Civilinė byla Nr. e2S-1807-275/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35225-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. Y.-A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. K.-Y. ieškinį atsakovei O. Y.-A. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. K.-Y kreipėsi į teismą su prašymu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko A. K. Y (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – nepilnametis vaikas arba vaikas) gyvenamąją vietą su ieškovu iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi prašymą tenkinti visiškai. Iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu.
3. Ieškovas M. K.-Y. pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
4. Atsakovė O. Y.-A. pateikė teismui prašymą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teisme bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove bei uždrausti ieškovui išvežti iš Lietuvos Respublikos šalių dukrą be atsakovės sutikimo.
5. Nurodė, kad teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – šalių dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Ši laikinoji apsaugos priemonė buvo nustatyta, kadangi vaiko motina buvo hospitalizuota. 2022 m. sausio 28 d. atsakovė buvo išrašyta iš ligoninės, ambulatoriniu būdu atliko reabilitacijos kursą ir yra pasveikusi. Atitinkamai, aplinkybė, kuri tapo minėtos laikinosios apsaugos priemonės pagrindu, išnyko. Išnykus laikinosios apsaugos priemonės pagrindui, laikinoji apsaugos priemonė savaime naikintina. Be to, ieškovas piktnaudžiauja nustatyta laikinosios apsaugos priemone, ribodamas atsakovės galimybę bendrauti su vaiku, todėl vaiko laikinoji gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Tai užtikrins vaiko galimybę pilnavertiškai bendrauti su savo motina ir visapusiškai atitiks vaiko interesus, kadangi vaikas nori gyventi su atsakove, su kuria gyveno visą gyvenimą, o visos sąlygos vaikui atsakovės bute yra sukurtos. Be to, yra pagrindo manyti, kad ieškovas gali išsivežti vaiką iš Lietuvos Respublikos pas vaiko senelį į Rusijos Federaciją. Tokiu atveju teismo sprendimo bus neįmanoma įvykdyti arba jo įvykdymas pasunkės, todėl turi būti apribotos ieškovo galimybės išvežti vaiką be atsakovės sutikimo.
6. Atsakovas atsiliepimu nesutiko su prašymu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 29 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Atsakovė šios nutarties neskundė. Nėra įstatyminio pagrindo naikinti arba keisti minėtos nutarties, nes ši nutartis gali būti skundžiama ir jos teisėtumas tikrinamas tik instancine tvarka. Pažymėjo, kad atsakovės prašymas nepagrįstas įrodymais. Ieškovas savo teisėmis nepiktnaudžiauja, o siekia pasirūpinti nepilnamete dukra. Ieškovas tinkamai rūpinosi dukra, sukūrė jai tinkamas gyvenimo sąlygas ir užtikrina mokymosi, laisvalaikio ir poilsio režimą. Šiuo metu ieškovas yra aplankęs gausybę gydytojų atliekant vaiko sveikatos ir raidos tyrimus. Ieškovas įgyvendino nuo 2019 m. atsakovės neįgyvendintą mokyklos rekomendaciją, kreiptis į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko gabumų tyrimo. Ieškovas nedraudžia dukrai bendrauti su mama. Priešingai, išvykdamas į komandiruotes siūlo dukrai svečiuotis pas atsakovę, tačiau pati dukra nerodo didelio noro bendrauti su atsakove. Pažymėjo, kad vaiko ir mamos bendravimas negali vykti tokiu būdu ir laiku, kaip norėtų atsakovė, pvz. 4 valandą ryto. Toks bendravimas atneštų disbalansą, miego režimo sutrikimą (kas jau buvo pas vaiką kai jis buvo paimtas pas ieškovą ir dabar šis sutrikimas yra pašalintas), mokymosi rezultatų pablogėjimą ir nuotaikos pokyčius. Teigė, kad atsakovė neįrodė, kad galės tinkami pasirūpinti vaiko materialine gerove.
7. Nurodė, kad atsakovės prašymas dėl draudimo išvežti vaiką visiškai nelogiškas ir nepagrįstas, nes ieškovas yra (duomenys neskelbtini) tautybės, o dėl susiklosčiusių geopolitinių santykių tarp Rusijos Federacijos ir (duomenys neskelbtini), vizos (duomenys neskelbtini) atvykti į Rusijos Federaciją yra neišduodamos. Pažymėjo, kad Rusijos Federacijoje gyvena ne ieškovo, o atsakovės tėvas.
8. Išvadą teikianti institucija išvadoje prašė netenkinti atsakovės prašymo. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 9 d. skyriuje buvo bendrauta su šalių dukra, kuri nurodė, jog gyvena su tėčiu ir N. Su kuriais neseniai grįžo iš trijų dienų kelionės Druskininkuose, kur aktyviai leido laiką. Mergaitė nurodė, jog tėtis su N. buvo išvykę į Baltarusiją dešimties dienų laikotarpiui – važiavo lankyti giminių, padėjo persikraustyti N dukrai V., lankėsi kapinėse, o ji tuo metu gyveno su mama. Su mama žiūrėjo televizorių, filmus, žaidė planšete, klausėsi muzikos, ėjo į lauką pasivaikščioti, sodino kieme gėlytes. Pasak mergaitės, ji tėčiu kartu važiuoja į parduotuves (Ikea, Akropolis ir kt.), lankosi kavinėse (Mcdonald's, Burger King), eina į vandens ir batutų parkus, namuose kartais prisijungia prie filmo žiūrėjimo arba būna prie kompiuterio. Mergaitė gerai sutaria su tėčio drauge N. Mergaitė nurodė, kad gerai jaučiasi ir mamos ir tėčio namuose. Pas abu turi asmeninį kambarį ir daiktus. Jaučia, jog jos namai yra ir pas tėtį, ir pas mamą. Vaikas nurodė, jog negali išsirinkti su kuo norėtų gyventi, nes abu tėvelius labai myli ir su abiem nori bendrauti ir leisti laiką. Mergaitė teigė, jog jaučia meilę ir rūpestį iš visų – mamos, tėčio, N. Mergaitė taip pat nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Mergaitę tėtis buvo nusivedęs į mokyklą. Jai patiko eiti į mokyklą ir bendrauti su mokytoja G. Dabar kiekvieną penktadienį eis į mokyklą dviem privačioms pamokoms (istorija ir geografija) su mokytoja G. Tarnybos nuomone, vaikui aplinkos keitimas gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų, todėl siekiant užtikrinti nepilnametei stabilią bei nesikeičiančią aplinką, šiai dienai nėra tikslinga taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti laikinąją nepilnametės gyvenamąją vietą su motina. Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti vaiko išvykimui atostogoms ar kt. iš Lietuvos Respublikos teritorijos su tėvu arba motina, kadangi nėra duomenų, kad tėvai netinkamai vykdytų tėvų valdžia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi netenkinti atsakovės prašymo.
10. Nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nustatė šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovė 2021 m. gruodžio mėn. sunkiai susirgo ir pateko į Covid-19 sergančių asmenų (duomenys neskelbtini) reanimaciją, kur buvo gydoma. Ieškovui atvykus pasiimti dukters motinos ligos laikotarpiu paaiškėjo, kad vaikas yra neprižiūrimas, neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, turi sveikatos problemų, juo nebuvo tinkamai rūpinamasi. Be to, šalių dukrai pradėjus gyventi su tėvu, nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu, ieškovas negalėtų vaiko interesų atstovauti valstybės institucijoje, gydymo įstaigose.
11. Pažymėjo, kad nutarties priėmimo metu, faktinė padėtis yra pasikeitusi – atsakovė yra pasveikusi ir gali rūpintis dukra.
12. Nustatė, kad ieškovas tinkamai užtikrina šalių dukters poreikius. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą. Ieškovas rūpinasi vaiko sveikata, raida, laisvalaikiu. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovas vaikui draudžia bendrauti su atsakove. Mergaitė nurodė, jog tėtis su N. buvo išvykę į Baltarusiją dešimties dienų laikotarpiui, o ji tuo metu gyveno su mama. Padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovas draudžia mergaitei bendrauti su mama.
13. Nustatė, kad mergaitė nurodė, kad gerai jaučiasi, ir mamos, ir tėčio namuose. Pas abu turi asmeninį kambarį ir daiktus. Jaučia, jog jos namai yra ir pas tėtį, ir pas mamą; negali išsirinkti su kuo norėtų gyventi, nes abu tėvelius labai myli ir su abiem nori bendrauti ir leisti laiką. Mergaitė teigė, jog jaučia meilę ir rūpestį iš visų – mamos, tėčio, N.
14. Teismas pritarė Tarnybos nuomonei, kad šioje proceso stadijoje vaikui aplinkos keitimas gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų, todėl siekiant užtikrinti nepilnametei stabilią bei nesikeičiančią aplinką, šiai dienai nėra tikslinga nustatyti laikinąją nepilnametės gyvenamąją vietą su motina.
15. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas ketina šalių dukrą išvežti į Rusijos Federaciją pas atsakovės tėvą ir taikyti tokį draudimą. Pažymėjo, kad nuolatiniam vaiko išvežimui gyventi į užsienį, ieškovas bet kokiu atveju, turėtų gauti atsakovės sutikimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atskiruoju skundu atsakovė O. Y.-A. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir nutartimi pritaikytą laikinosios apsaugos priemonę, taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teisme bus išnagrinėta byla ir įsiteisės teismo sprendimas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, uždrausti ieškovui išvežti iš Lietuvos Respublikos nepilnametį vaiką.
17. Nurodė, kad ieškovo sukurta aplinka yra ydinga vaikui, neatitinka vaiko poreikių, teisių ir interesų. Ieškovas riboja vaiko galimybes bendrauti su atsakove. Ieškovas atėmė iš vaiko telefoną, neleidžia vaikui ir atsakovei reguliariai ir pilnavertiškai bendrauti telefonu, labai retai atveža vaiką pas atsakovę. Pažymėjo, kad ieškovas ne draudžia vaikui bendrauti su atsakove, o riboja atsakovės galimybę bendrauti su vaiku. Atkreipė dėmesį, kad nuo išrašymo iš ligoninės atsakovė su vaiku praleido apie 15 dienų, o likusį laiką, tai yra apie 100 dienų, atsakovė vaiko nematė. Kadangi tie reti atvejai, kai ieškovas leidžia vaikui pasimatyti su atsakove, nėra pakankami, darytina išvada, kad ieškovas pažeidžia vaiko teisę bendrauti su atsakove.
18. Nurodė, kad ieškovas riboja vaiko teisę mokytis. Vaikui dėl regėjimo problemų ir raidos ypatumų yra skirtas namų mokymas. Po to, kai ieškovas išsivežė vaiką, mokytojai pradėjo skųstis atsakovei, kad ieškovas nesudaro tinkamų sąlygų mokytis: ieškovo bute yra triukšmas; ieškovas nepadeda vaikui su namų darbais; ieškovas vaiko akivaizdoje rėkia ir žemina mokytojus, menkina jų autoritetą; ieškovas nesilaiko pamokų grafiko, versdamas mokytojus laukti prie durų, anksčiau baigti pamokas arba apskritai neateiti. Pažymėjo, kad vaikui ir toliau yra skiriamas namų mokymas, o mokyklą vaikas vaikšto tik penktadieniais dviem pamokoms.
19. Pažymėjo, kad ieškovas riboja vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų. Ieškovas visiškai nušalino atsakovę nuo vaiko auklėjimo ir jokia informacija su ja nesidalina. Vaikas penktadieniais pradėjo lankyti dvi pamokas mokykloje. Apie tai ieškovas atsakovės net neinformavo. Pažymėjo, kad vaikui dėl regėjimo problemų ir raidos ypatumų buvo skirtas namų mokymas. Atsakovė neprieštarauja, kad namų mokymas būtų pradėtas derinti su mokykla, tačiau atitinkamą sprendimą turi priimti ne vien Ieškovas, o abu tėvai, atsižvelgdami į gydytojų nuomonę.
20. Teigė, kad ieškovas neturi pakankamų finansinių galimybių rūpintis vaiku. Bylos medžiagoje esantys dokumentai rodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra prasta: ieškovo banko sąskaita jau daug metų yra areštuota; ieškovas turi daug senų skolų didelei sumai; ieškovas neturi nuolatinio darbo, o jo pajamų šaltinis nėra įrodytas; ieškovas negalėjo mokėti net po 50 Eur vaiko išlakumui. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis neleidžia jam užtikrinti vaikui tinkamų sąlygų.
21. Pažymėjo, kad aplinkos tinkamumas buvo įvertintas be vaiko dalyvavimo, neatsižvelgus į reikšmingas aplinkybes. Skundžiamoje nutartyje nebuvo pasisakyta vaiko nuomonės klausimu. Ieškovas sąmoningai riboja vaiko galimybes bendrauti su atsakove, kadangi tikisi, kad susilpnės vaiko ir motinos ryšis ir vaikas galiausiai pasakys, kad nori gyventi su ieškovu. Teigė, kad vaikas yra prisirišęs labiau prie atsakovės negu prie ieškovo, ką įrodo tai, kad nuo pat gimimo visą savo gyvenimą jau (duomenys neskelbtini) metų vaikas gyveno su atsakove. Ieškovas išsikraustė iš atsakovės buto tik 2016 m., o santuoka tapo oficialiai nutraukta (duomenys neskelbtini). Taigi daugiau nei penkerius metus tėvą mergaitė matė epizodiškai, kai pastarasis ateidavo į svečius ir pasiimdavo ją pasivaikščioti. Ieškovas niekada nebuvo pasiėmęs vaiko pas save nakvynei ir bendravimas trukdavo nuo kelių minučių ir kelių valandų. Ieškovas nepirko maisto, vaistų, nesilankė pas gydytojus su vaiku – tai yra ieškovas buvo visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo. Visus su vaiko auklėjimu susijusius klausimus buvo priversta spręsti viena atsakovė, negaudama iš ieškovo net reguliaraus ir adekvataus išlaikymo vaikui. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas nevykdo vaiko įstatyminio atstovo pareigų, nusišalinęs nuo vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo civilinėje byloje Nr. e2-490-324/2022, kurioje šalių vaikas dalyvauja kaip trečiasis asmuo.
22. Nurodė, kad atsisakymas tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas – ieškovo sukurta aplinka yra ydinga vaikui, neatitinka vaiko poreikių, teisių ir interesų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas negali užtikrinti tinkamų sąlygų (be kitą ko ribodamas vaiko ir atsakovės galimybę bendrauti), o atsakovė gali užtikrinti tinkamas sąlygas, darytina išvada, kad vaiko laikinoji gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakove.
23. Nurodė, kad yra reali grėsmė, kad ieškovas išveš vaiką iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Kadangi atsakovės ir jos tėvo santykiai yra prasti, pastarasis telefonu informavo atsakovę, kad ketina „prisiteisti mergaitę“ ir nusivežti ją gyventi į Rusijos Federaciją, kurioje gyvena. Pažymėjo, kad atsakovės tėvas moka ieškovo advokatui atlyginimą už teisines paslaugas, duoda jam nurodymus, padengė dalį ieškovo skolų. Sutiko, kad jos pateikti įrodymai yra netiesioginiai, tiesioginio įrodymo neturi. Pažymėjo, kad teismas neįvertino netiesioginių įrodymų.
24. Ieškovas M. K.-Y. atsiliepimu prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti.
25. Nurodė, kad atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė nustatytais terminais nepateikė, atnaujinti termino skundui pateikti neprašė.
26. Pažymėjo, kad nepilnametis vaikas bendrauja su atsakove, ieškovas neriboja bendravimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės noras bendrauti 4 val. ryto, arba tuo metu kai vaikas yra pamokose, negali būti patenkintas, nes tai fiziškai neįmanoma. Paaiškino, kad siekia pasirūpinti nepilnamete dukra. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, jis tinkamai ją rūpinosi, sukūrė jai tinkamas gyvenimo sąlygas ir užtikrina mokymosi, laisvalaikio ir poilsio režimo laikymąsi. Šiuos argumentus patvirtina byloje esanti Tarnybos išvada. Pažymėjo, kad ieškovo pagrindinis tikslas ir siekiamybė yra ne apriboti atsakovės galimybę bendrauti su vaiku, bet atvirkščiai, kaip tik užtikrinti ir normalizuoti bendravimą su atsakove, sudaryti vaikui sąlygas normaliai vystytis, mokytis, ilsėtis, esant būtinumui lankytis pas gydytojus ir užtikrinti kitus vaiko poreikius. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2022 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaiku. Ieškovas 2022 m. birželio 10 d. pateikė atsiliepimą į siūlomą nustatyti bendravimo tvarką ir savo pasiūlymus. Atsižvelgiant į siūlomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką, atsakovės atskirasis skundas netenka prasmės.
27. Nurodė, kad vaikui apsigyvenus su juo, dukra pradėjo mokytis ne tik nuotoliniu būdu, bet ir fiziškai lankyti mokyklą, ko nedarė gyvendama su atsakove. Dukrai patinka lankyti pamokas, ji įgyja naujų socialinių įgūdžių, lavina bendravimą, pagerėjo jos mokslų pasiekimų rezultatai.
28. Teigė, kad užsidirba pakankamai lėšų išlaikyti dukrą.
29. Pažymėjo, kad Rusijos Federacijoje gyvena ne ieškovo, o atsakovės tėvai, vaiko seneliai, todėl neįtikėtina, kad ieškovas galėtų išvežti vaiką seneliams, į šalį, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
31. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir naujų pritaikymo – laikinosios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, uždrausti ieškovui išvežti iš Lietuvos Respublikos šalių dukrą be atsakovės sutikimo.
32. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
33. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
34. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.
35. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškovu.
36. Atsakovė pateikė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikyti naujas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.
37. Nagrinėjamu atveju kiekviena iš ginčo šalių, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovė siekia, kad nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.
38. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su tėvu. Byloje pateikti įrodymai (Tarnybos išvada) patvirtina, kad ieškovas tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko poreikius, rūpinasi vaiko sveikata, raida, laisvalaikiu, nepilnametis vaikas penktadieniais pradėjo lankyti mokyklą. Pažymėtina, kad Tarnyba nurodė, jog aplinkos keitimas vaikui gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų, todėl Tarnybos vertinimu, siekiant užtikrinti nepilnametei stabilią bei nesikeičiančią aplinką, šiai dienai nėra tikslinga taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir nustatyti laikinąją nepilnametės gyvenamąją vietą su motina.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į nurodytą Tarnybos išvadą, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas netinkamai rūpinasi dukra, o tai atlikti tinkamai gali tik atsakovė. Priešingai, Tarnyba, įvertinusi susiklosčiusią situaciją, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus nurodė, kad nėra tikslinga nustatyti laikinąją nepilnametės gyvenamąją vietą su motina.
40. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai elgiasi su vaiku, kelia grėsmę jo interesams. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tėvas rūpinasi dukra, vaikui yra sudarytos visos būtinos sąlygos gyventi ir vystytis, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovas netinkami rūpinasi vaiku (CPK 178 straipsnis), kelia grėsmę jo interesams.
41. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemones ir šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove.
42. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir teismas šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, atsižvelgdamas į vaiko interesus, teisėtai ir pagrįstai iki teismo sprendimo priėmimo nekeitė su ieškovu nustatytos nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos.
43. Atskirajame skundė atsakovė nurodė, kad ieškovas ne draudžia vaikui bendrauti su atsakove, o riboja atsakovės galimybę bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu tarp šalių kyla ginčai dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, tai bendravimo su vaiku tvarką šalys gali prašyti nustatyti teismo. Bylos duomenis pagrindžia, kad atsakovė 2022 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą nustatyti laikiną bendravimo tvarką su dukra.
44. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas ketina šalių dukrą išvežti į Rusijos Federaciją pas atsakovės tėvą ir taikyti tokį draudimą. Pažymėtina, kad atskirajame skunde atsakovė iš esmės nenurodė jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovas ketina išvežti ginčo šalių dukrą į Rusijos Federaciją. Atsakovės pateikti argumentai, kad atsakovės tėvas nori, kad mergaitė gyventų Rusijos Federacijoje, todėl susitarė su ieškovu ir apmoka jo advokato paslaugas, skolas, nepagrindžia, jog yra grėsmė, kad vaikas bus išvežtas į užsienio valstybę. Pažymėtina, kad nuolatiniam vaiko išvežimui gyventi į užsienį, ieškovas bet kokiu atveju, turėtų gauti atsakovės sutikimą, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Tarnyba nurodė, kad neturi pagrindo prieštarauti vaiko išvykimui atostogoms ar kt. iš Lietuvos Respublikos teritorijos su tėvu arba motina, kadangi nėra duomenų, kad kuris iš tėvų netinkamai vykdytų tėvų valdžia.
45. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Kutrienė