Civilinė byla Nr. e2-979-1052/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06398-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1;

 (S)

2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1. 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei J. V.,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro įgaliotai atstovei A. Š.,

atsakovui V. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inimicus“ atstovui advokatui G. G.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Agnaroma“ atstovui ((duomenys neskelbtini)) D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Inimicus“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Agnaroma“.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir – ieškovas, biuras) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. P. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Inimicus“ (toliau ir – atsakovai) 5 961,35 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžių metu ieškovo atstovė teismo posėdžių metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. P., vairavusio atsakovei UAB „Inimicus“ priklausančią transporto priemonę Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, akcinė draudimo bendrovė (toliau ir – ADB) „Gjensidige“, pagal paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – paslaugų teikimo sutartis) 1.1. punktą, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 2 314,21 Eur, 9 498,14 Eur, 60,00 Eur, 1 289,00 Eur ir 1 070,00 Eur draudimo išmokas, iš viso 14 231,35 Eur. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtas draudimo išmokas, iš viso 14 231,35 Eur. Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – V. P.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – UAB „Inimicus“) (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į bendraatsakovius, reikalaudamas grąžinti išmokėtas draudimo išmokas. Papildomai paaiškiname, kad ADB „Gjensidige“, veikdama ieškovo vardu, nustatydama eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygindama, suformavo dvi bylas, kurių bendra suma – 14 921,35 Eur: 1) bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 690,00 Eur (už automobilio apklijavimą apsaugine plėvele); 2) bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma 14 231,35 Eur. Eismo įvykio metu buvo padaryta 14 921,35 Eur žala. Iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos atsakovė grąžino ieškovui iš viso 8 960,00 Eur – 2021 m. rugsėjo 9 d. 8 000,00 Eur ir 2021 m. spalio 25 d. 960,00 Eur. Atsakovai ieškovui liko skolingi 5 961,35 Eur (14 921,35 Eur – 8 960,00 Eur).

Ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad su atsakovo nuomone, kad žala turėtų būti priteista išskirtinai iš atsakovės nesutiko, nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, teigiančia, jog „Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą“. Už žalą atsakingo asmens (šiuo atveju – V. P.) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymą (šiuo atveju – UAB „Inimicus“) atsakomybė yra solidari, kadangi ieškovas, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų veikų ir kaltės, t. y. dėl V. P. kaltės, vairuojant neapdraustą transporto priemonę ir UAB „Inimicus“, kaip transporto priemonės Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko, neįvykdžiusio TPVCAPDĮ imperatyvo – pareigos apdrausti transporto priemonę Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei leido (sudarė galimybę) neapdrausta transporto priemone naudotis kitiems asmenims (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 ir 3 dalys). Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 2 dalis). Net jei vienas bendraatsakovis pripažintų ieškinį, tai nepanaikintų kito bendraatsakovio atsakomybės ir ieškovo teisės reikalauti, kad visa suma būtų priteista iš abiejų bendraatsakovų solidariai.

Su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis dėl žalos dydžio nesutiko, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau ir – taisyklės) 15 punkte numatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Taisyklių 42.2.2. punkte numatyta, kad jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo sugadinto turto neremontuoja, suma, būtina sugadinto turto remontui, pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą banke. Draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“, laikantis teisės aktų reikalavimų, atliko praktinius veiksmus nustatant žalos dydį dėl sugadinto automobilio Porsche ir išmokėjo išmoką. Jokie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato ieškovui teisės nemokėti išmokos, jei nukentėjęs asmuo neketina turto remontuoti ar nekeisti sugadintų turto dalių. Nukentėjęs asmuo turi teisę, laisvą pasirinkimą ir apsisprendimą dėl sugadinto turto remonto ar jo sudėtinių dalių keitimo t. y. nukentėjęs asmuo gali sugadintą turtą remontuoti arba neremontuoti. Nukentėjusio asmens apsisprendimas turto neremontuoti ar nekeisti sugadintų turto dalių, neriboja jo teisės gauti pilnavertį žalos atlyginimą. Draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ nuketinėjusiai įmonei UAB „Agnorama“ patirtas 1 289,00 Eur išlaidas dėl pakaitinio automobilio nuomos atlygino atsižvelgus į pateiktą PVM sąskaitą-faktūra (duomenys neskelbtini) dėl pakaitinio automobilio nuomos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. sugadinto automobilio Porsche remonto laikotarpiu. Ieškovo iš draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ gauta informacija apie žalos išmokėjimo sąlygas detaliai atskleidžia žalos administravimo procesus, įskaitant priimtą sprendimą atlyginti išlaidas susijusias ir su pakaitinio automobilio nuoma.

Atsakovas V. P. su pateiktu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teismo posėdžių metu nurodė, kad jo manymu žalą ieškovui atlyginti turi išimtinai atsakovė, kadangi įvykus eismo įvykiui, atsakovės UAB „Inimicus“ vadovas P. Z. kreipėsi į ADB „Gjensidige“ ir neatskleidęs informacijos apie įvykusi eismo įvykį paprašė apdrausti į eismo įvykį patekusią Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. ADB „Gjensidige“ apdraudus minėtą automobilį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigaliojo nuo (duomenys neskelbtini), UAB „Inimicus“ (duomenys neskelbtini) P. Z. šią draudimo sutartį apie (duomenys neskelbtini) nugabeno į eismo įvykio vietą bei, įrašė minėtos draudimo sutarties duomenis į eismo įvykio deklaraciją, neatskleisdamas fakto, kad eismo įvykis įvyko iki draudimo sutarties įsigaliojimo. Tokiu būdu UAB „Inimicus“ išvengė turtinės prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytos žalos. Dėl šių UAB „Inimicus“ (duomenys neskelbtini) P. Z. veiksmų buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-487-1108/2022, kurioje įsiteisėjusiu 2022 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu P. Z. pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė UAB „Inimicus“ (duomenys neskelbtini) P. Z.. Atsakovas transporto priemone Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi nuomos sutarties pagrindais, kuria abi šalys susitarė, jog transporto priemonė yra perduodama kartu su galiojančiu civilinės atsakomybės draudimu, taigi eismo įvykio padarymo metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra pasibaigęs. Taigi, šiuo atveju nors atsakovas ir sukėlė eismo įvykį, tačiau ieškovas patyrė žalą išimtinai dėl atsakovės UAB „Inimicus“ veiksmų, t. y. ieškovas patyrė žalą ne dėl to, jog įvyko eismo įvykis, tačiau dėl to, jog eismo įvykio metu, transporto priemonė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, priežastinio ryšio nėra. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės; kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką, yra reikšminga ne tai kokia draudimo išmoka buvo išmokėta Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui, o tai kokia reali žala buvo padaryta šiai transporto priemonei.

Atsakovės atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad atsakovė nesutinka, kad ieškovei atlygino tik 8 270,00 Eur žalos, nes atlygino 8 960,00 Eur. Atsakovė sutinka, kad turi pareigą atlyginti ieškovei 2 358,14 Eur nuostolių, tačiau nesutinka dėl 3 603,21 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovė savo atsikirtimus dėl žalos dydžio grindžia prejudiciniais faktais nustatytais baudžiamojoje byloje. Ieškovas nurodo, esą atsakovė atlygino 8 270,00 Eur nuostolių, tačiau tai nėra tiksli informacija. Atsakovė atlygino 8 960,00 Eur nuostolių dalį, ką pagrindžia 2021 m. rugsėjo 9 d. pavedimas 8 000 Eur sumai ir 2021 m. spalio 25 d. pavedimas 960,00 Eur sumai. Įvykus eismo įvykiui, atsakovės UAB „Inimicus“ vadovas P. Z. kreipėsi į ADB „Gjensidige“ ir neatskleidęs informacijos apie įvykusi eismo įvykį paprašė apdrausti į eismo įvykį patekusią Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. ADB „Gjensidige“ apdraudus minėtą automobilį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigaliojo nuo (duomenys neskelbtini), UAB „Inimicus“ (duomenys neskelbtini) P. Z. šią draudimo sutartį apie (duomenys neskelbtini) nugabeno į eismo įvykio vietą bei, įrašė minėtos draudimo sutarties duomenis į eismo įvykio deklaraciją, neatskleisdamas fakto, kad eismo įvykis įvyko iki draudimo sutarties įsigaliojimo. Tokiu būdu UAB „Inimicus“ išvengė turtinės prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytos žalos. Dėl šių UAB „Inimicus“ (duomenys neskelbtini) P. Z. veiksmų buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-487-1108/2022, kurioje įsiteisėjusiu 2022 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu P. Z. pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Šis nuosprendis yra reikšmingas šiai bylai tuo aspektu, kad joje buvo tiriama ir vertinama kokio dydžio prievolės UAB „Inimicus“ pavyko išvengti dėl V. Z. veiksmų, t. y. kokia žala buvo padaryta transporto priemonei Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame nuosprendyje nurodyta pripažindamas savo kaltę dėl eismo įvykio deklaracijos suklastojimo siekiant išvengti atsakovės UAB „Inimicus“ turtinės prievolės, kaltinamasis V. Z. nesutiko su jam inkriminuojamu 14 921,35 Eur žalos dydžiu. Nors bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu „Porsche Panamera Turbo“ apgadinimu automobilio savininkui UAB „Agnaroma“ padarytą žalą įvertino 14 921,35 Eur suma ir išmokėjo atitinkamo dydžio išmoką, tačiau vien tik draudimo išmokos dydis pats savaime dar neleidžia daryti išvados, jog P. Z. apgaule UAB „Inimicus“ naudai išvengė būtent 14 921,35 Eur dydžio turtinės prievolės BK 182 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad apskaičiuodamas draudimo išmokos dydį draudikas gali vadovautis savo paties taisyklėmis ar principais, pagal kuriuos taikomas išmokos gavėjui palankiausias atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimas. Pvz., nors ratlankis tik įbrėžtas ir tai netrukdo jo naudojimui pagal paskirtį, tačiau draudikas gali priimti sprendimą jį ne perdažyti, o keisti nauju, kad išmokos gavėjo, t. y. nukentėjusio asmens, padėtis nebūtų blogesnė, nei buvo iki įvykio – nors toks žalos dydžio skaičiavimas yra teisėtas pagal draudimo santykius reglamentuojančias teisės normas, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą ir nustatant žalos dydį BK 182 straipsnio taikymui, teismo vertinimu, būtų neteisinga baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuoti visą naujo ratlankio kainą. Atitinkamai, ir aptariamoje situacijoje bylos duomenimis nustačius, kad UAB „Agnaroma“ gavusi 2 314,21 Eur dydžio išmoką už 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu apgadintus automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangą ir ratlankį, realiai jų neįsigijo, kas rodo, kad eismo įvykio metu padaryti padangos ir ratlankio apgadinimai iš esmės netrukdė tolesnei automobilio eksploatacijai ir nebuvo būtinybės jų keisti, teismas sprendžia, jog nurodyta 2 314,21 Eur neįtrauktina nustatant kaltinamojo neteisėtais veiksmais UAB „Inimicus“ naudai išvengtos turtinės prievolės dydį. Nustatant kaltinamojo V. Z. neteisėtais veiksmais UAB „Inimicus“ naudai išvengtos turtinės prievolės dydį taip pat neįtrauktini ir 1 289,00 Eur, išmokėti už pakaitinio automobilio nuomą, kadangi, kaip matyti iš UAB „Admita“ (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų, išsinuomotas automobilis „Porsche Panamera Turbo“ savininkui jo remonto laikotarpiu nebuvo reikalingas – išnuomotu automobiliu naudojosi su įmonės veikla nesusijęs asmuo V. I.. Pats V. I., apklaustas byloje kaip liudytojas, pripažino, kad jis įmonėje UAB „Agnaroma“ nedirbo ir jos veikloje nedalyvavo. Šiuo atveju, minėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nors ADB „Gjensidige“ bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu „Porsche Panamera Turbo“ apgadinimu automobilio savininkui UAB „Agnaroma“ padarytą žalą įvertino 14 921,35 Eur suma ir išmokėjo atitinkamo dydžio išmoką, tačiau reali UAB „Agnorama“ patirta žala sudarė 11 318,14 Eur. Tai yra baudžiamojoje byloje nustatytas prejudicinis faktas, kuris neturėtų būti iš naujo įrodinėjamas civilinėje byloje. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką, yra reikšminga ne tai kokia draudimo išmoka buvo išmokėta Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui, o tai kokia reali žala buvo padaryta šiai transporto priemonei. Tai yra nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022 - Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimu padaryta žala yra lygi 11 318,14 Eur. Kadangi, UAB „Inimicus“ ieškovei jau sumokėjo 8 960,00 Eur sumą, neatlygintos žalos likutį sudaro 2 358,14 Eur, o ne 5 961,35 Eur. Dėl šios priežasties ieškinys dalyje dėl 3 603,21 Eur priteisimo turėtų būti atmestas.

Atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad automobilį Porshe eismo įvykio metu naudojo V. I.. Baudžiamojoje byloje buvo pateikta 2020 m. lapkričio 30 d. UAB „Admita“ PVM sąskaita faktūra Nr. 0127438, pagal kurią automobilį nuomojosi V. I.. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas UAB „Admita“ (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad dėl pakaitinio automobilio suteikimo (duomenys neskelbtini) į UAB „Admita“ el. laišku kreipėsi ADB „Gjensidige“ Transporto žalų administravimo skyriaus vyr. ekspertas M. P.. (duomenys neskelbtini) pakaitinis automobilis „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas ir automobilio nuomos sutartis pasirašyta su V. I.. (duomenys neskelbtini) pakaitinį automobilį grąžino V. I.. Apklaustas baudžiamojoje byloje V. I. nurodė, kad praėjus kelioms dienoms po eismo įvykio, savo veiklai išsinuomojo automobilį. V. I. teismo posėdyje patvirtino, kad UAB „Agnorama“ nedirbo ir jos veikloje nedalyvavo. Visos šios aplinkybės rodo, kad UAB „Agnorama“ savo veikloje nesinaudojo ginčui aktualiu Porsche automobiliu. Juo neatlygintinai naudojosi V. I.. Automobilį po eismo įvykį nuomojosi ir naudojosi V. I. savo reikmėms, o ne įmonės reikmėms. Po Porsche suremontavimo, šiuo automobiliu vėl naudojosi V. I.. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis nebuvo naudojamas UAB „Agnorama“ veikloje, dėl jo remonto, įmonė neturėjo poreikio įmonės veiklai nuomotis kito automobilio, todėl automobilio nuoma negali būti laikoma įmonės žala. Siekiant gauti piniginę naudą UAB „Agnorama“ pateikė melagingą informaciją, kad tariamai, esą nuomojamu automobiliu naudojosi įmonės vadovas ir tuo tikslu ėmėsi veiksmų, kad nuomos sąskaita buvo perrašyta įmonei. Tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės paneigia, kad UAB „Agnorama“ turėjo nuomos poreikį. Atsižvelgiant į tai, draudikas yra laisvas pasirinkti išmokėti akivaizdžiai nepagrįstas tariamos žalos atlyginimo sumas, o ieškovas yra laisva šią akivaizdžiai nepagrįstą sumą kompensuoti draudikui, tačiau atsakovė negali būti laikoma turinti pareigą atlyginti žalą, kuri iš tikrųjų nebuvo patirta.

Trečiojo asmens UAB „Agnaroma“ (toliau ir – trečiasis asmuo) atstovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadintas trečiojo asmens automobilis Porshe, po ko viskas, kas liečia draudiminį įvykį buvo perduota draudimo biurui, o mašina atiduota į remonto dirbtuves. Trečiasis asmuo pačių piniginių lėšų (draudimo išmokos) negavo, kadangi viskas draudimo bendrovės buvo sumokėta tiesiogiai remonto dirbtuvėms ir kitiems su draudiminiu įvykiu susijusiems asmenims. Visas išlaidas apmokėjo draudimo biuras, kadangi įvykio kaltininkas neturėjo draudimo. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio kaltininkas neturėjo draudimo, draudimo bendrovė neatlygino trečiajam asmeniui išlaidų už nepriklausomą ekspertizę, tačiau dėl šių išlaidų trečiasis asmuo pretenzijų nereiškia. Kiek tiksliai išmokėjo draudimas trečiojo asmens atstovas neprisiminė, tačiau sutiko su byloje pateiktais duomenis apie išmokų išmokėjimą. Atsakydamas į teismo ir šalių bei jų atstovų klausimus, trečiojo asmens atstovas papildomai nurodė, kad V. I. nėra ir įvykio metu nebuvo trečiojo asmens darbuotojas, tačiau jam buvo perduotas automobilis naudojimui, taip pat jam buvo duotas žodinis įgaliojimas dalyvauti draudimo santykiuose atstovaujant trečiąjį asmenį. Ar po eismo įvykio buvo įsigytas naujas ratlankis neprisiminė, tačiau duomenys turėtų būti buhalterijoje, taip pat neprisiminė ir to, ar senasis ratlankis, kuris buvo apgadintas eismo įvykio metu buvo keistas ar remontuotas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. P., vairavusio atsakovei UAB „Inimicus“ priklausančią transporto priemonę Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Porsche Panamera Turbo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti trečiajam asmeniui UAB „Agnaroma“ ir eismo įvykio metu valdyta V. I. ((duomenys neskelbtini) eismo įvykio deklaracija). V. P. automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdė (duomenys neskelbtini) automobilio nuomos ir bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų pagrindu, kaltę dėl įvykusio eismo įvykio pripažino (Eismo įvykio deklaracija, anketa eismo įvykio dalyviui). Įvykus eismo įvykiui, atsakovės UAB „Inimicus“ vadovas P. Z. kreipėsi į ADB „Gjensidige“ ir neatskleidęs informacijos apie įvykusi eismo įvykį paprašė apdrausti į eismo įvykį patekusią Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. ADB „Gjensidige“ apdraudus minėtą automobilį įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigaliojo nuo (duomenys neskelbtini), UAB „Inimicus“ (duomenys neskelbtini) P. Z. šią draudimo sutartį apie (duomenys neskelbtini) nugabeno į eismo įvykio vietą bei, įrašė minėtos draudimo sutarties duomenis į eismo įvykio deklaraciją, neatskleisdamas fakto, kad eismo įvykis įvyko iki draudimo sutarties įsigaliojimo. Tokiu būdu UAB „Inimicus“ išvengė turtinės prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Dėl šių UAB „Inimicus“ (duomenys neskelbtini) P. Z. veiksmų buvo iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-487-1108/2022, kurioje įsiteisėjusiu 2022 m. balandžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu P. Z. pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022). Eismo įvykio pagrindu ADB „Gjensidige“ atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį, suformavo dvi žalos bylas Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir atlygino žalą, išmokėdama 2 314,21 Eur, 9 498,14 Eur, 60,00 Eur, 1 289,00 Eur ir 1 070,00 Eur draudimo išmokas, iš viso 14 231,35 Eur (Žalos skaičiavimo išvada, transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymai). Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu transporto priemonė Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Gjensidige“ atlygino žalą ir tai, kad tarp ADB „Gjensidige“ ir ieškovo (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ADB „Gjensidige“ kreipėsi į ieškovą, o ieškovas, vykdydamas minėtos paslaugų teikimo sutarties nuostatas, kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtas draudimo išmokas, iš viso 14 231,35 Eur (Paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo nurodymai). Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas grąžinti išmokėtas draudimo išmokas ir atsakovė UAB „Inimucus“, sutikdama su ieškovo reikalavimais, iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos grąžino ieškovui iš viso 8 960,00 Eur t. y. 2021 m. rugsėjo 9 d. 8 000,00 Eur ir 2021 m. spalio 25 d. 960,00 Eur (Mokėjimo nurodymai, susirašinėjimas elektroniniu paštu, raštai, pretenzijos). Atsakovai, po dalinio atsiskaitymo, ieškovui liko skolingi 5 961,35 Eur (14 921,35 Eur – 8 960,00 Eur), dėl šių sumų ieškovas kreipėsi į atsakovus pareikšdamas pretenzijas, tačiau atsakovai pretenzijose nurodytų reikalavimų neįvykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą (Pretenzijos).

Dėl žalos atlyginimo

Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.988 straipsnio 3 dalis). Eismo įvykio metu tretiesiems asmenims ir jų turtui padarytos žalos atlyginimo pagrindus reglamentuojantis TPVCAPDĮ numato, kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas transporto priemonės savininkas, kuris negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Eismo įvykio metu padarytą žalą, jeigu kaltininkas arba už žalos padarymą atsakingas transporto priemonės savininkas nebuvo apsidraudęs šio įstatymo nustatytu transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kaltininkui padarius žalą Lietuvos Respublikoje naudojant neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 4 straipsnis, 16 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas V. P., kuris automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei UAB „Inimicus“ valdė (duomenys neskelbtini) automobilio nuomos ir bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų pagrindu. Taip pat, nėra ginčo, kad atsakovė UAB „Inimicus“ atsakinga už automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, tačiau transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu TPVCAPDĮ nustatyta tvarka. Atsakovui  V. P. esant atsakingam už eismo įvykio sukėlimą, o atsakovei tinkamai neįvykdžius pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, abu atsakovai laikytini kaltais dėl žalos ieškovui atsiradimo, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti jam padarytos žalos išmokėtą sumą tiek iš atsakovo tiek ir iš atsakovės (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovų atsakomybės formos

Ieškovė prašė žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Su atsakovo teiginiais, kad žala turėtų būti priteisiama išskirtinai iš atsakovės, nesutiko, nurodė, kad ieškovės atgręžtinio reikalavimo teisę, detaliai reglamentuoja specialus įstatymas – TPVCAPDĮ. Dėl šios priežasties, TPVCAPDĮ įtvirtintos teisės normos laikytinos specialiomis ir taikytinos santykiuose, susijusiuose su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bei ieškovo atgręžtinio reikalavimo teise. Ieškovė savo reikalavimą V. P. grindžia TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, jog ieškovė (biuras) turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą“.

Atsakovas neigdamas savo atsakomybę nurodė, kad jo manymu žalą ieškovui atlyginti turi išimtinai atsakovė, kadangi atsakovas transporto priemone Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi nuomos sutarties pagrindais, kuria abi sutarties šalys (atsakovai) susitarė, jog transporto priemonė yra perduodama kartu su galiojančiu civilinės atsakomybės draudimu, taigi eismo įvykio padarymo metu atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra pasibaigęs ir / ar negaliojantis. Nors atsakovas ir sukėlė eismo įvykį, tačiau ieškovas patyrė žalą išimtinai dėl atsakovės UAB „Inimicus“ veiksmų, t. y. ieškovas patyrė žalą ne dėl to, jog įvyko eismo įvykis, tačiau dėl to, jog eismo įvykio metu, transporto priemonė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės draudimu, todėl tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtos žalos, nėra tiesioginio priežastinio ryšio.

Atsakovės atstovas iš esmės neprieštaravo atsakovo išreikštai nuomonei dėl atsakomybės formos.

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat, kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (CK 6.6 straipsnio 5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (CK 6.8 straipsnio 4 dalis, 6.9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, šalių pasisakymus, ieškovo atstovės bylos nagrinėjimo metu išreikštą patvirtinimą, jog ieškovas, naudodamasis savo įstatymų nustatyta teise, pasirinko reikalauti iš abiejų atsakovų priteisti patirtą žalą solidariai ir šio reikalavimo nekeičia, bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta pagrindų pripažinti, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą solidariai iš atsakovų, tenkinus ieškinį, žala, solidariai priteistina iš atsakovų (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, TPVCAPDĮ 21 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad faktas, kad atsakovas galėjo nežinoti apie tai, kad jo valdomos transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas yra pasibaigęs ir / ar negaliojantis ir tai, kad atsakovas pasitikėjo automobilį jam perdavusia atsakove (automobilio savininke), nepanaikina jo pareigos įsitikinti, kad jo valdomas automobilis yra tinkamai apdraustas transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat nepaneigia jo kaltės dėl eismo įvykio padarymo. Papildomai pažymėtina, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 2 dalis). Net jei vienas bendraatsakovis pripažintų ieškinį, tai nepanaikina kito bendraatsakovo atsakomybės ir ieškovo teisės reikalauti, kad visa suma būtų priteista iš abiejų bendraatsakovų solidariai ir tik žalą atlyginus, bendraatsakovai gali spręsti tarpusavio atsiskaitymo klausimus.

Dėl priteistinos žalos sumos dydžio

Ieškovas reikalauja solidariai priteisti iš atsakovų iš viso 5 961,35 Eur (14 921,35 Eur (bendra ieškovo padengtos žalos suma) – 8 960,00 Eur (atsakovės jau atlyginta žalos dalis)) žalos atlyginimą.  Ieškovė nesutinka, su atsakovų nurodytas argumentais dėl to, kad 1 289,00 Eur išlaidos už pakaitinio automobilio nuomą ir 2 314,21 Eur dydžio išmoką už eismo įvykio metu apgadintus automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangą ir ratlankį neturėtų būti priteisiamos iš atsakovų. Nesutikimą grindė tuo, kad atsakovų nurodomoje baudžiamojoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas. Bendraatsakovių nurodytoje baudžiamojoje byloje žalos dydis nebuvo nustatinėjamas vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais. Baudžiamojoje byloje ieškovas tik pateikė teismo prašytą informaciją apie apskaičiuotą žalą, tačiau jis nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje.

Atsakovė sutinka, kad iš ieškovo reikalaujamos 5 961,35 Eur žalos sumos, turi pareigą atlyginti 2 358,14 Eur žalą, tačiau nesutinka dėl 3 603,21 Eur žalos atlyginimo. Minėtą 3 603,21 Eur suma sudaro 1 289,00 Eur išlaidos už pakaitinio automobilio nuomą ir 2 314,21 Eur dydžio išmoka už eismo įvykio metu apgadintus automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangą ir ratlankį.

Tiek atsakovas, tiek ir atsakovė, pasisakydami dėl skolos dydžio remiasi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendyje priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022 nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, kad nors ADB „Gjensidige“ bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu „Porsche Panamera Turbo“ apgadinimu automobilio savininkui UAB „Agnaroma“ padarytą žalą įvertino 14 921,35 Eur suma ir išmokėjo atitinkamo dydžio išmoką, tačiau reali UAB „Agnorama“ patirta žala sudarė 11 318,14 Eur, kadangi UAB „Agnaroma“ realiai neįsigijo eismo įvykio metu apgadintų padangos ir ratlankio, už kuriuos UAB „Agnaroma“ buvo išmokėta 2 314,21 Eur suma, o išsinuomotas automobilis, už kurio nuomą UAB „Agnaroma“ buvo atlyginta 1 289,00 Eur suma, apgadinto automobilio „Porsche Panamera Turbo“ savininkui jo remonto laikotarpiu nebuvo reikalingas ir išnuomotu automobiliu naudojosi su įmonės veikla nesusijęs asmuo V. I..

Kaip jau minėta, TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė, t. y. Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui tenka pareiga Biurui atlyginti tokią žalą. Apskaičiuodamas draudimo išmoką, transporto priemonių civilinės atsakomybės draudikas turi laikytis CK 6.251 straipsnio įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo. Žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ADB „Gjensidige“, laikantis teisės aktų reikalavimų, atliko praktinius veiksmus nustatant žalos dydį dėl sugadinto automobilio Porsche ir išmokėjo išmoką, tame tarpe ir 2 314,21 Eur dydžio išmoką už eismo įvykio metu apgadintus automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangą ir ratlankį. Byloje esančios automobilio apgadinimų nuotraukos, transporto priemonės apžiūros-defektų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), žalos skaičiavimo išvada, transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad eismo įvykio metu, be kitą ko, buvo apgadintos automobilio padanga ir ratlankis, kurių bendra vertė – 2 314,21 Eur. Minėta suma, kaip ir kitos draudimo bendrovės apskaičiuotos žalos apgadinus automobilį sumos, buvo apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis. Taisyklių 15 punkte numatyta, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Apskaičiavus atitinkamas žalos sumas, vadovaujantis taisyklių 42.2.2. punktu, jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo sugadinto turto neremontuoja, suma, būtina sugadinto turto remontui, pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą banke. ADB „Gjensidige“, vadovaudamasi minėtomis taisyklėmis, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Agnorama“ nusprendė neremontuoti automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padangos ir ratlankio, vadovaujantis taisyklėmis apskaičiavo minėtų daiktų vertę ir ją pervedė į UAB „Agnorama“ sąskaitą, kaip tai numatyta taisyklių 42.2.2. punkte. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad minėtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais, atsiradusiais eismo įvykio metu, išlaidų dydis atitinka įstatymų, reglamentuojančių žalos apskaičiavimą, nustatytus dydžius. Išlaidos paskaičiuotos pagrįstai, jų paskaičiavimas nėra paneigtas kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendyje priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022 nustatyta aplinkybė, kad UAB „Agnorama“ realiai neįsigijo naujų ratlankio ir padangos, nepaneigia fakto, kad automobilio ratlankis ir padanga eismo įvykio metu buvo sugadinti, taip pat nepaneigia taisyklių 42.2.2. punkte numatytos teisės gauti, taisyklių 15 punkte numatyta tvarka apskaičiuotą, išmoką už eismo įvykio metu sugadintą turtą ir draudimo bendrovės pareigos atlyginti minėtą sumą.

Kita atsakovų ginčijama ADB „Gjensidige“ išmokėta suma yra 1 289,00 Eur išlaidos už pakaitinio automobilio nuomą. Bylos duomenimis nustatyta, kad draudimo bendrovė ADB „Gjensidige“ nuketinėjusiai įmonei UAB „Agnorama“ kompensavo jos patirtas 1 289,00 Eur išlaidas dėl pakaitinio automobilio nuomos, atsižvelgus į pateiktą PVM sąskaitą-faktūra (duomenys neskelbtini) dėl pakaitinio automobilio nuomos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. sugadinto automobilio Porsche remonto laikotarpiu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pakaitinis automobilis buvo naudojamas po eismo įvykio, kol buvo remontuojamas automobilis „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat byloje nėra ginčo dėl pačios sumos – 1 289,00 Eur paskaičiavimo. Byloje iškilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ši suma yra įskaičiuota į nuketinėjusiai įmonei UAB „Agnorama“ išmokėtą draudimo išmoką, kadangi apgadinto automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui jo remonto laikotarpiu pakaitinis automobilis nebuvo reikalingas, kadangi pakaitiniu, išnuomotu automobiliu naudojosi su įmonės veikla nesusijęs asmuo V. I..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidos tiesiogiai nėra nurodytos transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose, kaip draudiko atlygintinos išlaidos, tačiau TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalis eismo įvykio žalą, be kita ko, alternatyviai apibrėžia ir kaip žalą, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio padarinys, o CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai). Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Byloje nėra duomenų, kokiu tiksliai pagrindu, eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju buvo V. I., tačiau UAB „Agnorama“ atstovas ((duomenys neskelbtini)) D. K., pasisakydamas dėl V. I. teisės valdyti minėtą automobilį ir dalyvauti jo remonto darbų atlikimo ir klausimų susijusiu su draudiminiu įvykiu tvarkymo metu, patvirtino, kad V. I. automobiliu naudojosi teisėtai. Taip pat patvirtino, kad tiek eismo įvykio metu, tiek ir po eismo įvykio tvarkant, pagrįstai V. I., teisėtai veikė UAB „Agnorama“ vardu. Pakaitinio automobilio naudotoju, automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto metu, taip pat buvo būtent V. I., kadangi po eismo įvykio jis neturėjo galimybės naudotis, remonto metu neeksploatuotinu, automobiliu „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad išlaidos susijusios su pakaitinio automobilio nuoma yra tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu ir yra eismo įvykio pasekmė.

Atskirai pasisakytina dėl atsakovų nurodomo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendyje priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022 nustatytų aplinkybių prejudicinės galios šios bylos nagrinėjimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009), tačiau teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017). Sprendžiant dėl to, ar tam tikri priimtame išteisinamajame teismo nuosprendyje konstatuoti faktai gali būti vertinami kaip prejudiciniai nagrinėjamoje civilinėje byloje, yra būtina nustatyti, koks buvo įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje ir koks jis yra šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013).

Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-487-1108/2022, faktas, kad atlyginant UAB „Agnorama“ žalą patirtą dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Porsche Panamera Turbo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išmokėta 14 921,35 Eur suma nėra paneigtas. Šią aplinkybę patvirtina ir patys atsakovai teigdami, kad baudžiamosios bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2020 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu „Porsche Panamera Turbo“ apgadinimu automobilio savininkui UAB „Agnaroma“ padarytą žalą įvertino 14 921,35 Eur suma ir išmokėjo atitinkamo dydžio išmoką. Baudžiamojoje byloje paskaičiuota 11 318,14 Eur dydžio turtinė prievolė, kaip nurodo ir patys atsakovai, yra paskaičiuota išskirtinai vertinant P. Z. nusikalstamais veiksmais (apgaulę) siektos išvengti prievolės dydį BK 182 straipsnio prasme, atitinkamai kvalifikuojant P. Z. nusikalstamą veiką, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį arba BK 182 straipsnio 1 dalį. Žalos dydis nebuvo nustatomas vadovaujantis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat nebuvo nagrinėjamas nurodytų sumų apskaičiavimo pagrįstumas, apsiribojant tik ADB „Gjensidige“ ir ieškovės į baudžiamąją bylą pateiktais dokumentais dėl žalos sumų paskaičiavimo.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, šalių pateiktus įrodymus ir vadovaujantis teismo nurodytais teisės aktais ir teismų praktika, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, kad dėl atsakovų veiksmų patyrė 14 921,35 Eur nuostolius, dalį iš kurių t. y. 8 960,00 Eur atsakovė yra atlyginusi, ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai, ieškovui iš atsakovų solidariai priteisiamas 5 961,35 Eur žalos atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). Kadangi ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovui iš atsakovų solidariai priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas –134,00 Eur žyminį mokestį ir pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 134,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Valstybė šioje byloje patyrė 47,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios patenkinus ieškinį priteisiamos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Solidariai priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovų V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „Inimicus“, juridinio asmens kodas 159927635, 5 961,35 Eur (penkių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro 35 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 961,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 67,00 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inimicus“, juridinio asmens kodas 159927635, 67,00 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,50 Eur (dvidešimt tris eurus 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inimicus“, juridinio asmens kodas 159927635, 23,50 Eur (dvidešimt tris eurus 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Asta Bundonė