MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

(S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 28 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovei N. R.,

ieškovės atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,

atsakovui V. R.,

atsakovo atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,

vertėjai Gražinai Virkutienei,

institucijos, teikiančios išvadą,– Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo jiems priteisimo bei pagal atsakovo V. R. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo jiems priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

ieškovė N. R. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: nutraukti 1997 m. rugpjūčio 15 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo abiems paliekant jų santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų – A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui 200 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; paskirti ieškovę vaikams iš atsakovo priteisto materialinio išlaikymo administratore uzufrukto teise; pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe 14895 Lt vertės 45/100 dalis dviejų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o bendra vidutinė rinkos vertė 33100 Lt; padalinti santuokoje įgytą 27650 Lt vidutinės rinkos vertės turtą, ieškovei priteisiant 20105 Lt vertės turtą: likusias 18205 Lt vertės 55/100 dalis santuokoje įgyto dviejų kambarių buto su rūsiu, ir bute esančius baldus bei buitinę techniką – vaikišką dviejų aukštų lovą 300 Lt vertės, virtuvinį stalą 200 Lt vertės, kompiuterį 100 Lt vertės, indų plovimo mašiną „Candy“ 500 Lt vertės, skalbimo mašiną „LG“ 800 Lt vertės; atsakovui priteisti 7545 Lt vertės turtą: 3045 Lt vertės negyvenamąją patalpą-garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 4500 Lt vertės bendros vertės baldus bei buitinę techniką – televizorių „42 LG 300“ 1800 Lt vertės, šaldytuvą „Samsung“ 800 Lt vertės, namų kiną „LG NT503 PH“, 500 lt vertės, dulkių siurblį „R-750 Zauber“ 250 Lt vertės, ventiliatorių „VT-1922“ 50 Lt vertės, išlankstomą sofą 1100 Lt vertės. Ieškinyje nurodė, jog 1997 m. rugpjūčio 15 d. Mažeikių r. CMS buvo įregistruota jų santuoka, kurioje išgyveno beveik 15 metų. Šeimoje jiems gimė dvi dukterys, kurios šiuo metu dar yra nepilnametės: A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jau beveik metus besitęsiantis nuolatinis atsakovo girtavimas, žodiniai konfliktai su ieškove ir jos vyresniąja dukra, o taip pat kartas nuo karto pasireiškianti jos atžvilgiu fizinė agresija bei visiškas nesirūpinimas šeima ir nerodymas jokių pastangų kur nors įsidarbinti, bendrą jų gyvenimą padarė nebepakenčiamu ir nebeįmanomu. Nutraukus santuoką jų nepilnamečiai vaikai toliau turėtų gyventi su ieškove, nes toks yra jų noras ir tai geriau atitiks jų interesus. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl yra pajėgus susirasti darbą ir mokėti dukroms išlaikymą po 200 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį. Nurodė, jog jiems priklausantį dviejų kambarių butą jie įsigijo dalinai iš jos asmeninių lėšų, kurias ji gavo iš savo mamos G. K., todėl jai atsiranda teisė į dalinę šio nekilnojamojo daikto nuosavybę ir jos įnašas – 7000 Lt – sudaro 45 %  bendros buto įgijimo vertės. Atsižvelgiant į jos ir atsakovo tarpusavio psichologinius santykius, jų įtaką ir galimas pasekmes kitiems šeimos nariams bei atsakovo elgesį šeimoje ir į tai, kad su ja lieka gyventi abi nepilnametės dukterys, butas turėtų atitekti ieškovei, o atsakovui – garažas. Taip pat atsakovui perduotini 4500 Lt vertės  kilnojamieji daiktai: televizorius „42 LG 300“, šaldytuvas „Samsung“, namų kinas „LG NT503 PH“,  dulkių siurblys „R-750 Zauber“, ventiliatorius „VT-1922“, išlankstoma sofa. Kiti kilnojamieji daiktai: vaikiška dviejų aukštų lova, virtuvinis stalas, kompiuteris, indų plovimo mašina „Candy“, skalbimo mašina „LG“, liekantys bute, yra skirti vaikų ir jos būtiniausių poreikių tenkinimui, todėl paliktini ieškovei. Pažymėjo, jog pagal jos pageidaujamą turto padalijimo projektą atsakovui atiteks 6280 Lt mažesnės vertės turto dalis, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog abi nepilnametės dukterys liks gyventi su ja ir tuo pačiu jai teks visa atsakomybė bei rūpestis dėl jų priežiūros, į tai, kad ji iš atsakovo nepilnametėms dukterims reikalauja palyginti nedidelės išlaikymo sumos bei į tai, kad nereikalauja iš atsakovo atlyginti jai neturtinę žalą už esminiais sutuoktinio pareigų pažeidimais jai padarytas nuoskaudas, ji neturėtų mokėti atsakovui kompensacijos už jai atitenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Nurodė kreditorinių įsiskolinimų neturį, išlaikymo iš atsakovo nereikalaujanti ir jam tokio išlaikymo neteiksianti.

Atsakovas V. R. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgytą butą padalinti lygiomis dalimis, jam priteisti garažą, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, nes ieškovė taip pat kartais vartoja alkoholį ir provokuoja barnius, neleidžia jam bendrauti su dukromis. Santuokoje sutuoktinės vardu įgytas butas, kurio vertė 56169 Lt, dalintinas lygiomis dalimis, kadangi ieškovė prie buto įsigijimo neprisidėjo. Patikslinęs savo priešieškinį nebesutiko nutraukti santuokos, santuokoje įgyto buto vertę nurodė esant 33100 Lt ir prašė šį butą dalinti per pusę, ieškovei priteisiant 17 kv. m. kambarį, o jam 14 kv. m. kambarį, nesutiko, kad jam būtų priteistas garažas, kadangi jis nebeegzistuoja, nurodė, jog santuokoje įgijo tik ventiliatorių ir drabužius, kuriuos gali pasidalinti tarpusavio susitarimu, prašė priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tam iš tėvų, su kuriuo liks gyventi vaikai.

Ieškovė N. R. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Prašė kuo greičiau nutraukti jų santuoką, butą ir ieškinyje nurodytus baldus palikti ieškovei, nes atsakovas turėtų kur gyventi.

Ieškovės atstovas advokatas V. Peikštenis, antrindamas ieškovei, nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo įrodyta fotonuotraukomis, aplinkybė, kad dalis buto priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, įrodyta liudytojos G. K. parodymais, garažas, nors ir sugriuvęs, yra dalintinas, kadangi tokios būklės ir buvo įsigytas, preziumuojama, kad kilnojamieji daiktai įgyti santuokoje yra bendras turtas, todėl jis taip pat dalintinas kaip šeimos turtas ieškinyje nurodytu būdu. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tai labiau atitinka vaikų interesus, ką patvirtino ir vaiko teisių skyriaus atstovas, reikalaujamas išlaikymas yra minimalus, todėl priteistinas. Nurodė, jog teismas galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo – įpareigoti gyventi atsakovą skyrium nuo ieškovės, kadangi šalių santykiai tik blogėja, yra  neišspręstas 2012-12-05 ieškovės pareiškimas dėl smurto jos atžvilgiu.

Atsakovas V. R. teismo posėdyje palaikė patikslintame priešieškinyje nurodytus reikalavimus. Sutiko, kad buto vertė 33000 Lt, prašė iš dalintino turto pašalinti garažą, kadangi jis yra sugriuvęs, nesutiko dėl ieškovės siūlomo kilnojamojo turto dalijimosi būdo, kadangi turtas buvo įgytas už jo tėvų pinigus, prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaikų nuomonę.

Atsakovo atstovė advokatė L.Žiubikienė teismo posėdyje sutiko su reikalavimu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovė pati inicijuoja konfliktus, jai taip pat yra iškelta bylų. Nurodė, jog liudytojų parodymai apie buto pirkimo – pardavimo aplinkybes skiriasi, todėl butas turėtų būti padalintas lygiomis dalimis natūra. Jei būtų dalinama kitaip, atsakovui turėtų būti priteista 27134 Lt kompensacija, nes buto vertė ne 33000 Lt, o 56169 Lt. Vaikams priteistinas išlaikymas po 150 Lt, kadangi atsakovas šiuo metu nedirba. Garažą prašė išbraukti iš dalijamo turto sąrašo, kadangi jo faktiškai nebėra. Kilnojamųjų daiktų prašė nedalinti, nes remiantis atsakovo tėvo parodymais, šie daiktai įgyti ne sutuoktinių lėšomis. Nesutiko su prašomomis taikyti laikinosios apsaugos priemonėmis.

Liudytoja G. K. teismo posėdyje parodė, kad dukrai N. R. buvo nupirkusi vieno kambario butą, kurį ieškovei su atsakovu susituokus pardavė, o pinigus (7000 Lt) atidavė pas ją atvažiavusiai atsakovo motinai ir broliui, nes ieškovė tuo metu buvo Rusijoje. Nurodė, jog pinigus davė buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Patvirtino, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra buvęs išvijęs iš namų sutuoktinę ir jos vyriausiąją dukterį.

Liudytoja A. R. teismo posėdyje nurodė, norinti gyventi su mama, nes su mama sutaria gerai. Kodėl tėvai nesutaria ir gyvena atskiruose kambariuose, nežino. Tėtis alkoholį vartoja ne namie, išeina, grįžta neblaivus, tokios būsenos jai nepatinka.

Liudytoja I. R. teismo posėdyje parodė norinti gyventi su mama. Nurodė, kad su abiem tėvais sutaria gerai, tačiau tėtis kartais išgeria ir jai tai nepatinka.

Liudytoja J. K. teismo posėdyje parodė, kad su mama sutaria gerai, o su atsakovu – mamos vyru, dažnai pykdavosi. Yra mačiusi atsakovą neblaivų daug kartų. Yra kalbėjusi su sesėmis, kad jos norėtų gyventi su mama. Mama ir atsakovas pykdavosi dėl maisto, dėl mokesčių už butą, dėl atsakovo girtavimo.

Liudytojas V. R. teismo posėdyje parodė, kad yra atsakovo tėvas. Nurodė, jog po vestuvių ieškovė su atsakovu išvyko gyventi į Rusiją, jam nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kol sutuoktiniai gyveno Rusijoje jis išlaikė ir savo, ir ieškovės (kaip vėliau sužinojo – ieškovės motinos) butą, esantį (duomenys neskelbtini). Maždaug 1998-1999 m. nutarė nebemokėti už ieškovės butą, o savo butą parduoti. Buto ir garažo pirkimą – pardavimą įformino su ieškove, jokių pinigų pagal šią sutartį negavo. Jokių pinigų iš ieškovės motinos negavo, jo sutuoktinės įforminant pirkimo – pardavimo sandorį Lietuvoje nebuvo. Patvirtino, kad pardavimo metu garažas buvo naudojamas, nebuvo sugriuvęs. Nurodė, jog ieškovės nurodytas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas yra jo ir jo sutuoktinės lėšomis įgyti daiktai, todėl neturėtų būti dalijami.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. Narmontas teismo posėdyje nurodė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi tai labiausiai atitinka vaikų interesus, tokia yra ir mergaičių nuomonė. Prašoma išlaikymo suma po 200 Lt kiekvienam vaikui yra pagrįsta ir priteistina.

            Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Iš ieškinio teismui bei pateiktų į bylą rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo kopijos (5 b. l.) teismas nustatė, jog V. R. (santuokos liudijime nurodyta R.), gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. R., gimusios (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – „K.”) santuoka buvo įregistruota 1997 m. rugpjūčio 15 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 214. Jų šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai – A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini) (6-7 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Minėta, kad kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Byloje esančios fotonuotraukos ir liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu (1 t., 8-12 b. l., 90-91 b. l.), yra ieškovės atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą (1 t., 18 b.l., 2 t., 14-16 b. l.)), tuo pažeisdamas sutuoktinių lojalumo ir savitarpio pagarbos principus. Nors atsakovas neigė vartojantis alkoholį, aiškino, kad ieškovės pateiktose fotonuotraukose nepagrįstai nurodytos skirtingos datos, nes jis apsivilkęs tais pačiais marškiniais, matyti tie patys daiktai, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių, jog fotonuotraukose užfiksuotas ne jis, ar, kad miega tam neskirtose vietose (ant grindų, prie stalo, po stalu) ne dėl girtumo, o dėl kitų aplinkybių teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pagrindo teigti, kad atsakovas nevartoja alkoholio ir buvo lojalus ieškovei, ją gerbė, paisė jos nuomonės ir visus šeimos gyvenimo klausimus sprendė abipusiu susitarimu nėra pagrindo. Priešingai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, abipusės pagarbos ir kitus principus, dėl ko santuokinis gyvenimas tapo negalimas, todėl pripažintina, kad santuoka iširo ir nutrauktina dėl atsakovo V. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „R.“, atsakovui – jo pavardė „R.“.

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007).

Iš esmės byloje ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, todėl atsižvelgiant į nepilnamečių A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), išreikštą norą po tėvų santuokos nutraukimo gyventi su mama, t.y. ieškove N. R., į jų parodymus apie tai, kad daugiausia bendrauja ir laiką leidžia su mama, į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo pateiktą išvadą (95-96 b. l.), po santuokos nutraukimo nepilnamečių A. R. ir I. R. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina N. R..

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Ieškovė prašė priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, o atsakovas sutiko, kad butų priteistas išlaikymas po 150 Lt kiekvienam vaikui, kadangi yra bedarbis.

Nepilnametės I. R. ir A. R. atitinkamai yra 11 ir 13 metų amžiaus, lanko mokyklą, A. R. lanko plaukimo būrelį. Ieškovė nedirba, yra registruota darbo biržoje, jos pajamas sudaro apie 1000 Lt gaunamų išmokų, atsakovas taip pat nedirba, registruotas darbo biržoje, pagal terminuotą darbo sutartį už 2012-11 mėn. gavo 70,29 Lt atlyginimą (2 t., 10 b. l.).

Byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai nedirba, todėl įvertinus ieškovės prašomą priteisti išlaikymo sumą, atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius, atsakovo argumentas, kad negali teikti išlaikymo po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui, kadangi yra bedarbis, negali būti vertinamas kaip objektyvi priežastis, nepriklausanti nuo paties atsakovo valios, dėl kurios iš atsakovo galėtų būti priteistas mažesnis išlaikymo dydis arba vaikų tėvas galėtų būti atleistas nuo išlaikymo prievolės teikimo ar įsiskolinimo priteisimo. Abiems tėvams tenka pareiga teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečių vaikų poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jų poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovė, nors ir yra bedarbė, pateikė teismui praktinio mokymosi sutartį (1 t. 88–89 b. l.), pažymėjimą apie dalyvavimą savanoriškos veiklos įgūdžių apmokymo kursuose (85 b.l.), kas rodo ieškovės pastangas įgyti patirties ir susirasti darbą, kad gautų pajamų šeimos poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo V. R. priteistinas išlaikymas nepilnametėms A. R. ir I. R. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme iki vaikų pilnametystės.

Motina, su kuria lieka gyventi vaikai, skirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, nes tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai (LR CK 3.157, 3.190 straipsniai).  Vaikams skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jų interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Vadovaujantis LR CK 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytinas skubiai, skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įsigijo turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2008-07-14 duomenimis – 56169 Lt bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2000-10-20 duomenimis - 3045 Lt.

Ieškovė prašė pripažinti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 45/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi butą iš atsakovo tėvo V. R. įsigijo dalinai iš ieškovės asmeninių lėšų, kurias ji gavo iš savo motinos G. K..

LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudary-mo yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Šis reglamentavimas yra bendras nepriklausomai nuo to, ar šalys gyvendamos santuokoje susilaukė vaikų, taip pat šis įstatymo taikymas nepriklauso nuo santuokos trukmės. Tačiau LR CK normose nustatytos ir šios taisyklės išimtys. Tokia išimtis nustatyta LR CK 3.89 straipsnyje, reglamentuojančiame asmeninę sutuoktinių nuosavybę. Pagal CK 3.89 straipsnį tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įgytą turtą, sutuoktinis, kuris mano, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2008). Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2000-10-24 sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovo tėvu V. R. (1 t., 24 b.l.). Nuosavybės teisė į butą Nekilnojamojo turto registre įregistruota N. R. vardu (1 t., 22 b.l.). Ieškovė prašė pripažinti, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 45/100 buto remdamasi tuo, kad jos motina G. K. 1999-01-07 pardavė jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 7000 Lt už parduotą butą gautų pinigų perdavė jai buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Pateikė teismui šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus: 2012-06-14 G. K. surašytą pažymą apie tai, kad perdavė dukrai N. R. 7000 Lt (1 t., 25 b.l.), AB Swedbank informacinį raštą bei sąskaitos išrašą apie tai, kad 1999-01-07 į G. K. banko sąskaitą buvo įnešta 8000 Lt suma, o 1999-02-08 iš sąskaitos buvo išmokėta 7000 Lt suma (1 t., 26-27 b.l.), G. K. ir M. K. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartį bei nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ( 1 t., 28-31 b.l.).

Iš šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tuo metu, kai G. K. 1999-01-07 pardavė jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė gyveno Rusijoje. Liudytoja G. K. teismui pateiktoje 2012-06-14 surašytoje pažymoje nurodė, jog 7000 Lt perdavė savo dukrai N. R., teismo posėdyje nurodė, jog pinigus perdavė atsakovo motinai ir broliui. Liudytojas V. R., sudaręs buto pirkimo – pardavimo sandorį su ieškove, nurodė, jokių pinigų pagal šį sandorį nei iš ieškovės, nei iš jos motinos negavęs. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. K. jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė 1999-01-07, šią dieną 8000 Lt suma buvo įnešta į G. K. banko sąskaitą; pinigai iš sąskaitos buvo paimti 1999-02-08; buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas tik 2000-10-24, t.y. praėjus beveik vieneriems metams po G. K. buto pardavimo; į tai, kad skiriasi G. K. parodymai apie tai, kam buvo perduoti pinigai; į tai, kad 2012-06-14 G. K. surašyta pažyma nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis 7000 Lt dovanojimą/perdavimą dukrai N. R., konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad buto dalis buvo įsigyta už jos asmenines lėšas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad butas buvo įsigytas iš atsakovo tėvo, liudytojo V. R. paaiškinimu sandoris buvo įformintas N. R. vardu tik todėl, kad sūnus tuo metu mokėsi Rusijoje ir neturėjo vizos atvykti į Lietuvą, teismas sprendžia, jog butas (jo dalis) buvo įsigytas bendrojon, o ne asmeninėn ieškovės nuosavybėn, nes ieškovės valia įgyti buto dalį asmeninėn nuosavybėn nei tiesiogiai, nei netiesiogiai išreikšta nebuvo.

Byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas konstatuoja, jog šalių santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką, dalintinas pagal bendrąsias taisykles (LR CK 3.117 str., 3.118 str., 3.123 str.).

Santuokoje įgytas garažas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat laikytinas bendrąją jungtine nuosavybe ir neišbrauktinas iš dalintino turto balanso, kadangi pagal byloje pateiktą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teisė į šį turtą yra įregistruota N. R. vardu, registracija šiam turtui panaikinta nėra. Atsakovas, teigdamas, kad garažas nebeegzistuoja, yra sugriuvęs, pateikė fotonuotrauką, tačiau iš pateiktos fotonuotraukos negalima nustatyti ar joje užfiksuotas būtent sutuoktiniams priklausantis garažas.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytini ir ieškinyje nurodyti sutuoktinių kilnojamieji daiktai. Nors atsakovas ir liudytojas V. R. teigė, kad ieškinyje nurodyti kilnojamieji daiktai yra įgyti už atsakovo tėvų lėšas, todėl nedalintini, liudytojas V. R. atsisakė pasiūlymo įstoti į bylą kaip sutuoktinių kreditorius, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, todėl laikytina, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra nuginčyta.

Atsižvelgiant į išdėstytą laikytina, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ir į dalintino turto balansą patenkantį turtą sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kilnojamieji daiktai: vaikiška dviejų aukštų lova 300 Lt vertės, virtuvinis stalas 200 Lt vertės, kompiuteris 100 Lt vertės, indų plovimo mašina „Candy“ 500 Lt vertės, skalbimo mašina „LG“ 800 Lt vertės, televizorius „42 LG 300“ 1800 Lt vertės, šaldytuvas „Samsung“ 800 Lt vertės, namų kinas „LG NT503 PH“, 500 lt vertės, dulkių siurblys „R-750 Zauber“ 250 Lt vertės, ventiliatorius „VT-1922“ 50 Lt vertės, išlankstomą sofa 1100 Lt vertės.

Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog santuokoje įgyto buto vertė yra 33100 Lt ir pateikė VĮ Registrų centras vidutinių rinkos verčių paieškos pagal unikalų numerį rezultatą, patvirtinantį tokią buto vertę 2012-01-01 (1 t., 33 b.l.). Atsakovas priešieškinyje buvo nurodęs, kad buto vertė Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis yra 56169 Lt, patikslintame priešieškinyje bei teismo posėdyje sutiko, kad buto vertė 33100 Lt. Kadangi abi šalys sutinka su nurodyta buto verte (33100 Lt), tokią dalintino buto vertę teismas ir laiko nustatyta.

Šalys nesutarė dėl dalintino garažo vertės, kadangi atsakovo teigimu, garažas yra sugriuvęs. Nors pagal LR CK 3.119 str. dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, nei ieškovė, nei atsakovas, ginčijantis nekilnojamojo turto registre nurodytą 3045 Lt garažo vertę, nustatytą 2000-11-06, jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią garažo vertę nepateikė. VĮ Registrų centras vidutinių rinkos verčių paieškos pagal garažo unikalų numerį rezultatas nurodo, jog šiam turtui vertinimas 2012-01-01 neatliktas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitą nei nekilnojamojo turto registre nurodytą garažo vertę, laikytina, kad garažo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 3045 Lt.

Ginčo dėl santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų vertės, nurodytos ieškinyje, nėra, todėl kilnojamųjų daiktų vertė laikytina nustatyta.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.117 str. 1 d.). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik civilinio kodekso numatytais atvejais.

Ieškovė prašė teismo dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, be to, ji nereiškia reikalavimo dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovo esminiais sutuoktinio pareigų pažeidimais. Atsakovas prašė santuokoje įgytą butą dalinti natūra, ieškovei priteisiant 17 kv. m. kambarį, o jam 14 kv. m. kambarį, garažą pašalinti iš dalintino turto, ieškinyje nurodytų kilnojamųjų daiktų taip pat nedalinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), padalija turtą natūra, t. y. kiekvienam sutuoktiniui perduoda aiškiai apibrėžtą turtą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima arba vienam iš sutuoktinių tenka didesnės vertės turtas, kitam sutuoktiniui priteisiama piniginė kompensacija. LAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, tačiau santuokoje įgytas turtas gali būti nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (LAT 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-523/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sutuoktiniai nuolat konfliktuoja, atsakovas yra naudojęs fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, atsakovas grįžta į namus būdamas neblaivus, užmiega tam neskirtose vietose, būdamas neblaivus bendrauja su vaikais, todėl akivaizdu, jog santuokoje įgyto buto padalijimas natūra prieštarautų tiek sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, į tai, kad butą padalijus natūra, ieškovė ir atsakovas būtų priversti derinti interesus, susitarti dėl apmokėjimo už komunalinius patarnavimus, sunaudotą šilumos energiją, vandenį, elektrą, taip pat derinti naudojimosi bendromis patalpomis laiką ir  tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos naujiems šalių konfliktams kilti, o vaikams nebūtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti nepilnamečiams vaikams normalias gyvenimo sąlygas, o taip pat apsaugoti juos nuo galimų neigiamų pasekmių abiems tėvams gyvenant viename bute, yra pagrindas visą butą palikti ieškovei N. R., o atsakovui V. R. palikti natūra garažą bei priteisti kompensaciją už nelygiai padalinto turto dalį, lygią trečdaliui viso turto vertės, t.y. 6636 Lt. Pažymėtina, kad priteistina kompensacijos suma nėra didelė, todėl jos išmokėjimas ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesų nepažeis.

Šalių kilnojamasis turtas – baldai, buitinė technika, taip pat dalintinas natūra ieškinyje nurodytu būdu, kadangi atsakovas nors ir nesutiko su šio turto dalinimu, tačiau bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos nepaneigė. Todėl ieškovei priteistini santuokoje įgyti kilnojamieji daiktai: vaikiška dviejų aukštų lova 300 Lt vertės, virtuvinis stalas 200 Lt vertės, kompiuteris 100 Lt vertės, indų plovimo mašina „Candy“ 500 Lt vertės, skalbimo mašina „LG“ 800 Lt vertės, o atsakovui priteistini kilnojamieji daiktai: televizorius „42 LG 300“ 1800 Lt vertės, šaldytuvas „Samsung“ 800 Lt vertės, namų kinas „LG NT503 PH“, 500 Lt vertės, dulkių siurblys „R-750 Zauber“ 250 Lt vertės, ventiliatorius „VT-1922“ 50 Lt vertės, išlankstomą sofa 1100 Lt vertės.

Tokiu būdu padalinus šalių santuokoje įgytą turtą ieškovei tenka 35000 Lt vertės turtas, o atsakovui 7545 Lt vertės turtas ir 6636 Lt kompensacija, iš viso 14181 Lt. Atsižvelgiant į į tai, kad kaltu dėl santuokos iširimo pripažintas atsakovas, į tai, kad su ieškove lieka gyventi du nepilnamečiai vaikai, teismas laiko, jog toks nukrypimas nuo lygių turto dalių principo yra būtinas ir pagristas, siekiant apsaugoti sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų interesus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi tiek ieškovė N. R. 2012-02-14 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-598-(7.0529), tiek atsakovas V. R. 2012-07-18 Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. SP-2726-(7.2265) yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir visų su bylos nagrinėjimu susijusių bei proceso išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas ( LR CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Taip pat tenkintinas ieškovės atstovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. įpareigojimas atsakovui gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kadangi iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų ir elgesio matyti, kad dėl skyrybų proceso šalių santykiai yra vis labiau įtempti, ieškovė dėl atsakovo netinkamo elgesio ne vieną kartą kreipėsi į policiją, todėl siekiant užtikrinti tiek sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų interesų apsaugą yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 384 straipsnio 5 dalis, LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-268, 270, 385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

              Nutraukti santuoką, sudarytą 1997 m. rugpjūčio 15 d. Mažeikių r. CMS, įrašo Nr. 214, tarp ieškovės N. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei N. R. palikti jos santuokinę pavardę „R.”, atsakovui V. R. jo pavardę – „R.“.

Nustatyti nepilnamečių A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina N. R..

Priteisti iš atsakovo V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme – 2012 m. liepos 12 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę N. R. nepilnamečių A. R. ir I. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalyti ieškovės N. R. ir atsakovo V. R. santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą –

ieškovei N. R. priteisti:

butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

vaikišką dviejų aukštų lovą, virtuvinį stalą, kompiuterį, indų plovimo mašiną „Candy“, skalbimo mašiną „LG“;

atsakovui V. R. priteisti:

garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

televizorių „42 LG 300“, šaldytuvą „Samsung“, namų kiną „LG NT503 PH“, dulkių siurblį „R-750 Zauber“, ventiliatorių „VT-1922“, išlankstomą sofą;

6636 Lt (šeši tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt šeši litai) kompensacijos už nelygiai tenkančio turto dalį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovės N. R., a.k. (duomenys neskelbtini), prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) – įpareigoti atsakovą V. R. gyventi skyrium iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai, skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Teisėja                                                                                                                                   Violeta Erlickienė