Civilinė byla Nr. e3K-3-65-381/2024

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00076-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.4.1.9

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. sausio 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Infes“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimą melaginga informacija bei tokio pripažinimo teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Eirta“ prašė:

2.1.                      panaikinti atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2023 m. balandžio 5 d. pranešimu įtvirtintą sprendimą, kuriuo panaikintas sprendimas dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo, kuriuo ieškovės pasiūlymas viešajame pirkime „Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus pastato rekonstravimo darbų, keičiant pastato paskirtį į gydymo, pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) pripažintas laimėtoju;

2.2.                      panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš Pirkimo procedūrų ir ieškovės pasiūlymo atmetimo Pirkimo sąlygų 3.3.3.4 punkto pagrindu;

2.3.                      panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą Pirkime (pranešimo Nr. 11499106), kuriuo, įvertinus tiekėjų pasiūlymus, trečiojo asmens UAB „Infes“ pasiūlymas įrašytas pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu, jis pripažintas laimėjusiu ir nuspręsta sudaryti su juo sutartį, o esant sudarytai su trečiuoju asmeniu UAB „Infes“ pirkimo sutarčiai – pripažinti ją niekine ir negaliojančia;

2.4.                      priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė (toliau – ir perkančioji organizacija) vykdė supaprastintą pirkimą, atvirą konkursą – Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus pastato rekonstravimo darbų, keičiant pastato paskirtį į gydymo, pirkimą.

4.       2023 m. sausio 4 d. ieškovė pateikė Pirkime pasiūlymą Nr. 17. Atsakovės viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi šį ieškovės pasiūlymą, nustatė, kad šis gali būti pripažintas laimėjusiu, ir 2023 m. sausio 12 d. pranešimu paprašė ieškovės pateikti pašalinimo pagrindų nebuvimą ir kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus.

5.       Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytas vienas iš tiekėjams keliamų kvalifikacijos reikalavimų – rangovas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų statybos darbų, kurių suma be PVM – ne mažesnė nei 1 200 000 Eur. Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti turėjo būti pateiktas pasiūlymo 6 priedas – per paskutinius 5 metus rangovo atliktų visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų statybos darbų sąrašas (toliau – ir Sąrašas) kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad darbų atlikimas ir galutinis darbų rezultatas buvo tinkami. 

6.       Ieškovė nurodė, kad kvalifikacijai pagrįsti 2023 m. sausio 17 d. ji pateikė atsakovei įvykdytų sutarčių sąrašą, nurodydama duomenis apie įvykdytas 19 sutarčių, jų bendra vertė be PVM – 4 026 569,34 Eur. 

7.       2023 m. sausio 20 d. pranešimu atsakovė informavo apie Pirkimo rezultatus. Pranešime nurodė, kad, įvertinus tiekėjų pateiktus pasiūlymus, sudaryta pasiūlymų eilė; pagal ją, laimėjusiu Pirkimą pripažintas ieškovės pasiūlymas.

8.       2023 m. vasario 10 d., gavusi vieno iš tiekėjų pretenziją, atsakovė panaikino 2023 m. sausio 20 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės nustatymo, o 2023 m. vasario 20 d. pranešimu nusprendė grįžti į kvalifikacijos nagrinėjimo ir pasiūlymų vertinimo stadiją bei ieškovės pasiūlymą vertinti iš naujo. Šiame pranešime atsakovė nurodė, kad Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti nedraudžiama remtis sutartimis, kurias rangovas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais; tačiau tokiu atveju yra vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai pagal nurodytą sutarties dalį, o ne visas sutarties objektas. Ieškovės įsitikinimu, tai patvirtina, kad tiekėjai neturėjo pareigos išskirti savo pačių atliktų darbų vertės.

9.       Ieškovė pažymėjo, kad, pakartotinai susipažinusi su ieškovės pasiūlymu ir pateiktais kvalifikacijos dokumentais bei viešai prieinama informacija (paviešintomis statybos darbų sutartimis), atsakovė nurodė, jog iš dalies nustatė, kad ieškovei galbūt užtenka atliktų statybos darbų sąraše nurodytų šių darbų vertės, kuri reikalinga tiekėjo kvalifikacijai pagal Pirkimo sąlygų 3.14.2 punktą pagrįsti. Tačiau, norėdama įsitikinti visiškai, atsakovė pareikalavo, kad ieškovė pateiktų pasiūlymo 6 priede nurodytų atliktų darbų aktus ir (ar) pažymas apie atliktų darbų vertes, kuriuose (kuriose) matytųsi atskirų darbų grupių ar suteiktų paslaugų galutinės vertės.

10.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. vasario 23 d. raštu Nr. 23/07 pateikė atsakovei prašytus atliktų darbų aktus ir (ar) pažymas apie atliktų darbų vertes. Gavusi šiuos dokumentus ir pakartotinai įvertinusi visų tiekėjų Pirkimui pateiktus pasiūlymus, atsakovė 2023 m. kovo 15 d. pranešimu informavo sudariusi pasiūlymų eilę; pagal ją, ieškovės pasiūlymas vėl pripažintas laimėjusiu Pirkimą.

11.       Vis dėlto 2023 m. balandžio 5 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad, išnagrinėjusi gautą kito tiekėjo pretenziją ir joje nurodytus argumentus, priėmė sprendimą dėl 2023 m. kovo 15 d. sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo, kuriuo ieškovės pasiūlymas pripažintas laimėtoju, panaikinimo. Pranešime atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktas pasiūlymas atmetamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto bei Pirkimo sąlygų 3.3.3.4 punkto pagrindu, t. y. nustačius, jog ieškovė pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. Šį sprendimą atsakovė motyvavo tuo, kad, ieškovei teikiant informaciją apie atliktų statybos darbų vertes, nebuvo išskaičiuota paslaugų vertės dalis bei kitų ūkio subjektų atliktų darbų vertės dalis, ši klaida padaryta keturiolikoje iš devyniolikos sutarčių, nurodytų atliktų statybos ir montavimo darbų sąraše. Atsakovė tokią Pirkime pateiktą informaciją laikė melaginga.

12.       Ieškovė tvirtino, kad jos Pirkime pateikta informacija, kuria ji grindė atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nevertintina kaip melaginga VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

13.       Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte papildomai nurodyta pastaba, jog rangovui nedraudžiama remtis sutartimis, kurias rangovas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais; tačiau tokiu atveju bus vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai pagal nurodytą sutarties dalį, o ne visas sutarties objektas.

14.       Ieškovė laikė, kad iš šios Pirkimo sąlygos (pastabos) turinio darytina išvada, jog atitiktį Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui buvo galima pagrįsti ir sutartimis, kurias rangovas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais. Ieškovės įsitikinimu, tokiu atveju pati perkančioji organizacija vertina konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atliktų darbų pagal nurodytą konkrečią sutartį dalį, o ne visą sutarties objektą. Tiekėjai neturėjo pareigos išskirti savo pačių atliktų darbų vertės.

15.       Ieškovė teigė, kad ji, teikdama kvalifikaciją įrodančius dokumentus, rėmėsi būtent sutartimis, kurias vykdė kartu su kitais ūkio subjektais; taip pat pažymėjo, kad, atsakydama į atsakovės 2023 m. vasario 20 d. prašymą dėl kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų paaiškinimo, ji pateikė visą atsakovės reikalautą išsamią informaciją, t. y. įvykdytose sutartyse nurodytų statybos objektų atliktų darbų aktus ir (ar) pažymas apie atliktų darbų vertes, juose matosi atsakovės prašytos nurodyti atskirų darbų grupių ar suteiktų paslaugų galutinės vertės. Taigi ieškovė nenurodė atsakovei melagingos informacijos apie savo kvalifikaciją, o atsakovės įvardyta kaip klaidinga informacija tokia pripažinta tik dėl pačios atsakovės netinkamo Pirkimo sąlygų aiškinimo. Ieškovės pasiūlymas neatitiko keliamo formalaus reikalavimo iš esmės tik tuo aspektu, kad pagal Sąraše nurodytas įvykdytas sutartis nebuvo išskaičiuota suteiktų paslaugų vertės dalis, taip pat kitų ūkio subjektų atliktų statybos darbų vertės dalis. Tačiau pagal Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto pastabą, minėta, pati atsakovė prisiėmė pareigą ir atsakomybę už tiekėjų kvalifikacijos atitikties šiems reikalavimams įvertinimą, t. y. Pirkime dalyvaujančio ūkio subjekto atliktų statybos ir montavimo darbų dalies išskaičiavimą iš viso konkrečios sutarties objekto. Ieškovė pateikė visą būtiną informaciją, tačiau kita, nei galbūt atsakovė tikėjosi, forma (formatu). Vis dėlto vien tokia formali pateiktų duomenų formos neatitiktis negali būti pagrindas konstatuoti, kad ieškovė neatitinka Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto reikalavimo ar juo labiau kad pateikė melagingą informaciją apie savo kvalifikaciją. Pirkimui pateiktas įvykdytų sutarčių sąrašas ir jį pagrindžiantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė savo jėgomis yra atlikusi visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų statybos darbų, kurių vertė – ne mažesnė nei 1 200 000 Eur be PVM.

16.       Taigi ieškovė neturėjo būti šalinama iš Pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo. Jos pateikta informacija nebent galėjo būti laikoma klaidinga dėl pačios atsakovės klaidingai (neaiškiai) suformuluotų Pirkimo sąlygų (3.14.2 punkto pastabose nurodytų išlygų), todėl atsakovė turėjo prievolę imtis veiksmų abejonėms dėl ieškovės nurodytų įvykdytų sutarčių pašalinti, paprašyti, kad ieškovė pateiktų kvalifikaciją įrodančius trūkstamus dokumentus (sutartis, darbų atlikimo aktus, kt.), pagrindžiančius atliktų darbų vertes.

17.       Šiuo atveju atsakovė net du kartus vertino ieškovės atitiktį kvalifikacijos reikalavimui bei ją patvirtinančius dokumentus, t. y. atliktų darbų dalį pagal Sąraše nurodytas sutartis, ir abu kartus pripažino ieškovę laimėjusia Pirkimą. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo atsakovei net du kartus nekilo jokių klausimų ar abejonių dėl įvykdytų sutarčių (melagingumo požiūriu). Antrojo vertinimo metu atsakovei iš ieškovės 2023 m. vasario 23 d. pateikto pranešimo buvo žinoma apie tai, kad ieškovė Sąraše neišskaičiavo paslaugų vertės dalies bei kitų ūkio subjektų atliktų statybos darbų vertės dalies, tačiau atsakovė neprašė, jog ieškovė paaiškintų šias aplinkybes.

18.       Ieškovė nurodė, kad ji jokioje Pirkimo stadijoje neturėjo tikslo sutartis, įvykdytas kartu su subrangovais, pateikti kaip įvykdytas vien tik savo jėgomis. Priešingai, ji iš karto (paklausus atsakovei) nurodė, kad jos pateiktoje informacijoje apie įvykdytas sutartis (Sąraše) nėra išskaičiuota paslaugų vertės dalis, taip pat kitų ūkio subjektų atliktų statybos darbų dalis. Taigi tai, kad šalys iš pradžių vienodai suprato Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytą reikalavimą, tačiau vėlesnėje Pirkimo stadijoje atsakovė be jokio paaiškinimo, tik gavusi antrąją kito dalyvio (trečiojo asmens UAB „Infes“) pretenziją, savo poziciją šiuo klausimu iš esmės pakeitė, reiškia ne ką kita kaip tai, jog atitinkami Pirkimo sąlygų reikalavimai yra akivaizdžiai netikslūs.

19.       Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčijamą sprendimą atsakovė grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 suformuota praktika dėl tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos; kartu nurodė, jog šios kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 pateikti kasacinio teismo išaiškinimai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl atsakovė nepagrįstai jais vadovavosi priimdama ginčijamą sprendimą.

20.       Be to, ieškovė teigė, kad pakartotinis tiekėjų pasiūlymų vertinimas buvo atliktas neteisėtai. Atsakovė Pirkimo vykdymo metu neleistinai pakeitė savo poziciją dėl Pirkimo sąlygų (jų 3.14.2 punkte nustatyto reikalavimo) aiškinimo ir neturėdama pagrindo iš naujo pakartotinai nagrinėjo bei vertino trečiojo asmens UAB „Infes“ 2023 m. vasario 2 d. pretenzijoje nurodytus argumentus, todėl nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą ir pašalino ją iš Pirkimo. Trečiojo asmens UAB „Infes“ tiek 2023 m. vasario 2 d., tiek ir 2023 m. vasario 22 d. pretenzijos buvo pateiktos tuo pačiu pagrindu, todėl atsakovei nebuvo pagrindo iš naujo pakartotinai nagrinėti ir vertinti trečiojo asmens pretenzijose nurodytų iš esmės tų pačių motyvų bei argumentų dėl ieškovės tariamai pateiktos melagingos informacijos.

21.       Ieškovė dublike taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ji, gavusi iš atsakovės tam tikrus dokumentus, pastebėjo, jog, pašalinus iš Pirkimo ieškovę, laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB „Infes“ neįvykdė pareigos pasiūlyme nurodyti pasitelkiamus subtiekėjus (kvazisubtiekėjus). Pirkimui pateiktame pasiūlyme šis tiekėjas nenurodė, kad naudosis subtiekėjų (kvazisubtiekėjų) pajėgumais ir remsis jų kvalifikacija, tačiau, grįsdamas savo kvalifikaciją, pateikė specialistų, kurie nėra jo darbuotojai ir nebuvo išviešinti jo pateiktame pasiūlyme, kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. Tokiu būdu trečiasis asmuo patvirtino, kad jis pats savarankiškai neatitinka Pirkimo sąlygų 3.14 punkte nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Tokiu atveju, aiškinant Pirkimo sąlygas vienodai visų Pirkimo dalyvių atžvilgiu, laikytina, kad trečiasis asmuo kvalifikacijai pagrįsti taip pat pateikė melagingą informaciją apie galutinį atliktų darbų rezultatą. Ieškovė dėl šios trečiojo asmens neatitikties Pirkimo sąlygoms pateikė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė 2023 m. gegužės 19 d. pranešimu ieškovės pretenziją atmetė. Ieškovė teigė, kad atsakovė, jeigu laikytųsi lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, nustačiusi, jog trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją, neturėtų pagrindo vertinti, ar kiti šio tiekėjo pateikti kvalifikaciją įrodantys duomenys yra pakankami atitikčiai kvalifikacijos reikalavimams pagrįsti.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

 

22.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. birželio 21 d. sprendimu atmetė ieškinį, išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. 

23.       Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė:

23.1.                       2022 m. gruodžio 14 d. atsakovė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė apie supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomą Pirkimą.

23.2.                       Pasiūlymus atsakovės vykdytam Pirkimui pateikė keturi tiekėjai – ieškovė UAB „Eirta“, trečiasis asmuo UAB „Infes“ ir dar du dalyviai.

23.3.                       2023 m. sausio 20 d. atsakovė informavo visus Pirkimo dalyvius, kad Pirkimo laimėtoja pripažinta ieškovė.

23.4.                       2023 m. vasario 2 d. trečiasis asmuo pateikė atsakovei pretenziją (toliau – ir pirmoji pretenzija), joje prašė panaikinti sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo, atmesti ieškovės pasiūlymą ir įtraukti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

23.5.                       2023 m. vasario 10 d. atsakovė tenkino dalį pirmosios pretenzijos, panaikino 2023 m. sausio 20 d. sprendimą dėl laimėtojo ir grįžo į pasiūlymų vertinimo procedūrą.

23.6.                       2023 m. vasario 20 d. raštu atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama: pateikti pasiūlymo 6 priede nurodytų atliktų darbų aktus ir (ar) pažymas apie atliktų darbų vertes, kuriuose (kuriose) matytųsi atskirų darbų grupių ar suteiktų paslaugų galutinės vertės.

23.7.                       2023 m. vasario 23 d. rašte ieškovė nurodė, kad kartu su pasiūlymu pateiktuose dokumentuose (Sąraše) buvo padaryta žmogiškoji klaida ir kad tik gavusi atsakovės raštą ieškovė šią klaidą pastebėjo; kartu, patikslindama informaciją, ieškovė pateikė dokumentus, t. y. atliktų darbų aktus ir statybos užbaigimo aktus.

23.8.                       2023 m. kovo 15 d. atsakovė informavo Pirkimo dalyvius, kad Pirkimo laimėtoja pripažinta ieškovė.

23.9.                       2023 m. kovo 15 d. trečiasis asmuo pateikė atsakovei prašymą susipažinti su ieškovės pasiūlymu, o 2023 m. kovo 22 d. – pretenziją (toliau – ir antroji pretenzija), joje prašė: panaikinti 2023 m. kovo 15 d. sprendimą dėl laimėtojo, atmesti ieškovės pasiūlymą ir įtraukti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, pateikti susipažinti visą informaciją, susijusią su ieškovės kvalifikacijos vertinimu, atsakovės ir ieškovės susirašinėjimo medžiagą bei protokolus.

23.10.                       2023 m. balandžio 5 d. atsakovė tenkino antrąją pretenziją ir panaikino 2023 m. kovo 15 d. sprendimą dėl laimėtojo.

23.11.                       2023 m. balandžio 5 d. atsakovė informavo ieškovę, kad ji Pirkime pateikė melagingą informaciją apie savo kvalifikaciją, todėl, vadovaujantis VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir Pirkimo sąlygų 3.3.3.4 punktu, ji buvo pašalinta iš Pirkimo procedūrų ir, vadovaujantis VPĮ 52 straipsniu, bus įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

23.12.                       2023 m. balandžio 13 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl jos pašalinimo iš Pirkimo.

23.13.                       2023 m. balandžio 20 d. atsakovė atmetė ieškovės pretenziją; nurodė, kad ieškovės kvalifikacijos vertinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės sutapo su aplinkybėmis, nagrinėtomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021, todėl turėjo precedento galią priimant skundžiamą 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą; Sąrašo 8 stulpelyje buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad rangovas šiame stulpelyje turi įrašyti tų atliktų statybos ir montavimo darbų vertę, kuriuos atliko pats, t. y. be subrangovų ar jungtinės veiklos sutarties partnerių pagalbos; ieškovė, būdama profesionali rangovė, teikdama Sąrašą, neišskaičiavo ne tik subrangovų atliktų darbų vertės, bet ir į statybos darbų apimtį įtraukė projektavimo darbų, energetinio naudingumo sertifikavimo paslaugų ar kitų paslaugų (darbų), kurios nėra laikomos statybos darbais, vertę ir tai padarė net keturiolikoje iš devyniolikos pateiktų sutarčių.

24.       Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovės ir trečiojo asmens argumentams, padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindą vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 suformuota praktika.

25.       Teismas sutiko su atsakove, kad antroji pretenzija nebuvo pakartotinė, todėl atsakovė, vykdydama Pirkimą, turėjo teisę ir pareigą ją nagrinėti, o nustačiusi, kad priimti sprendimai yra neteisėti, – juos panaikinti ir grįžti į prieš pažeidimą buvusią padėtį.

26.       Teismas pripažino, kad atsakovė neturėjo teisės dar kartą kreiptis į ieškovę ir prašyti pateikti papildomus paaiškinimus, nes šia teise jau naudojosi 2023 m. vasario 20 d. Antras atsakovės prašymas tikslinti kvalifikacijos duomenis būtų vertinamas kaip pažeidžiantis kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl tiekėjų teisės tikslinti pradinius kvalifikacijos duomenis ir tai daryti tik vieną kartą. Tai būtų lėmę akivaizdų lygiateisiškumo principo pažeidimą kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų atžvilgiu. Teismas taip pat sutiko su atsakovės argumentais, kad vien faktinė aplinkybė, jog atsakovė du kartus vertino ieškovės pasiūlymą, patvirtina, kad atsakovei buvo kilę abejonių dėl ieškovės pasiūlyme nurodytos informacijos ir jai patikslinti teiktų duomenų kvalifikavimo, todėl atsakovė privalėjo visiškai įsitikinti ir tą padarė gavusi trečiojo asmens antrąją pretenziją.

27.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovė privalėjo pakeisti savo sprendimą dėl ieškovės pripažinimo laimėtoja ir negalėjo sudaryti sutarties su tiekėja, kuri pagal Pirkimo sąlygų 3.3.3.4 punkto reikalavimus privalėjo būti pašalinta iš pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo.

28.       Teismas konstatavo, kad atsakovė 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą pašalinti ieškovę iš pirkimo priėmė teisėtai, nepažeisdama Pirkimo sąlygų 3.3.3.4 punkto ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų bei Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto nuostatų.

29.       Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte ir kitose Pirkimo sąlygose nenustatyta, jog atsakovė įsipareigojo išskaičiuoti viešajame pirkime dalyvaujančio ūkio subjekto statybos ir montavimo darbų dalį iš viso konkrečios sutarties objekto. Teismas pažymėjo, kad jeigu Pirkimo sąlygose tokia atsakovės pareiga ir būtų nustatyta, tai nepaneigtų ieškovės pareigos statybos darbų sąraše nurodyti teisingus faktus – subrangovų atliktų statybos darbų apimtį ir šių darbų apimties nedeklaruoti kaip ieškovės atliktų statybos darbų.

30.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė, teikdama Sąrašą, ne tik neišskaičiavo subrangovų atliktų darbų vertės, bet ir, būdama profesionali rangovė, į statybos darbų apimtį įtraukė projektavimo darbų, energetinio naudingumo sertifikavimo paslaugų ar kitų paslaugų ir darbų, kurie nėra laikomi statybos darbais, vertę. Šį Sąrašą ir jame nurodytą informaciją ieškovė patikslino tik po to, kai atsakovė gavo trečiojo asmens pirmąją pretenziją ir grįžo į pasiūlymų vertinimą. Atsakovei iki tol nebuvo žinoma apie ieškovės statybos darbų sąraše nurodytą daug didesnę, nei faktiškai jos pačios atlikti statybos darbai, apimtį ir vertę.

31.       Teismas pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos išvadai, kad visais atvejais turi būti vertinama būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atliktų darbų vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, tikslindama kvalifikacijos duomenis, neatskleidė, kokia yra ieškovės subrangovų (neišviešintų pasiūlyme) atliktų statybos darbų apimtis, kurią įsitraukė į savo atliktų statybos darbų apimtį. Tokiu būdu ieškovė pateikė melagingą informaciją apie savo pačios atliktų statybos darbų apimtį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai nusprendė, jog ieškovės su pasiūlymu ir pasiūlymo paaiškinimu pateikta informacija gali ir turi būti traktuojama kaip melaginga viešųjų pirkimų kontekste, nes pateikta nesilaikant atidaus ir rūpestingo tiekėjo standarto. Toks (didelis) nerūpestingumas yra vertinamas kaip melagingos informacijos pateikimas.

32.       Teismas ieškovės dubliko argumentus, susijusius su jos pretenzija dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties įvertinimo ir atsakovės priimtais sprendimais dėl ieškovės pretenzijos nepagrįstumo, vertino kaip nepatenkančius į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ieškovės kartu su pasiūlymu pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos ir dėl to ieškovei kilusių padarinių klausimas, tačiau nevertinama trečiojo asmens kvalifikacija. Ieškovė nurodytais dubliko argumentais kelia naujus klausimus, kurie nebuvo keliami ieškovės 2023 m. balandžio 13 d. pretenzijoje atsakovei, t. y. nesutampa pretenzijos dėl ieškovės pašalinimo iš Pirkimo ir ieškinio pagrindas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pripažino šiuos dubliko argumentus negalimais, neturinčiais teisinės reikšmės, todėl nenagrinėtinais.

33.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą, patikslino šį sprendimą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims paskirstymo klausimu, išsprendė bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą.

34.       Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nepagrįstai teigia, jog kvalifikacijos reikalavimuose nebuvo reikalaujama nurodyti informacijos apie individualų tiekėjo indėlį vykdant sutartis, atitinkamai tiekėjai neturėjo pareigos išskirti savo pačių atliktų darbų vertės Sąraše. Pirkimo sąlygų 6 priede, t. y. Rangovo ir pasiūlyme nurodytų ūkio subjektų grupės narių atliktų statybos ir montavimo darbų sąraše, kuris tiekėjų turėjo būti užlipdomas ir pasirašomas, aiškiai nurodytas tekstas „Pateikiame per paskutinius 5 (penkerius) metus mūsų jėgomis atliktų statybos ir montavimo darbų sąrašą“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, būdama sąžininga ir pakankamai rūpestinga, iš Pirkimo sąlygų, o būtent jų 3.14.2 punkto antrosios pastabos, kad bus vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto atlikti darbai pagal nurodytą sutarties dalį, taip pat Pirkimo sąlygų 6 priede nurodyto teksto turėjo ir galėjo suprasti, jog, siekdama įrodyti atitiktį Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, Pirkimo sąlygų 6 priedo lentelėje turėjo nurodyti (išskirti) tik savo jėgomis atliktų darbų apimtį.

35.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad, lingvistiškai aiškinant Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto turinį, matyti, jog jame neįtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga išskaičiuoti kitų ūkio subjektų darbų dalį iš statybos darbų sąraše tiekėjo nurodytų statybos darbų apimties. 

36.       Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad vykdydama Pirkimą atsakovė pakeitė Pirkimo sąlygas (jų turinio aiškinimą). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė visiems tiekėjams ar ieškovei būtų pateikusi aiškinimą, jog tiekėjai neprivalo išskirti darbų, kuriuos jie atliko patys, vertės, tačiau vėliau tokį aiškinimą būtų pakeitusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pozicijos nenuoseklumas yra susijęs su tuo, kaip ji įvertino ieškovės pasiūlyme pateiktos informacijos klaidingumą (pripažintina ji melaginga ar ne), bet ne su tuo, kaip atsakovė aiškino Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto nuostatas. Atsakovės pozicija, kad tiekėjai statybos darbų sąraše turėjo pateikti tik savo jėgomis atliktų darbų apimtį, Pirkimo vykdymo metu nesikeitė.

37.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė neginčija, jog, teikdama pasiūlymą Pirkime, ji neišskyrė subrangovų atliktų darbų apimčių, be to, į statybos darbų sąrašą įtraukė ir ne statybos darbų apimtis. Tai matyti ir iš byloje pateikto ieškovės pasiūlymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės pateikta informacija neatitiko tikrosios informacijos. Atsižvelgdamas į tai ir remdamasis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė Pirkimo procese nesiėmė visų viešųjų pirkimų organizavimo principus atitinkančių priemonių viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti, o teikdama informaciją nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

38.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė 2023 m. vasario 23 d. paaiškinime atsakovei nurodė, jog, būdama nuolatinė viešųjų pirkimų dalyvė, savo užsakovų prašo išduodamose pažymose nurodyti atliktų darbų vertę, neįvardijant atliktų darbų ar paslaugų sudėties, ir tokias pažymas teikia perkančiosioms organizacijoms kaip įrodymus, pagrindžiančius savo pačios atliktų statybos darbų apimtį. Šiame paaiškinime ieškovė taip pat nurodė, kad subrangovų atliktų darbų neišskyrė dėl žmogiškosios klaidos. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ieškovės paaiškinimai leidžia ieškovės veiksmus kvalifikuoti kaip didelį nerūpestingumą tiek renkant dokumentus pasiūlymui Pirkime pagrįsti, tiek šį pasiūlymą teikiant. Taigi, ieškovės pasiūlyme ir jo prieduose pateikta informacija sudaro pagrindą pripažinti ieškovę pateikusia melagingą informaciją VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir Pirkimo sąlygų 3.3.3.4 punkto taikymo prasme.

39.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021, nes, teismo vertinimu, civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 nagrinėta faktinė situacija esminiais aspektais sutampa (yra labai panaši) su šioje byloje susiklosčiusia situacija. Ieškovės nurodyti nagrinėjamo ginčo skirtumai nuo kasacinio teismo nagrinėtos bylos (pavyzdžiui, kad šiuo atveju ieškovė klaidingos informacijos neteikė du kartus arba kad Pirkimo sąlygose buvo nustatyta galimybė atitiktį kvalifikacijos reikalavimui grįsti ir tokiomis sutartimis, kurias rangovas vykdė ne vienas) nėra esminiai. 

40.       Pasisakydamas dėl teismo pareigos ex officio (pagal pareigas) išnagrinėti atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo trečiojo asmens UAB „Infes“ pasiūlymas įrašytas pasiūlymų eilėje pirmuoju numeriu, jis pripažintas laimėjusiu ir nuspręsta su trečiuoju asmeniu sudaryti sutartį, teisėtumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė, ieškinyje prašydama panaikinti šį atsakovės sprendimą, nenurodė jokių savarankiškų šio sprendimo panaikinimo pagrindų. Teismo vertinimu, ieškovė šį reikalavimą pareiškė kaip išvestinį, t. y. tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ginčijamas atsakovės 2023 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl ieškovės pašalinimo iš Pirkimo yra neteisėtas, turėtų būti panaikintas ir atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo teisėtumo vertinimas nepateko į ieškovės keliamo ginčo ribas. Pagal VPĮ 101–103 straipsniuose, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXI1 skyriuje nustatytą viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo tvarką, ieškovė, nesutikdama su atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimu ir atsakovei atmetus ieškovės pretenziją, turėjo teisę pareikšti teismui ieškinį, grindžiamą savarankiškais atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo negaliojimo pagrindais, o toks ieškinys turėjo sutapti su pretenzijoje nurodytais argumentais. Ieškovė nepateikė naujo ieškinio dėl atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo panaikinimo, taip pat nagrinėjamoje byloje nereiškė prašymo dėl ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo, tačiau savarankiškus argumentus dėl atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo teisėtumo įtraukė į dubliką.

41.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės pripažino, jog klausimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo ji kėlė nesilaikydama CPK 4233 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tačiau ieškovė mano, kad teismas turėjo pareigą ex officio įvertinti atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo teisėtumą.

42.       Atmesdamas šiuos ieškovės argumentus, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl aktyvaus teismo vaidmens viešųjų pirkimų bylose (jos ribojimo perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė dublike tariamai atliktą skirtingą ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymų įvertinimą grindė tuo, jog trečiasis asmuo pasiūlyme nenurodė, kad naudosis subtiekėjų (kvazisubtiekėjų) pajėgumais ir remsis jų kvalifikacija, tačiau, pateikdamas kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, pateikė specialistų, kurie nėra jo darbuotojai ir kurie nebuvo išviešinti jo pasiūlyme, dokumentus. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad iš atsakovės 2023 m. gegužės 19 d. rašte dėl pretenzijos atmetimo išdėstytų argumentų matyti, jog trečiasis asmuo pasiūlyme pateikė informaciją apie pasitelkiamus kvazisubtiekėjus, o tai, kad jis nenurodė šios informacijos pasiūlymo formoje, nepakeičia kvazisubtiekėjų išviešinimo fakto. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmų galimas neteisėtumas nebuvo akivaizdus, šiam klausimui išspręsti teismui būtų reikėję papildomai išsiaiškinti Pirkimo sąlygų turinį, trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo aplinkybes, tai, kokie konkretūs duomenys dėl kvazisubtiekėjų buvo išviešinti, ir pan. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, ex officio neatlikęs atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo teisėtumo įvertinimo, nepažeidė aktyvaus teismo vaidmens.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

43.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Eirta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

43.1.                       Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl viešojo pirkimo sąlygų neaiškumų aiškinimo iš tiekėjo pozicijos (tiekėjo naudai), draudimo tiekėjui taikyti pirkimo sąlygose iš anksto aiškiai ir tiksliai neišviešintus reikalavimus ir dėl jų atmesti tiekėjo pasiūlymą, o jeigu tokie reikalavimai kiltų iš pirkimo sąlygose tinkamai iš anksto neišviešintų specialiųjų teisės aktų reikalavimų, – būtinybės sudaryti tiekėjui galimybę ištaisyti savo pasiūlymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2022; kt.). Tai lėmė nepagrįstą teismų išvadą, kad Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą ieškovė turėjo suprasti kaip reikalavimą būti atlikus išimtinai statybos darbus ir būti juos atlikus savo jėgomis. Atitinkamai teismai klaidingai nusprendė, kad ieškovė, teikdama duomenis apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, elgėsi aplaidžiai, todėl pateikė melagingą informaciją VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

43.1.1.                      Nagrinėjamu atveju teismai turėjo vertinti Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą išimtinai pagal tai, kaip jį Pirkimo sąlygose nustatė atsakovė, ir negalėjo dėl jo turinio nuspręsti ieškovės nenaudai interpretuodami kitas Pirkimo sąlygas, teismų praktiką (ypač Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021) ir Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką, patvirtintą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 (toliau – Metodika).

43.1.2.                      Pagal Pirkimo sąlygose įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimo nuostatas pagrįstai buvo galima suprasti, kad: 1) atitiktį šiam reikalavimui galima grįsti tiekėjo, kaip rangovo, įvykdytomis sutartimis, 2) pagal tas sutartis tik paties tiekėjo (rangovo) darbų apimtis turėjo būti vertinama tik tais atvejais, kai tiekėjas jas vykdė su ūkio subjektų grupe, t. y. jungtinės veiklos pagrindais.

43.1.3.                      Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį, statyba yra apibrėžiama kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad statybos techninės veiklos pagrindinės sritys yra ne tik statybos darbai, bet ir statinio projektavimas, statybiniai tyrimai, statinio ekspertizė ir kt. Statybos įstatyme rangovui suteikta teisė atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, išskyrus paties statomo statinio statybos techninę priežiūrą ir šio statinio projekto bei šio statinio ekspertizę (Statybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalies 3 punktas), taip pat teisė pasirinkti subrangovus, jeigu to nedraudžia statybos rangos sutartis. Taigi, pagal Statybos įstatymą, rangovas rangos sutarties pagrindu gali atlikti ir projektavimo bei pastatų energetinio naudingumo projektavimo ir sertifikavimo darbus, taip pat turi teisę šiems darbams pasitelkti subrangovus.

43.1.4.                      Ieškovė laiko, kad Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto, jo antrosios pastabos formuluotė ir Statybos įstatymo nuostatos teikia pagrindą padaryti išvadą, kad Pirkime dalyvaujantis savarankiškas rangovas atitiktį kvalifikacijos reikalavimui galėjo grįsti savo, kaip rangovo, įvykdytomis sutartimis, šios sutartys galėjo apimti ir kitas statybos veiklas, ne tik statybos darbus, be to, tokias veiklas galėjo atlikti ir jo pasitelkti subrangovai, o tokių veiklų kainos turėjo būti įskaičiuojamos į pagal kvalifikacijos reikalavimą reikalaujamą atliktų darbų vertę. Tuo tarpu kvalifikacijos reikalavime (Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto antrojoje pastaboje) nurodyti ūkio subjektai turi būti suprantami tik kaip jungtinės veiklos pagrindu veikę rangovai. Taigi, tik tuo atveju, jeigu Pirkime dalyvaujantis rangovas atitiktį kvalifikacijos reikalavimui grįstų sutartimis, kurias jis įvykdė kartu su kitais ūkio subjektais, t. y. jungtinės veiklos pagrindu, pagal kvalifikacijos reikalavimą būtų skaičiuojama tik tokia atitinkamos sutarties vertės dalis, kuri tenka būtent to rangovo (įskaitant jo pasitelktus subrangovus) daliai.

43.1.5.                       Toks kvalifikacijos reikalavimų aiškinimas ne tik išplaukia iš jo paties nuostatų, bet ir yra logiškas bei pagrįstas praktikoje. Už rangos sutarties tinkamą įvykdymą yra atsakingas rangovas (generalinis rangovas). Būtent savarankiškai veikiantis rangovas yra atsakingas užsakovui už tinkamą darbų organizavimą, rangos sutarties valdymą, tinkamų specialistų ir subrangovų pasitelkimą ir tai, kad jie tinkamai vykdys jiems pavestas funkcijas ir darbus pagal sutartį. Todėl logiška, kad jo įgaunama sutarties vykdymo patirtis apima visą sutarties vertę ir yra kur kas platesnė nei vien tiesiogiai fiziškai atlikti darbai.

43.1.6.                      Tuo tarpu kai rangovas yra ūkio subjektų grupė, t. y. jungtinės veiklos partneriai, jie savo atsakomybes už tinkamą rangos sutarties įvykdymą pasidalija pagal atitinkamas sritis (dalis) ir atlieka tik tos srities veiksmus (organizuoja darbus, pasitelkia specialistus, subrangovus ir pan.), taip pat įgyja atitinkamą tik tos dalies sutarčių vykdymo patirtį.

43.1.7.                      Bylos duomenys (atsakovės 2023 m. vasario 10 d. atsakymas į trečiojo asmens pirmąją pretenziją; atsakovės 2023 m. vasario 20 d. prašymas ieškovei dėl informacijos paaiškinimo; Viešųjų pirkimų tarnybos išvada) patvirtina, kad Pirkimo sąlygose apibrėžiant kvalifikacijos reikalavimą nebuvo vienprasmiškai nustatyta, jog reikalaujamus darbus rangovai privalėjo būti atlikę tik savo pačių jėgomis. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju pagrįstai buvo galima suprasti, kad kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti yra tinkami ir rangovo subrangovų atlikti darbai ir kad į tinkamų darbų apimtį patenka visos pagal rangovo patirtį grindžiančias rangos sutartis atliktos statybos veiklos.

43.1.8.                       Taigi bylą nagrinėję teismai turėjo vertinti kvalifikacijos reikalavimo turinį būtent iš tiekėjo (ieškovės) pozicijos ir visus dviprasmiškumus aiškinti jo naudai. Tuo tarpu teismai tik formaliai nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija esminiais elementais atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 vertintą faktinę situaciją, todėl pagrįstai remtasi šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.

43.1.9.                      Ieškovė pažymi, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 nagrinėtu atveju pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, jog tiekėjas turi būti atlikęs darbus savo jėgomis. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje Pirkimo sąlygose nurodyta, kad darbus turi būti atlikęs rangovas, taigi vienareikšmiškai nenustatyta, jog darbai turi būti atlikti savo jėgomis. Dėl to, esant skirtingam ratio decidendi (faktinis ieškinio pagrindas), nagrinėjamu atveju negalima tiesiogiai vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 pateiktais išaiškinimais ir atitinkamai negalima pripažinti ieškovės pateikusia melagingą informaciją VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

43.1.10.                      Kita vertus, net ir laikant, kad atitiktį kvalifikacijos reikalavimui buvo privaloma grįsti tik pačios ieškovės jėgomis atliktais statybos darbais, ieškovei buvo nepagrįstai taikytos tokios kraštutinės priemonės kaip pripažinimas pateikus melagingą informaciją VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme ir įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022), ieškovei turėjo būti suteikta galimybė patikslinti ir paaiškinti pasiūlymą, ištaisant jo neatitiktį tokiems privalomiems, tačiau Pirkimo sąlygose (kvalifikacijos reikalavime) neišviešintiems reikalavimams. Tokia patikslinimo galimybė ypač aktuali nagrinėjamu atveju, nes ieškovei nereikėtų pateikti jokių iš esmės naujų duomenų – reikėtų tik patikslinti jos pateiktame Sąraše (6 priede) nurodytų įvykdytų sutarčių informaciją, išskiriant atitinkamas subrangovų įvykdytų darbų ir paslaugų sumas iš šiame priede nurodytų sumų. Tokios sumos yra akivaizdžiai pakankamos, kad būtų galima pagrįsti ieškovės atitiktį kvalifikacijos reikalavimui.

43.2.                       Bylą nagrinėję teismai pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto, 8 ir 10 dalių nuostatas.

43.2.1.                      Ieškovė teigia, kad ji byloje nuosekliai kėlė klausimą, jog ginčijamu sprendimu jos situaciją atsakovė vertino visiškai pagal kitus reikalavimus, nei tą darė vertindama trečiojo asmens pasiūlymą. Trečiasis asmuo pateikė Pirkime akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo atitiktį nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, tačiau šios informacijos atsakovė nepripažino melaginga ir neatmetė trečiojo asmens pasiūlymo. Ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tokie atsakovės veiksmai patvirtina, jog, priimdama ginčijamą sprendimą, ji pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus.

43.2.2.                      Bylą nagrinėję teismai šių ieškovės argumentų (kad atsakovė vertino ieškovės pasiūlymą ir priėmė ginčijamą sprendimą nelygiavertiškai traktuodama ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymus) nepagrįstai nevertino, tiesiog konstatavo, jog trečiojo asmens pasiūlymo vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

43.2.3.                      VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, priimdama sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, inter alia (be kita ko), VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pašalinimo pagrindu, perkančioji organizacija atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui.

43.2.4.                      Ieškovė laiko, kad, esant tokiam teisiniam reguliavimui, bylą nagrinėję teismai turėjo pripažinti, jog, atsižvelgiant į nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, atsakovė, net ir laikydama, kad ieškovė pateikė formaliai melagingą informaciją VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme, negalėjo automatiškai atmesti ieškovės pasiūlymo. Atsakovė privalėjo įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju ieškovės elgesys nėra mažareikšmis, ar dėl tokių veiksmų (konkretaus pažeidimo) ji kaip perkančioji organizacija prarado pasitikėjimą tiekėju (ieškove) ir ar ieškovės pašalinimas iš Pirkimo būtų proporcingas vertinamam jos elgesiui.

43.2.5.                      Be to, net ir nustačiusi, kad tiekėjo atžvilgiu egzistuoja VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytas pašalinimo pagrindas ir būtų proporcinga jį taikyti pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį, perkančioji organizacija, prieš atmesdama tiekėjo pasiūlymą, privalo sudaryti jam galimybę įrodyti, kad tiekėjas ėmėsi pakankamų priemonių savo patikimumui atkurti (angl. self-cleaning), kaip tai reglamentuojama VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje. Tik tiekėjui neįrodžius, kad atkūrė patikimumą, perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros.

43.2.6.                      Akivaizdu, kad atsakovė, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, nevertino ieškovės tariamai padaryto pažeidimo atsižvelgdama į šios informacijos svarbą ir pobūdį, nesprendė dėl tokio pažeidimo formalumo ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyto pašalinimo pagrindo taikymo šiuo konkrečiu atveju pagrįstumo, taip pat nesuteikė galimybės ieškovei „apsivalyti“, kaip tai nustatyta VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje. Tai rodo, kad atsakovė, ginčijamu sprendimu pašalindama ieškovę iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu, tačiau kartu nepašalindama trečiojo asmens dėl jo pateiktos melagingos informacijos ir pripažindama jį Pirkimo laimėtoju, šių dviejų panašiose situacijose buvusių Pirkimo dalyvių atžvilgiu elgėsi skirtingai, tokiu būdu pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus. Jeigu atsakovė nebūtų pažeidusi šių principų ir būtų sprendusi dėl ieškovės pašalinimo pagrindu buvusio pažeidimo proporcingumo, kaip to reikalaujama pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį, ji būtų turėjusi pripažinti, kad ieškovės tariamas pažeidimas yra mažareikšmis ir nesudaro pašalinimo iš Pirkimo pagrindo dėl melagingos informacijos pateikimo, o jeigu ir sudaro – kad pašalinimas būtų neproporcingas, nes: 1) atsakovė, prieš priimdama ginčijamą sprendimą, du kartus pripažino ieškovę laimėjusia Pirkimą; 2) priimant ginčijamą sprendimą iš esmės kokybiškai naujos informacijos, galėjusios pakeisti atsakovės vertinimą, ieškovė neteikė; 3) atsakovė neatmetė trečiojo asmens pasiūlymo, nors jame, grindžiant atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, buvo pateikta informacija apie dar nebaigtus (tarpinius) darbus, nors pagal kvalifikacijos reikalavimą buvo tinkami tik užbaigti darbai (galutinis rezultatas). Be to, net ir nusprendusi, kad ieškovės pašalinimas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu yra proporcingas, ji iš karto nebūtų galėjusi priimti ginčijamo sprendimo, prieš tai nesuteikusi ieškovei galimybės „apsivalyti“ pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalies reikalavimus.

44.       Atsakovė VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti galioti byloje priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, o ieškovės kasacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės visų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

44.1.                       Bylą nagrinėję teismai ne tik vertino Pirkimo sąlygų (ne)aiškumą dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo savo jėgomis būti įvykdžius 1 200 000 Eur vertės (be PVM) rangos darbus, bet ir pagrįstai nusprendė, kad toks reikalavimas buvo aiškus ir suprantamas. Remiantis Pirkimo sąlygų 3.14.2 punktu (atitinkančiu Metodikos 16.1 punkto nuostatas), ieškovė kartu su pasiūlymu turėjo pateikti informaciją taip, kad būtų aiškiai išskirtos jos pačios (o ne subrangovų) atliktų darbų vertės, kurios apimtų tik darbus, o ne rangos darbų metu suteiktas paslaugas. Ieškovė (skirtingai nei kiti ginčo Pirkimo dalyviai) kartu su pasiūlymu nepateikė šios informacijos taip, kaip tai buvo reikalaujama pagal Pirkimo sąlygų 3.14.2 punktą ir Metodikos 16.1 punktą. Atsakovės nenuoseklumas buvo susijęs ne su Pirkimo sąlygų netinkamu supratimu, bet su ieškovės teiktos informacijos apie įvykdytas sutartis vertinimu kaip melagingos. Taigi šioje byloje spręstinas klausimas, ar atsakovė ir bylą nagrinėję teismai pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 pateiktas išaiškinimais, o ne tai, ar teismai galbūt nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl Pirkimo sąlygų tariamo dviprasmiškumo aiškinimo iš tiekėjo pozicijos (tiekėjo naudai) ir draudimo taikyti tiekėjui iš anksto neišviešintus reikalavimus.

44.2.                       Ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, CPK 4233 straipsnio 2, 3 dalys), todėl teismai neturėjo nei teisės, nei pareigos nagrinėti ieškovės dublike pirmą kartą pateiktų argumentų dėl trečiojo asmens pasiūlymo atitikties Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui. Dėl šios priežasties teismai pagrįstai nusprendė, kad atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl negali būti konstatuojamas ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principų pažeidimas.

44.3.                       Ta aplinkybė, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą bei įvykdytų sutarčių sąrašą, net keturiolikoje iš devyniolikos sutarčių neišskaičiavo subrangovų atliktų darbų vertės ir projektavimo darbų, energetinio naudingumo sertifikavimo paslaugų ar kitų paslaugų, kurios nelaikomos statybos darbais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punktas), vertės, akivaizdžiai patvirtina ir įrodo (CPK 178 straipsnis), jog toks ieškovės elgesys, pateikiant melagingą informaciją, pagrįstai negali būti laikomas mažareikšmiu VPĮ 46 straipsnio 8 dalies prasme. Šiuo konkrečiu atveju vertinant ieškovės patikimumą (tą atsakovė darė net du kartus), jos elgesys pagrįstai leido nuspręsti, kad ieškovės pašalinimas iš Pirkimo yra proporcingas vertinamam elgesiui.

44.4.                       Ieškovė VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtinto tiekėjų reabilitacijos instituto (angl. self-cleaning), kitaip dar vadinamo „apsivalymo“ procedūra, klausimą iškėlė tik kasaciniame procese. Tai reiškia, kad nei Pirkimo vykdymo metu, nei ikiteisminėje ginčo stadijoje, nei bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu ieškovės teisė „apsivalyti“ apskritai nebuvo keliama ir nagrinėjama. Atitinkamai nei atsakovė, kaip pirkimo organizatorė ir vykdytoja, nei bylą nagrinėję teismai neturėjo galimybės vertinti minimo aspekto nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu. Be to, net jeigu toks klausimas ir būtų keltas bei nagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis šio instituto paskirtimi bei Viešųjų pirkimų tarnybos pozicija, šio instituto taikymas būtų įmanomas ne tame pačiame pirkime, kuriame sprendžiamas klausimas dėl tiekėjo melagingos informacijos pateikimo ir tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų šiuo pagrindu, bet būsimuose pirkimuose, siekiant įrodyti, kad tiekėjas ėmėsi priemonių ir tos priemonės yra pakankamos tam, kad tiekėjas vėl būtų pripažintas patikimu. Priešingu atveju būtų paneigtas šio instituto tikslas ir paskirtis, nes tiekėjai jau tame pačiame pirkime galėtų „apsivalyti“, tokiu būdu išvengdami įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

45.       Trečiasis asmuo UAB „Infes“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, priteisti visų trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

45.1.                       Ieškovė Sąrašo 1–4, 6–12, 14, 15 ir 17 punktuose pateikė melagingą informaciją apie per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį (vertę eurais be PVM) ir melagingai nurodė, jog savo jėgomis neva yra atlikusi 4 026 569,34 Eur be PVM vertės statybos darbų. Ieškovė melagingą informaciją pateikė net keturiolikoje punktų iš devyniolikos. Tai rodo sistemingus neteisėtus ieškovės veiksmus, kuriais ji faktiškai suklaidino atsakovę. Atsakovė iki pat trečiojo asmens pretenzijos pateikimo net nežinojo, kad ieškovė Sąraše nurodė daug didesnę savo atliktų statybos darbų vertę nei faktinė jos atliktų statybos darbų vertė, kad išdidino savo atliktų statybos darbų apimtį, į ją įtraukdama ne statybos darbų, taip pat subrangovų (neišviešintų pasiūlyme) atliktų darbų apimtį. Taigi bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, teikdama informaciją apie atliktus darbus pagal skirtingas sutartis su užsakovais, nepateikė objektyvios ir teisingos informacijos daugiau nei 73 proc. visos savo pateiktos informacijos apie įvykdytus darbus apimties. Melagingos informacijos pateikimo mastas gali būti dar didesnis, nes ieškovė Pirkime taip ir neatskleidė objektyvios tiesos, kokia yra tikroji jos atliktų statybos darbų apimtis.

45.2.                       Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylą nagrinėję teismai pagrįstai vadovavosi precedentu, suformuotu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021, nes šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės tapačios.

45.3.                       Ieškovė tik apeliaciniame ir kasaciniame skunduose ėmė teigti, kad Pirkimo sąlygose nustatytas profesinės patirties kvalifikacijos reikalavimas yra netikslus (neaiškus, dviprasmiškas). Ieškovė nereiškė pretenzijos dėl Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neaiškumo. Taigi šis klausimas (nekeltas pretenzijoje), remiantis CPK 4232 straipsnio 1 dalimi, 4233 straipsnio 2, 3 dalimis ir kasacinio teismo praktika, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atitinkamai neaktuali ir kasaciniame skunde cituojama teismų praktika dėl netikslių viešojo pirkimo sąlygų aiškinimo. Be to, bylą nagrinėję teismai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, elgdamasi sąžiningai ir rūpestingai, iš Pirkimo sąlygų nuostatų visumos turėjo ir galėjo suprasti, jog, siekdama įrodyti savo atitiktį Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, Pirkimo sąlygų 6 priede nurodytoje lentelėje turėjo nurodyti (išskirti) tik savo pačios jėgomis atliktų statybos darbų apimtį.

45.4.                       Reikalavimai, susiję su tiekėjo kvalifikacija ir jos vertinimu, yra reglamentuojami VPĮ, o ne Statybos įstatyme, todėl, vertinant ieškovės kvalifikaciją bei melagingos informacijos pateikimo aspektus, privaloma vadovautis VPĮ ir šio įstatymo normų aiškinimo praktika, o ne Statybos įstatymu. VPĮ 49 straipsnyje nurodyta, jog tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus, be kita ko, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Taigi tiekėjo kvalifikacijos vertinimas nepriklauso nuo to, ar ūkio subjektai veikė jungtinės veiklos sutarties ar generalinės rangos pagrindu.

45.5.                       Ieškovė kasaciniame skunde, viena vertus, nurodo, kad Pirkimo sąlygos leido jai kvalifikacijos dokumentuose deklaruojant savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį įtraukti subrangovų atliktų darbų apimtį bei ne statybos darbų apimtį, tačiau, kita vertus, teigia, jog ji dėl neapdairumo pateikė melagingą informaciją, todėl jos padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Toks ieškovės elgesys tik patvirtina faktą, kad ji tiek Pirkimo procedūrų, tiek teisminio proceso metu kuo puikiausiai suprato, jog kvalifikacijos dokumentuose deklaruodama savo atliktų statybos darbų apimtį, į kurią įtraukta subrangovų atliktų darbų apimtis bei ne statybos darbų apimtis, ji pateikė melagingą informaciją apie atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui.

45.6.                       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė niekada nesilaikė pozicijos, jog tiekėjai, siekdami įrodyti atitiktį Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, turi teisę teikiamuose kvalifikacijos įrodymuose į savo atliktų statybos darbų apimtį įtraukti ne statybos darbų apimtį bei subrangovų (neišviešintų pasiūlyme) atliktų statybos darbų apimtį. Atsakovė taip pat niekada neaiškino Pirkimo sąlygų taip, jog ji, vertindama tiekėjų kvalifikaciją, pati turėtų išsiskaičiuoti vertintiną tiekėjo atliktų statybos darbų apimtį. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovė pateikė neteisingą bei Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančią informaciją apie savo kvalifikaciją, ir tik iš pradžių nelaikė tokio neteisėto ieškovės elgesio melagingos informacijos pateikimu, tačiau ištaisė šią savo klaidą priimdama ginčijamą 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovė turėjo suteikti ieškovei dar vieną galimybę patikslinti ir paaiškinti pasiūlymą.

45.7.                       Ieškovė kasaciniame skunde reiškia naujus reikalavimus ir remiasi naujomis aplinkybėmis (kuriomis nesirėmė nei 2023 m. balandžio 13 d. pretenzijoje, nei bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose), kad jos elgesys dėl melagingos informacijos pateikimo turėjo būti įvertintas kaip mažareikšmis (neproporcingas pašalinimui iš Pirkimo procedūrų) ir kad ieškovei, be to, nebuvo sudaryta galimybė „apsivalyti“. Tokiomis aplinkybėmis ir reikalavimais ieškovė neteisėtai keičia 2023 m. balandžio 13 d. pretenzijos ir ieškinio dalyką bei pagrindą, todėl šios aplinkybės ir reikalavimai nenagrinėtini kasaciniame teisme (CPK 4233 straipsnio 2–4 dalys).

45.8.                       Į bylą pateikti įrodymai patvirtina nepatikimą ir nesąžiningą ieškovės elgesį, todėl jos padaryti pažeidimai nelaikytini tik formaliais. Bylos duomenys taip pat teikia pagrindą laikyti, kad ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog ji buvo pašalinta iš Pirkimo procedūrų automatiškai, neįvertinus jos elgesio ir padarytų pažeidimų rimtumo.

45.9.                       Atsakovės atliktas trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimas visiškai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą, ar ieškovė pateikė melagingą informaciją apie savo kvalifikaciją, todėl kasaciniame skunde keliamas atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas laimėjusiu Pirkimą, teisėtumo klausimas nenagrinėtinas šioje civilinėje byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl Pirkimo sąlygų turinio

 

46.       Vienas esminių šalių nesutarimo dėl ieškovės Pirkime pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos aspektų – Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto, įtvirtinusio profesinio pajėgumo kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams (rangovams), aiškinimas.

47.       Ieškovė skundžia apeliacinės instancijos teismo argumentus, kuriais buvo pateiktas Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto nuostatų aiškinimas, sprendžiant dėl ieškovės pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos. Siekiant tinkamai įvertinti šalių argumentus, teiktus procesiniuose dokumentuose kasaciniam teismui, primintinos aptariamo Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto nuostatos:

47.1.                       Pirma, Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte buvo nustatytas vienas iš tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų – rangovas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių turėjo būti atlikęs visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų statybos darbų ne mažesnės nei 1 200 000 Eur vertės be PVM.

47.2.                       Antra, Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytas reikalavimas turėjo būti pagrįstas per paskutinius 5 metus rangovo atliktų visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų statybos darbų sąrašu (Pirkimo sąlygų 6 priedas) kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad darbų atlikimas ir galutinis darbų rezultatas buvo tinkami (Pirkimo sąlygų 7 priedas).

47.3.                      Trečia, Pirkimo sąlygų 6 priede – Rangovo ir pasiūlyme nurodytų ūkio subjektų grupės narių atliktų statybos ir montavimo darbų sąraše – nurodyta, kad „Pateikiame mūsų per paskutinius 5 (penkerius) metus jėgomis atliktų statybos ir montavimo darbų sąrašą“, įskaitant „Pasiūlymą pateikusio rangovo, kuris atliko čia nurodytus darbus, atliktų statybos darbų apimtis, Eur be PVM“ (Sąrašo 8 stulpelis).

47.4.                       Ketvirta, Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte papildomai nurodyta antroji pastaba, kad rangovui nedraudžiama remtis sutartimis, kurias rangovas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais; tačiau tokiu atveju bus vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai pagal nurodytą sutarties dalį, o ne visas sutarties objektas.

48.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ginčo Pirkimo sąlygas, priėjo prie išvados, kad ieškovė, būdama sąžininga ir pakankamai rūpestinga, iš Pirkimo sąlygų, o būtent jų 3.14.2 punkto antrosios pastabos, taip pat Pirkimo sąlygų 6 priede nurodyto teksto turėjo ir galėjo suprasti, jog, siekdama įrodyti atitiktį Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, Pirkimo sąlygų 6 priedo lentelėje turėjo nurodyti (išskirti) tik savo jėgomis atliktų darbų apimtį. Teismas nurodė, kad tokia atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, pozicija (dėl tiekėjų (rangovų) pareigos statybos darbų sąraše pateikti tik savo jėgomis atliktų statybos ir montavimo darbų apimtį ir neįtraukti subrangovų atliktų darbų, taip pat inžinerinių ir kitų paslaugų verčių) nekito viso Pirkimo vykdymo metu, todėl šiuo aspektu ieškovė nei teikdama pasiūlymą, nei Pirkimo procedūrų metu negalėjo būti suklaidinta atsakovės. Teisėjų kolegija šias apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl nagrinėjamos pirkimo sąlygos turinio aiškinimo pripažįsta pagrįstomis, padarytomis nesuabsoliutinus lingvistinio aiškinimo metodo, sistemiškai įvertinus visus pirkimo dokumentus, išsiaiškinus ir atsižvelgus į tikrąją perkančios organizacijos valią.

49.       Sprendžiant dėl aptariamos ginčo dalies, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė savo poziciją dėl Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto turinio (t. y. kaip ji šio punkto nuostatas suprato) Pirkimo vykdymo ir bylos nagrinėjimo metu grindė keliais skirtingais argumentais:

49.1.                       2023 m. vasario 23 d. rašte Nr. 23/07, atsakydama į atsakovės 2023 m. vasario 20 d. rašte suformuluotus klausimus, ieškovė nurodė, kad, gavusi pastabą ir peržiūrėjusi pateiktą Pirkimo pasiūlymo 6 priedą, pastebėjo, jog „per žmogišką klaidą“, suvesdama įvykdytų sutarčių apimčių sumas, neatėmė subrangovų atliktų darbų apimčių ir įtraukė ne statybos darbų (o suteiktų paslaugų) vertes. 

49.2.                       2023 m. balandžio 13 d. pretenzijoje, teiktoje dėl šioje byloje ginčijamo atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, sprendimo, ieškovė nurodė, kad ji niekada neneigė, jog dalį Sąraše nurodytų sutarčių vykdė pasitelkusi subrangovus ir, be to, iš dalies Sąraše nurodytų atliktų statybos darbų apimčių neišskaičiavo paslaugų verčių, tačiau Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto nuostatos (antroji pastaba), jos nuomone, suponavo, jog atsakovė prisiėmė pareigą ir atsakomybę už tiekėjų kvalifikacijos atitikties šiam (profesinio pajėgumo) reikalavimui vertinimą, t. y. Pirkime dalyvaujančio tiekėjo atliktų statybos ir montavimo darbų dalies išskaičiavimą iš viso konkrečios sutarties objekto. Ieškinyje ieškovė taip pat laikėsi pozicijos, kad ji pateikė teisingus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, o pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus išskaičiavimą turėjo atlikti pati atsakovė (t. y. Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto antrojoje pastaboje nurodytą nuostatą ji suprato kaip įtvirtinančią pareigą perkančiajai organizacijai pačiai atsirinkti kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti vertintiną informaciją iš tiekėjo pateiktos informacijos visumos). Iš esmės tokia pati ieškovės pozicija dėl Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto turinio išreikšta ir ieškovės apeliaciniame skunde (jo 45–49 punktai).

49.3.                       Kasaciniame skunde ieškovė akcentuoja ginčo Pirkimo sąlygų neaiškumo (netikslumo) klausimą, argumentuodama, kad Pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nustatyto reikalavimo, jog darbus pagal kvalifikacijos reikalavimą turėjo būti atlikęs tik tiekėjas (rangovas) pats fiziškai savo jėgomis. Dėl to teismai turėjo vadovautis ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 vertinta situacija (joje viešojo pirkimo sąlygos buvo aiškios – nurodyta, kad tiekėjas turi būti atlikęs darbus savo jėgomis), o kasacinio teismo praktika dėl viešojo pirkimo sąlygų neaiškumų aiškinimo ir aptariamą kvalifikacijos reikalavimą (Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto turinį) aiškinti iš ieškovės pozicijos bei visus dviprasmiškumus aiškinti jos naudai, t. y. taip, kaip jį suprato ieškovė, o iš pat pradžių – ir pati atsakovė.

50.       Taigi ieškovė iš esmės laiko, kad jos pateiktos informacijos, kuria ji grindė atitiktį Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam profesinio pajėgumo kvalifikaciniam reikalavimui, klaidingumą lėmė pačios atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmai, šiai neaiškiai, netiksliai suformuluojant Pirkimo sąlygas, konkrečiai – jų 3.14.2 punkto pastaboje nurodytą išlygą dėl galimybės kvalifikacijos reikalavimą grįsti ir sutartimis, kurias tiekėjas (rangovas) vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais.  

51.       Vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ (čia ir toliau – 2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d.) 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga pirkimo dokumentuose pateikti visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Šis tikslas pasiekiamas tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai – realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją).

52.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką dėl viešojo pirkimo dokumentų aiškinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

53.       Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso reikalavimų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2023 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

54.       Sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo metodas iš esmės reiškia, kad, pirkimo (konkurso) sąlygose aiškiai neįtvirtinus vienos ar kitos jų nuostatos (sąvokos) turinio (ir būtent dėl to tarp šalių kilus ginčui), jis galėtų būti teismo nustatytas aiškinantis kitas pirkimo (konkurso) sąlygas. Vis dėlto sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi ribas ir negali būti taikomas tiekėjos nenaudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje 3K-3-178-469/2021 35 punktą). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai; atitinkamai tiekėjui negali tekti neigiami neaiškios nuostatos taikymo padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011; 2021 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 31, 32 punktus). 

55.       Kita vertus, nors tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai taip pat turi veikti apdairiai – išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais. VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta tiekėjų, susipažinusių su viešojo pirkimo dokumentais, teisė, nesuėjus pasiūlymų pateikimo terminui, kreiptis į perkančiąją organizaciją prašant pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją. Ši tiekėjų teisė suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą tokią informaciją pateikti, paaiškinti pirkimo sąlygas, jas patikslinti. Taigi tiekėjams taip pat suteikta iniciatyvos teisė (perkančioji organizacija tokią turi pagal VPĮ 36 straipsnio 6 dalį) siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio.

56.       Taigi, perkančiosios organizacijos, formuluodamos viešojo pirkimo sąlygas, privalo siekti, kad šios būtų maksimaliai aiškios, t. y. kad tiek perkančioji organizacija, tiek bet kuris viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su konkrečia viešojo pirkimo sąlyga, ją vienodai suprastų, o tiekėjai, be kita ko, turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus. Dėl to, ar pirkimo dokumentai atitinka VPĮ reikalaujamą tikslumo ir aiškumo standartą, sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, tačiau visais atvejais turi būti siekiama objektyviai įvertinti, ar pakankamai gerai informuoti ir normaliai rūpestingi tiekėjai galėjo ir turėjo (objektyvusis ir subjektyvusis elementai) suprasti pirkimo dokumentų sąlygas taip, kaip jas pirkimo dokumentuose nustatė perkančioji organizacija. 

57.       Ieškovė kasaciniame skunde argumentuoja, kad Pirkimo sąlygose visur vartojama sąvoka „rangovas“, jose nebuvo aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, jog reikalaujamus darbus rangovas turėjo būti atlikęs savo jėgomis, todėl ji galėjo (t. y. turėjo teisę) suprasti, kad, įrodinėdama atitiktį Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam profesinės patirties kvalifikacijos reikalavimui, į savo pačios jėgomis atliktų statybos darbų apimtį eurais, vadovaudamasi Statybos įstatyme pateiktais „rangovo“, „statybos“ apibrėžimais, ji gali įtraukti ne tik statybos darbų apimtį (bet visas jos, kaip rangovės, atliktas statybos veiklas, t. y. ir projektavimo, kadastrinių matavimų bei kitas paslaugas), taip pat pasitelktų subrangovų atliktų darbų apimtį, o savo jėgomis atliktų darbų apimtį bei vertę ji privalėjo išskirti tik tuo atveju, jeigu sutartys būtų buvusios vykdytos kartu su kitais Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto antrojoje pastaboje minimais ūkio subjektais, kurie šiuo atveju suprantami (tik) kaip jungtinės veiklos partneriai.

58.       Vertindama šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo sąlygų 1.4 punkte iš tiesų nurodyta, jog „pasiūlymus gali teikti tik tie tiekėjai (toliau – rangovai), kurie yra registruoti CVP IS“. Tačiau Pirkimo sąlygų tekste (pvz., jų 1.8, 2.12, 3.3.2 ir kt. punktuose) vartojamos abi šios (tiek tiekėjo, tiek rangovo) sąvokos. Tai, kad nagrinėjamas šalių ginčas susijęs su statybos darbų Pirkimu ir dėl to tiekėjas šiame Pirkime įvardijamas ir kaip rangovas, neturi jokios įtakos jo, visų pirma kaip tiekėjo, Pirkime statusui ir nepašalina poreikio, sprendžiant dėl jo atitikties kvalifikacijos reikalavimams ir (ar) jos pagrindimo, remtis išimtinai šį klausimą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl to kaip nepagrįsti vertintini kasacinio skundo argumentai dėl tiekėjo galimybės, grindžiant atitiktį aptariamam kvalifikacijos reikalavimui, remtis rangovo sąvoka taip, kaip ji apibrėžiama Statybos įstatyme bei kituose statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir nepaisyti šiuo atveju ginčo Pirkimo sąlygų bei Metodikos nuostatų, taikytinų būtent tiekėjui, planuojančiam dalyvauti viešajame pirkime. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto antrosios pastabos nuostata, jog „rangovui nedraudžiama remtis sutartimis, kurias rangovas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais. Tačiau tokiu atveju bus vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai pagal nurodytą sutarties dalį, o ne visas sutarties objektas“, iš esmės atitinka Metodikos 16.1 punkte įtvirtintą nuostatą, jog „tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais. Tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas“. Šia Metodika (taigi ir jos 16.1 punkto nuostata) turi vadovautis perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, vykdydami visus (taigi – ne tik tuos, kurių objektas – statybos darbai, o juose dalyvaujantys tiekėjai – ne tik rangovai) nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėtus tarptautinius ir supaprastintus pirkimus (Metodikos 2 punktas).

59.       Darytina išvada, kad, priešingai nei kasaciniame skunde argumentuoja ieškovė, ta aplinkybė, jog Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte ir kai kuriose kitose Pirkimo sąlygų nuostatose vartojama rangovo sąvoka, nesuponuoja, kad šia (rangovo) sąvoka, kaip ji apibrėžta Statybos įstatyme, turėtų būti remiamasi aiškinant, kaip turėjo būti pagrindžiama tiekėjo atitiktis Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui. Kasaciniame skunde minimos Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos tik suteikia rangovui galimybę darbams vykdyti pasitelkti subrangovus ar atlikti kitų statybos dalyvių funkcijas, tačiau šios normos nereglamentuoja tiekėjų kvalifikacijos pagrindimo ir vertinimo viešuosiuose pirkimuose (šis klausimas reguliuojamas VPĮ 47 straipsnio 6 dalyje bei Metodikos 16 punkte, plačiau atskleistas teismų praktikoje) ir iš jų neišplaukia, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai, grįsdami atitiktį kvalifikacijos reikalavimui turėti panašių statybos darbų patirties, gali į savo atliktų statybos darbų apimtį įsitraukti subrangovų faktiškai atliktų darbų bei ne statybos darbų vertes.

60.       Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022, 54 punktas). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 167 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 

61.       Pažymėtina, kad profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimo nustatymo tikslas – ne atrinkti aukščiausią kvalifikaciją turinčius tiekėjus, bet atrinkti visus tiekėjus, kurie būtų pajėgūs vykdyti viešojo pirkimo sutartį. Profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, kad tiekėjas turi būtiną patirtį planuojamai sudaryti pirkimo sutarčiai įvykdyti.

62.       Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija siekė įsigyti Geriatrijos skyriaus pastato rekonstravimo darbus, o Pirkimo sąlygų 3.14 punkte nurodė kvalifikacijos reikalavimus, kurie būtini tiekėjams, siekiantiems dalyvauti pirkime; vienas iš jų, minėta, profesinio pajėgumo – per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių būti atlikus visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų statybos darbų, kurių vertė – ne mažesnė nei 1 200 000 Eur suma be PVM.

63.       Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį, statybos darbai – tai darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priede yra išvardyti visi bendrieji ir specialieji statybos darbai. Taigi pagal teisės aktuose nustatytas sritis, kurios pripažįstamos statybos darbais, nei projektavimo darbai, nei energetinio naudingumo sertifikavimo paslaugos, nei kitos paslaugos (pvz., kadastriniai matavimai ir pan.) nėra priskiriami statybos darbams. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad statybos ir montavimo darbai, kurių reikalaujama patirčiai įrodyti pagal aptariamą Pirkimo sąlygų punktą, apima ir paslaugas, suteiktas šiuos darbus atliekant.

64.       Teisingumo Teismas 2017 m. gegužės 4 d. byloje sprendime Esaprojekt, C-387/14, nurodė, kad kai ūkio subjektas remiasi įmonių grupės, kuriai jis priklausė, patirtimi, ši turi būti vertinama atsižvelgiant į konkretų šio subjekto dalyvavimą, taigi į jo faktinį indėlį vykdant veiklą, kurios reikalauta iš šios grupės vykdant tam tikrą viešojo pirkimo sutartį; iš tikrųjų ūkio subjektas patirties faktiškai įgyja ne dėl to, kad tiesiog priklauso įmonių grupei, ir visai nesvarbus jo indėlis į ją, bet dėl to, jog tiesiogiai dalyvauja vykdydamas bent vieną viešojo pirkimo sutarties, kurią bendrai vykdo ši grupė, dalį; darytina išvada, kad ūkio subjektas negali kaip perkančiosios organizacijos reikalaujamos patirties nurodyti prekių ar paslaugų, kurias pristatė ar suteikė kiti įmonių grupės nariai, nors jis pats faktiškai ir konkrečiai šios veiklos nevykdė.

65.       VPT savo parengtose Statybos darbų pirkimo gairėse (p. 17–21) yra atkreipusi dėmesį, kad tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 51 straipsnio 7 dalies 1 punkte, tiek Metodikos 16 punkte nurodoma, jog, nustatant tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, yra reikalaujama atliktų darbų sąrašo (kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami), o ne sutarčių sąrašo. Tai reiškia, kad tiekėjo patirtis vertinama ne pagal tai, kiek ir kokių sutarčių tiekėjas yra įvykdęs (t. y. ne dokumento forma), o pagal tai, kiek pagal šią sutartį panašiame į pirkimo objektą, panašių į nurodytus svarbiausius darbus tinkamai atliko darbų. Gairėse taip pat pabrėžta, kad vertinama tik ta atliktų darbų dalis, kurią tiekėjas, tiekėjo grupės partneriai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, atliko patys, t. y. turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, kiekiai, o ne visas vykdytos sutarties objektas (t. y. ne visi pagal sutartį atlikti darbai, visa sutarties apimtis, kiekiai). Kiekvienu konkrečiu atveju tiekėjas turi įrodyti, kad yra įgijęs reikalaujamos patirties, o pirkimo vykdytojas – vertinti tiekėjo pateiktą informaciją ir dokumentus. Pavyzdžiui, jei tiekėjas kartu su kitais ūkio subjektais statė daugiafunkcį pastatą, kur vienas iš jų vykdė statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo, kitas – vandentiekio, nuotekų šalinimo, trečias – elektros inžinerinių sistemų įrengimo, ketvirtas – šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimo, penktas – apdailos darbus, šeštas prisidėjo tik finansiniais resursais, o pats tiekėjas atliko tik statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimo darbus, bet buvo generalinis rangovas, tai nereiškia, kad po šios sutarties įvykdymo jis (nors ir būdamas generalinis rangovas) bei kiti visi šie ūkio subjektai įgijo patirties statant visą daugiafunkcį pastatą ir galėtų kitame pirkime savarankiškai dalyvauti bei savo patirtį grįsti visų daugiafunkcio pastato statybos darbų verte. Šiuo atveju ūkio subjektas, kuris vykdė tik statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų įrengimo darbus, įgijo tokios patirties, kokią faktiškai jis pats vykdė, o ne tokios, kokią vykdė jo pasitelkti kiti ūkio subjektai.

66.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartą profesinio pajėgumo kvalifikacinio reikalavimo nustatymo paskirtį bei tikslą, vertindama ginčui spręsti aktualią praktiką, VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat kitas nuostatas, konstatuoja, kad šiuo atveju galimas tik toks Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto aiškinimas, pagal kurį tiekėjų profesinio pajėgumo reikalavimas reiškia, jog tiekėjas (rangovas) privalėjo per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių būti vienas pats faktiškai (savo jėgomis) atlikęs visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų statybos darbų (kaip jie apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje ir neįskaitant suteiktų (pvz., projektavimo, kadastrinių matavimų, geodezinių tyrimų ir pan.) paslaugų juos atliekant) už ne mažesnę nei 1 200 000 Eur sumą be PVM. Tuo tarpu iš Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto antrosios pastabos nuostatų išplaukia, kad remtis sutartimis, vykdytomis kartu su kitais ūkio subjektais (nepriklausomai nuo to, koks buvo jų ir tiekėjo tarpusavio teisinis ryšys – jungtinė veikla ar subranga), ir pagal jas atliktus darbus pasiūlyme pateikti kaip savo (pvz., sumuojant savo, kaip generalinio rangovo, ir pasitelktų subrangovų pagal šias sutartis įgytą patirtį) tiekėjas gali tik tuo atveju, jeigu ir pirkime, kuriame tokiomis sutartimis remiasi, jis dalyvauja kartu su šiais ūkio subjektais – jungtinės veiklos partneriais ir (ar) subrangovais, t. y. juos išviešina kaip ūkio subjektus, su kuriais kartu (kuriuos pasitelkdamas) vykdytų numatomą sudaryti Pirkimo sutartį. Tačiau tuo atveju, kai tiekėjas Pirkime dalyvauja savarankiškai (be jungtinės veiklos partnerių ir (ar) be subrangovų, su kuriais kartu (kuriuos pasitelkdamas) vykdė ankstesnes sutartis, Pirkime pateiktas kaip pagrindžiančias tiekėjo profesinę patirtį), turi būti vertinami būtent tik jo (tiekėjo) paties faktiškai (savo jėgomis) atlikti darbai, jų apimtis, vertė, kiekiai, o ne visas vykdytos sutarties objektas.

67.       Taigi darbai, atlikti savo jėgomis, – tai darbai, kuriuos tiekėjas atliko savo jėgomis kaip rangovas, tiekėjų grupės partneris ar subrangovas, nepasitelkdamas kitų ūkio subjektų. Pirkimo vykdytojas gali nurodyti tokį reikalavimą konkurso sąlygose, kai jam svarbu įsitikinti, ar tiekėjas turi pakankamai patirties pirkimo sąlygose nurodytiems (šiuo atveju – statybos) darbams atlikti savo jėgomis. Jeigu tokia – darbų atlikimo savo jėgomis sąlyga – keliama kvalifikacijos reikalavime, tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, atliktų darbų sąraše turi išskirti darbų, atliktų savo jėgomis, vertes. Kvalifikacinis profesinio pajėgumo reikalavimas nustatomas tam, kad būtų įsitikinta to konkretaus tiekėjo patirtimi ir galimybe tinkamai įvykdyti konkrečius darbus, todėl tiekėjas negali grįsti savo kvalifikacijos ne savo turima patirtimi. Remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais (sumuodamas savo ir jų turimą patirtį) tiekėjas gali tik tuo atveju, jeigu šie subjektai (nepriklausomai nuo jų ir tiekėjo tarpusavio teisinio ryšio) pasiūlyme nurodyti (išviešinti) kaip kartu vykdysiantys planuojamą sudaryti viešojo pirkimo sutartį.

68.       Nagrinėjamu atveju, minėta, toks reikalavimas – statybos darbų atlikimo savo jėgomis – ginčo Pirkimo sąlygose buvo įtvirtintas, taigi, tiekėjai tokią informaciją – jų pačių dalyvavimo kiekvienoje sutartyje dalies vertę – turėjo nurodyti savo pasiūlymuose. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytas profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimas buvo neaiškus ir nesuprantamas visiems potencialiems Pirkimo dalyviams, kad ieškovė būtų kreipusis dėl šios Pirkimo dokumentų sąlygos paaiškinimo ar ginčijusi jos teisėtumą teisės aktų nustatyta tvarka.  

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas (atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų visumą – šio punkto ir jo antrosios pastabos formuluotę, taip pat Pirkimo sąlygų 6 priede – Rangovo ir pasiūlyme nurodytų ūkio subjektų grupės narių atliktų statybos ir montavimo darbų sąraše – esančias nuorodas, kad „Pateikiamas mūsų per paskutinius 5 (penkerius) metus jėgomis atliktų statybos ir montavimo darbų sąrašas“ ir kad jame nurodomas „Pasiūlymą pateikusio rangovo, kuris atliko čia nurodytus darbus, pavadinimas“ (1 stulpelis), „Pasiūlymą pateikusio rangovo, kuris atliko čia nurodytus darbus, atliktų statybos darbų apimtis“ (8 stulpelis)) yra pakankamai aiškus ir tikslus tiek, jog deramai informuotas, pakankamai sąžiningas ir rūpestingas ūkio subjektas (tiekėjas / rangovas kaip profesionalas) galėtų objektyviai suprasti, kad nustatytas kvalifikacijos reikalavimas turėti atitinkamos vertės visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų statybos darbų patirtį siejamas su būtent paties tiekėjo įgyta asmenine realia patirtimi (jo paties įvykdytais statybos darbais), todėl jis, siekdamas pagrįsti tiekėjui keliamą jo profesinio pajėgumo kvalifikacinį reikalavimą, privalo išskirti konkrečiai savo paties atliktų darbų vertes, nebent nurodo, kad ir šio Pirkimo atveju nevykdys visų darbų vienas pats, o dalį darbų perduos vykdyti ar vykdys kartu su kitais (tais pačiais, išviešintais, su kuriais vykdė ankstesnes sutartis, kuriomis grindžiama atitiktis kvalifikacijos reikalavimui) ūkio subjektais.

70.       Byloje nesiaiškinta aplinkybė, ar ūkio subjektai (šiuo atveju – subrangovai), kurių atliktus darbus ieškovė pateikė Sąraše kaip jos pačios faktiškai (savo jėgomis) atliktus, išviešinti jos pasiūlyme, t. y. ar ji ir šiame Pirkime remiasi jų pajėgumais. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 2023 m. vasario 20 d. rašte, skirtame ieškovei, dėl kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų paaiškinimo konkrečiai nurodė, kad nei projektavimo darbai, nei energetinio naudingumo sertifikavimo bei kitos paslaugos (pvz., kadastrinių matavimų darbai) nėra priskiriami statybos darbams ir negali būti įtraukti į statybos ir montavimo darbų apimtis, o norėdama visiškai įsitikinti tiekėjos (ieškovės) kvalifikacijos atitiktimi Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte keliamam reikalavimui, paprašė paaiškinti, be kita ko, kodėl suteiktų paslaugų vertės, užpildant Pirkimo pasiūlymo 6 priedą, ir subrangovų, kurie nebuvo nurodyti (šiame) tiekėjos pasiūlyme, atliktų darbų vertės nebuvo išskaičiuotos iš įvykdytų statybos darbų sutarčių bendros kainos. Ieškovė, teikdama paaiškinimą (jos 2023 m. vasario 23 d. raštas Nr. 23/07), minėta, pripažino padariusi klaidą, kvalifikacijos dokumentuose į savo faktiškai atliktų statybos darbų apimtį dėl neapdairumo įtraukdama subrangovų atliktų darbų apimtis, taip pat suteiktų paslaugų vertes. Šios aplinkybės patvirtina, kad, gavusi atsakovės 2023 m. vasario 20 d. raštą, kuriuo atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai atskleidė aptariamo Pirkimo sąlygų punkto turinį, ieškovė turėjo galimybę suprasti jį taip, kaip pirkimo dokumentuose suformulavo ir vertina perkančioji organizacija. Iš ieškovės 2023 m. vasario 23 d. rašto matyti, kad ieškovei, kai ji tikslino pirminę pasiūlyme nurodytą informaciją, buvo visiškai aišku ir suprantama, kokie duomenys ir kokiu formatu turėtų būti pateikti atitikčiai Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam profesinės patirties kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti – kad pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus ji šiuo atveju turėjo išskirti statybos darbų ir, be to, atliktų savo jėgomis, vertes. Teismai nustatė, kad ieškovė, ir aiškindama (patikslindama) savo kvalifikacijos duomenis, neatskleidė, kokia yra jos pačios, o kokia – jos pasitelktų subrangovų atliktų statybos darbų apimtis.

71.       Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus taip pat vertina kasacinio skundo argumentus, kad tą aplinkybę, jog ieškovė pateikė teisingus (neiškraipytus) duomenis apie savo kvalifikaciją, patvirtina ir tai, kad Pirkimo sąlygas dėl kvalifikacijos reikalavimo taip, kaip kasaciniame skunde aiškina ieškovė (jog Pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas leido ieškovei deklaruojant savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį įtraukti subrangovų atliktų darbų apimtį ir ne statybos darbų apimtį), iš pat pradžių suprato ir atsakovė. Byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Ieškovė, pasiūlyme pateikdama pirminę informaciją, nutylėjo, kad sutartis vykdė kartu su kitais ūkio subjektais, Sąraše neišskyrė savo pačios atliktų darbų vertės iš bendros įvykdytų sutarčių apimties, visus (ir jos pasitelktų subrangovų) atliktus statybos darbus nurodė kaip savo pačios įgytą patirtį, o kad dalis šių darbų yra ne statybos darbai, o suteiktos paslaugos, – neatskleidė. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, neturėjo nei teisės, nei pareigos vertinimą dėl kvalifikacijos atitikties atlikti pagal viešai skelbiamas sutartis ar pasirinkti, kuriuos duomenis vertinti tikrinant ieškovės, kaip tiekėjos, pasiūlymą (priešingu atveju kiltų grėsmė pažeisti VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus), visus juos vertino kaip teisingai nurodytą pačios ieškovės įgytą patirtį, taigi atsakovei nebuvo jokio poreikio (iki trečiasis asmuo nepateikė pirmosios pretenzijos) pateikti (atskleisti) savo aiškinimą dėl Pirkimų sąlygose nustatyto kvalifikacinio profesinės patirties reikalavimo pagrindimo ar jį tikslinti. Trečiajam asmeniui pateikus pretenziją, atsakovė panaikino savo pirmąjį sprendimą, kuriuo ieškovė pripažinta laimėjusia Pirkimą, būtent dėl to, kad nustatė nesutapimą tarp ieškovės pateiktose užsakovų pažymose nurodytų duomenų ir trečiojo asmens savo pretenzijai pagrįsti pateiktos informacijos, laikė, jog ieškovė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nes į savo deklaruojamą statybos darbų apimtį įtraukė subrangovų atliktų darbų bei ne statybos darbų apimtis, tik suabejojo, ar toks ieškovės elgesys galėtų būti įvertintas kaip melagingos informacijos pateikimas, ir paprašė ieškovės paaiškinti bei patikslinti duomenis. Paaiškindama pasiūlymą, ieškovė, minėta, pripažino padariusi klaidą, savo kvalifikaciją pagrįsdama ne (tik) savo pačios, bet (ir) kitų ūkio subjektų įgyta patirtimi. Taigi bylos medžiagos analizė, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė, tiek teikdama pirminius kvalifikacijos dokumentus, tiek ir jų paaiškinimą, Pirkimo sąlygas būtų supratusi taip, kaip ji jas aiškina kasaciniame skunde, juo labiau – kad būtent taip Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto turinį iš pat pradžių suprato ir atsakovė, taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą bei jį tikslindama, ir atsakovė skirtingai suprato ir aiškino aptariamo Pirkimo sąlygų punkto turinį.

72.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų visumą, bylai spręsti aktualias teisės normas, bylos dalyvių tiek Pirkimo procedūrų vykdymo, tiek šios bylos nagrinėjimo metu teiktų procesinių dokumentų turinį ir elgesį, kitas nustatytas ir nenuginčytas bylos aplinkybes, Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto sąlygos, vertinant jas pagal tai, kokią prasmę joms tokiomis pat aplinkybėmis suteiktų analogiški šalims (t. y. savo srities atidūs ir rūpestingi profesionalai – tiekėjai, rangovai) protingi asmenys, pripažintinos nustačiusiomis pakankamai aiškų ir suprantamą bei iš anksto išviešintą tiekėjui keltą profesinės patirties kvalifikacijos reikalavimą. 

73.       Tai konstatavus, nepagrįstais pripažintini kasacinio skundo argumentai dėl poreikio remtis šioje byloje kasacinio teismo praktika dėl viešojo pirkimo sąlygų neaiškumų aiškinimo, o ne atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 vertintą situaciją. Šios ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutaptis kasaciniame skunde grindžiama būtent (ir tik) tuo aspektu, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 nagrinėtu atveju pirkimo sąlygose buvo aiškiai nurodyta, jog tiekėjas turi būti atlikęs darbus savo jėgomis, o nagrinėjamoje byloje Pirkimo sąlygose (ieškovės subjektyviu vertinimu, kuris paneigtas pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais) vienareikšmiškai nenustatyta, jog darbai turi būti atlikti savo jėgomis. Be to, kaip matyti iš atsakovės 2023 m. balandžio 5 d. pranešimo, kuriuo įformintas ieškovės šioje byloje ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas, turinio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 suformuota praktika (vertinta situacija) nebuvo vienintelė ir lemianti atsakovės išvadas dėl ieškovės ginčo Pirkime pateiktos informacijos kvalifikavimo. Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi ir kitose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais, taip pat Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusia su informacijos kvalifikavimo kaip klaidinančios principais.   

 

Dėl ieškovės pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimo

 

74.       Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovė nepagrįstai pripažinta nesilaikiusia atidaus ir rūpestingo tiekėjo standarto bei pateikusia Pirkime tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri viešuosiuose pirkimuose kvalifikuojama kaip melaginga VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.  

75.       VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.

76.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020, 40 punktas). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia, kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinės teisės normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 125 punktas). Iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktus ir juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

77.       Taigi, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą).

78.       Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016, 53 punktas), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys.

79.       Dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento pabrėžtina, kad jis gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus.

80.       Vis dėlto sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą. Pareiga įrodyti aptartas aplinkybes tenka tiekėjui (CPK 178 straipsnis). 

81.       Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė pripažįsta (ir tai matyti iš į bylą pateikto ieškovės pasiūlymo), kad, teikdama pasiūlymą Pirkime, ji neatskleidė (neišskyrė) subrangovų atliktų darbų apimčių, be to, į statybos darbų sąrašą įtraukė projektavimo, kadastrinių matavimų ir panašias paslaugas. Taigi objektyvūs duomenys patvirtina, kad ieškovės pasiūlyme (atliktų statybos ir montavimo darbų sąraše) nurodyta informacija, susijusi su ieškovės atitiktimi Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, neatitiko tikrovės.

82.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė yra patyrusi tiekėja, daugelį metų vykdanti statybos darbų veiklą ir nuolat dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose, todėl jai neabejotinai buvo žinoma, jog rengiant pasiūlymą būtina atsižvelgti į tai, ko reikalauja perkančioji organizacija, ir pateikti visą prašomą informaciją tiksliai, tam, kad pasiūlymas būtų pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus (VPĮ 2 straipsnio 45 dalis). Jeigu pirkimo dokumentuose yra nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti konkrečios vertės patirties atliekant konkrečius darbus, tiekėjas ir turi pateikti tik tokius duomenis atitinkančią informaciją. Informacijos, neatitinkančios reikalaujamos patirties, nurodymas pagrindžiant atitiktį konkrečiam kvalifikacijos reikalavimui, minėta, gali būti įvertintas kaip siekis suklaidinti perkančiąją organizaciją. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina ir tai, kad pats tiekėjas, teikdamas daugiau duomenų, nei prašyta pagal pirkimo sąlygas, turėtų prisiimti ir su tuo susijusią riziką dėl tokių duomenų teisingumo – net ir pateikiami reikalaujamą kvalifikaciją viršijantys duomenys turi būti teisingi ir atitikti to konkretaus kvalifikacijos reikalavimo kriterijus. Taigi, net ir tuo atveju, jei dėl tiekėjo tinkamumo galima nuspręsti ir nevertinant jo pateiktos tikrovės neatitinkančios (melagingos) informacijos, tai nekeičia fakto, kad tiekėjas pateikė pirkime klaidinančią, faktus iškraipančią (melagingą) informaciją. Situacija, kai perkančioji organizacija selektyviai dalies pateiktų duomenų, susijusių su kvalifikacija, nevertintų dėl jų klaidingumo ir tokiu būdu nepaisytų informacijos melagingumo fakto, iš esmės reikštų, kad pirkimo sąlygos traktuojamos kitaip, negu jos buvo paskelbtos, o tai pažeistų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes suteiktų tiekėjui nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš kitus tiekėjus, kurie elgiasi sąžiningai ir informaciją teikia tik įsitikinę jos pagrįstumu.

83.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, teikdama pradinius kvalifikacijos dokumentus, Sąrašo 1–4, 6–12, 14, 15, 17 punktuose, pateikdama informaciją apie per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį (vertę eurais be PVM), nurodė daug didesnę savo atliktų statybos darbų vertę nei faktinė jos atliktų statybos darbų vertė, t. y. padidino savo atliktų statybos darbų apimtį, į ją įtraukdama ne statybos darbų apimtį (o paslaugų darbus, kurių ji pati neatliko), taip pat jos pasitelktų subrangovų (neišviešintų pasiūlyme) atliktų darbų apimtį, ir nenurodė (neišskyrė) konkretaus savo indėlio vykdant Sąraše išvardytas jos patirtį grindžiančias sutartis. Ieškovė nei su pasiūlymu, nei su pradiniais kvalifikacijos dokumentais nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia yra subrangovų atliktų darbų, taip pat projektavimo ir kt. paslaugų apimtis. Be to, ieškovė pati neatskleidė atsakovei fakto, kad Pirkimui pateiktame statybos darbų sąraše dalį nurodytų sutarčių ji vykdė kartu su kitais ūkio subjektais ir kad į Sąraše deklaruotas ieškovės atliktų statybos darbų apimtis yra įtrauktos ne statybos darbų, o suteiktų paslaugų vertės. Atsakovei šios aplinkybės tapo žinomos tik iš trečiojo asmens pateiktos pirmosios pretenzijos.

84.       Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo (ir kasacinio skundo argumentais tai neginčijama), kad ieškovė, ir tikslindama kvalifikacijos duomenis, neatskleidė visos objektyvios bei teisingos informacijos, kokia yra jos subrangovų (neišviešintų pasiūlyme) atliktų statybos darbų apimtis, kurią ji įsitraukė į savo atliktų statybos darbų apimtį.

 2023 m. vasario 23 d. paaiškinimu tikslindama kvalifikacijos duomenis, ieškovė pateikė atliktų darbų aktus, juose matyti ne statybos darbų apimtis, tačiau nėra informacijos apie ieškovės subrangovų atliktus darbus ir jų vertę. Ieškovė iki šio momento (tą ne kartą akcentuoja trečiasis asmuo savo atsiliepime į kasacinį skundą) nėra pateikusi duomenų, atskleidžiančių subrangovų atliktų darbų vertes, kurias ji deklaravo kaip savo pačios įgytą patirtį. Šią aplinkybę (kad iki šiol nėra atskleidusi, koks yra tikrasis jos pačios jėgomis atliktų statybos darbų mastas) ieškovė netiesiogiai patvirtina ir savo kasacinio skundo argumentais dėl būtinybės suteikti jai (dar vieną) galimybę patikslinti ir paaiškinti savo pasiūlymą nurodant (išskiriant) atitinkamas paslaugų ir subrangovų įvykdytų darbų sumas.

85.       Kaip pripažinta pirmiau, Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkto turinys buvo išviešintas ir potencialiems tiekėjams galėjo ir turėjo būti aiškus bei suprantamas. Be to, kaip minėta, ieškovė Pirkimo pradžioje pripažino, kad dėl žmogiškosios klaidos, suvesdama įvykdytų sutarčių apimčių sumas, neatėmė subrangovų atliktų darbų apimčių bei įtraukė ne statybos darbų (o suteiktų paslaugų) vertes, taigi – iš esmės pripažino supratusi, kaip turėjo būti pagrindžiama atitiktis profesinio pajėgumo kvalifikaciniam reikalavimui (tik dėl neapdairumo to neatliko techniškai), ir tai sutapo su atsakovės aiškinimu, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovės pateikta objektyviai tikrovės neatitinkanti informacija jos pagrįstu įsitikinimu ar atlikta aktualios Pirkimo sąlygos interpretacija galėjo būti laikoma teisinga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nebuvo nuosekli ir vis keitė savo poziciją dėl Pirkimo sąlygose nustatyto profesinio pajėgumo kvalifikacinio reikalavimo supratimo.

86.       Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas aplinkybes, remdamasi pirmiau šioje nutarties dalyje išdėstytais argumentais ir aptarta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai byloje nustatytus tiekėjos (ieškovės) veiksmus vertino kaip neveikimą ir didelį nerūpestingumą, kuris, kaip nurodyta pirmiau, taip pat pripažįstamas perkančiosios organizacijos klaidinimu. Atsižvelgiant į tai, byloje teismų pagrįstai konstatuota, kad atsakovė turėjo pagrindą kvalifikuoti ieškovės Pirkime pateiktą informaciją apie atitiktį Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui kaip melagingą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme. Tuo remiantis, ieškovės kasacinio skundo argumentai jos pateiktų duomenų įvertinimo kaip melagingų klausimu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

 

Dėl viešajame pirkime pateiktos informacijos pripažinimo melaginga teisinių padarinių

 

87.       Ieškovė kasaciniame skunde kelia klausimą, ar jos pašalinimas iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu yra proporcinga priemonė VPĮ 46 straipsnio 8 dalies prasme; argumentuoja, kad tiek atsakovė, tiek bylą nagrinėję teismai privalėjo vertinti, tačiau nepagrįstai, pažeisdami VPĮ 46 straipsnio 8 dalies nuostatas ir nukrypdami nuo Teisingumo Teismo suformuotos praktikos dėl 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, (toliau – Direktyva 2014/24) 57 straipsnio 4 dalies h punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo, nevertino, ar jos elgesys nėra mažareikšmis VPĮ 46 straipsnio 8 dalies prasme; taip pat teigia, kad jos tariamai padarytas pažeidimas yra mažareikšmis ir nesudaro pašalinimo iš Pirkimo pagrindo dėl melagingos informacijos pateikimo, o jeigu ir sudaro, pašalinimas būtų neproporcingas.

88.       Minėta, kad, pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie su jo kvalifikacija ir (ar) pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusius reikalavimus; tiekėjas taip pat pašalinamas, jeigu jau yra įtrauktas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

89.       Pagal Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies h punkto, kurio esmė perkelta į VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nuostatą, tiekėjas pašalinamas iš pirkimo procedūrų, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas rimtai iškraipė faktus pateikdamas informaciją, reikalingą patikrinti, ar nėra pagrindų pašalinti, arba patikrinti atitiktį atrankos kriterijams, nuslėpė tokią informaciją arba negali pateikti patvirtinamųjų dokumentų, reikalaujamų pagal 59 straipsnį.

90.       Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir 52 straipsnį, melagingą informaciją pateikę ūkio subjektai privalo būti įrašyti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, o tai lemia ribojimus tam tikrą laiką (vienerius metus) dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose pirkimuose. Perkančioji organizacija gali netaikyti VPĮ 46 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatytų tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021, 30 punktas).

91.       Aptartų VPĮ normų, reglamentuojančių sankcijas tiekėjams už melagingos informacijos pateikimą, tikslas – skatinti tiekėjus elgtis sąžiningai, užtikrinti tiekėjų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021, 32 punktas).

92.       Pasisakydamas dėl Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje nustatytų pašalinimo pagrindų aiškinimo ir taikymo reikalavimų, Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad tai yra neprivalomieji pašalinimo pagrindai. Tačiau jeigu valstybė narė priima sprendimą juos perkelti į nacionalinę teisę, ji turi paisyti Direktyvos reikalavimų, inter alia, draudžiančių iškreipti šiuos neprivalomuosius pašalinimo pagrindus arba nepaisyti tikslų ir principų, kuriais pagrįstas kiekvienas iš jų (Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18, 33 punktas; 2020 m. sausio 30 d. sprendimas byloje Tim, C-395/18, 44 punktas; 2023 m. sausio 26 d. sprendimas byloje HSC Baltic ir kiti, C-682/21, 37 punktas).

93.       Direktyvos 2014/24 konstatuojamosios dalies 101 punkte nurodyta, kad, taikydamos neprivalomus pašalinimo pagrindus, perkančiosios organizacijos turėtų itin daug dėmesio skirti proporcingumo principui. Dėl nedidelių pažeidimų ekonominės veiklos vykdytojui turėtų būti neleidžiama dalyvauti konkurse tik išimtinėmis aplinkybėmis. Tačiau dėl pasikartojančių nedidelių pažeidimų gali kilti abejonių dėl ekonominės veiklos vykdytojo patikimumo, o tuo gali būti pagrįstas neleidimas jam dalyvauti konkurse.

94.       Teisingumas Teismas, aiškindamas Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus neprivalomuosius pašalinimo pagrindus ir jų tikslus bei principus, yra pažymėjęs, kad šie pagrindai yra grindžiami svarbiausiu tiekėjo ir perkančiosios organizacijos santykių veiksniu – tiekėjo patikimumu perkančiajai organizacijai (šios pasitikėjimu tiekėju). Todėl išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė įvertinti tiekėjo sąžiningumą ir patikimumą bei spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo (Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18, 34 punktas; 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta, C-267/18, 25 punktas).

95.       Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad perkančioji organizacija negali automatiškai padaryti išvados, jog tiekėjo veiksmai sudaro pagrindą taikyti neprivalomąjį pašalinimo pagrindą. Ji turi pati įvertinti tiekėjo elgesį. Šiuo atžvilgiu, remdamasi visomis reikšmingomis aplinkybėmis ir proporcingumo principu, ji turi rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti, ar tiekėjas, jos nuomone, atsakingas už trūkumus, dėl kurių gali nutrūkti pasitikėjimo tuo tiekėju santykiai (Teisingumo Teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimas byloje Delta, C-267/18, 28 ir 29 punktai). Spręsdamos dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo taikymo, perkančiosios organizacijos turi ypač daug dėmesio skirti proporcingumo principui, ypač – atsižvelgti į tiekėjo padarytų pažeidimų mažareikšmiškumą (Teisingumo Teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas Tim, C-395/18, 48 punktas; 2023 m. sausio 26 d. sprendimas HSC Baltic ir kiti, C-682/21, 38 punktas). Taigi, ne bet kokia neatitiktis sudaro pagrindą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros dėl kurio nors iš neprivalomųjų pašalinimo pagrindų buvimo – perkančioji organizacija privalo, atsižvelgdama į proporcingumo principą, įvertinti visas susijusias aplinkybes ir spręsti, ar tiekėjo padarytas pažeidimas yra pakankamai rimtas, kad, jos nuomone, nutrūktų pasitikėjimas tiekėju ir tai pateisintų tiekėjo pašalinimą (Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18, 32 punktas).

96.       VPĮ 46 straipsnyje (įskaitant ir šio straipsnio 4 dalies 4 punktą, kurio pagrindu ieškovė pašalinta iš Pirkimo), priešingai nei Direktyvoje 2014/24, įtvirtinti ne fakultatyvūs (pasirenkamieji), bet privalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai. Pagal šią Direktyvą, minėta, tai nedraudžiama, tačiau valstybės narės, perkeldamos neprivalomuosius pašalinimo pagrindus į nacionalinę teisę, įpareigotos paisyti Direktyvos reikalavimų, susijusių su atsižvelgimu į tikslus bei principus (be kita ko, ir proporcingumo), kuriais pagrįstas kiekvienas iš tų pagrindų.

97.       Atsižvelgiant į tai, VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje (nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusi 2017 m. gegužės 2 d. įstatymo Nr. XIII-327 redakcija) nustatyta, kad, priimdama sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, inter alia, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytu pašalinimo pagrindu, perkančioji organizacija atsižvelgia į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui.

98.       Šios įstatymo nuostatos atspindi pirmiau nurodyto Direktyvos 2014/24 konstatuojamosios dalies 101 punkto bei aptartos Teisingumo Teismo praktikos esmę ir suponuoja, kad kiekvienu atveju, kai sprendžiama dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytais pašalinimo pagrindais, sprendimą dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų perkančioji organizacija turi priimti tik prieš tai įvertinusi tokio sprendimo proporcingumą konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ta aplinkybė, jog tiekėjas pateikė melagingą informaciją pirkime, savaime nepagrindžia jo nepatikimumo, pateisinančio pašalinimą iš pirkimo, todėl, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, visų pirma nustatomas melagingos informacijos (ne)pateikimo faktas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme; ir antra, jei informacija kvalifikuojama kaip tokia, pirkimą vykdanti perkančioji organizacija vertina, ar griežčiausia viešųjų pirkimų procese taikoma sankcija – tiekėjo pašalinimas iš viešojo pirkimo atmetant jo pasiūlymą – tuo konkrečiu atveju būtų proporcinga tiekėjo padarytam pažeidimui pateikiant klaidinančius duomenis pirkime.

99.       Pirmiau minėta, kad, pagal aptartą Teisingumo Teismo praktiką, dėl proporcingumo spręstina vertinant tiekėjo elgesį pateikiant melagingą informaciją pakankamo rimtumo aspektu – ar tiekėjo padarytas pažeidimas yra toks esminis, reikšmingas, kad jis prarado savo patikimumą, o perkančioji organizacija – galimybę pasitikėti tiekėju (jog jis tinkamai ir visiškai įvykdys numatomą sudaryti viešojo pirkimo sutartį) ir kad dėl to turi būti apribota tiekėjo teisė dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje.

100.       Koks konkrečiai tiekėjo elgesys pateikiant viešajame pirkime melaginga pripažintą informaciją, susijusią su kvalifikacijos ir (ar) pašalinimo pagrindų vertinimu, laikytinas pakankamai rimtu, nutraukusiu pasitikėjimo tuo tiekėju santykį, nėra detaliau reglamentuota, tai – vertinamasis kriterijus. Aplinkybė dėl tiekėjo elgesio pateikiant viešajame pirkime melaginga pripažintą informaciją pobūdžio – jis mažareikšmis ar vis dėlto sukėlė realių bei pagrįstų perkančiosios organizacijos abejonių dėl tiekėjo patikimumo – nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant faktinius tame konkrečiame pirkime susiklosčiusios situacijos duomenis.

101.       Teismų praktikoje, atskleidžiant proporcingumo principo turinį, pažymėta, jog šio principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas – šių priemonių adekvatumo tikslams vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Taigi, atsižvelgiant į proporcingumo principo turinį, svarbus yra taikomų priemonių adekvatumo tikslams vertinimas, todėl perkančiosios organizacijos priimamas sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo atmetant jo pasiūlymą sietinas su perkančiosios organizacijos galimybėmis pasiekti jos tikslus vykdomame viešajame pirkime. Viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, dėl proporcingumo spręstina vertinant, ar tiekėjo padarytas pažeidimas turėjo įtakos perkančiajai organizacijai įgyvendinant šį viešųjų pirkimų tikslą – ar sukėlė pagrįstų abejonių tiekėjo patikimumu ta prasme, kad dėl nutrūkusio pasitikėjimo santykio perkančioji organizacija ne(be)galėtų įgyvendinti šio tikslo. Formalus (kaip nurodyta Direktyvos 2014/24 konstatuojamosios dalies 101 punkte, vienkartinis nedidelis) pažeidimas, neturėjęs žymios reikšmės tiekėjo patikimumo požiūriu perkančiajai organizacijai įgyvendinant jos tikslą sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, neturėtų būti vertinamas kaip proporcingas griežčiausiai viešųjų pirkimų procese taikomai poveikio priemonei – tiekėjo pašalinimui iš pirkimo – pritaikyti.

102.       Pirmiau taip pat minėta, kad išimtinai tik perkančiajai organizacijai suteikta teisė (kartu – ir pareiga) įvertinti tiekėjo patikimumą ir spręsti, ar tiekėjas turi būti pašalintas iš viešojo pirkimo procedūros dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo. Tai reiškia, kad teismas tik patikrina, kaip perkančioji organizacija, priimdama sprendimą šiuo klausimu, tokio įpareigojimo laikėsi. Tai daroma pagal tai, ar iš perkančiosios organizacijos veiksmų matyti, kad ji aiškinosi su vertinamo tiekėjo elgesiu susijusias aplinkybes, ar jos sprendime dėl neprivalomojo pašalinimo pagrindo taikymo, be argumentų, pagrindžiančių šio pagrindo (taip pat ir dėl tiekėjo pateiktų melagingų duomenų) faktą, motyvuotai nurodyta, kodėl, vertinant tiekėjo patikimumą, jo pašalinimas toje konkrečioje situacijoje proporcingas tiekėjo elgesiui. Primintina, kad perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022 44 punktą).

103.       Taigi, sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų negali būti, ir tai teisingai akcentuojama ieškovės kasaciniame skunde, priimtas automatiškai, neatlikus proporcingumo vertinimo. Tiekėjas, pateikęs melaginga pripažintą informaciją apie savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, negali būti automatiškai laikomas nepatikimu ir pašalinamas iš pirkimo procedūrų prieš tai neįvertinus individualaus jo elgesio, atsižvelgiant į visas reikšmingas tos konkrečios situacijos aplinkybes, ir motyvuotai to nepagrindus perkančiosios organizacijos sprendime. 

104.       Nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina tai, jog tam, kad atsakovė (perkančioji organizacija), priimdama sprendimą dėl ieškovės (tiekėjos) pašalinimo iš Pirkimo, tinkamai įvertintų, ar ieškovės pašalinimas iš Pirkimo bus proporcingas vertinamam tiekėjos elgesiui, turėjo išsiaiškinti vertinamo tiekėjos elgesio aplinkybes. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė 2023 m. balandžio 13 d. pretenziją dėl ginčijamo atsakovės sprendimo pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos pateikimo, taip pat teismui bylos nagrinėjimo metu teiktus procesinius dokumentus grindė tuo aspektu, kad jos pateikti duomenys tik formaliai neatitiko tikrovės ir kad ji ėmėsi priemonių savo patikimumui įrodyti, t. y. iš esmės kėlė savo elgesio pateikiant viešajame pirkime melaginga pripažintą informaciją mažareikšmiškumo klausimą.

105.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų analizė teikia pagrindą padaryti išvadą, kad atsakovė, pašalindama ieškovę iš ginčo Pirkimo dėl to, jog ši neatskleidė savo pasitelktų subrangovų atliktų statybos darbų, taip pat suteiktų paslaugų (ne statybos darbų) apimties ir tokiu būdu nuslėpė tikrąją informaciją apie savo atitiktį profesinio pajėgumo kvalifikaciniam reikalavimui, tokį sprendimą priėmė turėdama ir konkrečiai bei individualiai įvertinusi (tiek pačios ieškovės pripažintą bei pateiktą, tiek viešoje erdvėje egzistuojančią, taip pat trečiojo asmens atskleistą) informaciją apie nurodyto ieškovės elgesio aplinkybes. Atsakovė dėl ieškovės patikimumo bei galimybės dalyvauti Pirkime sprendė vertindama dokumentus ir reikšmingus duomenis, kurių paprašė 2023 m. vasario 20 d. raštu dėl kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų paaiškinimo; jame atsakovė aiškiai nurodė, kokių klausimų jai kilo dėl ieškovės (tiekėjos) atitikties kvalifikacijos reikalavimui, atskleidė, kokiu aspektu jai kyla abejonių, susijusių su tiekėjos patikimumo vertinimu, paprašė iš ieškovės papildomų dokumentų, kurie šias abejones paneigtų. Ieškovei 2023 m. vasario 23 d. raštu Nr. 23/07 šiuos dokumentus pateikus, atsakovė dar kelis kartus atliko pateiktų reikšmingų duomenų analizę ir vertinimą, todėl laikytina, kad jos priimtas sprendimas pašalinti ieškovę iš ginčo Pirkimo procedūrų atitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus tokio sprendimo priėmimo reikalavimus.

106.       Kasaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad nagrinėjamoje byloje, net ir konstatavus, jog pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 46 straipsnio 8 dalies reikalavimus ieškovės pašalinimas iš Pirkimo laikytinas proporcingu vertinamam jos elgesiui, atsakovė privalėjo suteikti galimybę ieškovei „apsivalyti“, kaip tai reglamentuojama VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje. 

107.       VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad jeigu tiekėjas neatitinka reikalavimų, nustatytų pagal šio straipsnio 1, 4 ir 6 dalis, perkančioji organizacija jo nepašalina iš pirkimo procedūros, kai yra abi šios sąlygos kartu: 1) tiekėjas pateikė perkančiajai organizacijai informaciją apie tai, kad ėmėsi šių priemonių: a) savanoriškai sumokėjo arba įsipareigojo sumokėti kompensaciją už žalą, padarytą dėl šio straipsnio 1, 4 ar 6 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos arba pažeidimo, jeigu taikytina; b) bendradarbiavo, aktyviai teikė pagalbą ar ėmėsi kitų priemonių, padedančių ištirti, išaiškinti jo padarytą nusikalstamą veiką ar pažeidimą, jeigu taikytina; c) ėmėsi techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų ar pažeidimų prevencijai; 2) perkančioji organizacija įvertino tiekėjo informaciją, pateiktą pagal šios dalies 1 punktą, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kad priemonės, kurių ėmėsi tiekėjas, siekdamas įrodyti savo patikimumą, yra pakankamos. Šių priemonių pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos ar pažeidimo rimtumą ir aplinkybes. Perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjui motyvuotą sprendimą raštu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios dalies 1 punkte nurodytos tiekėjo informacijos gavimo.

108.       VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos, reglamentuojančios vadinamąjį tiekėjo reabilitacijos, arba „apsivalymo“ (angl. self-cleaning), institutą, yra kildinamos iš Direktyvos 2014/24. Šios Direktyvos konstatuojamosios dalies 102 punkte įtvirtinta, kad ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė patvirtinti atitikties priemones, kuriomis būtų siekiama ištaisyti nusikalstamos veikos ar nusižengimų padarinius ir užtikrinti veiksmingą kitų galimų pažeidimų prevenciją; ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta galimybė prašyti, jog būtų išnagrinėtos atitikties priemonės, kurių imtasi, kad galbūt jiems būtų suteiktas leidimas dalyvauti pirkimo procedūroje.

109.       Taigi VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje įtvirtintas tam tikrų korekcinių priemonių mechanizmas, t. y. situacija, kai tiekėjui, padariusiam pažeidimą, suteikiama galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei jis įgyvendina tam tikras padėties (savo patikimumo, kuriuo grindžiamas perkančiosios organizacijos pasitikėjimas juo) atkūrimo priemones.

110.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptariamą teisinį reglamentavimą, nurodo, kad galimybė pasinaudoti savo patikimumo atkūrimo institutu gali būti taikoma ne tame pačiame viešajame pirkime, kuriame tiekėjas pašalintas iš jo procedūrų, be kita ko, ir VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu, o tik naujame (paskesniame) viešajame pirkime – tiekėjas, teikdamas jame pasiūlymą, kartu gali pateikti ir duomenis, įrodančius, jog ėmėsi efektyvių ir tinkamų priemonių, nurodytų VPĮ 46 straipsnio 10 dalies 1 punkte, taip sudarydamas prielaidas perkančiajai organizacijai įvertinti, ar tų priemonių pakanka tam, kad tiekėjas vėl būtų pripažintas patikimu ir taip išvengtų pašalinimo iš pirkimo. Kitaip tariant, jeigu viešojo pirkimo vykdytojas, vadovaudamasis VPĮ 46 straipsnio 8 dalimi, nusprendžia, kad tiekėjo pašalinimas yra proporcingas, ir priima sprendimą pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų, toks tiekėjas galėtų bandyti įrodyti savo patikimumo atkūrimą remdamasis VPĮ 46 straipsnio 10 dalimi, tačiau ne tame pačiame, o tik kitame pirkime. Tokia pozicija koreliuoja ir su Teisingumo Teismo praktika, kad perkančiosios organizacijos ir viešojo pirkimo laimėtojo pasitikėjimo santykių užmezgimas reiškia, jog perkančioji organizacija neturi būti automatiškai saistoma kitos perkančiosios organizacijos atlikto vertinimo per ankstesnį viešąjį pirkimą (Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas byloje Meca, C-41/18, 30 ir 32 punktai).

111.       Nagrinėjamos bylos kontekste primintina, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, viešųjų pirkimų vykdytojai įpareigoti įtraukti tiekėją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, jeigu nustatoma, kad tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją. Į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą tiekėjas įtraukiamas vieneriems metams ir visą šį laikotarpį negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tačiau tam tikrais atvejais, net jeigu tiekėjas yra įtraukas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (taigi egzistuoja atitinkamas jo pašalinimo pagrindas, kurį tiekėjas, jeigu teiktų pasiūlymą (naujame pirkime), privalėtų išviešinti Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (EBVPD)), jis gali būti nepašalinamas iš viešojo pirkimo, nes VPĮ 46 straipsnio 10 dalies nuostatos suteikia tiekėjui galimybę įrodyti (pagrįsti), kad jis gali būti laikomas atitinkančiu nustatytus reikalavimus dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo net ir nesibaigus įstatyme nustatytiems sankcijos galiojimo terminams.

112.       Taigi, remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, priešingai nei teigia ieškovė kasaciniame skunde, teisiškai neįmanoma situacija, kad atsakovė (perkančioji organizacija), net ir nusprendusi, jog tiekėjos (ieškovės) pašalinimas iš Pirkimo VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu yra proporcingas, iš karto nebūtų galėjusi priimti ginčijamo sprendimo, prieš tai nesuteikusi ieškovei galimybės „apsivalyti“ pagal VPĮ 46 straipsnio 10 dalies reikalavimus. Atsižvelgiant į  nagrinėjamo ginčo atveju susiklosčiusią situaciją, aptariamų VPĮ nuostatų dėl tiekėjo reabilitacijos galimybės taikymas šioje byloje nėra aktualus. Tuo remiantis, kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo VPĮ 46 straipsnio 10 dalies normų taikymo jų nepagrįstai netaikius vien dėl šios priežasties (ieškovės 2023 m. balandžio 13 d. pretenzija, be kita ko, nebuvo grindžiama šiuo aspektu) atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

 

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir bylos procesinės baigties

 

113.       Ieškovė kasacinio skundo argumentais dėl trečiojo asmens Pirkime teikto pasiūlymo nepagrįsto neįvertinimo atitikties Pirkimo sąlygų 3.14.2 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui klausimu iš esmės kelia atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo trečiojo asmens pasiūlymas pripažintas laimėjusiu Pirkimą, teisėtumo klausimą, tačiau neginčija teismų išvadų dėl ieškovės neteisėto (pažeidžiant VPĮ 101 straipsnio 3 dalį, CPK 4233 straipsnio 2–4 dalis) siekio išplėsti ginčo dalyką ir pagrindą bei jos dubliko argumentų atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimo teisėtumo klausimu buvimo nesusijusių su šios bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat dėl teismo pareigos ex officio įvertinti atsakovės veiksmų priimant šį sprendimą teisėtumą nebuvimo šiuo konkrečiu atveju.

114.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinio skundo teiginį, jog trečiasis asmuo pateikė Pirkime akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo atitiktį nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, tačiau šios informacijos atsakovė nepagrįstai, pažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nepripažino melaginga (o ieškovės pateiktus duomenis pripažino tokiais), ieškovė grindžia argumentais, kad trečiojo asmens pasiūlyme, įrodant atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, buvo pateikta informacija apie dar nebaigtus (tarpinius) darbus, nors pagal kvalifikacijos reikalavimą buvo tinkami tik užbaigti darbai (galutinis rezultatas). Tuo tarpu dublike šį tvirtinimą (dėl trečiojo asmens pateiktų duomenų melagingumo) ieškovė argumentavo visai kitu aspektu – kad trečiasis asmuo pasiūlyme nenurodė, jog naudosis subtiekėjų (kvazisubtiekėjų) pajėgumais ir remsis jų kvalifikacija, tačiau, pateikdamas kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, pateikė specialistų, kurie nėra jo darbuotojai ir kurie nebuvo išviešinti jo pasiūlyme, dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šiuos argumentus iš esmės paneigė, todėl kasaciniame skunde suformuluoti kiti. Taigi ieškovės pozicija dėl trečiojo asmens pateiktų duomenų melagingumo aplinkybės nenuosekli ir prieštaringa.

115.       Tuo remdamasi, teisėjų kolegija dėl kasacinio skundo argumentų trečiojo asmens pasiūlymo (ne)įvertinimo atitikties kvalifikacijos reikalavimams klausimu, taigi ir dėl nediskriminavimo bei lygiateisiškumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo plačiau nepasisako.

116.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimą melaginga informacija bei tokio pripažinimo teisinius padarinius, todėl naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

117.       Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 2 dalis).

118.       Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Spręstinas atsiliepimus į kasacinį skundą ir prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas padavusių atsakovės VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės ir trečiojo asmens UAB „Infes“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

119.       Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės visų jos atstovavimo išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, atlyginimą, t. y. 8712 Eur, argumentuodama šį prašymą tuo, kad jos patirtos advokatų pagalbai apmokėti išlaidos yra susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu ir buvo būtinos atsakovės procesinėms teisėms ir pareigoms tinkamai įgyvendinti, todėl yra priteistinos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą. Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovė pateikė jų realumą patvirtinančius įrodymus. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateiktas tinkamai, tačiau prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktuose nustatytą maksimalų dydį. Atsakovei atsiskaitant už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, maksimalus rekomenduojamas atlyginimo už išlaidas, patirtas parengiant šį procesinį dokumentą, dydis buvo 3400 Eur.

120.       Šio atsakovės prašymo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

121.       Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

122.       Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

123.       Pagal kasacinio teismo praktiką, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020, 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 61 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

124.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsakovės atstovo teiktų teisinių paslaugų pastovumą, kasaciniame procese spręstus klausimus jų sudėtingumo, naujumo požiūriu (kasaciniame procese nekeliama kompleksinių teisės klausimų, o sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimą melaginga informacija, aiškinimo ir taikymo), vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, kad ši byla nepriskirtina išimtinei situacijai, su kuria siejama didesnių, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atstovavimo išlaidų atlyginimo galimybė.

125.       Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad, atmetus ieškovės kasacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinas 3400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

126.       Trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės 3360 Eur už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Trečiojo asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų 7, 8.14 punktuose nurodyto dydžio. Bylinėjimosi išlaidų realumą, pagrįstumą pagrindžiantys dokumentai teismui pateikti. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas jo prašomas bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei (j. a. k. 245386220) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“ (j. a. k. 300588300) 3400 (tris tūkstančius keturis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Infes“ (j. a. k. 302947360) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“ (j. a. k. 300588300) 3360 (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai        Gražina Davidonienė

 

 

        Artūras Driukas

 

 

        Sigita Rudėnaitė