Baudžiamoji byla Nr. 1-2721-271/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14744-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,

kaltinamajai D. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. U., a.k. (duomenys neskelbtini)  neteista,

kaltinama  nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

n u s t a t ė :

Kaltinamoji D. U. 2017 m. kovo 27 d., apie 23.30-23.40 val., būdama neblaivi, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo  automobilį „Opel Omega“, valstybinis numeris  (duomenys neskelbtini) kai ji važiavo  Vilniuje, Geležinio Vilko gatve, nuo Pakalnės gatvės pusės, tuneliu, Ukmergės gatve, Šeškinės gatve iki sankryžos su Dūkštų gatve, kur apsisuko ir įvažiavo į Šeškinės gatvės 71-ojo  namo kiemą, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio - kraujyje rasta 2,33 promilės etilo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. U. nusikalstamos veikos padarymo fakto nepripažino ir parodė, kad būdama neblaivi ji nevairavo. Automobilis Opel Omega priklauso jos motinai S. Š., bet realiai ji naudojosi šiuo automobiliu ir valdė jį apie trejus metus. Kaltinime nurodomą dieną ji su savo draugu M. D., pastarajam vairuojant minėtą automobilį Opel Omega, važiavo į Vilniaus centrą, buvo Naujininkuose pas pažįstamą. Ji rankinuke turėjo du butelius sidro, todėl dar mieste vartojo sidrą, tiksliai nepasakys, kiek to gėrimo išgėrė. Tai buvo „bambaliai“, atrodo po pusantro litro talpos. N. (D.) negėrė. Vakarop jie išvažiavo namo. Vėl vairavo M. D.. Važiavo Geležinio Vilko gatve, pro tunelį, po to kilo į Šeškinės kalną, pravažiavo viaduką, vyko pro „Agotos gryčią“. Prie parduotuvės „Maxima“ M. norėjo pasistatyti automobilį, bet nerado vietų, tuomet apsisuko ir sustojo prie 71-ojo namo. Priėjo M. draugas. Stovinčiame automobilyje  jie vartojo alkoholinius gėrimus, ji gėrė sidrą, tikrai du bambalius išgėrė. Ji sėdėjo keleivio vietoje. M. pažįstamas - ant galinės sėdynės. Iki pusvalandžio užtruko alkoholio vartojimas. Buvo su raudonos spalvos striuke. Ji serga, vartoja vaistus, su biologiniais vaistais alkoholis reaguoja  greitai. Tuomet prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Patikrino jos blaivumą, alkotesteriu nustatė jai virš 2 promilių alkoholio. Kodėl ją apkaltino vairavus automobilį, negali atsakyti. Kaip ir negali paaiškinti, kodėl liudytojas R. S., kurio nepažinojo, nurodo, jog už vairo buvo būtent ji. Visko būna, galimai jis apkalba ją. Automobilis Opel Omega po tos dienos buvo sudaužytas avarijos metu, kai jį vairavo M. D. pažįstamas. Pavogti  automobilio  valstybiniai numeriai. Jis nesuremontuotas, apdaužytas ir nevažiuojantis   stovi dabar prie parduotuvės „Maxima“ Dūkštų gatvėje.

Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis atpažįsta kaltinamąją. Teko matyti ją š.m. kovo 27 dieną. Tą dieną važiavo  namo, buvo apie 23.30 val. Važiavo Geležinio Vilko gatve, kai jo automobilį pavojingai aplenkė kita transporto priemonė, mašinos vos nesusidūrė. Lenkimas buvo įtartinas. Vairuotojas važiavo „apžergęs“  dvi juostas, posūkių nerodė. Sprendė, kad vairuotojas galimai neblaivus, nes jo vairuojamas automobilis  tai į vieną juostą mėtėsi, tai į kitą. Be to ir greitis buvo nemažas. Pradėjo  vytis, važiuodamas skambino policijai. Automobilis pakilo į Šeškinės kalną, tada važiavo pro LNK televiziją, sustojo prie „Maximos“, variklis dar nebuvo užgesintas. Jis tuo metu  prisigretino prie sustojusios mašinos ir pamatė, kad už vairo sėdi kaltinamoji. Ji  dar pažiūrėjo į jį. Vairuotoja  buvo su raudonos ar mėlynos spalvos striuke (spalvą geriau atsiminė tyrimo metu). Po to automobilis pajudėjo link kiemo, kurį laiką, tačiau ne daugiau minutės, nematė jo, o kai privažiavo, tai automobilis važiavo per veją ir sustojo. Tuo metu kaltinamoji buvo išlipusi iš jo, stovėjo šalia. Privažiavo policijos pareigūnai, išlaipino  iš tos mašinos tris žmones. Pasakė pareigūnams, kad vairavo automobilį moteris, nors ji, privažiavus jiems, sėdėjo jau keleivio vietoje. Nuo jos jautė alkoholio kvapą. Kaltinamoji vairavimo nepripažino. Kai parašė pareiškimą apie įvykį, kaltinamosios draugas (vėliau paaiškėjo jo pavardė - M. D.) bandė dar sudaužyti jo automobilio  stiklą, tačiau buvo sulaikytas pareigūnų. Kaip matyti iš liudytojo parodymų, ikiteisminio tyrimo eigoje jis įvykio dienos pareiškime nurodė, kad moteris buvo su raudona striuke (b.l.19), apie tai jis parodė ir liudytojo apklausos metu (b.l. 21).

Liudytojas M. S., policijos pareigūnas, parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, pranešėjas važiuoja jam iš paskos. Atvykus į  nurodytą vietą, pamatė stovintį automobilį. Važiavo link tos vietos apie 5 minutes, nes pranešimą gavo, kai buvo Ukmergės  gatvėje. Už vairo sėdėjo vyras, moteriškė buvo  šalia. Priėjęs įvykio liudytojas, t.y. pranešėjas, pasakė, kad vairavo būtent moteriškė. Paprašė visų išlipti, moteriškei bloga pasidarė, iškvietė medikus. Medikai ją apžiūrėjo ir pranešė, kad viskas gerai. Tada moteriškei buvo duota papūsti į alkotesterį ir ji buvo išvežta į komisariatą. Buvo nustatyta, kad ji neblaivi. Įvykio vietoje buvęs liudytojas aiškino, jog vairavo moteris su raudona striuke. Automobilyje buvęs vyriškis aiškino, jog jie nieko blogo nedaro, išgėrinėja stovinčiame automobilyje. Sakė, kad pažymėjimo neturi ir nevairuoja. Trečiasis vyriškis buvo ant galinės sėdynės, jis prašė leisti jam surinkti savo daiktus.

Liudytojas M. M., policijos darbuotojas, nurodė, kad vyko pagal pranešimą, jog pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją. Atvažiavo į Šeškinės g., pamatė automobilį, kuriame sėdėjo trys asmenys. Pagal pranešimą buvo pasakyta, kad vairavo moteriškė su raudona striuke. Priėjęs prie mašinos matė, kad moteris sėdi jau keleivio vietoje. Pranešėjas surašė pareiškimą, jie patikrino moters blaivumą. Nors ji neigė alkoholio vartojimą, buvo alkoholio kvapas. Jai pasidarė bloga, traukuliai prasidėjo. Iškvietė greitąją pagalbą, atvykę medikai ją apžiūrėjo ir leido toliau dirbti su ja. Visų aplinkybių dabar neatsimena, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais  parodymais (b.l.13).

Liudytojas M. D. teismo posėdyje parodė, kad D. U. pažįsta apie pusantrų metų. Santuokos jie nėra sudarę, nors kartais ir gyvena kartu, užeina vienas pas kitą. Jis turi savo būstą (duomenys neskelbtini), o D.  gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šeimą jiems sukurti dar per anksti. Įvykio dieną automobiliu, kurį vairavo jis, kartu su ja vyko į senamiestį. Kartu ant galinės sėdynės važiavo ir vyriškis, kurį pažįsta kaip K., pavardės nežino. Ar mieste K. ir D. vartojo alkoholinius gėrimus, pasakyti negali. Jis tai tikrai nevartojo. Po to iš miesto centro važiavo link Šeškinės gatvės. Vairavo jis, vyko Geležinio Vilko gatve į Šeškinės kalną, tiksliai maršruto neatsimena, jam užsikirto atmintis. Kiek atsimena, atvažiavo į kiemą, pastatė mašiną, norėjo  automobilyje pasiklausyti muzikos, išgerti. Gėrimai jau buvo nupirkti, galimai miesto centre pirko, dabar jau tiksliai neatsimena. K. turėjo sidro. Sustojus automobiliui niekas išlipęs nebuvo. D. U. sėdėjo keleivio vietoje. Labai greitai privažiavo policija, gal po kokių 5-10 minučių. Nesuprato, buvo šoke, galvojo, gal ne vietoje automobilį pasistatė. Pareigūnai liepė jiems išlipti, priėjo liudytojas, kuris kažką matė, ir pasakė, kad vairavo mergina su raudona striuke. Parodė į D. U. pirštu. Būtų jie žinoję, kad kažkas vejasi, būtų galėję išeiti namo. Nežino, kaip liudytojas galėjo matyti D. U. už vairo, jeigu vairavo jis (liudytojas). Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sustojus Šeškinėje buvo perkamas alkoholis parduotuvėje, paaiškinti negali, abejoja, kad tai buvo. Pareigūnai jo blaivumo netikrino, turbūt todėl, kad matė, jog jis blaivus.

Alkotesterio panaudojimu  D. U. buvo nustatytas 2,76 promilės girtumas (b.l. 33).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 2963/2017(01) nurodyta, kad D. U. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,33 promilės etilo alkoholio. Kraujas buvo paimtas 2017-03-28 00.50 val. (b.l. 47).

Medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktu Nr.510  konstatuojama, kad D. U. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (b.l.48).

Bylos medžiagoje yra 2017-03-27 R. S. pareiškimas apie tai, kad 23.30 val. vyko paskui įtartinai važiavusį automobilį Opel  (duomenys neskelbtini) įtarė, kad vairuotojas – neblaivus. Už vairo matė moterį su raudona striuke. Kieme Šeškinės 71 moteris išlipo, automobilį ant žalios vejos pastatė kitas asmuo (b.l. 19).

Įrodymų vertinimas, veikos  kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje  savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Išvados daromos tik tada, kai sprendimui  pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

LR BK 281 straipsnio 7 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Nagrinėjamoje  byloje  kaltinamoji  D. U. teisme  neginčijo 2017-03-27 Vilniaus senamiestyje bei Šeškinės rajone vartojusi alkoholį, nurodė, kad galėjo išgerti apie du butelius  po pusantro litro talpos sidro. Tačiau ji kategoriškai neigė  automobilio Opel Omega vairavimo faktą, aiškino, kad į miesto centrą, o vėliau ir iki pastatymo automobilio Šeškinės  gt. 71 kieme minėtą automobilį vairavo jos draugas M. D..

Tuo tarpu byloje surinktų ir teismo patikrintų  įrodymų visuma nustatyta, kad tai D. U., bet ne liudytojas M. D. vairavo automobilį nuo Vilniaus centro Geležinio Vilko gatve, važiavo tuneliu, po ko kilo į Šeškinės kalną ir atvažiavo prie Šeškinės g.71 namo į kiemą.

Teismas neturi  pagrindo netikėti liudytojo R. S. parodymais apie tai, kad  jis pastebėjo keistai manevruojantį automobilį Opel Omega, todėl važiavo iš paskos, privažiavęs arti prie automobilio matė, kad už vairo yra moteris su raudonos spalvos striuke, kuri pažiūrėjo į jį, dėl ko jis ją atpažįsta ir teisme. Pažymėtina, kad kaltinamoji D. U. buvo vienintelė moteris automobilyje Opel Omega. Tik kieme Šeškinės g.71, liudytojui stebint automobilį, vairuotoja  išlipo iš automobilio, už vairo sėdo kitas asmuo, kuris užvažiavo ant žalios vejos ir išjungė variklį. Moteris  (D. U.) tuomet atsisėdo į keleivio vietą, priekyje ir  netrukus atvyko policijos pareigūnai.

Liudytojo R. S. parodymai itin nuoseklūs ir detalizuoti, jis sekė automobilį Opel Omega dar nuo Geležinio Vilko gatvės, pranešė apie įtartinai vairuojantį vairuotoją  telefonu 112 (b.l. 4-6). Atvykusiems policijos pareigūnams M. S. bei M. M. be jokių abejonių nurodė, kad už vairo buvo  moteris. Tą pačią dieną parašė pareiškimą policijai apie įvykio aplinkybes. Liudytojas  kaltinamajai yra visiškai pašalinis asmuo, jokių konfliktų su ja jis turėti negalėjo ir apkalbėti, iškreipti tiesą pagrindo neturi. Pareigūnai, liudytojai M. S. bei M. M. teisme paliudijo, kad atvykę į vietą tikrino tik moters blaivumą, nes būtent ją, kaip vairavusį asmenį,  nurodė liudytojas. Abejonių nekilo. Kaip parodė liudytojas M. S., moteris neigė ne tik vairavimo faktą, bet ir tai, kad ji  vartojo alkoholį, nors nuo jos sklido stiprus  alkoholio kvapas. Vyriškis, vardu M. (D.), taip pat buvo stipriai girtas, apie vairavimą nieko nesakė, tik prašė paleisti jo draugę, aiškino, kad pažymėjimo neturi ir nevairuoja.

Kaltinamoji teigia, kad automobilį vairavo jos draugas M. D.. Pastarasis, būdamas apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2017-04-06 bei teismo posėdžio metu 2017-11-10, parodė, kad tai ne kaltinamoji D. U., bet jis vairavo automobilį Opel Omega, kai važiavo Geležinio Vilko gatve link Šeškinės gatvės 71-ojo namo kiemo, kur  pastatė automobilį ir kur aiškinosi apie įvykį su policija.

Liudytojo M. D. parodymus apie vairavimą paneigė liudytojas M. S., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir kuris parodė, jog sekė paskui keistai manevruojantį automobilį Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo Geležinio Vilko gatvės iki Šeškinės gatvės namo Nr.71 kiemo ir matė, kad vairavo automobilį moteris raudona striuke, t.y. kaltinamoji D. U.. Tik Šeškinės gatvėje D. U. išlipo iš mašinos, tuomet už vairo sėdo kitas asmuo ir užvažiavo ant žalios vejos. Pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi, kadangi jis detaliai atpasakojo apie įvykius, sekė paskui Opel Omega iki pat policijos atvykimo, skambino ir pranešinėjo bendrajam pagalbos centrui apie  automobilio, kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo, persekiojimą. Liudytojas yra pašalinis asmuo, eismo judėjimo dalyvis, nesuinteresuotas. Priešingai, liudytojas M. D. yra pažįstamas ir kaltinamosios draugas. Kaip jis pats nurodė, atskirais laikotarpiais jie netgi yra gyvenę kartu. Pažymėtina, kad atvykusiems į vietą pareigūnams jis neaiškino, jog vairavo  būtent jis, nors matė, kad liudytojas kaip vairuotoją nurodo moterį, o pareigūnai alkotesterį pateikė blaivumui tikrinti taip pat ne jam, bet  D. U.. Teismas atkreipia dėmesį, kad  liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti automobilio važiavimo iš miesto centro iki Šeškinės  maršruto, tai liudija, kad jis buvo keleivis, kuriam ne itin  rūpėjo maršrutas. Tokiu būdu, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, įvykio liudininko M. S., pareigūnų M. M., M. S. parodymus, daro išvadą, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme liudytojas M. D., būdamas įspėtas dėl galimos atsakomybės pagal BK 235 str., davė melagingus parodymus. Teismo vertinimu, tai buvo daroma tikslu, kad kaltinamoji D. U. išvengtų atsakomybės už vairavimą esant neblaiviai.

Kaltinamosios D. U. veiksmai, kuri vairavo automobilį, būdama neblaivi, kai jos girtumas viršijo 1,5 promilės alkoholio kraujyje, teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 7 d.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas  bausmę kaltinamajai  teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas  užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

LR BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos BK 281 str. 7 d.  nustato už šios veikos padarymą alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Skiriant bausmę kaltinamajai D. U. atsižvelgtina į tai, kad ji yra neteista. Kaltinama nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu. Jos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. Neblaivumas yra jos veiką kvalifikuojantis požymis. Turi vieną galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą (b.l. 55). Jos turtinė padėtis sunki, yra neįgali, jos darbingumas - 30 procentų (b.l.100). Viena augina nepilnametę dukterį G. U., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nedirba, gydosi.

Įvertinus padarytos nusikalstamos  veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkės asmenybę, kuri yra neteista, neįgali, vieniša motina, D. U. skirtina bauda, kurios dydis nesiekia įstatyme už nesunkių nusikaltimų padarymą numatyto vidurkio  (BK 47 straipsnio redakcija iki 2017-10-05 d.).

Dėl  baudžiamojo poveikio priemonių  skyrimo

Lietuvos BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

D. U., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t.y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumas. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai nustatytinas dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas (vidutinis terminas, nustatytas BK 68 str. 2 d.). Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Lietuvos BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Galiausiai minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje įsitvirtina pozicija, jog neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė pripažįstama BK 281 straipsnio 7 dalies nusikaltimo padarymo priemone.

Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, tačiau tai, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taigi, transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos (lot. conditio sine qua non,t.y. būtina sąlyga, be kurios negalima ko nors pradėti).

Kadangi automobilis Opel Omega priklauso ne kaltinamajai, bet jos motinai S. Š. (b.l.9) ir kaltininkė  tik buvo jo valdytoja, valdė jį lizingo pagrindu, turi būti  išieškota šio  turto  (automobilio) vertė.

Kaltinamajai D. U., kuri vairavo automobilį, nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, ji turi galiojančią administracinę  nuobaudą už KET pažeidimą (greičio viršijimą). Visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui teigti, kad minėtos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas,  jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės kaltininkei taikymo.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad po to, kai kaltinamoji  vairavo neblaivi, automobilis nebuvo areštuotas, vėliau jis buvo apdaužytas eismo įvykio metu (vairavo M. D. pažįstamas), buvo pavogti valstybiniai numeriai (b.l. 112). Kaip matyti iš  VšĮ „Emprekis“ pažymos, 2004 metų gamybos Opel Omega 2.2 DTI Selection  (dyzelinas) vidutinė kaina Lietuvoje 2120 Eur. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo, automobilio savininkė S. Š. teismo posėdžio metu nurodo, kad automobilis buvo pirktas 2014 metais už 2000 Eur, o šiuo metu jis apgadintas, be valstybinių numerių (dėl to kreipėsi ir į policiją), todėl nori jį parduoti arba priduoti metalo laužui, tikisi gauti 300 Eur, nes tokia dabar šio  automobilio  vertė. Kadangi automobilis tyrimo metu  nebuvo  saugomas, nebuvo ribojamas jo naudojimas, automobilis  patyrė eismo įvykį, ir yra apgadintas bei neremontuotinas, teismas neturi pagrindo netikėti savininkės aiškinimu apie tai, kad jo vertė yra 300 Eur. Todėl būtent ši pinigų suma (kaip konfiskuotino turto vertė) ir konfiskuotina iš kaltinamosios D. U..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  297 straipsniu, 302-308 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

D. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteisti 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda.

Išaiškinti nuteistajai, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitas banke Luminor Bank AB Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, įmokos kodas 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK  67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu  paskirti D. U. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72  straipsnio 2 bei 5 dalimis paskirti D. U. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino automobilio Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę - 300 Eur (tris šimtus eurų).

Nuosprendį perdavus vykdyti, kardomąją priemonę  nuteistajai – dokumento paėmimą - panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                             Pavel Borkovski