Administracinė byla Nr. A-272-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01259-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

„(S)“

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2014 m. birželio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimą Nr. 8SD-(14.8.7)-3271; panaikinti 2014 m. rugpjūčio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-2185; įpareigoti atsakovą pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 19 d.  prašymą Nr. 70-8-149.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimu pripažino bešeimininkiu ir perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn pastatą – garažą 111b (unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“), esantį „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs adresas „(duomenys neskelbtini)“. Kauno miesto savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. T-612 nusprendė garažą įtraukti į Kauno miesto savivaldybės privatizavimo objektų sąrašą, jam buvo suteiktas privatizavimo kodas „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant suformuoti žemės sklypą, reikalingą garažo eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, pareiškėjas pradėjo žemės sklypo prie garažo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras. Pareiškėjas 2014 m. birželio 19 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, kuriame nurodyta, kad formuojamas ar pertvarkomas žemės sklypas „(duomenys neskelbtini)“, šio projekto tikslas – 520 kv. m ploto žemės sklypo suformavimas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Atsakovas ginčijamu 2014 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 8SD-(14.8.7.)-3271 atsisakė pateikti reikalavimus žemės sklypo prie pastato – garažo 111b, esančio „(duomenys neskelbtini)“, formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, motyvuodamas tuo, kad pastatas yra fiziškai pažeistas ir išlikę tik nykstantys pamatai, o prie statinių t. y. jų liekanų, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamo turto registre įregistruotą paskirtį, sklypai neformuojami. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys yra pastatas arba inžinierinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalys) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Garažo pamatų paskirtis yra laikyti apkrovas, jie suformuoti statybos vietoje atliekant statybos darbus, nebaigtas statyti garažas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas, t. y. objektas atitinka visus minėtus požymius, garažo pamatai yra laikytini statiniu, kurį pabaigus statyti galima eksploatuoti. Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti, ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka. Kauno miesto savivaldybė, norėdama įgyvendinti statytojo teisę (statyti, remontuoti garažą), žemės sklypą, kuriame stovi nebaigtas statyti pastatas – garažas, turėtų valdyti nuosavybės teise ar valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Atsakovui neišdavus reikalavimų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, negalimas žemės sklypo prie garažo „(duomenys neskelbtini)“, formavimas, yra varžoma Kauno miesto savivaldybės (statytojo) Statybos įstatyme nustatyta teisė.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė (b. l. 26-32), kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijami sprendimai buvo priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir jų naikinti nėra jokio pagrindo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2014 m. birželio 19 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui prašymą pateikti reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. 2014 m. birželio 27 d. buvo atliktas žemės naudojimo patikrinimas ir surašytas 2014 m. birželio 27 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-(14.8.66.)-80. Patikrinimo metu nustatyta, kad pastatas-garažas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, yra fiziškai pažeistas ir sunykęs, yra išlikę tik nykstantys pamatai, iš pridėtų fotonuotraukų matyti, kad žemė aplink sunykusius pamatus yra nenaudojama, aplink apaugę savaiminiais medžiais ir krūmais, mėtosi įvairios šiukšlės ir statybinės atliekos, matosi tik fiziškai pažeisti ir nykstantys pamatai, kurie akivaizdžiai yra nenaudojami, neeksploatuojami ir neprižiūrimi. 2014 m. birželio 27 d. sprendime Nr. 8SD-(14.8.7.)-3271 atsakovas nurodė, kad sklypo formavimas prie pastatų liekanų negalimas, kad žemės sklypai neformuojami prie statinių liekanų, kurie negali būti naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą paskirtį, kad žemės sklypai formuojami tik prie esančių ir faktiškai naudojamų pastatų, kad nunykusio pastato pamatai pirmiausia vertinami kaip išlikusios buvusio statinio liekanos, o vien nunykusio pastato pamatų egzistavimo faktas nėra pakankama aplinkybė išvadai, kad statinys yra išlikęs, kad išlikusio statinio griuvėsių, nors ir įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, buvimas žemės sklype nėra pagrindas šį sklypą laikyti užstatytu. Aplinkybės, kad statinys, šiuo atveju nykstantys ir fiziškai pažeisti pamatai, egzistuoja ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Iš patikrinimo metu nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad teritorija aplink nykstančius pamatus yra nenaudojama ir pats statinys yra nenaudojamas pagal jo paskirtį. Taigi, akivaizdu, kad esamas statinys, prie kurio norima formuoti žemės sklypą, toks koks yra šiuo metu, kelia grėsmę visuomenei. Taip pat akivaizdu, kad esant tiek fiziškai pažeistiems ir nykstantiems pamatams, nebūtų įmanomas statinio remontas taip, kaip ši sąvoka yra apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 19-21 dalyse. Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statinys nugriaunamas, kai statinys yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas - per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas siejamas su netinkamu statinio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punktu, kuriame nurodoma, kad žemės sklypai parduodami/išnuomojami statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai užimti asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, turi būti naudojami, todėl svarbu ne tik statinio buvimas faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su statinio naudojimu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje nurodyta, kad statinio naudojimas – esminių statinių reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad statinys, šiuo atveju nykstantys ir fiziškai pažeisti pamatai, egzistuoja ir yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Žemės sklypo formavimas yra siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu, vykdant tam tikrą veiklą ir jį eksploatuojant pagal jo tiesioginę paskirtį. Svarbu ir tai, ar vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad teritorija aplink nykstančius pamatus yra nenaudojama ir pats statinys yra nenaudojamas pagal jo paskirtį, kad esamas statinys, prie kurio norima formuoti žemės sklypą, toks koks yra šiuo metu, kelia grėsmę visuomenei (b. l. 38-41). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad statinys yra naudojamas ar jis buvo naudojamas nuo statinio ir nuosavybės teisių į statinį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Akivaizdu, esant tiek fiziškai pažeistiems ir nykstantiems pamatams, nebūtų įmanomas statinio remontas taip, kaip ši sąvoka yra apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 19-21 dalyse. Pažymėta, kad joks teisės aktas nenumato, jog žemės sklypą būtų galima formuoti būsimo statinio eksploatacijai, todėl formavimas žemės sklypo su tikslu, kad ateityje jame bus pastatytas statinys, kurio eksploatavimui bus reikalingas žemės sklypas, pažeistų imperatyvias teisės aktų nuostatas ir prieštarautų viešosios teisės normoms.

Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog pastatytas ar nebaigtas statinys nugriaunamas, kai statinys yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Šioje teisės normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas siejamas su netinkamu statinio savininko nuosavybės teisės įgyvendinimu. Ji nustato nuosavybės teisės ribojimo pagrindą, kuris būtinas demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Pažymėta, kad valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Teismas taip pat pažymėjo, kad viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai teritorijų planavimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus, o teritorijų planai negali būti tvirtinami, jeigu jų tvirtinimas pažeistų teisėtumo principą (Vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-321/2005). Teritorijų planai, patvirtinti pažeidus šį principą, ir (arba) kai jų sprendiniai prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014.

Teismas nurodė, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006). Teismas vertino, kad šiuo atveju faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypas nėra naudojamas, nykstančių, fiziškai sunykusių pamatų negalima laikyti statiniu, kas suponuoja išvadą, kad žemės sklypas nėra užstatytas, ginčo žemės sklype nėra pastatų, kuriems žemės sklypas būtų naudojamas, likę tik sunykę pamatų likučiai, kurie nėra statinys, jų eksploatacija negalima. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, pareiškėjas teismui nepateikė. Be to, pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Šiuo atveju būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatų eksploatavimui reikalingas realiai. Net jei ir sunykęs statinys, kurio yra likę tik fiziškai nusidėvėję pamatai, būtų laikomas statiniu, kurio eksploatavimui reikalingas žemės sklypas, vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 punktu, prie individualių automobilių garažų parduodami/nuomojami ne didesni kaip 0,01 hektaro žemės sklypai, kas reiškia, kad žemės sklypas prie 9 kv. m užimančio garažo galėtų būti formuojamas ne didesnis kaip 0,01 hektaro, o 520 kv. m plotas garažo eksploatavimui yra jokiais teisės aktais nepagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus sprendimas Nr. 8SD-(14.8.7)-3271 ir 2014 m. rugpjūčio 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 1SS-(8.5)-2185 pripažinti pagrįstais ir teisėtais, skundas šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas. Tais pačiais motyvais kaip nepagrįstas atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą pateikti reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 19 d. prašymą Nr. 70-8-149.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas remiasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“. Pažymi, kad pagal skundo padavimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą pareiškėjui priklausantis garažas turėjo būti privatizuojamas, o jo pardavimui turėjo būti suformuotas žemės sklypas. Atkreipia dėmesį, kad savivaldybė garažo niekuomet nebuvo pripažinusi nereikalingu ar netinkamu naudoti. Net ir pasikeitęs teisinis reglamentavimas numato, kad savivaldybei priklausantis žemės sklypas gali būti parduodamas su jam priklausančiu žemės sklypu (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 str.). Teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo minėto įstatymo nuostatomis. Pareiškėjo nuomone, teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė visų pareiškėjo pateiktų įrodymų. Teigia, kad atsakovas sutiko, jog ginčo statinys būtų pripažintas bešeimininkiu turtu, sutiko (neneigė), kad garažas yra statinys, niekada nebuvo pasisakiusi, kad garažas neatitinka statiniui keliamų reikalavimų, tokie atsakovo veiksmai leido pareiškėjui tikėtis, kad prie garažo bus suformuotas žemės sklypas. Mano, kad teismas nepagrįstai susiaurino statytojo teises ir teigia, kad savininkas turi teisę statinį atkurti. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014. Mano, kad atsakovas trukdo pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę. Nesuformavus žemės sklypo prie garažo lieka neišspręsta apgriuvusio statinio tvarkymo situacija. Teismas nevertino garažo Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme. Remiasi Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 24.2 punktu, pagal kurį priėmus sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus per ŽPDRIS parengia projekto rengimo reikalavimus, kreipiasi į NŽT teritorinį padalinį. Mano, kad teismas iš esmės pritarė atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, nevertindamas pareiškėjo pateiktų argumentų, t. y. ginčo iš esmės neišnagrinėjo.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas mano, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ginčą. Pažymi, kad pamatų likučių realizavimas perleidžiant kitam asmeniui nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodo, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis remiasi pareiškėjas, numato, kad statinys gali būti privatizuojamas ar parduodamas viešojo aukciono būdu tik esant prie jo priskirtam žemės sklypui ir tik tuomet, kai statinys galimas naudoti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju statinio liekanos negali būti naudojamos pagal paskirtį, nėra galimybės formuoti prie jų žemė sklypą ir tokių statinio liekanų nėra galimybės perleisti. Remiasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 26 straipsniu, numatančiu galimybę turtą pripažinti nereikalingu arba netinkamu naudoti. Tai, kad pamatai dar nėra pripažinti nereikalingu ar netinkamu (negalimu) naudoti turtu, nereiškia, kad to negalima padaryti, vykdant teisės aktų nustatytas funkcijas, tuos pamatus likviduojant, pašalinant ir tokiu būdu sutvarkant žemės sklypą. Remiasi 2001 m. spalio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1250, pagal kurį parduodamas ir privatizuojamas gali būti tik galimas naudoti turtas, nurašomas negali būti tik dar tinkamas naudoti turtas. Pažymi, kad pamatų likučiai yra netinkamas naudoti turtas. Pažymi, kad remiantis prijungtos civilinės bylos medžiaga matyti, kad savivaldybė yra pirmasis pamatų savininkas ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad statinys buvo statomas (pradėtas statyti) teisėtai. Mano, kad savivaldybė, įgijusi nuosavybės teisę į pamatus, teisių į žemės sklypą, taip pat statytojo teisių neįgijo. Laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad norint likviduoti statinį būtina suformuoti žemės sklypą. Atsakovas taip pat nurodo, kad civilinėje byloje nebuvo keliamas klausimas, ar pamatai yra statinys, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog ginčo pamatai yra statinys. Be to, pareiškėjas civilinėje byloje pateiktame patikslintame pareiškime neužsiminė apie ketinimus pamatus perleisti, privatizuoti ar formuoti prie jų žemės sklypą. Iš pareiškime išdėstytos pozicijos buvo galima spręsti, kad pareiškėjo tikslas yra nurašyti ir likviduoti turtą, trukdantį formuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Pažymi, kad 2014 m. birželio 19 d. prašymo pateikimo metu ŽPDRIS sistema dar neveikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija siekia, jog atsakovas pateiktų reikalavimus žemės sklypo formavimui jam nuosavybės teise priklausančiam statiniui eksploatuoti, reikalavimą grindžia Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2.4. punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui.

Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti.

Šias nuostatas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo administracinėje byloje Nr. A438-453/2014, pripažinęs, kad byloje esant prieštaringiems įrodymams būtina nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, ar ginčo sklype yra faktiškai išlikęs pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis sandėlis (2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-453/2014). Tai, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas akcentavo ir administracinėje byloje Nr. A438-228/2013. Šioje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią, ar kitokią veiklą. Byloje buvęs Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas bei prie jo pridėtos nuotraukos patvirtino, kad ginčo žemės sklype esantys gamybinis pastatas yra apgriuvęs ir nenaudojamas, pastatų teisinėje registracijoje nurodytų šiltnamių iš tiesų nebebuvo. Iš esmės neginčydamas šių aplinkybių, pareiškėjas teigė, jog jam turi būti suformuoti žemės sklypai, nes šiuo metu yra rengiamas viso šiltnamių komplekso techninis tvarkybos projektas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavusi, jog nagrinėjamam ginčui aktualūs pastatai (gamybinis pastatas ir šiltnamiai) negali būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, be kita ko, sprendė, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas rengia šiltnamių komplekso techninį tvarkybos projektą, neturi reikšmės vertinant, ar žemės sklypas gali būti parduodamas be aukciono Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto tvarka (2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas-garažas, 9 kv. m ploto, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis Nekilnojamojo turto registre įregistruota – pagalbinio ūkio, būklė – fiziškai pažeistas, baigtumo procentas – 17 proc. (b. l. 11). Tarnybos Kauno miesto skyriaus 2014 m. birželio 27 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 8ŽN-(14.8.66.)-80 nustatyta, kad pastatas fiziškai pažeistas ir sunykęs, išlikę tik nykstantys pamatai. Šią aplinkybę patvirtina prie akto pridėtos fotonuotraukos (b. l. 38-41). Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių atliktų statybos darbų teisėtumą.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pamatai nebuvo ir negalėjo būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį – pagalbinio ūkio. Be to, tokia statinio paskirtis reiškia, kad jis gali tarnauti pagrindiniam statiniui, kaip jo priklausinys, o ne kaip savarankiškas daiktas. Pagal faktinę padėtį pareiškėjo nurodytas objektas – pamatai – yra nebaigtas statyti statinys. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas prašė suformuoti žemės sklypą prie faktiškai nenaudojamo statinio, teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas tinkamai nusprendė, jog žemės sklypas tokio statinio eksploatavimui negali būti formuojamas. Teismas, įvertinęs tai, kad statinio baigtumą sudarė 17 procentai, pagrįstai darė išvadą, jog statinio atkūrimas reiškia naują statybą, nes pačių pamatų likučių kaip atskiro statinio pagal registre numatytą paskirtį nėra galimybės naudoti. Todėl nebuvo teisinio pagrindo formuoti 520 kv. m ploto žemės sklypo statiniui eksploatuoti pagal jo paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu Statybos įstatymo 2 straipsnio 19-21, 72 dalių, 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimu nagrinėjamos bylos kontekste.

Pabrėžtina, kad sprendžiant, ar žemės sklypas yra naujas ar naudojamas, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Svarbu, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau vystyti šią, ar kitokią veiklą. Taigi išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija vertina, kad ta aplinkybė, jog statinys yra įregistruotas registre, pareiškėjas ketina privatizuoti statinį, neturi reikšmės vertinant, ar žemės sklypas gali būti formuojamas Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka. Remiantis bylos duomenimis akivaizdu, jog nagrinėjamam ginčui aktualus statinys negali būti naudojamas naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas įvertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.