Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02838-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – E. M. ir J. D.) dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2022 m. liepos 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. A30-2049/20 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“; 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. A30-882/21 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 49SK-98-(14.49.109 E.); 4) atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas nurodė, kad jam ir jo sutuoktinei E. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalia šio sklypo buvo suformuotas (besiribojantis) (duomenys neskelbtini) naujas kitos paskirties valstybinės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), į kurį Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė įregistruota 2021 m. birželio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-1669-(14.49.109 E.).

Pareiškėjas kartu su sutuoktine 2021 m. gruodžio 2 d. prašymu kreipėsi į NŽT, prašydami parduoti ginčo žemės sklypą, esantį prie jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

NŽT 2022 m. sausio 3 d. rašte Nr. 49SD-52-(14.49.136 E.) paaiškino, kad įsiterpę žemės sklypai formuojami vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės), pagal kurių 12 punktą projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. NŽT nurodė, kad atsižvelgiant į projekto rengimo iniciatoriaus – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko prašymą, projekto rengimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus pavaduotojas 2021 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.A30-882/21 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių NŽT neturi teisinio pagrindo parduoti ginčo žemės sklypo ir pasiūlė dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo aplinkybių kreiptis į projekto rengimo organizatorių – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių.

Pareiškėjas 2022 m. sausio 5 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas leisti susipažinti su ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto byla ir daryti dokumentų kopijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. sausio 26 d. raštu Nr. A51-11363/22(2.14.2.12E-ŽEM) atsakė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, įskaitant ir aktualų žemės sklypą, yra atliekamos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS). Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė pareiškėjui su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo dokumentais susipažinti prisijungus prie ŽPDRIS (paslaugos registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), o sistemoje nematant visų dokumentų, – kreiptis į NŽT.

Pareiškėjas 2022 m. liepos 1 d. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų pamatė, kad ginčo žemės sklypas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2021 m. sausio 18 d. sprendimu Nr.49SK-98-(14.49.109 E.) pertvarkytas sujungimo būdu, parduotas J. D..

Pareiškėjo vertinimu, ginčo žemės sklypas sujungtas su besiribojančiu žemės sklypu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (dėl 1 ir 2 reikalavimų) pareiškėjas paaiškino, kad kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. sausio 26 d. rašte Nr. A51-11363/22(2.14.2.12E-ŽEM) nenurodė ŽPDRIS paslaugos registracijos numerio, jam nebuvo žinomas nei vienas atsakovų sprendimas, jo turinys. Gavęs minėtą informaciją, pareiškėjas pradėjo rinkti visus su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu susijusius duomenis: papildomai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas nedelsiant leisti susipažinti su ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo byla arba pateikti jos medžiagą, bei į NŽT, prašydamas pateikti visus NŽT priimtus sprendimus, susijusius su ginčo žemės sklypo suformavimu ir jo sujungimu su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasiūlė kreiptis į NŽT, o NŽT į pareiškėjo 2022 m. kovo 4 d. prašymą neatsakė.

Pareiškėjo vertinimu, visa tai rodo, jog jis veikė operatyviai, kiek tai buvo įmanoma pagal nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjas paaiškino, kad apie NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą sužinojo 2022 m. liepos 1 d. patikrinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau tikslaus sprendimo turinio nežino iki šiol, todėl mano, kad termino skundui dėl šio sprendimo paduoti nėra praleidęs. Jeigu teismas vertins priešingai, jį taip pat prašytina atnaujinti dėl aukščiau nurodytų priežasčių.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą ir šis terminas nėra atnaujinamas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjui laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į teismą su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymų ir NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo panaikinimo.

Teismo vertinimu, pareiškėjas ir jo atstovas su skundžiamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymais turėjo galimybę susipažinti 2022 m. sausio 26 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2022 m. sausio 26 d. rašte Nr. A51-11363/22(2.14.2.12E-ŽEM) nurodžius paslaugos numerį ŽPDRIS.

Teismas vertino, kad pareiškėjo 2022 m. liepos 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas nėra pakankamas įrodymas, jog apie NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą pareiškėjas sužinojo būtent 2022 m. liepos 1 d., kadangi pareiškėjas turėjo duomenų apie valstybinės žemės sklypą dar 2021 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas savo 2021 m. gruodžio 2 d. rašte NŽT Vilniaus miesto skyriui nurodė tiek šio sklypo unikalų, tiek kadastro numerius. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kas sutrukdė jam šio sklypo duomenis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje patikrinti anksčiau nei 2022 m. liepos 1 d.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pagal 2012 m. vasario 6 d. teisinės pagalbos sutartį Nr. 1202/011 TPFA naudojasi profesionalaus teisininko – advokato, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei kitiems visuomenės nariams, paslaugomis. Nagrinėjamu atveju, po 2022 m. kovo 4 d. prašymo NŽT pateikimo, į kurį NŽT neatsakė, iki 2022 m. liepos 8 d., kuomet buvo pateiktas skundas teismui, pareiškėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nenustatė, kad terminas būtų praleistas dėl svarbių ar nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį, atnaujinti terminą pareiškėjo skundui paduoti ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniams teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad žinodamas paslaugos numerį ŽPDRIS, galėjo susipažinti su skundžiamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymais. Tačiau paslaugos numerio ŽPDRIS žinojimas sudaro galimybę susipažinti tik su dalimi viešai skelbiamos ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto medžiagos, o ne su visa žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto medžiaga. Tai patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos tiek 2022 m. sausio 26 d. rašte Nr.A51-11363/22(2.14.2.12E-ŽEM) pateiktas pasiūlymas kreiptis į NŽT, jeigu pareiškėjas negali matyti visų aktualių ŽPDRIS duomenų, tiek šio pasiūlymo pakartojimas 2022 m. balandžio 6 d. rašte Nr.A51-45037/22(3.3.15.4E-AD24). Dėl to teismo vertinimas, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui) nurodžius ŽPDRIS paslaugos registracijos numerį, pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 26 d. galėjo susipažinti su visa aktualaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto medžiaga, yra nepagrįstas. Su visa žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo medžiaga pareiškėjas ne tik negalėjo susipažinti nuo 2022 m. sausio 26 d., bet nėra susipažinęs ir iki šiol. Visos medžiagos nežinojimas yra vienas iš pagrindų, dėl kurio skunde ir yra pareikštas procesinis prašymas išreikalauti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bylą, pateikiant ir joje esančius elektroninius dokumentus (ne elektroninio dokumento nuorašus), kuri iki šiol institucijų pareiškėjui taip ir nebuvo pateikta, nors jos buvo prašoma.

Pareiškėjui nebuvo ir nėra žinomas visas žemės sklypo(-ų) formavimo ir pertvarkymo rengimo procedūros turinys. Vien susipažinimas su skundžiamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymais, iš esmės nežinant visų šios procedūros aplinkybių, kurios vertinamos sprendžiant skundžiamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą, nėra pakankamas tinkamai ginti pareiškėjo pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus.

Terminas skundui paduoti buvo praleistas iš esmės ne nuo pareiškėjos valios priklausančių aplinkybių, o būtent dėl atsakovų, galbūt, netgi sąmoningo (ne)veikimo.

Teismas privalėjo įvertinti visas su skundo padavimu susijusias aplinkybes, tačiau visų aplinkybių išsamiai neįvertinto, apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio vertinimu, kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti, nors faktinės aplinkybės suponuoja visiškai priešingą išvadą.

Pareiškėjas paaiškina, kad ginčo žemės sklypo duomenis 2021 m. gruodžio 2 d. žinojo iš viešų duomenų (valstybės įmonės „Registrų centras“ internetinio tinklalapio www.regia.lt, Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt). Akivaizdu, kad 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas negalėjo žinoti apie skundžiamą NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą, nes 2021 m. gruodžio 2 d. šis sprendimas dar nebuvo priimtas. Teismo argumentacija, siejant ginčo žemės sklypo unikalaus ir kadastro numerių žinojimą 2021 m. gruodžio 2 d. prašymo NŽT Vilniaus skyriui rengimo metu su pareiškėjo žinojimu apie skundžiamą NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą yra mažų mažiausiai nelogiška, klaidinga.

NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimas nėra viešai skelbiamas (nei Nekilnojamojo turto registre, nei ŽPDRIS). Šio sprendimo turinys pareiškėjui nėra žinomas iki šiol, nes NŽT jo nepateikia. Pareiškėjas 2022 m. liepos 1 d. iš Nekilnojamojo turto registro sužinojo apie minėto sprendimo priėmimo faktą, bet ne jo turinį ir objektyviai (per 7 dienas) padavė teismui skundą. Tuo tarpu teismo argumentas, kad pareiškėjas nenurodė priežasčių, kas sutrukdė jam ginčo žemės sklypo duomenis Nekilnojamojo turto registre patikrinti anksčiau nei 2022 m. liepos 1 d. laikytinas deklaratyviu, nepakankamu ir nepaneigiančiu pareiškėjo sąžiningo siekio ginti savo pažeistas teises.

Pareiškėjo vertinimu, teismui padarius išvadą, kad 2022 m. liepos 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas nėra pakankamas įrodymas, jog apie skundžiamą 2022 m. sausio 18 d. sprendimą pareiškėjas sužinojo būtent 2022 m. liepos 1 d., teismas turėjo pareigą pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, kurie visgi įtikintų teismą.

Šiuo atveju formaliai neatnaujinus termino skundui dėl atsakovų sprendimų panaikinimo pateikti, būtų pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai, sietini su nuosavybės teisės į valstybinės žemės sklypą įgyvendinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pripažinęs, kad termino praleidimą nulėmė pareiškėjo ir jo atstovo nepakankamas operatyvumas, rūpestingumas, jų pasirinktas elgesio variantas. 

Teismo vertinimu, pareiškėjas ir jo atstovas su skundžiamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymais turėjo galimybę susipažinti 2022 m. sausio 26 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2022 m. sausio 26 d. rašte Nr. A51-11363/22(2.14.2.12E-ŽEM) nurodžius paslaugos numerį ŽPDRIS, o 2022 m. liepos 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas nėra pakankamas įrodymas, jog apie NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą pareiškėjas sužinojo būtent 2022 m. liepos 1 d., kadangi pareiškėjas turėjo duomenų apie valstybinės žemės sklypą dar 2021 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kas sutrukdė jam šio sklypo duomenis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje patikrinti anksčiau nei 2022 m. liepos 1 d.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino praleisto termino skundui dėl įsakymų ir sprendimo panaikinimo paduoti, nes jis (pareiškėjas) šį terminą praleido dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, o dėl atsakovų, galbūt, netgi sąmoningo (ne)veikimo.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde patvirtino, kad su skundžiamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymais galėjo susipažinti 2022 m. sausio 26 d., kai jam buvo suteiktas ŽPDRIS paslaugos numeris. Nepaisant nurodytos aplinkybės, pareiškėjas į teismą dėl Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymų kreipėsi tik 2022 m. liepos 8 d. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 26 d., kada pareiškėjui tapo žinoma apie skundžiamus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymus, iki kreipimosi į teismą dienos pareiškėjas (jo atstovas) nesiėmė aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms ginti. Aplinkybė, kad paslaugos numerio ŽPDRIS žinojimas pareiškėjui sudarė galimybę susipažinti tik su dalimi viešai skelbiamos ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto medžiagos, o ne su visa žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto medžiaga, nepaneigia nustatyto fakto, kad pareiškėjui 2022 m. sausio 26 d. buvo žinomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymų turinys ir to pakako kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo.

Be to, pareiškėjas buvo (yra) atstovaujamas advokato, kuriam, kaip šiuo atveju teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nei kitiems visuomenės nariams. Todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymų kreipėsi į teismą praleidęs skundo padavimo terminą, laikytina pagrįsta.

Pažymėtina, kad vertinant, ar asmuo praleido terminą paduoti skundą, pirmiausia turi būti nustatytas terminas, per kurį turėjo būti paduotas skundas, o nustačius, kad terminas praleistas, vertinti dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2022 m. liepos 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas nėra pakankamas įrodymas, jog apie NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą pareiškėjas sužinojo būtent 2022 m. liepos 1 d., kadangi pareiškėjas turėjo duomenų apie valstybinės žemės sklypą dar 2021 m. gruodžio 2 d., sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada būtent pareiškėjui tapo žinoma apie NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas negalėjo žinoti apie NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą, nes 2021 m. gruodžio 2 d. šis sprendimas dar nebuvo priimtas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai šiuo aspektu nėra aiškūs ir pakankami pagrįsti, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 8 d. kreipdamasis į teismą dėl NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo buvo praleidęs skundo padavimo terminą, kadangi byloje nėra nustatyta, kada pareiškėjui šis sprendimas tapo žinomu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas praleistą terminą skundui dėl NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo, naikintina.  Pareiškėjo skundo reikalavimo dėl NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 49SK-98-(14.49.109 E.) paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo A. M. skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 49SK-98-(14.49.109 E.).

Pareiškėjo skundo dalies dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 49SK-98-(14.49.109 E.) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Laimutis Alechnavičius

                                                        Ričardas Piličiauskas

                                                        Arūnas Sutkevičius