Pranešėjas Stasys Punys Baudž.
byla Nr. 1A –1282/2010
Teisėja
Galina Taraškevič Procesinio
sprendimo kategorija:
(S)
1.1.7.1.; 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 17
d.
Vilnius
Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Stasio Punio,
teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės, Virginijos
Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,
dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,
nuteistojo gynėjai adv. Marijai Bartaševičiūtei,
teismo posėdyje
išnagrinėjo nuteistojo M. M. skundą dėl Vilniaus miesto 3
apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus
2-ųjų pataisos namų teikimas dėl nuteistojo M. M. lygtinio paleidimo iš laisvės
atėmimo vietų.
Kolegija, išnagrinėjusi medžiagą dėl M. M. lygtinio paleidimo, jo asmens bylą,
n u s t a t ė :
M.
M. 1998-12-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK
105 str. 1 p. – 15 metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo
2003-09-30 nutartimi veika perkvalifikuota į LR BK 129 str. 2 d. 3 p. ir bausmė
sušvelninta iki 14 metų laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia – 1998-01-08. Bausmės
vykdymo pabaiga – 2012-01-08. 2/3 bausmės atliko 2007-05-08.
2010 m. spalio 4
d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija kreipėsi su teikimu į Vilniaus
miesto 3 apylinkės teismą dėl M.
M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilniaus miesto 3
apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė bausmės atlikimo
vietos administracijos teikimą dėl M. M. lygtinio paleidimo
iš pataisos įstaigos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis
M. M. bausmės atlikimo metu nustatyto režimo
reikalavimus pažeidė 12 kartų, anksčiau keturis kartus teistas, nuteistas už
labai sunkų nusikaltimą, atlikinėjant bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius
vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, pataisos namuose nuteistasis
charakterizuojamas neigiamai, kaip turintis padidintą pakartotinio smurtinio
elgesio riziką, bei į tai, kad pataisos
namų administracija netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, padarė išvadą, kad nuteistąjį
lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai,
nukentėjusiojo giminaičių teisėti lūkesčiai, todėl jo atžvilgiu lygtinis
paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikytinas.
Skunde
nuteistasis M. M. prašo nutartį panaikinti
ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nesutinka su teismo
nutartyje padarytomis išvadomis ir mano, kad skundžiama nutartis pažeidžia LR
Konstituciją ir jo, kaip piliečio teises. Nurodo, kad teismo išvada, jog jo
atžvilgiu yra išlikusi pakartotinio smurtinio elgesio rizika, yra nepagrįsta ir
parodo negatyvų požiūrį į nuteistuosius asmenis, nes pagal tokią teismo nutartį
yra absoliučiai užkertamas kelias nuteistajam asmeniui būti lygtinai paleistam
iš laisvės atėmimo vietos ir nuteistasis privalo laisvės atėmimo bausmę atlikti
pilnai. Pasak nuteistojo, tokia teismo nutartimi yra vienareikšmiškai
pasisakyta už nuteistųjų izoliavimą nuo LR visuomenės sužlugdant nuteistųjų
gyvenimą. Nuteistojo teigimu, tokia teismo nutartis sudaro precedentą kitose
šios kategorijos bylose sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgti tik
į nuteistojo praeityje padarytas klaidas ir visiškai nevertinti nuteistojo
pastangas, pokyčius, adaptaciją ir elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
Nuteistojo teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į žmoniškąsias savybes ir
gyvenimiškas situacijas. o atsižvelgdamas tik į nuteistojo ankstesnius
padarytus nusikaltimus pasunkina nuteistojo teisinę padėtį. Be to, nuteistojo
teigimu, lygtinis paleidimas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų yra praktiškai
neįmanomas visiems nuteistiesiems, kadangi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas
savo nutartimis visų nuteistųjų atžvilgiu užketinėja kelią lygtinai paleisti iš
laisvės atėmimo vietos.
Nuteistasis skunde
taip pat nurodo, jog nuteistojo elgesį bausmės atlikimo nustato jo požiūris į
darbą, mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialines reabilitacijos
priemones. Nuteistojo manymu, jeigu yra akivaizdūs pokyčiai nuteistojo
elgesyje, mokosi, dirba, lanko užsiėmimus, laikosi nustatymo režimo
reikalavimų, tokiam nuteistajam turėtų būti taikomos išskirtinės teisės į
lygtinį paleidimą ir šiuo atveju tai pasitarnautų pavyzdžiu kitiems
nuteistiesiems, nes priešingu atveju kitiems nuteistiesiems nėra jokio tikslo
keisti savo elgesį ir požiūrį.
Nuteistasis taip
pat nurodo, jog 12 kartų pažeidė nustatytus režimo reikalavimus dėl to, kad
atvykęs į pataisos namus jam reikėjo adaptuotis į vyraujančią nuteistųjų kastų
subkultūros grupių tarpą ir ginti savo garbę ir orumą, tokiu būdu atsiskiriant
nuo dominuojančių nerašytų įstatymų. Nuteistasis nurodo, jog nuobaudos
negalioja, jis net 12 kartų skatintas, dirba, darbą atlieką gerai, įgijo
avalyninko ir elektros įrenginių remontininko specialybes, lanko socialinio
orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimus, be to, dalyvauja projekte
„išrinktieji“, kuriame asmenys su padidinta pakartotinio smurtinio elgesio
rizika negali dalyvauti, raštiškai įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu
įrodyti, jog pasitaisys. Todėl nuteistojo manymu, visos šios aplinkybes rodo
tik teigiamas savybes, elgesio pasikeitimą ir galimybę adaptuotis visuomenėje.
Be to, pasak
nuteistojo, jis bausmės atlikimo metu suprato savo klaidas, padarė tinkamas
išvadas, yra 41 metų amžiaus, nori sukurti šeimą, turi pastovią gyvenamąją
vietą, todėl teismo paskirtus įpareigojimus vykdys tinkamai, pasižada daugiau
nenusikalsti, todėl prašo atsižvelgti į jo pastangas ir lygtinai paleisti iš
laisvės atėmimo vietos.
2010-11-25
apeliacinės instancijos teisme gautas nuteistojo M. M. pareiškimas, kuriame prašo kreiptis į LR Konstitucinį
teismą ir kitas kompetentingas institucijas, į Teisėjų drausmės ir etikos
komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme bylą
nagrinėjančiai teisėjai G. Taraškevič ir prokurorei D.
K. dėl jų veiksmų. Nurodo, kad pirmosios
instancijos teismo posėdyje buvo grubiai pažeistos jo, kaip rusakalbio asmens
teisės, kadangi priimta nutartis buvo surašyta tik valstybinė kalba, buvo
pažeistos jo teisės į nešališką teismą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą, kadangi
teismo posėdyje nedalyvavo jo gynėjas. Nurodo, kad nutarties vertimas į rusų
kalbą jam buvo atsiųstas atbuline data ir praleidus jam terminą apskųsti minėtą
nutartį. Tačiau teismas, pažeisdamas įstatymo reikalavimus praleisto termino
skundui paduoti neatstatė ir tokiu būdu nepašalino kilusius neaiškumus dėl
praleisto termino.
Teismo posėdyje nuteistojo
gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Nuteistojo M. M. skundas atmestinas.
Vilniaus miesto 3
apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.
Pagal Bausmių
vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose
atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo
visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Įstatymas palieka spręsti teismui, ar nuteistuosius įmanoma toliau taisyti
neizoliuotus nuo visuomenės.
BVK 157 str. 2
d. nurodyta, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas, jeigu jis yra
įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Teismas,
spręsdamas klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo
visuomenės, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos
bausmės atlikimo laikotarpiu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės
reabilitacijos priemones, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, nusikaltimu
padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, pataisos
įstaigos psichologinės tarnybos išvadą ir kitas aplinkybes.
Vilniaus miesto 3
apylinkės teismo nutartis atmesti Vilniaus 2-ųjų pataisos namų teikimą dėl M. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta.
Priimdamas tokį sprendimą, teismas visapusiškai įvertino reikšmingas šio
klausimo išsprendimui aplinkybes.
Vilniaus 2-ųjų
pataisos namų administracija teikime nurodė,
kad nuteistasis M. M. į pataisos įstaigą atvyko 1998-12-24
ir 2003-05-19 buvo paskirtas į paprastąją grupę. Šiuo metu galiojančių nuobaudų
neturi. Atlikdamas bausmę nuteistasis
nustatyto režimo reikalavimus pažeidė 12 kartų, 5 kartus baustas, skatintas 12 kartų, dirba, dalyvauja socialinio
orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose. Socialiniai ryšiai su
artimaisiais nutrūkę, nelankomas. Šias nurodytas aplinkybes pirmosios
instancijos teismas įvertino, be to, teismas atsižvelgė ir į aplinkybę, kad Vilniaus
2-ųjų pataisos namų administracija, atsižvelgdama į
padidintą pakartotinio smurtinio elgesio riziką, netarpininkauja dėl
nuteistojo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. 2/3 bausmės nuteistasis
atliko 2007-05-08.
Pataisos įstaigos
charakteristikoje apie nuteistąjį nurodyta, kad M. M. yra kalbus,
atviras, sugeba užmegzti konfliktą, stokoja savikritiškumo, emocijų kontrolė
silpna, gali greitai susierzinti, yra impulsyvus, konfliktines situacijas gali
spręsti nekonstruktyviai, t.y. panaudoti fizinę jėgą, su kitais nuteistaisiais
kartais konfliktuoja, laikosi kriminalinės nuteistųjų subkultūros, su administracijos
darbuotojais taktiškas, mandagus. Nuteistasis pripažįsta įvykdęs nusikaltimą, tačiau
kalbėtis apie tai nelinkęs.
Esant nurodytoms
aplinkybėms, nuteistasis atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės
atėmimo vietos kriterijus: dirba, buvo skatintas, dalyvauja socialinio orientavimo bei teisinio švietimo
užsiėmimuose, yra atlikęs 2/3 trečdalius paskirtos bausmės, yra
įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys. Tačiau formalių
kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne
lygtinio paleidimo pagrindas. Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo
klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė. Teismas
įvertino nuteistojo charakteristikoje nurodytas jo asmenines savybes, ir tai,
kad jis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą.
Nežiūrint į tai,
kad nagrinėjamu atveju faktiškai yra BVK 157 str. 3 d. 3 p. numatytos lygtinio
paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau vien to nepakanka nuteistojo
atžvilgiu taikyti BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Įstatymas suteikia
teismui teisę ir pareigą įvertinti, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas,
neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus visas
aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę. Tokie duomenys, kaip padaryto
nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, atspindi
nuteistojo asmenybę. Todėl pirmosios instancijos teismas, svarstydamas M. M. lygtinio paleidimo galimybę iš laisvės atėmimo vietos,
pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra nuteistas už tyčinio smurtinio labai
sunkaus nusikaltimo padarymą artimo žmogaus atžvilgiu – savo motiną, padarytas
smurtinis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, anksčiau 4 kartus teistas, atliekant
laisvės atėmimo bausmes pagal ankstesnį nuosprendį, lygtinis paleidimas buvo taikytas
1 kartą, tačiau M. M. teigiamų išvadų iš to nepadarė. Teismo
nuomone, kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį
pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymas dažniausiai
atspindi neigiamą asmenybės orientaciją, rodo, kad kaltininkas sąmoningai
siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia
visuomenės. Tokia asmenybė yra susiformavusi nusikalsti ir taisyti ją
neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, negalima. Tokios
pozicijos pagrįstai laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.
Be to,
sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, svarbia aplinkybe laikytina
ir tai, kad pataisos namų administracija, atsižvelgdama į nusikaltimo sunkumą
bei į padidintą pakartotinio smurtinio elgesio
riziką, nurodė, jog netarpininkauja dėl nuteistojo M.
M. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, bei mano, kad taikyti lygtinio
paleidimo iš pataisos namų – yra netikslinga.
Nuteistasis skunde
nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktą jį
teigiamai charakterizuojančią bylos medžiagą. Netenkindamas teikimo, pirmosios
instancijos teismas rėmėsi šia pataisos namų administracijos pateikta
nuteistojo charakteristika. Tačiau pažymėtina, jog charakteristika yra tik
vienas iš šaltinių, kuriais vadovaujasi teismas spręsdamas klausimą dėl
lygtinio paleidimo. Nors Lietuvos Respublikos BVK neįtvirtina konkrečių
kriterijų, kurie turėtų būti vertinami, tačiau teismų praktikoje atsižvelgiama ir
į nuteistojo asmenybę, padarytą nusikaltimą, jo elgesį bausmės atlikimo metu. Nors
nuteistasis atliko 2/3 paskirtos bausmės, dirba ir stengiasi įrodyti, jog yra
linkęs pasitaisyti, tačiau kolegijos nuomone, patenkinus teikimą, būtų paneigta
bausmės paskirtis – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti
teisingumo principo įgyvendinimą, juolab, nebūtų pateisinti nei nukentėjusiųjų
asmenų, nei visuomenės teisėti lūkesčiai. Vien tik tos aplinkybės, kurias savo
skunde nurodo nuteistasis, kad 12 kartų skatintas, dirba, darbą atlieką gerai,
įgijo avalyninko ir elektros įrenginių remontininko specialybes, lanko
socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimus, be to, dalyvauja
projekte „išrinktieji“, raštiškai įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu
įrodyti, jog pasitaisys, nesudaro pagrindo teismui manyti, kad jis gali būti
toliau taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Todėl nuteistojo
skundo argumentai, jog jeigu nuteistasis mokosi, dirba, lanko užsiėmimus, laikosi
nustatymo režimo reikalavimų, tokiam nuteistajam turėtų būti taikomos
išskirtinės teisės į lygtinį paleidimą ir šiuo atveju tai pasitarnautų
pavyzdžiu kitiems nuteistiesiems, yra atmestini.
Nuteistasis
skunde nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia LR Konstituciją ir jo, kaip
piliečio teises. Tačiau kokiu būdu ir kokios konkrečiai teisės normos buvo
pažeistos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistasis nenurodo. Vien
tai, jog apylinkės teismas įvertino bylos medžiagą ne tuo aspektu ir ne tuos
charakterizuojančius nuteistojo duomenis, taip kaip norėtų nuteistasis,
nesudaro jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistos jo teisės.
Nuteistojo
skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų yra
praktiškai neįmanomas visiems nuteistiesiems, kadangi Vilniaus miesto 3
apylinkės teismas savo nutartimis visų nuteistųjų atžvilgiu užketinėja kelią lygtinai
paleisti iš laisvės atėmimo vietos, yra deklaratyvūs ir atmestini. Atkreiptinas
nuteistojo dėmesys į tai, kad įstatymas suteikia teismui teisę, o ne pareigą,
nuteistąjį asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos visapusiškai
įvertinus visas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę. Kiekvienas
teismas konkrečioje byloje įvertina, ar byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą
nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint.
Nuteistojo
skundo argumentai, jog pagal tokią teismo nutartį yra absoliučiai užkertamas
kelias nuteistajam asmeniui būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos
ir nuteistasis privalo laisvės atėmimo bausmę atlikti pilnai, taip pat yra
deklaratyvūs ir nepagrįsti. Atkreiptinas nuteistojo M. M. dėmesys
į tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį,
lygtinis paleidimas jam buvo taikytas 1 kartą, tačiau nuteistasis išvadų
nepadarė, gyvenimo būdo nepakeitė, ir padarė dar sunkesnį nusikaltimą prieš
savo šeimos narį – atėmė artimo žmogaus gyvybę. Todėl kolegijos nuomone, nuteistasis
yra linkęs nusikalsti ir taisyti jį neizoliavus nuo visuomenės, bet prižiūrimą,
negalima, juolab, kad ankstesnis lygtinis paleidimas teigiamos įtakos
nuteistojo M. M. atžvilgiu nepadarė ir nuteistasis
nepateisindamas teismo pasitikėjimo ir vėl nusikalto.
Teisėjų kolegija
teigiamai vertina tai, jog pataisos namuose aktyviai dalyvauja bausmės atlikimo
įstaigos gyvenime, dirba, laikosi nustatyto režimo. Tačiau
šiuo konkrečiu atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, to nepakanka, kad būtų
galima daryti teigiamą išvadą dėl tolesnio nuteistojo M. M. taisymo
neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Kolegija, svarstydama nuteistojo
lygtinio paleidimo klausimą, negali neatsižvelgti į tai, kad M.
M. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikaltimą įvykdę
savo artimo žmogaus atžvilgiu – nužudė savo motiną, net 4 kartus teistas, jo
atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo
įstaigos, tačiau išvadų nepadarė. Todėl vien tik nuteistojo teigiamai
vertinamas elgesys bausmės atlikimo vietoje, aktyvūs dalyvavimas socialinio orientavimo bei teisinio
švietimo užsiėmimuose, noras pasitaisyti, negali būti pakankamas
pagrindas lygtiniam paleidimui. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 str.
numatyti bausmės tikslai, tarp kurių yra teisingumo principo įgyvendinimas,
pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų
asmenų teisių ir interesų gynimu.
Įvertinusi visas
aplinkybes, kolegija laiko, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos
BK 41 str., nuteistojo atžvilgiu dar nėra pasiekti. Todėl Vilniaus miesto 3
apylinkės teismo priimtas sprendimas atsisakyti taikyti M. M. lygtinį
paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl šių motyvų
nuteistojo M. M. skundas negali būti tenkinamas, jo skundo
argumentai, esant nurodytoms aplinkybėms, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios
instancijos teismo nutartį.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BVK 157 str., BPK 364 str.
8 d. 1 p.,
n u t a r ė :
nuteistojo M. M. skundą atmesti ir palikti galioti
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį .
Nutartis galutinė.
Kolegijos
pirmininkas Stasys Punys
Teisėjos
Daiva
Pranytė-Zalieckienė
Virginija
Pakalnytė-Tamošiūnaitė