Civilinė byla Nr. 3K-3-392-421/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10392-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
35.5.4; 128.12
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Donato Šerno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl notarės D. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė D. J., „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Skundo esmė
Byloje sprendžiamas teisės normų, reglamentuojančių priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka užtikrintų reikalavimų, taikymo klausimas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2014 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-1754. Pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo „Danske Bank A/S“ ir pareiškėjas 2005 m. gruodžio 9 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią pareiškėjui buvo suteiktas 101 801 Eur kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2036 m. gruodžio 9 d. Suteikto kredito grąžinimui užtikrinti pareiškėjas hipotekos lakštu banko naudai įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą – butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui vėluojant grąžinti kreditą ir kitas privalomas įmokas bankas nutraukė sutartį ir kreipėsi į notarą vykdomajam įrašui išduoti. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė 2014 m. kovo 4 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 146 938,35 Eur skolos ir 11 proc. metinių palūkanų, taip pat 1087,20 Lt (314,87 Eur) vykdymo išlaidų, 676 Lt (195,78 Eur) nesumokėto įkeisto turto draudimo mokesčio išieškojimo. Pareiškėjas mano, kad nebuvo jo ir hipotekos kreditoriaus susitarimo dėl maksimaliosios hipotekos, todėl notarės vykdomasis įrašas, kuriuo siūlomas priverstinis netesybų ir nuostolių išieškojimas, nepagrįstas, prieštarauja CK ir vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus rašytinį prašymą atlikimo tvarkos nuostatoms.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas akcentavo, kad hipoteka užtikrintas sandoris ir hipotekos lakštai pasirašyti 2005 m., t. y. iki CK 4.174 straipsnio pakeitimo, todėl šiuo atveju turi būti vadovaujamasi sandorių sudarymo metu galiojusia straipsnio redakcija. Iki 2011 m. gruodžio 22 d. galiojusiame CK 4.174 straipsnyje nustatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų ir teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Teismas vadovavosi ir Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 53 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruoti hipotekos (įkeitimo) kreditorių reikalavimai tenkinami eile, nustatyta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės normas.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra: kreditorius, turintis teisę inicijuoti išieškojimo iš jo naudai sutartine hipoteka įkeisto turto procedūrą, gali gauti vykdomąjį dokumentą, kreipdamasis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo. Pagal naują reglamentavimą notaras vykdomuosius įrašus išduoda pagal CK 4.192 straipsnio, Notariato įstatymo 491 straipsnio, teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo nustatytą tvarką ir formą. Taigi, notaras perėmė hipotekos teisėjo funkcijas, tačiau iš esmės jis turi netgi siauresnės apimties, nei hipotekos teisėjas, funkcijas, nes privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties ir už juos neatsako. Spręsdamas, kokia teisės norma taikytina šalių hipotekos teisiniams santykiams, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo nuomone šiems santykiams taikyti naują CK 4.174 straipsnio redakciją, pažymėdamas, kad priimto naujo įstatymo nuostatos netaikomas tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki jo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju įstatyme nenustatyta išimtis kitaip taikyti įstatymo nuostatas, todėl, kreditoriui dar 2005 m. sudarius kreditavimo sutartį su pareiškėju, taikytina tuo metu galiojusi CK 4.174 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų ir teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas.
Pagal Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. IX-1842 red.) 54 straipsnio 2 dalį iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami vadovaujantis šio įstatymo nustatyta sutartinės ar priverstinės hipotekos keitimo ir baigimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kredito sutartis sudaryta 2005 m., o vykdomasis įrašas išduotas 2014 m. Taigi sutartinė hipoteka turi būti baigiama CK pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo red.) 54 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, nurodęs, kad jie teisiškai nereikšmingi, be to, teismas pritarė pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2014 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį įrašą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Kasatorius nurodo, kad pagal CK 4.174 straipsnį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas. Netesybos ir nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, gali būti užtikrinami tik maksimaliąja hipoteka. Pareiškėjas su kreditoriumi nesitarė dėl maksimaliosios hipotekos, tai patvirtina hipotekos registro išrašas. Dėl to notaro vykdomasis įrašas, kuriuo siūlomas priverstinis netesybų ir nuostolių išieškojimas, prieštarauja galiojančioms CK ir vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus rašytinį prašymą atlikimo tvarkos nuostatoms. Notaras, atlikdamas vykdomąjį įrašą, turi vadovautis vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus rašytinį prašymą atlikimo tvarkos aprašo nuostatomis. Dėl to notarė privalėjo patikrinti, ar kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis, tarp jų ir duomenis dėl maksimaliosios hipotekos įregistravimo, nes kreditorius prašyme nurodė netesybų ir nuostolių dydžius, o pagal aprašo 6.4. punktą šie dydžiai nurodomi tik hipotekos (įkeitimo) sandorio šalims susitarus. Nustačiusi, kad prašyme pateikti duomenys neatitinka aprašo 7 punkte nustatytų reikalavimų, notarė turėjo atsisakyti priimti kreditoriaus prašymą.
2. Kasatorius mano, kad šalių ginčui netaikytina Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 54 straipsnio 3 dalis, nes šia norma reglamentuojami reikalavimai kelių kreditorių eiliškumui tenkinti. CK pakeitimo ir papildymo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami vadovaujantis šio įstatymo nustatyta sutartinės ar priverstinės hipotekos keitimo ir baigimo tvarka. Pagal CK 4.197 straipsnį priverstinis įkeisto daikto realizavimas yra vienas hipotekos pasibaigimo atvejų. Dėl to visi iki CK pakeitimų įsigaliojimo sudaryti hipotekos (įkeitimo) sandoriai, jeigu jie yra baigiami priverstinio išieškojimo būdu, turi būti baigiami vadovaujantis CK pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. red.) nustatyta tvarka. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi nauju teisiniu reglamentavimu, nurodydamas, jog teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios ir paprastai netaikomas tiems įvykiams, teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki priimto naujo teisės akto įsigaliojimo; įstatymai galioja tik civiliniams teisiniams santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui ir tik išimtinais atvejais (tai konkrečiai nustačius) naujas įstatymas taikomas santykiams iki jo priėmimo. Kasatorius mano, kad toks išimtinis atvejis nustatytas Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. red.) 54 straipsnio 2 dalimi. Bankui nutraukus kredito sutartį, tolesni įvykiai ir teisiniai padariniai atsirado būtent dabar, t. y. galiojant naujai įstatymo redakcijai, nes vykdomasis įrašas išduotas 2014 m. Pasikeitus įstatymo redakcijai ir esant visiškai skirtingiems hipotekos teisinių santykių procesams, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalių hipotekos teisiniai santykiai perėjo prie stadijos, kai pradedamas priverstinis išieškojimas iš skolininko, pripažino, jog šios bylos sutartinė hipoteka turi būti baigiama CK pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. red.) 54 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.
Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Suinteresuotas asmuo teigia, kad hipotekos lakštai, pagal kuriuos bankas vykdo išieškojimą, pasirašyti 2005 m. Hipotekos lakštų sudarymo metu ir iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusioje CK 4.174 straipsnio nuostatoje nurodyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų ir teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Nuo 2012 m. liepos 1 d. galiojančioje šio straipsnio redakcijoje nustatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas, be to, hipotekos sandoryje šalys gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka. Suinteresuotas asmuo mano, kad šiuo atveju taikoma būtent ankstesnė CK 4.174 straipsnio redakcija, nes CK 1.7 straipsnyje nustatyta, kad galioja tik įstatymų nustatyta tvarka paskelbti civiliniai įstatymai ir teisės aktai, be to, civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios. Vadovaudamasis šia nuostata ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principais, įstatymų leidėjas Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. įst. Nr. IX-1842) 54 straipsnio 1 dalimi nustatė, kad šis įstatymas, keitęs ir CK 4.174 straipsnį, įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.; 54 straipsnio 3 dalimi – kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruoti hipotekos (įkeitimo) kreditorių reikalavimai tenkinami eile, nustatyta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės normas. Suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2012 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 10.1 patvirtintose Hipotekos (įkeitimo) sandorių tvirtinimo ir vykdomųjų įrašų atlikimo taisyklėse nustatyta, jog tais atvejais, kai hipotekos lakštas sudarytas iki 2012 m. liepos 1 d., hipotekos kreditorius prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo turi teisę nurodyti netesybas ir nuostolius (26 punktas), atsižvelgiant į CK 1.7 straipsnio 2 dalį bei teisėtus šalių lūkesčius. Dėl to suinteresuotas asmuo sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir visiškai pagrįstai konstatavo, jog notarė teisėtai vadovavosi CK 4.174 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2012 m. liepos 1 d.
Atsiliepime į kasacinį skundą Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarė D. J. prašo atmesti pareiškėjo kasacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Suinteresuotas asmuo teigia, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms CK ketvirtosios knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms, iš esmės pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra ir notaras perėmė hipotekos teisėjo funkcijas. Svarbu ir tai, kad notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena, notaro funkcijos yra siauresnės apimties nei hipotekos teisėjo, nes notaras privalo atlikti ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, negu teisės aktuose nurodytų duomenų ir jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) bei už juos neatsako. Už kreditoriaus prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi patikrinti šiuos duomenis: ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar jame nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje. Nustatęs, kad šie duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nustatyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Nagrinėjamu atveju sutikrinus pirmiau minėtus duomenis, buvo nustatyta, kad jie atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, hipotekos kreditoriaus prašoma išieškoti negrąžinto kredito suma neviršijo Hipotekos registre nurodyto hipoteka užtikrinto prievolės dydžio. Kadangi hipotekos lakštas, pagal kurį buvo išduotas vykdomasis įrašas, pasirašytas 2005 m., t. y. galiojant ankstesnei CK 4.174 straipsnio redakcijai, vykdomajame įraše pagrįstai nurodytas hipotekos kreditoriaus prašomas išieškoti netesybų bei nuostolių dydis. Taigi, šiuo atveju turi būti taikoma CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostata, galiojusi kreditavimo sutarties ir hipotekos lakšto pasirašymo metu, nes taikomos tos materialiosios teisės normos, kurios galiojo teisinio santykio atsiradimo metu. Notarė pažymi, kad, išduodama vykdomąjį įrašą, ji vadovavosi ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2012 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 10.1 patvirtintomis Hipotekos (įkeitimo) sandorių tvirtinimo ir vykdomųjų įrašų atlikimo taisyklėmis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išieškojimą iš hipoteka užtikrintų reikalavimų reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo
Kasatorius teigia, kad netesybos ir nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo nevykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka, todėl, nesant susitarimo dėl maksimaliosios hipotekos, notaras nepagrįstai išdavė vykdomąjį įrašą ir dėl šių nuostolių priteisimo. Kasaciniu skundu keliamas CK 4.174 straipsnio normos redakcijos taikymo ginčo teisiniams santykiams klausimas, t. y. kuria CK 4.174 straipsnio redakcija turėtų vadovautis notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo iš įkeisto turto, kurio įkeitimas užtikrintas 2005 m. hipotekos lakštu, o prašymas išieškoti paduotas 2014 m. kovo 24 d.
Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit), bet ir tai, kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus šių galiojimui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis daugiau neveikia, tačiau nereiškia, kad išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. K. ir kt. v. Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos mokykla, bylos Nr. 3K-3-783/2000; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008; kt.). Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, įgyvendinama teisė, įgyta pagal įstatymą jo galiojimo metu.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/1999; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-100/2013; kt.). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BUAB „Snoras“ skundą BUAB ,,Senjorų rezidencija“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-109/2015).
Byloje nustatyta, kad suteiktam kreditui užtikrinti kasatorius 2005 m. hipotekos lakštu įkeitė jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Hipotekos lakšto sudarymo metu galiojusio CK 4.147 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Taigi visi iki 2012 liepos 1 d. sudaryti hipotekos lakštai apėmė tiek pagrindinio reikalavimo, tiek netesybų ir nuostolių užtikinimą, nebent pačiuose sandoriuose buvo nurodyta kitaip. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms CK ketvirtosios knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1842), iš esmės pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra, taip pat ir hipoteka užtikrinamo reikalavimo reglamentavimas. Pagal CK 4.174 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2012 m. liepos 1 d., hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas (CK 4.174 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad visų rūšių hipoteka (išskyrus maksimaliąją) užtikrinamas tik pagrindinio reikalavimo ir iš jo atsirandančių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kaip atlygio už pinigų naudojimą, išieškojimas. Dėl nuostolių, atliekančių minimalią kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, kitų nuostolių, netesybų ar dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto daikto turėtų išlaidų atlyginimo užtikrinimo hipoteka įkeistu turtu turi būti sudaroma maksimalioji hipoteka – hipotekos sandoryje šalys gali susitarti dėl netesybų ir hipotekos kreditoriaus nuostolių, patirtų nevykdant hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, užtikrinimo hipoteka įkeistu turtu (CK 4.174 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju minėtu 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1842 pakeitus ir papildžius hipoteką reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenustatyta išimčių kitaip taikyti įstatymo nuostatas dėl teisių ir pareigų, įgytų pagal galiojusį įstatymą, t. y. nenustatyta materialiosios teisės normų galiojimo taisyklių laiko atžvilgiu.
2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1842 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami pagal šio įstatymo nustatytą sutartinės ar priverstinės hipotekos keitimo ar baigimo tvarką. Kasatorius mano, kad ši nuostata pagrindžia nuo 2012 m. liepos 1 d. galiojančios CK 4.174 straipsnio nuostatos taikymą ginčo teisiniams santykiams. Teisėjų kolegija tokį kasatoriaus argumentą pripažįsta nepagrįstu, nes Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostata yra procedūrinė. Tai reiškia, kad sutartinė hipoteka baigiama priverstinio išieškojimo būdu pagal Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo nustatytą sutartinės hipotekos baigimo tvarką (kreditoriui kreipiantis į notarą, šiam išduodant vykdomąjį įrašą ir pan.), tačiau ši norma nelemia tų teisių ir pareigų, kurios atsirado sudarant hipotekos sandorį. Kadangi kasatoriui sutartine hipoteka įkeičiant jam nuosavybės teise priklausantį butą galiojo CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią hipoteka užtikrinamas tiek pagrindinės prievolės ir palūkanų vykdymas, tiek kreditoriaus nuotolių ir netesybų išieškojimas, ir nėra jokių duomenų, kad sutartinės hipotekos sandoriu buvo nustatytos kitokios sąlygos, tai ginčui spręsti taikytinos hipotekos sandorio sudarymo metu galiojusios materialiosios teisės normos, t. y. tos normos, kurioms galiojant atsirado materialiosios kreditoriaus teisės ir kasatoriaus pareigos. Nors kasatorius teigia, kad jis nesitarė dėl maksimaliosios hipotekos taip, kaip ji reglamentuojama pagal dabar galiojančią CK 4.174 straipsnio 2 dalies normą, tačiau šis jo teiginys nėra visiškai tikslus. Užtikrindamas kredito sutarties vykdymą turto įkeitimu ir sudarydamas sutartinės hipotekos sandorį pagal tuo metu galiojusią materialiosios teisės normą, kasatorius susitarė tiek dėl pagrindinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, tiek dėl atsirandančių iš jo palūkanų, netesybų, kitų išlaidų išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, t. y., sudarydamas hipotekos sandorį, kasatorius susitarė ir dėl tų pareigų, kurios pagal dabar galiojantį reglamentavimą priskirtinos maksimaliosios hipotekos sąlygoms. Dėl to prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo kreditorius turėjo teisę nurodyti netesybas ir nuostolius, o notarė – juos įrašyti į vykdomąjį įrašą, nes hipotekos (įkeitimo) sandoriai (lakštai), sudaryti iki 2012 m. liepos 1 d., apėmė ir netesybas, ir nuostolius.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš hipoteka užtikrintų reikalavimų, ir pagrįstai konstatavo, jog notarė teisėtai vadovavosi CK 4.174 straipsnio redakcija, galiojusia iki 2012 m. liepos 1 d., todėl kasacinio skundo argumentai pripažintini nesudarantys teisinio pagrindo pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas pagal išieškotojui „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialui išduotą vykdomąjį dokumentą vykdymo procese. Netenkinus kasacinio skundo, naikintina laikinoji apsaugos priemonė, taikyta minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnis 5 dalis, 363 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, taikytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas