Civilinė byla Nr. 2A-311-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00401-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką pateikti teisingą informaciją, kokiai Lietuvos institucijai priklausė 2019 m. spalio 24 d. prašymo siuntimo ir gavimo faksu metu fakso Nr. 8 700 63 302; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 1 510 000 Eur žalos atlyginimą; sprendimo vykdymą pavesti atstovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

2.       Nurodė, kad ieškovas Lietuvos Respublikos Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – Jonavos PK) paskelbtu neteisingu fakso numeriu išsiuntė prašymą, todėl negavo atsakymo. Dėl šių veiksmų ieškovas patyrė 10 000 Eur žalą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo skundą dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos už Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) ir Kauno apskrities VPK Jonavos PK organizuoto neteisėto neveikimo ir neteisingos informacijos teikimo atmetė. Teismas nenustatė, kam priklauso fakso numeris, kuriuo ieškovas siuntė Lietuvos Respublikos Jonavos rajono PK adresuotą prašymą.

3.       Be to, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno skyrius (toliau – Migracijos departamento Kauno skyrius) paskelbė ieškovui melagingą informaciją, jog dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre jam reikia kreiptis į Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos skyrių (toliau – CMS). Pastarasis, neturėdamas tam kompetencijos, atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl tautybės patikslinimo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo skundą, nurodę, kad skundo dėl ieškovo prašymo pakeisti gimimo įraše tautybę (tokio įrašo ieškovo gimimo įraše nėra), o ne patikslinti tautybę Lietuvos gyventojų registre, nagrinėjimas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtino, kad Migracijos departamento Kauno skyrius 2020 m. sausio 15 d. rašte paskleidė melagingą informaciją dėl kreipimosi į CMS dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre, o ne į Gyventojų registro tvarkytoją, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, tačiau atsisakė nagrinėti reikalavimą panaikinti išvadą ir atlyginti žalą dėl teismingumo administraciniam teismui.

4.       Teismai 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimis slėpė neteisėtus administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų, minėtų institucijų veiksmus, skleidžiant neteisingą informaciją dėl Jonavos rajono PK fakso numerio ir kreipimosi į LR CMS dėl tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre. Teismams nenustačius, kam priklausė fakso numeris ieškovo prašymo siuntimo Jonavos rajono PK metu, ieškovui padaryta 10 000 Eur turtinė žala; 1 000 000 Eur turtinė žala padaryta teismams administracinėse ir civilinėse bylose sprendus ieškovo inicijuotą ginčą, susijusį su Migracijos departamento Kauno skyriaus paskleista melaginga informacija apie tautybės patikslinimą Lietuvos gyventojų registre dėl apribotos galimybės jam ir žmonai įsidarbinti (duomenys neskelbtini); 500 000 Eur neturtinė žala padaryta tyčia trukdant ir sudarant nepatogumus tikslinant tautybę Lietuvos gyventojų registre bei gaunant naują pasą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju iš ieškinio turinio nėra aišku, kokias teisines pasekmes ieškovui sukurtų ieškinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo pateikti informaciją patenkinimas. Jeigu būtų manoma, kad šio reikalavimo patenkinimas turėtų įtakos reikalavimui dėl 10 000 Eur žalos atlyginimo, tai šis reikalavimas grindžiamas išimtinai tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo išnagrinėtos Regionų apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I2-4137-402/2020 ir pareiškėjo reikalavimas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu atmestas, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2330-662/2021 šį Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

7.       Teismo vertinimu, byloje ieškovas neįrodė, kokias konkrečias teisines pasekmes sukeltų informacijos apie kontaktinės informacijos (8 700 63302), paskelbtos 2016 metais, ir kuri nebebuvo aktuali 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais, o juo labiau šios bylos nagrinėjimo metu, gavimas, todėl ieškinio reikalavimus dėl atsakovės įpareigojimo pateikti informaciją ir priteisti iš atsakovės 10 000 Eur žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

8.       Teismas pažymėjo, kad iš byloje pateiktos Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties matyti, jog ieškovas 2020 m. gegužės 18 d. pateikė skundą, kuriame prašė: 1) pripažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020 „Dėl (duomenys neskelbtini) tautybės įrašymo“ neteisėta ir ją panaikinti; 2) įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administraciją įrašyti Lietuvos gyventojų registre pareiškėjo tautybę (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą registro numeris (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas minėta nutartimi skundą atsisakė priimti, nurodydamas, jog ginčai dėl civilinės būklės aktų registravimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (administracinė byla Nr. I3-5025-402/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti, papildyti, ištaisyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje yra nurodyta melaginga ar klaidinanti informacija.

9.       Be to, iš byloje pateiktos Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2-1485-390/2021) matyti, jog ieškovas A. B. 2021 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas pripažinti neteisėta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020; pripažinti neteisėtais valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. raštus, Teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. /1.2111z/-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 3R-331; įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos gyventojų registre. Sprendimą įvykdyti pavesti Lietuvos gyventojų registro valdytojai Teisingumo ministerijai; pripažinti neteisėtais gimimo liudijimus (duomenys neskelbtini); priteisti iš Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur žalos atlyginimą; priimti atskirąją nutartį dėl organizuotos Lietuvos Respublikos institucijų veikos ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos požymių. Ieškinį buvo atsisakyta priimti, nes ieškovas su tapačiais reikalavimais buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kauno apygardos teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi palikta nepakeista (civilinė byla Nr. 2-1319-464/2021). Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Kauno apygardos teismas jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

10.       Iš byloje pateiktos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties (civilinė byla Nr. 2YT-22186-527/2020) nustatyta, jog ieškovas 2020 m. rugsėjo 5 d. pateikė skundą (pareiškimą) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, kuriame prašė pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų registre pareiškėjo tautybę iš suklastotos (duomenys neskelbtini); pripažinti neteisėta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020 ir ją panaikinti; pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos suklastotus ir pareiškėjo seneliui bei tėvui parduotus gimimo liudijimus (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini); priteisti iš Lietuvos Respublikos 1 000 000 Eur žalos atlyginimą. Teismas pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti dėl kelių priežasčių: pirma, ieškovas nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; antra, ginčas dėl išvados panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui; trečia, reikalavimas dėl 1 000 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo yra neteismingas apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovas šios nutarties įstatymų nustatyta tvarka neskundė.

11.       Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovas yra pateikęs ieškinį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, kuriame reiškiami analogiški reikalavimai ir, be kita ko, prašoma pripažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020 neteisėta; panaikinti suklastotus ir parduotus atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų ieškovo velioniui seneliui ir tėvui (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei ieškovo (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos žalos atlyginimą.

12.       Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą ir apibendrinęs aukščiau išdėstytus argumentus, teismas priėjo išvadą, kad ieškovas neįrodė neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei žalos nustatymas yra betikslis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra visų deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl ieškinio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniame skunde ieškovas A. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį; prijungti papildomus įrodymus; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Visi teismai nuo konstitucinio iki apylinkių yra korumpuoti, šališki ir priklausomi, neleidžiama ištaisyti neteisėtus ir nusikalstamus sprendimus, ribojama teisė į teisingą ir sąžiningą teismą, netinkamai taikant ir pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas, todėl fiktyvus procesas ir suklastotas sprendimas naikintinas.

13.2.                      Sprendime nusikalstamai šališkai ir priklausomai atsisakoma garantuoti teisę ir laisvę gauti teisingą informaciją ne dėl to, kad būtina apsaugoti žmonių sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką, bet dėl to, jog pažeidimus padarė ir neteisėtus veiksmus atliko ar neatliko atsakovės Lietuvos Respublikos įvairių institucijų pareigūnai, einantys oficialias pareigas, todėl šališkam ir priklausomam Kauno apygardos teismui iš ieškinio turinio tampa neaišku, kokias teisines pasekmes sukurtų tokio reikalavimo patenkinimas.

13.3.                      Teismas gali konstatuoti, kad ieškinys privalo atitikti proceso normų nustatytus reikalavimus, jame turi būti nurodyta, kokio materialiojo teisinio rezultato yra siekiama iškeliant bylą ir turi būti aišku, kokias teisines pasekmes sukurs ieškinio patenkinimas ieškinio priėmimo stadijoje, bet ne teisminio nagrinėjimo metu. Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartyje atsisakė išnagrinėti ieškinį ne dėl to, kad ieškinio pagrindas ar dalykas neatitinka CPK reikalavimų, bet dėl to, kad ieškinys neva teismingas Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje, panaikindamas Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą nenurodė, jog ieškinio faktinis pagrindas yra neaiškus bei nenustatė termino šalinti ieškinio trūkumus ir jeigu pirmosios instancijos teismui kiltų neaiškumų dėl ieškinio faktinio pagrindo, jis turi procesinę teisę visų pirma taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Visgi pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė, paskyrė teismo posėdžio datą, net nepatikslindamas ieškovo pareigos įrodinėti ieškinio aplinkybes, kadangi pirmosios instancijos teismui nekilo neaiškumų dėl ieškinio pagrindo ir dalyko. Tokiu sprendimu yra pažeidžiama teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisė kreiptis į teismą, kadangi teisminio nagrinėjimo metu tyčia atsisakoma išnagrinėti ieškinį iš esmės, kai konstatuojama, jog neaišku, kokias pasekmes sukurtų reikalavimo pateikti teisingą informaciją patenkinimas. 

13.4.                      Sprendimu neišspręstas pirmas ieškinio reikalavimas ir nėra motyvų, kuriais būtų atmestas šis ieškinio reikalavimas bei jo pagrįstumą patvirtinantys pateikti rašytiniai įrodymai.

13.5.                      Ieškiniu įrodyta, kad atsakovės institucijos nuo 2016 iki 2020 metų pabaigos skelbė viešai informaciją apie Jonavos rajono PK fakso numerį 8 700 63 302, tačiau 2019 m. spalio 24 d. pateikus ir įteikus faksu prašymą nurodytu fakso numeriu atsakymas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo gautas.

13.6.                      Atsakovės Lietuvos Respublikos migracijos departamentas ir Kauno apskrities VPK, administraciniai teismai organizuotai instancine tvarka pareiškė ir nustatė, kad atsakovo Lietuvos Respublikos teritorijoje ketverius metus viešai skelbta informacija apie Jonavos rajono PK fakso numerį 8 700 63 302 yra neteisinga, nes fakso numeris neva buvo kitas –8 349 59 453 ir Jonavos rajono PK ieškovo siųsto prašymo faksu numeriu 8 700 63 302 negalėjo gauti. 

13.7.                      Sprendime nėra argumentų, kuriais būtų atmesti pateikti rašytinai įrodymai. Taip pat be jokių konkrečių argumentų daroma išvada, jog ieškovas neįrodė neteisėtų valstybinių institucijų veiksmų, todėl žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis, o reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

13.8.                      2020 m. balandžio 4 d. skundas, 2020 m. gegužės 27 d. nutartis, 2020 m. rugpjūčio 5 d.  nutartis, 2020 m. rugpjūčio 5 d. skundas, 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartis, 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis, 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis vienareikšmiai patvirtina neteisėtus migracijos departamento, civilinės metrikacijos skyriaus ir atsakovės Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administracinių teismų neteisėtai organizuotus veiksmus.

13.9.                      Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartis patvirtina neteisėtus migracijos departamento, civilinės metrikacijos skyriaus, administracinių teismų neteisėtus veiksmus skleidžiant melagingą informaciją dėl ieškovo tautybės patikslinimo Lietuvos gyventojų registre kreiptis į CMS, tačiau argumentų, kuriais atmesta ši įsiteisėjusi nutartis, skundžiamame sprendime nėra.

14.       Atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo atmesti apeliacinį skundą ir sprendimą palikti nepakeistą; skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

14.1.                      Apeliantas vartoja sąvokas, kurios neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Apeliantas, žinodamas apie pasekmes, kurias sukelia vulgarizmų naudojimas procesiniuose dokumentuose, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl atsakovė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo apeliantui taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes.

14.2.                      Apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad žala jam kilo dėl teismų sprendimų, kuriais buvo atsisakyta patikslinti jo tautybę iš (duomenys neskelbtini). Apeliantas abstrakčiai nurodo, kad buvo netinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su jo tautybės patikslinimu Lietuvos gyventojų registre, Lietuvos Respublikos paso išdavimu. Į bylą apeliantas pateikė teismų sprendimus, įvairių institucijų atsakymus į jo paklausimus. Kaip matyti iš sprendimo, teismas įvertino pateiktus įrodymus ir pagrįstai nurodė, kad teismų sprendimai yra įsiteisėję, institucijų atsakymai nepripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, o apeliantas, reikalaudamas atlyginti žalą, remiasi subjektyvia nuomone nepateikdamas įrodymų. Nėra įrodytos sąlygos, kurios būtinos kilti valstybės civilinei atsakomybei.

14.3.                      Apeliantas nesilaiko apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų – tinkamai nesuformulavo skundo pagrindo, nurodė aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje. Apeliantas skunde remiasi baudžiamąja byla Nr. 1-64/99, apie kurią ieškinyje nebuvo minima. Taip pat apeliantas nepagrindžia pateiktų argumentų įrodymais, o tik pareiškia subjektyvią nuomonę dėl įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (išspręstos bylos) galią – nebegalima kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

14.4.                      Apeliantas, deklaratyviai nurodydamas, kad pažeisti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktai, šią aplinkybę įrodinėja iš naujo vertindamas jau nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tai reiškia res judicata principo pažeidimą, o tuo pačiu ir apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo esmės

17.       Ieškovo ieškinyje suformuluoti du savarankiški reikalavimai – reikalavimas atlyginti valstybės institucijų neteisėtais veiksmais ieškovo patirtą žalą ir reikalavimas dėl įpareigojimo suteikti informaciją (nurodyti, kokiai institucijai 2019 m. priklausė fakso Nr. 8 700 63 302). Pirmosios instancijos teismas abu ieškinio reikalavimus atmetė. Apeliaciniame skunde ieškovas kvestionuoja teismo išvadas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, neturi pagrindo sutikti su apeliantu.

18.       Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

19.       CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

20.       Įrodinėdamas valstybės civilinę atsakomybę ieškovas nurodo, jog neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu atliko Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai, Migracijos departamentas, Kauno apskrities VPK ir Jonavos rajono PK.

21.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, susijusios su galbūt neteisėtais Kauno apskrities VPK ir Jonavos rajono PK veiksmais jau buvo nagrinėtos Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr.  I2-4137-402/2020. Šioje byloje teismas nustatė, kad Jonavos PK pareiškėjo (ieškovo) fakso numeriu 8 700 63 302 išsiųsto 2019 m. spalio 24 d. prašymo negalėjo gauti, nes prašymas buvo siųstas neteisingu fakso numeriu, todėl Jonavos PK savo veiksmais ar neveikimu nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, išsiuntęs 2019 m. spalio 24 d. prašymą faksu ir nesulaukdamas atsakymo, nesidomėjo savo prašymo nagrinėjimo eiga. Pareiškėjas galėjo kreiptis telefonu ir gauti atsakymą dėl jo prašymo nagrinėjimo eigos arba informaciją, kad siųstas faksu prašymas nebuvo gautas, tačiau nesiėmė jokių priemonių šioms aplinkybėms patikrinti. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo pranešta apie jo 2019 m. gruodžio 27 d. skundo persiuntimą nagrinėti kompetentingam viešojo administravimo subjektui, t. y. buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 14 straipsnio 8 dalies nuostatos. Visgi teismo vertinimu, minėti procedūriniai pažeidimai yra neesminiai, nesudarantys pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais ir tenkinti pareiškėjo skundą. Teismas nenustatė ir kitų minėtų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir ieškovo apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2021 m. liepos 28 d. nutartyje papildomai nurodė, kad įvertinęs pažeidimo pobūdį teismas padarė teisingą išvadą, jog tai nėra esminis pažeidimas, sudarantis pagrindą atsakovės veiksmus pripažinti neteisėtais ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pagrįstai teismas nenustatė jokių Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų (teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikė pareiškėjui atsakymą). Taigi, šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris ginčo šalims turi res judicata galią, jau buvo išnagrinėti ieškovo ieškinyje nurodyti aptartų institucijų veiksmai ir nenustatyta esminių valstybės institucijų neteisėtų veiksmų neturtinės žalos priteisimo kontekste.

22.       Vertinant apelianto argumentus, susijusius su ginču dėl Migracijos departamento Kauno skyriaus paskleista tariamai melaginga informacija apie tautybės patikslinimą, pažymėtina, kad ieškovas nenurodo konkrečių neteisėtų šios valstybės institucijos veiksmų, tačiau iš ieškinio turinio matyti, jog tokiais veiksmais ieškovas laiko Migracijos departamento pasiūlymą kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių, kad gyventojų registre būtų pakeisti duomenys apie jo tautybę. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 128 punkte įtvirtinta, kai civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas asmens, kuriam jis sudarytas, arba suinteresuoto asmens prašymu, šis asmuo civilinės metrikacijos įstaigai turi pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas. Civilinės metrikacijos įstaiga dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių civilinės būklės akto įrašas keičiamas, taisomas ar papildomas, jeigu asmuo negali jų pateikti, gauna iš kitos civilinės metrikacijos įstaigos ar archyvo. Ieškovas, gavęs Migracijos departamento Kauno skyriaus pasiūlymą, kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių, kuris 2020 m. balandžio 9 d. pateikė išvadą Nr. 6M-8/2020. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamento Kauno skyrius, pateikdamas informaciją ieškovui, jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tokie veiksmai nenustatyti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. I2-4137-402/2020.

23.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra pateikęs ieškinį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, kuriame prašoma: 1) pripažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020 neteisėta; 2) pripažinti neteisėtais Lietuvos VĮ Registrų centro 2020 m. gruodžio 29 d. ir 2021 m. sausio 22 d. raštus, Lietuvos teisingumo ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. /1.2311z/-7R-1272, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 3R-331; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą patikslinti ieškovo tautybę iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos gyventojų registre; sprendimą įvykdyti pavesti Lietuvos gyventojų registro valdytojui Lietuvos teisingumo ministerijai; 4) panaikinti suklastotus ir parduotus atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų ieškovui, ieškovo velioniui seneliui ir tėvui išduotus gimimo liudijimus; 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 3 000 000 Eur padarytos ir 1 000 000 Eur patirtos žalos atlyginimą, iš viso – 4 000 000 Eur. Ieškinys yra priimtas ir nagrinėjamas teisme. Taigi nurodytoje byloje teismas nagrinės galbūt neteisėtus kitų valstybės institucijų veiksmus.

24.       Vertinant galbūt neteisėtus teisėjo ar teismo veiksmus, pažymėtina, kad CK 6.272 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta deliktinė atsakomybė ir nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę, baudžiamąją ar administracinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo (teisėjo) neteisėtus veiksmus, kaltę, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

25.       Nors ieškovas konkrečiai ieškinyje neįvardino, tačiau iš ieškinio turinio galima daryti išvadą, kad ieškovas neteisėtus teismo (teisėjų) veiksmus kildina iš skundo dėl Migracijos departamento Kauno skyriaus veiksmų nepriėmimo. Teisėjų kolegija, apibrėždama bylos nagrinėjimo ribas ir bylos nagrinėjimo dalyką, akcentuoja, kad ieškovas šiuo konkrečiu atveju turėjo įrodyti, o bylą nagrinėjęs teismas – įvertinti, ar teisėjai (teismai), priimdami procesinius sprendimus dėl ieškovo ieškinio (skundo) nepriėmimo, elgėsi (ne)teisėtai.

26.       Kasacinis teismas, aiškindamas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, yra nurodęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai taikytina ir sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies normas.

27.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo procesinių dokumentų turinį, sprendžia, kad vienintelis ieškinio ir apeliacinio skundo argumentas, susijęs su teismo (teisėjų) civilinės atsakomybės pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalies taikymu, yra tas, jog ieškinius, ieškovo teigimu, ne kartą nepagrįstai buvo atsisakyta priimti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

28.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės matyti, kad ieškovas ne kartą tiek bendrosios kompetencijos teismams, tiek administraciniams teismas teikė skundus bei ieškinius, susijusius su ieškovo tautybės tikslinimu, tačiau šiuos procesinius dokumentus dėl įvairių priežasčių buvo atsisakyta priimti. Pažymėtina, kad ieškovas naudojosi ir instancine procesinių sprendimų kontrolės sistema ir dėl nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti skundus / ieškinius teikė skundus aukštesnės instancijos teismams, kurie nenustatė apelianto nurodytų proceso teisės normų pažeidimo (išskyrus Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-2683-490/2023, kuri dar neišnagrinėta). 

29.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). 

30.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir detaliai aprašė kiekvieną atvejį, kuomet ieškovo procesiniai dokumentai nebuvo priimti ir nenustatė teismų (teisėjų) neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria, apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, paneigiančių minėtas teismo išvadas. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė teisėjo (teismo), taip pat ir kitų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų nagrinėjant jo prašymą dėl tautybės patikslinimo, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas pagrįstai.

31.       Visiškai nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi neva buvo patvirtinti neteisėti Migracijos departamento, CMS, administracinių teismų veiksmai, o pirmosios instancijos teismas šią nutartį ignoravo. Pažymėtina, kad minėtoje byloje (apelianto nurodytoje nutartyje) buvo sprendžiamas tik ieškovo skundo priėmimo klausimas. Nustačius, kad ieškovas nesilaikė išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos bei esant kitiems pagrindams, skundą buvo atsisakyta priimti. Taigi civilinė byla pagal ieškovo skundą pradėta nebuvo, juo labiau nebuvo nustatinėjami konkretūs neteisėti valstybės institucijų ar jų darbuotojų veiksmai.

32.       Nenustačius valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Visgi, papildomai pažymėtina, kad civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Pabrėžtina, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t. y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t. y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

33.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

34.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų ieškovas teismui nepateikė: ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, jog jam būtų kilusi reali žala ar kokios nors nepataisomos pasekmės ir kad šios pasekmės būtų kilusios dėl konkrečių atsakovės institucijų neteisėtų veiksmų. Taigi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą.

35.       Ieškovas ieškinyje papildomai reiškė prašymą dėl informacijos pateikimo ir prašė įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką pateikti teisingą informaciją, kokiai Lietuvos institucijai priklausė 2019 m. spalio 24 d. prašymo siuntimo ir gavimo faksu metu fakso Nr. 8 700 63 302. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad šį ieškovo reikalavimą tenkinti nėra pagrindo ir teisėjų kolegija tam iš esmės pritaria.

36.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje ieškovas neįrodė, kokias konkrečias teisines pasekmes sukeltų informacijos apie kontaktinės informacijos (8 700 63302), paskelbtos 2016 metais, ir kuri nebebuvo aktuali 2019 m. spalio – gruodžio mėnesiais, o juo labiau šios bylos nagrinėjimo metu, gavimas. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieškovo patikslinti šio ieškinio reikalavimo, jeigu laikė tai būtina, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Bylose dėl žalos atlyginimo teismo vaidmuo nėra aktyvus, teismas neturi pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymų. Ieškovas neteikia informacijos, kad aktyvų teismo vaidmenį įrodinėjimo procese šiuo atveju lemtų viešojo intereso apsauga, todėl būtent ieškovui teko pareiga tinkamai suformuluoti ir pagrįsti ieškinio dalyką ir pagrindą. Šiuo atveju aplinkybių, kokias konkrečias teisines pasekmes sukeltų prašomos informacijos gavimas, ieškovas nenurodo ir apeliaciniame skunde.

37.       Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog 2019 m. spalio mėnesį ieškovo nurodomas fakso numeris apskritai priklausė kokiai nors valstybės institucijai ar juo labiau buvo veikiantis. Be to, ieškovas nepateikė duomenų, kad su atitinkamais prašymais nurodyti fakso numerio priklausomybę jis būtų kreipęsis į ryšio paslaugų tiekėjus, o pastarieji būtų atsisakę ieškovui suteikti šią informaciją. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl informacijos pateikimo taip pat atmestas pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

38.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                            Antanas Rudzinskas

                                                                                                                     Alma Urbanavičienė