Civilinė
byla Nr. 3K-3-122/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
121.19.1
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos
pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ kasacinį
skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. spalio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto
mokyklos „Atžalynas“ ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių lyra“ dėl subnuomos
sutarties nutraukimo ir atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovui
Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai sporto mokyklai „Atžalynas“ dėl
nuostolių atlyginimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių
miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga sporto mokykla „Atžalynas“ 2008 m. lapkričio 30 d.
kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti su atsakovu UAB „Šiaulių lyra“ 2007 m. gruodžio 29 d.
sudarytą negyvenamųjų patalpų, esančių Šiauliuose, Aido g. 12, subnuomos
sutartį nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. Ieškovas nurodė, kad
2007 m. gruodžio 29 d. jis su atsakovu sudarė negyvenamųjų
patalpų subnuomos sutartį penkerių metų terminui nuo 2008 m. sausio 7 d.,
tačiau negalėjo jų naudoti pagal paskirtį (vaikų imtynių treniruotėms), be to,
sutartyje nustatytas jos galiojimo terminas neatitinka tikrosios ieškovo
valios.
Atsakovas
pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš ieškovo 16 662,12
Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovas nesutiko, kad patalpos turi trūkumų, dėl
kurių jų negalima naudoti pagal paskirtį. Prašomais priteisti nuostoliais
atsakovas įvardijo 14 159,77 Lt subnuomos mokestį už 2008 m.
rugpjūčio - 2009 m. vasario mėnesius ir 792,35 Lt už komunalines paslaugas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Šiaulių miesto
apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį
atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė atsakovui iš ieškovo 15 680,61
Lt nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos;
paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas
nustatė, kad šalys sudarė terminuotą (penkerių metų laikotarpiui, t. y.
iki 2012 m. gruodžio 28 d.) patalpų subnuomos sutartį. Ieškovas
teigė, kad jo išsinuomotos patalpos netinkamos naudoti pagal paskirtį
(išsinuomotos patalpos skirtos vaikų imtynių treniruotėms, tačiau neužtikrintas
vaikų saugumas dėl šalia esančio baro neblaivių lankytojų, be to, nesaugumą
kelia patalpose įrengti veidrodžiai ir kolonos, nėra karšto vandens ir pan.),
tačiau teismas konstatavo, jog šios aplinkybės nepagrįstos įrodymais ir
nesuteikia ieškovui teisės reikalauti teismine tvarka nutraukti terminuotą
sutartį CK 6.498 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu, todėl ieškinys dėl
subnuomos sutarties nutraukimo atmestinas. Teismas taip pat pažymėjo, kad
ieškovo reikalavimas
pripažinti sutarties nutraukimą atgaline data nesiderina su teisės normų
galiojimo laiko atžvilgiu taisyklėmis. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl
subnuomos sutarties 4.3 punkto nuostatų aiškinimo, pripažinęs šią
sąlygą kaip galimą sankciją už terminuotos sutarties nutraukimą, o ne kaip šios
sutarties nutraukimo pagrindą. Teismas nerado teisinio pagrindo konstatuoti,
kad šalių sudaryta subnuomos sutartis pasibaigė ar buvo nutraukta nuo
2008 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovo priešieškinio reikalavimą
priteisti iš ieškovo nuomos mokestį,
mokestį už komunalines paslaugas ir netesybas, grindžiamą sutartiniu įsipareigojimu
(sutarties 1.2.1 ir 1.2.2 punktai) ir pateiktais įrodymais, teismas patenkino
iš dalies: priteisė 14 159,77 Lt nuomos mokesčio už šešis mėnesius, 792,35
Lt sumą už komunalines paslaugas sumažino iki 665,84 Lt (atėmė PVM), netesybų
sumą sumažino iki 855 Lt, taigi iš viso priteisė 15 680,61 Lt, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines
palūkanas nuo priteistos sumos.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą,
2009 m. spalio 26 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės
teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeitė: ieškinį patenkino
– nustatė, kad 2007 m. gruodžio 29 d. šalių sudaryta
patalpų subnuomos sutartis nutraukta nuo 2008 m. rugpjūčio 30 d.;
priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovo 10 294,77 Lt
nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo
priteistos sumos; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų
kolegija sutiko su pirmosios instancijos išvada, kad
šalys subnuomos sutartį sudarė penkerių metų terminui ir tai atitiko jų valią,
bet nesutiko, kad šalių sudaryta subnuomos sutartis negali būti
nutraukta CK 6.498 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios
instancijos teismo išvada, kad sutarties 4.3 punktas reiškia tik susitarimą dėl
sankcijos už sutarties nutraukimą, neatitinka CK 6.193 straipsnio 2 dalyje
nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių. Teisėjų kolegija sprendė, kad šalys
sutarties 4.3 punkte įtvirtino sankciją dėl sąlygos, dėl kurios susitarė, t. y.
dėl vienašališko sutarties nutraukimo, todėl sutarties 4.3 punktą aiškino kaip šalių
susitarimą dėl galimybės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, už
tai taikant sankciją. Vadovaudamasi įstatymo nusotatomis dėl pranešimo apie
sutarties vienašališką nutraukimą terminų, teisėjų kolegija nustatė, kad šalių
sudaryta sutartis pasibaigė 2008 m. rugpjūčio 30 d. Iki šio
momento ieškovas turėjo vykdyti sutartines prievoles bei sumokėti dviejų
mėnesių subnuomos dydžio baudą – 4720 Lt. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad
negalimumas išnuomoti patalpas nutraukus sutartį negali būti pripažįstamas
ieškovo kalte, atsakovas galėjo tikėtis teisinės apsaugos bei nuostolių
atlyginimo per ribotą terminą, kuris sietinas su ieškinio pateikimu, t. y.
iki 2008 m. lapkričio 30 d. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama
į abiejų sutarties šalių interesų pusiausvyrą, nuostolių dydį skaičiavo už
laikotarpį iki 2008 m. lapkričio 30 d. ir priteisė
atsakovui 9439,77 Lt, taip pat 855 Lt netesybų.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas UAB „Šiaulių lyra“ prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartį
panaikinti ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Byla apeliacinės
instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra absoliutus
teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo teisėja L. Tupienė neturėjo teisės
nagrinėti šios bylos, nes 2009 m. balandžio 14 d. ji
sulaukė Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyto 65 metų amžiaus, o
Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu
Nr. 1K-1766 teisėjos įgaliojimai buvo pratęsti tik iki bus išnagrinėtos
konkrečios dekrete nurodytos bylos, tarp kurių šios bylos nėra.
2. Ieškovas pažeidė
imperatyviųjų teisės normų – CK 6.38 straipsnio 1 dalies, 6.59 straipsnio,
6.189 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 1 dalies – reikalavimus, todėl jo
ieškinys dėl subnuomos sutarties nutraukimo turėjo būti atmestas.
3. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegija
2007 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje
byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos
Nr. 3K-3-203/2007, nurodė, kad terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos
sutartis suponuoja prievolinių santykių per nustatytą terminą stabilumą;
nuomotojo reikalavimu tokia sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik
teismo sprendimu esant CK 6.497 straipsnyje išvardytiems pagrindams. Tokių pagrindų
ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas
nenagrinėjo. Analizuojant apeliacinės instancijos teismo nutartį, darytina
išvada, kad teismas sprendė, jog ieškovas turėjo teisę ir nutraukė subnuomos
sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį, pagal kurią vienašališkai
sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Tokia teismo išvada
nepagrįsta, nes pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį sutartis vienašališkai gali
būti nutraukta tik tais pagrindais, kurie joje nurodyti būtent kaip konkretūs
sutarties nutraukimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas
šalių sudarytos subnuomos sutarties 4.3 punktą, kuriuo remdamasis ieškovas
teigė turįs teisę nutraukti sutartį vienašališkai, nurodė, jog šis punktas
nesuteikė teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Apeliacinės instancijos
teismas padarė priešingą išvadą, taip pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles,
nustatytas CK 6.193 straipsnyje, bei nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos
sutarčių aiškinimo klausimu.
4. Apeliacinės
instancijos teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą, netinkamai taikė
materialiosios ir proceso teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos teismų
praktikos. Ieškovui, neteisėtai nutraukusiam nuomos sutartį, turėjo būti
taikoma civilinė atsakomybė. Šiuo atveju yra visos ieškovo, neįvykdžiusio savo
įsipareigojimų pagal nuomos sutartį, sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos:
kaltė (ji preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį), neteisėti veiksmai,
kasatoriaus patirta žala (šiuo atveju – negautos pajamos) ir priežastinis
ryšys. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė momentą, iki kurio
kasatorius turi teisę į nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą. Teismo
sprendimas priteisti nuostolius iki 2008 m. lapkričio 30 d.
nutartyje iš esmės nemotyvuotas. Visą laiką, kol byla buvo nagrinėjama teisme,
kasatorius neturėjo galimybės imtis priemonių, kad patalpos būtų išnuomotos
kitiems asmenims.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga Sporto
mokykla „Atžalynas“ prašo Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti
nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Apeliacinės
instancijos teismas tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir padarė
pagrįstą išvadą, kad galimybė vienašališkai nutraukti sutartį, sumokant dviejų
mėnesių nuomos mokesčio dydžio netesybas, buvo pagrindinis motyvas, suformavęs
ieškovo valią pasirašyti subnuomos sutartį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad
netesybų nustatymas už sutarties nutraukimą (nors, pasak kasatoriaus, toks
nutraukimas negalimas ir sutartis jos šalims toliau tebegalioja) gana aiškiai
leidžia suprasti apie teisės vienašališkai nutraukti sutartį buvimą. Be to,
kasacinio skundo argumentai dėl to, ar apeliacinės instncijos teismas tinkamai
aiškino sutartyje nustatytą galimybę vienašališkai ją nutraukti, labiau susiję
su bylos faktinėmis aplinkybėmis, o ne su teismo padarytomis teisės taikymo
klaidomis.
2. Nustačius, kad
ieškovas pagal sutarties 4.3 punktą turėjo teisę ją vienašališkai nutraukti,
kasatoriaus motyvai dėl sutarties nutraukimo procedūrų pažeidimo netenka
teisinės reikšmės. Be to, sutarties 4.3 punkte esant aptartai nuomininko teisei
vienašališkai nutraukti sandorį, teisminės sutarties nutraukimo procedūros,
atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą CK 6.497 ir 6.498 straipsnių
taikymo praktiką, nebėra būtinos. Šiuo atveju reikšmingos CK 6.217 straipsnio 5
dalies nuostatos. Ieškovui pasinaudojus sutartyje įtvirtinta teise, jis privalo
sumokėti kasatoriui netesybas. Sutartyje nustačius sąlygą, kad nuomos sutartis gali
būti nutraukiama (prisiimant sutartyje nustatytas pasekmes), tačiau
nedetalizavus konkrečių nutraukimo sąlygų, t. y. aplinkybių, kurioms
atsiradus nuomininkas gali vienašališkai nutraukti sutartį, ieškovo teisės neribojo
jokie objektyvūs veiksniai. Tačiau ieškovo apsisprendimui šiuo atveju įtakos
padarė išsinuomoto daikto trūkumai, apie tai buvo informuotas ir kasatorius.
Taigi, įvertinus ieškovo kasatoriui išsakytas pretenzijas dėl daikto trūkumų,
sutarties nutraukimas buvo motyvuotas ir iš dalies išprovokuotas paties
kasatoriaus. Šiuo atveju kasatorius akivaizdžiai nedėjo pastangų taikiai
išspręsti ginčą ir elgėsi negeranoriškai bei nesąžiningai. Dėl to ieškovas,
vadovaudamasis sutarties 4.3 punktu ir CK 6.217 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai
ir teisėtai nutraukė su kasatoriumi sudarytą sutartį.
3. Priešieškiniu
kasatorius nereikalavo priteisti iš ieškovo netesybas už vienašališką sutarties
nutraukimą, tačiau teismas jas priteisė. Atsižvelgiant į ginčo esmę, toks
sprendimas pripažintinas teisingu, ir ieškovas dėl to neprieštaravo.
Kasatoriaus samprotavimai apie netinkamą nuostolių apskaičiavimą ir jų dydį yra
visiškai nepagrįsti, nes grindžiami klaidinga pozicija, kad neva sutartis buvo
nutraukta neteisėtai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl neteisėtos
sudėties teismo kaip absoliutaus apeliacinės instancijos teismo nutarties
negaliojimo pagrindo
Viena iš
konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos
30 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą užtikrinančių garantijų yra reikalavimas,
kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas. Šio reikalavimo turinį sudaro
ne tik įstatyme įsakmiai išvardyti atvejai, kai teisėjui neleidžiama
pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas (CPK 71 straipsnis) arba egzistuoja
pagrindas nušalinti (nusišalinti) nuo bylos nagrinėjimo (CPK 64-66
straipsniai), bet ir nuostata, kad bylą nagrinėjantis asmuo turėtų tam
įgaliojimus, t. y. kad jam būtų įstatymo nustatyta tvarka suteikti atitinkami
teisėjo įgaliojimai ir kad tie įgaliojimai nebūtų pasibaigę.
Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 115 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš teisėjo
atleidimo iš pareigų įstatymo nustatyta tvarka atvejų yra teisėjo įgaliojimų
laiko pasibaigimas arba aplinkybė, kad teisėjas sulaukė pensinio amžiaus.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
asmuo į teisėjo pareigas skiriamas iki 65 metų amžiaus. Kai teisėjui sukanka 65
metai, jo įgaliojimai baigiasi. Jeigu teisėjo įgaliojimų laikas pasibaigia
bylos nagrinėjimo metu, jo įgaliojimai gali būti pratęsiami tol, kol byla bus
baigta nagrinėti arba jos nagrinėjimas bus atidėtas.
Nagrinėjamos bylos
atveju viena iš bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios teisėjų kolegijos
teisėjų buvo teisėja Liudvika Tupienė, kuriai
2009 m. balandžio 14 d. sukako 65 metai. Lietuvos
Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu
Nr. 1K-1766 teisėjos L. Tupienės įgaliojimai buvo pratęsti, kol bus
išnagrinėtos šios bylos: Nr. 2-37-40/2009, Nr. 2-93-40/2009,
Nr. 2-128-40/2009, Nr. 2-66-40/2009, Nr. 2-205-40/2009,
Nr. 2-318-40/2009 ir Nr. 2-413-40/2009. Dekretas įsigaliojo
2009 m. balandžio 14 d. Pažymėtina, kad Lietuvos
Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu
teisėjos L. Tupienės įgaliojimai buvo pratęsti tik dekrete išvardytoms
byloms, kurios nebuvo baigtos nagrinėti tą dieną, kai teisėjai L. Tupienei
pasibaigė įgaliojimų laikas (2009 m. balandžio 14 d.). Į
nagrinėjamos bylos (pirmosios instancijos teisme bylos Nr. 2-908-772/2009,
apeliacinės instancijos teisme Nr. 2A-408-357/2009) teisėjų kolegijos
sudėtį teisėja L. Tupienė paskirta 2009 m. birželio 4 d.
nutartimi. Konstatuotina, kad nagrinėjama byla yra nenurodyta Lietuvos
Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekrete, o į bylą
apeliacine tvarka nagrinėsiančios teisėjų kolegijos sudėtį teisėja
L. Tupienė buvo paskirta po to, kai pasibaigė jos įgaliojimų laikas,
t. y. kai teisėjai L. Tupienei jau buvo sukakę 65 metai. Visa tai
suponuoja situaciją, kad teisėja L. Tupienė neturėjo įgaliojimų nagrinėti
šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo teisėjų
kolegija konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės lemia tai, jog bylai nagrinėti
apeliacinės instancijos teisme teisėjų kolegija buvo sudaryta pažeidžiant įstatymų
reikalavimus (Teismų įstatymo 57 straipsnio 1 dalis, CPK 319 straipsnio 1
dalis); tai reiškia, jog byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Tokį
aptariamos situacijos aiškinimą nuosekliai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje UAB „Operos vaistinė“ v. UAB „Tamro“, antstolis
V. Stungurys, bylos Nr. 3K-3-117/2007;
2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. V.
v. A. V., bylos Nr. 3K-3-537/2009;
2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N.
v. antstolis V. Bložė ir kt., bylos Nr. 3K-3-84/2010).
Aplinkybė, kad
apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties
(t. y. vienai iš kolegijos teisėjų – L. Tupienei – neturint
įgaliojimų bylai nagrinėti) reiškia, kad yra absoliutus ir besąlygiškas
įstatyminis pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK
329 straipsnio 2 dalies 1 punktas), bylą perduodant iš naujo nagrinėti
apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Konstatavimas, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta
neteisėtos sudėties teismo, kartu reiškia ir tai, jog nebuvo teisėto
apeliacinio proceso; tai eliminuoja galimybę kasaciniam teismui pasisakyti
kitais kasaciniame skunde keliamais teisės normų aiškinimo ir taikymo
klausimais (CPK 340 straipsnio 1 dalis).
Byloje yra pareikšta
teisėjos Birutės Janavičiūtės atskiroji nuomonė, išdėstyta raštu ir CPK 268 straipsnio
7 dalies pagrindu prijungta prie bylos (CPK 63 straipsnio 2 dalis, 340
straipsnio 5 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš
naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Birutė
Janavičiūtė
Česlovas
Jokūbauskas