Administracinė byla Nr. I-3157-171/2011
(Proceso Nr. 2-61-3-04974-2011-4)
Procesinio sprendimo kategorija 70.6; 73
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Dominykui Kabašinskui, atsakovės atstovei Neringai Viliūnaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo „Lindorff Oy“ filialo skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniu ir teisinių pasekmių taikymo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija)
n u s t a t ė:
Pareiškėjas „Lindorff Oy“ filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2–6), prašydamas pripažinti 2010-06-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) vienašališką 2009-08-13 asmens duomenų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą niekiniu ir taikyti teisines pasekmes – įpareigoti atsakovę atnaujinti asmens duomenų teikimą pagal 2009-08-13 sutartį.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2009-08-13 su atsakove sudarė asmens duomenų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti pareiškėjui asmens duomenis apie asmens duomenų subjektų gaunamas draudžiamąsias pajamas, draudėją, vertimąsi ūkine veikla, gautas ir paskirtas valstybinio socialinio draudimo vienkartines ir nuolatines išmokas ir kitus duomenis. Sutartis buvo sudaryta pagal atsakovės pateiktą formą ir jos pateiktomis sąlygomis.
Teigia, kad atsakovė inicijavo asmens duomenų pagal sutartį tvarkymo teisėtumo patikrinimą ir nurodė pareiškėjui pateikti atsitiktine tvarka pasirinktų asmens duomenų subjektų pateiktus sutikimus dėl jų mokumo vertinimo. 2010-06-03 raštu Nr. (14.1.2)I-3304 atsakovė vienašališkai, remdamasi sutarties 11.4.1 punktu, inicijavo sutarties nutraukimą nuo 2010-06-20.
Pareiškėjas paaiškino, kad nesutiko su sutarties nutraukimu ir nedelsdamas kreipėsi į atsakovę, inicijuodamas taikų ginčo sprendimą. 2010-10-06 raštu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pareiškėją informavo, kad išnagrinėjo atsakovės pranešimą ir „Lindorff“ veiksmuose Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas 2010-10-12 kreipėsi į atsakovę su prašymu atnaujinti asmens duomenų teikimą pagal sutartį, tačiau 2010-11-18 raštu Nr. (14.1.2) 1-7080 atsakovė nurodė neketinanti atnaujinti asmens duomenų teikimo.
Atsakovės išvadą dėl asmens duomenų panaudojimo pažeidžiant sutarties 3.1 p. įtvirtintą asmens duomenų teikimo tikslą lėmė nepagrįstas asmens duomenų subjektų, kurių asmens duomenys buvo tikrinti atsakovo informacinėje sistemoje, tapatinimas su pareiškėjo klientais. Pareiškėjas mano, kad turėjo teisę iš atsakovės gaunamus asmens duomenis naudoti vertindamas asmens duomenų subjektų mokumą ir ūkinę finansinę veiklą, priimdamas sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo klientams bei įvertindamas asmens duomenų subjektų mokumą ir ūkinę finansinę veiklą naudojimosi finansinėmis paslaugomis laikotarpiu (esant įsiskolinimui).
Teigia, kad 2010-06-03 pranešime dėl sutarties nutraukimo pateikiamas atsakovės motyvas, jog asmens duomenų subjektai, kurių asmens duomenys buvo teikiami remiantis sutartimi, nėra pareiškėjo klientai ir neketino jais tapti, laikytinas nepagrįstu, kadangi asmens duomenų subjektas, kuris kreipiasi į pareiškėją dėl, pavyzdžiui, turimų finansinių įsipareigojimų restruktūrizavimo ar paskolos gavimo ir dėl to pateikia savanorišką sutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, aktyviais veiksmais rodo savo ketinimą tapti klientu. Tas pat taikytina ir pradinių kreditorių, iš kurių ieškovas įgijo reikalavimo teises reikalavimo perleidimo teisiniu pagrindu, klientams (uždelsusiems vykdyti turtinius įsipareigojimus klientai – skolininkams), kurie sutartinių santykių pagrindu įgijo / gavo pradinių kreditorių teikiamas parduodamas prekes / teikiamas paslaugas.
Pareiškėjas mano, kad sutarties nutraukimo motyvas dėl tariamai neteisėto asmens duomenų tvarkymo neturint asmens duomenų subjektų sutikimo yra neteisėtas ir neatitinkantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtinto reguliavimo. Atkreipia dėmesį, kad nepaisant sutarties 4.2 p. įtvirtintos jo teisės gauti asmens duomenis ribojimo, atsakovei, atlikusiai pagal sutartį tvarkomų asmens duomenų teisėtumo patikrinimą, buvo pateikti absoliučiai visų asmens duomenų subjektų, kurių asmens duomenys buvo iš jo gauti, sutikimai. Nepaisant to, kad atsakovė gavo šiuos sutikimus, ji laikėsi pozicijos, kad jie nėra tinkami, nes jų gavėjas yra pradinis kreditorius, o ne pareiškėjas. Pareiškėjas patvirtina, kad atsakovės užklausoje dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo buvo tik tie asmens duomenų subjektai, kurie davė sutikimus dėl jų asmens duomenų tvarkymo pradiniams kreditoriams ir nebuvo nė vieno atvejo, kad asmens duomenų subjektų sutikimai būtų duoti tiesiogiai pareiškėjui, todėl ši aplinkybė, kurią vėlesniuose susitikimuose atsakovė ignoravo, taip pat galėjo daryti įtaką priimant nepagrįstą sprendimą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad pradinių kreditorių teisė naudotis asmens duomenų subjektų sutikimų suteiktomis teisėmis reikalavimo įgijėjui, t. y. pareiškėjui, perėjo kaip papildomos teisės pagal LR CK 6.101 str. 2 d. Pareiškėjas daro išvadą, kad 2010-06-03 atsakovės inicijuotas asmens duomenų teikimo sutarties nutraukimas remiantis jos 11.4.1 punktu yra neteisėtas, nes prieštarauja LR CK 6.217 str. 5 d.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad visi duomenys buvo tikrinti turint asmenų sutikimus, kurie buvo duoti pradiniams kreditoriams t. y. nurodyti sutartyse. Pagal tuo metu buvusią praktiką, sutikimai buvo tinkami. Teigia, kad termino skundui paduoti klausimas jau buvo išspręstas bendrosios kompetencijos teisme ir tik po Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimo sužinojo, kad byla teisminga administraciniam teismui. Mano, kad termino skundui paduoti nepraleido, o jei praleido, tai dėl svarbių priežasčių, t. y. pasikeitė Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (b. l. 124–127).
Atsakovė Fondo valdyba su pareiškėjo reikalavimu nesutiko (b. l. 30–33). Nurodė, kad pagal sutartį „Lindorff Oy“ filialas turėjo teisę iš Fondo valdybos gauti (naudoti) duomenis tik tų fizinių asmenų, kurie kreipėsi į jį, siekdami, kad pareiškėjas suteiktų finansines paslaugas (arba buvo pastarųjų sutuoktiniais ar laiduotojais) ir pateikė rašytinį sutikimą gauti reikiamus duomenis apie juos iš Fondo valdybos, kad būtų įvertintas jų mokumas / ūkinė finansinė veikla. Esant tokiam sutikimui, pareiškėjas turėjo teisę gauti minėtų asmenų duomenis sutarties 3.1 punkte apibrėžtą laikotarpį – tiek ikisutartinių santykių metu, tiek sudarius finansinių paslaugų sutartį.
Teigia, kad pareiškėjas, naudodamas asmenų, kurie pagal sutartį nelaikytini duomenų subjektais ir kurie nebuvo pateikę jam Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus atitinkančių rašytinių sutikimų, pažeidė sutarties sąlygas (4.2 punktą). Paaiškėjus aplinkybėms, leidžiančioms daryti pagrįstą prielaidą, kad pažeistas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, pagal sutarties 9.4 punktą, Fondo valdyba įpareigota apie tai pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Atsakovė akcentavo tai, kad pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas sutarties 11.4.1 punktas nesieja sutarties pažeidimo su Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimu – sutartis buvo nutraukta dėl jos pažeidimų, kurie buvo įrodyti ir pareiškėjo neginčijami. Atsakovė mano, kad vertinimas, ar pažeidus sutartį buvo pažeistas ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, neturi reikšmės sprendžiant šį ginčą.
Nurodo, kad sutarties nuostata, kuri buvo pažeista (4.2 punktas), yra viena iš esminių sutarties sąlygų (duomenų teikimo teisinis pagrindas), ji atitinka įstatymus ir negali būti laikoma niekine, taigi Fondo valdybos sprendimas nutraukti sutartį joje numatytu pagrindu negali būti laikomas niekiniu sandoriu. Be to, sutartyje numatyta jos vienašališko nutraukimo, nesant kitos šalies kaltės, galimybė (11.4.2 punktas).
Paaiškino, kad asmens duomenų teikimas pagal sutartį, kuri buvo tipinė duomenų teikimo, siekiant įvertinti mokumą, sutartis, negalėtų būti atnaujintas, kadangi Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata, įgaliojančia ją nustatyti duomenų teikimo tvarką, yra priėmusi sprendimą nebeteikti duomenų pagal jas, o visi subjektai, su kuriais buvo pasirašytos tokios sutartys, yra gavę įspėjimus dėl jų nutraukimo, nesant kitos šalies kaltės.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, paaiškino, kad yra praleistas skundo padavimo terminas, kurį reikėtų pradėti skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad negalėtų įvykdyti pareiškėjo reikalavimo atnaujinti asmens duomenų teikimą pagal sutartį, kadangi duomenų teikimo programos nebeturi (b. l. 124–127).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 120).
Byla nutrauktina.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Fondo valdyba ir „Lindorff Oy“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per užsienio juridinio asmens filialą, 2009-08-13 sudarė asmens duomenų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62–66), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti pareiškėjui asmens duomenis apie duomenų subjekto (fizinio asmens, kuris kreipiasi į pareiškėją dėl finansinių paslaugų teikimo, jo sutuoktinis ar laiduotojas) gaunamas draudžiamąsias pajamas, draudėją, vertimąsi ūkine ir individualia veikla, gautas ir paskirtas valstybinio socialinio draudimo vienkartines ir nuolatines išmokas ir kitus su šiais duomenimis susijusius duomenis.
Nustatyta, kad atsakovė 2010-04-20 raštu Nr. (14.1.2)I-2190 (b. l. 75–76) paprašė pareiškėjo pateikti rašte nurodytų duomenų subjektų sutikimų ar kitų dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teisę gauti duomenų subjektų duomenis iš Fondo valdybos sutartyje nustatyta tvarka, kopijas.
Pareiškėjas, vykdydamas minėtą Fondo valdybos įpareigojimą, su 2010-04-28 raštu Nr. S-1812 (b. l. 77) pateikė pradinių kreditorių patvirtinimus apie perimtas reikalavimo teises bei Fondo valdybos rašte nurodytų asmenų rašytinių sutikimų kopijas (b. l. 78–118).
Gavusi iš pareiškėjo prašytą informaciją, Fondo valdyba atliko 2009-08-13 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir 2010-06-03 raštu Nr. (14.1.2)I-3304 (b. l. 13–14) pranešė pareiškėjui, kad sutartyje jis buvo įsipareigojęs naudoti Fondo valdybos teikiamus duomenis tik konkrečių duomenų subjektų, tik sutartyje numatytu tikslu ir tik gavęs savanorišką duomenų subjektų sutikimą, todėl naudodamas duomenis asmenų, kurie nesikreipė į jį dėl finansinių paslaugų teikimo, skolų išieškojimo tikslais ir neturėdamas asmenų sutikimų, nevykdė įsipareigojimų ir pažeidė sutarties sąlygas. Pareiškėjas informuotas, kad Fondo valdyba vienašališkai nutraukia duomenų teikimą ir, vadovaudamasi sutarties 11.4.1 punktu, vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2010-06-20.
Pareiškėja ginčija Fondo valdybos 2010-06-03 rašte Nr. (14.1.2)I-3304 įformintą vienašališką 2009-08-13 asmens duomenų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą ir prašo įpareigoti atsakovę atnaujinti asmens duomenų teikimą pagal sutartį.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Iš šios teisės normos matyti, kad ji yra skirta sureglamentuoti administracinio sprendimo apskundimo tvarką, kai tokį sprendimą skundžia asmuo, kuriam šis sprendimas tiesiogiai sukelia atitinkamas teisines pasekmes, t. y. kai toks sprendimas yra adresuotas (skirtas) būtent šiam asmeniui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino eigos pradžia siejama su diena, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (Civilinio kodekso 1.127 str.). Taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną ir aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-01-12 nutartis Nr. AS5-8/2006).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį bei byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad apie Fondo valdybos 2010-06-03 priimtą sprendimą ir jame įformintą vienašališką 2009-08-13 asmens duomenų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą pareiškėjui jau buvo žinoma 2010-06-09, kadangi, kaip jis nurodo skunde, būtent šią dieną įvyko susitikimas atsakovės buveinėje, kurio tikslas buvo taikiai išspręsti ginčą (b. l. 3). Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 15, 18, 19–20) taip pat patvirtina, kad pareiškėjai apie Fondo valdybos 2010-06-03 priimtą sprendimą buvo žinoma.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes skundo priėmimo klausimas buvo išspręstas bendrosios kompetencijos teisme ir tik po to Specialioji teisėjų kolegija konstatavo, kad byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme. Nurodė, kad tuo atveju, jei jau būtų pripažinta, kad terminas praleistas, tai taip įvyko dėl svarbių priežasčių, t. y. pasikeitė Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, prašymo padavimo terminas pareiškėjo prašymu gali būti atnaujintas, pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.
Fondo valdybos raštas, kurį ginčija pareiškėjas, buvo priimtas 2010-06-03 (b. l. 13–14) ir, kaip jau minėta, iš skundo matyti, kad pareiškėjas apie jį žinojo 2010-06-09, kadangi inicijavo susitikimą su atsakovės atstovais. Pareiškėjas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui išsiuntė 2011-03-29 (b. l. 24), skundas Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme gautas 2011-03-30 (b. l. 2), t. y. pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus devyniems mėnesiams po sužinojimo apie ginčijamą aktą.
Tai, kad pareiškėjas bandė ginčą išspręsti derybomis su atsakove, teismo vertinimu, nepaneigia fakto, kad jis kreipėsi teisminės gynybos praleidęs skundo padavimo terminą, kadangi paskutinis dokumentas, kuriame Fondo valdyba nurodė neatnaujinsianti duomenų teikimo pagal 2009-08-13 sutartį, yra 2010-11-18 atsakovės raštas Nr. (14.1.2)I-7080 (b. l. 19–20). Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas, gavęs minėtą raštą (raštas gautas 2010-11-22, b. l. 19), dar keturis mėnesius delsė kreiptis į teismą (nuo 2010-11-22 iki 2011-03-29).
Pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išdėstytas argumentas, kad 2011-03-29 pateiktas ieškinys bendrosios kompetencijos teismui dėl 2010-06-03 Fondo valdybos raštu Nr. (14.1.2)I-3304 išreikšto vienašališko 2009-08-13 asmens duomenų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pripažinimo niekiniu buvo priimtas bendrosios kompetencijos teisme, vėliau, pagal teismingumą perduotas administraciniam teismui ir tik 2011-09-30 Specialiajai teisėjų kolegijai priėmus nutartį buvo išspręstas teismingumo klausimas, nėra pagrindas laikyti skundo padavimo terminą nepraleistu ar jį atnaujinti. Nurodyta aplinkybė, kad bendrosios kompetencijos teismas priėmė ieškinį, pati savaime nereiškia, jog tokiu būdu buvo išspręsti klausimai dėl ieškinio senaties ar kreipimosi į teismą terminų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-15 nutartis adm. byloje Nr. AS146–31/2010, 2008-05-21 nutartis adm. byloje Nr. AS756-311/2008).
Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos gavėją teikiama tretiesiems asmenims Fondo valdybos nustatyta tvarka, galioja nuo 2005-01-01, o, nuo 2011-02-01 įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 str. 2 d. pakeitimams, jokių naujų nuostatų, susijusių su Fondo valdybos priimtų sprendimų apskundimu, neatsirado. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išdėstytą argumentą, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl to, kad pasikeitė Valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad terminas kreiptis su prašymu į teismą praleistas iš esmės dėl pareiškėjo (jo darbuotojų) subjektyviai pasirinkto netinkamo elgesio būdo. Pareiškėjas, gavęs atsakovės sprendimą, delsė kreiptis į teismą ir šiuo atveju jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą, nenustatyta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktas nustato, kad teismas bylą nutraukia, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, arba teismas atmetė tokį prašymą.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog pareiškėjas terminą skundui dėl Fondo valdybos 2010-06-03 sprendimo Nr. (14.1.2)I-3304 panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių priežasčių, taigi administracinė byla pagal pareiškėjo „Lindorff Oy“ filialo skundą atsakovei Fondo valdybai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniu ir teisinių pasekmių taikymo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija) nutrauktina vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p., 102, 105–106 str., 148–149 str. 3 d.,
n u t a r i a:
Bylą pagal pareiškėjo „Lindorff Oy“ filialo skundą atsakovei Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Irena Paulauskienė
Gintaras Dzedulionis
Liudmila Zaborovska