Civilinė byla Nr. e2A-48-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00112-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 2.6.11.1; 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos polistirenas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lemora“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos polistirenas“, uždaroji akcinė bendrovė „Bendrieji statybos projektai“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agentus“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Lemora“ 85 000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Lemora“ – statybinių ir apdailos medžiagų prekybos bendrovė. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 11 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19071101K, pagal kurią ieškovė užsakydavo, o atsakovė tiekdavo prekes į statybos objektus. Ieškovė užsakė pastato daugiasluoksnes plokštes (angl. sandwich panels) (toliau – ir plokštės), kurias atsakovė pristatė į objektą, Kėdainiuose, Pažangos g. 2, kur buvo statomas gamybos, pramonės paskirties pastatas UAB „Kormotech“ (toliau – ir užsakovė). Atsakovė įsigijo iš trečiojo asmens UAB „Baltijos polistirenas“ (toliau – ir gamintoja) nurodytas plokštes, pagamintas pagal individualų užsakymą ieškovės statomam pastatui. Gamintojos techniniame kataloge nurodyta, kad daugiasluoksnė plokštė – tai gamykloje paruoštas statybinis pastato elementas, kurį sudaro du metalo lakštai, tarp kurių yra talpinamas izoliacinis užpildas. Izoliacinis užpildas gali būti pagamintas iš mineralinės vatos (MW), poliuretano (poliizocianurato) mišinio (EPIR), poliizocianurato (PIR) arba polistireno (EPS). Daugiasluoksnės plokštės naudojamos pastatų fasadams, stogams, patalpų pertvaroms ir luboms įrengti. Šios plokštės atlieka išorės atitvaros ir šilumos izoliacijos funkcijas, taip pat fasado apdailos bei estetines funkcijas. Gamintojo pagamintos plokštės su PIR užpildu buvo sumontuotos vertikaliai, neuždengtos papildoma apdaila. Sumontuotos plokštės deformavosi – susibangavo. Užsakovė pareiškė pretenzijas ieškovei dėl plokščių kokybės ir sulaikė 394 973,54 Eur už darbus. Ieškovė teigia, kad negalima išimti tik banguotų plokščių ir pakeisti jas tinkamomis, būtina išmontuoti visas plokštes ir sumontuoti jas iš naujo. Taip pat būtina atlikti kitus darbus (išmontuoti ir sumontuoti grindis, stogą), nes šie darbai tiesiogiai susiję su plokščių išmontavimu ir naujų plokščių sumontavimu. Darbų kaina būtų 176 075,86 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), plokščių kaina – 88 769,63 Eur (su PVM). Šalindama netinkamos kokybės gaminius ir atlikdama darbus, ieškovė patirtų apie 264 845,49 Eur nuostolių (176 075,86 + 88 769,63). Be to, būtų patirta kitų nuostolių, nes, atliekant plokščių permontavimo darbus, būtų stabdoma gamyklos veikla, užsakovė negautų pajamų. Ieškovė sumokėjo užsakovei nuostoliams kompensuoti 83 000 Eur.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu patenkino ieškinį: priteisė ieškovei iš atsakovės 85 000 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. procesines palūkanas ir 3 920 Eur bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui „Bendrieji statybos projektai“ – 2 994,75 Eur; valstybei – 6,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

4.       Teismas įvertino šalių susirašinėjimą, argumentus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir padarė išvadą, kad susibangavo trečiojo asmens pagamintos 150 mm storio 93 plokštės, kurias ieškovė įsigijo iš atsakovės.

5.       Iš eksploatacinių savybių deklaracijos Nr. BP-17-002/PIR teismas nusprendė, kad plokštės – statybiniai termoizoliaciniai gaminiai, pritaikomi išorinėms ir vidinėms sienoms, luboms, stogams. Jos gali būti naudojamos pastato fasadui. Užsakydama plokštes, ieškovė pateikė pardavėjai ir gamintojai projektą, t. y. jos žinojo, kad plokštės bus sumontuotos fasado išorėje. Argumentai, kad plokštės atlieka fasado apdailos ir estetines funkcijas, patvirtinti ekspertinio tyrimo akte.

6.       Teismas įvertino ieškovės pasitelktų UAB „Statybų tyrimų institutas“ specialistų ekspertinio tyrimo aktą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) konsultacinę išvadą, UAB „Statybų procesų valdymas“ išvadas ir nusprendė, kad jos patvirtina ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jog iš atsakovės įsigytos sienų apšiltinimo plokštės susibangavo jas sumontavus. Specialistų konsultacijos, gamintojos deklaruoti duomenys apie plokščių panaudojimo savybes, paskirtį paneigia atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, jog plokštės negalėjo būti panaudotos fasado apdailai. Trečiojo asmens pateikti matavimai, kuriais grindžiami argumentai dėl statinio estetinio vaizdo, nepatvirtina, kad gaminys atitiko kokybės reikalavimams, nes bet koks nukrypimas nuo gamintojo deklaruojamo plokščių standarto laikytinas gaminio trūkumu. Gaminio standarte yra deklaruotas leistinas plokščių susibangavimas, todėl statytoja ir statinio užsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad jų įsigytos ir statinio statybai panaudos plokštės atitiks deklaruotus kokybės reikalavimus, taip pat vizualinį vaizdą.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė, statinio statybos metu, tiesiogiai bendravo su plokščių gamintoja. Ji žinojo statytojos, užsakovės reikalavimus gaminiui, plokštės pagamintos konkrečiam objektui, užsakymo metu suderintos plokščių spalvos ir jų išdėstymas fasade. Užsakymo, plokščių pristatymo, jų montavimo metu atsakovė ir trečiasis asmuo neteigė, kad plokštės negali būti montuojamos pastato fasadui įrengti.

8.       Teismas padarė išvadą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, jog ginčo plokščių susibangavimą nulėmė netinkamas plokščių montavimas ar netinkamai atlikti pastato projektiniai sprendiniai, t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp galbūt netinkamo plokščių montavimo bei projektinių sprendimų.

9.       Teismas įvertino, kad ekspertinio tyrimo akto apskaičiavimai patvirtina ginčo plokščių defektų pašalinimo galimybes bei sąnaudas: plokščių remonto (pakeitimo) darbų kaina – 115 038,94 Eur (su PVM, į kainą neįskaičiuota naujų plokščių kaina), taip pat nustatyta būtinybė išmontuoti visas plokštes ir sumontuoti iš naujo, atlikti grindų ir stogo remonto darbus, susijusius su plokščių montavimu. Teismas atsižvelgė į tai, lokalinėje sąmatoje nustatytos 264 845,49 Eur daikto trūkumų pašalinimo išlaidos: darbų kaina – 176  075,86 Eur (su PVM), plokščių kaina – 88 769,63 Eur (su PVM). Ieškovė patyrė nuostolių: 83 000 Eur nuolaida užsakovei atliktiems darbams, 2 000 Eur specialisto išvadai parengti.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

10.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Lemora“ prašo: 1) skirti ekspertizę pastato Kėdainiuose, Pažangos g. 2, fasado plokščių susibangavimo priežastims nustatyti; 2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Ieškovė neįrodė prekių kokybės trūkumo. Atsakovė perdavė kokybiškas prekes. Ieškovė turėjo įrodyti, kokie konkretūs trūkumai lėmė plokščių susibangavimą. Teismas neteisingai įvertino rašytinius įrodymus – neįvertino atsakovės ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų ir paaiškinimų. Plokštės pritvirtintos nesilaikant tvirtinimo atstumų, nenaudojant papildomų konstrukcinių elementų. Atsakovė ir trečiasis asmuo nesutiko su S. M. ekspertinio tyrimo akto išvadomis. Jie elektroniniuose laiškuose ieškovei siūlė atlikti pakartotinę ekspertizę, kad būtų nustatytos plokščių deformavimosi (susibangavimo priežastys).

10.2.                      Priešingai negu nustatė pirmosios instancijos teismas, ekspertinio tyrimo akte nurodytos dvi plokščių susibangavimo priežastys: papildomų plokštelių, per kurias sukami varžtai, nenaudojimas plokščių paslėptame tvirtinime jų montavimo metu ir netinkama daugiasluoksnių plokščių kokybė. Pirmoji priežastis susijusi su ieškovės veiksmais. Akte nenurodyta, kaip pasireiškė netinkama plokščių kokybė. Ekspertas neatliko plokščių kokybės ir jų montavimo darbų tyrimo, pastatą apžiūrėjo vizualiai. Ekspertui suformuluota užduotis – tirti plokščių subangavimo priežastis, bet ne plokščių kokybės trūkumus.

10.3.                      VGTU konsultacinėje išvadoje pateiktos dvi plokščių susibangavimo priežastys: viena susijusi su netinkamu plokščių montavimu (atliktais darbais), antra – su plokščių kokybe. Pastaroji ši priežastis, priešingai nei dėl netinkamai atliktų montavimo darbų, nurodoma tik kaip galima, bet ne konkrečiai nustatyta. Ši išvada neatitinka ekspertinio tyrimo akto išvadų, nes įvardintos kitos priežastys, dėl kurių susibangavo skarda. Skarda galėjo susibanguoti dėl jos svorio ir ilgio, jas montuojant vertikaliai ir remiantis į pamatą.

10.4.                      Ieškovė neįrodė, kad atsakovė perdavė nekokybiškas plokštes, kokie trūkumai buvo jų perdavimo metu. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad plokščių susibangavimas yra trūkumas. Atsakovė nepardavė ieškovei susibangavusių plokščių – jos susibangavo dėl netinkamai atliktų montavimo darbų. Nėra duomenų, kad plokštes būtina keisti naujomis. Pastatas priimtas naudoti ir naudojamas pagal paskirtį.

10.5.                      Teismas neteisingai aiškino UAB „Bendrieji statybų projektai“ ekspertinio tyrimo ataskaitą, kurioje padarytos tokios išvados: 1) gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl projektavimo metu parengtų netinkamų, neišsamių ir prieštaraujančių daugiasluoksnių plokščių projektinių sprendinių; 2) gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl jų svorio ir per liauno išorinio skardo profilio.

10.6.                      UAB „Baltijos polistirenas“ daugiasluoksnės fasadinės plokštės PIR150HF1000WP eksploatacinių savybių deklaracija Nr. BP-20-001/PIR, kurioje deklaruojami daugiasluoksnės fasadinės plokštės rodikliai, atitinka darbo projekto statinio architektūros dalyje nurodytuosius. Iš tyrimui pateiktų duomenų nenustatyta UAB „Baltijos polistirenas“ daugiasluoksnių fasadinių plokščių neatitikčių eksploatacinių savybių deklaracijoje deklaruojamoms savybėms nenustatyta.

10.7.                      Plokštės susibangavo dėl pastato projektavimo metu parengtų netinkamų, neišsamių ir prieštaringų daugiasluoksnių plokščių projektinių sprendinių. Tai nėra plokščių kokybės trūkumas, todėl ieškovė neįrodė, kad plokštės nekokybiškos.

10.8.                      Pardavėjai nekilo pareigos tikrinti, kokias prekes įsigijo pirkėja, taip pat prekių tinkamumo naudoti konkrečiame objekte, prižiūrėti, kad prekė būtų naudojama tinkamai, pagal gamintojo rekomendaciją.

10.9.                      Trečiasis asmuo užsakomų plokščių specifikaciją ir techninius brėžinius (išklotines) parengė pagal ieškovės 2019 m. liepos 19 d. atsiųstą statybos–architektūros darbo projektą. Projekte ir trečiojo asmens parengtuose techniniuose brėžiniuose numatyta plokštes tvirtinti tik plokščių galuose (viršuje ir apačioje, iš viso – dviejuose taškuose), papildomos tarpinės sijos, prie kurių būtų galima tvirtinti plokštes, nenumatytos. Trečiasis asmuo 2019 m. liepos 25 d. pateikė ieškovei suderinti techninius brėžinius su galutiniu plokščių išdėstymu. Ieškovė atsiuntė trečiajam asmeniui ir atsakovei užsakymą, kartu patvirtindama trečiojo asmens techninius brėžinius. Vykdydama statybos darbus, ieškovė sumontavo dvi papildomas sijas, prie kurių dviejuose taškuose pritvirtintos plokštės. Papildomai pritvirtinus plokštes, jas standžiai prisukus minimaliai sumažta galimybė išoriniam skardos lakštui plėstis. Dėl to susibangavo paviršius. Šis trūkumas atsirado dėl pačios ieškovės netinkamų veiksmų, montuojant plokštes, t. y. nesilaikant gamintojo instrukcijų.

10.10.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, neįvertino atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, pateiktų įrodymų. Teismas neteisingai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei ir trečiajam asmeniui. Ieškovė turėjo įrodyti daiktų trūkumų faktą. Ieškovė neįrodinėjo plokščių kokybės trūkumų. Teismas netenkino prašymo skirti ekspertizę, nes ieškovė nurodė, kad nėra galimybės jų išmontuoti, dėl jų išmontavimo būtų patirta papildomų kaštų.

10.11.                      Teismas nepasisakė dėl ieškovės teisės reikšti pretenziją dėl prekių kokybės trūkumų. Ieškovė apie prekių tariamus defektus informavo atsakovę 2020 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu, nors su gamintoja bendravo nuo 2020 m. kovo mėn. Ieškovė ir užsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė susitarimą be atsakovės ir trečiojo asmens žinios, nesant nustatytų plokščių kokybės trūkumų.

10.12.                      Ieškovė neįrodė patirtų nuostolių fakto ir dydžio. Ji neįrodė, kad prekės nekokybiškos. Ji nepašalino tariamų plokščių trūkumų, nereikalauja, kad juos pašalintų atsakovė ar trečiasis asmuo. Pastate sumontuotos plokštės netrukdo jo eksploatuoti pagal paskirtį. Ieškovė sudarė susitarimą su užsakove savo rizika. Be to, susitarime nenurodyta, kad kompensacija skirta nekokybiškoms plokštėms pašalinti. Šalys susitarė dėl kompensacijos už ieškovės atliktus darbus.

10.13.                      Atsakovė prašo skirti ekspertizę, kuria būtų įvertinta plokščių kokybė, netinkamo projektavimo, montavimo reikšmė plokščių susibangavimui.

11.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Lemora“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Agentus“ prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą, netenkinti prašymo skirti ekspertizę ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Atsakovė neteisingai nurodo, kad ieškovė neįrodė prekės kokybės trūkumų. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodymų paskirstymo taisyklę: ieškovė (pirkėja) turėjo pareigą įrodyti plokščių trūkumus, bet neturėjo įrodyti konkrečių plokščių trūkumų ar priežasčių, dėl kurių jie atsirado. Atsakovė neįrodė aplinkybių, kurios pašalintų jos, kaip pardavėjos, atsakomybę.

11.2.                      Teismas teisingai įvertino rašytinius įrodymus, nustatė, kad plokščių trūkumus patvirtina įrodymų visuma: UAB „Statybų tyrimų institutas“ ekspertinio tyrimo aktas, VGTU išvados, UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertinio tyrimo ataskaita, specialistų paaiškinimai. Atsakovė nenurodė argumentų, kurie paneigtų ekspertinio tyrimo aktą. Ieškovė siūlė atsakovei ir gamintojai užsakyti dar vieną ekspertizę, kad galėtų išspręsti ginčą taikiai.

11.3.                      Gaminto pateiktoje ekspertinio tyrimo ataskaitoje buvo bandoma įrodyti, jog neva plokščių išorinė skarda susibangavo dėl netinkamų projektavimo sprendinių. Byloje apklaustas gamintojos atstovas V. M. paaiškino, kad jiems buvo pateikta visa reikiama ir pakankama dokumentacija apskaičiuoti gaminamas plokštes ir pateikti pasiūlymą. Gamintoja, susipažinusi su projektiniais sprendiniais, neteikė pastabų nei dėl jų, nei dėl savo būsimo įsipareigojimo pagaminti tokio ilgio fasadines plokštes, kurios turėjo būti sumontuotos vertikaliai. Teiginiai, kad plokščių trūkumams galbūt turėjo įtakos netinkamai parinkti projektiniai sprendiniai, nepagrįsti.

11.4.                      Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad plokščių trūkumai atsirado ar galėjo atsirasti dėl plokščių naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktų. Teismas įvertino visus bylos duomenis, taip pat ir šalių, jų atstovų ir liudytojų paaiškinimus. Trys specialistai teikė išvadas ir pasisakė dėl plokščių kokybės. Dvi išvados buvo užsakytos ieškovo, viena – gamintojos, bet visos jos patvirtino, jog plokščių kokybė netinkama.

11.5.                      Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad pastate sumontuotų daugiasluoksnių plokščių išorinis paviršius (pastato fasadas) yra susibangavęs, t. y. pastate sumontuotų plokščių kokybė neatitinka įprastai keliamų reikalavimų. Ekspertas tyrimo metu nenustatė, kaip gamintojos nurodomų plokštelių nenaudojimas galėtų daryti įtaką faktiškai atsiradusiems defektams fasade – daugiasluoksnių plokščių išorinio paviršiaus susibangavimui. Ekspertas padarė išvadą, kad papildomų plokštelių, per kurias sukami varžtai, nenaudojimas plokščių paslėptame tvirtinime jų montavimo metu negalėjo būti nustatytų defektų – plokščių susibangavimo – priežastis. Plokščių susibangavimo priežastimi ekspertas laikė netinkama daugiasluoksnių plokščių kokybę.

11.6.                      VGTU konsultacinė išvadoje nurodyta, kad pastate susibangavo (deformavosi) sumontuotų fasadinių plokščių išorinė skarda dėl didelio ilgio (11,4 m), plokščių svorio jas montuojant vertikaliai ir remiantis į pamatą bei galbūt per liauno apdailinio skardos profilio tokiam plokštės ilgiui. Pastate sumontuotų fasadinių plokščių išorinės skardos susibangavimui (deformacijoms) neturėjo įtakos tvirtinimas papildomuose dviejų taškuose. Toks tvirtinimas tik galėjo sumažinti nuosavo svorio sukeliamas deformacijas. Fasadinių plokščių išorinės skardos matomas susibangavimas yra gaminio trūkumas, įvertinant tai, kad plokštė yra ir fasado apdailos elementas. VGTU pateikti matavimai patvirtina, kad plokščių išorinės skardos susibangavimas esant net ir dvigubai trumpesnėje atkarpoje yra žymus ir viršija galimą leistiną bangavimą, kuris galėtų būti toleruojamas.

11.7.                      UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertinio tyrimo ataskaitoje konstatuota, kad plokščių ilgis yra net 11,4 m, todėl sumontavus jas vertikaliai ir atrėmus jas į pamato konstrukciją, dėl didelio nuosavo svorio ir per liauno plokščių išorinio skardos profilio, atsirado šių plokščių deformacijos – išorinio sluoksnio susibangavimai. Ekspertas E. L. vertino ne bylos ginčo objektu esančių plokščių eksploatacines savybes, bet išvadą dėl gaminių atitikimo deklaruojamoms savybėms pateikė pagal gamintojos jam pateiktus netinkamus dokumentus. Šalių ginčas kilo dėl daugiasluoksnių fasadinių plokščių, kurių eksploatacinės savybės deklaruotos deklaracijoje Nr. BP-17-002/PIR, ekspertas analizavo daugiasluoksnių fasadinių plokščių savybes, kurios deklaruotos deklaracijoje Nr. BP-20-001/PIR.

11.8.                      Pagal sutartį ieškovė pirko ne masinio gaminimo būdu gamintojos iš anksto pagamintus gaminius, bet konkrečiam objektui individualiai pagamintas fasadines plokštes, kurios būtų montuojamos vertikaliai. Plokštės turėjo atlikti ne tik išorinių atitvarų funkciją, bet ir išorinės fasadinės apdailos funkciją. Atsakovės argumentai, kad ieškovė išsirinko netinkamas plokštes, nepagrįsti. 

11.9.                      Nei atsakovė, nei gamintoja plokščių užsakymo, jų pristatymo ir montavimo metu neteigė, kad jos negali būti montuojamos pastato fasadui įrengti. Gaminio standarte deklaruotas leistinas plokščių susibangavimas, todėl statytoja ir statinio užsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad jų įsigytos ir statinio statybai panaudos plokštės atitiks deklaruotus kokybės reikalavimus, taip pat ir gražiai atrodys. Atsakovė pardavė prekės, kurios turėjo trūkumų, buvusių iki perdavimo momento, nes gamintoja pagamino netinkamos kokybės plokštes, skirtas vertikaliai montuoti.

11.10.                      Bylai teisiškai nesvarbu, kokie konkretūs plokščių, kaip gaminio, trūkumai lėmė jų susibangavimą, nes atsakovės, kaip pardavėjos, atsakomybė kyla už visus plokščių trūkumus, lėmusius susibangavimą.

11.11.                      Atsakovė ir gamintoja paskutinio teismo posėdžio metu išsakė teismui nuomonę dėl specialių žinių poreikio byloje, bet neprašė skirti ekspertizės, nesuformavo klausimų ekspertams, nepateikė ekspertų kandidatūrų ir jų sutikimų atlikti tokio pobūdžio ekspertizę. Atsakovė ir gamintoja siekė tirti plokštę, kaip gaminį, laboratorijoje. Jie nesidomėjo, ar yra techninė galimybė iš veikiančio objekto demontuoti vieną ar kelias plokštes ir jas išvežti į ekspertinio tyrimo vietą. Ieškovė paaiškino, kad nėra techninių galimybių iš veikiančio objekto išmontuoti vieną ar kelias plokštes, nes tai reikštų gamyklos stabdymą ir didžiulius nuostolius, kurie žymiai viršytų ginčo sumą. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodė, kad yra techninė galimybė išmontuoti vieną ar kelias plokštes ir jas vežti ištirti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra galimybė ištirti plokščių kokybę vietoje, neišmontuojant plokščių. Atsakovės prašymas skirti ekspertizę turi trūkumų: nesuformuluoti klausimai, nepateikti duomenys, kas ją galėtų atlikti, nepateikti ekspertų sutikimai. Atsakovė prašo skirti ekspertizę nustatyti priežastims, kurias nustatė kiti ekspertai.

11.12.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė ne laiku pareiškė pretenzijas. Atsakovė perdavė netinkamos kokybės prekes, todėl negali išvengti atsakomybės.

11.13.                      Pateikti įrodymai pagrindžia žalos padarymo faktą ir dydį. Ieškovės ir užsakovės susitarime aprašyti plokščių trūkumai, dėl kurių ieškovė patyrė 83 000 Eur žalą. Susitarimas palankus atsakovei, nes sumažinta atlygintinų nuostolių suma. Taip pat ieškovė patyrė 2 000 Eur išlaidų ekspertui.

12.       Atsiliepime į atsakovės UAB „Lemora“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Baltijos polistirenas“ prašo, patenkinti atsakovės apeliacinį skundą, skirti ekspertizę ir panaikinti Kauno apygardos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Ieškovė iš atsakovės plokštes priėmė, pastabų ir pretenzijų dėl plokščių kokybės nepareiškė, t. y. pripažino, kad plokštės perduotos kokybiškos, be trūkumų ar apgadinimų. Ieškovė atliko fasadinių plokščių montavimo darbus pagal statybų projektą, priimdama savarankiškus projektinius sprendimus. Ji, užbaigusi plokščių montavimo darbus, praėjus beveik vieneriems metams nuo plokščių pristatymo, atsakovei pareiškė, kad plokštės nekokybiškos, nes dalis jų deformavosi, bei pareikalavo neva patirtų nuostolių atlyginimo.

12.2.                      Atsakovė teisingai nurodė, kad ieškovė neįrodė plokščių kokybės trūkumų. Teismas priėmė sprendimą, remdamasis prielaida, kad deklaracijoje nedetalizuota, jog ginčo savybė (plokščių estetinis vaizdas) būtų priskiriama gaminiui savybė. Šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nenustatė išskirtinės sąlygos dėl garantijos suteikimo, esant nežymiems trūkumams, kurie netrukdo panaudoti prekės pagal jos paskirtį.

12.3.                      Plokščių susibangavimas, gadinantis pastato estetinį vaizdą, negali būti pripažintas prekės trūkumu. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad daugiasluoksnės plokštės savaime atlieka ir estetinę funkciją, o po montavimo darbų atsiradusios deformacijos savaime neatitinka trečiojo asmens deklaruotos plokščių paskirties.

12.4.                      Trečiasis asmuo perdavė atsakovei sutartyje aptartos kokybės prekes. Pirmos instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovei perduotos nekokybiškos plokštės, neįvertino aplinkybių, kad perdavimo metu ieškovė neišreiškė pretenzijų dėl plokščių kokybės, apie tariamus trūkumus atsakovė informuota tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu, nuo plokščių pristatymo praėjus beveik vieneriems metams. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 5 dalyje nustatytai teisei remtis prekių neatitikimu per protingą terminą nuo prekės trūkumų sužinojimo. Civilinės atsakomybės perkėlimas atsakovei ar trečiajam asmeniui prieštarautų ne tik elementariai logikai, teisingumo, protingumo principams, bet ir nuostatai, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo taisykles (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

12.5.                      Atsakovė teisingai nurodė, kad byloje pateikti prieštaringi įrodymai dėl plokščių kokybės, bet teismas įvertino įrodymus, parinkdamas ieškovei palankius argumentus.

12.6.                      Tik atlikus teismo ekspertizę ir nustačius priežastis, sukėlusias plokščių deformacijas, gali būti nustatytas už trūkumų atsiradimą atsakingas subjektas, įvertintas neva ieškovės patirtų nuostolių dydis ir reikalavimo juos atlyginti pagrįstumas. Ieškovės reikalaujamas 83 000 Eur nuostolių atlyginimas, patirtas pritaikius nuolaidą pastato užsakovei, yra paremtas užsakovės ir ieškovės asmeniniu susitarimu dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų pagal rangos sutartį. Ieškovė neįrodė, jog plokštės nekokybiškos, nenustatyta konkrečių kokybės trūkumų, dėl kurių plokštės nebūtų tinkamos panaudoti pagal paskirtį. Ieškovė tariamų trūkumų nėra pašalinusi, nereikalauja, kad šiuos trūkumus pašalintų atsakovė ar trečiasis asmuo.

13.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Baltijos polistirenas“ prašo: 1) skirti ekspertizę pastato fasado plokščių susibangavimo priežastims nustatyti; 2) panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Ieškovė neįrodinėjo, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neįvertino, kad šalių sudaryta sutartyje nenustatyta reikalavimų daugiasluoksnėms plokštėms. Teismas neatskyrė ir nevertino statybos produkto, t. y., daugiasluoksnės plokštės bei statinio, kuriame panaudotas statybos produktas kokybę apibrėžiančių faktinių aplinkybių. Teismas perkėlė atsakomybę nuo statybos proceso dalyvių, atsakingų už projektavimo sprendinių parinkimą ir statybos darbų kokybišką atlikimą subjektui, kuris statybos procese tiesiogiai nedalyvavo, bet tik tiekė standartinius gaminius ir nepriėmė sprendimo dėl konkretaus gaminio naudojimo statybos procese.

13.2.                      Ieškovė turėjo įrodyti, kad plokštės buvo netinkamos kokybės. Teismas neįvertino, ar gaminiai turėjo kokybės trūkumų, kurie atsirado iki jų perdavimo ieškovei. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neatribojo gaminio pardavėjos (bei gamintojos) atsakomybės apimties nuo statinio darbų rezultatus įtakojančių subjektų atsakomybės apimties.

13.3.                      Teismas nukrypo nuo ginčo esmės, nes netaikė rangos santykius reglamentuojančių normų. Nurodyti ne parduoto daikto trūkumai, bet rangos darbų rezultato trūkumai, dėl kurių generalinė rangovė susitarė dėl nuolaidos su užsakove. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neprisiėmė įsipareigojimų dėl sprendimų, priimamų statybos procese – nei parinko konkrečius sprendinius, nei atliko sprendinių įgyvendinimo priežiūrą. Nėra atsakovės ar trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, susijusių su tam tikro gaminio parinkimu įgyvendinant statinio projektą. Nei atsakovei nei trečiajam asmeniui negali kilti atsakomybė dėl projektavimo metu priimtų sprendinių pasekmių.

13.4.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su gaminio montavimu. Ieškovei buvo nurodyta, kad, esant ilgoms plokštėms ir vertikaliam montavimui, svarbu naudoti papildomas paslėpto tvirtinimo plokšteles, bet nei ieškovė, nei statinio projektuotojas nesikreipė į atsakovę ar trečiąjį asmenį, kad būtų pateikti konkretūs sprendiniai šiems gaminiams sumontuoti.

13.5.                      Ieškovė, reikalaudama tariamai patirtos žalos atlyginimo, neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų viseto. Pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatė įrodinėjimo pareigos bei nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nurodytų ekspertų išvadose. Ieškovė neįrodė konkrečių neteisėtų veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių su ieškovės tariamai patirta žala. Teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią ieškovės pasitelkto eksperto išvadai, kurioje netirta gaminio kokybė, bet padaryta prielaida (galbūt netinkamos kokybės daugiasluoksnės plokštės atsirado dėl gamybos klaidos) atsakomybė priskirta gaminio pardavėjui ir gamintojui.

13.6.                      Ieškovė neįrodė prekių kokybės trūkumų – jos pateiktuose įrodymuose jie neužfiksuoti. Ekspertinio tyrimo akte neatlikta techninė plokščių analizė, projekto sprendinių analizė, neištirti plokščių ir jų montavimo darbai. VGTU konsultacinė išvada parengta, remiantis pastato apžiūra, bet ne plokščių eksploatavimo savybių tyrimu. Plokštės gaminamos ir tiekiamos į rinką vadovaujantis standartu LST_EN_14509;2014, kuriame apibrėžta ginčo plokščių kokybė. Pagal šį standartą, leidžiamas tam tikras plokščių susibangavimas. Vertinant plokščių kokybę, svarbūs jų trūkumai ir priežastys, dėl kurių jie atsirado, bet ne estetika.

13.7.                      Trečiasis asmuo tinkamai įgyvendino savo pareigą perduoti kokybiškus gaminius (plokštes), kurie atitiko pateikto projekto reikalavimus (iš esmės projektiniuose sprendiniuose nenustatyta jokių specialių reikalavimų, t. y. buvo parduotas standartinis gaminys) bei plokščių eksploatacinių savybių deklaracijas. Plokštės gaminamos laikantis Europos standarto LST EN 14509:2014 „Savilaikės dvisienės metalu dengtos izoliacinės plokštės. Gamykliniai gaminiai. Techniniai reikalavimai“ nuostatų. Parduotų plokščių savybės atitiko joms pagal standartą taikomas eksploatacines savybes ir leistinus matmenų nuokrypius, t. y. buvo kokybiškos, bet pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino.

13.8.                      Plokštės yra statybiniai termoizoliaciniai gaminiai, pritaikomi išorinėms ir vidinėms sienoms, luboms, stogams. Plokštės laikomos statinio konstrukciniu, o ne apdailos elementu, todėl plokštėms negali būti ir nėra taikomi tokie kriterijai, kokie yra keliami išimtinai statinių apdailai naudojamoms medžiagoms. Nežymūs vizualiniai trūkumai, nedarantys jokios įtakos pagrindinėms plokščių savybėms ir paskirčiai, negali būti laikomi esminiu prekės defektu.

13.9.                      Šalių sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad atsakovė (o po plokščių perleidimo ieškovė) įsipareigoja laikytis trečiojo asmens pateiktų iškrovimo, saugojimo ir montavimo instrukcijų. Pažeidus šias taisykles, garantija prarandama ir prekės atgal nepriimamos. Ieškovė nesilaikė rekomendacijų, nenaudojo papildomų tvirtinimo plokštelių.

13.10.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino rangos procese dalyvaujančių subjektų atsakomybės dėl atliktų montavimo darbų kokybės, t. y., kad plokštės nesusibanguotų, svarbu užtikrinti tolygų ir vienodą jų montavimą.

13.11.                      Pirmosios instancijos teismas pasirinktinai vertino ekspertinio tyrimo ataskaitą. Nurodytoje ataskaitoje konstatuota, kad gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl projektavimo metu parengtų netinkamų, neišsamių ir prieštaraujančių daugiasluoksnių plokščių projektinių sprendinių; iš tyrimui pateiktų duomenų nenustatyta UAB „Baltijos polistirenas“ daugiasluoksnių fasadinių plokščių neatitikimų eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. BP-20-001/PIR deklaruojamoms savybėms.

13.12.                      Ieškovė neįrodė žalos dydžio. Ieškovė prašė atlyginti nuostolius, kuriuos sieja su įsigytų prekių kokybės trūkumų šalinimu, bet: 1) ieškovė šiai dienai tariamų trūkumų nėra pašalinus; 2) iš atsakovės ir (ar) trečiojo asmens trūkumų šalinimo nereikalaujama; 3) užsakovė nebereiškia pretenzijų ieškovei dėl trūkumų šalinimo, sutinka, kad pastatas gali būti eksploatuojamas pagal paskirtį.

13.13.                      Aplinkybė, kad ieškovė pritaikė nuolaidą užsakovei atliktiems darbams, nepagrindžia patirtų nuostolių dydžio. Neaiškus ieškovės ir užsakovės susitarimo sudarymo tikslas.

13.14.                      Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio, kuris sietų atsakovės neteisėtus veiksmus ir patirtą žalą. Neįrodžius atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, atsakovei ir trečiajam asmeniui nekilo pareiga pateikti jos kaltę paneigiančius įrodymus. Ieškovė prisiėmė riziką ir sutiko su kainos sumažinimo galimybe nenustatant tikrosios priežasties, dėl kurios atsirado matomi plokščių pokyčiai.

13.15.                      Teismui pateikti duomenys nepatvirtina, kad trūkumai nustatyti tinkamai ar kad ieškinys susijęs su trūkumų šalinimo išlaidomis. Ieškovė nurodo, kad plokščių remonto (pakeitimo) vien tik darbų kaina yra 171 228,46 Eur (su PVM), bet tokiam teiginiui pagrįsti pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą 2022 m. spalio mėn. kainomis, nors ieškinys gautas teisme 2021 m. kovo 10 d., o ieškovė reikalauja iš atsakovės priteisti 85 000 Eur žalos dėl prekių kokybės atlyginimą. Ieškovė neįrodinėjo plokščių (ne statinio) kokybės trūkumų. Plokštės tinkamos naudoti pagal paskirtį.

13.16.                      Teismas netenkino prašymo skirti ekspertizę plokščių pokyčiams įvertinti, nes ją galima atlikti tik išardžius plokštes.

14.       Atsiliepime į trečiojo asmens „Baltijos polistirenas“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Agentus“ prašo atmesti trečiojo asmens apeliacinį skundą, netenkinti prašymo skirti ekspertizę ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodyti tokie papildomi argumentai:

14.1.                      Byloje užsakovė reiškė reikalavimus rangovei dėl netinkamai atliktų rangos darbų, bet rangovė teikė reikalavimą pardavėjai, iš kurios įsigijo netinkamos kokybės prekės (plokštes) ir jas sumontavusi objekte patyrė nuostolių, nes dėl sumontuotų prekių (plokščių) nustatyto trūkumo, bet ne dėl netinkamai atliktų rangos darbų, turėjo kompensuoti objekto užsakovei 83 000 Eur.

14.2.                      Atsakovė ir gamintoja teigia, kad plokštės susibangavo dėl ieškovės netinkamai atliktų montavimo darbų, bet nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

14.3.                      Atsakovė pateikė šalių susirašinėjimą, kuriame yra užfiksuota, kokia projektinė medžiaga pateikta atsakovei ir gamintojai prieš derinant užsakymą. Byloje apklaustas gamintojos atstovas V. M. patvirtino, kad, prieš teikiant užsakymą ir jį patvirtinant, ieškovė ir projektuotoja pateikė informaciją, todėl gamintoja galėjo įsivertinti, kokios plokštės turės būti gaminamos ir kokiam tikslui bus naudojamos.

14.4.                      Papildomo paslėpto tvirtinimo plokštelių montavimas nėra gamintojo oficialiai patvirtintas montavimo mazgas. Gamintojo internetiniame puslapyje nepateikta duomenų, kad, esant tam tikrai montavimo konstrukcijai, rekomenduojama naudoti papildomas plokšteles į paslėptą tvirtinimą. Gamintojo parengtame daugiasluoksnių plokščių techniniame kataloge nurodyti ir aprašyti daugiasluoksnių plokščių montavimo priedai. Duomenų apie plokštelių paslėptą tvirtinimą naudojimą montuojant daugiasluoksnes plokštes vertikaliai, kataloge nėra. Gamintojo pateiktoje daugiasluoksnių plokščių montavimo instrukcijoje nėra jokių duomenų, kad montuojant plokštes būtų reikalaujama įrengti ovalias (pailgas) skyles varžtams, kad plokštės, veikiamos aplinkos poveikių galėtų „judėti“. Gamintojo parengtame daugiasluoksnių plokščių techniniame kataloge taip pat nenurodyta, kad daugiasluoksnes plokštes reikėtų tvirtinti taip, kad, veikiant aplinkos poveikiui, jos galėtų „judėti“. Gamintojas nepateikė pardavėjui, o pardavėjas nepardavė plokščių, kuriose prie montavimo komplekto būtų pridėtos papildomos plokštelės. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė nesivadovavo gamintojo oficialiomis montavimo instrukcijomis, nes instrukcijų su paslėpta plokštele pats gamintojas nepatvirtino.

14.5.                      Tyrimo metu ekspertas S. M. nenustatė, kaip gamintojos nurodomų plokštelių nenaudojimas galėtų lemti faktiškai atsiradusius defektus fasade – daugiasluoksnių plokščių išorinio paviršiaus susibangavimą. Todėl ekspertas padarė išvadą, kad papildomų plokštelių, per kurias yra sukami varžtai, nenaudojimas negalėjo būti nustatytų defektų – plokščių susibangavimo – priežastis. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad plokščių trūkumai atsirado ar galėjo atsirasti dėl plokščių naudojimo ar saugojimo taisyklių pažeidimo, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos veikimo faktų.

14.6.                      Gamintojos argumentai dėl civilinės atsakomybės pagrindų prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir gamintojos teikiamoms techninėms plokščių deklaracijoms. UAB „Baltijos polistirenas“ techniniame kataloge nurodyta, kad daugiasluoksnė plokštė – tai gamykloje paruoštas statybinis pastato elementas, kurį sudaro du metalo lakštai, tarp kurių yra talpinamas izoliacinis užpildas. Izoliacinis užpildas gali būti pagamintas iš mineralinės vatos (MW), poliuretano (poliizocianurato) mišinio (EPIR), poliizocianurato (PIR) arba polistireno (EPS). Daugiasluoksnės plokštės naudojamos pastatų fasadams, stogams, patalpų pertvaroms ir luboms įrengti. Taigi, šios plokštės atlieka tiek išorės atitvaros ir šilumos izoliacijos funkcijas, tiek fasado apdailos ir estetines funkcijas.

14.7.                      Plokščių trūkumai akivaizdūs, jiems nustatyti užteko pastato apžiūros. VGTU konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad, nuvykus į objektą, atlikta konstrukcijų apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad dalies šilumą izoliuojančių fasadinių plokščių turi susibangavusį išorinės skardos profilį. Pastate sumontuotų fasadinių plokščių išorinės skardos susibangavimui (deformacijoms) tvirtinimas papildomuose dviejų taškuose įtakos neturėjo. Toks tvirtinimas tik galėjo sumažinti nuosavo svorio sukeliamas deformacijas. Fasadinių plokščių išorinės skardos vizualiai matomas susibangavimas yra gaminio trūkumas įvertinant tai, kad plokštė yra ir fasado apdailos elementas. Fasadinių plokščių išorinės skardos susibangavimas turi ir gali turėti įtakos plokščių eksploatacinėms savybėms, kadangi atsiranda papildomi šlyties įtempiai tarp plokštės sluoksnių, galintys sukelti elemento 8 išsisluoksniavimą ir sutrumpinti plokštės eksploatavimo laikotarpį pasireiškiant temperatūrinėms deformacijoms.

14.8.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad trečiojo asmens pateikti matavimai, kuriais grindžiami argumentai dėl statinio estetinio vaizdo, nepatvirtina ginčo gaminio atitikimo kokybės reikalavimams, nes bet koks nukrypimas nuo gamintojo deklaruojamo plokščių standarto laikytinas gaminio trūkumu.

14.9.                      Ieškovė įrodė, kad atsakovės civilinei atsakomybei dėl ieškovo nuostolių, patirtų dėl nekokybiškų plokščių, kilti nustatytos visos būtinos sąlygos: 1) atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtina tai, kad ji ieškovei pardavė nekokybiškas plokštes; 2) žalos faktą įrodo tai, kad sumontavus nekokybiškas plokštes jos susibangavo, todėl užsakovė sustabdė apmokėjimą už ieškovės atliktus darbus; 3) tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (nuostolių) yra priežastinis ryšys – būtent dėl atsakovės parduotų nekokybiškų plokščių buvo sumažinta ieškovės atliktų užsakovei darbų kaina; 4) atsakovė kalta dėl nurodytos žalos (nuostolių) atsiradimo, nes, turėdama pareigą parduoti kokybišką prekę, nebuvo pakankamai atidi, apdairi, rūpestinga ir neužtikrino parduodamų plokščių kokybės. Atsakovė pardavė netinkamos kokybės prekes (plokštes), todėl jai kyla civilinė atsakomybė.

14.10.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, pasiūlė ieškovei pateikti įrodinėjimo priemones apie susibangavusių plokščių identifikacinius duomenis (kokios specifikacijos plokštės ir koks jų kiekis yra susibangavęs), trečiajam asmeniui UAB „Baltijos polistirenas“ – įrodinėjimo priemones, kokia apimtimi ir kokios specifikacijos sumontuotos plokštės susibangavo gamintojo deklaruotose ribose. Ieškovas pateikė paaiškinimus ir įrodinėjimo priemones, gamintoja nepateikė teismo siūlytų įrodinėjimo priemonių, bet pateikė nuotraukas iš kitų objektų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ir su ginčo plokštėmis. Gamintoja nepateikė įrodymų, todėl ji nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigas.

14.11.                      Gamintoja prašo skirti naujo pobūdžio ekspertizę, kurios neprašė skirti pirmosios instancijos teisme. Ji nenurodė priežasčių, kodėl prašymą suformulavo tik apeliacinės instancijos teismui, nesinaudojo pirmosios instancijos teismo siūlymu teikti prašymus dėl ekspertizės paskyrimo. Trečiojo asmens prašymas turi trūkumų, nes nesuformuluoti klausimai, neaišku, kas galėtų atlikti ekspertizę, nėra ekspertų sutikimų.

15.       Atsiliepime į trečiojo asmens „Baltijos polistirenas“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „Lemora“ prašo patenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą ir priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Atsakovė sutiko su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais dėl pardavėjos ir gamintojos atsakomybės taikymo pagrindų.

15.2.                      Ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina, kad plokštės turi kokybės trūkumų ar kad reiškiamas ieškinys susijęs su trūkumų šalinimo išlaidomis. Byloje nėra duomenų, kad plokštės susibangavo dėl jų kokybės trūkumų. Ieškovė montavimo darbus atliko netinkamai.

15.3.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė pardavė plokštes su trūkumais, jos neatitinka sutarties sąlygų ar kokybės reikalavimų. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo, nes civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos atsakomybės sąlygos.

15.4.                      Ieškovė neįrodė patirtos žalos. Ji prašė atlyginti nuostolius, kuriuos siejo su plokščių kokybės trūkumų šalinimu. Ieškovė neįrodė, kad plokštės nekokybiškos. Ji nepašalino trūkumų, neprašo, kad juos pašalintų atsakovė ar trečiasis asmuo. Ieškovė savo rizika sudarė su užsakove susitarimą, kuriame aptarta kompensacija dėl ieškovės atliktų darbų, be ne dėl nekokybiškų plokščių šalinimo.

15.5.                      Nesutiktina su sprendimo motyvu, kad atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodė, jog ginčo plokščių susibangavimą nulėmė netinkamas plokščių montavimas ar netinkamai atlikti pastato projektiniai sprendiniai, t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp galbūt netinkamo plokščių montavimo bei projektinių sprendimų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigą, nevertino atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, į bylą pateiktų įrodymų.

15.6.                      Atsakovė prašo patenkinti trečiojo asmens prašymą skirti ekspertizę, kuri, jos nuomone, pašalintų specialistų išvadų prieštaravimus.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas.

17.       Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl parduotų daiktų kokybės ir dėl to patirtos žalos atlyginimo.

 

Dėl šalių ginčui išspręsti reikšmingų bylos faktinių aplinkybių

 

18.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Agentus“ (pirkėja) ir atsakovė UAB „Lemora“ (pardavėja) 2019 m. liepos 11 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties 1.4 papunktyje šalys susitarė, kad pardavėja privalo pateikti pirkėjai tik tokias prekes, kurių kokybė atitinka jų atitikties sertifikatus (kokybės pažymėjimus), joms keliamus standartus, technines sąlygas arba šių prekių pavyzdžius, arba kitus dokumentus, reglamentuojančius prekių kokybę.

19.       UAB „Statybų tyrimo institutas“ 2020 m. birželio 25 d. ekspertinio tyrimo akte nustatė, kad pastato fasadų plokščių susibangavimo priežastis – netinkama panaudotų daugiasluoksnių fasado plokščių kokybė. Nustatyti trūkumai gali būti pašalinami tik pakeitus susibangavusias plokštes tinkamos kokybės plokštėmis. Trūkumų šalinimo darbų vidutinė rinkos vertė – 115 038,94 Eur (su PVM). Į nurodytą kainą neįskaičiuota naujų kokybiškų plokščių kaina.

20.       Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikė atsakovei UAB „Lemora“ pretenziją. Ieškovė nurodė, kad po sumontavimo dalis plokščių išorinės dalies susibangavo. Trečiojo asmens UAB „Baltijos polistirenas“ direktorius V. M. 2020 m. balandžio 20 d. objekte apžiūrėjo sumontuotas plokštes, sutiko, kad yra trūkumų, bet negalėjo įvardinti jų atsiradimo priežasčių. Ieškovė nurodė, kad ekspertas, atlikęs plokščių ekspertizę, nustatė, jog plokščių keitimo darbų kaina – 115 038,94 Eur (su PVM, neįskaičiuota plokščių kaina). Taip pat ieškovė prašė informuoti: 1) ar gamintoja UAB „Baltijos polistirenas“ gali pateikti naujas kokybiškas plokštes ir garantuoti, kad jos vėl nesusibanguos; 2) ar gamintoja sutinka sumokėti plokščių pakeitimo išlaidas.

21.       Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 27 d. persiuntė ieškovei gamintojos atsakymą į ieškovės pretenziją. Gamintoja nurodė, kad ji pardavė kokybiškas plokštes, ji neatsakinga už pastato fasado trūkumus. Parduotos plokštės atitiko projekto reikalavimus ir plokščių eksploatacinių savybių deklaracijas. Ieškovė, montuodama plokštes, sumontavo dvi papildomas sijas, prie kurių pritvirtino plokštes dviejuose papildomuose taškuose. Plokščių specifikacija išskirtinė (ilgis – 11,4 m, tamsi spalva – RAL9007), todėl, projektuojant pastatą, atsižvelgtina į metalinių paviršių šiluminį judėjimą. Ekspertai neatliko plokščių ir jų montavimo darbų tyrimo, bandymų, kitų ekspertinių veiksmų, kurie būtų pagrindas konstatuoti plokščių kokybės trūkumus. Ekspertinio tyrimo akte nenurodyta, kokių reikalavimų, nustatytų E. S. LST EN 14509:2014 „Savilaikės dvisienės metalu dengtos izoliacinės plokštės. Gamykliniai gaminiai. Techniniai reikalavimai“ neatitinka plokštės. Pardavėjas neatsako už pastato projektuotojo sprendinius naudoti apdailai termoizoliacinius gaminius. Akte nurodyti plokščių keitimo kaštai neproporcingi trūkumų pobūdžiui (trūkumai tik vizualūs, nežymūs), keistinų plokščių kiekiui.

22.       Ieškovė 2020 m. spalio 20 d. pateikė pakartotinę pretenziją. Ieškovė pareikalavo patvirtinti, kad sumontuotos plokštės tinkamos pastatų fasadui ir apdailai iš abiejų fasado pusių. Jei taip, informuoti, ar atsakovė ir trečiasis asmuo pripažįsta nustatytus plokščių trūkumus ir įsipareigoja savo lėšomis apmokėti plokščių remonto (pakeitimo) darbus bei atlyginti patirtus nuostolius.

23.       Atsakovė 2020 m. spalio 28 d. rašte nurodė ieškovei, kad ekspertinis tyrimas surašytas, neatlikus techninės ekspertizės. Plokštės gali būti naudojamos kaip fasado elementas. Jos – statybiniai termoizoliaciniai gaminiai, pritaikomi išorinėms ir vidinėms sienoms, luboms, stogams. Ekspertinio tyrimo akte ekspertas nurodė, kad nenustatė, jog plokštės neatitiktų eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytų duomenų. Ieškovės užsakytos plokštės ruoštos pagal pateiktą statybos–architektūros darbo projektą, todėl ji negalėjo remtis preliminariais Daugiasluoksnių plokščių techniniame kataloge pateiktais skaičiavimais. Ieškovė parengė projekto sprendinius pagal techninius brėžinius, kuriuose nurodyti konkretūs plokščių tvirtinimo būdai be papildomų sijų. Toks tvirtinimas nebuvo derintas su trečiuoju asmeniu. Plokštes reikėjo tvirtinti prie vienos papildomos tarpinės sijos. Ieškovė pritvirtino jas prie dviejų papildomų sijų, todėl sumažėjo plokščių judėjimo galimybė. Trečiasis asmuo pardavė kokybiškas plokštes. Ieškovė nepagrįstai prašo atlyginti nuostolius.

24.       VGTU konsultacinėje išvadoje nustatytas plokščių susibangavimo faktas, atlikti fasado plokščių išorinio sluoksnio susibangavimo gylio matavimai. Konsultacinėje išvadoje užfiksuota, kad atstumai tarp matuotų plokščių paviršiaus susibangavimo viršūnių yra 100 mm, jie viršija Standarte LST EN 14509:2014 deklaruotą leistiną 200 mm išsibangavimą.

25.       UAB „Statybų procesų valdymas“ nurodė dvi plokščių susibangavimo priežastis: 1) gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl projektavimo metu parengtų netinkamų, neišsamių ir prieštaraujančių daugiasluoksnių plokščių projektinių sprendinių; 2) gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl nuosavo plokščių svorio ir per liauno išorinio skardo profilio.

26.       Ieškovė ir užsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė susitarimą, pagal kurį laikoma, kad ieškovė sumokėjo užsakovei 83 000 Eur kompensaciją už nustatytus plokščių trūkumus (susibangavimą) (ieškovė padarė užsakovei nurodyto dydžio atliktų darbų nuolaidą).

27.       Į bylą pateikta plokščių eksploatacinių savybių deklaracija Nr. BP-17-002/PIR, šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose ieškovė ir trečiasis asmuo derino plokščių užsakymo sąlygas.

 

Dėl prekių kokybės trūkumų

 

28.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatė, jog ieškovei parduotos plokštės su trūkumais (nekokybiškos), nes ieškovė neįrodė prekių kokybės trūkumų. Ieškovė nesutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu.

29.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

30.       Kasacinis teismas nurodė, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

31.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Šalys neginčijo, kad dalies plokščių (93 iš 131) paviršius susibangavo. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl plokščių kokybės, rėmėsi ieškovės pateiktais įrodymais, ir paaiškinimais, bet neįvertino atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Baltijos polistirenas“ rašytinių įrodymų.

32.       CK 6.327 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai parduodamam daiktui. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y., kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

34.       Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Taigi, aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 37 punktas).

36.       Atsakovė teigia, kad ieškovė grindė ieškinį UAB „Statybų tyrimo institutas“ 2020 m. birželio 25 d. ekspertinio tyrimo aktu, kuriuo pati abejojo. Ieškovė 2020 m. lapkričio 5 d. elektroniniame laiške trečiajam asmeniui UAB „Baltijos polistirenas“ nurodė, kad turėtų ekspertuoti objekte sumontuotas plokštes, užduodant klausimus, ar 11 m plokštė, kaip gaminys, yra tinkamas, kokybiškas ir dėl kokių priežasčių susibangavo. Taip pat ieškovė pasiūlė susitarti, kad, jeigu būtų nustatyta, jog plokštės nekokybiškos, netinkamos, gamintoja atlygins jų keitimo ir anksčiau ieškovės patirtas išlaidas. Taip pat ieškovė 2021 m. sausio 18 d. pretenzijoje dar kartą pasiūlė atlikti pakartotinę ekspertizę plokščių susibangavimo priežasčiai nustatyti.

37.       Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovė vertina ne visą ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimą, bet tik atskirus ieškovės elektroninius laiškus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertinio tyrimo akte nustatyta, jog pastato fasado plokščių susibangavimo priežastis yra netinkama panaudotų plokščių kokybė. Nurodyti trūkumai gali būti pašalinti pakeičiant nekokybiškas plokštes naujomis. Plokščių pakeitimo darbų kaina – 115 038,94 Eur. Akte taip pat įvertinta Plokščių montavimo instrukcija, Daugiasluoksnių „Sandwich“ plokščių techninis katalogas ir padaryta išvada, kad gamintojos nurodytų tvirtinimo plokštelių nenaudojimas neturėjo įtakos pastato fasado defektams, t. y. plokščių susibangavimui. Pardavėja ir gamintoja nesutiko su ekspertinio tyrimo akto išvadomis, bet nenurodė priežasčių, dėl kurių nesutiko su ieškovės siūlymu skirti ekspertizę ir nurodyta sąlyga atlyginti plokščių keitimo ir ieškovės patirtas išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad plokštės turėjo trūkumų (buvo nekokybiškos). Taigi, gamintojai ir pardavėjai nekiltų pareiga atlyginti nurodytų išlaidų, jeigu ekspertas nenustatytų plokščių trūkumų. Nesant gamintojos ar pardavėjos sutikimo, ieškovė neturėjo pareigos užsakyti dar vieną papildomą tyrimą tik dėl to, kad gamintoja nesutiko, jog plokštės turi trūkumų, ekspertizės metu neatlikta techninė plokščių analizė, jos nuomone, ieškovė sumontavo dvi papildomas sijas, dėl kurių plokščių paviršius susibangavo, plokštės negalėjo būti panaudotos pastato fasadui, matomi nedideli plokščių trūkumai. Priešingai, nurodyti elektroniniai laiškai pagrindžia, kad ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakove ir trečiuoju asmeniu, sutiko, jog būtų pasirinktas vienas ekspertas (suderinta eksperto kandidatūra), nustatytos plokščių susibangavimo priežastys. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė savo veiksmais paneigė ekspertinio tyrimo akto išvadas, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekė ne patvirtinti ekspertinio tyrimo išvadas, bet kad jai būtų atlyginta patirta žala, su kuria nesutinka atsakovė ir trečiasis asmuo. Ekspertinio tyrimo aktas – vienas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriais ieškovė grindžia patirtą žalą.

38.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad VGTU konsultacinė išvada neatitinka ekspertinio tyrimo akto išvadų, nes pateikia naujas galimas priežastis, dėl kurių susibangavo plokščių išorinė skarda. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad išorinė plokščių skarda susibangavo dėl didelio ilgio (11,4 m) ir nuosavo svorio, jas montuojant vertikaliai ir remiant į pamatą bei galbūt dėl per liauno apdailinio skardos profilio tokiam plokštės ilgiui. Plokščių išorinės skardos susibangavimui (deformacijoms) neturėjo įtakos plokščių tvirtinimas papildomuose dviejų taškuose. Toks tvirtinimas tik galėjo sumažinti nuosavo svorio sukeliamas deformacijas. Atsakovė siekia savaip interpretuoti VGTU konsultacinę išvadą. Nurodytoje išvadoje nėra duomenų, kad netinkamai atlikti plokščių montavimo darbai, bet nurodyta, kokiu būdu darbai atlikti, t. y. plokštės sumontuotos vertikaliai, atremiant į pamatą. Taip pat padaryta išvada, kad plokštės susibangavo dėl jų didelio ilgio (11,4 m) bei svorio ir galbūt dėl per liauno apdailinio skardos profilio. VGTU 2021 m. spalio 21 d. konsultacinėje išvadoje užfiksuoti skardos paviršiaus bangavimo matavimai. Ieškovės pateiktos VGTU konsultacinės išvados nepaneigia ekspertinio tyrimo akto išvadų.

39.       Atsakovė teigia, kad plokštės susibangavo dėl netinkamai atliktų montavimo darbų, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino UAB „Statybų procesų valdymas“ 2021 m. gruodžio 15 d. ekspertinio tyrimo ataskaitą. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos polistirenas“ užsakė ekspertinį tyrimą, kurio tikslas – atsakyti į klausimą, dėl kokių priežasčių atsirado fasadinių plokščių išorinės skardos deformacijos.

40.       Ekspertinio tyrimo ataskaitoje padarytos tokios išvados:

40.1.                      Gamybinio pastato lauko atitvarų daugiasluoksnių plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl projektavimo metu parengtų netinkamų, neišsamių ir prieštaringų daugiasluoksnių plokščių projektinių sprendinių;

40.2.                      Gamybinio pastato lauko atitvarų plokščių išorinis skardos profilis susibangavo dėl nuosavo plokščių svorio ir per liauno skardos profilio;

40.3.                      Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 punktą ir 8 priedo 9.2 papunktį techninio projekto stadijoje–konstrukcijų dalyje turėjo būti parinkti statybos produktai, taip pat daugiasluoksnes fasadines plokštes, t. y. pateiktos techninės specifikacijos, kuriose turėjo būti pateikti techniniai reikalavimai šiems gaminiams, jų montavimui, reikalavimai jų kokybės kontrolei (leistini statybos darbų nuokrypiai ir jų įvertinimo metodai);

40.4.                      Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 69 punktą, kadangi, projektuojamas pastatas yra ypatingasis statinys, turėjo būti atlikta bendroji projekto ekspertizė, kurios metu turėjo būti įvertinta kaip techninis projektas, kaip vientisas dokumentas, atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, reikalavimus, taip pat projekto sprendinių tarpusavio ryšį ir suderinamumą. Ekspertiniam tyrimui nepateikta informacija apie techninio projekto bendrosios ekspertizės atlikimą, bet kiti duomenys patvirtina, kad projekto dalių sprendiniai tarpusavyje nesuderinti ir atliekant techninio projekto bendrąją ekspertizę tai neįvertinta;

40.5.                      Darbo projekto stadijoje reikalavimai plokštėms pasikeitė, jie priimti pagal konkrečias UAB „Baltijos polistirenas“ gaminamas plokštes. Reikalavimuose nenurodyta, kad sujungimas paslėptas arba paprastas, plokštės montuojamos horizontaliai ir vertikaliai.

40.6.                      UAB „Baltijos polistirenas“ daugiasluoksnės fasadinės plokštės PIR150HF1000WP eksploatacinių savybių deklaracija Nr. BP-20-001/PIR, kurioje deklaruojami daugiasluoksnės fasadinės plokštės PIR150HF1000WP rodikliai, atitinka darbo projekto statinio architektūros dalyje nurodytus. Iš tyrimui pateiktų duomenų nenustatyta UAB „Baltijos polistirenas“ daugiasluoksnių fasadinių plokščių neatitikimų eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. BP-20-001/PIR deklaruojamoms savybėms;

40.7.                      Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 71 punkto nuostatomis, turėjo būti atlikta darbo projekto konstrukcijų dalies dalinė ekspertizė. Šiam ekspertiniam tyrimui nebuvo pateikti informacija apie darbo konstrukcijų dalies dalinės projekto ekspertizės atlikimą;

40.8.                      Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 15 punkto nuostatomis, statinio statybos darbams vadovauti privalėjo būti paskirtas statinio statybos vadovas, kuris, vadovaujantis šio reglamento 36.7 papunkčio reikalavimais, privalėjo išnagrinėti statinio projektą ir, pastebėjęs prieštaravimą tarp techninių specifikacijų, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją (ar su jo žinia – tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotoją bei reikalauti pataisyti projektą;

40.9.                      Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 74 punktu, turėjo būti vykdoma statinio projekto vykdymo priežiūra. Šio reglamento 91 punkte įtvirtinta, kad, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, privalėjo patikslinti projekto dalių technines specifikacijas taip, kad tarp jų nebūtų prieštaravimų ir būtų pateikti konkretūs reikalavimai apkrovoms;

40.10.                      Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1.4.2 papunktyje nustatyta, kad turėjo būti vykdoma statinio statybos techninės priežiūra. Reglamento 108 punkte nustatyta, jog statinio techninės priežiūros vadovas privalėjo peržiūrėti projektinę dokumentaciją ir įvertinus tai, kad projekto dalių techninės specifikacijos prieštarauja ar yra nepakankamos, privalėjo apie tai informuoti statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių patikslinimo ar koregavimo.

41.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ekspertinio tyrimo ataskaitos išvados ne tik neprieštarauja ieškovės pateiktiems į bylą rašytiniams įrodymams, bet ir patvirtina VGTU konsultacinę išvadą, jog  plokščių išorinis skardos profilis susibangavo, sumontavus jas vertikaliai ir atrėmus į pamato konstrukciją, dėl jų ilgio bei svorio ir galbūt per liauno skardos profilio. Ekspertinio tyrimo ataskaitos išvadas, kad plokščių susibangavimą lėmė netinkami projektiniai sprendiniai, paneigė pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai: VGTU atstovas A. Š., ekspertas E. L., gamintojos atstovas V. M.. Liudytojas A. Š. paaiškino, jog plokštės susibangavo dėl jų ilgio, svorio ir per liauno išorinės skardos sluoksnio. Plokščių tvirtinimas papildomuose dviejuose taškuose galėjo tik sumažinti nuosavo svorio sukeliamas deformacijas, bet ne lemti plokščių išorinės skardos paviršiaus susibangavimą. Toks susibangavimas laikomas gaminio trūkumu.

42.       Liudytojas E. L. 2022 m. liepos 11 d. teismo posėdyje nurodė dvi plokščių susibangavimo priežastis: 1) netinkamus projektinius sprendinius; 2) plokščių ilgį, svorį bei išorinės skardos liauną sluoksnį. Liudytojas, rengdamas ekspertinio tyrimo ataskaitą, įvertino trečiojo asmens jam pateiktus duomenis, t. y. plokščių savybes, deklaruotas deklaracijoje Nr. BP-20-001/PIR, bet ne deklaracijoje Nr. BP-17-002/PIR. Dėl to atsakovė nepagrįstai remiasi ekspertinio tyrimo ataskaitos išvada Nr. 6 (nutarties 40.6 papunktis).

43.       Liudytojas V. M. paaiškino, kad trečiajam asmeniui buvo pateikti visi duomenys ir pakankamai dokumentacijos, kad galėtų apskaičiuoti plokštes ir pateikti ieškovei pasiūlymą. Gamintoja, susipažinusi su projektiniais sprendiniais, nepateikė pastabų nei dėl jų, nei dėl plokščių. Taigi, ieškovė informavo pardavėją apie konkretų tikslą, kuriam pirko daiktus, t. y. ieškovė nurodė, kad plokštės bus naudojamos pastato fasadui, jos bus montuojamos vertikaliai. Dėl to pardavėjai kilo pareiga perduoti ieškovei tokios kokybės plokštes, kad jos tiktų konkrečiam tikslui.

44.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitos ekspertinio tyrimo ataskaitos išvados (Nr. 3–10), kuriose aptarta projektinė dokumentacija ir statybos techniniai reglamentai, nepagrindžia, jog ieškovė netinkamai atliko plokščių montavimo darbus. Atsakovė netinkamus plokščių montavimo darbus sieja su papildomu plokščių sutvirtinimu, bet tokie sutvirtinimai galėjo tik sumažinti svorio sukeliamas deformacijas.

45.       Į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pakanka plokščių kokybės trūkumams konstatuoti. Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad sumontuotų plokščių išorinis paviršius susibangavo dėl plokščių kokybės. Gamintoja nurodė, kad papildomų plokštelių nenaudojimas plokščių paslėptame tvirtinime buvo plokščių susibangavimo priežastis. Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad plokščių montavimo instrukcijoje, taip pat gamintojos internetinėje svetainėje, plokščių techniniame kataloge nėra duomenų, kad, montuojant plokštes vertikaliai, rekomenduojama naudoti papildomas plokšteles į paslėptą tvirtinimą. Plokščių montavimo kataloge nenurodyta, jog turi būti įrengtos ovalios skylės varžtams, kad plokštės, esant aplinkos poveikiui, galėtų „judėti“. Dėl to papildomų plokštelių nenaudojimas negalėjo būti plokščių susibangavimo priežastimi. VGTU konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad plokščių išorinė skarda susibangavo dėl jų didelio ilgio ir svorio, jas montuojant vertikaliai ir remiant į pamatą, bei galbūt dėl per liauno apdailinio skardos profilio. Fasadinių plokščių išorinės skardos susibangavimui tvirtinimas papildomuose dvejuose taškuose įtakos neturėjo. Plokščių, kurios yra taip pat ir fasado apdailos elementas, susibangavimas matomas. Dėl to tai – plokščių trūkumas. Kitoje VGTU konsultacinėje išvadoje užfiksuota, kad išorinės skardos išsibangavimas yra žymus ir viršija leistiną bangavimą. Pastaroji išvada paneigia gamintojos darbuotojų atliktus paskaičiavimus, kad plokščių susibangavimai neviršijo leistino nuokrypio.

 

Dėl pirkėjo atsakomybės renkantis prekes ir pardavėjos (gamintojos) atsakomybės parduodant (pagaminant) prekes

 

46.       Atsakovė teigia, kad jai, kaip pardavėjai, įstatyme nėra įtvirtintos pareigos tikrinti, ką pirkėja įsigijo iš gamintojos, t. y. , bus prekė tinkama naudoti pasirinktam objektui ar ne. Taip pat pardavėja neturi pareigos prižiūrėti, tinkamai naudojo pirkėja įsigytą prekę ar ne. Atsakovė nematė ieškovės įsigytų plokščių, jų netransportavo. Atsakovė atliko tarpininkės (platintojos) funkcijas, pateikė galutinį ieškovės ir gamintojos suderintą užsakymą gamintojai, išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė dėl savo neapdairumo užsisakė netinkamas prekes, kurias sumontavo, nesilaikydama gamintojos nurodymų. Ieškovė nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais. 

47.       Trečiasis asmuo UAB „Baltijos polistirenas“ apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad šalių sudaryta sutartis nenustatė jokių konkrečių reikalavimų daugiasluoksnėms plokštėms.

48.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nusipirko plokštes pagal individualų užsakymą. Ieškovė nurodė atsakovei ir gamintojai, kokiam tikslui bus naudojamos plokštės. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas trečiojo asmens atstovas V. M. paaiškino, kad trečiajam asmeniui buvo pateikti visi reikalingi duomenys pasiūlymui pateikti. Sutarties sudarymo metu pirkėja pranešė pardavėjai ir gamintojai apie konkretų tikslą, kuriam ji pirko plokštes. Nors šalių sudarytoje sutartyje nenustatyti konkretūs reikalavimai, atsakovė, kaip pardavėja, turėjo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą parduoti tinkamos kokybės plokštes. Ieškovė nurodė prekių (plokščių) panaudojimo paskirtį, todėl atsakovei kilo pareiga perduoti tokios kokybės daiktus, kad jie galėtų būti naudojami pagal paskirtį (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). 

49.       Atsakovė teigia, kad gamintoja pagamino plokštes pagal ieškovės pateiktus duomenis – 2019 m. liepos 19 d. atsiųstą statybos–architektūros darbo projektą. Nurodytame projekte ir trečiojo asmens techniniuose brėžiniuose užfiksuota, kad plokštės tvirtinamos galuose, t. y. viršuje ir apačioje, iš viso dviejuose taškuose. Ieškovė, patvirtindama galutinį užsakymą, neinformavo atsakovės ar trečiojo asmens apie pasikeitimus. Ji, atlikdama statybos darbus, sumontavo dvi papildomas sijas, prie kurių pritvirtintos plokštės dviejuose papildomuose taškuose, todėl sumažėjo išorinio skardos lakšto plėtimosi galimybė ir susibangavo paviršius.

50.       Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, jog gamintoja 2019 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu laišku persiuntė montavimo instrukciją. Laiške taip pat nurodė, kad, esant ilgoms plokštėms ir vertikaliam montavimui, svarbu naudoti papildomas paslėpto tvirtinimo plokšteles, kurios yra dedamos į spyną ir duoda daugiau standumo varžtiniam sujungimui ir pridėjo plokštelių, pritaikytų spynai. Gamintoja taip pat nurodė, kad plokšteles galima įsigyti bet kurioje tvirtinimo detalių parduotuvėje, tik reikia patiems prasigręžti skyles.

51.       Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo nustatyta, kad gamintojai buvo pateikti duomenys, kuriuos gamintoja galėjo įvertinti ir nuspręsti, kokios plokštės turėjo būti pagamintos. Gamintoja rengė fasadų išklotines, jas koregavo, perskaičiavo parametrus pagal projektuotojų pateiktas pastabas. Šalių elektroniniuose laiškuose užfiksuoti duomenys paneigia trečiojo asmens argumentus, kad ieškovė nesikreipė į gamintoją dėl plokščių dokumentacijos parengimo. 

52.       Nagrinėjamoje byloje pirmiau nustatyta, kad papildomas plokščių pritvirtinimas nebuvo plokščių susibangavimo priežastis. Trečiasis asmuo nepateikė duomenų, jog plokštės susibangavo dėl to, kad nebuvo sumontuotos papildomos tvirtinimo plokštelės. Specialistų išvadose nurodyta, kad plokštės susibangavo dėl jų ilgio, svorio sumontavus jas vertikaliai ir atrėmus jas į pamato konstrukciją ir galbūt per liauno išorinės skardos sluoksnio. Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad informavo ieškovę apie specialų plokščių montavimo būdą, kurio ieškovė nesilaikė. Dėl to trečiojo asmens ir atsakovės nurodyti argumentai, susiję su plokštės netinkamu montavimu (judėjimu, esant temperatūrų skirtumui), atmestini.

53.       Teisėjų kolegija nesutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais, kad žala kildintina ne iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių, bet iš rangos teisinių santykių. Byloje nėra duomenų, kad užsakovė būtų pareiškusi rangovei pretenzijų dėl netinkamai atliktų rangos darbų. Ieškovę ir atsakovę sieja ne rangos, bet pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl parduotos netinkamos kokybės prekės. Taigi, trečiasis asmuo neteisingai nurodo, kad ginčui spręsti taikytinos teisės normos, kuriose reglamentuoti rangos teisiniai santykiai, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

54.       Ieškovė, siekdama gauti nuostolių atlyginimą, įrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes pardavė nekokybiškas plokštes; patirtos žalos faktą pagrindžia aplinkybė, kad, sumontavus plokštes, jos susibangavo, užsakovė sustabdė apmokėjimą už rangovės atliktus darbus; atsakovės neteisėtus veiksmus ir patirtą žalą sieja priežastinis ryšys – dėl nekokybiškų plokščių sumažinta ieškovės atliktų darbų kaina; atsakovės kaltę patvirtina tai, kad ji neužtikrino parduodamų plokščių kokybės (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ir trečiasis asmuo siekia paneigti ekspertinio tyrimo akto ir VGTU konsultacines išvadas, kuriose nustatyti plokščių kokybės trūkumai, nurodydamos, kad neatlikta techninė plokščių analizė, montavimo darbų tyrimai, bandymai, ekspertiniai veiksmai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plokščių susibangavimas, t. y. fasado trūkumas, yra matomas. Jam nustatyti nereikia atlikti papildomos ekspertizės. Pardavėja ir gamintoja nepateikė duomenų, kurie paneigtų specialistų išvadą, jog plokštės susibangavo dėl jų ilgio, svorio sumontavus jas vertikaliai ir atrėmus jas į pamato konstrukciją ir galbūt per liauno išorinės skardos sluoksnio.

 

Dėl įrodinėjimo pareigos (ne)tinkamo paskirstymo

 

55.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai atsakovei ir trečiajam asmeniui perkėlė įrodinėjimo naštą, jog plokščių kokybė atitinka sutarties sąlygas. Ieškovė turėjo įrodyti daiktų trūkumų faktą, t. y. kad iki plokščių jai perdavimo prekės turėjo trūkumų, o atsakovė – kad pardavė sutarties reikalavimus atitinkančias prekes. Ieškovė nepateikė duomenų pagrindžiančių prekių trūkumus, plokščių susibangavimas savaime nėra trūkumas, nes neturi įtakos plokštėms naudoti pagal paskirtį. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, nes pakanka įrodyti, kad plokštės susibangavo.

56.       Atsakovė 2019 m. liepos 11 d. pirkimo–pardavimo sutartyje įsipareigojo pateikti pirkėjai tik tokias prekes, kurių kokybė atitinka jų atitikties sertifikatus (kokybės pažymėjimus), joms keliamus standartus, technines sąlygas arba šių prekių pavyzdžius, arba kitus dokumentus, reglamentuojančius prekių kokybę (sutarties 1.4 papunktis). Eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. BP-17-002/PIR nustatyta, kad plokštės yra statybiniai termoizoliaciniai gaminiai, pritaikomi orinėms ir vidinėms sienoms, luboms, stogams. Plokštės gali būti naudojamos pastato fasadui.

57.       Ieškovė, pateikdama užsakymą, informavo atsakovę ir trečiąjį asmenį, kad plokštės bus montuojamos fasado išorėje. Gamintojos techninio katalogo 1.3 papunktyje nurodyta, kad plokštės naudojamos pastatų fasadams, stogams, patalpų pertvaroms ir luboms įrengti, o techninio katalogo 1.4 skyriuje, aprašant plokštės funkcijas, nurodyta, jog plokštės atlieka šilumos izoliacijos, apsauginę, apdailos iš abiejų pusių, taip pat atraminę funkcijas. Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad plokštės atlieka fasado apdailos ir estetines funkcijas.

58.       VGTU konsultacinėje išvadoje, taip pat UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertinio tyrimo ataskaitoje nustatyta, kad plokštės susibangavo dėl jų didelio ilgio, svorio, jas montuojant vertikaliai ir remiant į pamatą, ir galbūt per liauno išorinio skardos profilio. Byloje nėra ginčo, kad plokščių susibangavimas matomas. Taip pat byloje nustatyta, kad plokščių išorinės skardos bangavimas viršija leistiną normą. Gamintoja nepateikė duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, kad plokščių susibangavimas leistinas. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad plokščių susibangavimas laikytinas gaminio trūkumu.

59.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose teigia, kad UAB „Statybų tyrimo institutas“ 2020 m. birželio 25 d. ekspertinio tyrimo aktas surašytas apžiūrėjus pastatą, įvertinus šalių susirašinėjimus, pateiktą dokumentaciją. Neatlikti plokščių kokybės ar atliktų montavimo darbų tyrimai, bandymai, kiti ekspertiniai veiksmai. Ieškovė suformulavo užduotį ištirti plokščių susibangavimo priežastis, bet ne jų kokybės trūkumus. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Baltijos polistirenas“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai netenkino jų prašymo skirti ekspertizę, nurodydamas, jog prašymas nekonkretus ir pateiktas ne laiku, taip pat nėra specialių žinių poreikio.

60.       Iš bylos duomenų (ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens susirašinėjimo elektroniniais laiškais) nustatyta, kad pardavėja ir gamintoja nesutiko su ieškovės užsakyto ekspertinio tyrimo akto išvadomis dar iki ieškinio pateikimo teismui. Jos nesirūpino ekspertizės skyrimu kilus šalių ginčui, ignoravo ieškovės ir pirmosios instancijos teismo siūlymus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ir trečiasis asmuo tik paskutinio teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismo paprašė skirti teismo ekspertizę. Pardavėja ir gamintoja siekė ištirti plokštę, kaip gaminį, laboratorijoje, bet nenurodė teismui ekspertų kandidatūrų, nesuformulavo klausimų, nepasidomėjo galimybe išmontuoti vieną ar kelias plokštes, kurios būtų pateiktos ekspertizės įstaigai. Ieškovė nurodė, kad pastate veikia gamykla. Jei plokštės būtų išmontuojamos, reiktų stabdyti gamybą, todėl būtų patirta papildomų nuostolių. Dėl to pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovės ir trečiojo asmens prašymus kaip nuomonę dėl specialių žinių poreikio, bet ne prašymą skirti ekspertizę. 

61.       Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Ekspertizę skirti tikslinga tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Pagal teisinį reglamentavimą teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti (CPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

62.       Trečiasis asmuo teigia, kad specialistai pateikė išvadas, neatlikę techninės plokščių, projekto sprendinių analizės, plokščių montavimo darbų tyrimų, bandymų, bet tik apžiūrėjo pastatą. Gamintoja taip pat nurodo, kad susibangavo ir trumpesnės negu 11,4 m ilgio plokštės, todėl ji mano, kad ieškovė netinkamai jas sumontavo.

63.       Atsakovė ir trečiasis asmuo apeliaciniuose skunduose prašo skirti teismo ekspertizę pastato Kėdainiuose, Pažangos g. 2, fasado plokščių susibangavimo priežastims nustatyti. Apeliantės nenurodė, galima atlikti ekspertizę neišmontavus plokščių ar ne. Jos taip pat nenurodė, kaip būtų užtikrinti gamyklos patirti nuostoliai, jeigu plokštes reiktų išmontuoti ir stabdyti gamybą. Nors šalių ginčas dėl susibangavusių plokščių trunka nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nenurodė ekspertų, kurie galėtų atlikti jų prašomą ekspertizę, nesuformulavo klausimų ekspertams. Taigi apeliantės turėjo pakankamai laiko įgyvendinti įstatyme įtvirtintas procesines teises, susijusias su ekspertizės skyrimu. Gamintoja neteisingai nurodo, kad specialistai neįvertino plokščių susibangavimo, aplinkos (temperatūros) poveikio plokštėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VGTU konsultacinėje išvadoje nurodyta, jog susibangavimas labai viršija leistiną normą, jis nėra nereikšmingas. Gamintoja, pirmosios instancijos teismui pasiūlius pateikti papildomų įrodymų, nepateikė duomenų, kurie paneigtų nurodytą VGTU specialisto išvadą.

64.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą, vadovavosi tik ieškovės pateiktais duomenimis, nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės ir trečiojo asmens pateiktos specialistų išvados neprieštaringos, jose nustatyta, kad plokštės susibangavo dėl nekokybiškų prekių (plokščių). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, kitaip įvertino rašytinius įrodymus, negu norėjo atsakovė ir trečiasis asmuo, nereiškia, jog teismas neteisingai nustatė aplinkybes, paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, suteikė ieškovės pateiktiems įrodymams didesnę įrodomąją galią ar nepagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę.

 

Dėl pirkėjos pretenzijos pareiškimo laiko, prekių kokybės trūkumų paaiškėjimo ir ieškovės atsakomybės dėl netinkamai panaudotų medžiagų (plokščių)

 

65.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės teisės pareikšti pretenziją. Ieškovė priėmė prekes, nepareiškė pretenzijų per šalių 2019 m. liepos 11 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą keturiolikos dienų terminą, skaičiuotiną nuo plokščių gavimo. Ieškovė nenurodė plokščių trūkumų, išskyrus susibangavimą. Tai, kad plokštės neatrodo estetiškai, neturi įtakos pastato naudojimui pagal paskirtį. Plokštės statinio konstrukcinis, bet ne apdailos elementas. Statinyje iki šiol sumontuotos plokštės. Jų neketina keisti nei rangovė, nei užsakovė.

66.       Pagal CK 6.327 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, pardavėjas atsako už bet kokį parduoto daikto neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, o sutarties sudarymo metu pirkėjas nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį neatitikimą. CK 6.327 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

67.       Kasacinis teismas išaiškino, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

68.       Atsakovė teisingai nurodo, kad šalių 2019 m. liepos 11 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas keturiolikos dienų terminas pretenzijoms dėl prekių kokybės pareikšti. Vis dėlto prekių trūkumai nebuvo aiškūs prekių priėmimo momentu, todėl šis terminas netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad, paaiškėjus, jog dalis plokščių susibangavo, šalys 2020 m. rugpjūčio mėn. pradėjo susirašinėti. Pardavėja ir plokščių gamintoja nesutiko su ieškovės pareikštomis pretenzijomis dėl prekių kokybės. Taigi, byloje nėra duomenų, kad ieškovė nesiėmė priemonių, delsė informuoti pardavėją apie plokščių trūkumus ir pažeidė CK 6.327 straipsnio 5 dalyje nustatytą protingą terminą pretenzijoms pareikšti.

69.       Atsakovė neteisingai nurodo, kad plokščių susibangavimas nėra prekės trūkumas. Priešingai,  nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad plokštės taip pat yra ir fasado apdailos elementas (gamintojos techninio katalogo 1.4 skyrius). Dėl to matomas jų susibangavimas laikytinas prekės trūkumu. VGTU konsultacinėje išvadoje užfiksuota, kad išorinės skardos susibangavimas yra didelis ir viršija leistiną paklaidą. Toks susibangavimas neatitinka LS_EN_14509:2014 standarto reikalavimų. Dėl to matomas susibangavimas yra plokštės trūkumas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ekspertinio tyrimo ataskaitoje įvertinta techninė dokumentacija, taikoma ne sumontuotoms, bet kitoms plokštėms, plokščių trūkumai atsirado ne dėl projekto sprendinių, todėl teisėjų kolegija pakartotinai nevertina tų pačių apeliacinių skundų argumentų (nutarties 41–43 punktai).

 

Dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio

 

70.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių dydžio, rėmėsi išskirtinai ieškovės paaiškinimais, kad nekokybiško daikto trūkumų šalinimo išlaidos sudarytų apie 264 845,49 Eur, t. y. viršytu ieškovės ir užsakovės UAB „Kormotech“ sulygtą 83 000 Eur sumą. Teismas neįvertino atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimų, kad nėra būtinybės keisti plokštes naujomis. Ieškovė neįrodė, kad plokštės buvo nekokybiškos, ji nepašalino tariamų plokščių trūkumų, bet reikalauja, jog juos pašalintų atsakovė ar trečiasis asmuo, nors to neprašo užsakovė.

71.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad plokštės turi trūkumų, jos susibangavo. Aplinkybė, jog tos pačios plokštės vis dar sumontuotos objekte, t. y. naudojamos pagal paskirtį, nepaneigia pardavėjos pareigos parduoti tinkamos kokybės daiktą ir nepatvirtina, kad pastato apdaila gali būti tokia nekokybiška, t. y. atrodyti neestetiškai. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovė atliko montavimo darbus su trūkumais. Priešingai – papildomas plokščių pritvirtinimas ne tik nebuvo plokščių susibangavimo priežastis, bet ir sumažino plokščių deformacijas dėl jų svorio. Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad plokščių remonto (pakeitimo) darbų kaina – 115 038,94 Eur. Į nurodytą kainą neįskaičiuota plokščių kaina. Taigi, bendra plokščių pakeitimo naujomis darbų ir medžiagų kaina 2020 m. birželio mėn. buvo apie 200 000 Eur, 2023 metais – 264 845,49 Eur (176 075,86 Eur darbų kaina + 88 769,63 Eur plokščių kaina). Be to, užsakovei priklausančiame pastate veikia gamykla. Atliekant plokščių trūkumų šalinimo darbus, reiktų sustabdyti gamybą. Dėl to atsirastų papildomų nuostolių, į kuriuos taip pat reiktų įskaičiuoti UAB „Kormotech“ negautas pajamas. Ieškovė, sudarydama 2020 m. rugpjūčio 31 d. susitarimą su užsakove, veikė kaip protinga ir apdairi verslininkė, nes tokiu būdu sumažino užsakovei atlygintinos žalos dydį. Tai, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nebuvo informuoti apie ieškovės ir užsakovės ketinimą sudaryti susitarimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė jį sudarė savo rizika. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė patirtos žalos dydį – 85 000 Eur (83 000 Eur sumokėta kompensacija užsakovei + 2 000 Eur už specialisto išvados parengimą).

72.       Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako, nes jų analizė neturės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

73.       Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso ir materialiosios teisės normas. Apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliaciniai skundai atmetami, apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas.

74.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodytoje nuostatoje taip pat įtvirtintas draudimas priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

75.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, juos atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliantų patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir sumokėtą žyminį mokestį neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

76.       Ieškovė pateikė į bylą rašytinių įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą: už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą – 1 694 Eur, už atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą – 1 331 Eur. Įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, turinį, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 694 Eur, iš trečiojo asmens – 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 papunkčiai).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

nutaria:

 

Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą aplikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ (juridinio asmens kodas 300668910) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lemora“ (juridinio asmens kodas 233623430) 1 694 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ (juridinio asmens kodas 300668910) iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos polistirenas“ (juridinio asmens kodas 160421364) 1 331 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi laidas.

 

 

Teisėjai

Gintaras Pečiulis     Irmantas Šulcas     Tomas Venckus