Civilinė byla Nr. 3K-3-106/2006
Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovei N. T. dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus miesto 21–ojo notarų biuro notarė V. Š.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas, remdamasis 1964 m. CK 47 straipsnio 2 dalimi, 56, 57 straipsniais, prašė teismo pripažinti negaliojančia 1994 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartį, kuria jis neatlygintinai perdavė atsakovei, savo seseriai, jam nuosavybės teise priklausiusį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini); nurodė, kad yra pirmos grupės invalidas ir negali gyventi be kitų žmonių pagalbos, be to, už 1993 m. gruodžio 21 d. įvykdytą nusikaltimą buvo persekiojamas baudžiamąja tvarka, jis bijojo netekti šio buto, dėl to dovanojo seseriai, tikėdamasis, jog ši jį išsaugos iki ieškovas sugrįš iš įkalinimo vietos; atsakovė žadėjo grąžinti butą ieškovui. Atlikęs bausmę, jis apsigyveno nurodytame bute, tačiau atsakovė vengė grąžinti jį ieškovo nuosavybėn, todėl šis suprato, kad atsakovė jo butą užvaldė apgaule, pasinaudojusi ieškovo sunkia padėtimi. Ieškovas taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, pripažinti, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino ieškovo negalią (invalidumą) svarbia priežastimi, trukdžiusia jam ginti savo teises teisme, todėl atnaujino ieškinio senaties terminą. Pagal 1964 m. CK 56 straipsnį sandoris pripažįstamas negaliojančiu, kai konstatuojamas suklydimo faktas ir šis suklydimas pripažįstamas esminiu. Teismas nustatė, kad ieškovas suprato dovanojimo sutarties esmę ir teisinius padarinius, nevertino, kad šis sandoris sudarytas dėl suklydimo; teismas taip pat nenustatė atsakovės apgaulės. Tačiau teismas sprendė, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovui buvo susidėjusios sunkios aplinkybės – jam buvo pareikštas kaltinimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, grėsė laisvės atėmimo bausmė, kiti asmenys pareiškė jam turtinius reikalavimus; ieškovo teigimu, dėl padaryto nusikaltimo jam ilgą laiką buvo grasinama, atsakovė žinojo apie grasinimus atimti iš ieškovo butą ir ieškovo baimę jį prarasti. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovas dovanojimo sutartį sudarė susidėjus jam sunkioms aplinkybėms (1964 m. CK 57 straipsnio 1 dalis); jis siekė išsaugoti butą, tuo tarpu sudaryto sandorio sąlygos buvo aiškiai nenaudingos ieškovui, nes, padovanojęs butą, jis neteko būsto, žinodamas, kad vargu ar galės įsigyti kitą. Ieškovas po bausmės atlikimo gyveno jame, mokėjo mokesčius. Teismas pripažino dovanojimo sutartį negaliojančia, įpareigojo grąžinti ieškovo nuosavybėn butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovės ieškovui 1691,71 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2005 m. liepos 18 d. nutartimi Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pripažino, kad dėl ginčo sandorio sudarymo ieškovo valia formavosi esant jam sunkioms aplinkybėms; jam buvo pareikštas kaltinimas, grėsė laisvės atėmimo bausmė, jį šantažavo žuvusios žmonos giminės, grasino atimti butą. Kolegija sprendė, kad ieškovas sudarė sau nenaudingą sandorį, nes kito būsto, būdamas pirmos grupės invalidas, neturės galimybių įsigyti; atsakovė žinojo apie nurodytas aplinkybes ir, kolegijos vertinimu, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Sandorio dalyvio valia neturi būti paveikta išorinių aplinkybių, neturi reikšmės, dėl kieno kaltės šios atsirado. Kolegija laikė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškinio senaties terminą, byloje nustatęs, kad ieškovo invalidumas ribojo šio galimybę įgyvendinti savo teises ir pareigas, taip pat kad atsakovė žadėjo ieškovui grąžinti butą, tačiau prašė palaukti. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą išlaidos ekspertams priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, todėl kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovo turėtas ekspertizės išlaidas (CPK 93 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė ieškinio senaties institutą reglamentuojančias teisės normas, pripažinę, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kurios nelaikytinos svarbiomis pasibaigusiam ieškinio senaties terminui atnaujinti; teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje M. J. prieš T. D., bylos Nr. 3K-3-745/2003). Argumentas, kad ieškovo negalia (invalidumas) buvo svarbios priežastys, trukdžiusios šiam ginti savo teises teisme, paneigiamas tuo, jog ieškovas kreipėsi į teismą jo sveikatos būklei nepasikeitus, be to, judėjimo funkcijos sutrikimas nėra kliūtis pareikšti ieškinį teisme. Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“, kuriame išaiškinta, kad, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, taip pat ar po to, kai jos išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą.
2. Teismai nepagrįstai nenagrinėjo, ar pagal CK 1.91 straipsnį susidėjusiomis sunkiomis aplinkybėmis laikytinos tos, kurias savo tyčiniais veiksmais sudaro asmuo, kuris jomis remiasi, reikalaudamas pripažinti sandorį negaliojančiu. Dėl to svarstytini apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad neturi reikšmės, dėl kieno kaltės atsirado sunkios aplinkybės. Susidėjusios sunkios aplinkybės turėtų atsirasti nepriklausomai nuo sandorį pripažinti negaliojančiu prašančio asmens valios, nesant jo kaltės dėl susidėjusių aplinkybių. Klausimas dėl asmens įtakos, taikant sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl susidėjusių sunkių aplinkybių institutą, yra reikšminga teisinė problema, kuri nėra išaiškinta. Teismų argumentai, kad ieškovas sudarė sau nenaudingą sandorį, yra svarstytini, nes dovanojimo sutartimi nesiekiami naudingumo ar nenaudingumo dovanotojui tikslai. Dovanojimo sutartis negali būti naudinga dovanotojui. Toks dovanojimo sutarties aiškinimas atitinka teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. B. prieš D. J., bylos Nr. 3K-3-673/2000). Teismų nurodyti dovanojimo sutarties sudarymo motyvai, t. y. siekis apginti turtinius interesus, yra teisiškai nereikšmingi, nes jie neaptarti sutartyje. Tokią praktiką šiuo klausimu suformulavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-974/2000, taip pat byloje Nr. 3K-3-535/2001).
3. Ekspertizės išlaidas pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismai laikė bylinėjimosi išlaidomis ir pagal CPK 93 straipsnį priteisė šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentą, kad ekspertizės išvada nebuvo ieškovo naudojama, todėl laikytina nesusijusia su byla. Teismai savo sprendimuose eksperto išvadomis taip pat nesivadovavo; ekspertizė buvo nereikalinga, todėl išlaidos šiai ekspertizei laikytinos nepagrįstomis, jas turėtų prisiimti ekspertizės prašiusi šalis nepriklausomai nuo bylos baigties.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovas nurodo, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismų praktikoje svarbiomis priežastimis laikomos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė arba sudarė kliūtis laiku pareikšti ieškinį; tokiomis aplinkybėmis laikytinos ne tik ieškovo būsena, bet ir atsakovės elgesys, jos siekis, kad ieškinys nebūtų pareikštas; taigi aplinkybių visuma sudarė svarbias priežastis. Kasaciniame skunde nepagrįstai ieškovo invalidumas nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas dėl negalios negali gyventi be globėjo pagalbos; atsakovė, pasinaudodama ieškovo sunkia būkle, šį įtikinėjo, kad butą grąžins jo nuosavybėn; ieškovas ginčo bute gyveno, mokėjo mokesčius ir pagrįstai atsakove tikėjo. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad susidariusios objektyvios aplinkybės sutrukdė ieškovui pareikšti ieškinį anksčiau. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai negalėjo pripažinti negaliojančiu dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto dovanojimo sandorio, rodo, kad kasatorė siekia formalaus teisės normos aiškinimo ir taikymo, tačiau teismui suteikta teisė asmens elgesį, įgyvendinant savo teises, vertinti ne vien formaliai, ypač svarbu, kad būtų nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, jos sudarymo aplinkybės, tikslai, atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnis). Sudarytoji dovanojimo sutartis nebuvo įvykdyta. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl ekspertizės išlaidų vertinimo ir jų paskirstymo pagal CPK 93 straipsnį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Ieškovas yra neįgalus, I grupės invalidas; 1994 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartimi perleido atsakovei, savo seseriai, jam nuosavybės teise priklausiusį butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ieškovas 1995 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Atlikęs dalį bausmės, jis apsigyveno nurodytame bute. Teismai nustatė, kad ieškovas buto dovanojimo sutartį sudarė dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, jo valia nebuvo nukreipta į buto perleidimą atsakovės nuosavybėn; teismai pripažino sandorį negaliojančiu.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytus kasacijos pagrindus bylą nagrinėjant kasacinio proceso tvarka teisės klausimais pripažįstami ir tiriami tokie argumentai, kuriuose nurodomi materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, turintys esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą kasacijos pagrindas taip pat yra nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis).
Dėl ieškinio senaties termino
Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama (1964 m. CK 90 straipsnio 2 dalis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pripažino, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl svarbios priežasties. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas laikė įtikinamu ieškovo paaiškinimą, jog atsakovė žadėjo jam grąžinti butą, reiškia, teismas pripažino, kad ieškinio senaties terminas buvo nutraukiamas (1964 m. CK 89 straipsnio 2 dalis), taip teismas koregavo pirmosios instancijos teismo vertinimą apie ieškinio senaties termino pasibaigimą 1997 m. gruodžio mėnesį. Svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, kurias nustačius praleistas terminas turi būti atnaujinamas, įstatymai nenurodo. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad fizinio asmens lėtinė liga nėra bet kuriuo atveju savaime svarbi termino praleidimo priežastis; tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, išsiaiškinęs visas terminui atnaujinti reikšmingas aplinkybes, teismas nustato, ar ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Skundžiamuose sprendimuose nustatyta, kad ieškovas yra pirmos grupės invalidas, negalintis gyventi be pašalinių asmenų pagalbos, rūpintis savimi, tvarkyti buities reikalus; ieškovo sutrikusi judėjimo funkcija; galimybė išvykti iš namų, bendrauti ir tvarkyti iškilusias problemas labai ribota. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovo sveikatai nepagerėjus jis kreipėsi į teismą ir dalyvavo teismų posėdžiuose, galima sutikti su teismų išvada, kad aprašytoji ieškovo negalia, atsakovės pažadai išspręsti ginčą dėl buto geruoju, buvo svarbi priežastis, dėl kurios ieškovas laiku nepareiškė ieškinio teisme.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, vadovavosi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas tinkamai naudojosi įstatymu suteikta diskrecijos teise, atnaujindamas dėl svarbios priežasties praleistą ieškinio senaties terminą. Byloje nustatytų aplinkybių visetas skiriasi nuo tų, kurios buvo nustatytos kasaciniame skunde nurodytoje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju teismai nukrypo nuo teismų praktikos, be to, kasaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-745/2003 nepaskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Kasacinio skundo argumentai dėl ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų neteisingo taikymo atmestini.
Dėl sandorio, sudaryto dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, pripažinimo negaliojančiu
Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu tuo pagrindu, jog sudarytas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, turi būti įrodyta: susidėjusios šaliai sunkios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kad, manydamas, jog nėra kitos išeities, asmuo sudarė nenaudingą sau sandorį; kita sandorio šalis žinojo šias aplinkybes ir jomis pasinaudojo; sandorio sąlygos (pobūdis) šaliai labai sunkios, o ne šiaip sau nenaudingos. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad negali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, asmens sudarytas dėl sunkių aplinkybių, jeigu tokios aplinkybės susiklostė dėl šio asmens tyčinių veiksmų. Bylos duomenimis, ieškovas 1993 m. gruodžio 21 d. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau byloje nenustatytas tiesioginis nusikaltimo padarymo pasekmių ir buto dovanojimo ryšys – ieškovui negrėsė turto konfiskavimas, įstatymų nustatyta tvarka pareikštas ieškinys nebuvo tokio dydžio, kad išieškojimas neišvengiamai būtų nukreiptas į butą ir panašiai. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vertino, kad vienu metu susidėjusių aplinkybių visetas lėmė, kad ieškovui jos buvo labai sunkios: ieškovui grėsė laisvės atėmimo bausmė, nors buvo pareikšti nelabai dideli turtiniai reikalavimai, dėl padaryto nusikaltimo ieškovas ilgą laiką patyrė šantažą ir grasinimus atimti butą; ieškovas dėl savo neįgalumo labai išgyveno dėl galimo buto praradimo, žinodamas, kad neišgalės įsigyti kito būsto. Teismai nustatė, kad atsakovė žinojo šias ieškovui susidėjusias sunkias aplinkybes ir savanaudiškai jomis pasinaudojo. Taigi byloje nustatyta, kad susidėjusios ieškovui sunkios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, jog, nematydamas kitos išeities išsaugoti būstą, jis buvo priverstas sudaryti nenaudingą sau sandorį, o atsakovė tuo pasinaudojo. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo valia formavosi susidėjus sunkioms aplinkybėms. Sandoris, turįs valios trūkumų, pagrįstai pripažintas negaliojančiu (1964 m. CK 57 straipsnis). Kasacinio skundo argumentai apie dovanojimo motyvų reikšmę sprendžiant sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą, apie dovanojimo sandorio naudingumą ar nenaudingumą dovanotojui, keliami kitose civilinėse bylose nustatytų skirtingų faktinių aplinkybių kontekste, šiuose argumentuose nėra teisės klausimų, reikšmingų CPK 346 straipsnio 2 dalies normų prasme. Pripažinti, kad teismai netinkamai taikė 1964 m. CK 57 straipsnyje nustatytas materialinės teisės normas, nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Dėl ekspertizės skyrimo civilinėje byloje sprendžia teismas (CPK 212 straipsnis). Sumos, išmokėtos ekspertams, įstatyme priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, pagal CPK 93 straipsnio reikalavimus teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 93 straipsnio normų taikymo, atsižvelgiant į ekspertų išvados panaudojimą teismui priimant sprendimą, atmestini.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis