Bylos Nr. 1S-189-449/2022

Proceso Nr. 1-01-2-00032-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                     2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui (Zdzislav Tuliševski),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 16 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Kauno apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022, be kitų asmenų, T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 181 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje 253 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje 3061 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3  dalyje, BK 25 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, 3061 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 187  straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, BK 189 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje (trylika veikų).

2.       Kaltinamajam T. G. šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

3.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka T. G. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 23-1-00696-10 T. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo nutartimis buvo tęsiamas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu iš ikiteisminio tyrimo Nr. 23-1-00696-10 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00028-19 ir, T. G. taikant kardomąją priemonę suėmimą, perduotas Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022 pratęstas T. G. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi kaltinamojo T. G. gynėjo skundas tenkintas iš dalies. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam T. G. 3 (trims) mėnesiams pratęstas suėmimo terminas pakeistas ir sutrumpintas iki 1 (vieno) mėnesio, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d.

4.       Skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-273-1049/2022 kaltinamajam T. G. paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir 3  (darys naujas nusikalstamas veikas, tarp jų ir BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas) punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.       Kaltinamasis T. G. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį, kuria jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir pakeisti paskirtą kardomąją priemonę suėmimą į švelnesnes.

5.1.                      Kaltinamasis, skunde nesutikdamas su BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo skyrimo pagrindu, nurodo, kad jis turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gyvena su savo faktine sutuoktine, su kuria veda bendrą ūkį, palaiko santykius suėmimo vietoje, taip pat turi du pilnamečius vaikus, todėl teigia, jog turi tvirtus socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Šiuo aspektu kaltinamasis taip pat pažymi, kad jis yra suimtas nuo 2018 m. balandžio 17 d., t. y. jau ilgą laiką, ir šis terminas bus įskaičiuotas ir galutinę bausmę. Argumentaciją vien gresiančių bausmių griežtumu laiko negalima, tuo pačiu apeliuojant ir kad jam pareikštų kaltinimų sankcijose nurodytos minimalios bausmės yra pakankamai žemos bei leidžiančios pretenduoti į lygtinį paleidimą (jeigu būtų nuteistas atsižvelgus į suėmime išbūtą laiką). Todėl, kaltinamojo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo šio pagrindo buvimą.

5.2.                      Pasisakydamas dėl teismo konstatuoto pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kaltinamasis nurodo, kad paskutinis jo teistumas buvo 2011 m., t. y. prieš 11 metų, todėl suimtasis neturi galiojančio teistumo, kas yra svarbi teisinė kategorija ir į kurią turi būti atsižvelgiama. Kiti jo teistumai buvo 2003?2005 m. laikotarpiu, iš viso prieš 17–19 metų. Tuo pačiu būtina atsižvelgti ir į tai, kad jis, T. G., yra kaltinamas padaręs veikas, įvykdytas dar 2010–2011 metais, t. y. beveik prieš 11–12 metų. Todėl suimtasis mano, kad šis pagrindas taip pat yra taikomas visiškai nepagrįstai.

5.3.                      Kaltinamasis skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog esamos kardomosios priemonės taikymas neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos ir suformuluotų kriterijų. Pasak suimtojo, EŽTT yra suformavęs kriterijus, pagal kuriuos suėmimą galima skirti ir yra pateisinama nuo tyrimo pradžios iki „raktinių“ ar „pagrindinių“ liudytojų apklausos teisme (byla Wrona prieš Lenkiją). Kauno apygardos teisme tokie bendradarbiaujantys liudytojai apklausti dar 2020 metais, tai yra H. B. ir A. Z.. Tokiu būdu teigiama, kad šiuo atveju yra akivaizdus Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas, nes tolimesnis suimtojo laikymas procese yra perteklinis.

5.4.                      Dėl švelnesnių kardomųjų priemonių kaltinamasis skunde nurodo, kad suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui maksimaliai apribojamos jo teisės, todėl BPK 122 straipsnis numato, kad jis gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. EŽTT laikosi nuostatos, kad Konvencijos 5 straipsnyje yra suformuluota asmens paleidimo prezumpcija, todėl suėmimas gali būti taikomas tik esant išimtinėms sąlygoms ir išimtinėms aplinkybėms (sprendimas byloje Chodorkovskis prieš Rusiją). Suimtojo įsitikinimu, kardomųjų priemonių tikslus šioje byloje galima pasiekti ir netaikant griežčiausios kardomosios priemonės. Tik įrodžius švelnesnių kardomųjų priemonių nepakankamumą, turėtų būti svarstomas suėmimo skyrimas. Šioje byloje to padaryta nebuvo.

5.5.                      Taip pat skunde kaltinamasis pažymi, kad teismas, skaičiuodamas BPK 127 straipsnio 11 dalyje apribojimus laikyti suimtą asmenį ne daugiau kaip 2/3 maksimalios bausmės, į bendrą terminą įskaičiavo ir baudžiamąją bylą Nr. 1-19-317/2022, kuri teismui perduota nagrinėti greičiau, išskyrus ją iš pagrindinės bylos. Taigi jis yra suimtas ir laikomas suimtu jau daugiau nei ketverius metus laiko. Kaltinamasis ir jo giminaičiai yra pasirengę sumokėti pakankamo dydžio užstatą, kurį nustatytų teismas. Taip pat sutinka su visomis kardomosiomis priemonėmis, kaip namų areštas, intensyvi priežiūra ir pan. Pasak suimtojo, kad tokios priemonės yra pakankamos, konstatavo ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022 Kauno apygardos teismas, paskirdamas jam namų areštą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje. Taigi teismas, žinodamas apie jo atžvilgiu vykstantį kitą procesą, sprendė, kad jo dalyvavimas gali būti užtikrinamas kitomis kardomosiomis priemonėmis. Kaltinamojo tvirtinimu, byloje nėra tokių aplinkybių, jog reikėtų jį laikyti tokį ilgą laiką suimtą, nes jis buvo teistas prieš daugelį metų, teistumas išnykęs, jokių nusikaltimų daryti nesiruošia.

6.       Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T. G. skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo T. G. skundas tenkinamas iš dalies.

7.       Teisėjų kolegija atmeta kaltinamojo skundo argumentus dėl pagrindų kardomosios priemonės suėmimo paskyrimui nustatymo. Tačiau daro išvadą, kad šiuo metu T. G. suėmime jau išbūtas terminas tampa neproporcingu ir nepateisinamu. Todėl skundžiama teismo nutartimi T. G. paskirto suėmimo terminas trumpinamas iki tokio, kurio pakaktų išspręsti suėmimo pakeitimo švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis klausimą.

8.       Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje pateiktu vertinimu, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis T. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, įvykių objektų apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose ir kitoje bylos medžiagoje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant suėmimą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje proceso stadijoje duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Sprendžiant kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą šių duomenų pakanka.

9.       Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos, ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). T. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, kurių dalis priskiriama sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurių padarymą baudžiamajame įstatyme numatytos didesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės. Todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimų nenustatyta.

10.       Kauno apygardos teismas, kaltinamajam T. G. kardomąją priemonę – suėmimą – paskyrė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. kad būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje. 

11.       Skundžiama nutartimi apygardos teismas, skirdamas kaltinamajam suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai įžvelgė kaltinamojo pasislėpimo (bėgimo) riziką. Baudžiamojoje byloje T. G. kaltinimai be kita ko yra pareikšti ir dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo (tarp jų ir dėl numatytų BK 249 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalyje), kurių sankcijose baudžiamuoju įstatymu numatytos tik griežtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės arba net laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje jau pats pareikštų kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis minėtu pagrindu. Tokia praktika neprieštarauja ir EŽTT dėl galimai padarytų nusikaltimų sunkumo įtakos suėmimo termino tęsimui, t. y. tam tikrose bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą toliau asmenį laikyti suimtą (sprendime byloje Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją). Kita vertus, net ir vertinant, jog gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, vis tiktai ji taip pat yra reikšminga kitų aplinkybių kontekste, t. y. kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis gali pagrįsti didelę galimą asmens pasislėpimo riziką (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo egzistavimą). Skiriant T. G. suėmimą minėtu pagrindu, apygardos teismas teisingai vertino, kad suimtajam pareikštas kaltinimas organizavimu ir vadovavimu ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kuris veikė Norvegijos Karalystėje, Airijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikos ir kitose užsienio valstybėse, sudaro pagrindą manyti, jog jis turi ryšių užsienyje, kuriais gali bandyti pasinaudoti. Beje, apie kaltinamojo ryšius spręstina įvertinus ir jo praleistą laiką užsienio valstybėse. Remiantis bylos medžiaga, suimtasis ilgą laiką gyveno užsienio valstybėje, be to, kurį laiką slapstėsi Nyderlandų Karalystėje. Be šių aplinkybių, svarstant dėl manymo, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, teismo pagrįstai buvo suabejota ir kaltinamojo socialinių ir ekonominių ryšių tvirtumu. Skunde akcentuojamos aplinkybės dėl kaltinamojo šeiminės padėties, jo socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena bei veda bendrą ūkį su faktine sutuoktine, su ja palaiko ryšius ir jo suėmimo vietoje, turi du pilnamečius vaikus) yra reikšmingos, tačiau nepakankamos paneigti egzistuojančią slėpimosi riziką. Be to, vien šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė. Kaip pagrįstai pastebėta, nors kaltinamasis deklaruoja apie jį siejančius socialinius ir ekonominius ryšius, tačiau jie nėra jo pabėgimą eliminuojantis faktorius, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes. Be to, skunde akcentuojami ryšiai nesulaikė kaltinamojo nuo šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų galimai padarytų nusikalstamų veikų, o dalis T. G. inkriminuojamų veikų yra tiesiogiai susiję su ilgalaikiu materialinės naudos gavimu. Tuo tarpu duomenų apie galimus legalius jo pragyvenimo šaltinius pateikta nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, T. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12.       Aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, suėmimas kaltinamajam T. G. skirtas pagrįstai nustačius ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. T. G. be kita ko yra pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams ir kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Manymą, kad T. G. gali daryti naujus nusikaltimus, sudaro kaltinimas keliolikos nusikaltimų padarymu, jo aktyvus vaidmuo galimų nusikaltimų padaryme, ilgalaikės turtinės naudos iš galimų nusikaltimų siekis, ankstesni teistumai ir kitos apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad T. G. yra linkęs nusikalsti. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jos suplanuotos, gerai organizuotos, susijusios su savanaudiškomis paskatomis, turtinės naudos siekimu. Nors ankstesni T. G. teistumai išnykę, tačiau vien tai negali būti vertinama, kaip esmingai mažinantys jo naujo nusikalstamo elgesio riziką. Be to, kaip minėta, šie duomenys yra papildomas kriterijus, vertinant T. G. asmenybės pavojingumą. Beje, nors kaltinamasis skunde ir teisingai nurodo, kad paskutinis jo teistumas yra 2011 m., o prieš tai buvę – 2003-2005 m., tačiau šias aplinkybes, įvertinus ir tai, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu T. G. yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, galimai yra padarytos 2010-2011 m., leidžia aukštesniajam teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis turi polinkį nesilaikyti ir veikti priešingai teisės aktų reikalavimams. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo skyrimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoje nutartyje apygardos teismas pagrįstai nustatė ir kad T. G. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13.       Šioje nutartyje jau buvo išdėstyti motyvai, dėl kurių dalis kaltinamojo T. G. skundo argumentų yra atmetami. Taip pat jau buvo išdėstytos išvados apie tai, kad abu suėmimo skyrimo T. G. pagrindai nustatyti pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija, atmetusi šiuos T. G. skundo argumentus, iš dalies tenkina suimto kaltinamojo skundą dėl kitų priežasčių. Byloje nustatyta, kad T. G. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma labai ilgą laiką – virš ketverių metų. Nors kaltinamojo skunde paminėtos abi baudžiamosios bylos formaliai nagrinėjamos atskirai, vis tiktai, konkrečiu atveju, suėmimo proporcingumo požiūriu negali būti vertinamos atsietai viena nuo kitos. Pabrėžtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kai išskirtinės priežastys pateisina tolimesnį suėmimo taikymą. Tačiau nagrinėjamu atveju iš itin didelės kaltinimų apimties bei bylos sudėtingumo matyti ir tai, kad šioje byloje teisminis nagrinėjimas, kuris faktiškai dar net nėra pradėtas, galimai užtruks ir jau taikomo ilgalaikio suėmimo trukmė toliau bus tęsiama ir dar labiau pailgės. Pažymėtina tai, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam taikytinos kardomosios priemonės, skundžiamoje nutartyje tik formaliai svarstė kitų kardomųjų priemonių T. G. taikymo galimybę, pažymėjęs, jog kitų BPK XI skyriuje įtvirtintų kardomųjų priemonių ar jų komplekso taikymas šiuo metu būtų neefektyvus ir nėra objektyvių galimybių spręsti dėl jų taikymo, nes teismui nėra pateikta jokių su tuo susijusių ar atitinkamais duomenimis pagrįstų prašymų, kurie galėtų būti svarstomi atskirai. Nesvarstyta dėl kitų – savo pobūdžiu švelnesnių už suėmimą kardomųjų priemonių (intensyvios priežiūros, namų arešto, užstato, dokumentų paėmimo, įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje) komplekso paskyrimo, siekiant baudžiamojo proceso tikslų, galimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turi apsvarstyti ir parinkti kaltinamajam T. G. tokį kompleksą viena kitą papildančių švelnesnių nei suėmimas kardomųjų priemonių, kurios visiškai užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, visiškai užkirstų galimybę kaltinamajam bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie klausimai, taip pat atsižvelgiant ir į galimą bylos trukmę, yra spręstini bylą nagrinėjančio teismo, todėl nustato trumpesnę – dviejų mėnesių suėmimo taikymo trukmę.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

kaltinamojo T. G. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi kaltinamajam T. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą pakeisti ir nustatyti jį dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 16 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Čepukėnienė

                                                                                                                       Justas Namavičius

                                                                                                                         Linas Šiukšta