Civilinė byla Nr. 2-626-910/2012

                              Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05046-2011-7

                       Procesinio sprendimo kategorija 11.10

(S)

VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Linai Paltanavičiūtei, dalyvaujant ieškovei S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui UAB „Stebuklingas paukštis“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 900 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už 2011 m. balandžio mėn., kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 615,40 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat 400 Lt procesinių dokumentų parengimo išlaidų.

Ieškovė nurodė, kad pagal su atsakovu UAB „Stebuklingas paukštis“ 2009-03-03 sudarytą darbo sutartį ji buvo priimta dirbti barmene nuo 2009-03-04, tačiau prie ieškinio darbo sutarties nepridėjo, nes atsakovas neįteikė jai antro šios sutarties egzemplioriaus. Ieškovės teigimu, darbo sutartyje jai buvo nustatytas 900 Lt (neatskaičius mokesčių) mėnesinis darbo užmokestis, atsakovas nuolat vėluodavo sumokėti, todėl ji ieškojo kito darbo, o jį suradusi parašė atsakovui prašymą atleisti iš darbo jo įmonėje nuo 2011-05-01 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas tinkamai neįformino darbo sutarties nutraukimo ir su ja neatsiskaitė, todėl iš jo priteistinas darbo užmokestis už 2011 m. balandžio mėn., kompensacija už nepanaudotas atostogas, vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 177 straipsnio 2 dalis).

2011-10-12 teismo pranešimu, kuris atsakovui įteiktas 2011-10-17, atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, be to, dokumentus apie ieškovės priėmimą ir atleidimą iš darbo, vidutinį jos darbo užmokestį ir kitus turimus dokumentus, susijusius su ieškiniu (b. l. 10, 15).

2011-10-21 atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, pavadintą „priešieškiniu pranešimu“, kuriame nurodė, kad ieškovė dirbo jo įmonėje nuo 2009-03-02 iki 2011-06-06, kad už šį laikotarpį panaudojo apmokamas atostogas nuo 2011-03-01 iki 2011-03-28 (20 darbo dienų) ir nuo 2011-03-29 iki 2011-04-26 (20 darbo dienų), nuo 2011-04-26 iki 2011-06-06 jai buvo suteiktos nemokamos atostogos naujo darbo paieškai. Atsakovas taip pat nurodė, kad UAB „Stebuklingas paukštis“ turi finansinių sunkumų, todėl su ieškove liko neatsiskaityta 549,91 Lt („į rankas“) nuo priskaitytų 2011 m. gegužės mėn. atostoginių(b. l. 11).

2011-10-25 nutartimi teismas nustatė atsakovui terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti ir, be kita ko, dar kartą nurodė pateikti rašytinius įrodymus apie ieškovės atleidimą iš darbo, vidutinį jos darbo dienos ir mėnesio užmokestį, ieškovei priskaičiuotas ir sumokėtas atleidžiant iš darbo sumas, tarp jų – ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimą, be to, įrodymus, kad ieškovei buvo suteiktos atostogos, ieškovės prašymą tokias atostogas suteikti (b. l. 16-17).

Per teismo nustatytą terminą atsakovas neištaisė atsiliepimo į ieškinį trūkumų, neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus, būtinus darbo bylai išnagrinėti.

2012-01-26 teisme gautas atsakovo prašymas nepriimti sprendimo už akių, taip pat nurodyta, kad ieškovė 2012-01-24 buvo atvykusi į UAB „Stebuklingas paukštis“ atsiimti jai neišmokėtų atostoginių už 2011 m. balandžio mėn. – 549,91 Lt, jai buvo pasiūlyta kaip kompensacija už laiku nesumokėtus atostoginius 250 Lt, iš viso – 800 Lt, tačiau ji atsisakė paimti pinigus, motyvuodama, kad tai labai maža suma; 2012-01-25 registruotu laišku ieškovei buvo pasiūlyta atvykti atsiimti atostoginių (b. l. 24).

2012-01-26 teisme taip pat gautas 2012-01-25 raštas, pasirašytas buhalterės Vidos Verslovaitės, kuriame, be kita ko nurodyta, kad dėl UAB „Stebuklingas paukštis“ finansinių sunkumų ieškovei liko nesumokėta 549,91 Lt „į rankas“ nuo priskaitytų 2011 m. gegužės mėn. atostoginių, taip pat kad ieškovės atlyginimas per mėnesį – 600 Lt, o dienos atlyginimas – 28,57 Lt (b. l. 31).

2012-02-15 nutartyje teismas, konstatavęs, kad iš atsakovo buhalterės pažymos neaišku, kaip, kokiu pagrindu apskaičiuotas nurodytas ieškovės vidutinis atlyginimas, ir kad atsakovas, nevykdydamas teismo įpareigojimo, nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, vilkina darbo bylos nagrinėjimą, paskyrė UAB „Stebuklingas paukštis“ vadovui 400  Lt baudą. Nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti reikalaujamus įrodymus, ir trečią kartą įpareigojo atsakovą pateikti išvardytus rašytinius įrodymus, taip pat paskyrė parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 32-33).

2012-03-20 pasikeitė teismo sudėtis, byla perduota nagrinėti kitai teisėjai (b. l. 42).

Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo, neatvyko į 2012-03-22 parengiamąjį teismo posėdį.

Siekdamas kuo operatyviau išnagrinėti darbo bylą, teismas 2012-03-22 nutartimi paskyrė teismo posėdį ir dar kartą (ketvirtą) įpareigojo atsakovą pateikti kilusiam darbo ginčui išspręsti būtinus įrodymus.

Per teismo nustatytą terminą (iki 2012-04-10) atsakovas nepateikė reikalautų dokumentų, neatvyko į 2012-04-12 teismo posėdį.

Registruotu paštu atsakovo buveinės adresu siunčiami procesiniai dokumentai grįžta neįteikti, pašto pažymose nurodoma, kad įmonės savininkas yra išvykęs į užsienį (Kiniją) ir nežada grįžti, o darbuotojai neima (jiems neleista imti) procesinių dokumentų.

2012-04-12 nutartimi teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog atsakovo bendrovės akcininkas ir vadovas yra išvykęs į užsienį, neatleidžia UAB „Stebuklingas paukštis“, kaip darbdavio ir atsakovo šioje civilinėje byloje, nuo įstatymais nustatytų pareigų ir teismo įpareigojimų vykdymo; tuo atveju, kai bendrovės vadovas yra išvykęs, turi būti paskirtas jį pavaduojantis ir jo pareigas einantis asmuo. Teismas dar kartą įpareigojo atsakovą iki 2012-04-26 pateikti reikalaujamus dokumentus, tačiau atsakovas ir šio teismo reikalavimo neįvykdė, taip pat neatvyko į teismo posėdį (b. l. 58-59).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui ir dėl ieškinio reikalavimų spręsti pagal ieškovės pateiktus duomenis bei teismo iniciatyva gautus rašytinius įrodymus.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė papildomai nurodė, kad ji atsakovo įmonėje dirbo iki 2011-05-01, nuo šios dienos ji jau dirbo kitoje įmonėje, todėl nesuprantama, kodėl atsakovas pateikė SODRAI duomenis, jog ji atleista nuo 2011-06-06, darbo sutartis su ja turėjo būti nutraukta nuo 2011-05-01. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji neturėjo atostogų per visą darbo atsakovo įmonėje laikotarpį, t. y. nuo 2009-03-04 iki 2011-05-01, nutraukus darbo sutartį, atsakovas jai liko skolingas darbo užmokestį už paskutinį darbo mėnesį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vis žadėjo sumokėti, bet taip ir neatsiskaitė. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovo pateiktoje į bylą darbo sutartyje, kuri pasirašyta ir ieškovės, nurodytas ne 900 Lt, bet 800 Lt per mėnesį darbo užmokestis, ieškovė prašė teismo remtis darbo sutartyje nurodytu 800 Lt darbo užmokesčio dydžiu (b. l. 55, 65).

Teismo posėdyje ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir, suformulavusi juos galutinai, prašė teismo priteisti jai priteisti iš atsakovo 800 Lt (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio už 2011 m. balandžio mėn., priklausančią kompensaciją už nepanaudotas atostogas už visą darbo atsakovo įmonėje laiką, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat 400 Lt procesinių dokumentų parengimo išlaidų (b. l. 65).

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatytos aplinkybės

Pagal ginčo šalių 2009-03-03 sudarytą darbo sutartį ieškovė buvo priimta dirbti atsakovo įmonėje barmene nuo 2009-03-04, mokant 800 Lt darbo užmokestį kas mėnesį. Sutartyje nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta 2011-06-06 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 12). Pagal atsakovo UAB „Stebuklingas paukštis“ SODRAI pateiktus duomenis ieškovės darbo santykiai šioje įmonėje truko nuo 2009-03-04 iki 2010-06-06; nuo 2011-05-01 iki 2011-06-06 deklaruotas nedraudiminis laikotarpis (b. l. 3). Iš bylos nagrinėjimo metu ieškovės duotų paaiškinimų nustatyta, kad ji dirbo atsakovo įmonėje nuo 2009-03-04 iki 2011-04-30 (imtinai), nuo 2011-05-03 dirbo kitoje įmonėje. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių realų ieškovės darbo jo įmonėje laikotarpį, taip pat įrodymų apie jai priskaičiuotas ir išmokėtas atleidimo iš darbo dieną sumas, teismas konstatuoja, kad tikrasis ieškovės darbo UAB „Stebuklingas paukštis“ laikotarpis yra būtent toks, koks nurodytas ieškovės - nuo 2009-03-04 iki 2011-04-30 (imtinai), o atleidus ieškovę iš darbo, atsakovo su ja neatsiskaityta: nesumokėtas darbo užmokestis už paskutinį darbo mėnesį, t. y. 2011 m. balandį, taip pat jai priklausanti kompensacija už nepanaudotas atostogas. 

Dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį už 2011 m. balandžio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas 

DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.

Ieškovė nurodė, kad, nutraukus darbo sutartį, atsakovas nesumokėjo jai darbo užmokesčio už paskutinį darbo mėnesį, t. y. 2011 m. balandį, taip pat kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių bendrosios atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju taisyklės išimčių, taigi atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną (DK 141 straipsnio 1 dalis, 206 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovui nepateikus leistinų įrodymų, teismas vadovaujasi ieškovės nurodyta aplinkybe, kad paskutinė jos darbo atsakovo įmonėje diena buvo 2011-04-30, todėl atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškove būtent šią dieną.

Dėl ieškovei nesumokėtų atleidžiant iš darbo sumų pažymėtina, kad 2012-01-25 rašte, pasirašytame buhalterės Vidos Verslovaitės, nurodyta, jog dėl UAB „Stebuklingas paukštis“ finansinių sunkumų su ieškove liko neatsiskaityta 549,91 Lt („į rankas“) nuo priskaitytų 2011 m. gegužės mėn. atostoginių, taip pat kad ieškovės atlyginimas per mėnesį – 600 Lt, o dienos – 28,57 Lt (b. l. 31). Teismas ne kartą reikalavo, kad atsakovas pateiktų šiuos duomenis patvirtinančius rašytinius įrodymus, tačiau tokie įrodymai nepateikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesiremia nurodytame rašte pateiktais duomenimis, nes jie nepagrįsti jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl nelaikytini leistinais įrodymais, sprendžiant dėl ieškovei priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų.

Iš teismo iniciatyva gautų SODROS duomenų matyti, kad atsakovas SODRAI deklaravo, jog 2011 m. sausio mėn. ieškovės darbo užmokestis buvo 600 Lt, 2011 m. vasario mėn. – 600 Lt, 2011 m. kovo mėn. – 630,80 Lt, 2011 m. balandžio mėn. – 630,80 Lt (b. l. 52, 62). Teismas nesivadovauja ir šiais duomenimis, nes atsakovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių tokius darbo užmokesčio dydžius.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas remiasi ginčo šalių darbo sutartyje nurodytu ieškovės darbo užmokesčio dydžiu – 800 Lt.

Atsakovui nepateikus teismui įrodymų, kad jis atsiskaitė su ieškove už paskutinį jos darbo UAB „Stebuklingas paukštis“ mėnesį, iš jo ieškovės naudai priteistina 800 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. balandžio mėnesį.

Kadangi atsakovas nevykdė teismo reikalavimų ir nepateikė įrodymų, kad ieškovei už darbo jo įmonėje laiką buvo suteiktos kasmetinės atostogos, teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, kuriuos paneigiančių įrodymų byloje nėra, konstatuoja, jog ieškovei laikotarpiu nuo 2009-03-04 iki 2011-05-01 nebuvo suteikta kasmetinių atostogų, todėl, nutraukus darbo sutartį, atsakovas, vykdydamas DK 177 straipsnio 2 dalies reikalavimus, privalėjo sumokėti jai piniginę kompensaciją už visas per nurodytą laikotarpį nepanaudotas kasmetines atostogas.

Dėl ieškovės vidutinio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio

Piniginei kompensacijai už nepanaudotas atostogas apskaičiuoti būtina nustatyti ieškovės vienos darbo dienos užmokesčio dydį. Nors atsakovo buvo ne kartą reikalauta, jis nepateikė duomenų, būtinų ieškovės vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Dėl to vidutinį ieškovės darbo užmokestį teismas apskaičiuoja pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas, remdamasis leistinu rašytiniu įrodymu, pasirašytu abiejų ginčo šalių – darbo sutartimi, pagal kurią buvo nustatytas 800 Lt ieškovės mėnesinis darbo užmokestis (b. l. 12-13), taip pat laikydamas, kad ieškovė dirbo penkias darbo dienas per savaitę.

Pagal Aprašo 6.1 punktą vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal trijų paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis; kai atleidžiamo darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį.

Vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, ieškovės vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal 2011 m. vasario, kovo ir balandžio mėn. darbo užmokestį.

Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Nagrinėjamu atveju laikytina, kad skaičiuojamo laikotarpio – 2011 m. vasario–balandžio mėn. –  ieškovės darbo užmokestis buvo 2400 Lt (800 Lt x 3 mėn.). Teismas neturi duomenų apie per skaičiuojamą laikotarpį ieškovės faktiškai dirbtų dienų skaičių, todėl remiasi bendruoju darbo dienų nurodytais mėnesiais skaičiumi, esant penkių dienų darbo savaitei: 2011 m. vasario mėn. – 20, kovo mėn. – 22, balandžio mėn.  – 20 darbo dienų. Taigi ieškovės vidutinis darbo dienos užmokestis yra 38,71 Lt (2400 Lt : 62 darbo dienų) (Aprašo 6.2 punktas).       

Pagal Aprašo 8 punktą vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką. Metinius vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras (Aprašo 9 punktas). Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-623 2.1.1 punktą 2011 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,1 darbo dienos. Taigi ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 816,78 Lt (38,71 Lt x 21,1 darbo dienos).       

Aprašo 7 punkte nurodyta, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų, kad ieškovei priklausytų ilgesnės kaip 28 kalendorinių dienų atostogos (DK 166–168 straipsniai), todėl vadovaujasi tuo, jog ieškovė už kiekvienus darbo atsakovo įmonėje metus turėjo teisę gauti 28 kalendorines dienas atostogų. Ieškovė dirbo atsakovo įmonėje 2 metus 1 mėnesį ir 26 dienas, todėl jai priklauso atostogos už 2 metus ir 2 mėnesius, t. y. 60,67 kalendorinės dienos. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-623 1.1 punktą 2011 m. metinis darbo dienų koeficientas, esant penkių darbo dienų savaitei, – 0,7. Taigi ieškovei piniginė kompensacija skaičiuotina už 42,47 darbo dienas (60,67 kalendorinės dienos x 0,7).   

Atsižvelgiant į tai, ieškovei priteistina 1643,97 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas (60,67 nepanaudotų atostogų kalendorinės dienos x 0,7 metinis darbo dienų koeficientas x 38,71 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis).

Dėl ieškovei priteistino vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką

Minėta, kad pagal DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, kurios išimčių nagrinėjamu atveju nenustatyta, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną. DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Byloje nustatyta, kad ieškovės atleidimo iš darbo dieną atsakovas nesumokėjo jai 800 Lt darbo užmokesčio už 2011 m. balandžio mėn. ir 1643,97 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso – 2443,97 Lt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalis taikoma konstatavus dvi sąlygas: pirma, darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; antra, dėl tokio uždelsimo nėra darbuotojo kaltės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-07 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2009; 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; kt.). 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2011-04-30, byloje nėra jokių duomenų, jog dėl neatsiskaitymo yra ieškovės kaltės. Priešingai, atsakovas teismui rašytuose raštuose pripažino, kad neatsiskaitė dėl to, jog UAB „Stebuklingas paukštis“ turėjo finansinių sunkumų.

Atsakovui vengiant atsiskaityti, ieškovė 2011-10-11 kreipėsi su ieškiniu į teismą. Prasidėjus teismo procesui, atsakovas 2012-01-24 pasiūlė ieškovei sumokėti už 2011 m. balandžio mėn. 549,91 Lt ir 250 Lt už uždelsimą atsiskaityti, iš viso – apie 800 Lt (b. l. 24). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ji atsisakė priimti šiuos pinigus, nurodydama, jog tai ne visa jai priklausanti suma (b. l. 45).

Vadovaudamasis kasacinio teismo praktika iš esmės panašioje civilinėje byloje, teismas sprendžia, kad ieškovės atsisakymas vykti pas darbdavį pasiimti jo siūlomų išmokų po to, kai ji kreipėsi į teismą, negali būti pagrindas konstatuoti ieškovės kaltę pagal DK 141 straipsnio 3 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2008). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, prasidėjus teismo procesui, atsakovas pasiūlė ieškovei sumokėti gerokai mažesnę sumą, negu jai priklausė atleidimo iš darbo dieną.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra abi būtinos sąlygos priteisti iš atsakovo ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito jo atleidimo iš darbo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką mokėtinas (išieškotinas) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2011-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad taikant šią teisės normą būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškovės atleidimo iš darbo dieną nesumokėjo jai išmokų, kurių bendra suma – 2443,97 Lt. Vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-05-01 iki teismo sprendimo priėmimo 2012-05-15 būtų 10 188,46 Lt (už 12 pilnų neatsiskaitymo mėnesių (2011-05-01 – 2012-05-01, t. y. 816,78 Lt vidutinis darbo užmokestis x 12 mėn.) + 10 darbo dienų iki 2012-05-15 teismo sprendimo dienos imtinai, t. y. 38,71 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis x 10 darbo dienų).

Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje, taip pat bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti jai vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, nurodydama, jog tai nepažeidžia jos teisių (b. l. 2, 45, 55). Tik paskutiniame teismo posėdyje ieškovė pareiškė prašymą priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką (b. l. 65).

Teismas, atsižvelgdamas į aptartą kasacinio teismo praktiką, taip pat į šios bylos faktines aplinkybes, tarp jų – į uždelstos išmokėti išmokos ir apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydžius, bei į bylos duomenis, susijusius su atsakovo įmonės veikla, konstatuoja, kad apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką – 10 188,46 Lt – priteisimas reikštų pernelyg didelę teisės pažeidimo ir sankcijos disproporciją, nebūtų suderinamas su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Dėl to ieškovei priteistinos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką, skaičiuotinos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, sumą teismas sumažina iki 5094,23 Lt ( DK 2, 35 straipsnis, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 straipsnio 3 dalis).

Kartu teismas pažymi, kad, nepaisant sumažintos išmokos už uždelsimą atsiskaityti iki teismo  sprendimo priėmimo dienos, atsakovas po teismo sprendimo priėmimo dienos iki tol, kol sumokės ieškovei uždelstą išmokėti 2443,97 Lt sumą, privalo mokėti jai už uždelsimą atsiskaityti po 38,71 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitę. Vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, einantį po teismo sprendimo priėmimo, be kita ko, skatina atsakovą (darbdavį) greičiau eliminuoti teisės pažeidimą ir įvykdyti savo pareigą ieškovui (darbuotojui). Išieškotino vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo konkrečią sumą apskaičiuoja antstolis vykdymo procese (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011).

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, su darbo santykiais susijusios išmokos priteisiamos neatskaičiavus mokesčių. Mokesčiai išskaičiuojami vykdant teismo sprendimą.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo dalis dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 816,78 Lt – nukreiptina vykdyti skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškovės ieškinį, jai iš atsakovo priteistina 400 Lt patirtų išlaidų, rengiant procesinius dokumentus teismui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista – 

226,15 Lt (800 Lt + 1643,97 Lt + 5094,23 Lt) x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).     

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).   

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 270, 301 straipsniais, teismas

n u t a r ė :

patenkinti ieškovės S. G. ieškinį atsakovui UAB „Stebuklingas paukštis“.

Priteisti ieškovei S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Stebuklingas paukštis“ (juridinio asmens kodas 225348340) 800 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 1643,97 Lt piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 5094,23 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2011-05-01 iki 2012-05-15 imtinai, iš viso – 7538,20 Lt (septynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt aštuonis Lt 20 ct) ir 400 Lt (keturis šimtus litų) procesinių dokumentų parengimo išlaidų.

Priteisti ieškovei S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Stebuklingas paukštis“ (juridinio asmens kodas 225348340) po 38,71 Lt (po trisdešimt aštuonis litus 71 ct) vidutinio darbo dienos užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2012-05-16 iki tol, kol atsakovas sumokės ieškovei uždelstą išmokėti 2443,97 Lt sumą, skaičiuojant už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitę.   

Nukreipti vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio – 816,78 Lt (aštuonių šimtų šešiolikos litų 78 ct) – išieškojimo iš atsakovo UAB „Stebuklingas paukštis“ (juridinio asmens kodas 225348340) Lt) ieškovės S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Stebuklingas paukštis“ (juridinio asmens kodas 225348340) 226,15 Lt žyminio mokesčio ir 45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 271,15 Lt (du šimtus septyniasdešimt vieną Lt 15 ct) į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba LT12 2140 0300 0268 0220, bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                     Laima Ribokaitė