Civilinė byla Nr. 2A-869-560/2019
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.4.; 3.3.1.18.2.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. – K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. – K. ieškinį dėl pripažinimo galiojančia Preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį atsakovei R. M., kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos priešieškinį dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia arba pasibaigusia atsakovei E. K. – K., trečiasis asmuo B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti galiojančia tarp ieškovės E. K. – K. ir atsakovės R. M. 2012-06-18 sudarytą Preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo ir ieškovės teisę į 2012-06-18 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje numatytą 5 792,4 Eur (20 000 Lt) baudą.
2. Nurodė, jog šalys 2012-06-18 Preliminaria sutartimi dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo susitarė, kad ieškovė iš R. M. pirks 34,92 kv. m. bendro ploto vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 19 114,92 Eur (66 000 Lt). Šalys sutartimi įsipareigojo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2012-09-14. Atsakovė įsipareigojo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną pateikti visus notarinio sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, be to, jeigu atsakovė vėluos pasirašyti notariškai pirkimo - pardavimo sutartį, tai ji turės mokėti ieškovei po 289,62 Eur (1 000 Lt) už kiekvieną pavėluotą dieną; jei atsakovė atsisakys pasirašyti sutartį, tuomet ji mokės ieškovei 20 000 Lt (5 792,4 Eur) baudą nuo 2012-09-20 dienos. Šalys susitarė, kad ieškovė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties užtikrinimui sutarties pasirašymo dieną gavo 15 929,1 Eur (55 000 Lt) avansą, kuris bus įskaitytas į parduodamo turto kainą. Pinigų turėjimą patvirtina byloje pateikti įrodymai (banko išrašas). Šalys taip pat susitarė, kad jeigu atsakovė nepagrįstai vengs sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį sutartyje numatytomis sąlygomis ar jos nesudarys, ji ieškovei įsipareigos iki 2012-09-20 sumokėti 20 000 Lt baudą bei sutiks be atskiro atsakovės sutikimo perduoti ieškovei nuosavybės teisę į butą ir, kad ieškovės nuosavybės teisės į butą būtų įregistruotos VĮ Registrų centre. Atsakovė sutartyje numatytų sąlygų iki 2012-09-14 neįvykdė, į raštiškus raginimus neatsiliepė, vengė pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį pas notarą. Ieškovė įvykdė visas sutartines prievoles, išskyrus sumokėti atsakovei trūkstamą 2 896,2 Eur (10 000 Lt) sumą. Kadangi atsakovė nesilaikė žodinio susitarimo susitikti 2012-09-14 dieną ginčo bute ir prieš vykimą pas notarą pasirašyti dėl buto pardavimo, paimti pinigus, todėl, anot ieškovės, tikslinga šią sumą išskaityti iš 5 792,4 Eur baudos, kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti. Neįvykdžiusi sutartinių prievolių atsakovė mirė 2014-01-04. Ši byla pradėta atsakovei dar esant gyvai. Ieškovė nurodė, jog ji, kaip kreditorė, savo teises gynė iki atsakovės mirties pradėtoje civilinėje byloje, todėl nebuvo kreiptasi į notarą dėl mirusiosios turto ir skolų paveldėjimo. 2014-06-06 Vilniaus 1-ojo notarų biuro notarė V. S. – M. patvirtino Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kad 2014-01-04 mirusiajai priklausęs turtas pereina atsakovei - valstybei, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir turtą 2014-06-12 Turto perdavimo - priėmimo aktu perdavė mokesčių inspekcijai.
3. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovės reikalavimams pagrįsti trūksta įrodymų, taip pat egzistuoja tam tikros aplinkybės, paneigiančios sutarties galiojimą. Tam, kad būtų galima pripažinti šalis sudarius pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, reikia: daiktą perduoti pirkėjui valdyti bei sumokėti kainą ar jos dalį (avansą). VMI prie FM turimais duomenimis, šalys neatliko nei vieno iš nurodytų veiksmų, būtinų pirkimo - pardavimo sutartį pripažinti galiojančia. Pirmiausiai butas sutarties sudarymo metu nebuvo perduotas ieškovei valdyti, kadangi sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog butas bus perduotas po notarinės pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Antra, byloje nėra absoliučiai jokių pagrįstų įrodymų, kad ieškovė sumokėjo palikėjai avansą už perkamą butą. Tokie dokumentai, akivaizdžiai, be atskiro teismo išaiškinimo, yra mokėjimo pavedimai bei kiti duomenys, kurie parodytų, kokiu būdu ieškovė gavo pinigus ir kokiu būdu palikėja juos panaudojo. Butas įkainotas didele pinigų suma, kuri sudaro daugelio metų santaupas arba pinigų sumos turėjimas turi būti patvirtintas didelės vertės turto perleidimo ar kitokio įgijimo sandoriais. Nepateikus šių pinigų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo nustatyti fakto, kad ieškovė avansą sumokėjo. Nors ieškinyje nurodyta, kad buto pirkimo – pardavimo sutarties užtikrinimui sutarties pasirašymo dieną ieškovė sumokėjo, o palikėja avansu gavo 55 000 Lt, tačiau atsakovas mano, kad toks teiginys nėra pagrįstas. Egzistuoja nemažai įrodymų, kad sutarties sudarymo metu 2012-06-18 nei ieškovė, nei jos sutuoktinis A. K. nedisponavo tokio dydžio piniginiais ištekliais, todėl negalėjo sumokėti palikėjai 55 000 Lt sumos. Kreipdamasi į teismą su ieškiniu šioje byloje ieškovė naudojasi valstybės jai paskirta nemokama antrine teisine pagalba, o prie ieškinio pridėtame Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-27 sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei nurodyta, kad jos metinės pajamos - 2 316,96 Eur (8 000 Lt). Ieškovė 2015-01-20 bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pateikė įrodymus, kad jos sutuoktinis 2007-08-13 gavo 23 169,6 Eur (80 000 Lt) už parduotą žemė bei nurodė, kad iš šių lėšų vėliau ir buvo sumokėtas avansas palikėjai, tačiau sutartis buvo sudaryta praėjus beveik 5 metams po nurodytų lėšų gavimo. Ieškovei neįrodžius, jog ji sumokėjo 55 000 Lt avansą palikėjai, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigia, jei šalys jos nesudaro per sutartyje nustatytą terminą. Tokiu atveju ieškovė negali reikalauti pripažinti buto pirkimo – pardavimo sutartį galiojančia, nes pati neįvykdė vienos iš esminių sutarties nuostatų ir tokiu būdu pažeidė abiejų šalių susitarimą. R. M. sutarties sudarymo metu negalėjo išreikšti savo valios, kadangi buvo neveiksni. Praėjus pusmečiui nuo sutarties sudarymo, palikėja gydėsi Šv. Roko ligoninėje, o grįžusi iš ligoninės nuo 2013-06-27 buvo apgyvendinta Antavilių pensionate, esančiame Antavilių g. 11, Vilniuje, nes pati nebegalėjo savimi pasirūpinti dėl sutrikusios psichinės būklės. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama palikėją pripažinti neveiksnia (civilinė byla Nr. 2-834-820/2014), tačiau byla nebuvo baigta nagrinėti dėl palikėjos mirties 2014-01-04. Sutarties sudarymo metu palikėja buvo tokios psichinės būklės, kuri jai neleido suvokti savo veiksmų reikšmės. Sutartyje nurodyta buto kaina siekia vos 19 114,92 Eur (66 000 Lt), o 2014-06-06 VMI prie FM notaro išduotame palikimo perėjimo valstybei liudijime nustatyta buto rinkos vertė yra žymiai didesnė – 36 781,74 Eur (127 000 Lt). Tai tik dar vienas įrodymas, kad būdama faktiškai neveiksni ir negalėdama adekvačiai suvokti savo atliekamų teisinių veiksmų reikšmės bei jų valdyti, palikėja visiškai pasikliovė ir pasitikėjo ieškove – savo krikšto dukra, kuriai buvo užrašiusi ir visą savo palikimą. Aplinkybę, kad palikėja nesuvokė savo veiksmų reikšmės sudarant ir pasirašant sutartį, patvirtina ir tai, kad ji neilgai trukus po sutarties sudarymo buvo paguldyta į Šv. Roko ligoninę gydymui, o išleista iš jos jau nebegalėjo pati savimi pasirūpinti.
4. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2012-06-18 preliminariąją buto pirkimo -pardavimo sutartį negaliojančia ab initio arba CK 6.165 str. 5 d. pagrindu pripažinti sutartį pasibaigusia. Iš esmės atsakovas priešieškinyje nurodė analogiškus motyvus, kuriuos išdėstė atsiliepime į patikslintą ieškinį.
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovo atstovai biurokratiškai atsirašinėja, atsakovo atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinys yra prieštaraujantys vienas kitam, o tai visiškai nenurungia ieškovės ieškinio, atsakovė vadovaujasi prielaidomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino – pripažino E. K. – K. ir R. M. 2012-06-18 sudarytą Preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sudarymo pasibaigusia.
7. Teismas nurodė, kad 2012-06-18 šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina preliminariąja nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į šias aplinkybes: pirma, tai, kad sudaryta sutartis yra tik preliminarioji, nurodyta pačioje sutartyje, ją įvardinant kaip preliminarią sutartį; antra, sutarties dalykas apibrėžtas kaip daikto savininkės (R. M.) įsipareigojimas iki 2012-09-14 parduoti būsimai pirkėjai ieškovei sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, o būsimosios pirkėjos – iki nurodyto termino nupirkti nekilnojamąjį daiktą, šios sutarties pagrindu sudarant ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį (Preliminarios sutarties 3, 7 ir kt.), t. y. įtvirtintas aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę daiktų pirkimo-pardavimo – sutartį; trečia, sutartyje nustatytas terminas, per kurį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta; ketvirta, sutartis sudaryta rašytine forma; penkta, sutartyje nustatyti tuometinės buto savininkės R. M. įsipareigojimai iki buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos pateikti visus notarinio sandorio sudarymui reikalingus tvarkingus dokumentus. Taigi pastarosios aplinkybės atitinka kasacinio teismo praktiką, aiškinančią preliminariųjų sutarčių sudarymo priežastis.
8. Teismas sprendė, kad dalies buto kainos sumokėjimas (jei iš tiesų buvo sumokėta) pats savaime nesudaro pagrindo šalių sutartinių santykių kvalifikuoti pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi. Ginčo butas nebuvo atsakovės perduotas ieškovei nuosavybės teise ir teismas neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju toks perdavimas įvyko. Ieškovės teigimu, notarinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl palikėjos kaltės, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog būtent palikėja, o ne galimai ieškovė buvo kalta dėl nesudarytos pagrindinės sutarties (CPK 178 str.). Ieškovė neįrodė, kad būtent R. M. atsisakė sudaryti šią sutartį, nepaaiškino, kuo pasireiškė jos vengimas įforminti sutartį notarine tvarka. Be to, jei iš tiesų ieškovė sumokėjo R. M. 55 000 Lt ir mokėjo atsakovės paskolą, o sutartinė ginčo buto kaina buvo 66 000 Lt (nors VĮ Registrų centro 2013-09-05 duomenimis buto kaina 2012-08-28 buvo 104 000 Lt), tai kyla klausimas dėl kokių priežasčių buvo sudaroma Preliminari sutartis, o ne iš karto apsispręsta sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį.
9. Taip pat teismas pažymėjo, kad Preliminarios sutarties sudarymo metu kelia abejonių ieškovės 55 000 Lt disponavimo galimybės ir jos galėjimas šią sumą sumokėti R. M. Jai byloje paskirta nemokama antrinė teisinė pagalba, ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 100 proc., 2013-03-07 sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Ieškovei nurodyta, kad jos metinės pajamos - 8 000 Lt. Preliminari sutartis buvo sudaryta, praėjus 5 metams nuo tada, kai 2007-08-13 ieškovės sutuoktinis gavo 80 000 Lt už parduotą žemę. Ieškovės sutuoktinis nuo 2004 m. gegužės mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. nedirbo ir neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, o VĮ „Regitra“ duomenimis jis 2008-04-23 įregistravo nuosavybės teisę į 2004 m. gamybos Nissan X-trail automobilį, kurio rinkos vertė tuo metu galėjo siekti apie 35 000 Lt – 45 000 Lt. Todėl teismas sprendė, kad ginčo sutarties sudarymo metu 55 000 Lt suma nedisponavo ir palikėjai avanso pagal sutartį sumokėti negalėjo. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovė pardavėjai (pradinei atsakovei R. M.) sumokėjo rankpinigius bei visą preliminarioje sutartyje nurodytą kainą.
10. Atmetęs ieškovės reikalavimą dėl Preliminarios sutarties pripažinimo pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, teismas atmetė ir išvestinį ieškovės reikalavimą dėl jos teisės į baudą priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Ieškovė E. K. – K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas, kuriuose įtvirtintas sutarčių laisvės principas. Sprendimas buvo grindžiamas neatsižvelgiant į Preliminarioje sutartyje šalių sutartas sąlygas, o remiantis tik Atsakovo pateiktais argumentais.
11.2. Teismas, priimdamas Sprendimą, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, kai kurių įrodymų nevertino visai ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė, o tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 str., t. y. nevertino apeliantės į bylą pateiktų banko sąskaitų išrašų, taip pat nepagrįstai atsakovės pateiktiems įrodymams suteikė išskirtinę įrodomąją reikšmę. Neginčijamų įrodymų, kad apeliantė nedisponavo pinigais, reikalingais sumokėti buto kainą, atsakovė nepateikė. Teismas sprendimą priėmė, remdamasis prielaidomis.
11.3. Teismas Sprendime pats sau prieštarauja, nurodydamas, kad apeliantė galimai nėra sumokėjusi 55 000 Lt už butą bei kad dėl notarinės Buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo galėjo būti kalta būtent apeliantė. Jeigu nurodytos sumos ji nebūtų sumokėjusi, ji net neturėtų teisės prašyti sudaryti notarinės sutarties.
11.4. R. M. sutartį įforminti atsisakė be teisėto pagrindo ir apeliantė, kaip nukentėjusi šalis, turi teisę reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą arba atlyginti patirtus nuostolius – sumokėti netesybas.
11.5. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatinėjo pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių, kitų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino nei apeliantės, nei R. M. elgesio, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantei yra neįmanoma pateikti įrodymų, kuriais ji galėtų patvirtinti, kad būtent R. M. vengė sudaryti notarinę Buto pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi nuo Preliminarios sutarties sudarymo praėjo daug metų, ir R. M. yra mirusi.
11.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dar 2011 m. R. M. buvo konsultuota psichiatro, 2013-06-27 ji buvo net apgyvendinta Antavilių pensionate, kadangi dėl psichikos sutrikimų negalėjo savimi pasirūpinti. Būtent dėl šios priežasties ji ir nepasirašė notarinės Buto pirkimo - pardavimo sutarties.
11.7. Nagrinėjamu atveju apeliantė ir R. M. Preliminarioje sutartyje susitarė, kad jeigu R. M. vengs sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį apeliantei nuosavybės teisės į butą pereina be jokio atskiro R. M. sutikimo.
12. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nagrinėjamu atveju šalys neatliko nei vieno iš veiksmų, būtinų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimui galiojančia, t. y. nei daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, nei sumokėta kaina ar jos dalis.
12.2. Ieškovė nepateikė nei banko pavedimo kopijos, nei išrašo iš banko sąskaitos ar pan., kas patvirtintų, jog yra sumokėjusi R. M. 55 000 Lt avansą už perkamą butą ar visą buto kainą. Taip pat apeliantė neįrodė, jog preliminarios sutarties sudarymo metu ji galėjo disponuoti 55 000 Lt suma ir sumokėti ją R. M.
12.3. Pagal kasacinio teismo praktiką, dalies buto kainos sumokėjimas pats savaime nesudaro pagrindo šalių sutartinių santykių kvalifikuoti pagrindine pirkimo – pardavimo sutartimi.
12.4. Ieškovė neįrodė, kad būtent R. M. atsisakė sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, nepaaiškino, kuo pasireiškė jos vengimas įforminti sutartį notarine tvarka. Taip pat teismui pagrįstai iškilo klausimas, kodėl iš karto buvo sudaroma preliminari, o ne pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis.
12.5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. M. sunkiai sirgo, tačiau ieškovė ja nesirūpino, ligoninėje ir pensionate nelankė, todėl teismas teisingai sprendė, jog galimai pati ieškovė kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.
13. Trečiasis asmuo B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Procesinė našta įrodyti pinigų pagal Preliminariąją sutartį perdavimą tenka ieškovei, o ne atsakovui.
13.2. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 55 000 Lt avanso sumokėjimą. Preliminariojoje sutartyje esantis įrašas apie pinigų perdavimas pagrįstai ir teisėtai teismo vertintas, kaip nepakankamas tokiai aplinkybei nustatyti. Atsakovas į bylą pateikė patikimų įrodymų, jog Preliminariosios sutarties sudarymo metu Ieškovė apskritai nedisponavo tokia pinigų suma, kai ieškovė apskritai nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, susijusių su šia aplinkybe.
13.3. Preliminariosios sutarties kvalifikavimui pagrindine nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovė neįrodė nei kad butas jai buvo perduotas valdyti faktiškai, nei kad ji sumokėjo dalį buto kainos.
13.4. Preliminarioji sutartis negali būti patvirtinama CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu.
13.5. Iš byloje esančių duomenų aišku, kad savo pareigos pagal preliminariąją sutartį per nustatytą laikotarpį sudaryti pagrindinę buto pirkimo - pardavimo sutartį įkaito davėja neįvykdė po to, kai ieškovė laiku neperdavė jai sutartyje nurodytos pardavimo kainos (55 000 Lt).
13.6. Aplinkybė, kad po preliminariosios sutarties sudarymo įkaito davėja įkeitė butą Unijai ir gavo 30 000 Lt paskolą, leidžia ne tik papildomai paneigti ieškovės teiginius apie 55 000 Lt perdavimą, bet taip pat paaiškina, jog būtent ieškovei pažeidus preliminariąją sutartį (laiku nesumokėjus dalies buto kainos) įkaito davėja rado kitą finansinį sprendimą – gavo paskolą iš Unijos. Atsakomybė už pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymą nei vienai iš šalių nekyla, kadangi pasibaigus preliminariojoje sutartyje numatytam terminui, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
15. Trečiasis asmuo B KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ kartu su atsiliepimu pateikė naujus įrodymus – 2012-08-27 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-08-28 sutartinės hipotekos sutartį ir paskolos išmokėjimo dokumentą ir prašo šiuos rašytinius įrodymus prijungti prie bylos. Pagal CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad aptariami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas trečiojo asmens prašymo netenkina ir aukščiau nurodytų dokumentų prie bylos neprijungia.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
16. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2012-06-18 ieškovė E. K. – K. su R. M. sudarė Preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo(toliau – Preliminari sutartis). Šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė iš pradinės atsakovės R. M. pirks 34,92 kv. m. bendro ploto vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 19 114,92 Eur (66 000 Lt) (Preliminarios sutarties 1 punktas); pirkimo - pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti ne vėliau kaip iki 2012-09-14 (Preliminarios sutarties 3 punktas). Be to, šalys sutartimi susitarė, jog jeigu R. M. vėluos pasirašyti notariškai pirkimo - pardavimo sutartį, tai ji turės mokėti ieškovei po 1 000 Lt (289,62 Eur) už kiekvieną pavėluotą dieną (nuo 2012-06-19) ir jei pradinė atsakovė atsisakys pasirašyti sutartį, tuomet ji mokės ieškovei 20 000 Lt (5 792,4 Eur) baudą nuo 2012-09-20 (Preliminarios sutarties 3 punktas). Pagal sutarties 2 punktą E. K. – K. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties užtikrinimui Preliminarios sutarties pasirašymo dieną sumokėjo, o R. M. gavo 15 929,1 Eur (55 000 Lt) avansą; iki 2012-09-14 ieškovė turėjo sumokėti R. M. Preliminarioje sutartyje numatytus 10 000 Lt, o pasirašius notarinę pirkimo - pardavimo sutartį ji turėtų atsisakyti R. M. 11 000 Lt skolos pagal paskolos raštą, kuris yra sudedamoji Preliminarios sutarties dalis. Pagal paskolos sutartį (data nenurodyta) R. M. prašė E. K. mokėti už ją paskolą (paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Allied Irish Banks, p.l.c. Lietuvos filialas) nuo 2008 m. kovo mėn. ir už tai ji paliks jai savo butą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). R. M. mirė 2014-01-04. 2008-12-05 testamentu butą (duomenys neskelbtini), ir jame esantį kilnojamąjį turtą ji paliko ieškovei E. K. – K., tačiau 2014-03-28 ieškovė Vilniaus miesto 1-am notarų biurui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo jai priklausančio palikimo. Teismui pateiktas 2014-06-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, kuriame nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija surinko duomenis apie R. M. priklausantį turtą ir 2014-05-20 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo valstybei išdavimo. Testamentų registro išrašo duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), 2014-06-02 R. M. palikimą priėmė VMI prie LR FM, paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti Lietuvos Respublikai (1 t., b. l. 199). 2014-06-06 Vilniaus miesto 1-asis notarų biuras išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą (1 t., b. l. 198). 2014-06-12 Valstybinė mokesčių inspekcija Turto perdavimo aktu priėmė ginčo butą (2 t., b. l. 17-18). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-08 nutartimi mirusioji atsakovė R. M. pakeista į jos teisių ir pareigų perėmėją atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos. Byloje ginčo, kad ieškovė - R. M. krikšto dukra, nėra.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Byloje kilo ginčas dėl preliminarios sutarties pripažinimo galiojančia. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas, kuriuose įtvirtintas sutarčių laisvės principas. Sprendimas buvo grindžiamas, neatsižvelgiant į Preliminarioje sutartyje šalių sutartas sąlygas, o remiantis tik Atsakovo pateiktais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka ir nurodo, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys).
18. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).
19. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju turi būti sprendžiama dėl tikrosios šalių valios ir ketinimų. Į bylą yra pateiktas R. M. raštas, kuriuo ji prašo E. K. mokėti už ją paskolą nuo 2008 m. kovo mėn., o ji už tai įsipareigoja palikti jai savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju svarbi yra ta faktinė aplinkybė, kurios pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad R. M. 2008-12-05 sudarė testamentą, kuriuo ji paliko savo butą savo krikšto dukrai - ieškovei. Byloje esantys mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė mokėjo R. M. paskolos įmokas, kas rodo aiškią R. M. valią palikti savo butą krikšto dukrai ir šalių susitarimą, kad ieškovė mokės R. M. paskolos įmokas, taip pat patvirtina ir šio susitarimo vykdymą.
20. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas Sprendimą, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, kai kurių įrodymų nevertino visai ir dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė. Teisėjų kolegija sutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantei byloje buvo paskirta nemokama antrinė teisinė pagalba, ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 100 proc., 2013-03-07 sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei nurodyta, kad jos metinės pajamos - 8 000 Lt. Preliminari sutartis buvo sudaryta praėjus 5 metams nuo tada, kai 2007-08-13 ieškovės sutuoktinis gavo 80 000 Lt už parduotą žemę. Ieškovės sutuoktinis nuo 2004 m. gegužės mėn. iki 2013 m. rugsėjo mėn. nedirbo ir neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, o VĮ „Regitra“ duomenimis jis 2008-04-23 įregistravo nuosavybės teisę į 2004 m. gamybos Nissan X-trail automobilį, tačiau byloje esantis 2008-04-23 Kasos pajamų orderio kvitas Serija ALD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už nurodytą automobilį ieškovės vyras sumokėjo ne 35 000 Lt – 45 000 Lt, o 23 300 Lt (2 t., b. l. 179). Iš A. K. 2007-08-13 – 2012-06-01 banko sąskaitos išrašo matyti, kad turėjo indėlį (2 t., b. l. 108), iš E. K. – K. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 50 Lt ji gavo už papuošalus, ji taip pat yra gavusi 706,19 Lt, 875 Lt išmokas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (2 t., b. l. 110), todėl vienareikšmiškai spręsti, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieškovė 55 000 Lt suma nedisponavo ir palikėjai avanso pagal sutartį sumokėti negalėjo, nėra teisinio pagrindo.
21. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad dar 2011 m. R. M. buvo konsultuota psichiatro, 2013-06-27 ji buvo net apgyvendinta Antavilių pensionate, kadangi dėl psichikos sutrikimų negalėjo savimi pasirūpinti. Būtent dėl šios priežasties ji ir nepasirašė notarinės Buto pirkimo - pardavimo sutarties. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais iš dalies sutinka. Išanalizavus R. M. sveikatos duomenis matyti, kad jos psichinė sveikata nekvestionuojamai sutriko po galvos traumos. Galvos sumušimas buvo gydytas 2012-11-02 – 2013-05-29, kai 2013-05-30 – 2013-06-06 VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Epikrizėje nurodyta, jog iki 2011 m. pacientė buvo savarankiška, vaikštanti, be paralyžiaus, kalbanti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek aukščiau aptartas R. M. raštas, tiek 2008-12-05 testamentas, išreiškę jos tikrąją valią, buvo sudaryti sąmoningai ir visiškai suvokiant savo veiksmus ir jų pasekmes, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog Pagrindinė buto pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl blogos R. M. sveikatos būklės.
22. 2012-06-18 šalių sudarytą sutartį pirmosios instancijos teismas kvalifikavo preliminariąja pirkimo - pardavimo sutartimi. Teisėjų kolegija su šalių sudarytos sutarties kvalifikavimu preliminariąja pirkimo - pardavimo sutartimi nesutinka, kadangi aptariama sutartis turi būti vertinama ne atsietai, o šalių ikisutartinių santykių kontekste. Kaip aukščiau nurodyta, iki ginčo sutarties sudarymo R. M. raštu ir testamentu aiškiai buvo išreiškusi savo valią ir ketinimą ginčo butą palikti ieškovei. Pastaroji sutiko su R. M. sąlyga mokėti jos paskolą ir ją vykdė. CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas – pardavimas, o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui – pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo – pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo – pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo – pardavimo sutartį, iš esmės reiškia ir reikalaujamą sutarties formą, kaip būtiną nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties elementą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju R. M. iki savo mirties buto faktiškai valdyti ieškovei neperdavė, tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos darytina labiau tikėtina išvada, jog ieškovė nuo 2008 metų, kai pradėjo mokėti R. M. paskolą, ir preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėjo už butą sutartą kainą. Taip pat, atsižvelgiant į aplinkybę, jog R. M. dar 2008 metais buvo išreiškusi savo valią ir ketinimą ginčo butą palikti ieškovei, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2012-06-18 E. K. – K. ir R. M. sudaryta Preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nagrinėjamu atveju pripažintina pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi.
Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti teisę į baudą
24. Ieškovė taip pat prašė pripažinti teisę į 2012-06-18 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje numatytą 5 792,4 Eur (20 000 Lt) baudą. Atsižvelgdamas į tai, kad bauda yra asmeninė prievolė, o sutarties šalis mirusi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šis ieškinio reikalavimas netenkinamas.
25. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas patenkinti ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, skundžiamą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Nuo bylinėjimosi išlaidų ieškovė ir atsakovė atleisti. Trečiasis asmuo palaikė atsakovės poziciją, tačiau atsakovės priešieškinį atmetus, trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės E. K. – K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies ir pripažinti tarp E. K. – K. ir R. M. 2012-06-18 sudarytą Preliminariąją sutartį buto (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartimi.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos priešieškinį atmesti.
Teisėjai Rūta Burdulienė
Dainius Rinkevičius
Neringa Švedienė