Civilinė byla Nr. e2-872-302/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00153-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.1;        3.1.18.2.3; 3.1.18.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo kooperatyvo ,,Žeimelio grūdai“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ ieškinį atsakovėms N. D. ir R. B. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovių po 60 674,84 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas ieškinio reikalavimams užtikrinti taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą; uždrausti atsakovėms sudaryti namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį, išskyrus atvejį, jei šis sandoris būtų sudaromas su ieškovu.

3.       Ieškovas nurodė, kad nuo to laiko, kai teismai nusprendė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių byloje, teisinė padėtis esmingai pasikeitė, t. y. įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kooperatyvo ,,Žeimelio grūdai“ ir A. N. iškeldinimo iš namo (duomenys neskelbtini); atsakovės suformavo savo baigtinę poziciją ir laikosi nuostatos, kad neturi ieškovui atlyginti name, esančiame (duomenys neskelbtini), padarytų pagerinimų; atsakovės bando inicijuoti baudžiamąjį procesą A. N. atžvilgiu, turėdamos tikslą sustiprinti savo pozicijas dėl neatlygintinio namo pagerinimų perėmimo; procese apklausti liudytojai sustiprino ieškovo poziciją, kad pagerinimus name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis padarė turėdamas namo savininkės B. S. leidimą. Be to, įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui dėl ieškovo ir A. N. iškeldinimo, bus vykdoma priverstinė iškeldinimo procedūra. Taip pat neliks kliūčių atsakovėms sudaryti namo pirkimo – pardavimo sandorį su trečiuoju asmeniu, perduoti namą ir gauti pinigus. Neliko ribojimo, dėl kurio atsakovės turėtų atsiskaityti su ieškovu, jei teismo sprendimas šioje byloje ieškovui būtų palankus. Atsakovės gyvena Ispanijoje, todėl priverstinio vykdymo procedūra pagal Europos vykdomąjį raštą turėtų būti vykdoma Ispanijoje, todėl teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.  

5.       Teismas nustatė, kad ieškovo ieškinio pagrįstumas jau buvo įvertintas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, sprendžiant ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir buvo nustatyta, kad šioje proceso stadijoje teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų tikėtinumu.

6.       Teismas, įvertinęs ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes sprendė, kad jos nesudarė pagrindo spręsti apie atsakovių nesąžiningumą, t. y. ieškovas neįrodė antrosios būtinos sąlygos, taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.       Ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovių nesąžiningumą (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Ieškovas prašyme nurodytais argumentais nepagrindė atsakovių nesąžiningų veiksmų buvimo, mėginimo nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio reikalavimo įvykdymo. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas, atsakovės elgiasi nesąžiningai, bando perleisti ar nuslėpti savo turtą ir pan.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

8.       Ieškovas atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, t. y. sustabdyti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), uždrausti atsakovėms sudaryti namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį, išskyrus atvejį, jei šis sandoris būtų sudaromas su ieškovu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas atskiruosius skundu grindžia iš esmės tais pačiais argumentais:

8.1.                      Nepagrįstos teismo išvados, kad ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas, atsakovės elgiasi nesąžiningai, bando perleisti ar nuslėpti savo turtą ir pan.

8.2.                      Nagrinėjamu atveju nustatyti pagrindai, leidžiantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Didelė ieškinio suma, atsakovių kategoriška pozicija, kad jos neprivalo atlyginti už jų namui padarytus pagerinimus ir kad ieškovas turi būti iškeldinti iš ginčo namo, neišsprendus padarytų pagerinimų atlyginimo klausimo. Atsakovių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, todėl atsakovės Lietuvoje neturi turtinių interesų ir motyvų išlaikyti savo nuosavybėje pagerintą gyvenamąjį namą. Be to, ginčas dėl pagenimų pasiėmimo ar kompensavimo ir nuomininko ar panaudos gavėjo iškeldinimas turi būti nagrinėjamas vienu metu. 

8.3.                      Teismas nepagrįstai riziką dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo arba vykdymo apsunkinimo siejo vien tik su atsakovių nesąžiningumo įrodymų nebuvimu. Priešingai, nei nurodė teismas, CPK 145 straipsnio 1 dalis nenumato tokios laikinųjų priemonių taikymo sąlygos kaip atsakovo nesąžiningumas.

8.4.                      Teismas nepagrįstai teismo sprendimo neįvykdymo riziką vertino tik atsakovių interesų gynimo aspektu.

9.       Atsakovės atsiliepime į atskiruosius skundus prašo palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Padidėjusi ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

9.2.                      Ieškovas neįrodė ieškinio preliminaraus pagrįstumo, nes ieškovo tariama investicija į ginčo turtą, laikytina einamojo bei kapitalinio remonto darbais, kurį būdamas panaudos gavėju ieškovas privalėjo atlikti tiek pagal 2013 m. birželio 3 d. panaudos sutartį, tiek ir pagal aktualias civilinio kodekso nuostatas, nustatančias panaudos gavėjo pareigas pagal įstatymą, t. y. pareigas daryti einamąjį ir kapitalinį remontą.

9.3.                      Ieškovas neįrodė grėsmės galbūt jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes vien aplinkybė, kad atsakovės gyvena Ispanijoje ir jos neturi jokio intereso išlaikyti turtą, nesuteikia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės neatliko jokių veiksmų, kurie apsunkintų galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirųjų skundų ribų.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).

12.       Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinio pagrįstumas jau buvo įvertintas Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, sprendžiant ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir buvo nustatyta, kad šioje proceso stadijoje teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo reikalavimų tikėtinumu. Dėl to plačiau nepasisakoma.

13.       Vertinant ieškovo atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą dėl ieškinio sumos, visų pirma, pažymėtina, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanoma galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.).

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017).

15.       Ieškovas, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas nepagrįstai riziką dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo arba vykdymo apsunkinimo siejo vien tik su atsakovių nesąžiningumo įrodymų nebuvimu. Apeliacinis teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus dėl sekančių priežasčių.

16.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Taigi, sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas.

17.       Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas taikyti ieškinio užtikrinimo priemones, turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kaip jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas galėtų apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

19.       Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovo nurodomos aplinkybės apie atsakovių kategorišką poziciją, kad jos neprivalo atlyginti už jų namui padarytus pagerinimus,  kad ieškovas turi būti iškeldintas iš ginčo namo, neišsprendus padarytų pagerinimų atlyginimo klausimo, kad atsakovių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, todėl atsakovės Lietuvoje neturi turtinių interesų ir motyvų išlaikyti savo nuosavybėje pagerintą gyvenamąjį namą, nepatvirtina fakto, kad atsakovės siekia parduoti joms priklausantį turtą kitiems asmenims ir yra nesąžiningos. Ieškovas nepateikė objektyviai pagrįstų argumentų dėl nesąžiningų atsakovių veiksmų, dėl kurių patenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Dėl to darytina išvada, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindė atsakovių nesąžiningumo, bet suteikė ieškovui teisę ginti savo teises teisme.

20.       Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jam galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas taptų apsunkintas ar neįmanomas. Vien deklaratyvūs ieškovo teiginiai apie atsakovių galimai nesąžiningus veiksmus ir kitas byloje nustatytas aplinkybes nekeičia situacijos teisinio vertinimo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas priėmė nepagrįstą nutartį.

21.       Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

22.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovo atskirieji skundai atmetami, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d.  nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja