Civilinė byla Nr. 2-19639-955/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12816-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.;

2.3.2.9.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.4.1.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė,

sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant ieškovui R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei D. D. (iki santuokos sudarymo – K.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Teismas

nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai

Ieškovas R. D. teismui pateiktu ieškiniu (b. l. 3-5) prašo santuoką tarp ieškovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovui po santuokos nutraukimo palikti pavardę D., atsakovei pagal jos pageidavimą, taip pat iš atsakovės priteisti ieškovo naudai pusę bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinyje ieškovas nurodė, jog su atsakove apie pusę metų nepalaiko jokio tarpusavio ryšio, visiškai nebendrauja, gyvena atskirai. Gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio su atsakove, ieškovas nurodo supratęs, jog ji yra visiškai kitoks žmogus, nei buvo prieš sudarant santuoką, tarp jų nėra nieko bendro, nes kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Nėra jausmų, pagarbos, nesutampa požiūriai, norai, nėra tolerancijos vienas kitam, abipusių bendrumų, supratimo. Bandymai sukurti normalų šeimyninį gyvenimą iš naujo, nepavykdavo ir toliau tęsti bendrą gyvenimą kartu tapo nepakeliama ir neįmanoma. Šeima iširo galutinai ir nesugrįžtamai, santuokos išsaugoti nėra galimybių. Ieškovo manymu dėl santuokos iširimo yra kalti abu. Nei vienas sudarę santuoką nesugebėjo sukurti šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo. Atsakovės kaltė pasireiškia tuo, jog ji nenorėjo ir nenori pritapti prie vyro, prisitaikyti, prisiderinti, nemoka nusileisti, o tik nuolat užgaulioja ir priekabiauja. Nemoka būti tolerantiška vyro užgaidoms ir norams, visiškai jo nesupranta kaip vyro. Atsakovė nebandydavo aiškintis padėties, o iš karto puldavo bartis, ji norėjo šeimos ūkio klausimus spręsti savaip, neatsižvelgdama į sutuoktinio nuomonę. Ieškovo nuomone, jo kaltė pasireiškia tuo, jog nesugebėjo pritapti prie atsakovės, jam nepatinka jos charakteris, ji yra karšto ūmaus būdo, nesako kur eina, ką darys, kada grįš namo. Per keturis mėnesius ir trylika dienų bendro gyvenimo, atsakovė keturias savaites negyveno kartu ir nepasakė kur ji buvo. Ieškovui toks gyvenimas yra nepakeliamas, jis nemoka prisitaikyti prie tokio gyvenimo ir nemano, kad prisitaikys. Santuokoje jokio bendrojo dalintino santuokinio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Nekilnojamojo turto registre ieškovo R. D. vardu įregistruoti nekilnojamieji daiktai, kurių registrų Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), yra parduoti E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išraše juridiniai faktai įregistruoti. Ieškovo R. D. vardu įregistruotos transporto priemonės: automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilinė priekaba „Domantas B2K-2500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, t. y. įgytos iki santuokos sudarymo už asmenines lėšas, todėl jos nėra trauktinos į bendrąjį dalintiną santuokinį turtą. Namų apyvokos daiktus pasidalijo tarpusavyje geruoju, pretenzijų dėl to atsakovei neturi. Bendrų santuokinių santaupų ar piniginių lėšų su atsakove neturi, bendrų šeimyninių ar asmeninių kreditų ir paskolų taip pat neturi. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovei išlaikymas yra nepriteistinas. Ieškovas išlaikymo iš atsakovės po santuokos nutraukimo taip pat nereikalauja.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė, kartu nebegyvena jau nuo gegužės 12 dienos, mano, kad išsaugoti šeimos nėra galimybės ir prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Patvirtino, jog jokių kreditorių neturi, vaikų su atsakove santuokoje nesusilaukė, bendro turto neįgijo. Jo vardu registruotas automobilis ir priekaba įgyti iki santuokos, kaip ir namas, kuris bylos nagrinėjimo metu, jau yra parduotas E. N..

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, teismui pateikė pranešimą (b. l. 34), kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka, po santuokos nutraukimo prašo jai palikti pavardę – K..

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

II. Nustatytos bylos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Iš byloje esančių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo nuo 2017 m. gegužės 12 d. Santuokoje registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys neįgijo. Statiniai, registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo buvo įgyti iki santuokos sudarymo, ir kaip matyti iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2016 m. birželio 8 d. įregistruotas juridinis faktas, jog dėl turto sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su E. N. (b. l. 12-13, 14). Ieškovas R. D. iki santuokos sudarymo su atsakove savo vardu yra įregistravęs dvi transporto priemones – automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas Lietuvoje 2011 m. liepos 2 d., ident. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą „Domantas B2K-2500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota Lietuvoje 2014 m. vasario 28 d., ident. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Atsakovė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 22), o Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis jos vardu registruotas automobilis „Toyota Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ident. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos su ieškovu sudarymo – registracijos dokumentas išduotas 2016 m. birželio 18 d. (b. l. 23). Kreditorinių įsipareigojimų šalys neturi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, jog nuo 2017 metų gegužės 12 d. šalys negyvena kartu, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo lojalūs vienas kitam ir neieškojo bendrų sprendimų (b. l. 3-5, 44-45). Atsakovė su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis sutiko, neginčijo nurodytų santuokos iširimo priežasčių (b. l. 34). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje esančius duomenis bei ieškovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje. Akivaizdu, kad pilnavertis šeimyninis gyvenimas neįmanomas šalims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Šalys santuokos metu nekilnojamojo turto ir prievolių neįgijo, nepilnamečių vaikų neturi, išlaikymo vienas iš kito priteisti neprašo, todėl šie klausimai byloje nespręstini.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovui R. D. paliktina pavardė – D., o atsakovei D. D. jos prašymu paliktina iki santuokos turėta pavardė – K. (CK 3.69 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės jo naudai pusę dalies sumokėto žyminio mokesčio. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas už ieškinį dėl santuokos nutraukimo valstybei 2017 m. birželio 13 d. sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 6). Ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, tenkinamas ir jo prašymas dėl dalies žyminio mokesčio priteisimo ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisiama 20,50 Eur žyminio mokesčio.

Valstybė šioje byloje patyrė 5,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270, 385 straipsniais, 

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos sudarymo – K.), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. D. palikti prigimtinę pavardę „D.“, D. D. palikti iki santuokos turėtą pavardę „K.“.

Priteisti iš atsakovės D. D. (K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. D. 20,50 Eur (dvidešimties eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės D. D. (K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 5,80 Eur (penkių eurų 80 ct) pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Kristina Imbrasienė