Administracinė byla Nr. eA-113-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00088-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Audata“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Audata“ skundą atsakovui Šiaulių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Audata“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG-103/24-2022) (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti jo (pareiškėjo) skundą nagrinėti iš naujo Komisijai.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 15 d. buvo atliktas statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Statinys) naudojimo priežiūros patikrinimas. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Turto valdymo skyrius 2022 m. lapkričio 16 d. Statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. TV16-155(11.58) (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad iš Statinio likę tik pamatai, kurie apaugę aukšta žole ir krūmais, likę kelios gelžbetoninės konstrukcijos; pamatų būklė neaiški, nes jie yra apaugę aukšta žole ir samanomis; likusių gelžbetoninių konstrukcijų būklė bloga, dalis konstrukcijų deformuotos ir kelia grėsmę aplinkiniams; betonas stipriai paveiktas drėgmės. Patikrinimo akte yra nurodytas įpareigojimas Statinio savininkui, t. y. pareiškėjui, kuriam Statinys priklauso lygiomis dalimis su V. K. (toliau – V. K.), suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti pastatą, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reikalavimo įvykdymo terminas yra šeši mėnesiai. 

3.       Pareiškėjas teigė, kad Administracijos reikalavimų jis negali įvykdyti dėl to, kad Statinys yra valstybei priklausančiame žemės sklype ir dėl šio sklypo nėra sudaryta žemės nuomos sutartis; pareiškėjas, nedisponuodamas žemės sklypu, kuriame yra jam priklausantis Statinys, negali jo nei remontuoti, nei rekonstruoti; negali atlikti Statinio projektavimo darbų, nes, neturint sutarčių dėl žemės sklypo disponavimo, neišduodamos techninės sąlygos projektui rengti; pareiškėjas yra pateikęs prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, tačiau dėl to vyksta ginčai.

4.       Pareiškėjas teigė turintis tikslą Statinį rekonstruoti ir vykdyti jame ūkinę veiklą, nurodė, kad jis neginčija Patikrinimo akte nustatytų faktų, o prašo panaikinti įpareigojimą dėl Statinio būklės pertvarkymo arba atidėti šį įpareigojimą protingam terminui, kol bus išspręstas žemės sklypo ginčo klausimas.

5.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

6.       Atsakovas nurodė, jog Administracijos specialistai Patikrinimo akte užfiksavo, kad Statinio likusių gelžbetoninių konstrukcijų būklė yra bloga, dalis konstrukcijų deformuotos ir kelia grėsmę aplinkiniams, betonas stipriai paveiktas drėgmės, todėl pareikalavo per šešis mėnesius užtikrinti, kad šalia Statinio liekanų nepatektų pašaliniai asmenys; pateikti informaciją, kokios procedūros yra pradėtos, nes matomos tik Statinio liekanos; jei yra atliekamos griovimo procedūros, – baigti išardyti likusias konstrukcijas ir išregistruoti Statinį iš Nekilnojamojo turto registro.

7.       Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, galima nugriauti statinį, kai pastatytas ar nebaigtas statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų viešojo administravimo subjektų reikalavime nurodytą terminą. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju valstybinės žemės valdymo klausimas neturi įtakos Statinio nugriovimui.

8.       Atsakovas teigė, kad jeigu atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje bus nustatyta, jog esantys statiniai ir (ar) įrenginiai nenaudojami ar jų faktinė būklė neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, NŽT teritorinis padalinys per penkias darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo turės teisę kreiptis į Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatytą statinio naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją dėl statinio naudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį nustatymo. Jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustatys, kad statinys netinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per penkias darbo dienos priims sprendimą netenkinti prašymo išnuomoti žemės sklypą (jo dalies).

II.

9.       Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB ,,Audata“ skundą.

10.       Teismas nurodė, kad Komisijoje buvo gauti UAB „Audata“ skundas (Nr. AG3-103/24-2022) ir V. K. skundas (Nr. AG3-101/24-2022) dėl Administracijos to paties administracinio akto panaikinimo, t. y. tapačių reikalavimų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir ĮAGNTĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, V. K. skundas buvo sujungtas su UAB „Audata“ skundu į vieną bylą Nr. AG3-103/24-2022. V. K. teismui neskundė Komisijos Sprendimo, todėl nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Komisijos Sprendimo dalies, kuria byla pagal pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akte pareiškėjui nurodytų reikalavimų buvo nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių ginčų komisijai, pagrįstumas ir teisėtumas.

11.       Teismas nustatė, kad Administracijos Turto valdymo skyriaus specialistas 2022 m. lapkričio 16 d. atliko Statinio būklės faktinių duomenų patikrinimą. Patikrinimo akte nurodyta, kad iš Statinio likę tik pamatai, kurie apaugę ilga žole ir krūmais; likę kelios gelžbetoninės konstrukcijos; pamatų būklė neaiški, nes yra apaugusi aukšta žole ir samanomis; likusių gelžbetoninių konstrukcijų būklė bloga, dalis konstrukcijų deformuotos ir kelia grėsmę aplinkiniams; betonas stipriai paveiktas drėgmės. Patikrinimo akte suformuluoti reikalavimai Statinio bendrasavininkiams (tarp jų ir pareiškėjui): 1) užtikrinti, kad šalia Statinio liekanų nepatektų pašaliniai asmenys; 2) pateikti informaciją, kokios procedūros yra pradėtos: ar esamo Statinio griovimas, ar statyba, nes šiuo metu matomos tik Statinio liekanos; 3) jei yra atliekamos Statinio griovimo procedūros, – baigti išardyti likusias konstrukcijas ir išregistruoti Statinį iš Nekilnojamojo turto registro.

12.       Teismas nurodė, kad Administracija 2022 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. S-3118(3.39E) „Dėl informacijos apie atliktą patikrinimą“ (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją, jog, vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsniu, statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Rašte nurodyta, jog statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos, o nugriovus statinį, – jis turi būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Pareiškėjui duotas šešių mėnesių terminas Patikrinimo akte nustatytiems reikalavimams įvykdyti.

13.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teigė, jog Patikrinimo akte buvo nurodytas imperatyvus reikalavimas atlikti veiksmus per tam tikrą terminą. Pareiškėjas nesutiko su Administracijos nurodymais ir dėl jų pateikė skundą Komisijai, tačiau pareiškėjas nereiškė reikalavimo įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę atlikti tam tikrus veiksmus, o tik kvestionavo priimtų įpareigojimų pagrįstumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Patikrinimo akte nebuvo nurodytas reikalavimų įvykdymo terminas, atsakovas Rašte nurodė pareiškėjui reikalavimų įvykdymo terminą.

14.       Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo Komisijai reikštus reikalavimus, nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Patikrinimo akte pareiškėjui nurodytų reikalavimų dėl jam nuosavybės teise priklausančio Statinio ir Administracijos Rašte nustatyto reikalavimų įvykdymo termino (šešių mėnesių) teisėtumo.

15.       Teismas pažymėjo, kad Patikrinimo aktu buvo konstatuota faktinė Statinio būklė, išdėstyti reikalavimai Statinio naudotojui, tačiau Patikrinimo aktu nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pavyzdžiui, nebuvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinio naudojimo priežiūros vykdymą būtų pateikę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Teismas atkreipė dėmesį, kad šie aspektai yra reikšmingi, sprendžiant dėl Patikrinimo akto, kaip administracinės bylos nagrinėjimo dalyko.

16.       Teismas vertino, kad Patikrinimo aktas iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio, o administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Teismas sprendė, kad Patikrinimo akto pagrįstumas ir teisėtumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. 

17.       Teismas taip pat vertino, kad Administracijos Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes jame nėra išdėstyti jokie privalomi nurodymai, kuriuos pareiškėjas turėtų įvykdyti. Rašte pateikti tik informacinio pobūdžio duomenys. Nors Rašte yra nurodytas terminas, per kurį pareiškėjas turi atlikti Patikrinimo akte išvardytus reikalavimus, tačiau Rašte nėra nurodyta, kad už reikalavimų neįvykdymą per šešis mėnesius pareiškėjui kils teisinė atsakomybė (pvz., administracinė atsakomybė). Teismas sprendė, kad Raštas nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjo teises ar pareigas, tai informacinio pobūdžio dokumentas, juo pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos, todėl Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

18.       Teismas pažymėjo, kad nors Komisija Sprendime nevertino Patikrinimo akto kaip tarpinio akto, o Rašto kaip informacinio pobūdžio akto, tačiau pagrįstai konstatavusi, jog tarp šalių nėra kilusio ginčo dėl Patikrinimo akte nustatytų reikalavimų, bylą nutraukė. Teismas vertino, kad nėra pagrindo naikinti Komisijos Sprendimo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.        

19.       Pareiškėjas UAB ,,Audata“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą ir Komisijos 2023 m. sausio 11 d. sprendimą bei perduoti jo skundą nagrinėti iš naujo.

20.       Pareiškėjas nesutinka su teismo motyvais, kad Patikrinimo aktu pareiškėjui išdėstyti reikalavimai savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais realias teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą Patikrinimo akte nėra nustatyta teisinė atsakomybė.

21.       Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas negali įvykdyti Patikrinimo akte nurodytų įpareigojimų dėl objektyvių priežasčių, t. y. pareiškėjas, nedisponuodamas žemės sklypu, kuriame yra jam priklausantis Statinys, negali nei remontuoti, nei rekonstruoti pastato; pareiškėjas negali atlikti Statinio projektavimo darbų, nes, neturint sutarčių dėl žemės sklypo disponavimo, neišduodamos techninės sąlygos projektui rengti; pareiškėjas yra pateikęs prašymus NŽT Šiaulių skyriui dėl valstybinės žemės nuomos, bet dėl to šiuo metu vyksta ginčai.

22.       Pareiškėjo vertinimu, šioje situacijoje yra prieštaravimų, kai reikalaujama to, kas negali būti pasiekta įstatymo numatytomis priemonėmis. Atsakovo įpareigojime yra nurodytas reikalavimas „suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį“, tačiau dalis pareiškėjui nurodytų alternatyvių reikalavimų „suremontuoti arba rekonstruoti pastatą“ yra iš esmės niekiniai, nes pareiškėjas gali Statinį tik nugriauti, nesant kitų realių alternatyvų. Pareiškėjas teigia nenorintis Statinio griauti, nori jame vykdyti ūkinę veiklą, todėl yra pradėjęs valstybinės žemės nuomos procedūras. Pareiškėjas nesupranta, kodėl atsakovas nenori palaukti, kol bus išspręstas valstybinės žemės nuomos klausimas.

23.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24.       Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad Patikrinimo aktas iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio, o administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų teisių apgynimu teismo sprendimu. Patikrinimo aktu pareiškėjui išdėstyti reikalavimai savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais jam realias teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą Patikrinimo akte nėra nustatyta teisinė atsakomybė.

25.       Atsakovas pažymi, kad Patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrintas administracinio nusižengimo teisenos metu.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:

        IV.        

26.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo UAB ,,Audata“ skundo reikalavimai panaikinti Komisijos 2023 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 21RE3-3(AG3-103/24-2022) ir perduoti Komisijai jo (pareiškėjo) skundą nagrinėti iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.

27.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus bei atsakovo Administracijos atsikirtimus į skundą, nustatė, kad tarp bylos šalių (pareiškėjo ir atsakovo) nėra kilusio administracinio ginčo, Patikrinimo akto pagrįstumas ir teisėtumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, ir dėl to padarė išvadą, kad Komisija Sprendimu pagrįstai nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akte nurodytų reikalavimų, kaip nepriskirtiną nagrinėti Komisijai.

28.       Vertinant šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengiant pareiškėjo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriuo prašė panaikinti arba atidėti įpareigojimą dėl Statinio būklės pertvarkymo, nustatytą Patikrinimo akte, kol nebus išspręstas žemės sklypo klausimas. Pareiškėjas skunde nesuformulavo jokio reikalavimo dėl tam tikro Administracijos akto ar jo dalies panaikinimo (pakeitimo). Skunde nurodyta, kad pareiškėjas neginčija Patikrinimo akte nustatytų Statinio būklės faktinių duomenų, bet negali įvykdyti Patikrinimo akte nurodyto reikalavimo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinį, jeigu tolesnis jo naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (reikalavimo įvykdymo terminas – šeši mėnesiai), nes Statinys yra valstybei priklausančiame žemės sklype ir su pastato savininku nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, NŽT Šiaulių skyriui yra pateiktas prašymas leisti išsinuomoti žemės sklypą.

29.       Komisija pareiškėjo skundo nagrinėjimą nutraukė, nustačiusi, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilusio ginčo dėl Patikrinimo akte nustatytų reikalavimų, t. y. dėl to, kad atsakovas nesutinka ar atsisako panaikinti (atidėti) reikalavimą dėl Statinio pertvarkymo, kol bus išspręstas žemės disponavimo klausimas. Komisijos vertinimu, tik esant atsakovo atsisakymui tenkinti pareiškėjo prašymą (reikalavimą) panaikinti (atidėti) reikalavimą dėl statinio pertvarkymo, pareiškėjas galėtų inicijuoti ginčą ikiteisminius ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme.

30.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Patikrinimo akte nėra nurodytas reikalavimų įvykdymo terminas, atsakovas 2022 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. S-3118(3.39E) nurodė reikalavimų įvykdymo terminą, sprendė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl Patikrinimo akte pareiškėjui nurodytų reikalavimų dėl jam nuosavybės teise priklausančio Statinio ir atsakovo Rašte nustatyto reikalavimų įvykdymo termino (šeši mėnesiai) teisėtumo.

31.       Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai aptaręs šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, atsižvelgęs į šiai bylai išnagrinėti aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant šių normų taikymą, vertino, kad Patikrinimo aktas iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio, t. y. jame konstatuoti faktai, o administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu, o Raštas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nes jame nėra išdėstyti jokie privalomi nurodymai, kuriuos pareiškėjas turėtų įvykdyti, jame tik pateikti informacinio pobūdžio duomenys.

32.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir nurodyti motyvai yra nepagrįsti, tačiau laikosi pozicijos, kad jo skundo reikalavimas (ginčo dalykas) turėjo būti nagrinėjamas iš esmės ir tenkinamas dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepagrįstai buvo sprendžiamas tik pačios administracinės bylos nagrinėjimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Su šia pareiškėjo pozicija nesutiktina.

33.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos Sprendimą ir perduoti šiai Komisijai jo skundą nagrinėti iš naujo. 

34.       IAGNTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina Komisijos kompetencijai.

35.       IAGNTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos šalys, nesutinkančios su Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar Komisijos pirmininko (Komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų Komisijos nario arba su Komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. 

36.       Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Ginčas dėl teisės sprendžiamas taip pat ir tuo atveju, kai teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas nėra sprendimas dėl ginčo esmės, o yra procedūrinio teisinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byla Nr. A-118-502/2021; kt.). 

37.       Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, taip pat iš byloje priimtų procesinių sprendimų matyti, kad nors pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl procedūrinio Komisijos Sprendimo panaikinimo ir prašė panaikinus Komisijos Sprendimą perduoti šiai Komisijai jo skundą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pagrindas iš esmės aiškintis aplinkybes, teisiškai reikšmingas pareiškėjo inicijuotam ginčui išnagrinėti.

38.       Iš pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai, turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčijo atsakovo Rašto dalį, kurioje nurodyta, jog Patikrinimo akto reikalavimų įvykdymo terminas – šeši mėnesiai. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo raštu tik informavo pareiškėją, jog vadovaujantis Statybos įstatymo 47 straipsniu, statinio naudotojas privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Rašte nurodyta, jog statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jos konstrukcijos, o nugriovus statinį, jis turi būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog statinio būklės faktinių duomenų patikrinimo aktas iš esmės yra konstatuojamojo pobūdžio, o administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Teismų praktikoje tokio pobūdžio aktas (patikrinimo aktas, kuriame užfiksuota statinio būklė ir nustatytas įpareigojimas pašalinti nustatytus pažeidimus) yra laikomas tarpiniu procedūriniu dokumentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-285-492/2022; kt.).

40.       Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jam yra pateikti konkretūs įpareigojimai per šešis mėnesius įvykdyti Patikrinimo akte nustatytus reikalavimus, taip pat kad jis kreipėsi į Administraciją su tam tikrais reikalavimais (prašymais) ir jie nebuvo patenkinti.

41.       ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014; kt.). Atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003; kt.). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012; kt.). Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-939-756/2017; kt.).

42.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr. 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006; kt.). Pažymėtina kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; kt.). 

43.       Kadangi šioje byloje pareiškėjas nei Komisijai paduotame skunde, nei pirmosios instancijos teismui paduotame skunde nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs administracinis ginčas, bei nesuformulavo reikalavimo, kuris nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog Komisijos Sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas.

44.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Audata“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginijos Volskienės