Civilinė byla Nr. 2A-522-590/2013

   Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06202-2012-1

       Procesinio sprendimo kategorija: 99.1; 99.9;

121.14; 121.18; 121.21.

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

2013 m. birželio 17 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Onos Gasiulytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,                      

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė L. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 12 000 Lt pinigų sumą, kurią ji paskolino atsakovui 2002-03-20, ir kurią pastarasis turėjo grąžinti iki 2002-05-10, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurios sumokėjimo terminas yra praleistas (nuo 2002-05-10, t. y. 5 950 Lt), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pripažino ieškinį 12 000 Lt dalyje, taip pat sutiko mokėti 2 975 Lt palūkanų, paskaičiuotų už 5 metus, kaip to reikalauja CK 1.125 str. 9 d. Prašė netenkinti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes ieškovė galėjo, bet nepasinaudojo, supaprastinta ginčo sprendimo procedūra. Taip pat prašė taikyti pripažintų sumų išdėstymą 45 mėnesiams. Atsakovo teigimu, jis gautų pinigų savalaikiai negrąžino, nes prieš 7 metus pateko į didelę avariją, gydymas buvo ilgas, sudėtingas, reikalavo nemažų finansinių išteklių, dėl patirtų traumų jis gavo invalidumą, iki šiol nevaldo dešinės rankos, dirbti pagal specialybę negali, dirba už minimumą, gauna invalidumo pašalpą, sugebėtų mokėti ieškovei apie 400 Lt į mėnesį. Atsakovas prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovė nemėgino pinigų išsireikalauti supaprastinta tvarka, teismo įsakymo ar dokumentinio proceso būdu, ji nė karto neieškojo atsakovo, neragino grąžinti skolą, kas rodo, jog jai pinigai nebuvo labai būtini, ieškinį pareiškė jau besibaigiant senačiai.

Ieškovės atstovas sutiko atidėti sprendimo vykdymą 3 mėnesiams, kad atsakovas galėtų mėginti realizuoti nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą. Su išdėstymu nesutiko, nes tai pažeis ieškovės teises, kuri gyvena materialiai sunkiai, atsakovui paskolinti pinigai buvo visos jos santaupos. Ieškovės atstovas nesutiko ir su atsakovo bei jo atstovo teiginiais dėl palūkanų skaičiavimo terminu, nes, jo manymu, už naudojimąsi pinigais galima reikalauti palūkanų už visus 10 metų.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-27 sprendimu ieškovės L. D. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. L. ieškovės L. D. naudai 12 000 Lt negrąžintos paskolos, 2 975 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (14 975 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-05-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 750,78 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; išdėstė atsakovui A. L. ieškovei priteistos sumos 14 975 Lt  mokėjimą 24 mėnesiams. Teismas tenkino atsakovo prašymą ir reikalavimui dėl palūkanų skaičiavimo taikė ieškinio senatį. Nurodė, kad tam yra pagrindas, nes paskolos sutartyje, tokio turinio kaip yra surašyta, šalys netesybų nenumatė, pastarąsias ieškovė skaičiuoja remdamasi įstatymo normatyvu, šiuo atveju įstatymas numato palūkanų skaičiavimą už 5 metus, o ne už visus 10 metų. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, kad pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo būdą yra ieškovo teisė. Teismas nematė jokio pagrindo manyti, kad šia teise ieškovė naudojasi netinkamai, todėl sprendė, kad atsakovo prašymas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas ir neparemtas jokia teisės norma. Be to, teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintai reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas – 750,78 Lt. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 282,37 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo, bei 13,51 Lt pašto išlaidų, viso valstybei iš atsakovo priteisė 296 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti sprendimo dalį dėl priteistų iš apelianto 83,42 % visų bylinėjimosi išlaidų: 750,78 Lt ieškovės naudai ir 296 Lt valstybei. Nurodo, kad CPK 434 str. 4 d. nustato, kad, jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Ieškovė pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, t. y. nepagrįstai ir galimai sąmoningai pabrangino procesą, nepasinaudojusi supaprastintu procesu. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas ginčys skolą. Atsakovas neginčijo ieškinio nei dėl 12 000 Lt skolos, nei 2 975 Lt palūkanų priteisimo. Ginčijo tik ieškovės nepagrįstai reikalautą kitą – 2 975 Lt palūkanų dalį (ieškovė prašė priteisti viso 5 950 Lt materialinių palūkanų), ir šį ieškovės reikalavimą teismas atmetė. Pažymi, jog atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu reiškė prašymą nepriteisti iš atsakovo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, nurodė prašymo teisinį CPK 434 str. 4 d. pagrindą ir motyvus. Mano, jog teismas netinkamai konstatavo, jog šis prašymas nepagrįstas ir neparemtas jokia teisės norma.

Ieškovė L. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą tik tada, kai iš atsakovo veiksmų (t. y. vengimo geranoriškai grąžinti pinigus (atsakovas geranoriškai negrąžino nė lito), nuolatinio kontaktų keitimo, atsakovo išvykimo į užsienį, chamiško elgesio) suprato, kad skolininkas piktybiškai nenori su ja atsiskaityti nustatyta tvarka. Skolininko veiksmai buvo akivaizdžiai nesąžiningi (CK 6.4. str.), o dėl to atsiranda rimtas pagrindas manyti, kad skolininkas gali ginčyti reikalavimus arba slėptis iki ieškinio senaties termino pabaigos, juolab kad skolininkas nebendradarbiavo ir savo ruožtu nesiėmė jokių veiksmų, kad kuo ekonomiškiau įvykdytų prievolę arba bent jau tinkamai ją įvykdytų iki nustatyto termino. Svarbu paminėti, jog tai, kad atsakovas teisme neginčijo (nenorėjo ginčyti) kreditoriaus reikalavimo, savaime nepaneigia to fakto, kad iki ieškinio pareiškimo dienos skolininkas savo valia ir veiksmais pažeidė piniginę prievolę, t. y. tinkamai, visiškai ir laiku negrąžino ieškovei pinigų. Ieškovė laukė, kol atsakovas įvykdys prievolę, tačiau, artėjant senaties terminui, buvo priversta pareikšti ieškinį dėl prievolinių teisinių santykių pažeidimo, t. y. dėl pinigų priteisimo CPK nustatyta tvarka.

 

Apeliacinis skundas atmetamas.

 

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nepasinaudojusi supaprastintu procesu, nepagrįstai ir sąmoningai pabrangino procesą.  CPK 434 str. 4 d. numato, kad, jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ nustatyta supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas ginčys skolą. CPK 434 str. 4 d. normos taikymo atveju, kaip tik atsakovas turi pareigą įrodyti, kad ieškovas neturėjo pagrindo manyti, jog atsakovas ginčys skolą. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, jog paduodama pareiškimą teismui, ieškovė galėjo pagrįstai manyti, kad atsakovas neginčys skolos.  Priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turėjo pagrindo manyti, jog atsakovas ginčys skolą ir pagrįstai kreipėsi į teismą  pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nes atsakovas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos (b.l. 9-10), ilgą laikotarpį, nuo 2002-05-10 negrąžino paskolos ir nesumokėjo net menkiausios jos dalies, o teisme skolą pripažino tik iš dalies. Dėl paminėtų aplinkybių iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos negali būti mažinamos CPK 434 str. 4 d. pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė šios teisės normos.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nepažeidė civilinio proceso normų, keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

  

 

 

Teisėjai                                                                                    Goda Ambrasaitė-Balynienė

 

 

                                                                                               

Ona Gasiulytė

 

 

 

                                                                                                Vidas Stankevičius