Civilinė byla Nr. e2YT-1605-840/ 2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20246-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.2; 2.5.5; 3.4.5.19

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 26 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Almai Kazlauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo M. B. atstovui advokatui L. S. B. ir

suinteresuotam asmeniui V. Š.,

nedalyvaujant pareiškėjui M. B. ir

suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Š. ir VĮ Turto bankui dėl praleisto įstatyme nustatyto termino registruoti nekilnojamąjį turtą atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti įstatyme nustatytą terminą registruoti po motinos L. B. mirties paveldėtą nekilnojamąjį turtą – butą ((duomenys neskelbtini)).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo M. B. atstovas advokatas L. S. B. pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad L. B. – pareiškėjo M. B. motina – (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens V. Š. įsigijo – nusipirko – nekilnojamąjį turtą – butą, – esantį adresu(duomenys neskelbtini), kur ir gyveno iki pat mirties – (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas M. B. 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė mirusios motinos palikimą ir, tvarkydamas palikimo dokumentus, sužinojo, kad motina nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka registravusi nurodyto buto pirkimo–pardavimo sutarties Nekilnojamojo turto registre, t. y. pareiškėjo motinos L. B. nuosavybės teisės į nurodytą butą nebuvo įregistruotos ir išviešintos pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo M. B. motina L. B. 2014 m. spalio 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nurodytą butą, tačiau jos prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad praleistas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį turėjo būti įregistruota buto pirkimo–pardavimo sutartis. VĮ Registrų centro sprendime buvo nurodyta, kad jeigu pateikta sutartis nebuvo įregistruota per nustatytą terminą, tai neatnaujinus praleisto termino, ji negali būti juridiniu pagrindu nuosavybės teisių įregistravimui į nekilnojamąjį turtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka. Tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas, kuris inter alia užtikrino ir nesikišimo į privačius santykius principo veikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnis), įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Šiame kontekste paminėtini ir kasacinio teismo išaiškinimai dėl sandorių negaliojimo instituto paskirties. Pirma, šis institutas skirtas siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymo nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais siekiama užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-534/2007 ir kitos). Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau nėra duomenų, kad šio sandorio sudarymas neatitiko sandorio šalių valios ir kad sutarties šalių prievolės nebuvo įvykdytos. Priešingai, nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo V. Š. pardavė nurodytą butą, o pareiškėjo M. B. motina L. B. jį nupirko ir gyveno jame nuo 1994 m. iki 2019 m., mokėjo komunalinius mokesčius, teisėtai jį valdė. Dėl teisinių žinių stokos ir kitų pareiškėjui M. B. nežinomų priežasčių, pareiškėjo motina taip ir neįregistravo nuosavybės teisių į nurodytą butą, nors 2014 m. bandė tai padaryti. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujintinas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo (pareiškėjo M. B.) praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais. Pareiškėjas M. B. apie neįregistruotas (neišviešintas) motinos L. B. nuosavybės teises į nurodytą butą sužinojo tik po motinos mirties, priėmus jos palikimą, t. y. jau praleidus įstatyme nustatyta terminą registruoti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, todėl nagrinėjau atveju pripažintina, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleistas įstatyme nustatytas terminas įregistruoti nuosavybės teises į nurodytą nekilnojamąjį turtą, ir praleistas įstatyme nustatytas terminas atnaujintinas.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. Š. su pareiškėjo M. B. pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paklaustas, suinteresuotas asmuo patvirtino, kad jis pareiškėjo motinai L. B. dar 1994 m. pardavė butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Už butą su juo visiškai atsiskaityta ir jis pretenzijų į šį butą neturi. Pageidautų, kad Nekilnojamojo turto registre būtų išregistruotos jo nuosavybės teisės į šį butą.

Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškėjo M. B. pareiškimą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo reikalavimo patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pareiškėjo reikalavimą patenkinti.

        Pareiškimas tenkintinas.

        Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad:

        - pareiškėjas M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) mirusios L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įpėdinis – 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė mirusios motinos palikimą (2019 m. rugsėjo 11 d. notaro liudijimas);

        - L. B. ir suinteresuotas asmuo V. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė buto, – esančio adresu(duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), pirkimo–pardavimo sutartį, kuria suinteresuotas asmuo V. Š. pardavė, o pareiškėjo M. B. motina L. B. nusipirko nurodytą nekilnojamąjį daiktą už 5000,00 litų, sumokėtų prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį ((duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini));

        - pareiškėjo M. B. motina L. B. 2014 m. spalio 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nurodytą butą, tačiau jos prašymas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2014 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. KAKT-2506 buvo atmestas, kadangi pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 255 straipsnį nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis per tris mėnesius turėjo būti įregistruota Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų bure. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

        Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus pareiškėjo M. B. atstovo advokato L. S. B. ir suinteresuoto asmens V. Š. paaiškinimus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad iš tiesų pareiškėjo M. B. motina L. B. pagal sandorio sudarymo laiku galiojusį 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą per tris mėnesius turėjo registruoti buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo turto registro įstaigoje (255 straipsnis), tačiau to nepadarė, t. y. praleido įstatyme nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo daikto sandorį. Pagal 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėjo M. B. atstovu advokatu L. S. B., kad spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatę, kad ginčo dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo M. B. motinos L. B. įsigyto buto nėra – teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. Š. patvirtino, kad pareiškėjo motina L. B. už nurodytą butą su juo visiškai atsiskaitė ir jis pretenzijų į šį butą neturi. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo M. B. motina L. B. 2014 m. spalio 21 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nurodytą butą, tačiau jos prašymas buvo atmestas, kadangi tuo metu jau buvo praleistas įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį turėjo būti įregistruota buto pirkimo–pardavimo sutartis. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus pareiškėjo M. B. atstovo advokato L. S. B. ir suinteresuoto asmens V. Š. paaiškinimus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo M. B. motina L. B. dėl teisinių žinių stokos laiku neįregistravo nurodyto nekilnojamojo daikto sandorio teisės aktų nustatyta tvarka ir nesiėmė priemonių, kad būtų atnaujintas praleistas įstatyme nustatytas terminas registruoti nekilnojamąjį daiktą.

Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir nuosavybės neliečiamumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėjo M. B. pareiškimas tenkintinas – pripažintina, kad pareiškėjo M. B. motina L. B. įstatyme nustatytą terminą registruoti (duomenys neskelbtini) sudarytą buto ((duomenys neskelbtini); buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) praleido dėl svarbių priežasčių, todėl praleistas įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu,

n u t a r i a :

M. B. pareiškimą tenkinti.

        Pripažinti, kad M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motina L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatyme nustatytą terminą registruoti (duomenys neskelbtini) sudarytą buto ((duomenys neskelbtini); buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) praleido dėl svarbių priežasčių ir šį praleistą įstatymo nustatytą terminą registruoti (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) atnaujinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                                                                  Joana Kvaselytė