Administracinė byla Nr. AS-241-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02354-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Regionų administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT, atsakovas) 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-A-2024-00475 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VGTPT klausimą dėl advokato suteikimo spręsti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, atlyginti. Turtinei žalai, padarytai jo nekilnojamajam turtui nustatyti, reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui pateiks vėliau. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. gruodžio 5 d. skundo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų, 24 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų. Ginčo aplinkybės nėra aiškiai nurodytos, pareiškėjas skunde gana abstrakčiai ir nenuosekliai nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra šališkas, galbūt politizuotas ir korumpuotas, priimtas koordinuotai su nurodytais teismais, neįsigilinus į prašymo esmę, todėl, jeigu pareiškėjas laiko, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, turi aiškiai tai pagrįsti ir nurodyti visus nesutikimo su Sprendimu argumentus. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės ir juridinis pagrindas. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Teismas dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą nurodė, kad iš skundo turinio nėra aišku, dėl kokios konkrečiai institucijos ir kokių neteisėtų veiksmų pareiškėjui neva yra padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas turėtų aiškiai ir konkrečiai pagrįsti ir argumentuoti šį savo reikalavimą, jį patikslinti, aiškiai ir konkrečiai nurodant, iš kokios institucijos, dėl kokio veikimo ar neveikimo, kokios sumos prašo neturinės žalos ir / ar turtinės žalos atlyginimo. Taip pat aiškiai ir konkrečiai turi nurodyti, kokias neigiamas pasekmes jis yra patyręs būtent dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Todėl pareiškėjas turėtų šias aplinkybes detalizuoti ir nurodyti skunde, be to, pateikti atitinkamus įrodymus joms pagrįsti ir paaiškinti. Teismas pažymėjo, kad žala nėra priskirtina prie aplinkybių, teismo pripažintų visuotinai žinomomis, kurių nereikia įrodinėti. Pareiškėjui nepakanka abstrakčiai ir deklaratyviai nurodyti faktines aplinkybes, o reikalavimą atlyginti žalą turėtų sieti su konkrečiai jo patirta žala, konkrečiai nurodyti, kaip tiksliai pasireiškė neteisėti institucijų ar pareigūnų veiksmai, sukėlę aiškias neigiamas pasekmes pareiškėjui, nurodyti, kokie veiksniai lėmė prašomą atlyginti žalos dydį, įvertintą 5 000 Eur suma.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turi pateikti individualų, tik su jo situacija ir asmenine patirtimi susijusį skundą, kuriame privalo nurodyti ir išsamiai aprašyti su žalos atsiradimu susijusias faktines aplinkybes, civilinės atsakomybės sąlygas, pateikti įrodymus skunde nurodytoms aplinkybėms patvirtinti.

Teismas nurodė, kad šiuo atveju iš pareiškėjo skundo turinio nėra aiškus skundo pagrindas, todėl pareiškėjas įpareigotinas patikslinti skundo aplinkybes.

Teismas dėl pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio paduodant skundą nurodė, kad pareiškėjas prašymui pagrįsti pateikė neįgaliojo pažymėjimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie išmokėtas invalidumo / netekto darbingumo, vienišo asmens bei transporto išlaidų kompensavimo išmokas, tačiau nepateikė kitų asmens turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, t. y. duomenų apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, todėl įpareigojo pareiškėją pateikti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (arba jo nebuvimą) bei VĮ Regitros registro duomenis apie pareiškėjo vardu registruotas transporto priemones (jų nebuvimą).

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 22 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti VGTPT Sprendimą; 2) įpareigoti klausimą dėl advokato skyrimo spręsti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir neturtinei žalai, atsiradusiai dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, atlyginti. Padarytai turtinei žalai nekilnojamam turtui nustatyti reikalinga ekspertinė išvada, kurią pareiškėjas teismui pateiks vėliau. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.  

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo patikslintu skundu, vertino, jog pareiškėjas nepašalino pirminiame skunde nurodytų trūkumų: nepatikslino skundo aplinkybių dėl pareikštų reikalavimų. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo pirminio skundo atitikimą ABTĮ nuostatoms, išvardina straipsnius, jų dalis, bei kurios skundo dalys šias nuostatas atitinka, tačiau neindividualizuoja skundo aplinkybių, nenurodo, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais grindžiamas VGTPT Sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas. Pareiškėjas tik deklaratyviai išvardina, kurioms ABTĮ nuostatoms pareiškėjo skundas atitinka, tačiau pareiškėjas nebuvo įpareigotas nurodyti skundo dalių, kurios, jo nuomone, atitinka ABTĮ nuostatas, tačiau buvo įpareigotas išsamiai ir detalizuotai nurodyti skundo aplinkybes, paaiškinti, kuriuo aspektu VGTPT Sprendimas galbūt neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, apibrėžti šio reikalavimo ribas. Teismas vertino, kad pareiškėjas šio trūkumo nepašalino.

Teismas taip pat nurodė, kad dėl galbūt patirtos turtinės žalos pareiškėjas patikslintame skunde nurodo ilgus teisminius procesus, teigia, kad šias aplinkybes norėjo pagrįsti teisminio proceso metu, tačiau nepatikslino ir nenurodė galbūt kilusios žalos aplinkybių. Vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo skundo argumentai, kad šiuo metu nėra galimybės įvertinti turtinę žalą, nereiškia, jog tokiu būdu yra detalizuotas skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo įpareigotas nurodyti, kokie institucijų veiksmai lėmė pareiškėjui sukeltą žalą, tačiau šios pareigos pareiškėjas neįgyvendino, be to, reikalavimas dėl galbūt patirtos žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė teismui VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir VĮ Regitros registro duomenų apie pareiškėjo vardu registruotas transporto priemones (jų nebuvimą), todėl vertino, jog pareiškėjas nepašalino nustatyto trūkumo dėl minėtų įrodymų pateikimo.

Teismas vertino, kad pareiškėjo patikslintas skundas yra nenuoseklus, abstraktus, nedetalizuotas, neindividualizuotas, nepatvirtintas įrodymais. Tiek pirminiame, tiek ir patikslintame skunduose ginčo aplinkybės išdėstytos neaiškiai ir chaotiškai, o konkrečios aplinkybės nenurodytos. Pareiškėjas neapibrėžė skundo nagrinėjimo ribų. Vien reikalavimas panaikinti VGTPT Sprendimą ir atlyginti žalą, šių aplinkybių nepatikslinant, nenurodant, kuriais aspektais VGTPT Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, neišaiškinant galbūt atsiradusios žalos faktinių aplinkybių, nepateikiant galbūt atsiradusios žalos įrodymų, nepateikiant papildomų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo finansinę padėtį, yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatytų trūkumų.

Kadangi pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

III.

Pareiškėjas A. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir įpareigoti skundą nagrinėti iš esmės, kaip nustato ABTĮ. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar teismo ir teisėjos veiksmai nagrinėjant šią bylą nėra bandymas apriboti pareiškėjo teisę kreiptis į teismą.

Pareiškėjas nurodo, kad su teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi nesutinka, kadangi teisėja galbūt tyčia ar su tikslu sužlugdyti ar maksimaliai užvilkinti teisminį procesą, neskaitė (arba ignoruoja) pareiškėjo pateiktų skundo ir patikslinto skundo iki galo. Kitaip neįmanoma paaiškinti, kodėl ignoruojami pateikti faktai ir priedai. Teisėjai priimant nutartį, galbūt įtaką darė teismo pirmininkas ir pavaduotoja, dėl kurių neprofesionalių ir galbūt korupcinių sprendimų bei nutarčių atsirado visi tiesiogiai tarpusavyje susiję teisminiai procesai.

Teigia, kad teisėja galbūt tyčia iš korupcinių paskatų atsisakė vertinti galimo savo interesų konflikto, kuris atsiranda nagrinėjant šią bylą ir su ja tiesiogiai susijusius teisminius procesus.

Teismo nutartis akivaizdžiai pademonstruoja, kad Regionų administraciniame teisme įsigalėjo šališka ar diskriminacinė aplinka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Pareiškėjas atskirajame skunde išreiškia pageidavimą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau nepateikia jokių tokio prašymo motyvų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių bylai pagal pareiškėjo atskirąjį skundą teisingai išspręsti yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, skundžiama nutartimi skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad patikslintame skunde išdėstė visas faktines aplinkybes ir pateikė paaiškinimus, tačiau teismas su skundu ir patikslintu skundu nesusipažino.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; ir kt.). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010, 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012,; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015, kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti VGTPT Sprendimą; įpareigoti VGTPT klausimą dėl advokato suteikimo spręsti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, atlyginti. Turtinei žalai, padarytai jo nekilnojamajam turtui nustatyti, reikalinga ekspertinė išvada, kurią teismui pateiks vėliau. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas padavė patikslintą skundą, kuriame suformulavo tokius reikalavimus: 1) panaikinti VGTPT Sprendimą; 2) įpareigoti klausimą dėl advokato skyrimo spręsti iš naujo; 3) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms ir neturtinei žalai, atsiradusiai dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, atlyginti. Padarytai turtinei žalai nekilnojamam turtui nustatyti reikalinga ekspertinė išvada, kurią pareiškėjas teismui pateiks vėliau.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, dėl to skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinius, sprendžia, kad pareiškėjas tiek skunde, tiek ir patikslintame skunde suformulavo pakankamai aiškų skundo reikalavimą panaikinti VGTPT Sprendimą ir įpareigoti pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pareiškėjo skundo turinio ir patikslinto skundo turinio galima suprasti, kokiais aspektais yra kvestionuojamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje nustatyti aptariamos skundo dalies trūkumai nelaikytini esminiais ir užkertančiais kelią teismui priimti tokį skundą (jo dalį).

Pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ; šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl skunde suformuluotų reikalavimų pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Todėl teismo motyvais, susijusiais su tuo, ar skundą padavęs subjektas pakankamai pagrindė reikalavimo (-ų) pagrįstumą, negali būti sprendžiamas skundo priėmimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-421-815/2024). Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje nepagrįstai šiuo aspektu nustatė pareiškėjo skundo trūkumą.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti jam iš atsakovų (VGTPT) 5 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl galbūt tyčinio pareigų neatlikimo, ir bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde iš esmės nurodė, iš ko prašo priteisti neturtinę žalą, sieja ją su atsakovų neveikimu. Kaip jau buvo minėta, šio reikalavimo pagrindimo pakankamumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nepagrįstai nustatė skundo trūkumą – reikalavimą sieti su konkrečiai jo patirta žala, nurodyti kaip tiksliai pasireiškė neteisėti institucijų ar pareigūnų veiksmai, sukėlę aiškias neigiamas pasekmes pareiškėjui, nurodyti kokie veiksniai lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pateikti papildomus įrodymus.

Teisėjų kolegija dėl įrodymų nepateikimo, kaip skundo trūkumo, pažymi, kad reikalavimas pateikti įrodymus teismų gali būti taikomas ribotai, nes pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės bei sprendžiant pareikštų reikalavimų pagrįstumą, o ne skundo priėmimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-898/2011, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-543-756/2017). Teismas negali skundo trūkumų grįsti tik įrodymų nepateikimu. Jei pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir jį atmesti, remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-122-556/2018).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti turtinę žalą, dėl kurio įrodymus, pareiškėjo teigimu, pateiks teismo posėdžio metu. Ši skundo reikalavimo dalis yra neaiški, iš skundo turinio negalima suprasti, su kokios institucijos ir su kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas sieja turtinės žalos atsiradimą, kokio dydžio žalą prašo priteisti. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad šis reikalavimas neatitinka ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytų reikalavimų, todėl teismas, pareiškėjui nepašalinus nurodytų skundo trūkumo per nustatytą terminą, pagrįstai ir teisėtai šią skundo dalį laikė nepaduota.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu trūkumų, kad pareiškėjas nepateikė VĮ Registrų centro bei VĮ Regitra pažymų apie turimą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones, nurodo, kad pareiškėjas prašo atleisti jį nuo žyminio mokesčio paduodant skundą teismui ir pateikia neįgalumo pažymėjimą bei pažymą apie gaunamas išmokas. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartyje įpareigojo pareiškėją pateikti teismui VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir VĮ Regitros registro duomenis apie pareiškėjo vardu registruotas transporto priemones (jų nebuvimą). Kadangi pareiškėjas nurodytų dokumentų nepateikė, teismas vertino, jog pareiškėjas nepašalino nustatyto trūkumo dėl minėtų įrodymų pateikimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės turėtų būti vertinamos sprendžiant pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio paduodant skundą teismui.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde reiškiami procesiniai prašymai (apklausti liudytojus, išreikalauti įrodymus, sujungti nagrinėjamas bylas ir kt.) nėra sprendžiami apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant bylą pagal šį A. Ž. atskirąjį skundą, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo prašymo įvertinti galimo interesų konflikto galimybę ir esant reikalui nusišalinti nuo atskirojo skundo nagrinėjimo perduodant jį nagrinėti kitai kompetentingai institucijai arba kreiptis į Europos Sąjungos kompetentingas institucijas su prašymu išaiškinti kaip elgtis tokiose situacijose, kurių nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 19 d. pateikė pareiškimą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją bei visą Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nuo šios bylos nagrinėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjų kolegijos ir visų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų nušalinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo, 2025 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą atmetė. Pareiškėjas 2025 m. kovo 12 d. pateikė pakartotinį pareiškimą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją bei visą Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Šis pareiškėjo pareiškimas išspręstas teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 12 d. nutartimi ir atmestas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. Ž. skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

                                                                                                             Ričardas Piličiauskas

                                                                                                             Veslava Ruskan