Civilinė byla Nr. 3K-3-122/2010

Procesinio sprendimo kategorija

121.19.1 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 16 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ dėl subnuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovui Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai sporto mokyklai „Atžalynas“ dėl nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga sporto mokykla „Atžalynas“ 2008 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti su atsakovu UAB „Šiaulių lyra“ 2007 m. gruodžio 29 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių Šiauliuose, Aido g. 12, subnuomos sutartį nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 29 d. jis su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį penkerių metų terminui nuo 2008 m. sausio 7 d., tačiau negalėjo jų naudoti pagal paskirtį (vaikų imtynių treniruotėms), be to, sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas neatitinka tikrosios ieškovo valios.

Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš ieškovo 16 662,12 Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovas nesutiko, kad patalpos turi trūkumų, dėl kurių jų negalima naudoti pagal paskirtį. Prašomais priteisti nuostoliais atsakovas įvardijo 14 159,77 Lt subnuomos mokestį už 2008 m. rugpjūčio - 2009 m. vasario mėnesius ir 792,35 Lt už komunalines paslaugas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė atsakovui iš ieškovo 15 680,61 Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad šalys sudarė terminuotą (penkerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2012 m. gruodžio 28 d.) patalpų subnuomos sutartį. Ieškovas teigė, kad jo išsinuomotos patalpos netinkamos naudoti pagal paskirtį (išsinuomotos patalpos skirtos vaikų imtynių treniruotėms, tačiau neužtikrintas vaikų saugumas dėl šalia esančio baro neblaivių lankytojų, be to, nesaugumą kelia patalpose įrengti veidrodžiai ir kolonos, nėra karšto vandens ir pan.), tačiau teismas konstatavo, jog šios aplinkybės nepagrįstos įrodymais ir nesuteikia ieškovui teisės reikalauti teismine tvarka nutraukti terminuotą sutartį CK 6.498 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, todėl ieškinys dėl subnuomos sutarties nutraukimo atmestinas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą atgaline data nesiderina su teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklėmis. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl subnuomos sutarties 4.3 punkto nuostatų aiškinimo, pripažinęs šią sąlygą kaip galimą sankciją už terminuotos sutarties nutraukimą, o ne kaip šios sutarties nutraukimo pagrindą. Teismas nerado teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalių sudaryta subnuomos sutartis pasibaigė ar buvo nutraukta nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo nuomos mokestį, mokestį už komunalines paslaugas ir netesybas, grindžiamą sutartiniu įsipareigojimu (sutarties 1.2.1 ir 1.2.2 punktai) ir pateiktais įrodymais, teismas patenkino iš dalies: priteisė 14 159,77 Lt nuomos mokesčio už šešis mėnesius, 792,35 Lt sumą už komunalines paslaugas sumažino iki 665,84 Lt (atėmė PVM), netesybų sumą sumažino iki 855 Lt, taigi iš viso priteisė 15 680,61 Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos.

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. spalio 26 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeitė: ieškinį patenkino – nustatė, kad 2007 m. gruodžio 29 d. šalių sudaryta patalpų subnuomos sutartis nutraukta nuo 2008 m. rugpjūčio 30 d.; priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovo 10 294,77 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos išvada, kad šalys subnuomos sutartį sudarė penkerių metų terminui ir tai atitiko jų valią, bet nesutiko, kad šalių sudaryta subnuomos sutartis negali būti nutraukta CK 6.498 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties 4.3 punktas reiškia tik susitarimą dėl sankcijos už sutarties nutraukimą, neatitinka CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių. Teisėjų kolegija sprendė, kad šalys sutarties 4.3 punkte įtvirtino sankciją dėl sąlygos, dėl kurios susitarė, t. y. dėl vienašališko sutarties nutraukimo, todėl sutarties 4.3 punktą aiškino kaip šalių susitarimą dėl galimybės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, už tai taikant sankciją. Vadovaudamasi įstatymo nusotatomis dėl pranešimo apie sutarties vienašališką nutraukimą terminų, teisėjų kolegija nustatė, kad šalių sudaryta sutartis pasibaigė 2008 m. rugpjūčio 30 d. Iki šio momento ieškovas turėjo vykdyti sutartines prievoles bei sumokėti dviejų mėnesių subnuomos dydžio baudą – 4720 Lt. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad negalimumas išnuomoti patalpas nutraukus sutartį negali būti pripažįstamas ieškovo kalte, atsakovas galėjo tikėtis teisinės apsaugos bei nuostolių atlyginimo per ribotą terminą, kuris sietinas su ieškinio pateikimu, t. y. iki 2008 m. lapkričio 30 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyrą, nuostolių dydį skaičiavo už laikotarpį iki 2008 m. lapkričio 30 d. ir priteisė atsakovui 9439,77 Lt, taip pat 855 Lt netesybų.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

            1. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėja L. Tupienė neturėjo teisės nagrinėti šios bylos, nes 2009 m. balandžio 14 d. ji sulaukė Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyto 65 metų amžiaus, o Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766 teisėjos įgaliojimai buvo pratęsti tik iki bus išnagrinėtos konkrečios dekrete nurodytos bylos, tarp kurių šios bylos nėra.

            2. Ieškovas pažeidė imperatyviųjų teisės normų – CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.59 straipsnio, 6.189 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 1 dalies – reikalavimus, todėl jo ieškinys dėl subnuomos sutarties nutraukimo turėjo būti atmestas.

            3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegija 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007, nurodė, kad terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis suponuoja prievolinių santykių per nustatytą terminą stabilumą; nuomotojo reikalavimu tokia sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik teismo sprendimu esant CK 6.497 straipsnyje išvardytiems pagrindams. Tokių pagrindų ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo. Analizuojant apeliacinės instancijos teismo nutartį, darytina išvada, kad teismas sprendė, jog ieškovas turėjo teisę ir nutraukė subnuomos sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, pagal kurią vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Tokia teismo išvada nepagrįsta, nes pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį sutartis vienašališkai gali būti nutraukta tik tais pagrindais, kurie joje nurodyti būtent kaip konkretūs sutarties nutraukimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytos subnuomos sutarties 4.3 punktą, kuriuo remdamasis ieškovas teigė turįs teisę nutraukti sutartį vienašališkai, nurodė, jog šis punktas nesuteikė teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą, taip pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK 6.193 straipsnyje, bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos sutarčių aiškinimo klausimu.

            4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Ieškovui, neteisėtai nutraukusiam nuomos sutartį, turėjo būti taikoma civilinė atsakomybė. Šiuo atveju yra visos ieškovo, neįvykdžiusio savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė (ji preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį), neteisėti veiksmai, kasatoriaus patirta žala (šiuo atveju – negautos pajamos) ir priežastinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė momentą, iki kurio kasatorius turi teisę į nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą. Teismo sprendimas priteisti nuostolius iki 2008 m. lapkričio 30 d. nutartyje iš esmės nemotyvuotas. Visą laiką, kol byla buvo nagrinėjama teisme, kasatorius neturėjo galimybės imtis priemonių, kad patalpos būtų išnuomotos kitiems asmenims.

 

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Sporto mokykla „Atžalynas“ prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

            1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir padarė pagrįstą išvadą, kad galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, sumokant dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio netesybas, buvo pagrindinis motyvas, suformavęs ieškovo valią pasirašyti subnuomos sutartį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad netesybų nustatymas už sutarties nutraukimą (nors, pasak kasatoriaus, toks nutraukimas negalimas ir sutartis jos šalims toliau tebegalioja) gana aiškiai leidžia suprasti apie teisės vienašališkai nutraukti sutartį buvimą. Be to, kasacinio skundo argumentai dėl to, ar apeliacinės instncijos teismas tinkamai aiškino sutartyje nustatytą galimybę vienašališkai ją nutraukti, labiau susiję su bylos faktinėmis aplinkybėmis, o ne su teismo padarytomis teisės taikymo klaidomis.

            2. Nustačius, kad ieškovas pagal sutarties 4.3 punktą turėjo teisę ją vienašališkai nutraukti, kasatoriaus motyvai dėl sutarties nutraukimo procedūrų pažeidimo netenka teisinės reikšmės. Be to, sutarties 4.3 punkte esant aptartai nuomininko teisei vienašališkai nutraukti sandorį, teisminės sutarties nutraukimo procedūros, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą CK 6.497 ir 6.498 straipsnių taikymo praktiką, nebėra būtinos. Šiuo atveju reikšmingos CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos. Ieškovui pasinaudojus sutartyje įtvirtinta teise, jis privalo sumokėti kasatoriui netesybas. Sutartyje nustačius sąlygą, kad nuomos sutartis gali būti nutraukiama (prisiimant sutartyje nustatytas pasekmes), tačiau nedetalizavus konkrečių nutraukimo sąlygų, t. y. aplinkybių, kurioms atsiradus nuomininkas gali vienašališkai nutraukti sutartį, ieškovo teisės neribojo jokie objektyvūs veiksniai. Tačiau ieškovo apsisprendimui šiuo atveju įtakos padarė išsinuomoto daikto trūkumai, apie tai buvo informuotas ir kasatorius. Taigi, įvertinus ieškovo kasatoriui išsakytas pretenzijas dėl daikto trūkumų, sutarties nutraukimas buvo motyvuotas ir iš dalies išprovokuotas paties kasatoriaus. Šiuo atveju kasatorius akivaizdžiai nedėjo pastangų taikiai išspręsti ginčą ir elgėsi negeranoriškai bei nesąžiningai. Dėl to ieškovas, vadovaudamasis sutarties 4.3 punktu ir CK 6.217 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai ir teisėtai nutraukė su kasatoriumi sudarytą sutartį.

            3. Priešieškiniu kasatorius nereikalavo priteisti iš ieškovo netesybas už vienašališką sutarties nutraukimą, tačiau teismas jas priteisė. Atsižvelgiant į ginčo esmę, toks sprendimas pripažintinas teisingu, ir ieškovas dėl to neprieštaravo. Kasatoriaus samprotavimai apie netinkamą nuostolių apskaičiavimą ir jų dydį yra visiškai nepagrįsti, nes grindžiami klaidinga pozicija, kad neva sutartis buvo nutraukta neteisėtai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Dėl neteisėtos sudėties teismo kaip absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindo

 

            Viena iš konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą užtikrinančių garantijų yra reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas. Šio reikalavimo turinį sudaro ne tik įstatyme įsakmiai išvardyti atvejai, kai teisėjui neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas (CPK 71 straipsnis) arba egzistuoja pagrindas nušalinti (nusišalinti) nuo bylos nagrinėjimo (CPK 64-66 straipsniai), bet ir nuostata, kad bylą nagrinėjantis asmuo turėtų tam įgaliojimus, t. y. kad jam būtų įstatymo nustatyta tvarka suteikti atitinkami teisėjo įgaliojimai ir kad tie įgaliojimai nebūtų pasibaigę.

            Lietuvos Respublikos Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš teisėjo atleidimo iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka atvejų yra teisėjo įgaliojimų laiko pasibaigimas arba aplinkybė, kad teisėjas sulaukė pensinio amžiaus. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus. Kai teisėjui sukanka 65 metai, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia bylos nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla bus baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas.

            Nagrinėjamos bylos atveju viena iš bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjų buvo teisėja Liudvika Tupienė, kuriai 2009 m. balandžio 14 d. sukako 65 metai. Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766 teisėjos L. Tupienės įgaliojimai buvo pratęsti, kol bus išnagrinėtos šios bylos: Nr. 2-37-40/2009, Nr. 2-93-40/2009, Nr. 2-128-40/2009, Nr. 2-66-40/2009, Nr. 2-205-40/2009, Nr. 2-318-40/2009 ir Nr. 2-413-40/2009. Dekretas įsigaliojo 2009 m. balandžio 14 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu teisėjos L. Tupienės įgaliojimai buvo pratęsti tik dekrete išvardytoms byloms, kurios nebuvo baigtos nagrinėti tą dieną, kai teisėjai L. Tupienei pasibaigė įgaliojimų laikas (2009 m. balandžio 14 d.). Į nagrinėjamos bylos (pirmosios instancijos teisme bylos Nr. 2-908-772/2009, apeliacinės instancijos teisme Nr. 2A-408-357/2009) teisėjų kolegijos sudėtį teisėja L. Tupienė paskirta 2009 m. birželio 4 d. nutartimi. Konstatuotina, kad nagrinėjama byla yra nenurodyta Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekrete, o į bylą apeliacine tvarka nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį teisėja L. Tupienė buvo paskirta po to, kai pasibaigė jos įgaliojimų laikas, t. y. kai teisėjai L. Tupienei jau buvo sukakę 65 metai. Visa tai suponuoja situaciją, kad teisėja L. Tupienė neturėjo įgaliojimų nagrinėti šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės lemia tai, jog bylai nagrinėti apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija buvo sudaryta pažeidžiant įstatymų reikalavimus (Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalis, CPK 319 straipsnio 1 dalis); tai reiškia, jog byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Tokį aptariamos situacijos aiškinimą nuosekliai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. UAB „Tamro“, antstolis V. Stungurys, bylos Nr. 3K-3-117/2007; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-537/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. antstolis V. Bložė ir kt., bylos Nr. 3K-3-84/2010).

            Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties (t. y. vienai iš kolegijos teisėjų – L. Tupienei – neturint įgaliojimų bylai nagrinėti) reiškia, kad yra absoliutus ir besąlygiškas įstatyminis pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bylą perduodant iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Konstatavimas, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kartu reiškia ir tai, jog nebuvo teisėto apeliacinio proceso; tai eliminuoja galimybę kasaciniam teismui pasisakyti kitais kasaciniame skunde keliamais teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais (CPK 340 straipsnio 1 dalis).

 

            Byloje yra pareikšta teisėjos Birutės Janavičiūtės atskiroji nuomonė, išdėstyta raštu ir CPK 268 straipsnio 7 dalies pagrindu prijungta prie bylos (CPK 63 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

           

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                   Sigitas Gurevičius

 

 

                                                                                                                           Birutė Janavičiūtė

 

 

                                                                                                                           Česlovas Jokūbauskas