Civilinė
byla Nr. 2A-522-590/2013
Teisminio
proceso Nr. 2-01-3-06202-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija: 99.1; 99.9;
121.14;
121.18; 121.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. birželio
17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Onos Gasiulytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimo
civilinėje byloje pagal ieškovės L. D.
ieškinį atsakovui A. L. dėl
skolos priteisimo.
Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
ieškovė L. D. kreipėsi
į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 12 000 Lt pinigų sumą,
kurią ji paskolino atsakovui 2002-03-20, ir kurią pastarasis turėjo grąžinti
iki 2002-05-10, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurios
sumokėjimo terminas yra praleistas (nuo 2002-05-10, t. y. 5 950 Lt), 5 proc.
dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo
sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pripažino ieškinį 12 000 Lt dalyje, taip pat sutiko mokėti 2
975 Lt palūkanų, paskaičiuotų už 5 metus, kaip to reikalauja CK 1.125 str. 9 d.
Prašė netenkinti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes ieškovė
galėjo, bet nepasinaudojo, supaprastinta ginčo sprendimo procedūra. Taip pat
prašė taikyti pripažintų sumų išdėstymą 45 mėnesiams. Atsakovo teigimu, jis
gautų pinigų savalaikiai negrąžino, nes prieš 7 metus pateko į didelę avariją,
gydymas buvo ilgas, sudėtingas, reikalavo nemažų finansinių išteklių, dėl
patirtų traumų jis gavo invalidumą, iki šiol nevaldo dešinės rankos, dirbti
pagal specialybę negali, dirba už minimumą, gauna invalidumo pašalpą, sugebėtų
mokėti ieškovei apie 400 Lt į mėnesį. Atsakovas prašė atsižvelgti į tai, kad
ieškovė nemėgino pinigų išsireikalauti supaprastinta tvarka, teismo įsakymo ar
dokumentinio proceso būdu, ji nė karto neieškojo atsakovo, neragino grąžinti
skolą, kas rodo, jog jai pinigai nebuvo labai būtini, ieškinį pareiškė jau
besibaigiant senačiai.
Ieškovės atstovas sutiko atidėti sprendimo vykdymą 3 mėnesiams, kad
atsakovas galėtų mėginti realizuoti nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį
turtą. Su išdėstymu nesutiko, nes tai pažeis ieškovės teises, kuri gyvena
materialiai sunkiai, atsakovui paskolinti pinigai buvo visos jos santaupos.
Ieškovės atstovas nesutiko ir su atsakovo bei jo atstovo teiginiais dėl
palūkanų skaičiavimo terminu, nes, jo manymu, už naudojimąsi pinigais galima
reikalauti palūkanų už visus 10 metų.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas
2012-09-27 sprendimu ieškovės L.
D. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė
iš atsakovo A. L. ieškovės L. D. naudai 12 000 Lt
negrąžintos paskolos, 2 975 Lt palūkanų, 5 % dydžio metines palūkanas nuo
priteistos sumos (14 975 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-05-09, iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 750,78 Lt
bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; išdėstė atsakovui A. L. ieškovei priteistos
sumos 14 975 Lt mokėjimą 24 mėnesiams. Teismas tenkino atsakovo prašymą
ir reikalavimui dėl palūkanų skaičiavimo taikė ieškinio senatį. Nurodė, kad tam
yra pagrindas, nes paskolos sutartyje, tokio turinio kaip yra surašyta, šalys
netesybų nenumatė, pastarąsias ieškovė skaičiuoja remdamasi įstatymo normatyvu,
šiuo atveju įstatymas numato palūkanų skaičiavimą už 5 metus, o ne už visus 10
metų. Teismas taip
pat sprendė, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas
nurodė, kad pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo būdą yra ieškovo teisė.
Teismas nematė jokio pagrindo manyti, kad šia teise ieškovė naudojasi
netinkamai, todėl sprendė, kad atsakovo prašymas nepriteisti bylinėjimosi
išlaidų yra nepagrįstas ir neparemtas jokia teisės norma. Be to, teismas,
tenkinęs ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai
patenkintai reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas – 750,78
Lt. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybės naudai 282,37 Lt žyminio mokesčio,
kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo, bei 13,51 Lt
pašto išlaidų, viso valstybei iš atsakovo priteisė 296 Lt.
Apeliaciniu skundu atsakovas
A. L. prašo iš dalies
pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-27 sprendimą ir priimti naują
sprendimą – panaikinti sprendimo dalį dėl priteistų iš apelianto 83,42 % visų
bylinėjimosi išlaidų: 750,78 Lt ieškovės naudai ir 296 Lt valstybei. Nurodo,
kad CPK 434 str. 4 d. nustato, kad, jeigu ieškovas turėjo teisę reikalavimus
patenkinti supaprastinto proceso tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal
bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi
išlaidos priteisiamos tik nuo tos ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas,
išskyrus, jei iš atsakovo elgesio ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad
atsakovas reikalavimą ginčys. Ieškovė pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo
teisenos taisykles, t. y. nepagrįstai ir galimai sąmoningai pabrangino procesą,
nepasinaudojusi supaprastintu procesu. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog turėjo
pagrindą manyti, kad atsakovas ginčys skolą. Atsakovas neginčijo
ieškinio nei dėl 12 000 Lt skolos, nei 2 975 Lt palūkanų
priteisimo. Ginčijo tik ieškovės nepagrįstai reikalautą kitą – 2 975 Lt
palūkanų dalį (ieškovė prašė priteisti viso 5 950 Lt materialinių palūkanų), ir
šį ieškovės reikalavimą teismas atmetė. Pažymi, jog atsakovas
atsiliepime ir teismo posėdžio metu reiškė prašymą nepriteisti iš atsakovo
žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, nurodė prašymo teisinį CPK 434
str. 4 d. pagrindą ir motyvus. Mano, jog teismas netinkamai konstatavo, jog šis
prašymas nepagrįstas ir neparemtas jokia teisės norma.
Ieškovė L. D. atsiliepimu
į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-27
sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą tik tada,
kai iš atsakovo veiksmų (t. y. vengimo geranoriškai grąžinti pinigus (atsakovas
geranoriškai negrąžino nė lito), nuolatinio kontaktų keitimo, atsakovo išvykimo
į užsienį, chamiško elgesio) suprato, kad skolininkas piktybiškai nenori su ja
atsiskaityti nustatyta tvarka. Skolininko veiksmai buvo akivaizdžiai
nesąžiningi (CK 6.4. str.), o dėl to atsiranda rimtas pagrindas manyti, kad
skolininkas gali ginčyti reikalavimus arba slėptis iki ieškinio senaties
termino pabaigos, juolab kad skolininkas nebendradarbiavo ir savo ruožtu
nesiėmė jokių veiksmų, kad kuo ekonomiškiau įvykdytų prievolę arba bent jau
tinkamai ją įvykdytų iki nustatyto termino. Svarbu paminėti, jog tai, kad
atsakovas teisme neginčijo (nenorėjo ginčyti) kreditoriaus reikalavimo, savaime
nepaneigia to fakto, kad iki ieškinio pareiškimo dienos skolininkas savo valia
ir veiksmais pažeidė piniginę prievolę, t. y. tinkamai, visiškai ir laiku
negrąžino ieškovei pinigų. Ieškovė laukė, kol atsakovas įvykdys prievolę,
tačiau, artėjant senaties terminui, buvo priversta pareikšti ieškinį dėl
prievolinių teisinių santykių pažeidimo, t. y. dėl pinigų priteisimo CPK nustatyta
tvarka.
Apeliacinis skundas
atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320
straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame
skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą
teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra
CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija
atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal
bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir nepasinaudojusi supaprastintu procesu,
nepagrįstai ir sąmoningai pabrangino procesą. CPK 434 str. 4 d. numato, kad, jeigu
ieškovas turėjo teisę reikalavimus patenkinti CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl
teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ nustatyta supaprastinto proceso
tvarka, tačiau pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jam
žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik nuo tos
ieškinio sumos, kurią ginčijo atsakovas, išskyrus, jei iš atsakovo elgesio
ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas reikalavimą ginčys. Kolegija
nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas turi pareigą įrodyti
aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas ginčys skolą. CPK 434
str. 4 d. normos taikymo atveju, kaip tik atsakovas turi pareigą įrodyti, kad
ieškovas neturėjo pagrindo manyti, jog atsakovas ginčys skolą. Nagrinėjamu
atveju, atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, jog
paduodama pareiškimą teismui, ieškovė galėjo pagrįstai manyti, kad atsakovas
neginčys skolos. Priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turėjo
pagrindo manyti, jog atsakovas ginčys skolą ir pagrįstai kreipėsi į teismą
pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nes atsakovas nėra deklaravęs savo
gyvenamosios vietos (b.l. 9-10), ilgą laikotarpį, nuo 2002-05-10 negrąžino
paskolos ir nesumokėjo net menkiausios jos dalies, o teisme skolą pripažino tik
iš dalies. Dėl paminėtų aplinkybių iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi
išlaidos negali būti mažinamos CPK 434 str. 4 d. pagrindu, todėl pirmosios
instancijos teismas pagrįstai netaikė šios teisės normos.
Kolegija
daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų
paskirstymo klausimą, nepažeidė civilinio proceso normų, keisti pirmosios
instancijos teismo sprendimą apeliacinio skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo,
todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o
apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325
straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n
u t a r i a :
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Ona Gasiulytė
Vidas
Stankevičius