Pavadinimas: [2021-02-09][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-399-555-2021].docx
Bylos nr.: e2S-399-555/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip

Kategorijos:

Bendrosios nuostatos.
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų samprata, forma, turinys ir rūšys
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Atsisakymas priimti ieškinį
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai
Ieškinys

Civilinė byla Nr. e2S-399-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15311-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.11.1; 3.1.11.4; 3.1.14.8.1; 3.3.2.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3679-435/2020 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui V. J. dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. A. ir A. J..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3679-435/2020 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui V. J., tretieji asmenys – J. A. ir A. J. dėl be pagrindo įgyto turto išreikalavimo.

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. preliminarų sprendimą: ieškinį tenkino visiškai; priteisė iš atsakovo V. J. ieškovei N. A. 1 000,00 Eur skolą ir 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; valstybei iš atsakovo V. J. priteisė 49,62 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

3. Atsakovas V. J. 2020 m. spalio 21 pateikė apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-124752) dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. galutinio sprendimo, kuris priimtas teisėjos 2020 m. spalio 22 d. rezoliucija. Atsakovas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o jei teismas spręstų, kad nuo viso žyminio mokesčio atleisti negalima, atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies, atidėjo žyminio mokesčio – 15,00 Eur mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

5. Atsakovas V. J. 2020 m. spalio 21 d. elektroniniu paštu pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. galutinio sprendimo (reg. Nr. DOK-124695), kurį teismas atsisakė priimti 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, kadangi jis paduotas įstatymo leidėjo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu – elektroniniu paštu.

6. Atsakovas V. J. 2020 m. spalio 22 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. galutinio sprendimo (reg. Nr. DOK-125016), kurį teismas atsisakė priimti 2020 m. spalio 22 d. nutartimi, kadangi jis paduotas įstatymo leidėjo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu – elektroniniu paštu.

7. Atsakovas V. J. 2020 m. lapkričio 5 d. dėl šios nutarties 4-6 punktuose nurodytų trijų Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarčių pateikė atskiruosius skundus (reg. Nr. DOK-131414, DOK-131417 ir DOK-131416), kurie priimti 2020 m. lapkričio 9 d. bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija ir kurie jau yra išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1907-390/2020, 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1905-390/2020, ir 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1906-390/2020).

8. Atsakovas V. J. tą pačią dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d., dėl šios nutarties 4-6 punktuose nurodytų trijų Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarčių elektroniniu paštu taip pat pateikė tapačius (turinio atžvilgiu) atskiruosius skundus (reg. Nr. DOK-131330, DOK-131314, DOK-131341), kuriuos Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti, kadangi jie paduoti įstatymo leidėjo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu – elektroniniu paštu.

9. Atsakovas V. J. 2020 m. gruodžio 1 d. elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties (reg. Nr. DOK-143566).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo V. J. atskirąjį skundą (DOK-143566), pateiktą elektroniniu paštu.

11. Teismas nustatė, kad nei CPK, nei kituose teismui teikiamų procesinių dokumentų būdus ir formą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta asmenims galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti elektroniniu paštu. Atsakovas, norėdamas realizuoti savo teisę teikti procesinius dokumentus teismui elektroninių ryšių priemonėmis, tai turi daryti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 10 d.) patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše nustatyta tvarka – naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Šiuo atveju atsakovo pasirinktas elektroninių procesinių dokumentų pateikimo būdas neatitinka įstatyme nustatytų būdų, atitinkamai, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnyje nustatyto reikalavimo, kad kiekvienas procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis).

12. Teismas padarė išvadą, kad įstatymo leidėjo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būdu, šiuo atveju – elektroniniu paštu, Kauno apylinkės teismui pateiktas per kitas kompiuterizuotas dokumentų valdymo sistemas pasirašytas procesinis dokumentas (atskirasis skundas) neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo sąlygų ir CPK 1751 straipsnyje įtvirtintos tvarkos. Dėl to, teismas atsakovo atskirąjį skundą (DOK-143566), pateiktą elektroniniu paštu, atsisakė priimti kaip neatitinkantį procesiniams dokumentams keliamų formos reikalavimų (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį dėl atsisakymo priimti elektroniniu parašu pasirašytą elektroninio ryšio priemonėmis siųstą atskirąjį skundą ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskiruoju skundu atsakovas taip pat prašo stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl aprašo normų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Europos Sąjungos teisės normų nuostatoms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, turėjo žinoti, kad raštinės darbuotojos atsisakė priimti šį, į Kauną atvežtą išspausdintą bei ranka pasirašytą skundą, todėl pats teismas tyčia trukdo ir neleidžia priimti šio ar kito skundo net pandemijos aplinkybėmis.

13.2. Patikslintas apeliacinis skundas atitinka visus CPK reikalavimus, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytas elektroniniu parašu.

13.3. Atsakovas procesinius dokumentus Kauno apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme esančiose bylose pasirašo saugiu, kvalifikuotu, sertifikuotu, kitų Lietuvos Respublikos teismų pripažįstamu elektroniniu parašu bei išsiunčia elektroninių ryšių priemonėmis, numatytomis teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, atsisakyti priimti elektroniniais parašais pasirašytus atsakovo procesinius dokumentus.

13.4. Nurodant procesinius dokumentus spausdinti ir siųsti paštu net COVID-19 viruso plitimo ir pandemijos metu yra didinami ekonominiai V. J. nuostoliai, leidžiant paskutines režimo dar nekonfiskuotas pinigines lėtas, o taip pat yra pažeidžiamos CPK 179 straipsnio 3 dalies, 178 straipsnio, 180 straipsnio, 185 straipsnio nuostatos.

14. Atsiliepimų į atsakovo V. J. atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau ši konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą netrukdo įstatymų leidėjui nustatyti formalius reikalavimus, taikomus asmens kreipimuisi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą konstatuojamosios dalies I skyriaus 12 punktas). Atitinkamai CPK 5 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmuo kreiptis į teismą turi įstatymų nustatyta tvarka.

19. Teismui paduodamame procesiniame dokumente privalo būti jį paduodančio asmens parašas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 1751 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką bei formą nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 10 d.) patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas). Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę (Aprašo 5 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad galiojantis teisinis reglamentavimas ir jo taikymo tvarką įtvirtinantys poįstatyminiai aktai nenumato galimybės teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018). Vadinasi, apeliantas, norėdamas įgyvendinti savo teisę teikti ieškinį elektroninėmis ryšių priemonėmis, turėtų jį teikti jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros.

20. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad procesinio dokumento pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, t. y. atskirasis skundas pateiktas elektroniniu paštu įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būtu. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog klausimą, susijusį su apelianto V. J. procesinių dokumentų teismui pateikimo tvarka, ne kartą išsamiai išnagrinėjo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, t. y. jam ši tvarka, jos nesilaikymo pasekmės jau buvo daug kartų detaliai nurodytos kitose civilinėse bylose. Atsižvelgiant į tai, kad šis procesinio dokumento pateikimo trūkumas apeliantui ne kartą teismų buvo išaiškintas kitose bylose, nebuvo pagrindo nustatyti termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti, kadangi procesinis dokumentas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1507-516/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1227-330/2019; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-370/2019 ir kt.). Taigi, kadangi elektroniniu paštu pateiktas atsakovo atskirasis skundas neatitinka CPK ir pirmiau nurodytame poįstatyminiame teisės akte nustatytų reikalavimų, dėl to toks atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo atskirasis skundas (reg. Nr. DOK-143566) yra pateiktas dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo V. J. elektroniniu paštu pateiktus atskiruosius skundus dėl šios nutarties 4-6 punktuose nurodytų trijų Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarčių. Pažymėtina ir tai, kad tapataus turinio atskirieji skundai dėl tų pačių nutarčių buvo priimti bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucijomis ir šiuo metu jau yra išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S‑1907‑390/2020, 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1905-390/2020, ir 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1906-390/2020).

22. Atskirojo skundo argumentas, kad nepagrįstai nurodant procesinius dokumentus spausdinti ir siųsti paštu net COVID-19 viruso plitimo ir pandemijos metu yra didinami apelianto ekonominiai nuostoliai, taip pat pažeidžiamos CPK 179 straipsnio 3 dalies, 178 straipsnio, 180 straipsnio, 185 straipsnio nuostatos, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Jau minėta, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Ši asmens teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu asmens pageidaujamu būdu ir / ar bet kokia forma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto pateiktas teismui atskirasis skundas neatitinka įstatymu nustatytų reikalavimų, t. y. pateiktas elektroniniu paštu įstatymo nenumatytu bylų procesiniams dokumentams teikti būtu. Apeliantui ne kartą buvo išaiškinta, kad jo pasirinkta procesinių dokumentų pateikimo forma, kuomet elektroniniu paštu siunčiamos procesinių dokumentų kopijos, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, negali būti vertinama ir suprantama kaip tinkamas teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo įgyvendinimas. Tuo tarpu apelianto nesutikimas su nustatyta tvarka nereiškia, kad tokios tvarkos jis neprivalo laikytis.

23. Apeliantas V. J. atskiruoju skundu taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl aprašo normų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijos, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Europos Sąjungos teisės normų nuostatoms. Pažymėtina, kad apeliantui taip pat ne kartą yra išaiškinta, jog klausimas dėl individualią bylą nagrinėjančio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, administracinį teismą ar į Europos Sąjungos teisminę instituciją yra priskirtinas bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, o pagrindu teismui kreiptis į nurodytas institucijas su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstos abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai, norminiam teisės aktui.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apelianto nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto pareikšto prašymo.

25. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).