo 2021 metų tokios markės ir modelio automobilių rinkos vertė pakilo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nustatant ginčo automobilio rinkos vertę remiasi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, jog ginčo automobilio rinkos vertė yra 5950,00 Eur,  o atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus atmeta kaip neobjektyvius ir nepakankamus ginčo automobilio vertei nustatyti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog automobilis Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registruotas atsakovo vardu) šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, ir atidalinti bendraturčiams ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį automobilį tokiu būdu: automobilį priteisti atsakovui nuosavybės teise, iš atsakovo ieškovei priteisti 2975,00 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovei priklausančią automobilio dalį.

Dėl reikalavimo paskirti ieškovę vaiko dokumentų saugotoja.

Ieškovė pagal patikslinto ieškinio reikalavimus taip pat prašo paskirti ją sūnaus M. C. dokumentų (Ukrainos vaiko gimimo liudijimo, Ukrainos paso, leidimo gyventi Lietuvoje) saugotoja. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, teismo vertinimu, ieškovės pareikštas reikalavimas paskirti ją nepilnamečio sūnaus dokumentų saugotoja yra perteklinis. Pažymėtina, kad šiuo sprendimu tenkinus ieškovės reikalavimą ir nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, pastaroji ir be teismo sprendimo tampa nepilnamečio sūnaus dokumentų saugotoja ir  yra už juos atsakinga. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas paskirti ją vaiko dokumentų saugotoja atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė byloje pateikė rašytinius įrodymus (pažymas dėl atstovavimo išlaidų, pinigų priėmimo kvitus ir mokėjimo nurodymus), pagrindžiančius turėtas bylinėjimosi išlaidas: 267,00 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 2057,00 Eur už advokato teisinę pagalbą,  500,00 Eur už psichologinę vaiko ekspertizę (viso 2824,00 Eur).

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus (mokėjimo pavedimus ir advokato padėjėjos išlaidų paskaičiavimus), pagrindžiančius turėtas bylinėjimosi išlaidas: 94,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 2150,00 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.

2023-08-24 Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriaus pažyma patvirtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje yra O. U. nepanaudotas pinigų likutis 31,60 Eur sumai (už ekspertizę). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei grąžintina 31,60 Eur suma.

Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė 5 reikalavimus: 1) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove; 2) dėl išlaikymo priteisimo po 320 Eur nepilnamečiui vaikui iš atsakovo; 3) dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo pagal ieškovės pateiktą tvarką; 4) dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo; 5) dėl ieškovės paskyrimo vaiko dokumentų saugotoja. Pažymėtina, kad reikalavimą dėl ieškovės paskyrimo vaiko dokumentų saugotoja teismas laiko kaip išvestinį reikalavimą iš reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove.

Teismas ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkino 100 proc.; reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo po 320 Eur nepilnamečiui vaikui iš atsakovo teismas tenkino iš dalies -  38 proc.; teismui nustačius bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas su tėvu bendrauja pusę laiko, teismas vertina, kad ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos atmestas; reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo (dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės) teismas tenkino visiškai. Bendra visų patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcija yra 60 proc. (100 proc. + 38 proc. + 100 proc./ 4).

Atsakovas priešieškiniu pareiškė 2 reikalavimus: 1) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu; 2) dėl išlaikymo priteisimo po 260 Eur nepilnamečiui vaikui iš ieškovės. Atmetus atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, atmestas ir reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš ieškovės priteisimo. Taigi, atsakovo priešieškinis atmestas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 60 proc., o priešieškinis atmestas, įvertinus tai, kad ieškovei grąžintina 31,60 Eur suma, esanti Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, ir nustačius, kad ieškovė iš viso patyrė 2792,40 Eur (2824,00 Eur – 31,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo ieškovei priteistina proporcingai 1675,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Be to, iš atsakovo priteistinas 32,00 Eur žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (120,00 Eur × 12 mėnesių × 3 procentai x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

          Teismo pažyma patvirtina, kad teismas šioje byloje patyrė 13,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

               Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei tenkanti valstybei atlyginti pašto išlaidų dalis sudaro 20 proc. (3 Eur), o atsakovui – 80 proc. (10 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkanti atlyginti teismo patirtų išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 8 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, jos iš ieškovės nepriteisiamos. Iš atsakovo priteistina 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

 

 

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. 2023-09-18 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos įsiteisėjus šiam teismo sprendimui.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu,  259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,  straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

priimti ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 4400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir civilinę bylą toje dalyje nutraukti.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečio M. C., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove O. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovui A. C., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. C., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sūnumi bendrauja tėvas A. C. jo gyvenamojoje vietoje, dvi savaites nepilnametis sūnus M. C. gyvena nepilnamečio nustatytoje gyvenamoje vietoje (mamos O. U. gyvenamojoje vietoje) ir taip keičiamasi kas dvi savaites).

Priteisti iš atsakovo A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. C., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio M. C. išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę O. U..

Pripažinti, kad automobilis Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (registruotas atsakovo A. C. vardu) ieškovei O. U. ir atsakovui A. C. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį.

Atidalinti bendraturčiams ieškovei O. U. ir atsakovui A. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį automobilį Mercedes Benz ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: automobilį priteisti atsakovui nuosavybės teise, iš atsakovo ieškovei priteisti 2975,00 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt penkių Eur) kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovei priklausančią automobilio dalį.

Priteisti iš atsakovo A. C., 1675,44 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. C., 32,00 (trisdešimt du Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. C. 10,00 Eur (dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, paskirtyje nurodyti civilinės bylos Nr. e2-38-1048/2024.

Grąžinti ieškovei O. O. 31,60 Eur (trisdešimt vieną Eur 60 ct) permoką už ekspertizės atlikimą (sumokėtą 2022-12-20 mokėjimo pavedimu į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokėta suma 500,00 Eur).

 

 

2023 m. rugsėjo 18 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus šiam sprendimui.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                                                            Aušra Diržienė