Civilinė byla Nr. e2S-417-643/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04044-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arnevita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arnevita“ ieškinį atsakovui R. P. dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Arnevita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2019 m. lapkričio 25 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-7419 ir priimti naują sprendimą - ieškovo R. P. prašymą atmesti kaip paduotą praleidus trijų mėnesių terminą. Teismui nusprendus, kad prašymas paduotas laikantis terminų, sumažinti priteistą sumą sumokėtų mokesčių valstybei dydžiu.

2.       Atsakovo teigimu, darbo užmokesčio jis negavo nuo 2019 metų sausio mėnesio. Darytina išvada, kad teisės pažeidimą reikėtų skaičiuoti nuo 2019 metų vasario 15 dienos. Įstatymų leidėjas yra nustatęs 3 mėnesių terminą pažeistai teisei ginti, todėl kreiptis į darbo ginčų komisiją atsakovas turėjo iki 2019 m. gegužės 15 d. Atsakovas kreipėsi 2019 m. lapkričio 6 d., taigi, praleido nustatytą trijų mėnesių terminą. Ieškinyje nurodo, kad atsakovui darbo užmokestis visą laikotarpį buvo mokamas, tai iš dalies įrodo pridedamas išlikęs kasos išlaidų orderis. Per visą laikotarpį už darbuotoją buvo mokami gyventojų pajamų bei socialinio draudimo mokesčiai.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė terminą iki 2020 m. sausio 21 d. trūkumams pašalinti - pateikti įrodymus apie išmokėtą atlyginimą atsakovui (išmokas už kiekvieną mėnesį), įrodymus apie sumokėtas įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką patvirtinančius vidaus dokumentus ir tvarką. Teismas įpareigojo pateikti papildomus paaiškinimus, kokiu pagrindu atsakovui buvo išmokėti 320 Eur, pateikti paaiškinimus dėl orderyje nurodytų duomenų, taip pat pateikti paaiškinimus, kas darbovietėje yra atsakingas už darbo užmokesčio išmokėjimą ir dokumentų išsaugojimą, dėl kokių priežasčių buvo išsaugotas tik vienas orderis ir kodėl jis sutampa su M. M. byloje esančiu orderiu.

4.       Ieškovė teismui pateikė darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius už visą atsakovo darbo įmonėje laiką bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius už visa atsakovo darbo įmonėje laiką. Paaiškino, kad darbovietėje už darbo užmokesčio išmokėjimą ir dokumentų išsaugojimą atsakingas įmonės direktorius V. K., kuris proceso eigoje galės paaiškinti kitas aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

5.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 21 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria ieškinį laikė nepaduotu.

6.       Nurodė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų. Nutartyje nustatyta, kad ieškovė nepateikė darbuotojo darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančių įrodymų. Nurodyta, kad pateikti tik darbdavio direktoriaus pasirašyti mokėjimai, skirti atsakovui, be atsakovo parašų, taigi teismas konstatavo, kad į bylą nepateikta įrodymų apie sumokėtą atsakovui atlyginimą. Be to, šalinant trūkumus, nebuvo pateikti įmokas VSDFV patvirtinantys įrodymai. Nebuvo pašalinti trūkumai, susiję su byloje esančio orderio atsiradimo aplinkybėmis. Be to, nepateikti įmonės vidiniai dokumentai, susiję su atlyginimo išmokėjimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, turėjo gauti mažesnį negu minimalus darbo užmokestis atlyginimą.

7.       Teismas padarė išvadą, kad ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, todėl ieškinį laikė nepaduotu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8.       Ieškovė padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį.

9.       Atskirajame skunde nurodo, kad ieškinį sudaro ieškinio dalykas ir pagrindas, ieškinyje aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, jog atsakovas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi praleidęs 3 mėnesių senaties terminą, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu.

12.       Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą.

13.       Skundžiamoje nutartyje, kuria ieškinys buvo laikytas nepaduotu, nurodyta, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo apie sumokėtą atsakovui atlyginimą, nepateikė duomenų apie VSDFV sumokėtas įmokas už darbuotoją, be to, ieškovė buvo įpareigota pateikti papildomus paaiškinimus apie atsakovui išmokėtą 320 Eur sumą, bei pateikti paaiškinimus apie kasos išlaidų orderį, kurių nepateikė, nepateikė ir vidinių įmonės dokumentų, kuriais reglamentuojama atlyginimo išmokėjimo tvarka.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.

15.       Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas - ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas šiuo atveju neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Dėl to nepritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai civilinės bylos iškėlimo stadijoje iš ieškovo reikalauti įrodymų, patvirtinančių jo pareikšto reikalavimo pagrįstumą, nes tai iš esmės neatitinka teisinio šio procesinio veiksmo reglamentavimo (CPK 137 straipsnis).

16.       Tokie įrodymai, kurie yra būtini siekiant identifikuoti svarstomo klausimo esmę, turi būti pateikiami kartu su ieškiniu. Nepriimti ieškinio dėl tokių įrodymų nepateikimo galima tik tais atvejais, kai be šių įrodymų neįmanoma nustatyti, ar šalis sieja teisiniai santykiai. Šiuo atveju, kartu su ieškiniu, be kitų dokumentų, buvo pateiktas Darbo ginčų komisijos sprendimas, ieškovės su atsakovu sudaryta darbo sutartis, kasos išlaidų orderis. Šalinant ieškinio trūkumus buvo papildomai pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai bei paaiškinta, kad papildomus paaiškinimus bei aplinkybes bylos nagrinėjimo eigoje paaiškins įmonės direktorius. Tokie pateikti įrodymai yra susiję su ieškinio faktiniu pagrindu – ieškovės ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, taigi pagrindžia ieškovės teisę kreiptis į teismą dėl galimai jos pažeistų teisių. Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, o vėliau ir spręsdamas ieškinio laikymo nepaduotu klausimą, turi įvertinti, ar nebus nepagrįstai apribota asmens teisė kreiptis į teismą. Be to, pagal dispozityvumo principą, ieškovė turi teisę nuspręsti, kokiais įrodymais įrodinėti savo nurodomas aplinkybes. 

17.       Pažymėtina, kad esminis ieškinio reikalavimas yra susijęs su atsakovo galimai praleistu 3 mėnesių terminu kreiptis į Darbo ginčų komisiją, o tokia ieškinio faktinė aplinkybė, ieškinio priėmimo svarstymo stadijoje, laikytina pakankamai pagrįsta esamais rašytiniais įrodymais.

18.       Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį laikyti nepaduotu pateiktus įrodymus įvertino jų pakankamumo aspektu, ką galėjo padaryti tik bylos nagrinėjimo metu, o ne sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, todėl teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuluotos teismų praktikos, o skundžiamos nutarties negalėjo priimti vien dėl įrodymų nepakankamumo.

19.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, todėl yra pagrindas ieškovės atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

n u t a r i a:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arnevita“ atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                Margarita Stambrauskaitė