Civilinė byla Nr. e2A-160-186/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01011-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.4; 2.6.12; 2.11; 3.1.3.7
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Eidivaldai Meškienei,
atsakovų atstovams D. N., advokatams Juliui Petrulioniui, Audriui Kairevičiui,
trečiųjų asmenų atstovams D. K., advokatui Arnui Paliukėnui, G. A.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarųjų akcinių bendrovių „Trakų autobusai“, Trastas ir trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2712-619/2018 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Trakų autobusai“, Trastas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras Dainius Palaima, Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti negaliojančia atsakovių Trastas, UAB ir UAB „Trakų autobusai“ 2016 m. balandžio 12 d. sudarytą mainų sutartį (toliau – Sutartis) ir taikyti restituciją natūra – atsakovės Trastas, UAB nuosavybėn grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. 7977-0002-0142, esantį Vytauto g. 88, Trakuose (toliau – Sklypas), o atsakovės UAB „Trakų autobusai“ nuosavybėn grąžinti 47/100 dalis pastato – auto stoties, unikalus Nr. 7998-7021-7011, esančio Vytauto g. 90, Trakuose (toliau – Pastatas).
2. Nurodė, kad Sutartimi UAB „Trakų autobusai“ perdavė Trastui, UAB (toliau ir – Investuotojas) Pastato dalį kartu su nuomos teise į valstybinį žemės sklypą, kuriame yra Pastatas, mainais į Investuotojui priklausantį Sklypą. Sutarties šalys susitarė, kad įgyvendinant bendrą projektą bus rekonstruotas Pastatas ir suformuoti atskiri nekilnojamieji daiktai (statiniai): moderni autobusų stotis su visais jos funkcionavimui būtinais inžineriniais statiniais ir prekybos centras su automobilių stovėjimo aikštele (4.1 p.); Investuotojas įgyvendins statytojo (užsakovo) teises ir pareigas, parengs projektą, kurį suderins su UAB „Trakų autobusai“ (4.2.1 p.); po Pastato rekonstrukcijos įregistruoti pasikeitusias Pastato bendrosios dalinės nuosavybės dalis (4.5 p.); atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasirašant sutartį, pagal kurią Investuotojui atitenka pastatytas prekybos centras, o UAB „Trakų autobusai“ sumokama kompensacija pinigais (4.6 p.); tuo atveju, jeigu Investuotojas per 120 kalendorinių dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo nesumoka Trakų rajono savivaldybei 100 000 Eur paramos, tai Investuotojas įsipareigoja sumokėti 118 000 Eur kompensaciją UAB „Trakų autobusai“ ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo rašytinio pareikalavimo gavimo (4.10 p.). Iš šių Sutarties sąlygų galima daryti išvadą, kad Sutartis yra apsimestinė, nes pagal turinį atitinka koncesiją, kuri gali būti suteikta tik įstatymo nustatyta tvarka atliekant viešojo konkurso procedūras. Sutartimi Investuotojas įgyja teisę valdyti bei naudoti rekonstruojamą autobusų stoties infrastruktūrą, nuosavybės teisėmis priklausančią UAB „Trakų autobusai“, kurios 100 proc. akcijų kontroliuoja Trakų rajono savivaldybė. Sutartimi UAB „Trakų autobusai“ sudarė sąlygas Trastui, UAB įgyti išimtinę teisę be aukciono valdyti bei naudotis valstybine žeme, taip pat galimybę pasinaudoti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta išimtimi ir įsigyti nuosavybės teise šiai atsakovei priklausančio Pastato daliai tenkantį valstybinį žemės sklypą be aukciono. Tokia finansinė nauda Sutartyje neįvertinta, todėl mainai gali būti nelygiaverčiai. Todėl ginčijama Sutartis prieštarauja imperatyvioms Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio, Investicijų įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio nuostatoms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino Sutartį negaliojančia, taikė dvišalę restituciją natūra ir grąžino Sklypą Trasto, UAB nuosavybėn, o 47/100 dalis Pastato – UAB „Trakų autobusai“ nuosavybėn.
4. Teismas nustatė, kad pagal Sutarties 3.2.1 punktą kartu su Pastato dalimi Investuotojui perleidžiama ir nuomos teisė į valstybinės žemės sklypo 0,5881 ha ploto dalį, proporcingą mainomo Pastato daliai, apskaičiuotą teisės aktų nustatyta tvarka ir reikalingą Pastato dalies eksploatacijai. Iš UAB „Resolution valuations“ 2016 m. vasario 2 d. Turto vertinimo ataskaitos nustatė, kad valstybinės žemės sklypo nuomos teisė nebuvo vertinama atliekant Pastato vertinimą. Turto vertinimas atliktas su prielaida, kad įvykdžius mainų sandorį ir pasikeitus pastato savininkui, valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis gali būti nepratęsta (Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT) pasiūlius žemės sklypą išsipirkti rinkos verte). Teismo vertinimu, sudarydama Sutartį, UAB „Trakų autobusai“ prarado (atsisakė) turtinės teisės – ilgalaikės valstybinės žemės nuomos teisės į dalį šio žemės sklypo.
5. Pasak teismo, išanalizavus Sutarties sąlygas dėl Pastato rekonstrukcijos, statinių statybos žemės sklypuose ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės bei projektuojamas valstybinio žemės sklypo ribas pagal Sutarties priedą Nr. 1, laikytina, kad po rekonstrukcijos ir atidalinimo UAB „Autobusų parkas“ priklausysianti valstybinės žemės nuomos dalis sudarys 1 171 kv. m. (iš turėtų iki Sutarties 5 881 kv. m. Pastatui – auto stočiai aptarnauti). Įvykdžius statybos darbus pagal šalių sutarto projekto sąlygas, esminę dalį į UAB „Trakų autobusai“ turėtą valstybinės žemės sklypo ilgalaikę nuomą ne aukciono būdu turės Trastas, UAB. Teismas sprendė, kad mainai nėra lygiaverčiai, nes sudarant sandorį nebuvo įvertinta ilgalaikė žemės nuomos teisė, kuria disponavo atsakovė UAB „Autobusų parkas“, o Sutarties sąlygos dėl bendro projekto vykdymo, jo naudingumo šiai įmonei iš esmės Sutartyje nėra atskleistos ir įtvirtintos.
6. Teismo vertinimu, tokiu būdu pažeidžiami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės turto valdymo principai – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, nes valstybinis žemės sklypas, kuris UAB „Trakų autobusai“ buvo išnuomotas pastatams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, po mainų sandorio sudarymo iš esmės prarandamas (4 710 kv. m.), valstybinės nuomos teisę perleidžiant Investuotojui jo turtiniams interesams tenkinti. Teismas sprendė, kad Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl pripažintina negaliojančia ir taikytina dvišalė restitucija (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 str.).
7. Dėl reikalavimo pripažinti Sutartį apsimestiniu sandoriu, pripažįstant Sutartį koncesijos sutartimi, teismas, atsižvelgdamas į ikisutartinių dokumentų bei Sutarties turinį, konstatavo, kad Sutartis nėra vien mainų sandoris, bet apima ir kitas šalių teises ir pareigas, t. y. pagal bendrą projektą bus sukurta dviejų objektų infrastruktūra, bus įgyvendinta pastato auto stoties rekonstrukcija, kurią savo lėšomis atliks Trastas, UAB, prekybos centras su įrengta apie 70 parkavimo vietų aikštele, kuriomis galės naudotis miesto gyventojai ir svečiai, bus sukurtos naujos papildomos darbo vietos, įrengiama patrauklesnė įvažiavimo į Trakų miestą teritorija. Teismo vertinimu, tokia sutartimi iš esmės šalių buvo siekiama koncesijos tikslo ir paskirties. Šiuo atveju Sutartis sudaryta dėl Koncesijos įstatyme išvardintos veiklos ir funkcijų, t. y. dėl koncesijos dalyko (Koncesijų įstatymo 3 str. 2 d. 13 p.). Neturi esminės reikšmės aplinkybė, ar savo funkciją savivaldybė kaip koncesijų subjektas įgyvendina pati ar per įsteigtą asmenį. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Sutartį Trastas, UAB už investicijas į autobusų stoties infrastruktūrą gauna leidimą statyti prekybos paskirties statinį, jį eksploatuoti ir gauti iš to pajamas, teismas sprendė, kad Sutartis atitinka privalomą koncesijos bruožą – atlygintinumą. Kadangi Sutartis iš esmės atitinka būtinuosius koncesijos sutarties požymius, koncesija turėjo būti suteikta pagal Koncesijų įstatymo nuostatas, taikant viešojo konkurso procedūras (Koncesijų įstatymo III, IV skyrius). Todėl, pasak teismo, Sutartis pripažintina apsimestiniu sandoriu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.87 str.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
8. Atsakovės UAB „Trakų autobusai“ ir Trastas, UAB bei trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. UAB „Trakų autobusai“ nurodo šiuos argumentus:
8.1. Teismas nenustatė viešojo intereso buvimo fakto, ar viešasis interesas pažeistas, jei taip, tai kokiu būdu patenkinus ieškinį jis būtų, ir ar apskritai būtų, apgintas. Ši sprendimo dalis yra be motyvų, o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 str. 2 d. 4 p.).
8.2. Sprendimu yra ginama atsakovė UAB „Trakų autobusai“, kuri tokios teisminės gynybos nereikalavo ir tam netgi prieštaravo. UAB „Trakų autobusai“ kaip privataus pelno siekiančio juridinio asmens interesas nėra tapatintinas su viešuoju interesu. Būtent modernios autobusų stoties atsiradimas atitinka viešąjį interesą, tai patvirtina visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės UAB „Sprinter“ atliktas tyrimas.
8.3. Sutartis pripažinta negaliojančia dviem tarpusavyje nesuderinamais pagrindais. Pripažinus Sutartį apsimestiniu sandoriu (CK 1.87 str.), kuriam taikytinos koncesijos instituto nuostatos, mainų lygiavertiškumo ir Sutarties galiojimo klausimas pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius tampa neaktualus. Kita vertus, mainų lygiavertiškumo vertinimas sprendime suponuoja išvadą, kad atitinkamas sandoris nėra apsimestinis. Jeigu sandoris yra niekinis ir negalioja pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius, jam negali būti taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį. Prieštaringas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).
8.4. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų mainų pagal Sutartį nelygiavertiškumą. Be to, ši aplinkybė neturi jokio ryšio su ieškinio pagrindu ir dalyku, nes ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti Sutartį niekine pagal CK 1.80 straipsnį.
8.5. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sutartis dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio pažeidimo prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.). Šis įstatymas ginčo santykiams netaikytinas, nes mainų dalykas pagal Sutartį nėra valstybės ar savivaldybės turtas. Valstybinės žemės nuomos teisė Trastui, UAB perėjo ne Sutarties, o Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkto pagrindu.
8.6. Teismo išvada, kad mainai nelygiaverčiai, nes nebuvo įvertinta ilgalaikė žemės nuomos teisė, nepagrįsta ir neteisėta bei prieštarauja teismų praktikai. Būtent tokia sutartis, finansiškai įvertinus ir išmainius valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).
8.7. Ieškovas Sutarties ydingumą įžvelgė iš esmės tik tame, kad šis sandoris numato ir mainus, ir po mainų bendraturtėmis tampančių atsakovių susitarimus dėl santykių ateityje. Tačiau sutarties laisvės principas leidžia sudaryti mišrias sutartis.
8.8. Sutartis nėra apsimestinis sandoris CK 1.87 straipsnio prasme. Tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti būtent mainų sandorį ir tai patvirtina šalių elgesys tiek iki Sutarties sudarymo, tiek jos sudarymo metu, tiek ir po sudarymo. Sutartį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką ir jokių kitų tikslų nebuvo siekiama.
8.9. Ieškovė neįrodė, kad mainais dengiamas sandoris yra koncesijos sutartis. Atsakovės nesitarė ir Sutartyje nėra sąlygų, kad Trastas, UAB teiks kokias nors viešąsias paslaugas ir prisiims susijusią riziką, kad gaus už tai atlyginimą. Trasto, UAB galimos pajamos iš nuosavybės teise priklausančio prekybos centro negali būti tapatinamos su pajamomis iš kokių nors viešųjų paslaugų teikimo ar viešajam sektoriui priskirtų funkcijų vykdymo. Trastas, UAB Sutartimi neįgyja jokių teisių į viešosios infrastruktūros valdymą ir / ar naudojimą viešosioms keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugoms teikti. Trasto, UAB teisės ir pareigos, susijusios su Pastato rekonstrukcija, neturi nieko bendra su koncesijos instituto numatyta rizika dėl viešųjų paslaugų teikimo ir / ar viešajam sektoriui priskirtų funkcijų vykdymo.
9. Atsakovė Trastas, UAB prašo priimti naujus įrodymus – Pastato rekonstrukcijos sąmatą su priedais. Skunde, be tų pačių argumentų, papildomai nurodo šiuos:
9.1. UAB „Trakų autobusai“ ir Trakų rajono savivaldybė nėra valstybinės žemės sklypo patikėtiniai, neturėjo ir neturi teisės į Sutarties dalyką įtraukti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės, vertinti šios teisės duodamą ekonominę naudą Pastato dalies įgijėjui ir siekti gauti iš šios teisės papildomos naudos (pajamų) atsakovei UAB „Trakų autobusai“.
9.2. UAB „Trakų autobusai“ atsisakius pakeisti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ir sumažinti nuomojamą žemės plotą, NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinė (nuomotoja) būtų privalėjusi inicijuoti UAB „Trakų autobusai“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą dėl tos sklypo dalies, kuri reikalinga Trastui, UAB nuosavybės teise priklausančiai Pastato daliai eksploatuoti, nes Trastas, UAB kaip Pastato dalies savininkė turi įstatymo garantuotą teisę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Taisyklių 7, 28, 32 punktai) nuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypo dalį, reikalingą nuosavybės teise turimai Pastato daliai eksploatuoti.
9.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad žemės nuomos teisė įgyta neaišku kokiu pagrindu. Byloje yra pateikti duomenys, kad iškarto po ginčo Sutarties sudarymo, t. y. 2016 m. balandžio 28 d. Trastas, UAB ir NŽT Trakų skyrius sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią Trastas, UAB išsinuomojo 0,2764 ha dalį valstybinės žemės sklypo, esančio Vytauto g. 90, Trakai, reikalingą pagal Sutartį įgytos Pastato dalies eksploatacijai. Ieškovė šio sandorio neginčija.
9.4. Atsakovės, sudarydamos Sutartį, negalėjo pasirinkti kitokio valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisės perleidimo būdo, nei kad numatytas teisės aktuose.
9.5. Atsakovės Sutartimi susitarė dėl preliminarių Pastato rekonstrukcijos sąlygų, kurios priklausomai nuo valstybės institucijų leidimų, tarpusavio sutarimo ir kitų aplinkybių keisis. UAB „Trakų autobusai“ turės tokio pat ploto dalį bendrame rekonstruotame Pastate, kurį valdė iki rekonstrukcijos, ir ši dalis po atidalijimo iš bendrosios nuosavybės taps atskiru statiniu – Auto stotimi (Sutarties 4.6. 4.7 ir 4.8 punktai). Be to, UAB „Trakų autobusai“ įgis nuosavybės teise naujai įrengtus transporto statinius – infrastruktūros objektus: autobusų stovėjimo aikštelę, keleivių įlaipinimo, išlaipinimo aikšteles, poilsio zonas, automobilių stovėjimo aikštelę. Tai reiškia, kad UAB „Trakų autobusai“ turtiniai interesai, t. y. nuosavybės teise po mainų turėtas turtas – Pastato dalis (53/100 dalis) ne tik nesumažės, tačiau, priešingai, po projekto įgyvendinimo taps ženkliai ir didesnė, ir vertingesnė.
9.6. Priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, į bylą buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Sutarties priede Nr. 1 – Schemoje suplanuotas Pastato rekonstrukcijos projektas ir infrastruktūros objektų išsidėstymas tebuvo preliminarūs, o iš tikrųjų šalys vykdo Pastato rekonstrukcijos projektą kitomis sąlygomis. Pastato rekonstrukcijos sąmata patvirtina, kad valstybinės žemės sklype atsakovių nuomojamų dalių dydžiai, palyginus su tomis dalimis, kurios nuomojamos šiuo metu įvykus Pastato dalies ir Sklypo mainams, nesikeičia ir po Pastato rekonstrukcijos projekto, taip pat patvirtina, kad vien auto stoties rekonstrukcijos darbų ir infrastruktūros objektų sukūrimo kaina yra 10 kartų didesnė nei UAB „Trakų autobusai“ turimos Pastato dalies vertė.
9.7. Teismas nepagrįstai laikė UAB „Trakų autobusai“ suteikiančiąja institucija Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme. Atsakovė nėra savivaldybės vykdomoji institucija. Vien tai, kad UAB „Trakų autobusai“ akcijos priklauso savivaldybei, nėra pagrindas teigti, kad šios bendrovės turtas priklauso akcininkams.
9.8. Teismas be jokio pagrindo ėmėsi aktyvaus vaidmens ir peržengė ieškinio ribas, t. y. sprendimą motyvavo ir priėmė ne tuo pagrindu, kuris nurodytas prokuroro ieškinyje. Ieškovas Sutartį ginčijo kaip apsimestinį sandorį, nes iš tikrųjų tai yra koncesijos sandoris ir turi būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad sudarytas pažeidžiant Koncesijų įstatyme nurodytas imperatyvias teisės normas – koncesija turėjo būti suteikta taikant viešojo konkurso procedūras. Tačiau teismas sprendimą pripažinti Sutartį negaliojančia motyvavo tuo, kad mainai yra nelygiaverčiai.
10. Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybės administracija nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovės.
11. Ieškovas atsiliepime atsakovių ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti. Atsikerta šiais argumentais:
11.1. Sutartis pagal turinį atitinka koncesiją, kuri gali būti suteikta tik įstatymo numatyta tvarka. Koncesija apima ir savivaldybės kontroliuojamų asmenų turto perdavimą koncesininkui, nustato koncesininkui perduodamas vykdyti veiklas, už kurias jis gauna pajamas iš trečiųjų asmenų, taip pat numato galimybę investuoti koncesininko lėšas į reikalingos infrastruktūros sukūrimą ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo ir kitas sąlygas. Visos šios sąlygos ir nurodytos Sutartyje, kuria buvo siekiama koncesijos tikslo ir paskirties.
11.2. Sutartimi Investuotojas įsipareigojo rekonstruoti Pastatą, sukuriant autobusų stoties kompleksą. Autobusų stotis yra objektas, kuris naudojamas viešosioms paslaugoms teikti ir kuriame savivaldybė vykdo jai įstatymo priskirtą keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo funkciją. Sutartimi Investuotojas įgyja teisę valdyti bei naudoti rekonstruojamą autobusų stoties infrastruktūrą, nuosavybės teisėmis priklausančią UAB „Trakų autobusai“, kurios 100 proc. akcijų kontroliuoja Trakų rajono savivaldybė.
11.3. Sutarties dalykas nėra vien tik turto mainai. Autobusų stoties bei visų jos funkcionalumui būtinų inžinerinių statinių rekonstravimo darbai (įskaitant projektavimo paslaugas) sudaro viešojo darbų pirkimo sutarties dalyką ir turi būti perkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, nes UAB „Trakų autobusai“ turi perkančiosios organizacijos statusą, arba vykdyti koncesijos suteikimo procedūras pagal Koncesijų įstatymą.
11.4. Sutartimi Investuotojui nėra perduodama sukurtos autobusų stoties infrastruktūros priežiūros / eksploatavimo veikla, tačiau bendru projektu kuriama ir prekybos centro infrastruktūra, kurioje bus vykdoma ir įstatyme numatyta infrastruktūros priežiūros / eksploatavimo veikla. Privačių lėšų investavimas į viešosioms paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą yra vienas iš viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės bruožų, o investicijų atsiperkamumo būdas, kuomet atsiskaitoma ne piniginiais mokėjimais, o suteiktu leidimu vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir surinkti pajamas iš tokios veiklos, yra išskirtinis koncesijos bruožas.
11.5. Sutartyje nustatyti šalių įsipareigojimai leidžia identifikuoti Trasto, UAB prisiimamos rizikos dalį, nes Investuotojas prisiima statybos (įskaitant projektavimą bei visos kuriamos infrastruktūros sąnaudų finansavimą) bei tinkamumo rizikas ir dalies paklausos riziką (investicijų atsiperkamumas išimtinai siejamas su investuotojo veikla, teikiant atitinkamo kokybės paslaugas atitinkamą paklausą turinčioje rinkoje), o toks rizikos pasiskirstymas viešojo bei privataus sektoriaus partnerystės projektuose laikomas investuotojo didžiosios dalies rizikos prisiėmimu įgyvendinamame projekte.
11.6. Viešo konkurso dėl koncesijos suteikimo atveju suteikiančioji institucija privalo parengti konkurso sąlygas, pagal kurias vykdomas konkretus konkursas (CK 6.947 str. 2 d., Koncesijų įstatymo 2 str. 6 d., 9 str.). Šiuo atveju konkurso sąlygos nebuvo parengtos.
11.7. Sutartimi atsakovės susitarė dėl dviejų statinių statybos valstybiniame žemės sklype, nors tam neturėjo jokio teisinio pagrindo. Jei pagal Sutarties sąlygas būtų statomi pastatai, nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklausantys atsakovėms, šiems pastatams eksploatuoti ne aukciono tvarka iki 99 metų būtų sudaromos valstybinės žemės nuomos sutartys. Pagal Koncesijų įstatymą sutartis būtų sudaroma iki 25 metų. Tuo buvo pažeistas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnis, sąžiningos konkurencijos pricipai, numatyti Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje.
11.8. Teismas sprendime neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento. Sprendimo aprašomojoje dalyje yra nurodyti atsakovių argumentai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliančių argumentai dėl sandorio teisėtumo nebuvo įvertinti.
12. Atsakovės atsiliepimuose prašo tenkinti viena kitos bei trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės apeliacinius skundus. Nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir savo apeliaciniuose skunduose.
13. Trečiasis asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime nurodo, kad teismas sprendimo nemotyvavo tuo, kad ginčijama Sutartis pažeidžia Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Direkcijos vertinimu, Sutarties nuostatos, numatančios statybos darbus Sklype, prieštarauja teisės aktais nustatytam nekilnojamosios kultūros vertybės – Trakų senamiesčio – Trakų istorinio nacionalinio parko apsaugos, tvarkymo ir (ar) naudojimo režimui. Atsižvelgdama į tai, direkcija prašo teismo savo nuožiūra įvertinti apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą ir, nenustačius CPK 329–330 straipsniuose nurodytų pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodo, kad nėra įgaliota vertinti nekilnojamųjų daiktų (jų dalių), esančių valstybinėje žemėje, mainų sandorių teisėtumo. Prašo teismo nuožiūra spręsti, ar yra pagrindas tenkinti atsakovių ir trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės apeliacinius skundus.
15. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras Dainius Palaima atsiliepime nurodo, kad su atsakovių apeliaciniais skundais sutinka ir palaiko jų prašymus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Byloje pareikštame ieškinyje prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ginčija atsakovės UAB „Trakų autobusai“, kurios akcininkė yra Trakų rajono savivaldybė, per šią bendrovę vykdanti savivaldybei įstatymu nustatytą keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo funkciją, Sutartį, sudarytą su privačiu Investuotoju (Trastas, UAB), pagal kurią UAB „Trakų autobusai“ nuosavybės teise priklausančio autobusų stoties Pastato, esančio valstybiniame žemės sklype, dalis buvo perduota Investuotojui mainais į pastarajam priklausantį gretimą Sklypą ir susitarta dėl bendro projekto įgyvendinimo, t. y. kad Investuotojas rekonstruos Pastatą į du atskirus nekilnojamuosius daiktus – autobusų stotį ir prekybos centrą, kuriuos atidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės, UAB „Trakų autobusai“ atiteks autobusų stotis, o Investuotojui – prekybos centras.
18. Ieškovas įrodinėja, kad Sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas pridengiant koncesijos sutartį, kuri šiuo atveju prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes koncesija Investuotojui suteikta be konkurso. Ieškovas taip pat teigia, kad ginčijamu sandoriu atlikti nelygiaverčiai turto mainai, todėl pažeistos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio nuostatos.
Dėl Sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, prieštaraujančiu imperatyvioms Koncesijų įstatymo nuostatoms
19. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 p.; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 p.). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014; kt.).
20. Nagrinėjamu atveju atsakovės sudarė Sutartį, pavadintą Mainų sutartimi, kuri yra mišraus pobūdžio, t. y. apima šalių susitarimą ne tik dėl nekilnojamųjų daiktų mainų, bet ir dėl kitų bendro projekto įgyvendinimo sąlygų (Pastato rekonstrukcijos darbų atlikimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, finansinės paramos Trakų rajono savivaldybei sumokėjimo ir kt.). Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims sudaryti sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 str. 3 d.).
21. Atsakovių ir trečiojo asmens Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad nei atsakovė UAB „Trakų autobusai“, nei šios bendrovės akcininkė Trakų rajono savivaldybė neturi galimybių finansuoti Trakų miesto autobusų stoties rekonstrukcijos, todėl šį projektą įgyvendinti buvo pasiūlyta atsakovei Trastas, UAB, nes būtent šiai bendrovei nuosavybės teise priklausė greta stoties esantis Sklypas, kuris reikalingas tokiam projektui įgyvendinti. Įvykdžius Sutartį, atsakovė UAB „Trakų autobusai“ valdytų iš esmės tokio paties ploto žemės sklypą, kurį valdė iki šiol, ir gautų rekonstruotą modernią autobusų stotį. Parama savivaldybei skirta tam, kad rekonstravus autobusų stotį savivaldybė pati sutvarkytų aplinkinės teritorijos infrastruktūrą, o Sutartyje numatyta bauda yra kaip užtikrinimo priemonė, kad Investuotojas įvykdys savo įsipareigojimą dėl paramos sumokėjimo savivaldybei.
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. vasario 8 d. atsakovė Trastas, UAB pateikė pasiūlymą Trakų rajono savivaldybei ir UAB „Trakų autobusai“ dėl autobusų stoties modernizavimo ir paramos (3 t., b. l. 155–157). Trakų rajono savivaldybės taryba 2016 m. kovo 24 d. sprendimu pritarė Sutarties sudarymui pagal pridedamą projektą, kurio turinys atitinka atsakovių pasirašytos Sutarties sąlygas (1 t., b. l. 65–75). Po Sutarties sudarymo Nekilnojamojo turto registre įregistruota atsakovės Trastas, UAB nuosavybės teisė į 47/100 dalis Pastato (1 t., b. l. 26) ir atsakovės UAB „Trakų autobusai“ nuosavybės teisė į Sklypą (1 t., b .l. 32); pakeista valstybinės žemės, kurioje yra Pastatas, nuomos sutartis su atsakove UAB „Trakų autobusai“ (1 t., b. l. 111–112) ir sudaryta valstybinės žemės, tenkančios Pastato 47/100 dalims, nuomos sutartis su atsakove Trastas, UAB (1 t., b. l. 123–124). Trakų rajono savivaldybės administracija ir Trastas, UAB 2016 m. balandžio 29 d. sudarė Paramos Trakų miesto socialinės infrastruktūros plėtrai sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti savivaldybei 100 000 Eur finansinę paramą (2 t., b. l. 155–157).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Sutartyje suformuluotos sąlygos atitinka tikrąją atsakovių valią, o jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad atsakovės Sutartimi siekė kitų tikslų, byloje nėra pateikta (CPK 178 str.). Kaip minėta, ginčijamas sandoris yra mišraus pobūdžio, todėl pavadinimas „Mainų sutartis“ nevisiškai atitinka šio sandorio turinį. Tačiau vien ta aplinkybė, kad mišraus pobūdžio sandorio pavadinimas neatskleidžia esminio šalių susitarimo, nesudaro pagrindo tokį sandorį pripažinti apsimestiniu pagal CK 1.87 straipsnį. Sutarties šalių veiksmai prieš ir po Sutarties sudarymo, Sutarties IV dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, kad esminis šalių susitarimas ir tikslas – įgyvendinti bendrą projektą, kurio rezultatas būtų rekonstruota, modernizuota Trakų miesto autobusų stotis su prekybos centru ir visa tam reikalinga infrastruktūra. Atsakovės šių ketinimų neslepia ir neneigia, todėl negalima teigti, kad Sutarties šalių valia išreikšta ydingai ir dėl to šis sandoris yra niekinis ir negaliojantis.
24. Pirmosios instancijos teismas atsakovių sudarytą Sutartį vertino kaip viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę, kuria iš esmės siekiama koncesijos tikslo. Šiuo aspektu aktualus yra būtent Sutarties sudarymo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas, todėl teismas vadovaujasi atitinkamomis įstatymų redakcijomis.
25. Pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, viešojo ir privataus sektorių partnerystė – valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdus nustato šis, Lietuvos Respublikos koncesijų ir kiti įstatymai.
26. Taigi, koncesija yra vienas iš viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdų. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje koncesija apibrėžiama kaip vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės turtą (tarp jų eksploatuoti gamtos išteklius), kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką. To paties straipsnio 3 dalyje koncesijos sutarties dalykas apibrėžiamas kaip koncesininko vykdoma ūkinė komercinė veikla šio įstatymo 3 straipsnyje numatytose srityse, susijusi su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, viešųjų paslaugų teikimu, valstybės, savivaldybės arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomo ir (ar) naudojamo turto valdymu ir (ar) naudojimu (tarp jų gamtos išteklių eksploatavimu).
27. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, galima išskirti šiuos esminius koncesijos požymius: 1) koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti ūkinę komercinę veiklą tam tikrose konkrečiose srityse, kurios nurodytos Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje; 2) ši veikla susijusi su infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, viešųjų paslaugų teikimu, valstybės, savivaldybės arba jų kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomo ir (ar) naudojamo turto valdymu ir (ar) naudojimu; 3) koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos; 4) koncesininko atlyginimą už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos ar tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlyginimu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.
28. Nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta siekiant rekonstruoti Trakų miesto autobusų stotį. Kaip minėta, atsakovės UAB „Trakų autobusai“ akcininkė yra Trakų rajono savivaldybė, per šią bendrovę vykdanti savivaldybei įstatymu nustatytą keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo funkciją (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 33 p.). Autobusų stotis yra viešosios transporto infrastruktūros objektas, naudojamas minėtai funkcijai vykdyti, todėl ūkinė komercinė veikla, susijusi su šio objekto projektavimu, statyba, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, atitinka koncesijos sutarties dalyką (Koncesijų įstatymo 33 str. 2 d. 12 p.). Pagal Sutartyje nustatytus šalių įsipareigojimus Investuotojui iš esmės tenka visa rizika, susijusi su Pastato rekonstrukcijos projektavimo ir statybos darbų atlikimu. Tačiau šiuo atveju Investuotojo atlyginimą už tokią veiklą sudaro ne teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos, o suteikta teisė, atlikus Pastato rekonstrukciją, atsidalinti turtą ir įgyti nuosavybės teisę į prekybos centro patalpas bei automobilių stovėjimo aikštelę. Taigi, nors esminės Sutarties sąlygos iš dalies atitinka koncesijai būdingus požymius, būtent Investuotojo gaunamos naudos pobūdis, kolegijos vertinimu, neleidžia šio sandorio kvalifikuoti kaip koncesijos. Pažymėtina, kad šiuo atveju Investuotojas iš Pastato rekonstrukcijos darbų atlikimo jokių pajamų negaus, o priešingai – patirs tam tikras sąnaudas. Atsakovės susitarė atsidalinti turtą, taigi, Investuotojas iš esmės nesinaudos pačia autobusų stotimi ir jos infrastruktūra ir iš šio objekto eksploatacijos jokių pajamų taip pat negaus. Prekybos paskirties pastato statyba ir eksploatavimas yra ūkinė komercinė veikla, kuri nėra susijusi su viešąja transporto infrastruktūra, todėl atlygintinumo prasme leidimo vykdyti tokio pobūdžio veiklą suteikimas nelaikytinas koncesijos požymiu.
29. Be to, koncesijos atveju koncesininkams gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti <…> savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas (Koncesijų įstatymo 3 str. 3 d.). Pasibaigus koncesijos sutarties galiojimui, toks turtas turi būti grąžintas atitinkamiems asmenims (Koncesijų įstatymo 3 str. 9 d.). Koncesijos sutartyje gali būti nurodytas koncesininko įsipareigojimas sukurti naują turtą <…> Tokio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei nuosavybės teisės į jį perdavimo suteikiančiajai institucijai arba valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems asmenims ir nuosavybės teisės į tokį turtą išsaugojimo sąlygas šalys nustato koncesijos sutartyje, atsižvelgdamos į koncesijos konkurso sąlygas (Koncesijų įstatymo 3 str. 4 d.). Šios įstatymo nuostatos taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad ginčijama Sutartimi iš tikrųjų buvo siekiama išvengti koncesijai taikomų reikalavimų. Kadangi pagal Sutartį numatytas sukurti naujas turtas –prekybos paskirties pastatas – nėra susijęs su viešąja transporto infrastruktūra, atsakovės UAB „Trakų autobusai“ vykdoma veikla ar savivaldybei nustatytos atitinkamos funkcijos vykdymu, šio turto nuosavybės teisių perdavimas suteikiančiajai institucijai (Trakų rajono savivaldybės administracijai) ar savivaldybės kontroliuojamam asmeniui (UAB „Trakų autobusai“) būtų netikslingas ir neatitiktų tikrųjų Sutarties šalių ketinimų.
30. Pažymėtina ir tai, kad visuotinai yra žinoma, jog ne viename Lietuvos mieste analogiški viešosios transporto infrastruktūros objektai, t. y. autobusų stotys buvo atnaujintos pasitelkiant privačius investuotojus, kuriems kaip atlygis suteikiama galimybė tame pačiame objekte pasistatyti ir nuosavybės teise įgyti prekybines patalpas su joms reikalinga infrastruktūra bei jas eksploatuoti, tokiu būdu gaunant pajamas ir susigrąžinant savo investicijas. Tačiau nei vienas iš tokių viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo atvejų teisiškai nebuvo įformintas koncesijos sutartimi (tai matyti ir iš viešai skelbiamo koncesijų sutarčių sąrašo, žr. „VPSP sutarčių suvestinė“ adresu internete http://ppplietuva.lt/viesojo-ir-privataus-sektoriu-partneryste/statistiniai-vpsp-duomenys). Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, taip pat paneigia išvadą, kad tokio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai laikytini atitinkančiais išskirtinai tik koncesijos požymius.
31. Kadangi ieškovas neįrodė, jog Sutartimi siekiama pridengti koncesijos sandorį, teismas nepagrįstai konstatavo, kad sudarant Sutartį buvo pažeistos imperatyvios Koncesijų įstatymo normos, nustatančios koncesijos suteikimo tvarką. Todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį niekiniu ir negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.
Dėl kitų Sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindų
32. Ieškovas Sutartį ginčija dar ir tuo pagrindu, kad turto mainai yra nelygiaverčiai, nes nustatant Investuotojui perduodamos Pastato dalies vertę, nebuvo įvertinta kartu su šiuo turtu įgyjama teisė be aukciono išsinuomoti ar įsigyti nuosavybės teise valstybinės žemės sklypo atitinkamą dalį. Ieškovo teigimu, tokiu būdu pažeidžiami Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės turto valdymo principai – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, nes atsakovė UAB „Trakų autobusai“ praranda didžiąją dalį valstybinės žemės sklypo, skirto autobusų stočiai eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šiais argumentais ir pripažino, kad Sutartis ne tik pažeidžia minėtas įstatymo nuostatas (CK 1.80 str.), bet ir prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81 str.).
33. Byloje nustatyta, kad pagal Sutartį mainomas šis nekilnojamasis turtas – atsakovei UAB „Trakų autobusai“ nuosavybės teise priklausančio Pastato 47/100 dalys ir atsakovei Trastui, UAB nuosavybės teise priklausantis Sklypas. Pagal UAB „Resolution valuations“ 2016 m. vasario 2 d. turto vertinimo ataskaitas, abiejų mainomų daiktų vertė nustatyta vienoda – po 90 000 Eur. Pastato vertė nustatyta nevertinant valstybinio žemės sklypo nuomos teisės (2 t., b. l. 35).
34. Sutarties 3.2.1 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Taisyklės), 45 punktu, ir remiantis NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2016 m. balandžio 6 d. sutikimu dėl nuomos teisių perleidimo, kartu su Pastato dalimi Investuotojui perleidžiama nuomos teisė į valstybinio žemės sklypo 0,5881 ha ploto dalį, proporcingą mainomai Pastato daliai, apskaičiuotą teisės aktų nustatyta tvarka ir reikalingą Pastato dalies eksploatacijai. Pagal Sutarties 3.4 punktą atsakovės įsipareigojo pateikti prašymus NŽT Trakų skyriui dėl valstybinio žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, įrašant joje naująjį šio sklypo nuomininką – Investuotoją. Pagal Sutarties 4.9 punktą atsakovės įsipareigojo, sudarius atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sutartį, kreiptis į NŽT dėl dalių nustatymo valstybiniame žemės sklype atskirų statinių eksploatavimui pagal Planuojamų įrengti autobusų stoties komplekso ir prekybos centro schemą ir jos pagrindu parengtą valstybinio žemės sklypo planą bei valstybinės žemės nuomos sutarčių pakeitimo.
35. Iš minėtų Sutarties sąlygų matyti, kad atsakovės, be kita ko, susitarė ir dėl valstybinės žemės sklypo dalies, tenkančios mainomai Pastato daliai, nuomos teisės perleidimo, tačiau sutiktina su apeliančių argumentu, kad valstybinės žemės nuomos teisė nėra ir negali būti atsakovių sudarytos Mainų sutarties dalyku. Šiuo atveju sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 4 p.). Minėtame Taisyklių 45 punkte, kurį atsakovės nurodė Sutartyje, reglamentuotas žemės nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį perleidimas kitiems asmenims tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Tačiau ši nuostata nereiškia, kad atsakovė UAB „Trakų autobusai“ Sutartimi perleido valstybinės žemės nuomos teisę kaip šiai bendrovei priklausantį turtą (turtinę teisę), nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išimtinę teisę išnuomoti valstybinę žemę turi tik ją patikėjimo teise valdantis subjektas (šiuo atveju – NŽT). Todėl teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo argumentu, kad atsakovėms mainant Sutartyje nurodytą turtą nebuvo įvertinta Investuotojui perduodama valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisė.
36. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygos dėl mainų neturi būti aiškinamos atsietai nuo kitų Sutarties sąlygų, o turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio ryšį, Sutarties esmę ir tikslą (CK 6.193 str. 2 d.). Šiuo atveju, kaip minėta, Sklypo ir Pastato dalies mainų būtinybę atsakovės grindė numatytam autobusų stoties rekonstrukcijos projektui įgyvendinti reikalingu didesniu plotu, nei valstybinės žemės sklypo, kuris išnuomotas Pastatui eksploatuoti, plotas. Sutarties šalys siekia, kad atsakovės UAB „Trakų autobusai“ valdomas žemės plotas, kaip ir turimų patalpų plotas, po projekto įgyvendinimo būtų iš esmės tokio paties dydžio, kaip ir anksčiau, t. y. kad atsakovė UAB „Trakų autobusai“ galėtų tinkamai vykdyti savo veiklą, būtų užtikrinta jos teikiamų viešųjų paslaugų kokybė ir pan. Akivaizdu, kad privatus investuotojas sutiktų investuoti į viešosios infrastruktūros objektą tik tuo atveju, jeigu galėtų susigrąžinti savo investicijas ir gauti tam tikrą investicinę grąžą. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovės susitarė, kad Investuotojas, mainų pagrindu įgijęs nuosavybės teisę į dalį Pastato, atliks rekonstrukciją, t. y. pastatys naują modernią autobusų stotį su prekybos centru, ir atsakovės atitinkamai pasidalins šį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad nei UAB „Trakų autobusai“, nei šios bendrovės akcininkė Trakų rajono savivaldybė neturi lėšų Trakų miesto autobusų stočiai atnaujinti, nepagrįstos teismo išvados, kad Sutartimi numatytas įgyvendinti projektas yra nenaudingas atsakovei UAB „Trakų autobusai“; kad šiuo sandoriu iš esmės prarandamas minėtai bendrovei išnuomotas valstybinės žemės sklypas, šio sklypo didžiosios dalies nuomos teisę perleidžiant Investuotojui jo turtiniams interesams tenkinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei pagal Sutartį numatytas perduoti darbų rezultatas – moderni autobusų stotis su visa reikiama infrastruktūra, kuri bus naudojama visuomenės interesams tenkinti, t. y. teikiant viešąsias transporto paslaugas, visuomeninės naudos aspektu pateisina sudaromą teisinę galimybę Investuotojui be aukciono išsinuomoti valstybinio žemės sklypo dalį savo turtiniams interesams tenkinti. Juolab kad atsakovės Trastas, UAB mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis nustatytinas teisės aktuose reglamentuota tvarka, atsižvelgiant į pasikeitusią sklypo naudojimo paskirtį. Taip pat pažymėtina ir tai, kad su Investuotoju sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
37. Todėl, priešingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Sutartis pažeidžia Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio nuostatas ar prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
38. Trečiojo asmens Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atsiliepime teigiama, kad ginčijamos Sutarties nuostatos, numatančios statybos darbus Sklype, pažeidžia Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad atsakovės susitarė, jog Investuotojas savo vardu ir lėšomis pagal Sutarties šalių suderintą ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą Pastato rekonstrukcijos ir Transporto statinių statybos projektą kreipsis į įstatymuose nurodytas institucijas dėl statybos leidimo išdavimo (Sutarties 4.2.2 p.). Toks susitarimas savaime neprieštarauja parko direkcijos nurodytoms imperatyvioms teisės normoms, o numatytų statybų Sklype teisėtumo klausimas taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą (CPK 185 str.), jog ieškovas neįrodė, nei kad Sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant išvengti koncesijai taikomų reikalavimų, nei kad šiuo sandoriu buvo pažeistos imperatyvios Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio nuostatos ar kad toks sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ginčą, nes netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė minėtus sandorių negaliojimo pagrindus nustatančias materialinės teisės normas, dėl to nepagrįstai pripažino Sutartį niekine ir negaliojančia bei taikė restituciją. Šie procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą tenkinti atsakovių bei trečiojo asmens apeliacinius skundus ir panaikinti skundžiamą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Apeliacinės instancijos teismui patenkinant apeliacinius skundus ir priimant naują sprendimą atsakovių naudai, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
41. Pagal byloje pateiktus dokumentus atsakovė UAB „Trakų autobusai“ pirmosios instancijos teisme patyrė 285,86 Eur, o apeliacinės instancijos teisme – 317,63 Eur dydžio išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Be to, atsakovės už apeliacinius skundus sumokėjo po 1 575 Eur žyminio mokesčio. Šios išlaidos, patenkinus apeliacinius skundus ir atmetus prokuroro ieškinį viešajam interesui ginti, priteistinos iš prokuratūros, jas atlyginant iš prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (CPK 93 str. 1 d., 961 str. 1 d., 98 str.). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kuri yra asignavimų valdytoja, ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017 45 p.).
42. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys jokių kitų dokumentų, patvirtinančių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismuose, nepateikė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
43. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi, patenkinus ieškovo prašymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. nutarta padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei Trastas, UAB šiam nekilnojamajam turtui – 47/100 dalims Pastato ir Sklypui. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti – laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atmesti.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Trakų autobusai“ (juridinio asmens kodas 181200636) 2 178,49 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.
Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas 288603320) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Trastas (juridinio asmens kodas 304136919) 1 575 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šios bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei Trastas, UAB (juridinio asmens kodas 304136919, buveinės adresas Turniškių g. 6, Vilnius) šiam nekilnojamajam turtui – 47/100 dalims pastato-stoties, unikalus Nr. 7998-7021-7011, esančio Vytauto g. 90, Trakuose, ir žemės sklypui, unikalus Nr. 7977-0002-0142, kadastro Nr. 7977/0002:142, esančiam Vytauto g. 88, Trakuose.
Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, byloje dalyvaujantiems asmenims.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Egidijus Žironas