Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-235-732/2022
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00015-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
7.11;21.9.4;21.9.10;21.14.9
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2022 m. liepos 12 d.
Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal LR ANK 120 straipsnio 1 dalį
n u s t a t ė :
R. A. būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau šios pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, neįvykdė. Tokiais savo veiksmais R. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“, UAB mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus bei patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2016 m. kovo, gegužės, spalio - gruodžio mėn., 2019 m. vasario spalio bei gruodžio mėn., 2020 m. vasario - gruodžio mėn., 2021 m. sausio - kovo mėn., gegužės - birželio mėn. Pelno mokesčio nepriemoka susidarė už 2019-2020 metus. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė patikslinus deklaracijas už 2016 m. kovo, balandžio, birželio, gruodžio mėn., 2019 m. rugpjūčio mėn., 2020 m. vasario - liepos, rugsėjo, lapkričio, gruodžio mėn., 2021 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės mėn. (3 priedas). Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. liepos 21 d.
Nuo mokestinės nepriemokos susidarymo (2019 m. liepos 21 d.) buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai.
Paskutiniame Bendrovės pateiktame balanse už 2017 metus (5 priedas) viso turto vertė nurodyta 81 418 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 25 101 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis, Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2018 - 2020 metus (6 priedas).
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANį) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.
VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu vykdė priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Panevėžio apygardos teismas 2022 m, vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė „(duomenys neskelbtini)“. UAB bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. kovo 3 d.
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANI 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANI 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.
VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko. Nurodė, jog palaiko pareiškime išdėstytus faktus ir prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. R. A. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. R. A. neprašė bylos nagrinėjimo atidėti. Dėl šių priežasčių laikytina, kad administracinio nusižengimo bylą galima nagrinėti rašytinio proceso tvarka (LR ANK 629 str., 630 str. 2 d.).
R. A. gavęs nutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui R. A. administracinio nusižengimo bylos pradėjimo, paaiškinimo nepateikė.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.
R. A., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. R. A. neįvykdė JANį 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės vykdomas jau nuo 2021 metų kovo mėnesio, kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrovės vadovas (vadovu dirbo nuo 2016 m. lapkričio 20 d., 12 priedas) būtų laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. VMI prie FM manymu, Bendrovė buvo nemoki nuo 2021 m. antro pusmečio, kuomet buvo priimti VMI prie FM vykdomieji dokumentai, tačiau priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Kaip jau aukščiau minėta, „(duomenys neskelbtini)“, UAB 2022 m. vasario 23 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Taigi akivaizdu, jog Bendrovės vadovas R. A. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta rašytine bylos medžiaga: mokesčių mokėtojų registro išrašu; mokesčių apskaitos informacinės sistemos dienos balanso išrašu; mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu; mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu; „(duomenys neskelbtini)“; UAB balansu už 2017 metus; išrašu iš Juridinių asmenų registro; išrašu iš Nekilnojamojo turto registro; Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašu; išrašu iš internetinės svetainės www.sodra.lt; antstolių informacinės sistemos išrašu; valstybinės mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos (IMIS) duomenų bazės išrašu; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); VMI prie FM viršininko 2022-03-22 įsakymo Nr. V-141 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ išrašu (b.l. 5-23).
VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. A. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2016 m. lapkričio 20 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. R. A. neįvykdė JANį 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. R. A. savo neveikimu pažeidė kreditorės VMI prie FM interesus. VMI prie FM manymu, Bendrovė buvo nemoki nuo 2021 m. antro pusmečio, kuomet buvo priimti VMI prie FM vykdomieji dokumentai, tačiau priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Jis turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai bendrovei, tačiau to nepadarė ir taip pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
R. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už analogišką administracinį nusižengimą nėra baustas.
Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių ir asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių santykį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad R. A. už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina sankcijos minimume numatyta bauda (ANK 34 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
R. A. pripažinti kaltu dėl nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-235-732/2022.
Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.
Teisėjas Liudvikas Myško