Civilinė byla Nr. e2-150-287/2022

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00464-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.13.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 11 d.

Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,

sekretoriaujant Linai Graužinienei,

dalyvaujant:

pareiškėjui M. G. ir jo atstovei advokato padėjėjai Doloresai Sitnikienei,

atsakovės S. M. kuratoriui advokatui Daliui Vaičiuliui,

išvadą duodančios institucijos atstovei Eglei Koskutei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei S. M., dalyvaujant institucijai duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyriui, dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Teismas

n u s t a t ė :

M. G. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus su ieškiniu, kuriuo jis prašo pakeisti nepilnamečio A. M. pavardę „M.“ į pavardę „G.“ be jo motinos S. M. sutikimo bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jis susilaukė sūnaus A. M., registruoto Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), apie gimimą metrikų knygoje įrašyta 2019 m. liepos 8 d., kurio motina yra atsakovė. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9950-287/2020, buvo nustatyta A. M. gyvenamoji vieta su tėvu M. G. ir iš atsakovės S. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. M. kas mėnesį po 160 Eur periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Gimimo įraše jo sūnaus A. pavardė yra nurodyta „M.“. Atsakovė nedalyvauja sūnaus A. gyvenime. Vaikui visiškai nesiejant savęs su „M.“ šeima, tikslinga pakeisti „M.“ pavardę į „G.“, tačiau atsakovė šiuo klausimu atsisako bendrauti ir nesutinka geranoriškai duoti sutikimą, kad nepilnamečio sūnaus A. pavardė „M.“ būtų pakeista į „G.“ pavardę. Atsakovė su sūnumi A. nepalaiko jokių ryšių, nesidomi jo auklėjimu, sveikatos būkle, lavinimusi, raida, pasiekimais ir nemoka priteisto išlaikymo. Atsakovės su jos sūnumi A. niekada nesiejo socialinis, emocinis ar dvasinis ryšys paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu. Priešingai, vaiką ir motiną sieja tik teisinis ryšys. A. teisė į jam saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu buvo ir yra užtikrinama tik ieškovo ir jo žmonos S. G. bendromis pastangomis. Ir tai yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio sūnaus pavardę į ieškovo tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „G.“ šeimos nariu. Mano, kad sūnui, kuris visiškai nepažįsta savo mamos, pavardės pakeitimas į jo tėvo turimą pavardę „G.“, nesukels jam neigiamų padarinių. Pažymi, kad ieškinio patenkinimas ir leidimas be motinos sutikimo pakeisti vaiko pavardę, netrukdys vaiko biologinei motinai siekti apsaugoti šią savo vaiko teisę, tai yra, teisę ateityje sužinoti, kad vaikas yra kilęs ir iš „M.“ giminės, nes jo biologinė motina yra S. M.. Šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad vaiko identiškumas yra sietinas su „M.“ šeima ar gimine, nes jų sūnus A. nei su savo biologine mama, nei su jos giminaičiais nepalaiko jokio ryšio.

Ieškovas M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė nė karto nebuvo atvažiavusi aplankyti vaiko. Jis prašė jos gražiuoju, kad ji atvažiuotų pakeisti vaiko pavardės, tačiau ji vis sakydavo, kad neturi laiko. Jau apie pusę metų iš atsakovės nesulaukia jokių žinių. Sūnus A. M. pas jį auga nuo 3-4 mėnesių, kai jis jį pasiėmė iš ligoninės. Dabar vaikui 2,5 metų. Motina visą šį laiką nėra jo mačiusi. Sūnus dabar turi motinos buvusio vyro pavardę ir ši pavardė su jo sūnumi niekaip nesusijusi. Nori be vaiko motinos sutikimo pakeisti pavardę „M.“ į „G.“.

Atsakovei S. M. procesinių dokumentų įteikti nepavyko, todėl ieškovo M. G. prašymu Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsakovei S. M. buvo paskirtas kuratorius advokatas Dalius Vaičiulis.

Atsakovės S. M. kuratorius Dalius Vaičiulis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovės S. M. kuratorius Dalius Vaičiulis teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo teismo vertinti ieškinį, atsižvelgiant į vaiko interesą, ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad institucijos nuomone visos žinomos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio A. M. pavardę į tėvo, tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu G. šeimos nariu. Institucijos turimais duomenimis, vaikas kartu su tėvu M. G. gyvena nuo 2019 m. lapkričio pabaigos, o atsakovė S. M. yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, vaiku nesidomi ir neteikia vaikui išlaikymo. Atsakovė su sūnumi A. M. nepalaiko jokių ryšių, tarp atsakovės ir jos sūnaus nėra susiformavęs artimas emocinis ryšys, atsakovė niekada aktyviai nedalyvavo sūnaus auklėjime ir neprisidėjo prie jo išlaikymo. Vaikas gyvena tėvo M. G. šeimoje. Be to, pagal susiformavusius papročius vaikai paprastai turi savo tėvo pavardę, kai tėvas yra žinomas. Kadangi motinos pavardė bus įrašyta vaiko gimimo įraše, vaikas savaime žinos, kas yra jo biologinė motina, todėl vaiko identiškumas nebus pažeistas. Atsižvelgdama į turimą informaciją, institucija daro išvadą, jog pavardės pakeitimu bus apginti išimtinai nepilnamečio vaiko interesai, nes šeimoje yra svarbūs A. M. interesai turėti tokią pavardę, kaip visos jo šeimos, niekuo neišsiskirti nuo jį supančių ir juo besirūpinančių asmenų.

Institucijos duodančios išvadą atstovė Eglė Koskutė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovo ieškinį, nes vaiko pavardės pakeitimas į „G.“ atitinka geriausius vaiko interesus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas visiškai.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Formuojama teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-208; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklių) III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama, jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę ar esant kitoms šio skyriaus 12 punkte numatytoms sąlygoms ar registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą. Pagal Taisyklių 25 punktą, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovės sutikimo dėl šalių nepilnamečio vaiko pavardės keitimo negali gauti, nes jam nėra žinoma jos buvimo vieta, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, spręstinas klausimas dėl vaiko pavardės keitimo, nesant atsakovės sutikimo. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei teismų praktika, klausimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo spręstinas įvertinus, ar tai atitinka geriausius vaiko interesus.

Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė neįgyvendina motinos pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, su vaiku nebendrauja, tarpusavio ryšio su vaiku nepalaiko, paskutinį kartą vaiką matė 2019 m., tai yra, po jo gimimo, kol kartu su vaiku buvo ligoninėje. Byloje duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nėra pateikta. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, teismui nepavykus jai įteikti procesinių dokumentų, jai buvo paskirtas kuratorius. Šalių nepilnametis vaikas beveik nuo pat gimimo gyvena su ieškovu ir jo sutuoktine, juos vadina savo šeima, save identifikuoja kaip šios šeimos narį. Šiuo metu vaikas turi pavardę M., tačiau, kaip nurodė ieškovas, su M. šeima šalių sūnaus nesieja jokie ryšiai. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, jog vaiko pavardės keitimas į tėvo pavardę atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, tuo labiau, kad pagal susiklosčiusias tradicijas vaikams dažniausiai suteikiamos jų tėvų pavardės, o šiuo atveju nepilnamečio A. M. tėvo pavardė yra G.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, darytina išvada, jog ieškovo (tėvo) pavardės turėjimas atitiktų geriausius vaiko interesus, todėl ieškovo ieškinys dėl leidimo pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę be motinos sutikimo tenkintinas ir A. M. pavardė M., keistina į G. (CPK 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, 3.167 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas M. G. šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-1131-4064 atleistas 100 procentų nuo visų bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, todėl iš atsakovės S. M. į valstybės biudžetą priteistina 75 Eur žyminio mokesčio, 15,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 282,97 Eur už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.167 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti nepilnamečio vaiko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimą pavardę – Ma., į jo tėvo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę – G., be nepilnamečio vaiko motinos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 15,81 Eur (penkiolika eurų 81 centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 282,97 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 97 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Ne vėliau kaip kitą dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą civilinės metrikacijos įstaigai, sudariusiai civilinės būklės akto įrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja        Rima Razumienė