Civilinė byla Nr. 3K-3-50-686/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos:
27.3.1.10; 35.6.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. netiesioginį ieškinį atsakovams Š. Š., R. V., D. S., S. K., R. M., S. M., V. M., A. A., A. K. A., D. S., tretiesiems asmenims Gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 385, J. M., L. S., J. S., O. V., A. Z., E. K. dėl 233 637,97 Lt (67 666,23 Eur) įsiskolinimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas dėl netiesioginio ieškinio, pareikšto gyvenamojo namo statybos savininkų bendrijos valdymo organo nariams dėl jų pareigų netinkamo vykdymo, tenkinimo sąlygų.
Ieškovė G. M. netiesioginiu ieškiniu atsakovams gyvenamojo namo statybos savininkų bendrijos valdymo organo nariams prašė solidariai priteisti iš atsakovų, sudariusių kolegialų Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 385 (toliau – ir GNSB Nr. 385, bendrija) valdymo organą – visuotinį narių susirinkimą, 233 367,97 Lt (67 666,23 Eur) įsiskolinimo trečiajam asmeniui GNSB Nr. 385.
Ieškovė nurodė, kad GNSB Nr. 385 pagal Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-597-43/2006, ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-454-535/2006, jai skolinga 233 367,97 Lt (67 666,23 Eur). Skola susidarė GNSB Nr. 385 neatsiskaičius už ieškovės parduotą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, žemės sklypo, ant kurio stovi gyvenamasis namas, nuomą ir įrengtą artezinį šulinį. Ieškovė pažymėjo, kad GNSB Nr. 385 yra nemoki, o savo prievolių ieškovei neįvykdė, kadangi atsakovai, kaip visuotinio bendrijos narių susirinkimo dalyviai, nesprendė bendrijos lėšų trūkumo klausimo. Be to, GNSB Nr. 385 neatsiskaitymą su ieškove lėmė ir aplinkybės, kad kiekvienas bendrijos narys siekė mažinti savo asmenines prievoles bendrijai, nesiedamas įmokų su pačios bendrijos prievolėmis; GNSB Nr. 385 nariai elgėsi nesąžiningai ir siekė neteisėtomis priemonėmis (neįvykdžius visų bendrijos prievolių) apsirūpinti butais.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 1995 m. lapkričio 24 d. ieškovė, A. G. ir R. G. įsteigė GNSB Nr. 385. Steigėjai susitarė, kad bendrijos lėšos bus sudaromos iš stojančiųjų į bendriją narių įnašų – stojamojo nario mokesčio ir bendrovės narių pajų. GNSB Nr. 385 veiklos nevykdė nuo pat susikūrimo (1995 m. lapkričio 24 d.) iki 1999 m. lapkričio 27 d. Pirmąsias lėšas ginčo gyvenamojo namo statybai GNSB Nr. 385 gavo laikotarpiu nuo 1999 m. rugsėjo 21 d. iki 1999 m. lapkričio 27 d.
Ieškovės reikalaujamą priteisti sumą sudaro: 199 029,97 Lt (57 643,06 Eur) skola už GNSB Nr. 385 parduotą gyvenamojo namo dalį, priteista Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. sprendimu; 34 608 Lt (10 023,17 Eur) įsiskolinimas, priteistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu, kurį sudaro 23 600 Lt (6835,03 Eur) žemės nuomos mokesčio įsiskolinimas, 10 000 Lt (2896,20 Eur) skola už vandens gręžinio įrengimą ir 1008 Lt (291,94 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Antstolės N. Lipeikienės 2006 m. balandžio 30 d. pažymoje apie vykdymo eigą patvirtinta, kad skolininko GNSB Nr. 385 vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra, piniginių lėšų nėra, kitų sprendimo įvykdymo galimybių nerasta.
Ieškovė, dalyvaudama GNSB Nr. 385 veikloje, perleido jai priklausiusius nekilnojamuosius daiktus. Ieškovė neketino apsirūpinti gyvenamąja patalpa, o būtent tokia forma (per bendrijos steigimą) siekė perleisti kitų asmenų nuosavybėn iki tol jai priklausiusius ir tapusius nereikalingus nekilnojamuosius daiktus. 1999 m. gruodžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė pardavė Gyvenamųjų namų statybos bendrijai Nr. 385 nuosavybės teise priklausančio nebaigto statyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Bendrija sumokėjo 120 000 Lt (34 754,40 Eur), o pareigos likusią 283 160 Lt (82 008,80 Eur) sumą sumokėti ieškovei iki sutartyje nurodyto termino 2000 m. birželio 1 d. neįvykdė. 2000 m. rugsėjo 27 d. buvo sudaryta antroji pirkimo–pardavimo sutartis, ja ieškovė pardavė, o bendrija nupirko likusią 1/2 dalį bankui įkeisto pastato už 403 160 Lt (116 763,21 Eur) kainą, kurios dalis – 103 160 Lt (29 877,20 Eur) buvo sumokėti, o 300 000 Lt (86886,01 Eur) sumokėti bendrijai nustatytas terminas, vėliau pratęstas iki 2001 m. balandžio 1 d., ši suma nebuvo sumokėta. Ieškovė ir GNSB Nr. 385 2000 m. rugpjūčio 25 d. sudarė ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria susitarė dėl žemės sklypo nuomos iki 2001 m. sausio 25 d. už 2000 Lt (579,24 Eur) nuomos mokestį.
Ieškovė nevykdė su naryste gyvenamojo namo statybos bendrijoje siejamų pareigų – mokėti pajinius įnašus bei tikslines įmokas už statomą butą. Ieškovė buvo bendrijos narė, tapo pirmininke, vėliau – pirmininko pavaduotoja-buhaltere, ji nemokėjo pajinių įnašų bei tikslinių įmokų už statomą butą. GNSB Nr. 385 veikloje dalyvavo ir su ieškove susiję asmenys – tretieji asmenys J. M. (tuometis jos sutuoktinis) bei O. V. (sesuo). Sudarant su GNSB Nr. 385 nariais lėšų panaudojimo sutartis buvo privalu nustatyti realias butų statybos sąnaudas ir visų įmokų dydį. Ieškovė, būdama GNSB Nr. 385 narė ir jos valdymo organo dalyvė bei buhalterė, neužtikrino bendrijos pakankamo finansinio pajėgumo, tai patvirtina ir jos veiksmai pasirašant su bendrija, atstovaujama ieškovės sutuoktinio trečiojo asmens J. M., 2001 m. sausio 18 d. ir 2001 m. sausio 30 d. susitarimus pratęsti praleistus terminus atsiskaityti už GNSB Nr. 385 iš ieškovės įgytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą. Vietoj planuojamų 10 butų ieškovė nusprendė įrengti ir parduoti 11 butų.
Teismas konstatavo, kad esant solidariajai ieškovės atsakomybei su kitais bendrijos valdymo organo nariais, bendrijos skolos dalis tenka pačios ieškovės, kaip bendrijos valdymo organo narės, solidariajai atsakomybei (CK 6.13 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. 253-315/2004 nustatytas prejudicinis faktas, jog GNSB Nr. 385 nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su ieškove lėmė ne atsakovų nesąžiningumas, nes nemokumo situacija susidarė bendrijai vadovaujant ne jiems, o ieškovei ir kitiems asmenims.
Pasisakydamas dėl ieškovės teisės į netiesioginio ieškinio patenkinimą dėl Vilniaus miesto 2- ojo apylinkės teismo priteistų sumų, teismas nurodė, kad atsakovai neperėmė iš GNSB Nr. 385 žemės sklypo, priklausančio ieškovei, nuomininkų teisės, todėl neperėmė ir teismo sprendimu iš bendrijos ieškovei priteisto nuomos mokesčio įsiskolinimo. Remdamasis tuo, kad netiesioginis ieškinys nėra regresinis reikalavimas dėl kito asmens padarytų nuostolių atlyginimo, teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą priteisti 1008 Lt (291,94 Eur) kaip turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą priteisti įsiskolinimą už žemės nuomos mokestį teismas atmetė ir tais motyvais, kad ieškovė buvo atsakinga už tai, jog žemės sklypo dalių realizavimas buvo pradėtas, jų kaina įtraukta į butų vertę, tačiau dėl ieškovės veiksmų susitarimai dėl žemės sklypo dalių perleidimo buvo panaikinti, o vėliau bendrijos nemokumas sukliudė žemės sklypo atitinkamas dalis perleisti butų savininkų nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad vandens gręžinio įrengimo vertė jau sudarant su įstojančiais į bendriją asmenimis lėšų panaudojimo sutartis buvo įskaičiuota į įmokų dydį, taigi už gręžinio įrengimą su GNSB Nr. 385 buvo atsiskaityta.
Dėl ieškovės teisės į netiesioginio ieškinio patenkinimą atsakovų A. K. A. ir Š. Š. atžvilgiu teismas nurodė, kad jie su GNSB Nr. 385 visiškai atsiskaitė, savo butus perleido kitiems asmenims ir bendrijos veikloje nebedalyvavo. Dėl to nurodyti asmenys negali būti laikomi atsakingais GNSB Nr. 385 valdymo organo dalyviais. Ieškinio reikalavimai atsakovui A. K. A. yra nepagrįsti, kadangi pati ieškovė paaiškinimuose pripažino, kad jis GNSB Nr. 385 žalos nėra padaręs.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės G. M. apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad GNSB yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais gyvenamaisiais namais arba butais (Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos ir gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 1 punktas). Šiam tikslui pasiekti kaupiamos ir naudojamos statytojų (bendrijos narių ar kitų asmenų, kurie sutarčių su bendrija pagrindu sutiko dalyvauti gyvenamojo namo statyboje) lėšos. Užbaigus statybą surinktomis lėšomis turi būti atsiskaityta su visais kreditoriais. Jeigu statybos metu išaiškėja, kad sukauptų lėšų nepakanka, tai įgalioti bendrijos organai privalo priimti sprendimus ir surinkti pakankamai lėšų. Tokio sprendimo nepriėmimas kvalifikuojamas kaip juridinio asmens valdymo organų narių teisinės pareigos nevykdymas ir kaip juridinio asmens neteisėti veiksmai. GNSB neatsiskaičius su kreditoriais dėl lėšų trūkumo pastarieji savo interesus gali ginti reikšdami netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrijos valdymo organo, atsakingo už sprendimų užtikrinti pakankamą finansavimą bendrijos tikslams pasiekti, nariams (CK 6.68 straipsnis). Žalos atlyginimo siekiančiam bendrijos kreditoriui nepakanka įrodyti padarytos žalos (prievolės neįvykdymo) faktą, tačiau būtina įrodyti ir bendrijos valdymo organo narių pareigų pažeidimą – sprendimų surinkti papildomas lėšas tyčinį nepriėmimą (pvz., tais atvejais, kai ne visi bendrijos nariai yra sumokėję bendrijai priklausančias mokėti įmokas arba jiems neteisėtai buvo nenustatyta mokėti lygias su kitais bendrijos nariais įmokas, aiškų aplaidumą kontroliuojant bendrijos veiklą ar lėšų, skirtų gyvenamosioms patalpoms statyti, panaudojimą ne pagal paskirtį. Nustačius, kad kreditorius pats prisidėjo prie skolininko GNSB nemokumo, jo teisės neturėtų būti ginamos (CK 1.137 straipsnio 4 dalis).
Faktas, kad GNSB Nr. 385 turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su apeliante ir jų nepakaks bendrijos prievolėms įvykdyti Gyvenamojo namo dalies pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytais terminais, visiems bendrijos nariams neabejotinai turėjo tapti aiškus dar 2000 m. rugsėjo 28 d., kai trečiasis asmuo J. M. parengė 385-osios GNSB 11-os butų gyvenamojo namo statybos finansinę ataskaitą. Vis dėlto šis faktas tuomečiams GNSB Nr. 385 nariams nebuvo tinkamai atskleistas. Ieškovės, trečiųjų asmenų J. M. ir O. V. atstatydinimo iš jų bendrijoje eitų buhalterės, pirmininko ir revizorės pareigų klausimas buvo pradėtas svarstyti 2001 m. sausio 22 d. vykusiame GNSB Nr. 385 visuotiniame narių susirinkime, o galutinai išspręstas 2001 m. kovo 2 d. Nepaisydami GNSB Nr. 385 lėšų atsiskaityti su kreditoriais trūkumo, nesuderinę su GNSB Nr. 385 visuotiniu narių susirinkimu ieškovė ir trečiasis asmuo (jos tuometis sutuoktinis) J. M., veikęs kaip GNSB Nr. 385 pirmininkas, 2001 m. sausio 18 d. ir 2001 m. sausio 30 d. pasirašė susitarimus, kuriais pratęsė atsiskaitymo terminus pagal gyvenamojo namo dalies pirkimo–pardavimo sutartis ir kartu susitarė užtikrinti bendrijos prievolių įvykdymą netesybomis, taip pat sudarė 2001 m. vasario 26 d. susitarimą dėl žemės sklypo nuomos ir išpirkimo terminų pratęsimo. Susitarimai, kuriais buvo pratęsti atsiskaitymo su apeliante terminai, GNSB Nr. 385 prisiėmė papildomus įsipareigojimus netesybų, nuomos mokesčio forma, buvo sudaryti, kai GNSB Nr. 385 visuotinis narių susirinkimas buvo aiškiai išreiškęs nepasitikėjimą ieškove. Ieškovė bendrijos veikloje dalyvavo ne siekdama patenkinti savo poreikį apsirūpinti gyvenamuoju būstu, o įgyvendinti komercinį tikslą – parduoti jai priklausiusį žemės sklypą ir jame esantį nebaigtą statyti gyvenamąjį namą.
Vertindama 2001 m. rugpjūčio 28 d. Revizijų departamento prie Finansų ministerijos atlikto GNSB patikrinimo rezultatus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. M. v. GNSB Nr. 385 ir kt., bylos Nr. 2A-237/2004, nurodė, kad bendrija nebūtų turėjusi galimybės atsiskaityti su apeliante pagal su ja sudarytus sandorius bei tęsti gyvenamojo namo statybą net ir tuo atveju, jeigu visi bendrijos nariai, pasirašę lėšų panaudojimo sutartis, būtų atsiskaitę su bendrija (CPK 182 straipsnio 2 punktas), o GNSB Nr. 385 negalėjimą atsiskaityti su apeliante lėmė ne atsakovų šioje byloje nesąžiningi veiksmai, bet ieškovės netinkamas veikimas vadovaujant bendrijai, inter alia, tvarkant jos buhalterinę apskaitą.
Dėl aplaidaus GNSB Nr. 385 buhalterinės apskaitos tvarkymo tapo neįmanoma nustatyti, ar laikotarpiu nuo 1995 m. lapkričio 29 d. iki 2001 m. balandžio 1 d. visų bendrijos narių įnašai buvo panaudoti pagal tikslinę paskirtį – ginčo gyvenamojo namo statybai. Atsižvelgęs į tai, kad GNSB Nr. 385 visuotinio narių susirinkimo sprendimai lėmė bendrijos negalėjimą atsiskaityti su ieškove, buvo priimti jos iniciatyva, teismas sprendė, kad už bendrijos faktinį nemokumą yra atsakinga ieškovė. Jeigu ieškovė būtų veikusi sąžiningai ir rūpestingai – nustatant GNSB Nr. 385 narių pajinių įnašų ir gyvenamojo namo pirkimo bei statybos darbų užbaigimo kainos proporciją, tvarkant bendrijos buhalteriją, bendrija būtų buvusi pajėgi su ja atsiskaityti.
Dėl bendrijos įsiskolinimo už žemės sklypo nuomą ir vandens gręžinio įrengimą teismas nurodė, kad GNSB Nr. 385 netapo daugiabutį gyvenamąjį namą eksploatuojančia įmone ir nevykdo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintų šių bendrijų funkcijų, todėl atsakovai neturi prievolių, susijusių su bendro naudojimo daikto naudojimu ir išlaikymu. Sandoriams dėl žemės sklypo nuomos ir vandens gręžinio įrengimo GNSB Nr. 385 visuotinis narių susirinkimas sutikimo nedavė, t. y. susirinkimui nebuvo pateikti tvirtinti šių sandorių projektai. Todėl ieškovės reikalavimai atsakovams atlyginti žalą nepagrįsti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė G. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:
Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai nenagrinėjo klausimo, ar bendrija sprendė klausimą dėl išlaidų už žemės sklypo naudojimą nustatymo, ar buvo priėmusi sprendimą, kokia tvarka yra paskirstomas šių išlaidų apmokėjimas gyvenamojo namo patalpų savininkams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje GNSB „Gindulių sodybos“ v. M. K., bylos Nr. 3K-3-588/2013, išaiškinta, kad dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB įstatymas) nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius. DNSB įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su žemės sklypo naudojimu ir priežiūra proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje, jei bendrija neišsprendžia kitaip. Bendrijoje nebuvo patvirtinta tvarka dėl žemės sklypo nuomos mokesčio rinkimo, todėl vadovaujantis įstatymo nuostatomis visi bendrijos nariai buvo įpareigoti už naudojimąsi žemės sklypu mokėti proporcingai jiems priklausančių patalpų gyvenamajame name plotui. Be to, tai, kad didžioji dalis gyvenamojo namo patalpų savininkų išstojo iš bendrijos, nereiškia, jog šie asmenys neteko ir pareigos mokėti už naudojamą žemės sklypą. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo nariams nevykdant pareigos ir nepriimant sprendimo dėl nuomos mokesčio už žemės sklypą surinkimo iš gyvenamojo namo patalpų savininkų, bendrijai buvo padaryta žala, už jos atlyginimą atsakingi atsakovai.
Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 31.3 punktas nustatė, kad bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) bendrijos vardu sudaro sutartis ir kitus sandorius. Nurodytas teisės aktas nenustato bendrijos pirmininkui pareigos prieš bendrijos vardu sudarant sandorius gauti kito bendrijos valdymo organo – visuotinio narių susirinkimo – sutikimą. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovų atsakomybei atsirasti turėjo būti gautas jų sutikimas nuomos sutarčiai sudaryti, tokio sutikimo negauta. Tačiau tokia išvada prieštarauja 1999 m. gruodžio 22 d. susirinkimo protokolui Nr. 4, kuriuo nuspręsta „įpareigoti Bendrijos pirmininką p. L. S. 2000 metais sausio mėnesį sudaryti su p. G. M. žemės nuomos sutartį“. Žemės nuomos sutartis byloje nebuvo ginčijama. Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl nuomos mokesčio už žemės sklypą priteisimo šalių santykiai turėjo būti kvalifikuoti ir pagal nepagrįsto praturtėjimo teisės normas (CK 6.262 straipsnis). Skundžiamais sprendimais atsakovams suteikiama galimybė išvengti savo prievolių, nepagrįstai sutaupant tas lėšas, kurias jie, elgdamiesi sąžiningai ir teisėtai, būtų privalėję sumokėti bendrijai. Nemokėdami nuomos mokesčio bendrijos nariai ieškovės žemės sklypu naudojasi neatlygintinai. Svarstytina, ar už bendrijos prievoles gali būti laikomas atsakingu šios bendrijos pirmininkas ir (arba) atskiras šios bendrijos narys, jeigu sprendimus dėl įmokų surinkimo priimti yra kompetentingas šios bendrijos valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas. Tik iki 1999 m. liepos 22 d. kasatorė buvo bendrijos pirmininkė, o dėl sandorių, sudarytų po nurodytos datos, ji turėjo tokias pačias teises ir įtaką, kaip ir kiti bendrijos nariai.
Bendrijos narių susirinkimas turi teisę nustatyti stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydį bei jų mokėjimo tvarką. Tokios teisės neturi kitas bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas ir (arba) pavienis bendrijos narys. Todėl už tinkamai apskaičiuotą pajaus dydį, jo nustatymą ir mokėjimo tvarkos nustatymą yra atsakingas bendrijos narių susirinkimas. Teisinė pareiga priimti sprendimus, kurie užtikrintų pakankamą lėšų buvimą gyvenamajam namui pabaigti, teko bendrijos visuotinio susirinkimo nariams, o ne kasatorei.
Teismai neanalizavo kasatorės teisės gyvenamojo namo statybos bendrijos veikloje dalyvauti įneštu turtu. Bendrijos susirinkimuose kasatorė nėra patvirtinusi, kad jai apskritai nereikia buto gyvenamajame name, kadangi ji, kaip ir kiti bendrijos nariai, bendrijos veikloje dalyvavo turėdama tikslą pasistatyti butą. Tik vėliau, pasikeitus šeiminėms aplinkybėms, šis tikslas pakito ir pradėtas statyti namas, toks, koks jis buvo suprojektuotas, G. M. tapo nereikalingas.
Teismai nepagrįstai nekonstatavo bendrijos visuotinio narių susirinkimo – atsakovų – pareigos nustatyti papildomus įnašus už gyvenamojo namo statybą, taip pat pakankamai neanalizavo, ar pagal bylos faktines aplinkybes toks bendrijos valdymo organo neveikimas lėmė bendrijos nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kasatore. Bendrijos įstatuose įtvirtinta, kad teisę nustatyti stojamojo mokesčio ir kitų įmokų dydį bei jų mokėjimo tvarką turi tik visuotinis narių susirinkimas. Dėl to bendrijos pirmininkas negali atsakyti už bendrijos skolas, kurios atsirado dėl bendrijos valdymo organų neveikimo. Pajaus įnašai buvo nustatyti nesiejant jų su faktiškai reikalingomis lėšomis gyvenamajam namui pastatyti – tokius sprendimus priėmė bendrijos narių susirinkimas, o ne pirmininkas. Ne visi bendrijos nariai tinkamai vykdė pareigą atsiskaityti su bendrija. Bendrijos nariai pagal gyventojų lėšų panaudojimo butų statybai sutartis už įsigytus butus bendrijai 2001 m. balandžio 1 d. liko skolingi 176 426,36 Lt (51 096,61 Eur).
Pirmiau nurodyta, kad bendrijos vardu sandorius turėjo teisę sudaryti bendrijos pirmininkas. Dėl to arteziniam gręžiniui įrengti nebuvo būtinas bendrijos narių susirinkimo pritarimas, juolab kad gręžinio įrengimo išlaidos buvo numatytos su bendrijos nariais pasirašomose lėšų panaudojimo sutartyse, tačiau faktiškai gręžinys nebuvo įrengtas iš pajaus įnašų, nes šių įnašų lėšų neužteko. Gręžiniui įrengti trūkstamos lėšos panaudotos iš kasatorės. Atsakovai neginčijo bendrijos kasatorei išduoto garantinio rašto dėl įsipareigojimo atlyginti už gręžinį.
Pareiškimais dėl prisidėjimo prie ieškovės kasacinio skundo tretieji asmenys J. M. ir L. S. sutinka su kasaciniu skundu ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai V. M., R. V., A. A., D. S., Š. Š., R. M., D. S. ir S. M. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai argumentai:
Teismai pagrįstai nustatė, kad ieškovė nesiekė apsirūpinti gyvenamuoju būstu, o per bendriją siekė kitų tikslų, nemokėjo įnašų bendrijai, pažeisdama galiojančių teisės aktų nuostatas, ilgą laiką buvo bendrijos narė, pati ir (arba) per asmenis, susijusius su ja (sutuoktinį J. M., seserį O. V. ir kitus), faktiškai valdė bendriją tiek eidami vienintelio valdymo organo – bendrijos pirmininko – pareigas, tiek rengdami atsakovų ir kitų bendrijos narių lėšų panaudojimo sutartis. Šie asmenys taip pat apskaičiuodavo visų bendrijos narių mokėtinus įnašus ir pajus, disponavo visa informacija apie bendrijos finansinę padėtį bei jos sąmoningai neteikė atsakovams, nevykdė teisės aktų nustatytos pareigos tvarkyti bendrijos apskaitą bei atliko kitus byloje nustatytus veiksmus, jais nulemdami bendrijos nemokumą. Esminiai sprendimai, dėl kurių bendrija tapo nemoki, buvo priimti atsakovams dar nesant bendrijos nariais, o ir jiems tapus nariais nei ieškovė, nei kiti su ja susiję asmenys atsakovams neteikė išsamios informacijos apie bendrijos finansinę padėtį, atsakovai neturėjo galimybių sužinoti bendrijos įsipareigojimų, tikrinti bendrijos lėšų panaudojimo pagrįstumo ir teisėtumo. Civilinėje byloje Nr. 253-315-2004 nustatyta prejudicinę reikšmę turinti aplinkybė, kad bendrijos negalėjimą atsiskaityti su visais kreditoriais nulėmė ne atsakovų neteisėti veiksmai, o pačios ieškovės netinkamas veikimas vadovaujant bendrijai ir aplaidžiai tvarkant bendrijos buhalterinę apskaitą, nepagrindžiant jos lėšų panaudojimo. Atsakovai neturėjo jokios informacijos apie lėšų panaudojimą, nes tokia informacija nebuvo jiems teikiama.
Bendrijos narių susirinkimas sprendė, kad, atsižvelgiant į buto orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, jų kaina turi skirtis. Tačiau už tinkamą pajinių įnašų apskaičiavimą liko atsakingi tik tie asmenys, kurie disponavo visa reikiama informacija, tai yra ieškovė, J. M., L. S. Jų veiksmai ir padariniai – atsiradę įsiskolinimai – nulėmė bendrijos finansinius sunkumus. Dėl ieškovės aplaidžiai tvarkytos bendrijos buhalterinės apskaitos, didelio kiekio reikšmingų dokumentų neturėjimo, neišsaugojimo ar nuslėpimo, tai konstatuota revizijos akte, yra neįmanoma nustatyti, ar surinktos lėšos gręžiniui įrengti buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį. Lėšomis disponavo ne atsakovai, o ieškovė, J. M., L. S. Bendrijos pirmininko pareigas ėjusio L. S. garantinis raštas taip pat nepatvirtina atsakovų valios atlyginti ieškovei gręžinio įrengimo išlaidas. Visi atsakovai pagrįstai manė, kad gręžinio įrengimo išlaidos yra įtrauktos į lėšų panaudojimo sutartyse nurodytus pajinius įnašus ir jiems nereikės rinkti papildomų lėšų jam įrengti. Atsakovai nevykdė gręžinio įrengimo, taip pat netvarkė bendrijos buhalterinės apskaitos ir nebuvo su ja susipažinę, iki ieškovės nušalinimo nuo bendrijos valdymo negalėjo žinoti, kad surinktų lėšų nepakaks vandens gręžiniui įrengti, todėl jiems negali tekti atsakomybė už šių lėšų trūkumą.
Sandorius su trečiaisiais asmenimis bendrijos vardu sudaro jos pirmininkas, tačiau tai nesuteikia teisės pirmininkui sudaryti tokių sandorių, kuriems įvykdyti nėra numatyta pakankamai lėšų. GNSB pirmiausia turi išspręsti tokių sutarčių vykdymo finansavimo klausimą ir tik tuomet gali būti sudaromas sandoris. Tuo atveju, jei bendrijos pirmininkas, nesuderinęs su bendrijos nariais sandorio sąlygų, GNSB susirinkimui neišsprendus sandorio vykdymo finansavimo klausimo, sudaro su trečiuoju asmeniu tokį sandorį, tai nesukuria prievolių bendrijos nariams, kurie nepritarė tokiam sandoriui. Bendrijos 1999 m. gruodžio 22 d. narių susirinkimo įpareigojimas negali būti aiškinamas kaip pavedimas bendrijos pirmininkui sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį bet kokiomis sąlygomis, pavyzdžiui, įsipareigojant už žemės nuomą mokėti kelis kartus rinkos kainą viršijančius nuompinigius. Nors toks sandoris sukuria teises ir pareigas bendrijai, jis jokiu būdu negali sukurti prievolių bendrijos nariams surinkti papildomų lėšų tokiam sandoriui vykdyti. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad teismai privalėjo ieškovei nuompinigius iš atsakovų priteisti nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Ieškovė neįrodinėjo nepagrįsto atsakovų praturtėjimo, neteikė teismams nei faktinių, nei teisinių argumentų ir nebuvo suformulavusi tokio ieškinio pagrindo. Žemės sklypo nuomos sutarties turinys prieš ją pasirašant nebuvo suderintas su atsakovais, nebuvo gautas jų pritarimas ar sutikimas su visomis sutarties sąlygomis. Ieškovė su L. S. vienašališkai nustatė nuompinigių dydį, tai negali būti laikoma apskaičiuota atsakovų gauta nauda. Įstatymas nesuteikia teisės vienai iš šalių vienašališkai nustatyti sutarties kainos. Vienašališkas nuompinigių dydžio nustatymas patvirtina ieškovę turėjus tikslą siekti komercinių tikslų, kurie nėra suderinami su GNSB narystės tikslais.
Atsakovė Š. Š. bendrijos nare tapo anksčiau negu kiti atsakovai. Ji, kaip ir visi kiti toje byloje atsakovais buvę asmenys, nežinojo, kad bendrija, sudarydama pastato pirkimo–pardavimo sutartis su ieškove, faktiškai tapo nemoki. Š. Š. netenka atsakomybė dėl bendrijos negalėjimo ieškovei mokėti nuompinigių už žemės sklypo nuomą. 1999 m. gruodžio 22 d. bendrijos narių susirinkimas neišreiškė sutikimo su bet kokio ieškovės nurodyto dydžio nuompinigiais, atsakovams, kaip bendrijos nariams, 1999 m. gruodžio 22 d. susirinkime nebuvo žinomas nustatytas nuompinigių dydis. Nesama pagrindo Š. Š. atsakomybei kilti dėl bendrijos narių susirinkime 1999 m. gruodžio 22 d. priimtų sprendimų diferencijuoti butų kainą. Š. Š. ir K. A. A. už savo butų statybą turėjo mokėti didžiausią kainą. Ieškovė ir J. M. bendrijos vardu Š. Š. yra išdavę 2000 m. gruodžio 18 d. patvirtinimą, kuriame nurodoma, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi su bendrija. Tai, kad bendrijos su ieškove sudaryti sandoriai pažeidė atsakovės ir kitų bendrijos narių teises, jie sužinojo gavę revizijos aktą, nes jis patvirtino, kad surinktų ir planuojamų surinkti lėšų nepakanka ne tik statyboms užbaigti, bet net ir visiškai atsiskaityti su ieškove.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, nerenka ir nevertina naujų įrodymų, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Kasatorė savo patikslintą netiesioginį ieškinį grindė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 23 d. sprendimu iš GNSB Nr. 385 priteisė jai 199 029,97 Lt (57 643,06 Eur) (skolos, delspinigių, palūkanų ir žyminio mokesčio) už bendrijos iš kasatorės įsigytą gyvenamąjį namą ir Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 19 d. sprendimu iš GNSB Nr. 385 priteisė jai 34 608 Lt (10 023,17 Eur) (skolos už išnuomotą žemės sklypą, vandens gręžinio įrengimą bei žyminį mokestį). Kadangi bylos medžiaga nustatyta, kad GNSB Nr. 385 neturi jokio turto, o nurodytų teismų sprendimų kitų įvykdymo galimybių nėra, kasatorė netiesioginiu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų trečiojo asmens GNSB Nr. 385 naudai 233 637,97 Lt (67 666,23 Eur). Galutinai suformuluotame patikslintame ieškinyje ji nurodė, kad atsakovai, būdami kolegialaus valdymo organo – GNSB visuotinio narių susirinkimo – nariais, nė viename visuotiniame bendrijos narių susirinkime neišsakė nuomonės, kad reikia suderinti bendrijos narių mokėjimus su bendrijos prievolių suma ir taip nevykdė jiems priskirtų teisinių pareigų užtikrinti tinkamą butų statybos finansavimą.
Dėl netiesioginio ieškinio sampratos ir būtinųjų sąlygų jam pareikšti
Byloje kilęs ginčas dėl netiesioginio ieškinio, pareikšto gyvenamojo namo statybos bendrijos valdymo organo nariams dėl jų pareigų netinkamo vykdymo, tenkinimo sąlygų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. V. v. V. J., Ž. V., bylos Nr. 3K-3-318/2014, išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Tačiau kreditorius gali priverstinai įgyvendinti ne visas skolininko teises. CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tų skolininko teisių, kurios susijusios išimtinai su skolininko asmeniu.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-254/2014; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Armila“ v. UAB ,,Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; kt.); netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G., bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; kt.).
Ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovams kaip bendrijos nariams (juridinio asmens dalyviams) dėl žalos atlyginimo, nurodydama, kad bendrija neįgyvendina reikalavimo teisės į atsakovus. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės, svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Göllner spedition“ v. S. B., J. B., bylos Nr. 3K-3-124/2004; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mitnija“ v. UAB „Statybų kryptis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2014).
Nagrinėjamoje byloje nesutikdama su skundžiamais teismų sprendimais, kuriais konstatuotos neįrodytomis civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų atsakomybei atsirasti, kasatorė nurodo, kad teismai nenagrinėjo, ar bendrija sprendė klausimą dėl išlaidų už žemės sklypo naudojimą nustatymo. Bendrijoje nebuvo patvirtinta tvarka dėl žemės sklypo nuomos mokesčio rinkimo, todėl, kasatorės teigimu, bendrijai buvo padaryta žala, už kurios atlyginimą atsakingi atsakovai. Kasatorė taip pat nurodo, kad teismai nepagrįstai nekonstatavo bendrijos visuotiniame narių susirinkime atsakovų pareigos nustatyti papildomus įnašus už gyvenamojo namo statybą nevykdymą ir pakankamai neanalizavo, ar pagal bylos faktines aplinkybes toks bendrijos valdymo organo neveikimas lėmė jos nemokumą ir negalėjimą atsiskaityti su kasatore.
Įvertinusi byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais. Iš bylos medžiagos matyti, kad bendrijos skola kasatorei susidarė per laikotarpį nuo 1995 m. lapkričio 29 d. iki 2001 m. balandžio 1 d. Kasatorė G. M. išrinkta bendrijos pirmininke 1996 m. spalio 28 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime. 1999 m. liepos 22 d. bendrijos narių susirinkime bendrijos pirmininku išrinktas L. S., o buhaltere – kasatorė. 2000 m. rugsėjo 28 d. vykusiame bendrijos narių susirinkime bendrijos pirmininko pareigas eiti laikinai buvo paskirtas J. M., buvęs kasatorės sutuoktinis, o buhalterės pareigas toliau ėjo kasatorė.
Juridinio asmens dalyvis yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo – narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Vadovas privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (dalyvių, darbuotojų, o kylant nemokumo pavojui, – ir kreditorių) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mitnija“ v. UAB „Statybų kryptis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2014). Atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose nustatant juridinio asmens dalyvio atsakomybę, įvertintina, ar veiksmus, iš kurių kildinama civilinė atsakomybė, atliko (ar turėjo atlikti) tam tikras valdymo organas ar dalyvis pagal jiems įstatymų, juridinio asmens įstatų, pareiginių instrukcijų, kitų norminių ir individualių teisės aktų priskirtas funkcijas. Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintų gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 27 punktu nustatyta, kad visuotinį bendrijos narių susirinkimą bendrijos pirmininkas kviečia ne rečiau kaip kartą per metus. Neeilinis susirinkimas kviečiamas revizijos komisijos (revizoriaus) arba trečdalio bendrijos narių reikalavimu. Neeilinį susirinkimą bendrijos pirmininkas gali sukviesti ir savo iniciatyva. Nors visuotinis bendrijos narių susirinkimas pagal pavyzdinių įstatų 21.1 punktą yra aukščiausias bendrijos valdymo organas, jo vaidmuo bendrijos valdyme yra strateginio pobūdžio. Bendrijos pirmininko, buhalterio, kaip vykdomojo organo, funkcijos nukreiptos į kasdienį, tam laikotarpiui aktualių konkrečių uždavinių bendrijos veikloje išsprendimą, nes šie asmenys tiesiogiai valdo susidariusią padėtį bendrijoje, jų žinioje yra finansiniai ir statybos techniniai dokumentai, suteikiantys galimybes operatyviai reaguoti į susidariusią padėtį, siūlyti racionalius sprendimus ir esant būtinumui šaukti neeilinius visuotinius bendrijos narių susirinkimus, siekiant nedelsiant spręsti iškilusias finansavimo problemas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu laikotarpiu ieškovė, kaip bendrijos pirmininkė, o vėliau – buhalterė, nesiėmė būtinų ir neatidėliotinų priemonių GNSB Nr. 385 veiklai tinkamai organizuoti ir koordinuoti. Tai patvirtina ir 2001 m. sausio 22 d. bendrijos narių susirinkimas, kurio metu bendrijos nariai išreiškė nepasitikėjimą laikinai ėjusiu pirmininko pareigas ir pirmininko pavaduotoju statyboms J. M. ir buhaltere G. M. (ieškove), tvarkiusius visus bendrijos finansinius reikalus, taip pat pareiškė norą atlikti bendrijos buhalterijos auditą, siekdami sužinoti, kaip panaudojami jų sumokėti pinigai, ar tvarkingai atliekama buhalterinė apskaita. Šiame susirinkime buvo nutarta samdyti audito įmonę bendrijos auditui atlikti ir spręsti J. M. ir G. M. atleidimo iš einamų pareigų klausimą. Bendrijos narių 2001 m. kovo 2 d. susirinkime buvo išrinkta bendrijos valdyba iš trijų asmenų, jos pirmininku išrinktas D. S., o buhalterinei apskaitai tvarkyti pavesta UAB „Verslo auditas“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gyvenamojo namo 1/2 dalis (vakarinė pusė) bendrijai buvo parduota 1999 m. gruodžio 21 d., namo 1/2 dalis (rytinė pusė) bendrijai parduota 2000 m. rugsėjo 27 d., o žemės nuomos sutartis sudaryta 2000 m. rugpjūčio 25 d., t. y. tuo metu, kai bendrijos pirmininku buvo L. S., o buhaltere – ieškovė G. M. Esant tokioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimai, turėję įtakos bendrijos negalėjimui atsiskaityti su kasatore, buvo priimti jos iniciatyva, o atsakovai buvo sumokėję bendrijai pajinius įnašus. Jeigu kasatorė būtų veikusi sąžiningai ir rūpestingai nustatant bendrijos narių įnašų ir gyvenamojo namo pirkimo bei žemės nuomos ir statybos darbų užbaigimo kainos proporciją, tvarkant bendrijos buhalteriją, bendrija nebūtų susidūrusi su finansiniais sunkumais.
Pateiktuose procesiniuose dokumentuose kasatorė neįrodinėjo, nepateikė įrodymų, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas atmetė (nepritarė) radikalius bendrijos pirmininko ar buhalterės pasiūlymus dėl konkrečių papildomų finansavimo šaltinių ar rinkliavų iš bendrijos narių įgyvendinimo. Kasatorė tik abstrakčia forma teigia, kad bendrijos nariai nesiėmė priemonių normaliam GNSB Nr. 385 veiklos finansavimui užtikrinti, todėl jie, kasatorės teigimu, atsakingi dėl susidariusios padėties. Sutiktina su atsakovų atsiliepimo į kasacinį skundą teiginiu, kad kasatorė asmeniškai arba per asmenis, susijusius su ja (sutuoktinį J. M., seserį O. V.) faktiškai valdė bendriją, rengė bendrijos lėšų panaudojimo sutartis, apskaičiuodavo bendrijos narių mokėtinus įnašus, pajus, disponavo informacija apie bendrijos finansinę padėtį bei jos neteikė atsakovams, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Atsakovai neturėjo galimybės sužinoti apie bendrijos įsipareigojimus, tikrinti bendrijos lėšų panaudojimo pagrįstumą ir teisėtumą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 2001 m. rugpjūčio 28 d. aktas „Dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos Nr. 385 dokumentinės revizijos“. Šiame akte konstatuota, kad buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo reikalavimai dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo: revizijai nebuvo pateikti jokie bendrijos veiklos iki 1999 m. rugsėjo mėnesio buhalterinės apskaitos dokumentai, ne visi ieškovės gauti pinigai buvo užpajamuojami bendrijos kasoje, todėl nebuvo įtraukti į apskaitą. Kasatorė nurodo, kad tiek dėl namo dalių pirkimo, tiek dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo buvo nutarta visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovai atsiliepime į kasacinį skundą, pritarimas sudaryti šias sutartis nereiškia, kad jas galima sudaryti bet kokiomis sąlygomis, šių sąlygų nederinant su atsakovais.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl kasacinio skundo nėra pagrindo tenkinti, o byloje priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi šie argumentai neturi įtakos nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio skundo netenkinant, kasatorės (ieškovės) turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovui S. M. turėtos advokato teisinės pagalbos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 4235 Lt (1226,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų parengiant ir surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas jie pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovas S. M. advokatui sumokėjo 4235 Lt (1226,54 Eur) (T. 5, b. l. 117–124). Ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktuose nustatytą Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistinos pastarojo patirtos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 2000 Lt (579,24 Eur), t. y. minimalios mėnesinės algos, galiojusios 2014 m. liepos 31 d. pateikiant atsiliepimą į kasacinį skundą, dviejų dydžių sumos.
Kasacinis teismas turėjo 62,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. pažyma). Netenkinus kasacinio skundo šios išlaidos priteistinos iš kasatorės (ieškovės) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. M. atsakovui S. M. 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 24 ct) ir valstybei 62,39 Eur (šešiasdešimt du Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Gediminas Sagatys
Janina Stripeikienė