Civilinė byla Nr. e2-524-407/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00077-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.4.5.2; 3.3.2.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 5 d. 

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vėjo projektai“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Diamond Hands Inv“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vėjo projektai“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė).

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jis ir UAB „Vėjo projektai“ 2019 m. gruodžio 20 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – paskolos sutartis), kuria pareiškėjas įsipareigojo paskolinti atsakovei 100 000 Eur, o atsakovė įsipareigojo paskolą priimti, mokėti už ją palūkanas bei grąžinti paskolą su palūkanomis iki 2021 m. gruodžio 23 d. 2019 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas suteikė atsakovei paskolą atlikdamas mokėjimo pavedimą 100 000 Eur sumai. 2021 m. gruodžio 23 d. pareiškėjas ir atsakovė sudarė priedą Nr. 1 prie paskolos sutarties, kuriuo padidino palūkanų normą iki 18,30452 proc., o paskolos grąžinimo terminą prailgino iki 2022 m. birželio 23 d. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal paskolos sutartį tinkamai neįvykdė.

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi bendraieškiu įtrauktas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojantis fondas „NuCapital“, valdomas valdymo įmonės uždarosios akcinės bendrovės „I asset management (toliau – fondas ,,NuCapital“), nustačius, kad jis 2024 m. balandžio 12 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi įsigijo dalį pareiškėjo V. G. reikalavimo teisės į UAB „Vėjo projektai“.  

4.       Teisme taip pat gautas pareiškėjos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV, pareiškėja) pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pareiškėja  nurodė, kad UAB „Vėjo projektai“ nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau – VSDĮ) nustatytų privalomųjų mokėjimų. UAB „Vėjo projektai“ įsiskolinimas VSDFV biudžetui 2024 m. kovo 18 d. sudarė 188 664,27 Eur.

5.       Pareiškėja UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės“ pateikė pareiškimą iškelti atsakovei UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylą. Pareiškėja nurodė, kad atsakovės įsipareigojimai UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės“ pareiškimo pateikimo teismui dienos duomenimis sudaro 151 633,47 Eur. Pareiškėjos vertinimu, atsakovė yra gyvybinga, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų, vykdo ūkinę–komercinę veiklą ir sutinka su restruktūrizavimo proceso pradėjimu. Pareiškėjos įsitikinimu, tik tolesnis veiklos vykdymas gali užtikrinti atsakovės pajamas, taip pat ir kitų kreditorių skolų grąžinimus, kadangi šiuo metu susikaupusios finansinės problemos gali būti išspręstos veiklos vykdymu, o ne bendrovės likvidavimu.

6.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo patenkintas, UAB „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla. Pareiškėjų V. G. ir VSDFV pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nemokumo administratore paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis palikta nepakeista (civilinės bylos Nr. e2-387-934/2024).

7.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi patenkintas restruktūrizuojamos UAB (toliau – RUAB) „Vėjo projektai“ nemokumo administratorės prašymas dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo ir terminas pratęstas iki 2025 m. vasario 28 d. Kreditorės fondo „NuCapital“ prašymas dėl UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo netenkintas.

8.       2025 m. kovo 3 d. nemokumo administratorė pateikė prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo (DOK-2690). Nemokumo administratorė nurodė, kad 2025 m. vasario 18 d. sprendimu RUAB „Vėjo projektai“ akcininkai pritarė restruktūrizavimo planui. Hipotekos kreditorių grupėje plano projektui nebuvo pritarta, kitų kreditorių grupėje plano projektui buvo pritarta.

9.       Nemokumo administratorė pažymėjo, kad teismui teikiamo restruktūrizavimo plano turinys atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 104 straipsnio reikalavimus. Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad teikiamam restruktūrizavimo planui pritarė kitų kreditorių grupė, kurios 76,06 proc. balsų turintys kreditoriai balsavo už pritarimą planui. Be to, bankroto atveju šios grupės kreditorių reikalavimai praktiškai nebūtų tenkinami – pesimistinio scenarijaus atveju nereikšminga dalimi (vertinant pagal bendrą bendrovės skolų sumą) lėšas galėtų atgauti tik pirmosios eilės kreditoriai, o antros eilės kreditorių reikalavimų tenkinimas apskritai nebūtų numatomas, tuo tarpu realistinio scenarijaus atveju reikalavimų tenkinimo apimtys taip pat labai mažos. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog bendrovei iškėlus bankroto bylą, jos turtas nebūtų likvidus, todėl realiai gautinos lėšos už turto realizavimą yra itin sunkiai prognozuojamos. Taip yra todėl, nes šiuo metu didžiąją dalį bendrovės turto sudaro vystoma technologija, autobusų komplektuojamosios dalys ir pan. Priverstinio turto pardavimo atveju, atskyrus šiuos daiktus nuo konkretaus projekto, jie nebūtų vertingi, kaip yra šiuo metu toliau tęsiant veiklą. Be to, restruktūrizavimo plane aiškiai atskleistas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, jis atitinka JANĮ 94 straipsnyje numatytą reikalavimų tenkinimo prioritetų eiliškumą. Pagal restruktūrizavimo planą, nė viena restruktūrizavimo plano paveikiamų kreditorių grupė negautų didesnės sumos, negu teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma. Tokios galimybės nėra, kadangi reikalavimai būtų tenkinami tokiomis apimtimis, kokiomis yra patvirtinti jų reikalavimai teismo nutartimis.

10.       Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo planą ir nutarta nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą, taip pat konstatuota, kad RUAB „Vėjo projektai“ yra nemoki, o tai sudaro pagrindą teismui ex officio (savo iniciatyva) spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

11.       Teismas nustatė, kad 2025 m. vasario 28 vyko RUAB „Vėjo projektai“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas klausimas dėl pritarimo RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo planui. 2025 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo metu dėl pritarimo plano projektui buvo balsuojama kreditorių grupėse. Balsuojant pirmoje kreditorių grupėje, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka restruktūrizavimo plano projektui nepritarta. Balsuojant antroje kreditorių grupėje, kitų kreditorių restruktūrizavimo planui pritarta, kurios 76,06 proc. balsų turintys kreditoriai balsavo „už“ pritarimą planui.

12.       Teismas, įvertinęs kreditoriaus fondo „NuCapital“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), VSDFV, UAB „Klaipėdos paslaugos“ ir nemokumo administratorės argumentus konstatavo, kad nėra įgyvendinti JANĮ 104 straipsnyje nurodyti reikalavimai, todėl restruktūrizavimo planas nepatvirtina, jog RUAB „Vėjo projektai“ pavyks įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto.

13.       Teismas nurodė, kad vien RUAB „Vėjo projektai“ vykdoma veiklos specifika (moksliniais tyrimais ir plėtra) nėra pakankama teigti, jog RUAB „Vėjo projektai“ finansiniai sunkumai yra laikini, ką iš esmės pagrįstai nurodė ir fondas „NuCapital“. RUAB „Vėjo projektai“ neturi realaus ir likvidaus turto, kai restruktūrizavimo byloje yra patvirtinta virš 10 milijonų Eur finansinių reikalavimų į RUAB „Vėjo projektai“, kuri nuo 2020 m. iki 2024 m. augina savo patiriamų nuostolių sumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad RUAB „Vėjo projektai“ laiku nemoka einamųjų mokėjimų, o tai parodo, jog RUAB „Vėjo projektai“ negali pasiekti pagrindinio restruktūrizavimo tikslo numatyto plane, t. y. grąžinti kreditoriams skolas sutartu ir plane numatytu laiku (išsami argumentacija pateikta nutarties 24.1–24.25 punktuose).

14.       Teismas atmetė kreditoriaus fondo „NuCapital“ argumentus, kad buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka bei JANĮ 107 straipsnis. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti tariamą priimto nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano patvirtinimui neteisėtumą turėtų būti įrodytas tokio pažeidimo esminis poveikis nutarimo turiniui, tačiau net 6 178 662,64 Eur reikalavimus turintys kreditoriai pritarė plano tvirtinimui. Kiti kreditoriai nei apie jų teisių pažeidimus, nei juo labiau apie esminius kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimus, galėjusius nulemti neteisėtą susirinkimo sprendimų turinį, jokių argumentų nedėsto ir į teismą nesikreipė. Tai, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad net ir nustačius termino praleidimą, kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo konstatavimo sąlygos šioje byloje nėra.

15.       Teismas pažymėjo, kad RUAB „Vėjo projektai“ turi pradelstų einamųjų mokėjimų: 1) VSDFV apskaičiuotų už 3 mėnesius (už 2024 m lapkričio, gruodžio ir 2025 m. sausio mėnesius); 2) VMI bendrovė yra skolinga 14 527,63 Eur einamųjų mokesčių, seniausia gyventojų pajamų mokesčio 1 763,61 Eur skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2024 m. liepos 31, mokėjimo terminas – 2024 m. liepos 15 d. RUAB „Vėjo projektai“ duomenų, paneigiančių šią aplinkybę teismui nepateikė, todėl tai yra savarankiškas pagrindas netvirtinti RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo plano (JANĮ 111 straipsnio 3 dalies 6 punktas).

16.       Teismas, įvertinęs RUAB „Vėjo projektai“ pateiktą restruktūrizavimo planą, nemokumo administratorės prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, kreditoriaus fondo „NuCapital“ prašymą netvirtinti RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo plano, nemokumo administratorės atsikirtimus į kreditoriaus fondo „NuCapital“ prieštaravimus dėl plano netvirtinimo, VMI pateiktą informaciją, kuria taip pat prašoma netvirtinti RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo plano, kreditorių, 2025 m. vasario 28 d. RUAB „Vėjo projektai“ susirinkime balsavusių „prieš“ RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo plano patvirtinimą nepritarimo restruktūrizavimo planui motyvus, konstatavo, kad tvirtinti pateiktą restruktūrizavimo planą nėra pagrindo, nes restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės RUAB „Vėjo projektai“ įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutraukė restruktūrizavimo bylą.

17.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad RUAB „Vėjo projektai“ nemoka visų ar dalies mokesčių, taip pat tai, jog atsisakyta patvirtinti pateiktą RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo planą, nutraukta restruktūrizavimo byla, tais pačiais argumentais, kuriais atsisakė patvirtinti restruktūrizavimo planą, nutraukė restruktūrizavimo byla, konstatavo, jog RUAB „Vėjo projektai“ yra nemoki. Atsižvelgdamas į tai, kad šios nutarties priėmimo metu nėra parinktas nemokumo administratorius, teismas nutarė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo spręsti (užbaigti) parinkus nemokumo administratorių, todėl bylos nagrinėjimą atidėjo ir paskyrė kitą teismo posėdį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

18.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi nutarė iškelti RUAB „Vėjo projektai“ nemokumo bylą.

19.       Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti restruktūrizavimo planą ir nutraukta RUAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo byla. Teismo byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad tvirtinti pateiktą restruktūrizavimo planą atsisakyta, nes restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės RUAB „Vėjo projektai“ įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto bei nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos RUAB „Vėjo projektai“ turi pradelstų einamųjų mokėjimų VSDFV ir VMI.

20.       Teismas, vadovaudamasis 2025 m. kovo 21 d. nutartyje nurodytais argumentais, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių 2025 m. kovo 21 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovė yra nemoki, taip pat nėra duomenų apie pasikeitusią RUAB „Vėjo projektai“ turtinę padėtį po 2025 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo, neturi pagrindo manyti, kad RUAB „Vėjo projektai“ esama padėtis leidžia tikėtis, jog ji gali pagerinti savo finansinę būklę ir atkurti mokumą, todėl RUAB „Vėjo projektai“ iškėlė bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Atsakovė UAB „Vėjo projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį bei priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      JANĮ 114 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, jog juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi klausimas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo turi būti išspręstas viena nutartimi. Nagrinėjamu atveju buvo priimtos dvi atskiros nutartys, o tai neatitinka įstatyme numatyto reglamentavimo. Dėl to bankroto bylos kėlimo klausimas galėjo būti išspręstas tik bendra JANĮ numatyta tvarka, t. y. tik pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

22.2.                      Įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, apeliantei buvo sugrąžintas mokaus juridinio asmens teisinis statusas, kilo kitos specialios JANĮ numatytos teisinės pasekmės, o nei joks teisės aktas, nei jokia teismų praktikoje suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė nesuteikia teisės teismui ex officio (savo iniciatyva) iškelti bankroto bylą nesant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo mokaus juridinio asmens teisinį statusą turinčiai bendrovei, kurios atžvilgiu nėra nagrinėjama jokių neužbaigtų civilinių bylų. Be to, nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimas, jei ja nėra iškeliama bankroto byla, turi specialias teisines pasekmes, paveikiančias tiek pačią bendrovę, tiek jos kreditorius, pvz., yra atnaujinamas palūkanų ir netesybų skaičiavimas bei išieškojimai.

22.3.                      Teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nutraukė restruktūrizavimo bylą ir paskyrė teismo posėdžio datą bankroto bylos kėlimo klausimui nagrinėti. Nei jokiu pranešimu, nei šia nutartimi nebuvo pareikalauta ir/ar pasiūlyta jokiai proceso šaliai pateikti kokius nors su bankroto bylos kėlimu susijusius dokumentus, duomenis ar informaciją. Taigi teismas nebuvo aktyvus ir nerinko visiškai jokios informacijos tokio svarbaus apeliantei klausimo sprendimui. JANĮ 17 straipsnyje yra išvardinti esminiai dokumentai, duomenys ir informacija bankroto bylos kėlimui, tačiau nagrinėjamoje byloje ji nebuvo surinkta ir renkama. Dėl to teismas negalėjo tinkamai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti bylos, o apeliantei nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, t. y. tuo pačiu buvo pažeistas vienas iš kertinių teisinių principų.

2.                      Kreditorius fondas „NuCapital“ atsiliepime prašo skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį, taip pat priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nutraukė bendrovės restruktūrizavimo procesą ir konstatavo bendrovės nemokumą, skirdamas dar vieną posėdį bankroto procedūros klausimams galutinai išspręsti. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra, kadangi nei vienas proceso dalyvis, įskaitant bendrovę nurodytos nutarties neskundė. Iš to darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę reikšmę šiame teisminiame procese.

23.2.                      Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas viena 2025 m. kovo 21 d. nutartimi pasisakė tiek dėl bendrovės restruktūrizavimo proceso nutraukimo, tiek dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, aiškiai konstatavęs, kad bendrovė yra nemoki ir nutraukus restruktūrizavimo procesą jai keltina bankroto byla. Dėl to apeliantės argumentai, kad esą teismas viena nutartimi nutraukė restruktūrizavimo procesą, o kita nutartimi iškėlė bankroto bylą, neatitinka bylos medžiagos ir atmestini, kaip nepagrįsti.

23.3.                      Teismas aiškiai pažymėjo, kad bendrovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla, tačiau skirtinas dar vienas posėdis, siekiant užbaigti bankroto bylos iškėlimą, nes nebuvo atrinktas nemokumo administratorius.

23.4.                      Priešingai nei tvirtina apeliantė, restruktūrizavimo proceso nutraukimas apibrėžia kreditoriaus teisės atnaujinti palūkanų ir delspinigių skaičiavimą atsiradimą, o bankroto bylos iškėlimas – šios teisės pasibaigimą.

23.5.                      Apeliantė elgėsi pasyviai ir atskiruoju skundu iš esmės bando įrodinėti, kad teismas turėjo rinkti įrodymus dėl bendrovės mokumo, nors jis bendrovės nemokumą konstatavo pagal pačios bendrovės į bylą pateiktą restruktūrizavimo planą ir jame pačios bendrovės nurodytus finansinius duomenis apie jos turtą ir įsipareigojimus. Taigi apeliantė, nesutikdama su teismo išvada, kad bendrovė yra nemoki, turėjo teisę apskųsti tokią teismo išvadą, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia pirmosios instancijos teismui.

23.6.                      Kreditorė taip pat prašo priimti papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad atskirąjį skundą pateikusiam apeliantės vadovui buvo žinoma apie teismų praktiką dėl restruktūrizavimo proceso nutraukimo teisinių pasekmių, taip pat, kad apeliantės vadovas viešai pripažino, jog jo vadovaujama bendrovė yra nemoki ir bankrutuoja. Be to, apeliantės vadovas, pareikštu atskiruoju skundu galimai tiesiog siekia vilkinti bendrovės bankroto bylos iškėlimą ir sutvarkyti bendrovės dokumentus prieš jų perdavimą nemokumo administratoriui, juolab, kad šiuo metu jau atliekami net du ikiteisminiai tyrimai dėl bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

4.                      Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniu bei faktiniu pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

5.                      Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro išrašus. Atsakovės vertinimu, šie nauji įrodymai patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes dėl jos teisinio statuso pokyčio, t. y. įprasto teisinio statuso įregistravimo ir restruktūrizuojamo juridinio asmens teisinio statuso išregistravimo.

6.                      Kreditorius fondas „NuCapital“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė susirašinėjimą su atsakovės vadovu dėl Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, atsakovės vadovo viešą pareiškimą LinkedIn platformoje ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) pranešimus apie pradėtus ikiteisminius tyrimus atsakovės atžvilgiu. Kreditorius nurodo, kad šie nauji įrodymai paneigia atsakovės atskirajame skunde išdėstytus argumentus.

7.                      CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

8.                      Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

9.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

10.                      Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, nutraukus restruktūrizavimo procesą, iškelti atsakovei UAB „Vėjo projektai“ bankroto bylą patikrinimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, atsakovė, pateikusi atskirąjį skundą, neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl jos nemokumo ir bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės nurodo tik, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytus procedūrinius pažeidimus sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutraukęs restruktūrizavimo bylą ir konstatavęs atsakovės nemokumą, atidėjo bylos nagrinėjimą ir tik kita nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kreditoriaus fondo „NuCapital“ pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jie iš esmės neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, nes, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl jos nemokumo, todėl aplinkybės, kad atsakovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar, jog atsakovės vadovas viešai paskelbė apie bankrotą, nėra reikšmingi. Kreditoriaus pateiktas susirašinėjimas su atsakovės vadovu dėl teismų suformuotos praktikos, taip pat yra nesusijęs su nagrinėjamu klausimu ir neturi įtakos. Kaip yra žinoma, kiekvienas asmuo manantis, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti teisminės gynybos. Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus fondo „NuCapital“ pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

11.                      Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi išrašų iš Juridinių asmenų registro pateikimas yra perteklinis. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės pateiktus įrodymus į bylą nepriima.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12.                      Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi UAB „Vėjo projektai“ iškelta restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis palikta nepakeista (civilinės bylos Nr. e2-387-934/2024).

13.                      2025 m. kovo 3 d. nemokumo administratorė pateikė prašymą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės kreditorių ir nemokumo administratorės argumentus, konstatavo, kad nėra įgyvendinti JANĮ 104 straipsnyje nurodyti reikalavimai, todėl 2025 m. kovo 21 d. nutartimi restruktūrizavimo plano nepatvirtino bei nurodė, jog UAB „Vėjo projektai“ nepavyks įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Ta pačia nutartimi teismas taip pat nutraukė UAB „Vėjo projektai“ restruktūrizavimo bylą ir konstatavo, kad UAB „Vėjo projektai“ yra nemoki, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog nemokumo administratorių teismas parenka naudodamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir programa, o 2025 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo metu nebuvo parinktas nemokumo administratorius, klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nutarė spręsti parinkus nemokumo administratorių. Dėl to bylos nagrinėjimą atidėjo ir klausimą dėl bankroto bylos UAB „Vėjo projektai“ iškėlimo paskyrė nagrinėti 2025 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei atsakovė, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys neteikė atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties, todėl ji yra įsiteisėjusi.

14.                      Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2025 m. kovo 21 d. nutartyje nurodytais argumentais, atsižvelgdamas į tai, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys, paneigiantys 2025 m. kovo 21 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovė yra nemoki, taip pat nepateikus duomenų apie pasikeitusią UAB „Vėjo projektai“ turtinę padėtį po 2025 m. kovo 21 d. nutarties priėmimo, 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankroto bylą bei paskyrė nemokumo administratorių.

15.                      Atsakovė dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarčiai nutraukti restruktūrizavimo bylą, byla buvo užbaigta galutiniu teismo procesiniu sprendimu, todėl jokie kiti materialiniai reikalavimai joje nebegalėjo būti sprendžiami. Atsakovės vertinimu, ji atgavo įprastą juridinio asmens statusą, o bankroto bylos kėlimo klausimas galėjo būti svarstomas tik įvykdžius JANĮ 8–9 straipsniuose numatytą procedūrą. Atsakovė taip pat pažymi, kad byloje susiklostė situacija, kuomet bankroto byla buvo iškelta teisinio statuso prasme mokiam juridiniam asmeniui, be jokio egzistuojančio procesinio dokumento. Be to, teismas nesuteikė atsakovei pateikti papildomų reikšmingų dokumentų, todėl negalėjo teisingai išspręsti bylos.

16.                      Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, nes jie yra nepagrįsti ir prieštarauja ne tik imperatyvioms įstatymo normoms, bet ir suformuotai teismų praktikai.  

17.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį teismas turi pareigą, nutraukdamas restruktūrizavimo bylą, spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga teismui kyla dėl to, kad nesant jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, nes, laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-251-450/2022).

18.                      Teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iš priežasčių, kodėl teismas nutraukdamas restruktūrizavimo bylą turėtų spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditoriams nebebūtina laikytis ikiteisminės bankroto bylos iškėlimo tvarkos numatytos JANĮ 9 straipsnyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-585/2020). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukus atsakovės restruktūrizavimo bylą, naujas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme nebuvo gautas, o bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas sprendė remdamasis JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi, todėl jokie ikiteisminės bankroto procedūros veiksmai neturėjo būti atliekami, o apie tai, jog teismas spręs klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsakovė buvo informuota Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartyje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje be kita ko nurodoma, jog teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą ir tuo pačiu procesiniu sprendimu kompleksiškai neišsprendus klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo, yra pažeidžiami JANĮ įtvirtinti procedūros ekonomiškumo, operatyvumo ir kreditorių interesų apsaugos principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-662-450/2021).

19.                      Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nutraukė bendrovės restruktūrizavimo procesą ir konstatavo bendrovės nemokumą bei pagrindą iškelti bendrovei bankroto bylą, skirdamas dar vieną posėdį tik bankroto procedūros klausimams galutinai išspręsti, t. y. paskelbti nemokumo administratoriaus atranką ir priimti nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo. Ginčo dėl to nėra. Kaip jau nurodyta, nei vienas proceso dalyvis, įskaitant atsakovę, pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties neskundė. Iš to darytina išvada, kad atsakovė iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ji yra nemoki ir jai turi būti keliama bankroto byla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovei buvo žinomos priežastys dėl kurių bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, taip pat tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo jos nemokumą ir, kad kitame teismo posėdyje, atrinkus nemokumo administratorių, pirmosios instancijos teismas priims nutartį iškelti atsakovei bankroto bylą. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo atsakovei siurprizinis.

20.                      Kaip jau pažymėta, nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie jos nemokumą, taip pat ir nenurodo argumentų, kad nėra pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą. Atsakovė tik tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukęs restruktūrizavimo bylą, privalėjo ta pačia nutartimi išspręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nepagrįstai atidėjo bylos nagrinėjimą, taip pat, jog nesuteikė jai laiko pateikti papildomų įrodymų. Tačiau su tokiais atsakovės argumentais nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atidėjo bylos nagrinėjimą tik dėl to, jog nebuvo paskelbta nemokumo administratoriaus atranka, t. y. dėl formalumų, kuriems esant jis negalėjo ta pačia nutartimi iškelti atsakovei bankroto bylą. JANĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas iškeldamas nemokumo bylą bendrovei nutartyje turi nurodyti nemokumo administratorių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiu būdu atsakovei buvo suteiktas papildomas laikas pateikti įrodymus, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl jos nemokumo bei patvirtintų, jog atsakovė yra gyvybinga ir moki bendrovė. Tačiau atsakovė turėdama pakankamai laiko bei galimybę pasisakyti šiuo klausimu, teikti atitinkamus įrodymus, nes būtent jai tenka įrodinėjimo pareiga (CPK 178 straipsnis), elgėsi pasyviai. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo padarytas proceso teisės, šalių teisių pažeidimas.

21.                      Nors apeliantė tvirtina, kad valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre buvo išregistruotas bendrovės restruktūrizuojamas teisinis statusas, todėl tai sukėlė bendrovei atitinkamas pasekmes, pvz., kreditoriai galėjo atsinaujinti palūkanų ir netesybų skaičiavimą, tačiau ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad palūkanų ir netesybų skaičiavimo nelemia VĮ Registrų centro įrašai, nes jais yra išviešinamas tik juridinio asmens teisinis statusas. Nutraukus restruktūrizavimo procesą kreditoriai turi teisę priskaičiuoti palūkanas ir delspinigius už restruktūrizavimo laikotarpį ir skaičiuoti jas iki tol, kol įmonei bus iškelta bankroto byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-336-881/2025).

22.                      Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei nurodytą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nutraukęs bendrovės restruktūrizavimo bylą, konstatavęs bendrovės nemokumą ir atidėjęs bylos nagrinėjimą bankroto bylos iškėlimo procedūroms užbaigti, pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nes klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo galėjo spręsti tik esant atskirai pareikštam pareiškimui. Kaip jau nurodyta, nutraukus restruktūrizavimo bylą, jokie ikiteisminės bankroto procedūros veiksmai neturi būti atliekami, nes teismas iš karto privalo spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju būtent tai ir buvo padaryta, o bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tik dėl formalumų, kuriuos būtina atlikti, siekiant užbaigti bankroto procedūras, t. y. paskelbti nemokumo administratoriaus atranką.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

23.                      Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Taigi, atsakovės atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

24.                      Atmetus atsakovės UAB „Vėjo projektai“ atskirąjį skundą, kreditorius fondas „NuCapital“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, už pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą, priteisimą.

25.                      Kreditorius fondas „NuCapital“ pateikė įrodymus (sąskaitą už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymą), kad jis patyrė 3 025 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2025 metų II ketvirtį (2025 m. birželio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2024 metų IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 335,9 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 934,36 Eur (2 335,9 x 0,4). Kadangi kreditoriaus fondo „NuCapital“ prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, jam iš atsakovės UAB „Vėjo projektai“ priteisiamas 934,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,   

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį 

Priteisti kreditoriui uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto, į paskolas investuojančiam fondui „NuCapital“, valdomam valdymo įmonės uždarosios akcinės bendrovės „I asset management (Lietuvos banko suteiktas kodas: I080) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo projektai“ (juridinio asmens kodas 300571984) 934,36 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjas