Pirmosios instancijos teismo                                           Civilinė byla Nr. 2A-488-544/2015

Teisėja Virginija Jurkštienė                                            Teism. proc. Nr. 2-32-3-00569-2012-5

                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.39.2.5; 2.5.10.2.3; 2.5.10.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.21;

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 25 d.

Panevėžys

  Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės,

  kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

              viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-205/2015 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams D. B. ir E. B. dėl žalos atlyginimo.

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

              ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. B. ir E. B. 12849,98 Lt žalą, kuri atsirado 2011-04-20 kilus gaisrui ir apdegus pastatui (kioskui), priklausančiam A. J., esančiam (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas verslo turto draudimu, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki  teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. ieškovas ir J. P. sudarė verslo turto draudimo sutartį. Šia draudimo sutartimi nuo įvairių draudiminių rizikų, tame tarpe ugnies, buvo apdraustas A. J. priklausantis pastatas (kioskas) adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esantys įrengimai. 2011m.balandžio 20d. pastate (kioske), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gaisras, kuriam išplitus, apdegė pastatas ir jame buvę įrengimai, priklausantys draudėjai J. P.. Ieškovas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, atlyginio įvykio metu draudėjui padarytą 12849,98 Lt dydžio žalą. Atsižvelgdamas į LR CK 6.1015 str. nuostatas, numatančias, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, ieškovas prašė priteisti žalą solidariai iš atsakovų D. B. ir E. B.. Nurodė, kad gaisro kilimą lėmė atsakovų aplaidumas eksploatuojant turimą turtą, nepašalinti gedimai atsakovui D. B. nuosavybės teise priklausančio kiosko Nr.4, esančio adresu (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijoje.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų D. B. ir E. B. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 3721,61 Eur žalos atlyginimą,  5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-09) iki sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2010-09-09 ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ sudarė verslo draudimo sutartį Nr. 170665724 su J. P., kuria buvo apdraustas A. J. priklausantis pastatas (kioskas) ir įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.13-15). 2011m. balandžio 20d. kilo gaisras pastate (kioske), esančiame (duomenys neskelbtini). Gaisrui išplitus, apdegė pastatas (kioskas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir jame buvę įrengimai (1 t., b. l. 41). Ieškovas pripažino šį įvykį draudiminiu ir atlygino draudėjui žalą: 6969,98 Lt už pastato atstatymo darbus ir 5880 Lt už sudegusius įrengimus (1 t., b. l. 16-40), todėl reiškia reikalavimą dėl išmokėtų sumų priteisimo solidariai iš atsakingų už žalą atsakovų D. B. ir E. B., t. y. kiosko Nr. 4 savininko ir  naudotojo. Teismas įvertino Panevėžio apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą Nr. V4-3-33, kurioje nurodyta, kad gaisras pirmiausia kilo atsakovui D. B. nuosavybės teise priklausančiame prekybos kioske Nr.4, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame veiklą vykdė atsakovas E. B., ir nuo kurio ugnis persimetė ant draudėjos patalpas (kioską), esantį adresu Taikos g.2, Pasvalio mieste. Atsižvelgė į tai, kad Pasvalio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros instaliacijos gedimas prekybos kioske Nr.4, adresu (duomenys neskelbtini), tai ir sąlygojo draudėjo turto sugadinimą bei žalos atsiradimą. Pripažino, kad gaisro kilimą lėmė atsakovų aplaidumas eksploatuojant turimą turtą, galimai nepašalinti gedimai atsakovui D. B. nuosavybės teise priklausančio kiosko Nr.4, esančio (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijoje. Atsižvelgęs į liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, gaisro priežasties tyrimo ekspertizės išvadas, teismas laikė nustatyta, kad 2011m.balandžio 20d. kilusio gaisro apytikrė židinio vieta buvo atsakovui D. B. nuosavybės teise priklausančio kiosko Nr.4 viduje. Pripažino, kad byloje surinkti įrodymai nepaneigia M. K. padarytos išvados dėl galimo gedimo elektros instaliacijoje, kaip gaisro kilimo priežasties, kuri yra nesiejama su tyčiniais neteisėtais asmenų veiksmais, o atsakovas D. B. teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad elektros instaliacija jam priklausančiose patalpose buvo įrengta laikantis reikalavimų. Atsakovų kaltę dėl žalos atsiradimo ir 12849,88 turtinės žalos dydį teismas pripažino šalių, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais įrodytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 2-40), todėl ieškinį tenkino visiškai (CK 6.279 str. 1d., 2d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai neįvertinus Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-01-31 Ekspertizės akto išvadų, kurios nebuvo atmestos, bet kuriomis ir nebuvo vadovaujamasi priimant sprendimą. Teismas savo išvadas grindė tyrimo duomenimis nepagrįsta Pasvalio PGT 2011-04-26 pažyma Nr. V4-3-33, kurioje pateikta tikėtina gaisro kilimo priežastis (elektros instaliacijos gedimas apelianto kioske), yra iš esmės paneigta ekspertizės aktu. Ekspertas Pasvalio PGT 2011-04-26 pažymos teiginį dėl gaisro kilimo priežasties vertino kritiškai, kadangi ekspertizei pateiktoje bylos medžiagoje tai pagrindžiančių duomenų, išskyrus duomenis apie elektros instaliacijos buvimą, nėra. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad koks nors elektros instaliacijos gedimas buvo įvykęs tiriamuoju atveju, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad elektros instaliacijos gedimas buvo gaisro priežastis. Ekspertizės akte konstatuota, jog Pasvalio PG pareigūnas M. K. nesurašė įvykio vietos apžiūros protokolo, o jo Tarnybiniame pranešime (81 b. 1.) jokių duomenų apie įvykio vietoje jo nustatytus gaisro židinio požymius, elektros instaliacijos (o taip pat apie kokių nors elektros įtaisų, prietaisų) suradimą, gedimų požymių nustatymą nenurodyta, M. K. sudarytoje fotolentelėje taip pat neužfiksuota elektros instaliacijos gedimo ir/ar jos avarinio darbo režimo dėl gedimo požymių/pėdsakų. Ekspertizės išvadų 7.1 p. numatyta, kad labiausiai tikėtina, jog kiosko Nr. 4 pagalbinės patalpos išorinių sienų iškilimai, kurie yra užfiksuoti pateiktose nuotraukose, yra sprogimo bangos poveikio iš pagalbinės patalpos vidaus pasekmė, todėl atsakovo D. B. nurodyta kiosko padegimo versija išlieka, šią versiją patvirtina liudytojos J. S. parodymai. Kioske įrengta elektros instaliacija buvo tvarkinga, pakeista 2008 m., duomenų, jog būtų įvykęs koks nors elektros instaliacijos gedimas, ko pasėkoje būtų sukeltas gaisras, nėra. Nagrinėjamu atveju akte nėra konstatuota, jog gaisro priežastis yra nesaugus, netinkamas elektros instaliacijos eksploatavimas, gedimas, bet nurodyta, kad tikėtina gaisro priežastis yra sprogimas. Tai eliminuoja neteisėtus atsakovo veiksmus ir civilinę atsakomybę. Nors byloje nagrinėjamas klausimas dėl pastato atstatymo, tačiau pastato savininkas A. J. į bylą nebuvo įtrauktas. Žalos atlyginimas įrodinėjamas PVM sąskaita-faktūra, išrašyta 2011-04-04 medžiagos stogo dengimui, nors gaisras įvyko 2011-04-20. Lietaus sistemos įsigijimas ir pritvirtinimas, mūro darbai su mišiniais yra pertekliniai, nes jų nebuvo iki gaisro, todėl neturi pagrindo mokėti turto pagerinimo po gaisro išlaidų. Ieškovo darbuotojas S. Š., kuris rengė 2011-04-21 turto sunaikinimo ir sugadinimo aktą, patvirtino, jog defektinis aktas, jei jame nėra nurodytų pagrindų, kodėl daiktus remontuoti netikslinga, negali būti tinkamas, liudytojas negalėjo įsitikinti, kad įrenginiai yra būtent iš įvykio vietos. Todėl priežastinis ryšys ir žalos faktas neįrodyti, nes elektros prietaisai, defektuoti kaip neremontuotini, išimti ne iš įvykio vietos, o pagal draudėjo nurodymą draudikui aprodyti kitoje vietoje. Draudėja jau po dviejų dienų vykdė komercinę veiklą, kuriai reikalingi elektros prietaisai. Tikslus žalos dydis nenustatytas, o ieškovo nurodyta žalos atlyginimo suma kelia pagrįstų abejonių dėl trečiųjų asmenų noro pasipelnyti. Ieškovas, atlyginęs nepagrįstą žalą tretiesiems asmenims, negali šio žalos atlyginimo regreso tvarka reikalauti iš atsakovų, o šios žalos pasekmes turi prisiimti savo atsakomybėn.

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau šis ieškovui grąžintas Panevėžio apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi.

Atsakovas E. B. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas  - ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo išspręsta  neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Byloje nustatyta, kad 2010-09-09 ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ sudarė verslo draudimo sutartį Nr. 170665724 su J. P., kuria apdraustas A. J. priklausantis pastatas (kioskas) ir įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-15). 2011m. balandžio 20d. kilo gaisras pastate (kioske), esančiame Taikos g.2A, Pasvalio mieste. Gaisrui išplitus, apdegė pastatas (kioskas), esantis adresu (duomenys neskelbtini) ir jame buvę įrengimai (1 t., b. l. 41). Ieškovas pripažino šį įvykį draudiminiu ir atlygino draudėjui žalą: 6969,98 Lt už pastato atstatymo darbus ir 5880 Lt už sudegusius įrengimus (1 t., b. l. 16-40), todėl pareiškė reikalavimą dėl išmokėtų sumų priteisimo solidariai iš atsakovų D. B. ir E. B., kiosko Nr. 4 savininko ir  naudotojo, kaip atsakingų už žalą asmenų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra draudikas, kuris draudėjui išmokėjo draudimo išmoką už gaisro metu sudegusį turtą. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Nagrinėjamu atveju gaisras pirmiausia kilo atsakovui D. B. nuosavybės teise priklausančiame prekybos kioske Nr.4, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame veiklą vykdė atsakovas E. B. ir nuo šio pastato ugnis persimetė ant draudėjos patalpų (kiosko), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Žala draudėjui buvo padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai, dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi asmuo, kurio patalpose kilo gaisras,  turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio.

Nagrinėjamu atveju apeliantas mano, kad jam atsakomybė dėl kilusių gaisro pasekmių kilti negali, nes nėra jo kaltės. Apeliantas skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į teismo ekspertizės išvadas, nepagrįstai sprendė, kad gaisro priežastimi buvo kiosko elektros instaliacijos gedimas ir dėl to atsakovams, kaip nepakankamai rūpestingiems asmenims, nesugebantiems naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kyla atsakomybė. Teigia, kad gaisro kilimo vieta nėra nustatyta, pagal ekspertizės išvadas nėra atmetama sprogimo versija, kas šalina atsakovų atsakomybę. Su tokiais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-20 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013-01-16 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi būti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė sprendime, kad buvo atlikta teismo ekspertizė, tačiau nepasisakė dėl ekspertizės išvadų įrodomosios reikšmės bei kodėl jomis nesivadovaujama priimant sprendimą, o teismo išvados daromos atsižvelgus tik į Pasvalio PGT 2011-04-26 pažymą Nr. V4-3-33, nors  joje nurodyta tikėtina gaisro kilimo priežastis (elektros instaliacijos gedimas apelianto kioske) yra iš esmės paneigta ekspertizės aktu.

Byloje nustatyta, kad 2011m.balandžio 20d. kilusio gaisro apytikrė židinio vieta buvo kiosko Nr.4 viduje. Šią aplinkybę patvirtino liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, ikiteisminio tyrimo byloje esantys duomenys bei ekspertizės išvados. Todėl atsakovams kilo pareiga įrodyti, jog jų kaltės dėl gaisro kilimo nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad gaisro kilimą lėmė atsakovų aplaidumas eksploatuojant turimą turtą, galimai nepašalinti gedimai atsakovui D. B. nuosavybės teise priklausančio kiosko Nr.4, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame veiklą vykdė atsakovas E. B., elektros instaliacijoje. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs išimtinai tik į Panevėžio apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno M. K. pateiktą išvadą dėl galimo gedimo elektros instaliacijoje, kaip gaisro kilimo priežasties. Tačiau Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad Pasvalio PG pareigūnas M. K. nesurašė įvykio vietos apžiūros protokolo, o jo Tarnybiniame pranešime (b. l. 81) jokių duomenų apie įvykio vietoje jo nustatytus gaisro židinio požymius, elektros instaliacijos (o taip pat apie kokių nors elektros įtaisų, prietaisų) suradimą, gedimų požymių nustatymą nenurodyta. Minėto asmens sudarytoje fotolentelėje taip pat neužfiksuota elektros instaliacijos gedimo ir/ar jos avarinio darbo režimo dėl gedimo požymių/pėdsakų. Ekspertizės išvadų 2 p. numatyta, jog kiosko elektros instaliacijos gedimo abstrakti potenciali galimybė buvo, bet ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad koks nors elektros instaliacijos gedimas buvo įvykęs tiriamuoju atveju. Ekspertas nurodė, kad kilusio gaisro tiesioginės priežasties nustatyti negalima, o Ekspertizės akto 7.1 p. numatyta, kad labiausiai tikėtina, jog kiosko Nr. 4 pagalbinės patalpos išorinių sienų įskilimai, kurie yra užfiksuoti pateiktose nuotraukose, yra sprogimo bangos poveikio iš pagalbinės patalpos vidaus pasekmė. Pažymėtina, kad liudytojas M. K. patvirtino parengęs pažymą, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra instaliacijos gedimas ir kad tokią išvadą jis darė įvertinęs tik tai, jog viduje buvo elektrinių prietaisų, o ne pašalinis gaisro šaltinis. Kadangi aukšta temperatūra panaikino įkalčius, pasakyti, kur konkrečiai elektros instaliacijoje įvyko gedimas, jis negalėjo,  galimo padegimo versiją atmetė, kadangi jokių padegimo požymių nebuvo, patalpos užrakintos, degimas vyko viduje (1 t., b. l. 164-167). Įvertinus tokius liudytojo parodymus, darytina išvada, jog įvykio vietoje likę pirminiai objektyvūs duomenys, kurių  pagrindu buvo galima padaryti objektyvias ir patikimas išvadas apie tai, dėl ko kilo gaisras, nebuvo išsamiai ištirti. Todėl  buvo padaryta tik prielaidinė išvada dėl gaisro priežasties, liko nenustatyta, kurioje vietoje įvyko elektros instaliacijos gedimas ir ar iš viso toks gedimas įvyko. Teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad ir ekspertas pažymėjo, jog patalpoje galėjo įvykti sprogimas, ir liudytoja J. S. nurodė girdėjusi garsą, primenantį sprogimą. Todėl sutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju jis įrodė, kad negali būti atmesta ir kiosko padegimo versija, nors pagal jo kreipimąsi ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir nebuvo nustatyta galimai padaryta nusikalstama veika. Iš bylos duomenų matyti, kad neginčijamas faktas, jog kioske elektros instaliacija išvedžiota ir nauji apskaitos prietaisai su naujais saugikliais įrengti 2008 metais, t. y. prieš 3 metus iki gaisro. Nors atsakovas D. B. teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad elektros instaliacija jam priklausančiose patalpose buvo įrengta laikantis nustatytų reikalavimų, kad buvo tinkamai išmatuota tinklo įtampa, naudotos taisyklių reikalavimus atitinkančios medžiagos, tačiau, ekspertui pateikus ekspertizės aktą, kurio išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, negalima konstatuoti, kad atsakovai nebuvo tiek rūpestingi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kad nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo elektros instaliacijos gedimas kioske. Kadangi byloje gaisro kilimo priežastis nenustatyta, yra įtarimai dėl sprogimo, tai negalima pripažinti, jog atsakovai yra atsakingi ieškovui pagal pareikštą ieškinį. Todėl atsakovų atžvilgiu nebuvo pagrindo taikyti civilinės atsakomybės ir ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas nesant civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK6.246–6.249 straipsniuose, visumos.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu taip pat ir dėl to, kad ieškovo reikalavimas atlyginti 12849,89 Lt žalą yra nepagrįstas, mano, jog draudėjas siekė pasipelnyti atsakovų sąskaita. Teisėjų kolegijos nuomone, jeigu kitos civilinės  atsakomybės sąlygos būtų nustatytos, tai byloje esančiais rašytiniais įrodymais žalos dydis yra įrodytas.  Apeliantas savo argumentų  dėl nepagrįstai didelio žalos dydžio leistinais įrodymais nepagrindė (CPK 178 str.). Pripažinus, kad ieškinys negalėjo būti tenkinamas dėl to, jog atsakovai įrodė, kad jų kaltės dėl kilusio gaisro nėra, galimą gaisro priežastį ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, išsamiau dėl žalos dydžio neįrodytinumo  nepasisakoma.

Apeliantas teisingai nurodo, kad byloje nagrinėjamas klausimas dėl pastato atstatymo, o pastato savininkas A. J. į bylą nebuvo įtrauktas. Tačiau ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ 2010-09-09 verslo draudimo sutartį Nr. 170665724,  kuria buvo apdraustas A. J. priklausantis pastatas (kioskas) ir įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini), sudarė ne su savininku, o su J. P., (1 t., b. l.13-15). Draudimo išmoka išmokėta draudėjai pagal 2011-08-25 A. J. prašymą (1 t., b. l. 38). Teismo sprendimu nėra nuspręsta  dėl minėto asmens materialiųjų teisių ir pareigų ir jis negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).  

Priėmus naują sprendimą, turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovams ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas D. B. pirmosios instancijos teisme patyrė tokias išlaidas: 435,47 Eur (1503,59 Lt) išlaidų už ekspertizės apmokėjimą (t.2, b. l. 38), 0,80 Eur (2,75 Lt) išlaidų už dokumentų kopijavimą (t.2, b. l. 18), kurios pripažintinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, 434,43 Eur (1500 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t.2, b. l. 37). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos pagrįstomis, jos nėra didesnės už nustatytas 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Iš ieškovo valstybei priteistina 39,72 Eur (137,16 Lt) išlaidų antrinei teisinei pagalbai, kuri buvo suteikta atsakovui E. B., apmokėti (t.2, b. l. 54) ir 57,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (t.1, b. l. 51) (CPK 96 str.). Patenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo apeliantui priteistinas 112 Eur žyminis mokestis bei 435 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams D. B. ir E. B. atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 435,47 Eur išlaidų už ekspertizės apmokėjimą, 0,80 Eur išlaidų už dokumentų kopijavimą, 434,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 39,72 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630) ir 57,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660), šias priteistas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovo D. B. naudai 112 Eur žyminio mokesčio ir 435 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija:                                                                                       Ramunė Čeknienė

Margarita Dzelzienė 

Nijolė Danguolė Smetonienė