Civilinė byla Nr. 3K-7-5-684/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03547-2009-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.2.3.3.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės, Egidijaus Laužiko, Andžej Maciejevski, Algio Norkūno ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TELE2“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Stateta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TELE2“ dėl kompensacijos priteisimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, atribojančių komercinio atstovavimo teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 153 254,75 Lt (334 005,66 Eur) kompensaciją, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. vasario 1 d. su atsakove pasirašė „TELE2“ paslaugų platinimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sudaryti atsakovės vardu paslaugų teikimo sutartis su klientais ir parduoti mobiliuosius telefonus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Pagal sutarties reikalavimus ieškovė atsakovės paslaugas platina specialiai tam skirtose prekybos vietose, salonas įrengiamas iš anksto jo atidarymą suderinus su atsakove, paprastai salonai įrengiami ieškovės lėšomis. Iki ginčo su atsakove dėl prekybos salonų uždarymo pradžios ieškovės prekybos salonų tinklas apėmė 19 prekybos salonų, tarp jų ir ginčo objektu tapusius 3 prekybos salonus Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje ir Vilniaus prekybos centre „Akropolis“. Ieškovė atsakovės reikalavimu nutraukė veiklą pagal sutartį trijose prekybos vietose. Kadangi tarp šalių yra susiklostę komerciniai atstovavimo santykiai, todėl nutraukus sutartis ieškovė pagal CK 2.167 straipsnį turi teisę į kompensaciją. Ieškovės apyvarta minėtose vietose sudaro apie 36 proc. visos ieškovės apyvartos iš atsakovės atstovavimo pagal sutartį. Per praėjusius metus ieškovė atsakovės vardu ginčo prekybos vietose sudarė 7879 naujas sutartis, pratęsė 10 520 sutarčių ir suteikė papildomų paslaugų, už kurias gavo 1 152 291 Lt (333 726,54 Eur) atlyginimą. Ieškovė nuo pat atsakovės atstovavimo veiklos pradžios sąžiningai ir rūpestingai vykdė visus savo įsipareigojimus atsakovei, buvo lojali ir veikė išimtinai atsakovės interesais, todėl tik maksimalios kompensacijos sumos sumokėjimas ieškovei atitiktų teisingumo principą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Stateta“ iš atsakovės UAB „TELE2“ 500 000 Lt (144 810,01 Eur) kompensaciją, 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. 
5. Teismas nurodė, kad 1986 m. gruodžio 16 d. direktyva 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo (toliau – ir Direktyva) reglamentuojami prekybos agentų ir jų atstovaujamųjų teisiniai santykiai. Nacionalinėje teisėje Direktyvos nuostatos perkeltos į CK 2.152–2.168 straipsnius.
6. 2008 m. vasario 1 d. „TELE2“ paslaugų platinimo sutartimi, siekiant pratęsti bendradarbiavimą platinant „TELE2“ paslaugas, kaip šios sutarties objektas buvo nurodytas šalių bendradarbiavimas platintojai (ieškovei UAB „Stateta“) sudarant paslaugų teikimo sutartis su klientais, parduodant prekes. Platintoja sutartimi įsipareigojo tinkamai atstovauti „TELE2“ interesams platindama „TELE2“ paslaugas, o „TELE2“ įsipareigojo už platintojos atliktas paslaugas atsiskaityti sutarties 7 straipsnyje nustatyta tvarka bei pagal sutarties 3 priede nurodytus įkainius. Sutarties 3.6 punktas nustatė, kad prekybos salonuose platintojos darbuotojai veikia komercinio atstovavimo pagrindu: sudaro paslaugų teikimo sutartis „TELE2“ vardu, teikia informaciją bei konsultuoja klientus apie „TELE2“ teikiamas paslaugas. Teismas sprendė, kad nurodytos sutarties nuostatos leidžia ją kvalifikuoti kaip komercinio atstovavimo sutartį.
7. Pagal CK 2.152 straipsnio 1 dalį bei Direktyvą prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita. Prekybos agentais nelaikomi juridinio asmens organai ir asmenys, turintys juridinio asmens organo teises ir pareigas, taip pat partneriai, veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė negali būti laikoma atsakovės prekybos agente, nes, platindama atsakovės prekes ir paslaugas, negalėjo veikti visiškai savarankiškai. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo įtraukta daug nuostatų, jog veikdama atsakovės vardu ieškovė privalo laikytis tam tikrų procedūrų (sutarties 3.7 punktas), kurios apėmė, bet neapsiribojo paslaugų aprašymais, klientų mokumo tikrinimu, informacija apie numatomas reklamines akcijas, kuri turėjo būti pateikiama atsakovės intranete arba paštu. Atsakovė turėjo teises nustatyti ieškovei ketvirčio planus bei minimalius ketvirčio planus (3.8 punktas); nustatyti parduodamų prekių ir paslaugų kainą (3.9 punktas); įgalioti ar panaikinti įgaliojimą platintojai veikti tam tikruose telekomunikacijų rinkos vartotojų segmentuose arba tam tikruose geografiniuose regionuose, pranešdama apie tai prieš du mėnesius (3.10 punktas) ir kt. Tačiau, teismo nuomone, šios sutartimi nustatytos atsakovės teisės daryti įtaką ieškovės veiklai nepaneigia ieškovės kaip atstovės savarankiškumo (CK 2.152 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė pagal sutarties sąlygas neinvestavo į prekybos salonų tinklo plėtrą. Pagal sutarties 3.2 punktą prekybos salonai įrengiami platintojos, t. y. ieškovės, iniciatyva suderinus raštu su „TELE2“ arba „TELE2“ motyvuotu prašymu, tokiu atveju „TELE2“ atlygina 50 procentų įrengimo išlaidų (sutarties 3.3. punktas). Sutarties 3.13 punktas nustatė, kad „TELE2“ gali atlyginti platintojos (ieškovės) sąnaudas, reklamuojant „TELE2“ vardą ar paslaugas, – iki 35 proc. reklaminei medžiagai (spaudai, radijui, televizijai, skelbimams, plakatams, lankstinukams) ir iki 50 proc. „TELE2“ salonų reklaminėms iškaboms. Ieškovė teigė, kad ji surado visiems salonams patalpas ir sudarė nuomos sutartis su atsakovės pritarimu, salonus įrengė savo lėšomis, patalpų nuomos sutartis iš pradžių taip pat sudarė ir apmokėjo ji, vėliau subnuomojo iš atsakovės, taip pat derėjosi su mobiliųjų telefonų aparatų ir jų aksesuarų tiekėjais ir sumokėdavo už prekes, iš atsakovės gaudavo tik pagal sutartį priklausantį atlyginimą, t. y. veikė savo rizika.
10. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad buvo nutraukta ne visa sutartis, bet jos dalis dėl atstovavimo tam tikrose prekybos vietose, neturi reikšmės.
11. Į CK 2.167 straipsnį dėl kompensacijos prekybos agentui dėl sutarties nutraukimo perkeltos Direktyvos 17 straipsnio nuostatos. Pagal Direktyvos 17 straipsnį kompensacija apskaičiuojama trimis etapais. Pirmuoju etapu siekiama kiekybiškai įvertinti naudą, kurią atstovaujamasis gavo iš verslo su prekybos agento surastais klientais pagal 17 straipsnio 2 dalies a punkto pirmosios įtraukos nuostatas. Antruoju etapu pagal 17 straipsnio 2 dalies a punkto antrąją įtrauką siekiama patikrinti, ar suma, kuri buvo apskaičiuota remiantis pirmiau nurodytais kriterijais, yra teisinga, atsižvelgiant į visas šiam atvejui būdingas aplinkybes, ypač į agento prarastus komisinius. Pagaliau trečiuoju etapu nuostolių atlyginimo suma apribojama Direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta didžiausia suma, kuri svarbi tik tuo atveju, jeigu iš dviejų ankstesniųjų skaičiavimo etapų išplaukianti suma ją viršija.
12. Pagal Europos Komisijos 1996 m. liepos 23 d. ataskaitoje dėl Direktyvos 17 straipsnio taikymo (toliau – ir Rekomendacijos) pateiktas rekomendacijas pirmuoju etapu nustatoma naujų klientų skaičius ir padidėjusi verslo su senaisiais klientais apimtis. Toliau apskaičiuojamas prekybos agento paskutinių dvylikos sutarties galiojimo mėnesių komisinis atlyginimas, gautas už sandorius su naujais klientais ar tenkantis padidėjusiai verslo su buvusiais klientais daliai. Nustačius šią sumą, įvertinama, kiek metų ateityje atstovaujamasis gaus naudos iš verslo su prekybos agento pritrauktais naujais klientais ar iš padidėjusios verslo su senaisiais klientais apimties, atsižvelgiant į padėtį rinkoje baigiantis komercinio atstovavimo sutarčiai. Tada turi būti įvertinamas migracijos koeficientas (apskaičiuojant tikėtiną iš sutarčių pasitrauksiančių klientų procentą). Gautas skaičius mažinamas atimant vidutinę palūkanų normą per visą naudos galiojimo laiką.
13. Teismas kompensacijos dydžiui nustatyti skyrė ekspertizę. Teismas nustatė, kad, darydamas pirmojo etapo apskaičiavimus, teismo paskirtas ekspertas nustatė naujų klientų skaičių, tačiau neįtraukė pratęstų su senaisiais klientais sutarčių skaičiaus, nurodydamas, jog, jo nuomone, šie pratęsimai neįtrauktini, nes klientų apsisprendimą, ar pratęsti sutartis, jo nuomone, lemia atsakovės reputacija ir teikiamų paslaugų kokybė, o ne ieškovės pastangos. Teismas nesutiko su tokia eksperto nuomone, nes iš sutarčių pratęsimo gaunamo atlyginimo neįtraukimas į pirmojo etapo apskaičiavimus neatitinka Rekomendacijų. Atsakovė, nustatydama atitinkamą atlyginimą ieškovei už sutarčių pratęsimą, pripažino, jog ieškovės pastangos ir šiuo atveju teikė jai naudą, ji jomis naudojosi. Ginčo sutartis nustatė 30–120 Lt (8,69-34,75 Eur) atlyginimą ieškovei už naują klientą ir 30–70 Lt (8,69-20,27 Eur) atlyginimą už sutarties pratęsimą.
14. Teismas nurodė, kad kompensacijos prasmė ir yra palengvinti prekybos agentui perorientuoti jo ūkinę veiklą, padengiant dalį su tuo susijusių sąnaudų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, viena vertus, šiuo atveju buvo nutraukta ne visa sutartis, bet jos dalis, iš kurios gaunamos ieškovės pajamos sudarė 36 proc., į tai, kad, be komercinio atstovavimo, ieškovė verčiasi ir kitokia veikla, kas leidžia jai, kaip prekybos agentei, lengviau perorientuoti savo veiklą, sprendė, kad pirmajame etape apskaičiuota kompensacija mažintina.
15. Teismas teisinga kompensacija ieškovei laikė 500 000 Lt (144 810,01 Eur) sumą, kuri yra mažesnė nei maksimali byloje nustatyta kompensacijos suma (1 153 738 Lt arba 334 145,62 Eur).
16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės UAB „Stateta“ ir atsakovės UAB „TELE2“ apeliacinius skundus, 2015 m. vasario 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
17. Kolegija nurodė, kad šalių sudarytos sutarties nuostatos patvirtina, jog ieškovė vykdė esminę prekybos agento funkciją – nuolat už atlyginimą sudarinėjo atsakovės siūlomų paslaugų ar prekių atsakovės vardu sutartis. Būtent ši ieškovės vykdoma veikla – sutarčių atsakovės vardu sudarymas – leidžia šalių sudarytą sutartį atriboti nuo atlygintinų paslaugų teikimo sutarties ir atmesti atsakovės argumentus dėl tarp šalių susiklosčiusių atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių. Ieškovė buvo atidariusi devyniolika prekybos salonų, juose nuolat už atlyginimą sudarydavo sutartis su klientais atsakovės vardu ir atsakovės sąskaita. Aplinkybė, kad ieškovė užsiėmė ne tik šia, bet ir kitomis veiklomis, ieškovės atitikties pagrindinės veiklos kriterijui nepaneigia.
18. CK 2.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo. Prekybos agento veiklos nepriklausomumas reiškia, kad prekybos agentas laisvai vykdo savo veiklą, būtent laisvai nustato savo darbo (veiklos) laiką, laisvai sprendžia dėl užsiėmimo tokia veikla trukmės, laisvai nustato savo veiklos vykdymo taisykles, išskyrus tas, kurias nurodo prekybos agento ir atstovaujamojo sudaryta sutartis. Atsakovės nurodyti požymiai, kuriuos ji įvardija kaip ieškovės savarankiškumo nebuvimą, yra komercinio atstovavimo sutarties požymiai, kadangi prekybos agentas vykdo visus atstovaujamojo pavedimus ir protingumo kriterijus atitinkančias instrukcijas (CK 2.156 straipsnio 1 punktas), o atstovaujamasis aprūpina prekybos agentą reikiamais dokumentais ir informacija, suteikia agentui informaciją, būtiną komercinio atstovavimo sutarčiai vykdyti (CK 2.157 straipsnio 1, 5 punktai). Tai, kad atsakovė prisiėmė didžiąją dalį platinimo išlaidų, ieškovės savarankiškumo nepanaikina, nes sutarčių sudarymas atsakovės sąskaita įtvirtintas kaip vienas iš ieškovės pagal komercinio atstovavimo sutartį vykdomos veiklos požymių.
19. Atsakovė teigia, kad teismas neįvertino jos argumentų, jog ieškovė neturėjo įgaliojimų derėtis su potencialiais klientais. Atsakovės manymu, situacija, kai sandorius atstovaujamojo vardu sudarantis asmuo neturi teisės nei keisti sudaromų sandorių sąlygų, nei savo nuožiūra taikyti kitų pardavimą skatinančių priemonių, neatitinka Direktyvos 1 straipsnio 2 dalies ir CK 2.152 straipsnio 1 dalyje nustatyto įgaliojimo derėtis, kaip būtino prekybos agento požymio. Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovės argumentais, kad derėjimasis dėl prekių pardavimo yra esminis ir būtinas komercinio atstovavimo santykių požymis, o sutarties sudarymas atstovaujamojo vardu – tik papildantis požymis. CK 2.152 straipsnio 1 dalyje prekybos agento veikla apibrėžta taip: nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita. Taigi asmuo, kuris nuolat už atlyginimą tarpininkauja atstovaujamajam sudarant sutartis ir atitinka kitus kriterijus, laikytinas prekybos agentu. Lygiai taip pat asmuo, kuris nuolat už atlyginimą sudaro sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita, taip pat laikytinas prekybos agentu. Ieškovė nuolat už atlyginimą sudarinėdavo sutartis atsakovės vardu ir atsakovės sąskaita, tokia ieškovės vykdyta veikla atitinka prekybos agento vykdomos veiklos turinį. Tai, kad ieškovė neturėjo teisės keisti sutarčių sąlygų, jo savarankiškumo nepaneigia, nes pagal CK 2.162 straipsnio 1 dalį prekybos agentas keisti sutarties sąlygas turi teisę tik tuo atveju, jeigu ši jo teisė yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje ar atskirame įgaliojime. Ieškovė veikė savo sąskaita ir prisiėmė verslo bei nuostolių atsiradimo riziką, samdė darbuotojus, mokėjo jiems darbo užmokestį, kėlė darbuotojų kvalifikaciją, nuomojosi patalpas ir mokėjo nuomos mokestį, ieškovės pelnas priklausė nuo pardavimų rezultatų, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės nepriklausomumo nebuvimo CK 2.152 straipsnio 1 dalies prasme.
20. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip komercinio atstovavo teisinius santykius ir šalių ginčui išspręsti pagrįstai taikė CK antrosios knygos XII skyriuje įtvirtintas šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas.
21. Kolegija nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė neturi teisės į kompensaciją, nes nutraukta tik dalis sutarties.
22. Kolegija atmetė atsakovės argumentus, kad ji negavo esminės naudos iš dalykinių ryšių su ieškovės surastais klientais. Atlikus teismo paskirtą ekspertizę nustatyta, kad galiojant 2008 m. vasario 1 d. paslaugų platinimo sutarčiai ieškovė atsakovės vardu sudarė 19 363 terminuotas (įskaitant pratęsimus) bei 3721 neterminuotą sutartis. Pagal šias sutartis atsakovė gavo 20 951 095 Lt (6 067 856,52 Eur) pajamų. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad po sutarčių nutraukimo atsakovė iš ieškovės sudarytų sutarčių naudą gaus vidutiniškai 1,33 metus ir tai sudarys 5 447 285 Lt (1 577 642,78 Eur) pelno. Ekspertizės metu taip pat nustatyta, kad per paskutinius sutarties metus ieškovė atsakovės vardu sudarė 9623 sutartis su naujais klientais.
23. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nei CK 2.167 straipsnyje, nei Direktyvoje kompensacijos apskaičiavimo metodas nėra reglamentuotas, tačiau 1996 m. liepos 23 d. Europos Komisijos ataskaitoje dėl Direktyvos 17 straipsnio taikymo yra pateikiami kompensacijos apskaičiavimo išaiškinimai. Padidėjusi verslo su senaisiais klientais apimtis pagal Rekomendacijas reiškia, kad nagrinėjamu atveju nustatomas ir su senaisiais klientais pratęstų sutarčių skaičius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo eksperto pirmajame etape apskaičiuota suma, kurią skaičiuojant nebuvo įtrauktas ieškovei už sutarčių pratęsimus mokamas komisinis atlygis. Per paskutinius dvylika mėnesių ieškovės gautas komisinis atlyginimas kartu su sutarčių pratęsimais sudaro 1 119 576 Lt (324 251,22 Eur) (438 737 Lt (127 067,02 Eur) komisinio atlyginimo už naujus klientus ir 680 839 Lt (197 184,60 Eur) komisinio atlygio už sutarties pratęsimus).
24. Ekspertas apskaičiavo, kad palūkanų norma yra 8 proc., migracijos koeficientas – 5,59 proc., o vidutinė atsakovės naudos pagal ieškovės sudarytas sutartis gavimo trukmė – 1,33 metai. Taigi ieškovės kompensacijos suma pagal su senaisiais klientais pratęstas sutartis, atsižvelgiant į migracijos koeficientą, palūkanų normą ir naudos trukmę, yra 701 917 Lt (203 289,21 Eur), o bendra kompensacijos suma (naujos sutartys ir sutarčių pratęsimai) po pirmojo skaičiavimo etapo sudaro 1 152 667 Lt (333 835,44 Eur).
25. Antrajame skaičiavimo etape, atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, vertinamas kompensacijos dydis teisingumo principo kontekste. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teismas turi įvertinti visas byloje reikšmingas aplinkybes ir nustatyti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitinkančią kompensacijos sumą, kuria būtų pasiekti tokios kompensacijos prekybos agentui mokėjimo tikslai.
26. Kolegija, atsižvelgdama į pardavimo galios tarp šalių pasiskirstymą (ekspertas nustatė, kad vidutinės ieškovės išlaidos vienam klientui pritraukti yra 91 Lt (26,36 Eur), o atsakovės – 362 Lt (104,84 Eur), į tai, kad klientų apsisprendimą sudaryti sutartis ar jas pratęsti lemia atsakovės reputacija, jos teikiamų paslaugų kokybė ir siūlomų produktų konkurencingumas, į tai, kad ieškovė vykdė ir kitą veiklą, kad nebepatirs išlaidų, susijusių su prekybos agento veikla ginčo salonuose, pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui mažinti antrajame etape apskaičiuotą kompensaciją iki 500 000 Lt (144 810,01 Eur).
27. Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad teismas nepagrįstai sumažino kompensaciją iki 500 000 Lt (144 810,01 Eur). Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepagrįstai atsakovės gautinas pajamas skaičiuoja penkeriems ateinantiems metams nuo sutarčių nutraukimo ir dar ilgesniam laikotarpiui. Kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl šalių komercinio atstovavimo teisinių santykių nuo 2001 metų susiklostymo, ieškovės pasiūlymo ginčo salonų patalpas įrengti tam tikruose prekybos centruose ir nuomos sutarčių su prekybos centro vadovais sudarymo bei tiesioginės rinkodaros funkcijų vykdymo nesuteikia pagrindo didinti teismo priteistą kompensaciją Ieškovė buvo suinteresuota iš vykdomos veiklos gauti kuo didesnį atlyginimą, dėl to siekė kuo patrauklesnėse prekybos vietose vykdyti komercinio atstovavimo veiklą. Ši aplinkybė patvirtina tinkamą atstovavimo sutarties vykdymą, o ne teisę į didesnės kompensacijos priteisimą. Kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo didinti teismo priteistą kompensaciją.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

28. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „TELE2“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino komercinio agento nepriklausomumo kriterijų. Pagrindinė komercinio agento paskirtis yra įėjimas į rinką, klientų pritraukimas, produktų pirkimo ar pardavimo skatinimas ir derėjimasis dėl sutarčių, sudaromų tarp atstovaujamojo ir kliento ar pardavėjo, sąlygų. Prekybos agentas yra asmuo, dėl kurio kompetencijos, aktyvių pastangų bei žinių atstovaujamasis turi galimybę išplėsti savo vykdomą verslą. Jei nepriklausomumo sąlyga būtų aiškinama tik kaip reikalavimas, kad prekybos agentas turėtų atskirą teisinį subjektiškumą, jos išskyrimas CK 2.152 straipsnio 1 dalyje neturėtų prasmės. Sutarties sąlygos aiškiai parodo, kad ieškovė nebuvo nepriklausoma tarpininkė, nes neturėjo galimybės spręsti, kaip jai vykdyti prekybą „TELE2“ prekėmis ir paslaugomis, o privalėjo griežtai įgyvendinti „TELE2“ nurodymus. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad UAB „Stateta“ nevykdo aktyvaus pardavimo funkcijos bei veikia kaip pasyvi UAB „TELE2“ atstovė, nedaranti tiesioginės įtakos UAB „TELE2“ klientų srautams. UAB „Stateta“ nevykdo tiesioginių rinkodaros funkcijų, nedaro įtakos vykdomoms pardavimo akcijoms bei mobiliųjų telefonų subsidijavimo modeliams.
2. Pagrindinės veiklos faktas teismų iš esmės nebuvo tirtas pagal kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010), o byloje pateiktų įrodymų nepakanka spręsti, kad komercinis atstovavimas buvo pagrindinė ieškovės veikla. 
3. Ieškovė neturi teisės į kompensaciją, nes nutraukta tik dalis sutarties dėl ginčo salonų. Būtina kompensacijos sąlyga yra sutarties, sudarytos prekybos agento ir atstovaujamojo, pabaiga. Pvz., pagal Anglijos teisės aktus, į kuriuos perkelta Direktyva, sutartis nelaikoma pasibaigusia, jeigu pasibaigė tik dalis, bet ne visi sutartiniai santykiai tarp šalių.
4. Teismai pažeidė CK 2.167 straipsnio 2 dalį, atsakovės gauta esmine nauda iš dalykinių ryšių su ieškovės surastais klientais laikydami atsakovės pajamas, gautas iš sutarčių, kurias atsakovės vardu su klientais sudarė ieškovė. Visų pirma teismai bet kurį klientą, kuris tik sudarė sutartį su atsakove, traktavo kaip ieškovės surastą klientą, nors nenustatė, kad dalykiniai klientų ryšiai su atsakove atsirado būtent dėl prekybos agentės veiklos arba bent jau ji turėjo, vykdydama savo, kaip agentės, veiklą, prisidėti prie tų ryšių atsiradimo. Sudarant sutartį su ieškove (ir kitomis bendrovėmis, kurios prekiavo „TELE2“ paslaugomis), „TELE2“ nebuvo reikalingos specifinės ieškovės žinios ar savybės, galinčios pritraukti daugiau klientų. „TELE2“ buvo reikalinga prekybos funkcijos paslauga, t. y. kad tam tikroje prekybos vietoje „TELE2“ nustatytomis valandomis būtų užtikrintas asmenų, norinčių įsigyti „TELE2“ paslaugas, aptarnavimas. Taigi pasitelkdama ieškovę ir kitus partnerius, „TELE2“ įgyvendino savo specifinį verslo modelį. Už naudą, kurią atsakovė gaus iš ieškovei teikiant paslaugas sudarytų sutarčių, ieškovei pagal sutartį jau yra visiškai atsilyginta, sumokant jai sutartyje nustatytą atlyginimą už šių sutarčių sudarymą. Taigi uždarius ginčo salonus ieškovė neprarado jokių komisinių už šiuos klientus ir kompensacijos mokėjimas už tai, už ką jau buvo sumokėtas atlyginimas pagal sutartį, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Ekspertizės išvadoje nustatyta, kad iš uždarytų salonų UAB „TELE2“ gaus naudą ne ilgiau kaip UAB „Stateta“ sudarytų terminuotų sutarčių likusieji laikotarpiai, nes vėlesni galimi šių sutarčių pratęsimai daugiausiai priklauso nuo operatoriaus teikiamų paslaugų, kokybės, tarifų ir kitų veiksnių, kurių UAB „Stateta“ negali kontroliuoti.
5. Teismai pažeidė CK 2.167 straipsnio 2 dalį, padarydami išvadą, kad kompensacijos mokėjimas ieškovei atitinka teisingumo principą. Įtaka pirkėjų srautams yra labiau panaši į įtaką, būdingą franšizės modeliui, t. y. klientai sužino apie „TELE2“ ir įsigyja jos paslaugas ne dėl UAB „Stateta“ pastangų, o UAB „Stateta“ uždirba sudarydama sandorius su klientais dėl „TELE2“ vardo ir kitų rinkodaros priemonių bei teiktos paslaugos kokybės. Akivaizdu, kad neteisinga, jog, UAB „Stateta“ gavus naudą iš TELE2, pastaroji dar papildomai turėtų kompensuoti UAB „Stateta“ šios pajamas, kurias ši būtų gavusi, jeigu būtų ir toliau veikusi ginčo salonuose.
6. Teismai pažeidė CK 2.167 straipsnio 3 dalį, Direktyvos 17 straipsnį, reglamentuojančius kompensacijos paskirtį ir jos dydžio nustatymo principus. Teismai iš esmės iš atsakovės priteisė nuostolius, t. y. negautas pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu ji ir toliau būtų veikusi salonuose. CK ir Direktyvoje kompensacija ir nuostoliai atskirti. Kompensacijos esmė, vadovaujantis Direktyva, yra išvengti, kad atstovaujamasis nepagrįstai nepraturtėtų komercinio agento sąskaita, t. y. kad komerciniam agentui būtų sumokėta už visą naudą, kurią gauna atstovaujamasis dėl agento pastangų, sumokėti komisiniai, negauti už sandorius, sudarytus su klientais, kuriuos surado prekybos agentas, ir pan. Kompensacija nėra komercinio agento nuostoliai, kurie atlyginami tik tuo atveju, kai sutartis nutraukiama neteisėtai. Jeigu teismai būtų tinkamai aiškinę kompensacijos esmę bei paskirtį, jos tikslus, ieškinys būtų atmestas arba priteista ekspertizės akte nurodyta 116 997 Lt (33 884,67 Eur) suma.
29. Atsakovė taip pat prašo kasacinio teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šių klausimų: 1) ar Direktyvos 1 straipsnio 2 dalies sąvoka „savarankiškai dirbantis tarpininkas“ reiškia, kad prekybos agentui turi būti suteikta teisė savarankiškai (be atstovaujamojo nurodymo ar pritarimo) priimti verslo sprendimus, susijusius su prekybos agento veikla;               2) ar asmuo, kurio darbo valandas nustato atstovaujamasis, gali būti pripažįstamas savarankiškai dirbančiu tarpininku Direktyvos 1 straipsnio 2 dalies prasme;               3) ar Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą įgaliojimą derėtis, kaip būtiną prekybos agento požymį, atitinka situacija, kai sandorius atstovaujamojo vardu sudarantis asmuo neturi teisės nei keisti sudaromų sandorių sąlygų, nei savo nuožiūra taikyti kitų pardavimą skatinančių priemonių;               4) ar pagal Direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas teisė į kompensaciją egzistuoja tuo atveju, kai nauda iš atstovo atstovaujamojo vardu sudarytų sandorių atstovaujamajam tęsis ne ilgiau nei iki šių sandorių galiojimo termino pabaigos, o už šių sandorių sudarymą atstovui jau yra atlyginta; 5) ar pagal Direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas teisė į kompensaciją egzistuoja tuo atveju, kai sutartis nėra nutraukiama, o daromas tik dalinis sutarties pakeitimas (dalies prekybos vietų uždarymas).             
30. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Stateta“ prašo atsakovės UAB „TELE2“kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovė atitinka nepriklausomumo kriterijų. Atsakovės aiškinimas, jog atstovaujamasis duoda produktą, o prekybos agentas jį parduoda, labiau tiktų apibūdinti distribucijos teisinius santykius. Prekybos agento tarpininkavimas atstovaujamojo naudai sudarant sutartis ar sutarčių sudarymas atstovaujamojo vardu ir sąskaita lemia skirtingą nepriklausomumo kriterijaus taikymą ir aiškinimą negu kitų teisinių santykių kontekste. Pati komercinio atstovavimo esmė ir paskirtis, teisės aktuose nustatytos būtinos prekybos agento ir atstovaujamojo teisės ir pareigos suponuoja, kad prekybos agento nepriklausomumas negali būti aiškinamas kaip visiška prekybos agento laisvė savo nuožiūra spręsti, kam, kur, kada, už kiek, kokiomis sąlygomis ir pan. parduoti atstovaujamojo produktą. Kitaip tariant, prekybos agento nepriklausomumas komercinio atstovavimo santykiuose yra sąlyginis, t. y. prekybos agento veikimo laisvė yra apribota prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyje nustatytomis prekybos agento veikios vykdymo taisyklėmis. Ieškovė turėjo visišką laisvę priimti į darbą daugiau pardavimo vadybininkų, nei būtina aptarnauti klientus  prekybos salonuose, savo nuožiūra nustatyti pardavimo vadybininkų darbo laiką, kuris nebūtinai sutaptų su prekybos salono darbo laiku, bei darbo funkcijų vykdymą ne tik konkretaus prekybos salono patalpose. Byloje nustatyta, kad aktyvaus pardavimo ir tiesioginės rinkodaros funkcijas tiesiogiai vykdė ieškovės darbuotojai, skambindami potencialiems ir esamiems klientams, el. paštu siųsdami komercinius pasiūlymus bei vykdami tiesiogiai pas esamus ir potencialius klientus į jų buveines, siūlydami sudaryti naujas sutartis ar jas pratęsti.
2. Teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl pagrindinės veiklos kriterijaus.
3. Komercinio atstovavimo santykių nutraukimas dėl ginčo prekybos salonų teismų pagrįstai pripažintas suteikiančiu teisę į CK 2.167 straipsnyje nustatytą kompensaciją. Pvz., pagal Vokietijos teisės doktriną vienašalis sutartos teritorijos ir produktų pakeitimas paprastai negali būti aiškinamas kaip dalinis sutarties nutraukimas, tai greičiau reiškia besąlygišką visos sutarties nutraukimą su naujos pakeistos sutarties pasiūlymu. Pažymėtina, kad 2008 m. vasario 1 d. paslaugų platinimo sutartis yra pasibaigusi – atsakovė savo iniciatyva ją nutraukė nuo 2014 m. spalio 15 d. Remiantis atsakovės pateikiamu aiškinimu, ieškovė teisę į kompensaciją būtų įgijusi  tik 2014 m. spalio 15 d. ir apskaičiuojant kompensaciją bei maksimalią kompensaciją, ginčo salonų pajamos, sudariusios 36 proc. ieškovės pajamų, nebegalėtų būti vertinamos, kas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo principo.
4. Teismai tinkamai aiškino esminės naudos iš dalykinių ryšių su ieškovės surastais klientais kriterijų ir pagrįstai sprendė, kad kompensacijos mokėjimas ieškovei atitinka teisingumo principą. Teismo paskirtas ekspertas teismo posėdyje pripažino, kad ieškovė turėjo įtakos ir pardavimo galios pritraukiant naujus klientus, tiesiog, eksperto nuomone, ieškovės ir atsakovės pardavimo galia ir įtaka pritraukiant klientus buvo nevienoda.
5. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog tarp šalių susiklostę santykiai yra labiau panašūs į franšizės ar distribucijos modelį. Distributorius savo vardu ir lėšomis perka iš gamintojo ar kito distributoriaus prekes ir jas perparduoda galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriaus. Franšizės naudotojas už sutartą atlyginimą, naudodamasis kito asmens prekių ženklu, įgyja teisę savo vardu ir sąskaita gaminti ir parduoti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas ir iš to gauti visą naudą sau. Šiuo atveju ieškovė sutartis sudarinėdavo atsakovės vardu, gaudama vienkartinį atlyginimą už sutarties sudarymą ir pratęsimą, negaudama jokios naudos už prekių ir paslaugų teikimą atsakovės klientams. Be to, atsakovės iniciatyva nutraukus komercinio atstovavimo santykius ginčo salonuose, ieškovė buvo priversta nutraukti veiklą ginčo salonuose bei perduoti ginčo salonuose išplėtotą veiklą atsakovės nurodytam kitai prekybos agentei UAB „Personalo valdymas“.
6. Už komercinį atstovavimą prekybos agentui atstovaujamasis privalo mokėti atlyginimą (CK 2.158 straipsnis) ir šios pareigos įvykdymas neatleidžia atstovaujamojo nuo pareigos pasibaigus komercinio atstovavimo santykiams sumokėti teisingą kompensaciją prekybos agentui.
7. Remiantis Direktyvos 17 straipsniu, nustatant kompensaciją turi būti nustatytas naujų klientų skaičius ir padidėjusi verslo su senaisiais klientais apimtis ir dėl to atstovaujamojo (atsakovės) gautina nauda iš verslo su tokiais klientais. Atsakovės teiginius, kad ieškovė absoliučiai neturėjo jokios įtakos klientams apsisprendžiant pratęsti sutartis, paneigia sutartis, kurioje ieškovės įtaka didinant atsakovės verslą su senaisiais klientais (įtaka pratęsiant sutartis) pagal mokamo atlyginimo dydį iš esmės yra prilyginama naujų klientų suradimui ir sutarčių su jais sudarymui.
8. Esminis prekybos agento teisės į kompensaciją tikslas ir paskirtis – teisingas atlyginimas prekybos agentui už jo indėlį didinant atstovaujamojo verslo mastą ir gaunamą naudą. Rekomendacijose nurodoma, kad prekybos agentas sutarties galiojimo laikotarpiu gauna atlyginimą, kuris paprastai neatspindi visos prekybos agento veiksmais sukurtos naudos atstovaujamajam ir prekybos agento indėlio į atstovaujamojo verslo reputaciją. Taigi kompensacija yra skirta atlyginti prekybos agentui už jo pastangomis ir veikla atstovaujamojo po santykių pasibaigimo gaunamą besitęsiančią naudą.
9. Atsakovės suformuluoti klausimai, dėl kurių išaiškinimo ji prašo kreiptis į ESTT, yra neaktualūs, nesusiję su bylos faktinėmis aplinkybėmis (suformuluotais klausimais prašoma įvertinti situacija prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms) bei nelemia būtinybės kreiptis į ESTT.
31. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Stateta“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai, nustatydami, kad kompensacijos suma po pirmojo skaičiavimo etapo sudaro 1 152 667 Lt (333 835,44 Eur), nepagrįstai rėmėsi teismo eksperto nustatyta vidutine naudos trukme po sutarčių su ieškove nutraukimo (1,33 metai), nors turėjo remtis nepriklausomos specialistės vertinimu, kad atsakovės naudos iš ieškovės sudarytų sutarčių trukmė yra ne mažiau nei 5 metai.
2. Teismai, apskaičiuodami kompensacijos dydį antrajame etape, netinkamai taikė teisingumo principą, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų teisingos kompensacijos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai atsižvelgė tik į aplinkybes, kurios, teismų vertinimu, sudaro pagrindą pagal teisingumo principą koreguoti kompensacijos sumą į mažesnę pusę.
3. Tiek Teisingumo Teismo sprendimuose, tiek Rekomendacijose išaiškinta, jog sprendžiant, ar yra būtinas pirmuoju etapu apskaičiuotos kompensacijos sumos koregavimas pagal teisingumo principą, turi būti įvertinama atstovaujamojo nauda. Nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kad atstovaujamojo nauda yra gerokai didesnė nei prarasti ieškovės komisiniai.
4. Komercinio atstovavimo esmė būtent ir yra ta, kad ieškovė platina ne savo, o atsakovės produktą, nelemia jo kokybės, todėl kliento apsisprendimą sudaryti sutartis ar jas pratęsti lemia atsakovės reputacija, jos teikiamų paslaugų kokybė ir siūlomų produktų konkurencingumas. Pardavimo galios pasiskirstymas (kokia dalimi naujos sutarties sudarymą ar pratęsimą lemia ieškovės ir atsakovės pastangos) iš esmės jau buvo įvertintas nustatant ieškovei sutartimi mokėtiną atlyginimą (ieškovė gavo tik vienkartinį atlygį už sudarytą ar pratęstą sutartį, o atsakovė po sudaryto sutarties kelerius metus kas mėnesį gauna tam tikrą sutarties mokestį iš klientų). Atsižvelgdami į tai, teismai šias aplinkybes nepagrįstai laikė pagrindu mažinti priteistinos kompensacijos dydį.
5. Teismai nepagrįstai aplinkybę, kad ieškovė vykdė ne tik atsakovės atstovavimo, bet ir kitas veiklas, laikė sudarančia pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją. CK 2.167 straipsnyje nustatyto teisingumo principo taikymas neturėtų būti aiškinimas taip, kad prekybos agentai, kurie vykdo ne tik komercinio atstovavimo veiklą, būtų diskriminuojami prekybos agentų, kurie nevykdo jokios kitos veiklos, atžvilgiu.
6. Teismai tinkamai neįvertino aplinkybės, kad dėl sutarties nutraukimo nėra UAB „Stateta“ kaltės (atsakovės prekės ir paslaugos ir toliau yra platinamos ginčo salonuose UAB „Personalo valdymas“, kurios 100 proc. akcijų priklauso atsakovei; atsakovė, dar 2008 metais pareikalavusi iš ieškovės nutraukti nuomos sutartis su ginčo salonų valdytojais, veikė pagal iš anksto apgalvotą planą perimti iš ieškovės ginčo salonus, nemokant jokios kompensacijos ieškovei). Teismai neįvertino aplinkybių, kad ieškovė sutarties galiojimo laikotarpiu neatstovavo kitiems atstovaujamiesiems, kad ieškovei pagal sutartį buvo mažinamas atlyginimas už klientus, kurie tris mėnesius iš eilės neapmokėjo sąskaitų už atsakovės suteiktas paslaugas. Teismai neįvertino, kad būtent ieškovė pasiūlė atsakovei pradėti platinti prekes ir paslaugas prekybos centruose „Akropolis“ ir Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje, derėjosi su prekybos centrais dėl nuomos. Taigi tik dėl aktyvių ieškovės veiksmų atsakovės prekės ir paslaugos buvo pradėtos platinti ginčo salonuose, ir juose buvo uždirbama didžiausia pajamų dalis, lyginant su kitais prekybos salonais.
32. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė UAB „TELE2“ prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dalis ieškovės argumentų yra fakto klausimai, susiję su aplinkybėmis, kurie nebuvo nustatinėjami ar nustatyti teismuose (pvz., dėl to, kad neva ieškovės pastangomis UAB „TELE2“ produktais ir paslaugomis buvo prekiaujama ginčo salonuose; dėl atlyginimo mažinimo už nemokius klientus ir pan.).
2. Ieškovė kompensacijos institutą aiškina visiškai neatsižvelgdama į jo tikslus bei paskirtį. Kompensacija nėra ir negali būti prilyginama negautoms pajamoms. Remiantis CK, Direktyva, Rekomendacijomis, kompensacijos esmė yra išvengti, kad atstovaujamasis nepagrįstai nepraturtėtų komercinio agento sąskaita, t. y. kad komerciniam agentui būtų sumokėta už visą naudą, kurią atstovaujamasis gaus iš ryšių su klientais. Būtent dėl to CK ir Direktyvoje išskiriama kompensacija ir nuostoliai, o maksimali kompensacijos suma nustatoma kaip metinis komisinių dydis, nes preziumuojama, kad daugiau negu šia suma atstovaujamasis negali praturtėti. Už naudą, kurią atsakovė gaus iš ieškovei teikiant paslaugas sudarytų sutarčių, ieškovei pagal sutartį jau yra visiškai atsilyginta, sumokant jai sutartyje nustatytą atlyginimą.
3. Atsakovės teiginiai dėl netinkamo kompensacijos sumažinimo nepagrįsti. Pirma, atsakovės pajamos iš sutarčių, už kurių sudarymą ieškovei buvo sumokėti komisiniai, nėra ir negali būti kriterijus didinti ar nemažinti priteistinos kompensacijos, nes būtų iškreipta kompensacijos instituto esmė. Ieškovei mokėtinų komisinių dydis buvo nustatytas, atsižvelgiant į tikėtinas atsakovės pajamas iš sudaryčių sutarčių. Tai, kad ieškovė vykdė ne tik atstovavimo, bet ir kitas veiklas, leidžia ne tik mažinti kompensaciją, bet ir paneigia ieškovės teisę į kompensaciją. Tai, kad sutartis buvo nutraukta ne dėl ieškovės kaltės, negali būti laikoma aplinkybe, kurios pagrindu kompensacijos suma gali būti didinama.
4. Iš esmės kompensacijos priteisimas ieškovei prieštarauja teisingumo principui, nes ji atliko tik prekybos funkcijos paslaugą, t. y. tam tikroje prekybos vietoje UAB „TELE2“ nustatytomis valandomis užtikrino asmenų, norinčių įsigyti UAB „TELE2“ paslaugas, aptarnavimą. UAB „TELE2“ verslo plėtra įvyko ne dėl UAB „Stateta“ kokių nors specifinių žinių ar savybių, o dėl pačios UAB „TELE2“ sukurtos verslo strategijos ir žemų paslaugų kainų. Paslaugos buvo parduodamos pasitelkiant kitus juridinius asmenis ne dėl to, kad UAB „TELE2“ neturėjo tiesioginio pardavimo žinių ar gebėjimų, o taupant lėšas. UAB „TELE2“ įgyvendino savo verslo modelį, pagal kurį ji tiesiogiai nevykdė paslaugų ir prekių pardavimo vartotojams, kad turėtų kuo mažiau darbuotojų ir paprasčiau valdytų veiklos sąnaudas. Teisingumo principui kompensacijos priteisimas prieštarautų ir dėl to, kad iš esmės UAB „Stateta“ nepatyrė jokių didelių nuostolių dėl veiklos nutraukimo ginčo salonuose, nes UAB „TELE2“ sutiko, kad darbuotojai, kurie prekiavo UAB „TELE2“ produkcija, būtų įdarbinti UAB „Personalo valdymas“.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą poreikio

33. Kasatorė UAB „TELE2“ prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, formuluoja šiuos klausimus: 1) Ar Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga „savarankiškai dirbantis tarpininkas“ reiškia, kad prekybos agentui turi būti suteikta teisė savarankiškai (be atstovaujamojo nurodymo ar pritarimo) priimti verslo sprendimus, susijusius su vykdoma prekybos agento veikla; 2) ar asmuo, kurio darbo valandas nustato atstovaujamasis, gali būti pripažįstamas „savarankiškai dirbančiu tarpininku“ Direktyvos 1 straipsnio 2 dalies prasme; 3) ar Direktyvos 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą įgaliojimą derėtis, kaip būtiną prekybos agento požymį, atitinka situacija, kai sandorius atstovaujamojo vardu sudarantis asmuo neturi teisės nei keisti sudaromų sandorių sąlygų, nei savo nuožiūra taikyti kitų pardavimą skatinančių priemonių; 4) Ar pagal Direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas teisė į kompensaciją egzistuoja tuo atveju, kai nauda iš atstovo atstovaujamojo vardu sudarytų sandorių atstovaujamajam tęsis ne ilgiau nei iki šių sandorių galiojimo termino pabaigos, o už šių sandorių sudarymą atstovui jau yra atlyginta; 5) ar pagal Direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatas teisė į kompensaciją egzistuoja tuo atveju, kai sutartis nėra nutraukiama, o daromas tik dalinis sutarties pakeitimas (dalies prekybos vietų uždarymas).
34. Šis kasatorės prašymas nepagrįstas. Pirma, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir šioje nutartyje vėliau nurodomų kasacinio teismo teisinių išvadų dėl ginčo sutarties kvalifikavimo (šios nutarties 50–56 punktai) pakanka vienareikšmiškai konstatuoti, kad komercinio atstovavimo teisiniai santykiai nagrinėjamoje byloje neegzistuoja.
35. Antra, tam tikri prekybos agento sampratos elementai (teisinio subjektiškumo, savarankiškumo) jau yra atskleisti Teisingumo Teismo praktikoje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 10 d. sprendimas Mavrona, C-85/03, Rink. 2004, p. I-1573, 2006 m. kovo 19 d. sprendimas Poseidon Chartering, C-3/04 Rink. 2006, p. I-2505). Šios aplinkybės poreikio kreiptis į Teisingumo Teismą aspektu jau yra išaiškintos anksčiau kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, kurioje dalyvavo ir kasatorė UAB „TELE2“ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010).
36. Todėl prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo atmetamas.

Dėl sutarties kvalifikavimo

37. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria, kaip konkrečiai turėtų būti kvalifikuojama ginčo sutartis – UAB „Stateta“ laikosi pozicijos, kad ši sutartis – komercinio atstovavimo sutartis, o UAB „TELE2“ mano, kad ji neatitinka komercinį atstovavimą kvalifikuojančių požymių ir savo esme labiau atitinka franšizę arba distribuciją kvalifikuojančius požymius.
38. Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės normos komercinio atstovavimo teisinių santykių srityje (CK 2.152–2.168 straipsniai) 2004 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. IX-2172 buvo suderintos su 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos Direktyva Nr. 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo.
39. Atliktais CK pakeitimais, inter alia, pakeista prekybos agento samprata – CK 2.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita. Prekybos agentais nelaikomi juridinio asmens organai ir asmenys, turintys juridinio asmens organo teises ir pareigas, taip pat partneriai, veikiantys pagal jungtinės veiklos sutartį.
40. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, komercinio atstovavimo teisiniams santykiams būdingi šie elementai: 1) esminė atstovo funkcija – tarpininkauti arba sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir sąskaita; 2) atstovo savarankiškumas; 3) pagrindinės veiklos kriterijus; 4) atstovo veiklos nuolatinis pobūdis; 5) atstovo veiklos atlygintinumas.
41. Šios nutarties 40 punkte nurodyti kriterijai yra kumuliatyvūs – tais atvejais, kai netenkinamas bent vienas iš jų, atitinkami teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip komercinis atstovavimas.
42. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta tik dėl pirmųjų trijų šios nutarties 40 punkte nurodytų kriterijų – prekybos agento atliekamų funkcijų, savarankiškumo ir pagrindinės veiklos. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų minėtame šios nutarties punkte išvardytų komercinio atstovavimo teisinius santykius kvalifikuojančių požymių. Dėl šios nutarties nagrinėjimo dalyko – prekybos agento funkcijų ir jo savarankiškumo – išplėstinė teisėjų kolegija pasisakys atskirai.

Dėl prekybos agento funkcijų esmės

43. Kaip minėta, vadovaujantis CK 2.152 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, prekybos agento veiklos esmė – tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita.
44. Galimos dvi prekybos agento veiklos alternatyvos – tarpininkavimas nesudarant sutarties (sutartis su atstovo rastu klientu sudaro pats atstovaujamasis) arba tarpininkavimas sudarant sutartį (sutartį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas).
45. Terminas „tarpininkauti sudarant sutartis“ reiškia, kad gali būti tarpininkaujama dėl a) vienos sutarties sudarymo, su sąlyga, jog vėliau gali būti deramasi dėl jos pratęsimo (žr. ESTT 2006 m. kovo 16 d. sprendimą byloje Poseidon Chartering BV prieš Marianne Zeeschip VOF ir kt., C-3/04, ECLI:EU:C:2006:176); b) tarpininkauti dėl keleto sutarčių ar neapibrėžto skaičiaus sutarčių sudarymo.
46. Tam, kad būtų tenkinamas tarpininkavimo kriterijus, svarbu, kad agentas vaidintų aktyvų vaidmenį įtikinant kontrahentą sudaryti su atstovaujamuoju sandorius. Šio kriterijaus taikymui nereikalaujama, kad agentas turėtų įgaliojimus derėtis dėl kainos, esminių sutarties sąlygų ar jas keisti. Tam, kad būtų tenkinamas aptariamas reikalavimas, nėra visais atvejais būtinos realios derybos. Teisės mokslo doktrinoje ir užsienio valstybių teismų praktikoje nurodoma, kad agentas, kuris vykdo veiklą ir nėra pasyvus, gali būti laikomas „besiderančiu“ (žr. Peter Watts and F. M. B Reynolds. Bowstead and Reynolds on Agency. Nineteenth edition. Sweet and Maxwell, 2010, p. 692; Anglijos ir Velso Aukštojo Teismo sprendimus bylose PJ Pipe Valve Co. Ltd v. Audco India Ltd, Nr. [2005] EWHC 1904 (QB); Nigel Fryer Joinery Services Ltd v. lan Firth Hardware Ltd, Nr. [2008] EWHC 767 (Ch) ir Kenny v. Ireland Roc Ltd., Nr. [2005] IEHC 241).
47. Nagrinėjamoje byloje UAB „Stateta“ funkcija buvo derėtis su jau esamais ar potencialiais naujais klientais dėl sutarčių su UAB „TELE2“ sudarymo ar pratęsimo bei sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu bei sąskaita. UAB „Stateta“ šias funkcijas realiai vykdė, inter alia, prekybos vietose, dėl kurių veiklos kilo ginčas. Todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisinga pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, jog aptariamas agento esminių funkcijų kriterijus nagrinėjamoje byloje yra tenkinamas.

Dėl prekybos agento nepriklausomumo kriterijaus

48. Vadovaujantis CK 2.152 straipsnio 1 dalyje išdėstytais būtinais komercinio atstovavimo teisinius santykius kvalifikuojančiais požymiais, prekybos agentu laikomas tik nepriklausomas asmuo.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje prekybos agento nepriklausomumo (savarankiškumo) kriterijus neanalizuotas.
50. Prekybos agento nepriklausomumas, pirma, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, reiškia, kad tarp atstovaujamojo ir prekybos agento negali būti darbo santykių (jeigu agentas yra fizinis asmuo), kad prekybos agentas (jeigu jis yra juridinis asmuo) negali būti sudedamoji organizacinė atstovaujamojo dalis. Prekybos agentu pagal įstatymą taip pat negali būti asmuo, turintis juridinio asmens organo teises ir pareigas, partneris, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį.
51. Antra, nepriklausomas prekybos agentas laisvai vykdo savo veiklą, būtent laisvai nustato savo darbo (veiklos) laiką, laisvai sprendžia dėl užsiėmimo tokia veikla trukmės, laisvai nustato savo veiklos vykdymo taisykles, išskyrus tas, kurias nurodo prekybos agento ir atstovaujamojo sudaryta sutartis. Atstovaujamasis turi teisę duoti atstovui protingus nurodymus ar pateikti instrukcijas, tačiau tokie atstovaujamojo nurodymai negali smarkiai varžyti agento nepriklausomumo. Protingais nurodymais laikomi nurodymai dėl prekių kainos, gamybos ir pristatymo sąlygų, mokėjimo sąlygų, darbo su klientų skundais procedūrų ir pan.
52. Tais atvejais, kai komercinio agento pareiga vadovautis atstovaujamojo instrukcijomis yra ribota ir agentas pats prisiima verslo riziką, yra pagrindas konstatuoti, kad nepriklausomumas egzistuoja. Šis kriterijus tenkinamas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai agentas pats savarankiškai sprendžia, ar iš santykių su atstovaujamuoju kylantiems darbams atlikti pasitelktini darbuotojai, ar laisvai samdomi asmenys, o atstovo veiklos išlaidos apmokamos iš jo uždirbamų komisinių.
53. Kita vertus, sutarčių sąlygos, ribojančios atstovo galimybę pasirinkti darbuotojus arba nustatančios labai griežtas atskaitomybės atstovaujamajam taisykles, sudaro pagrindą teigti, kad savarankiškumo nėra. Nurodymai, susiję su agento darbo laiku, kontaktų su klientais dažnumu turi didelės įtakos nepriklausomumui. Priklausomumas konstatuojamas tais atvejais, kai agentas apskritai negali organizuoti savo profesinės veiklos, jai skiriamo laiko, investicijų ir kt. pagal savo paties nustatytus kriterijus.
54. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad, atsižvelgiant į šios nutarties 50–53 punktuose suformuluotus vertinimo kriterijus, išskiriami tokie nepriklausomumo elementai: 1) struktūrinis nepriklausomumas; 2) veiklos nepriklausomumas; 3) finansinis nepriklausomumas. Šie kriterijai skirtingose faktinėse situacijose gali pasireikšti skirtingai, todėl jų egzistavimas nustatomas pagal individualių aplinkybių visumą kiekvienoje  byloje.
55. Nagrinėjamoje byloje susiklostę teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip komercinio atstovavimo teisiniai santykiai. Šalių 2008 m. vasario 1 d. sudarytos sutarties nuostatos rodo atstovo priklausomumą – atstovaujamoji kontroliuoja atstovės salonų darbo laiką (2008 m. vasario 1 d. sutarties 3.1.1 punkto f papunktis), apipavidalinimą, įskaitant baldus (3.1.1 punkto  a–d papunkčiai), darbuotojų skaičių (3.1.1 punkto g papunktis), darbuotojų funkcijas bei aprangą (3.1.1 punkto i ir h papunkčiai). Tais atvejais, kai UAB „Stateta“ prekybos salonas neatitinka atstovaujamosios nustatytų standartų, UAB „TELE2“ gali teikti privalomus nurodymus, įskaitant dėl prekybos salono uždarymo ir perkėlimo (3.1.1 punkto antrasis paragrafas). Atstovaujamoji kontroliuoja atstovės darbuotojų kvalifikaciją (3.1.2 punktas), gali nurodyti, kokie atstovės darbuotojai nėra tinkami vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį (3.15 punktas), nustato, kaip atstovė turi įforminti teisinius santykius su savo darbuotojais (3.6 punktas). Pagal sutarties 3.5.2 punktą, jeigu platintoja nuomojasi patalpas, atstovaujamoji gali jas išsinuomoti pati ir subnuomoti jas atstovei. Nors atstovė ir turi teisę sutarties vykdymą pavesti kitoms įmonėms, tam atlikti reikalingas atstovaujamosios rašytinis sutikimas (3.18 punktas).
56. Šių kriterijų visuma rodo, kad atstovė neturi nepriklausomumo ir yra labai priklausoma nuo atstovaujamosios. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nepagrįstai laikydami juos komercinio atstovavimo teisiniais santykiais.
57. Iš šalių 2008 m. vasario 1 d. sutarties nuostatų matyti, kad ji visa apimtimi neatitinka nei komercinį atstovavimą, nei kitas panašias sutartis (komiso, franšizės, distribucijos) kvalifikuojančių požymių, tačiau pagrindinis sutarties tikslas bei UAB „Stateta“ atliekamų funkcijų esmė ir pobūdis teikia pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamoje sutartyje dominuoja komercinio atstovavimo teisinių santykių elementas.
58. Tam tikros ginčo teisinių santykių ypatybės, pavyzdžiui, taisyklės dėl UAB „Stateta“ salonų apipavidalinimo, prekių išdėstymo, reklamos, dalyvavimo UAB „TELE2“ skelbiamose akcijose ir kt. savo esme atitinka franšizės teisiniuose santykiuose įprastą verslo modelį.
59. Todėl ginčo sutartis kvalifikuotina kaip mišri sutartis, kurioje dominuoja komercinio atstovavimo sutarties elementai, turinti franšizės elementų.
60. Kaip jau minėta, nusprendus, kad šalių 2008 m. vasario 1 d. sutartis nėra komercinio atstovavimo sutartis, pagrindinės veiklos kriterijaus vertinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl CK 2.167 straipsnio taikymo pagal analogiją į komercinį atstovavimą panašiems teisiniams santykiams

61. Vadovaujantis CK 2.167 straipsnio 2 dalimi, prekybos agentas turi teisę į kompensaciją, jeigu: 1) po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esminės naudos iš dalykinių ryšių su klientais, kuriuos surado prekybos agentas ar su kuriais dėl prekybos agento žymiai padidėjo atstovaujamojo verslo mastas; ir 2) atsižvelgiant į visas aplinkybes, kompensacijos mokėjimas atitiktų teisingumo principą.
62. Nepaisant to, jog, kaip minėta, ginčo teisiniai santykiai nėra komercinis atstovavimas, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 2.167 straipsnis gali būti taikomas į komercinį atstovavimą savo esme panašiems teisiniams santykiams pagal analogiją tais atvejais, kai atstovo teisinė padėtis yra funkciniu ir ekonominiu aspektais palyginama su prekybos agento teisine padėtimi.
63. Aptariamos teisės normos taikymui pagal analogiją savo esme į komercinį atstovavimą panašiems teisiniams santykiams reikalingi šie kriterijai: 1) atstovas turi būti glaudžiai integruotas į atstovaujamojo prekybos organizavimo schemą; 2) būdai, kaip atstovas atlieka savo pareigas, turi būti panašūs į prekybos agento; 3) atstovo sukurta pridėtinė vertė po sutarties nutraukimo turi likti atstovaujamajam (pvz., po sutarties nutraukimo atstovo sukurta klientų bazė tenka atstovaujamajam). Šie kriterijai turi būti patikrinami kiekvienoje byloje individualiai.
64. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja teisinis pagrindas priteisti UAB „Stateta“ kompensaciją pagal analogiją taikant CK 2.167 straipsnį. Kaip minėta šios nutarties 57–59 punktuose, ginčo sutartyje dominuoja komercinio atstovavimo sutarties elementas, atstovės veikla savo esme ir atstovės atliekamomis funkcijomis atitinka komercinio atstovavimo teisinių santykių esmę ir prekybos agento atliekamas funkcijas, o atstovės sukurta pridėtinė vertė nutrūkus teisiniams santykiams lieka atstovaujamajai.

Dėl kompensacijos dydžio

65. Minėta, kad CK 2.167 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prekybos agentas turi teisę į kompensaciją, jeigu: 1) po sutarties nutraukimo atstovaujamasis turi esminės naudos iš dalykinių ryšių su klientais, kuriuos surado prekybos agentas ar su kuriais dėl prekybos agento žymiai padidėjo atstovaujamojo verslo mastas; ir 2) atsižvelgiant į visas aplinkybes, kompensacijos mokėjimas atitiktų teisingumo principą.               CK 2.167 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad maksimalią kompensacijos sumą sudaro vidutinė metinė prekybos agento atlyginimo suma, apskaičiuota už visą sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu sutartis galiojo ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartis galiojo ilgiau nei penkerius metus, skaičiuojamas paskutinių penkerių metų vidutinis metinis atlyginimas.
66. CK 2.167 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra perkeltos Direktyvos 17 straipsnio 2 dalies nuostatos. Direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad a) prekybos agentas turi teisę į kompensaciją,  jei ir tiek, kiek: jis atstovaujamajam surado naujų klientų arba žymiai padidino verslo apimtį su turimais klientais ir dėl to atstovaujamasis gauna didelę naudą iš verslo su tokiais klientais, ir  mokant kompensaciją atsižvelgiama į visas aplinkybes, ypač į komisinius, kuriuos prarado prekybos agentas dėl verslo sandorių su tokiais klientais. Valstybės narės gali numatyti, kad tokioms aplinkybėms taip pat priklauso prekybą ribojančios sąlygos taikymas ar kitoks apribojimas, kaip apibrėžta 20 straipsnyje; b) kompensacijos dydis negali viršyti to, kuris yra lygus kompensacijai už vienerius metus, apskaičiuotai remiantis prekybos agento vidutiniu metiniu atlyginimu per pastaruosius penkerius metus, o jeigu sutartis galiojo trumpiau negu penkerius metus, kompensacija apskaičiuojamas remiantis atitinkamo laikotarpio vidurkiu.
67. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nors Direktyvos 17 straipsnyje įtvirtinta sistema, be kita ko, kiek tai susiję su prekybos agento apsauga pasibaigus sutarties galiojimui, yra imperatyvi, vis dėlto ji nedetalizuoja kompensacijos pasibaigus sutarčiai apskaičiavimo metodo. Vadovaudamosi šiais pagrindais valstybės narės gali naudotis savo diskrecija, pasirinkdamos kompensacijos ar nuostolių atlyginimo apskaičiavimo metodus (2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Quenon K. SPRL prieš Beobank SA ir Metlife Insurance SA, C-338/14, ECLI:EU:C:2015:795, 26 punktas).
68. Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad Direktyvos 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta kompensacijos už klientus sistema sudaryta iš trijų etapų. Pirmajame iš šių etapų pirmiausia siekiama kiekybiškai įvertinti naudą, kurią atstovaujamasis gavo iš verslo su prekybos agento surastais klientais pagal šio straipsnio 2 dalies a punkto pirmos įtraukos nuostatas. Antrajame etape siekiama pagal šios nuostatos antrą įtrauką patikrinti, ar suma, kuri buvo apskaičiuota remiantis anksčiau aprašytais kriterijais, yra teisinga, atsižvelgiant į visas šiam atvejui būdingas aplinkybes, ypač į komisinius, kuriuos prarado prekybos agentas. Pagaliau trečiajame etape kompensacijos suma apribojama direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta didžiausia suma, kuri svarbi tik tuo atveju, jeigu iš dviejų ankstesnių skaičiavimo etapų gauta suma ją viršija (2015 m. gruodžio 3 d. sprendimo Quenon K. SPRL prieš Beobank SA ir Metlife Insurance SA, C-338/14, ECLI:EU:C:2015:795, 28 punktas).
69. 1996 m. liepos 23 d. Europos Komisijos ataskaita dėl Direktyvos 17 straipsnio taikymo buvo parengta remiantis Direktyvos 17 straipsnio 6 dalimi, įpareigojančia Komisiją per aštuonerius metus nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos pateikti Tarybai pranešimą dėl šio straipsnio įgyvendinimo, o, jeigu būtina, pateikti jai pasiūlymus dėl dalinių pakeitimų. Šioje ataskaitoje yra pateiktos rekomendacijos kaip gali būti apskaičiuojama kompensacija prekybos agentui. Ši ataskaita ir joje išdėstytos rekomendacijos nėra privalomos. Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad šioje ataskaitoje pateikiama išsami informacija apie veiksmingą kompensacijos apskaičiavimą siekiant padėti vienodžiau aiškinti Direktyvos 17 straipsnį (2006 m. kovo 23 d. sprendimo Honyvem Informazioni Commerciali Srl prieš Mariella De Zotti, C-465/04, ECLI:EU:C:2006:199, 35 punktas).
70. Valstybės narės turi diskrecijos teisę nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtinti ir teismų praktika suformuoti kompensacijos prekybos agentui apskaičiavimo metodus, atsižvelgdamos, be kita ko, į Direktyvos tikslus, 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, Teisingumo Teismo išaiškinimus dėl Direktyvos 17 straipsnio 2 dalies taikymo (šios nutarties 67 ir 68 punktai).
71. CK 2.167 straipsnio 2 ir 3 dalyse, įgyvendinančiose Direktyvos 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, detaliau nereglamentuotas kompensacijos apskaičiavimo metodas. Kasacinio teismo praktika dėl kompensacijos pasibaigus sutarčiai pagal CK 2.167 straipsnio 2 dalį apskaičiavimo kriterijų nesuformuota. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą vadovautis rekomendacijomis, nurodytomis 1996 m. liepos 23 d. Europos Komisijos ataskaitoje dėl Direktyvos 17 straipsnio taikymo.
72. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi 1996 m. liepos 23 d. Europos Komisijos ataskaita dėl Direktyvos 17 straipsnio taikymo, pirmajame kompensacijos apskaičiavimo etape ėmė komisinių sumą už paskutinius 12 mėnesių, t. y. 1 119 576 Lt (324 251,22 Eur) (438 737 Lt (127 067,02 Eur) komisinio atlyginimo už naujus klientus ir 680 839 Lt (197 184,60 Eur) komisinio atlygio už sutarties pratęsimus) ir šią sumą koregavo, atsižvelgdami į vidutinę komerciniams sandoriams taikytą palūkanų normą (8 proc.), migracijos koeficientą (5,59 proc.), atstovaujamojo naudos iš ieškovės sudarytų sutarčių trukmę (1,33 metai).
73. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „TELE2“ nesutinka, kad skaičiuojant komisinius už paskutinius 12 mėnesių būtų atsižvelgiama ne tik į naujas sutartis, bet ir į pratęstas sutartis.
74. 1996 m. liepos 23 d. Europos Komisijos ataskaitoje dėl Direktyvos 17 straipsnio taikymo rekomenduojama kompensacijos apskaičiavimo pirmajame etape nustatyti naujų klientų skaičių ir padidėjusią verslo sandorių su esamais klientais apimtį; nustačius tokius klientus, apskaičiuojama bendroji komisinių suma per atstovavimo sutarties paskutinius 12 mėnesių. Šioje ataskaitoje pažymėta, kad, kalbant apie verslo sandorių su senaisiais klientas apimtį, nagrinėtina, ar apimties padidėjimas yra toks, kad jis galėtų ekonomiškai prilygti naujo kliento įgijimui.
75. Iš ekspertizės akto išvadų akivaizdu, kad atsakovės UAB „TELE2“ ekonominė nauda, gaunama iš pratęstų sutarčių su senaisiais klientais, gali būti prilyginama atsakovės UAB „TELE2“ ekonominei naudai, gaunamai iš sutarčių su naujais klientais. Taigi teismai, atsižvelgdami į komisinius už sutarties pratęsimus, tinkamai vadovavosi rekomendacijomis pagal 1996 m. liepos 23 d. Europos Komisijos ataskaitą dėl Direktyvos 17 straipsnio taikymo.
76. Pagal CK 2.167 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir Teisingumo Teismo išaiškinimus (žr. šios nutarties 65 ir 68 punktus) antrajame etape patikrinama, ar suma, kuri buvo apskaičiuota pirmajame etape, yra teisinga, atsižvelgiant į visas šiam atvejui būdingas aplinkybes, ypač į komisinius, kuriuos prarado prekybos agentas.
77. Bylą nagrinėję teismai, vadovaudamiesi teisingumo principu, atsižvelgdami į konkrečias šios bylos aplinkybes, antrajame etape kompensaciją sumažino iki 500 000 Lt (144 810,01 Eur), su tuo nesutinka nei ieškovė, nei atsakovė.
78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių susiklostę santykiai nėra komercinio atstovavimo ir teisės normos, reglamentuojančios kompensaciją priklausančią prekybos agentui pasibaigus sutarčiai, nagrinėjamu atveju taikomos pagal analogiją, į eksperto nustatytą pardavimo galios pasiskirstymą (20 proc. ieškovė ir 80 proc. atsakovė), į tai, kad klientų apsisprendimą sudaryti sutartis ar jas pratęsti lėmė atsakovės reputacija, jos teikiamų paslaugų kokybė ir siūlomų produktų konkurencingumas, sprendžia, kad pirmajame etape teismų apskaičiuota kompensacijos suma 1 152 667 Lt (333 835,44 Eur) antrajame kompensacijos apskaičiavimo etape yra mažintina iki 20 proc. (1 152 667 Lt (333 835,44 Eur) × 20 proc.). Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija ieškovei yra 230 533,40  Lt (66 767,09 Eur).
79. Pažymėtina, kad ši 230 533,40 Lt (66 767,09 Eur) kompensacija neviršija teismų nurodytos 1 153 738 Lt (334 145,62 Eur) maksimalios kompensacijos sumos pagal CK 2.167 straipsnio 3 dalį. Kasacinių skundų argumentai neteikia pagrindo daryti kitokią išvadą dėl teisingos kompensacijos dydžio.
80. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad teismų sprendimai keistini ir ieškovei iš atsakovės priteistina 66 767,09 Eur kompensacija. Pažymėtina, kad tikslintina palūkanų skaičiavimo pradžia, nes ši byla iškelta 2010 m. sausio 6 d.
81. Kiti kasacinių skundų argumentai neturi įtakos bylos baigčiai, todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

82. Pirmosios instancijos teisme patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal proporciją, kad ieškinys tenkintas 20 proc., o atmestas 80 proc.
83. Ieškovė UAB „Stateta“ pirmosios instancijos teisme patyrė 57 246,92 Lt (16 579,85 Eur) atstovavimo išlaidų, jos, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, mažintinos iki 9105 Lt (2636,99 Eur). Ieškovė UAB „Stateta“ patyrė 15 532,54 Lt (4498,53 Eur) žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, ieškovei UAB „Stateta“ iš atsakovės UAB „TELE2“ priteistina 1427,11 Eur (2636,99 Eur × 20 proc. + 4498,53 Eur × 20 proc.).
84. Atsakovė UAB „TELE2“pirmosios instancijos teisme patyrė 55 903,97 Lt (16 190,91 Eur) atstovavimo išlaidų, jos, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.), mažintinos iki 9225 Lt (2671,74 Eur). Atsižvelgiant į tenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, atsakovei UAB „TELE2“ iš ieškovės UAB „Stateta“ priteistina 2137,39 Eur (2671,74 Eur × 80 proc.) atstovavimo išlaidų. UAB „TELE2“ už ekspertizę, kuri kainavo 30 250 Lt (8761,01 Eur), sumokėjo 12 750 Lt (3692,66 Eur), nors pagal tenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus ji už ekspertizę turėjo mokėti tik 6050 Lt (1752,20 Eur). Taigi atsakovei UAB „TELE2“ iš ieškovės UAB „Stateta“ priteistina 6700 Lt (1940,45 Eur) ekspertizės išlaidų atlyginimo. Iš viso atsakovei UAB „TELE2“ iš ieškovės UAB „Stateta“ priteistina 4077,84 Eur (2137,39 Eur + 1940,45 Eur). Atlikus įskaitymą, iš ieškovės UAB „Stateta“ atsakovei UAB „TELE2“ priteistina 2650,73 Eur (4077,84 Eur - 1427,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo. 
85. Atsižvelgiant į ginčijamas sumas ir galutinį rezultatą byloje, paskirstant šalių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme, laikytina, kad ieškovės UAB „Stateta“ reikalavimai atmesti 100 proc., o atsakovės UAB „TELE2“ reikalavimai atmesti 46 proc.
86. Tiek ieškovės UAB „Stateta“, tiek atsakovės UAB „TELE2“ patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.), mažintinos iki 2000 Lt (579,24 Eur) už apeliacinį skundą ir 1500 Lt (434,43 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą kiekvienai iš jų. Ieškovės UAB „Stateta“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl apeliacinio skundo padavimo (žyminis mokestis ir atstovimo išlaidos), neatlygintinos; o atstovavimo išlaidų dėl atsiliepimo į atsakovės UAB „TELE2“ apeliacinį skundą dalis atlygintina ir ieškovei UAB „Stateta“ iš atsakovės UAB „TELE2“ priteistina 199,84 Eur (434,43 Eur × 46 proc.). Atsakovės UAB „TELE2“ bylinėjimosi išlaidos dėl atsiliepimo į ieškovės UAB „Stateta“ apeliacinį skundą atlygintinos, priteisiant atsakovei UAB „TELE2“ 100 proc. šių išlaidų, t. y. 434,43 Eur. Atsakovės UAB „TELE2“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl apeliacinio skundo padavimo, atlygintinos 54 proc., priteisiant iš ieškovės UAB „Stateta“ 1368,46 Eur (6750 Lt (1954,94 Eur) × 54 proc. + 579,24 Eur × 54 proc.). Iš viso atsakovei UAB „TELE2“ iš ieškovės UAB „Stateta“ 1802,89 Eur (434,43 Eur + 1368,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės UAB „Stateta“ atsakovei UAB „TELE2“ priteistina iš 1603,05 Eur (1802,89 Eur - 199,84 Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. 
87. Iš viso iš ieškovės UAB „Stateta“ atsakovei UAB „TELE2“ priteistina 4253,78 Eur (2650,73 Eur + 1603,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
88. Tiek ieškovės UAB „Stateta“, tiek atsakovės UAB „TELE2“ patirtos atstovavimo išlaidos kasaciniame teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), mažintinos iki 1570 Eur už kasacinį skundą ir 1180 Eur už atsiliepimą į kasacinį skundą kiekvienai iš šalių. Ieškovės UAB „Stateta“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl kasacinio skundo padavimo (žyminis mokestis ir atstovimo išlaidos), neatlygintinos, o atstovavimo išlaidų dėl atsiliepimo į atsakovės UAB „TELE2“ kasacinį skundą dalis atlygintina ir ieškovei UAB „Stateta“ iš atsakovės UAB „TELE2“ priteistina 542,80 Eur (1180 Eur × 46 proc.). Atsakovės UAB „TELE2“ bylinėjimosi išlaidos dėl atsiliepimo į ieškovės UAB „Stateta“ kasacinį skundą atlygintinos, priteisiant atsakovei UAB „TELE2“ 100 proc. šių išlaidų, t. y. 1180 Eur. Atsakovės UAB „TELE2“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos dėl kasacinio skundo padavimo, atlygintinos 54 proc., priteisiant iš ieškovės UAB „Stateta“ 1903,50 Eur (1955 Eur × 54 proc. + 1570 Eur × 54 proc.). Iš viso atsakovei UAB „TELE2“ iš ieškovės UAB „Stateta“ priteistina 3083,50 Eur (1180 Eur + 1903,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės UAB „Stateta“ atsakovei UAB „TELE2“ priteistina iš 2540,70 Eur (3083,50 Eur - 542,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir               Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovei UAB „Stateta“ (j. a. k.150040692) iš atsakovės UAB „TELE2“ (j. a. k. 111471645) priteistą 144 810,01 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų dešimt Eur 1 ct) kompensaciją sumažinti iki 66 767,09 Eur (šešiasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių Eur 9 ct).

Priteisti ieškovei UAB „Stateta“ (j. a. k.150040692) iš atsakovės UAB „TELE2“ (j. a. k. 111471645) 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos 66 767,09 Eur (šešiasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt septynių Eur 9 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Stateta“ (j. a. k.150040692) atsakovei UAB „TELE2“ (j. a. k. 111471645) 4253,78 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt tris Eur 78 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės UAB „Stateta“ (j. a. k.150040692) atsakovei UAB „TELE2“ (j. a. k. 111471645) 2540,70 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė

Egidijus Laužikas

Andžej Maciejevski

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas