Civilinė byla Nr. e2-26808-996/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21172-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.4.1.5.2.1.8;
1.3.5.1; 1.3.5.5; 1.3.5.9; 1.3.5.10; 3.2.6.1; 3.4.1.7
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,
sekretoriaujant Onai Virmauskienei,
dalyvaujant ieškovo R. K. atstovams advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov), rūpintojai D. K.,
atsakovės 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkui A. S. (A. S.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei 33-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė :
R. K. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–4) 33-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau – atsakovė, darbdavė, Bendrija), prašydamas priteisti jam iš atsakovės 524,50 Eur, iš kurių 227,50 Eur darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 17 d., 35 Eur 2 dienų nedarbingumo apmokėjimą už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. vasario 19 d., 262 Eur kompensaciją už 19 dienų nepanaudotas kasmetines atostogas, bei 2 040 Eur netesybas (už 6 mėnesius).
Ieškinyje nurodyta, kad D. K. (ieškovo rūpintoja) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio l dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nes jai 2019 m. pabaigoje tapo žinoma, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, jos sutuoktiniui (ieškovui) atsakovės buvo išmokėtas jam skirtas darbo užmokestis, tačiau jis pats jokio darbo užmokesčio nei grynais, nei banko pavedimu negavo ir negalėjo gauti, nes nuo 2016 m. vasario 18 d. sunkiai susirgo; jai buvo nurodyta kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), kuri 2020 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-4291 darbo byloje Nr. APS-131-12977/2020 (toliau – sprendimas) jos prašymą atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas pas atsakovę buvo priimtas į darbą pagal 2015 m. liepos 1 d. darbo sutartį dirbti pilnu etatu vykdant (duomenys neskelbtini) pareigas ir mokant 1 MMA dydžio atlyginimą 2 kartus per mėnesį; 2016 m. vasario 17 d. darbo metu ieškovą ištiko (duomenys neskelbtini), nuo tos dienos jis buvo gydomas, jam nustatytas apie (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumo laipsnis ir (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini), iš darbo Bendrijoje jis atleistas 2016 m. balandžio 7 d.; apie tai, ar ieškovui yra ir ar buvo išmokėtas darbo užmokestis, ar darbdavė kompensavo jam 2 dienų nedarbingumą ir atliko kitas išmokas, D. K. nieko nežinojo – jai buvo atsisakoma suteikti bet kokią informaciją, nors teismo nutarties pagrindu D. K. juo rūpinasi ir jį atstovauja; ieškovui darbdavės nebuvo išmokėtas 227,50 Eur darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 17 d., 35 Eur kompensacija už 2 nedarbingumo dienas (2016 m. vasario 18 d. ir 2016 m. vasario 19 d.), 262 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (19 d.); darbdavė, atleisdama darbuotoją iš pareigų, privalo su juo atsiskaityti, tačiau iki šiol atsakovė nėra atsiskaičiusi ir viešai deklaruoja, kad toks atsiskaitymas atliktas nebuvo ir nebus atliktas, todėl darbdavė privalo sumokėti netesybas, sudarančias vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, t. y. 340 Eur × 6 mėn. = 2 040 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė jo rūpintoja prašė atnaujinti senaties terminą, papildomai paaiškino, kad ji teisinio išsilavinimo neturinti; 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini), tiek ji, tiek ieškovas yra teikę prašymus Bendrijai darbo užmokestį mokėti 1 kartą per mėnesį mėnesio pabaigoje, jai dirbant (duomenys neskelbtini), Bendrija buhalterę turėjo, kuri tvarkė visus dokumentus, Bendrijos dokumentai buvo Bendrijos teritorijoje esančioje būstinėje, ji jokių Bendrijos dokumentų neturi; 2016 m. vasario 18 d. ieškovui darbo metu vairuojant automobilį (kartu važiavo ir ji) ir vykstant Bendrijai pirkti tam tikrų prekių, ieškovą (duomenys neskelbtini), tuomet jis buvo pristatytas į ligoninę, pas ieškovą rastus Bendrijos dokumentus, raktus Bendrijai atsisakius priimti, ji juos išsiuntė registruota siunta, kuri gavėjui įteikta; ieškovas nekalba, nesiorientuoja aplinkoje.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad prašomos iš atsakovės priteisti sumos yra nurodytos su mokesčiais.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti taikant ieškinio senatį ir kaip nepagrįstą (el. b. apyrašo t. I, l. 71–77).
Atsakovė paaiškino, kad ieškovas sau darbo užmokestį mokėjosi tik grynais pinigais, duomenų apie jo asmeninę banko sąskaitą Bendrijoje nėra, prašymo pervesti pinigus į banko sąskaitą nėra; be to, ieškovas pagal 2015 m. birželio 9 d. perdavimo–priėmimo aktą yra perėmęs visus buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., tačiau jie nėra perduoti naujajam Bendrijos pirmininkui. Nurodė, kad ieškovas, būdamas darbdavės (duomenys neskelbtini), privalėjo priskaičiuoti ir išmokėti sau darbo užmokestį, nes pats atliko (duomenys neskelbtini), preziumuojama, kad jis 2016 m. vasario 15 d. sau išsimokėjo 202,89 Eur, kaip numatyta darbo sutartyje, vasario 16 d. yra ne darbo diena, o vasario 17 d. jis susirgo, todėl nėra teisinio pagrindo skaičiuoti šios dienos kaip darbo dienos, be to, nėra jokių įrodymų, kad jis tą dieną dirbo. Teigė, kad Bendrija neturi ieškovo, ėjusio Bendrijos (duomenys neskelbtini), parengto ir Bendrijai pateikto finansinio dokumento, kad jam už 2015 m. nebuvo suteiktos atostogos ir 2015 m. gruodžio 31 d. yra susidariusi sukauptų atostogų mokėjimui sąnaudų suma, todėl įvertinusi tai, jog piniginės Bendrijos lėšos yra pas ieškovą ir jo sutuoktinę, teigia, kad ieškovas sau išsimokėjo atostoginius. Nurodė, kad Bendrija taip pat neturi jokių įrodymų, jog ieškovui nebuvo išmokėtos lėšos už 2 pirmas ligos dienas, nes oficialiai Bendrijos (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo ieškovas, lėšų neperdavė ir negrąžino. Atsakovės teigimu, jokių skolų Bendrija ieškovui neturi. Paaiškino, kad visuotiniame narių susirinkime 2016 m. kovo 6 d. ieškovas buvo atšauktas iš Bendrijos (duomenys neskelbtini) pareigų, o nauju pirmininku išrinktas A. S. (A. S.), ieškovo įgaliojimai baigėsi 2016 m. balandžio 7 d. Pabrėžė, kad išrinktas Bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškovas privalėjo tinkamai vykdyti įstatymais jam priskirtas pareigas Bendrijai, tačiau jis pasisavino Bendrijos kasoje buvusius 1 074,28 Eur ir banko sąskaitoje buvusius 25 848,93 Eur, todėl jam paėmus šiuos Bendrijos pinigus, net ir tariamo neatsiskaitymo atveju, jis yra pats atsakingas, jo kaltė akivaizdi, reiškiamu ieškiniu jis piktnaudžiauja teise, t. y. siekia savo asmeninę atsakomybę perkelti kitam Bendrijos vadovui ir Bendrijai; ieškovas su sutuoktine veikė ne Bendrijos, o savo interesais, siekė gauti naudos, D. K. neteisėtai valdė ir iki šiol valdo Bendrijos pinigus, tokiais veiksmais Bendrijai padarė didelės žalos, šiuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai yra paduotas pareiškimas, todėl ieškovo sutuoktinė, siekdama galimo keršto, inicijuoja įvairius procesus. Atkreipė dėmesį į tai, kad senaties terminas suėjo 2019 m. balandžio 6 d., tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog D. K., tapusi ieškovo rūpintoja, kreipėsi į Bendriją, taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovas, būdamas Bendrijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neišsimokėjo sau pinigų; Bendrijai ieškovas ir jo sutuoktinė neperdavė jokių skolas įrodančių dokumentų, kurias turėjo pareigą parengti tvarkydami buhalterinę apskaitą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad 2016 m. vasario 21 d. susirinkime Kuklys pranešė, kad ieškovas susirgo, buvo bandoma su ieškovu susisiekti, tačiau nesėkmingai, buvo apskambintos ligoninės, tačiau ieškovas ten nerastas, prieš tai savaitę ieškovas išgėrinėjo, tuo metu Bendrija pinigų neturėjo, turėjo tik skolų nuo 2015 m. lapkričio mėn., kai ieškovas buvo atleistas Bendrija nesidomėjo, ar su ieškovu tinkamai atsiskaityta, nes Bendrijoje nebuvo pinigų, už 2016 m. vasario mėn. darbo užmokestį galėjo ieškovas pats sau išsimokėti, nežinoma, ar jis tai padarė ar ne.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju jį atleidžiant iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro atsakovės išrašo nustatyta, kad ieškovas nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2016 m. kovo 6 d. ėjo Bendrijos (duomenys neskelbtini) pareigas (el. b. apyrašo t. I, l. 64–68), nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. ieškovui buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai (el. b. apyrašo t. II, l. 60), 2016 m. gegužės 26 d. išduota darbingumo lygio pažyma, patvirtinanti, jog ieškovo netektas darbingumas iki 2018 m. gegužės 24 d. yra (duomenys neskelbtini) procentų (el. b. apyrašo t. II, l. 59), nuo 2016 m. rugsėjo 12 d. D. K. paskirta ieškovo rūpintoja (el. b. apyrašo t. I, l. 5–6), ieškovui nuo 2020 m. gegužės 17 d. iki 2039 m. gegužės 24 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų netektas darbingumas (el. b. apyrašo t. I, l. 7), ieškovo rūpintoja 2020 m. birželio 5 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš Bendrijos (el. b. apyrašo t. I, l. 43–44), kuri 2020 m. birželio 25 d. sprendimu prašymą atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi termino (el. b. apyrašo t. I, l. 9–11).
Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respubliko darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; pagal DK 141 straipsnio 2 dalį, darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Pastebėtina, kad atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinyje prašoma atnaujinti ieškinio senaties terminą, nurodant, kad nuo 2016 m. vasario 18 d. pagal ieškovo susirgimo sunkumą, sužinoti kažką iš ieškovo buvo neįmanoma, kadangi nuo tos dienos jis yra (duomenys neskelbtini), tik 2019 m. ikiteisminio tyrimo atlikimo metu jo sutuoktinei tapo žinoma apie ieškovui neišmokėtas sumas. Matyti, kad nors ieškinys pateiktas praleidus DK įtvirtintą 3 metų senaties terminą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinį teikia (duomenys neskelbtini) procentų netektą darbingumą turinčio darbuotojo – silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies – rūpintoja, kuri teisinio išsilavinimo neturi, kartu nurodė, kad dėl ieškovo susirgimo sunkumo gauti informacijos iš ieškovo nėra galimybės, laiko, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, todėl atnaujina ieškinio senaties terminą.
Pirmiausia teismas akcentuoja tai, kad ieškovas į teismą kreipėsi su ieškiniu atsakovei dėl neatsiskaitymo su juo jo atleidimo iš pareigų dieną, nesant tarp šalių sudaryto susitarimo dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, todėl šioje byloje atsakovė nepagrįstai akcentuoja ieškovo galimai Bendrijai padarytą žalą ir tuo pagrindu nenorą išmokėti galutinį atsiskaitymą darbuotojui, nors, pastebėtina, priešieškinio dėl žalos atlyginimo atsakovė teismui neteikė, todėl galimos ieškovo padarytos žalos atsakovei klausimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Bendrijai kylantys klausimai dėl galimos ieškovo padarytos žalos atlyginimo gali būti sprendžiami atskirai, Bendrijai manant ieškovo padarytai žalai ir turint tai patvirtinančius įrodymus. Šioje byloje nėra sprendžiamas ieškovo atsakovei galimai padarytos žalos klausimas. Teismas pabrėžia tai, kad net ir atsakovei nustačius ieškovo galimai padarytą žalą Bendrijai, tai nepanaikina pareigos Bendrijai tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, o galimos žalos atlyginimo klausimas Bendrijos turi būti sprendžiamas atskirai. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitaip; ši pareiga išlieka ir tuo atveju, kai darbuotojas yra skolingas darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2011, 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).
Nors darbdavė teigė, kad darbuotojas pats sau yra išsimokėjęs darbo užmokestį už 2016 m. vasario mėn., taip pat už 2 nedarbingumo dienas bei už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau šių savo teiginių neįrodė. Vien tai, kad darbo sutartimi buvo sulygtas atsiskaitymas 2 kartus per mėnesį, nepaneigia ieškovo atstovės jo rūpintojos teiginių, kad ieškovas Bendrijai buvo teikęs prašymą darbo užmokestį mokėti 1 kartą per mėnesį, taip pat ši darbo sutarties nuostata niekaip nepatvirtina, kad darbo užmokesčio dalį už 2016 m. vasario mėn. ieškovas buvo išsimokėjęs. Taipogi nepagrįstai darbdavė teigė, kad darbuotojas susirgo 2016 m. vasario 17 d., kadangi aukščiau aptarta bylos medžiaga (el. b. apyrašo t. II, l. 55, 60) patvirtina, kad darbuotojas susirgo nuo 2016 m. vasario 18 d., kas atsakovei buvo žinoma. Tuo labiau, į bylą pateiktoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartyje (el. b. apyrašo t. I, l. 15–19) nurodyta, jog pats dabartinis Bendrijos pirmininkas pripažino, kad su ieškovu už 2016 m. vasario mėn. nėra atsiskaityta, tačiau kaip neatsiskaitymo priežastį jis pats nurodė lėšų trūkumą Bendrijoje ir tai, kad, jo vertinimu, ieškovas buvo pasisavinęs Bendrijos lėšas, tuo tarpu atsiliepime Bendrija jau keičia savo poziciją ir teigia, kad ieškovas pats sau buvo išsimokėjęs galutinį atsiskaitymą, o teismo posėdžio metu atsakovės atstovas vėl grįžta prie savo pirminės pozicijos, jog galutinio atsiskaitymo ieškovui neišmokėjo dėl pinigų trūkumo, kartu nurodydamas, kad galimai ieškovas pats sau išsimokėjo galutinį atsiskaitymą, todėl teismas atsakovės teiginius, išdėstytus atsiliepime, laiko gyvybine pozicija, siekiančia išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Byloje darbdavė neįrodė atsiskaitymo su darbuotoju fakto, nors būtent ji kaip darbdavė tokią pareigą turėjo. Šiuo atveju byloje nėra visiškai jokių įrodymų apie Bendrijos atsiskaitymą su atleistu iš pareigų ieškovu ar apie susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo su juo sudarymą.
Taigi, atsakovė neįrodė, kad yra atsiskaičiusi tinkamai su ieškovu, byloje nustatytas Bendrijos neatsiskaitymo faktas su ieškovu, ieškinyje nurodytų ieškovui neišmokėtų sumų aritmetinio apskaičiavimo teisingumo atsakovė nepaneigė, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 524,50 Eur (neatskaičius mokesčių) galutinį atsiskaitymą (kurį sudaro 227,50 Eur darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 17 d., 35 Eur 2 dienų nedarbingumo apmokėjimas už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. vasario 19 d., 262 Eur kompensacija už 19 dienų nepanaudotas kasmetines atostogas).
Taipogi ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 2 040 Eur netesybas. Pastebėtina, kad atleidimo iš darbo dieną ieškovas buvo nedarbingas. Bendrija nepateikė įrodymų, kad atleidimo dieną ieškovas, kaip Bendrijos (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę išsimokėti sau galutinį atsiskaitymą, tačiau to nepadarė, taigi, jis neturėjo objektyvios galimybės išsimokėti sau galutinį atsiskaitymą, todėl jo kaltės dėl vėlavimo atsiskaityti nėra. Taip pat Bendrija nepateikė įrodymų, kad ji, turėdama pareigą tinkamai vesti buhalterinę apskaitą, po ieškovo atleidimo iš pareigų dienos aiškinosi, ar su atleistu iš pareigų ieškovu yra tinkamai atsiskaityta, priešingai, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad ieškovo atleidimo iš pareigų dieną Bendrija nesidomėjo, ar su ieškovu tinkamai atsiskaityta, nes, kaip paaiškino, Bendrijoje nebuvo pinigų. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, kreipimosi į teismą terminą, bylos nagrinėjimo trukmę, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš Bendrijos darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 500 Eur (atskaičius mokesčius).
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas iš dalies, todėl tenkinamas iš dalies – darbuotojui iš darbdavės priteisiamas 524,50 Eur (neatskaičius mokesčių) galutinis atsiskaitymas ir 500 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos, kitoje dalyje ieškinys atmetamas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Teismo sprendimo dalis dėl 524,50 Eur (neatskaičius mokesčių) ieškovui priteisimo iš atsakovės nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau ieškovas nepateikė nei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 23 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).
Teismas šioje byloje patyrė 12,21 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 12 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo R. K. ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (j. a. k. 124745249) 524,50 Eur (penkių šimtų dvidešimt keturių eurų ir penkiasdešimties euro centų) (neatskaičius mokesčių) galutinį atsiskaitymą, 500 Eur (penkių šimtų eurų) (atskaičius mokesčius) netesybas.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-4291 darbo byloje Nr. APS-131-12977/2020 laikyti netekusiu galios.
Sprendimo dalį dėl R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (j. a. k. 124745249) priteistos 524,50 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos vykdyti skubiai.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės 33-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (j. a. k. 124745249) 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 12 Eur (dvylikos eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Stanislovaitienė