Administracinė byla Nr. eI3-867-362/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02383-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 2 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija,

 n u s t a t ė :

Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. IT-19-(5.59 E.) „Dėl T. B. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo buvo panaikintas NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir priteisti pareiškėjui iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (už advokato teisinę pagalbą ir žyminį mokestį).

Skunde pareiškėjas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. IT-19-(5.59 E.) panaikino NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 11FPL-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu NŽT sprendimu ir nurodo, kad atsakovės skundžiamas sprendimas priimtas subjektinės (nuosavybės) teisės į daiktą neturinčio asmens - T. B. 2020 m. birželio 24 d. skundo pagrindu. T. B. 2020 m. birželio 24 d. skundas negalėjo būti priimtas ir jo administravimo procedūra negalėjo būti vykdoma, nes T. B. nuosavybės teisė nebuvo pažeista. Ji skundo pateikimo dienai nebuvo žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dabar žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, nes šiuos sklypus 2014 m. sausio 22 d. ir 2001 m. lapkričio 29 d. dovanojimo sandoriais perleido pareiškėjui, atitinkamai. T. B. 2020 m. birželio 24 d. skundą atsakovė turėjo palikti nenagrinėtu ir jį grąžinti. Nagrinėdama T. B. skundą, atsakovė svarstė pareiškėjui (ne T. B.) nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dabar žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, nustatytų Individualiai įmonei „V. T. įmonė“ 2012 m. atlikus šių sklypų kadastrinius matavimus, teisėtumą ir pagrįstumą, nors pretenzijų dėl sklypų ribų iš pareiškėjo nebuvo gauta. Pareiškėjas apie 2020 m. birželio 24 d. skundo administravimo procedūrą nebuvo informuotas, nesudarytos sąlygos pateikti paaiškinimų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovei T. B. nepateikė duomenų (įgaliojimo), jog ji turi teisę (gali) kreiptis dėl kito asmens (V. B.) neva pažeistų teisių ar interesų, kreiptis ne dėl savo, o dėl viešojo intereso gynimo, tačiau tai nesutrukdė atsakovei skundžiamą NŽT sprendimą priimti. Šiais neteisėtais atsakovės veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo nuosavybės teisės bei viešojo administravimo principai, administracinis ginčas ne teismo tvarka išnagrinėtas negavus pareiškėjo skundo dėl jam nuosavybės teise priklausančių sklypų ribų, be pareiškėjo žinios ir jam nedalyvaujant. Atsakovė nekreipė dėmesio į pareiškėjo dar 2018 m. lapkričio 12 d. pateiktą prašymą, kad sklypai nuosavybės teise priklauso jam ir kad jis jokių pretenzijų dėl V. T. įmonės 2012 m. atliktų žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dabar žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų neturi. Šis NŽT sprendimas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto panaikinimo ir jame plačiai išdėstyta atsakovės nuomonė dėl sklypų ribų neteisėtumo ir nepagrįstumo, tapo pagrindu T. B. 2020 rugsėjo 30 d. ieškiniui dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pateikti, ieškovės užvestoje civilinėje byloje Nr. e2-10784-1138/2020, ginčijant 2013 m. administracinius aktus, kuriais buvo patvirtinti 2012 m. V. T. įmonės atlikti pareiškėjui priklausančiu žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). dabar žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, ir 2014-01-22 dovanojimo sandorį dėl žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dabar žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo pareiškėjui. Atsakovės veiksmai priimant skundžiamą NŽT sprendimą akivaizdus piktnaudžiavimo valstybės suteiktais įgaliojimais (piktnaudžiavimo tarnyba) įrodymas. Atsakovė nagrinėjo subjektinės teisės neturinčio asmens (T. B.) 2020 m. birželio 24 d. skundą ir priėmė pareiškėjui teisines pasekmes sukėlusį NŽT sprendimą.

Skundžiamu NŽT sprendimu tenkintas vienas iš T. B. prašymų – panaikintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo pagrindu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus ir buvo suformuotas 0,1549 ha žemės sklypas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reikalingas T. B. nuosavybės teise valdomiems 1922 m. statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, atlikta jo teisinė registracija NTR. Projektą parengti V. T. įmone įpareigojo Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5011-772-2018. Šios teismo nutarties T. B. neskundė (nutartis įsiteisėjo), priešingai, 2018 m. gegužės 22 d. registruotu prašymu Nr.11FP-1352 NŽT Raseinių skyriaus prašė valstybiniame žemės plote suformuoti kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) apie 0,15 ha ploto žemės sklypą. T. B. nuosavybės teise valdomiems 1922 m. statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Vėliau (įsiteisėjus teismo nutarčiai) atsisakė pasirašyti sutartį su V. T. įmonės matininku dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Teismas 2018 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5011-772-2018 patvirtino V. T. įmonės parengtą sutartį dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir ją perdavė Valstybės įmonei Registrų centras. NŽT sprendimu panaikintas teismo įpareigojimu parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su organizatoriumi (NŽT Raseinių skyriumi), Raseinių rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. 2018 m. spalio 10 d. gauta Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už projektų rengimo priežiūrą, teigiama išvada. Taigi Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas teismo įpareigojimu, iniciatoriaus prašymu, vadovaujantis 2018 m. gegužės 28 d. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 11 FPĮ-35-(14.11.124.) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, taip pat 2018-05-28 Raseinių rajono savivaldybės išduotais reikalavimais Nr. Atg-114, 2018-06-01 NŽT Raseinių skyriaus (Projekto organizatorius) Nr. 11RE- 25-(14.11.36) reikalavimais. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas teigti, kad T. B. neturėjo subjektinės teisės 2020-06-24 skundu prašyti, o atsakovė neturėjo teisinio pagrindo skundžiamu NŽT sprendimu panaikinti NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 11FPI-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, nes Žemės sklypo projektas buvo parengtas įsiteisėjusių Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 16 d. ir 2018 m. liepos 13 d. nutarčių pagrindu.  

Panaikinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei jų pagrindu atliktus kadastrinius matavimus bei teisinę šio sklypo registraciją NTR, T. B. nuosavybės teise valdomi statiniai atsidurtų nesuformuotame valstybinės žemės plote, kuris iš trijų pusių ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o iš vienos - su vietinės reikšmės keliu. Tai apsunkintų tiek pareiškėjo galimybę netrukdomai naudotis šiuo žemės sklypu, tiek T. B. nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kurie liktų nesuformuotame valstybinės žemės plote, žemės naudojimo ribos prie statinių būtų neaiškios.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Tarnyba) 2020 m. birželio 25 d. buvo gautas T. B. skundas dėl pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliktų žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai), ir minėtame žemės sklype, buvusiame iki šio žemės sklypo kadastrinių matavimų, naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti. Tiriant šį T. B. skundą Tarnyboje buvo nustatyta, kad V. T. įmonės matininkas V. T. 2012m. - 2013 m. atliko žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių atitinkamai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atsižvelgdamas į šiuos kadastrinius matavimus ir pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus (toliau - Raseinių skyriaus) vedėjas priėmė šiuos sprendimus: 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 11 SK-(14.11.110.)-417 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo šis žemės sklypas buvo išskirtas į 2 žemės sklypus, atsižvelgiant į šį sklypą kertantį bendro naudojimo kelią, suteikiant jiems kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 11SK-(14.11.110.)-398 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 11SK-(14.11.110.)-403 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo šis žemės sklypas buvo išskirtas į 2 žemės sklypus, atsižvelgiant į šį sklypą kertantį bendro naudojimo kelią, suteikiant jiems kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šiais sprendimais ir parengtomis žemės sklypų kadastro duomenų bylomis Nekilnojamojo turto kadastre buvo patikslinti nurodytų žemės sklypų kadastro duomenys ir pažymėtos šių žemės sklypų ribos.

Tarnyba, susipažinusi su T. B. skunde ir su kartu su skundu pateiktuose dokumentuose esančia informacija bei įvertinusi Raseinių skyriuje saugomose žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvę kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bylose esančius dokumentus, nustatė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvę kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų metu nustatytos šių žemės sklypų ribos (konfigūracija) ir geografinė padėtis neatitinka minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų (konfigūracijos) ir geografinės padėties, taip pat kadastrinių matavimų metu, pakeičiant žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas (konfigūraciją), be jokio pagrindo po esamais pastatais (gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. toje vietoje, kur Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 72/6706 jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,26 ha ploto žemės sklypą, buvo „paliktas“ valstybinės žemės plotas, besiribojantis taip pat su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo konstatuota, kad tuo nurodytų žemės sklypų kadastriniai matavimai pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte ir Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2 punkte nustatytus reikalavimus, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Todėl aukščiau nurodyti Raseinių skyriaus vedėjo sprendimai dėl žemės sklypų nustatytų kadastro duomenų pakeitimo yra neteisėti. 

Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą teismas priėmė 2018 m. gegužės 16 d. neskundžiamą nutartį, kuria įpareigojo T. B. iki 2018 m. gegužės 25 d. nuvykti į NŽT vietos skyrių ir užpildyti prašymą dėl žemės sklypo formavimo - pertvarkymo projekto rengimo ir įpareigojo individualios įmonės savininką V. T. pradėti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo darbus. T. B., vykdydama šią teismo nutartį, 2018 m. gegužės 22 d. pateikė Raseinių skyriui prašymą suformuoti kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą jai priklausantiems esamiems pastatams eksploatuoti. Raseinių skyriaus vedėjas priėmė 2018 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 11FTĮ-35-(14.11.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas), kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir išdavė reikalavimus formuoti naują valstybinės žemės sklypą po esamais pastatais (gyvenamuoju namu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po kuriais jau buvo atkurtos nuosavybės teisės Kauno apskrities valdytojo 1996-04-11 sprendimu Nr. 72/6706. Tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS) 2018 m. rugsėjo 27 d. gavo projekto organizatoriaus Raseinių skyriaus prašymą patikrinti projektą. Tarnybos padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, patikrino projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2018 m. spalio 10 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-1035-(8.14) (toliau - Tikrinimo aktas) pateikė išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti su pastaba, kad „Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas Projekto iniciatorės T. B. raštiškas pritarimas arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas. Tikrinimo akto patikrinimo apibendrinime taip pat nurodyta, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 66 punkte nurodyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis. Tikrinimo metu nustatyta, kad Projekto nesuderino iniciatorius. Tačiau, nepaisydamas pirmiau minėto nustatyto reikalavimo, Raseinių skyriaus vedėjas 2019 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino Projektą. 

Atsakovė nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra susijęs tik su pareiškėjos T. B. teisėmis ir įstatymų saugomais interesais ir nesusijęs su V. B. teisėmis ar įstatymų saugomais interesais. Sprendimas nedaro jokios įtakos V. B. teisėms ar pareigoms. Todėl nepažeidžia V. B. teisių ar įstatymų saugomų interesų. Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. FPĮ-75- (14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ yra išimtinai susijęs tik su T. B. teisėmis ir įstatymo saugomais interesais. Šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas tik po jai priklausančiais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), V. B. priklausančių statinių šiame sklype nėra. Todėl ir nurodyto Raseinių skyriaus vedėjo įsakymo dėl projekto patvirtinimo panaikinimas daro įtakos tik T. B. teisėms ir pareigoms ir neįtakoja V. B. teisių ir pareigų. Be to, panaikinus nurodytą įsakymą susidarė tokia pati padėtis kokia buvo iki projekto patvirtinimo ir kurios V. B. įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Antroje skundžiamo sprendimo dalyje Tarnybos direktorius tik informavo T. B., kad siekdama apginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų turi teisę kreiptis į teismą. Tokiu būdu T. B. prašymas panaikinti Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 11SK-(14.11.110.)- 417 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų pakeitimo“ nebuvo patenkintas. Šiuo atveju Tarnybos direktorius nepriėmė jokio sprendimo, susijusio su žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais, ir kuris galėtų daryti įtaką V. B. teisėms ar pareigoms, susijusioms su šiuo metu jam priklausančiais žemės sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Išdėstymas Sprendimo tekste aplinkybių, nustatytų tiriant skundą ir išvados pateikimas nėra administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo prasme. Ir todėl negali pažeisti V. B. teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad NŽT sprendimas nėra susijęs su V. B. teisėmis ar teisėtais interesais, nes neįtakoja jo teisių ar pareigų, jo teisės ar teisėti interesai negali būti pažeisti. Todėl V. B. nėra šiuo atveju suinteresuotas asmuo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį. Todėl jo skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Tretysis suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepime į skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ji nedavė rašytinio pritarimo parengtam žemės reformos projektui, kas buvo pagrindas šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto netvirtinti. Nepaisant to, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir buvo pradėtas rengti teismo nutarčių pagrindu, tačiau, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas įsakymu patvirtindamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, kurie reikalauja projekto iniciatoriaus privalomo rašytinio pritarimo arba teismo sprendimo. Šio ginčo atveju nei jos rašytinio pritarimo, nei teismo sprendimo patvirtinti projektą nebuvo. Nurodė, kad ji yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu registruoti adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu nesuformuotame ir valstybei priklausančiame žemės sklype. Kartu su A. B. nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kanalizacijos šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), esantys šiuo metu pareiškėjui V. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). 2012 m. V. T. įmonė atliko trijų besiribojančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurie 2013 m. liepos mėnesį buvo įregistruoti VĮ Registrų centre: T. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam 3,2600 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini),. Po kadastrinių matavimų atlikimo, šis žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kadastriniai matavimai patvirtinti 2013-07-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 11SK-(14.n.110.)-417.
2014-01-22 Dovanojimo sutarties pagrindu aukščiau paminėtus žemės sklypus T. B. padovanojo savo sūnui - pareiškėjui V. B.; V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam 0,3122 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Kadastriniai matavimai patvirtinti 2013 m. liepos 11 d. Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 11SK-(14.11.110.)-398; P. K. nuosavybės teise priklausančiam 2,400 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Po kadastrinių matavimų atlikimo, šis žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Raseinių r.. kadastriniai matavimai patvirtinti 2013-07-11 Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 11SK-(14.11.110.)-403. 2013-11-06 Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo V. B. ir I. B.

T. B. nurodo, jog atliekant jai priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, jai buvo pateikti ne visi kadastrinės bylos dokumentai. Dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų susidarė tokia situacija, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo pakeistos žemės sklypų ribos, jų konfigūracija ir netgi vieta. T. y. atlikus kadastrinius matavimus, T. B. ir A. B. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kanalizacijos šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė V. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), o jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė valstybiniame žemės sklype, kuris atsirado tarp žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors iki kadastrinių matavimų atlikimo šie du žemės sklypai buvo besiribojantys tarpusavyje ir jokio valstybei priklausančio žemės sklypo tarp jų nebuvo. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlikdama tyrimą dėl atliktų kadastrinių matavimų dar 2018 m. nustatė, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjo V. B. skundžiamas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas niekaip nepažeidžia V. B. nuosavybės teisių. Sprendimu panaikintas įsakymas iš esmės yra susijęs tik su T. B. interesais. Taip pat, konstatavus pažeidimus T. B. skundžiamu sprendimu, kurio negali pasinaikinti pati institucija, yra tik suteikta galimybė kreiptis į teismą dėl kadastrinių matavimu panaikinimo.

Pareiškėjo V. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. IT-19-(5.59E.) „Dėl T. B. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo buvo panaikintas NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad T. B. 2020 m. birželio 25 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) su skundu dėl atliktų žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir minėtame žemės sklype, buvusiame iki šio žemės sklypo kadastrinių matavimų, naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti. Tiriant šį T. B. skundą Tarnyboje, buvo nustatyta, kad V. T. įmonės matininkas V. T. 2012m. - 2013 m. atliko žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Atsižvelgdamas į šiuos kadastrinius matavimus ir pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas priėmė: 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 11 SK-(14.11.110.)-417 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo šis žemės sklypas buvo išskirtas į du žemės sklypus, atsižvelgiant į šį sklypą kertantį bendro naudojimo kelią, suteikiant jiems kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 11SK-(14.11.110.)-398 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir 2013 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. 11SK- (14.11.110.)-403 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo šis žemės sklypas buvo išskirtas į du žemės sklypus, atsižvelgiant į šį sklypą kertantį bendro naudojimo kelią, suteikiant jiems kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis šiais sprendimais ir parengtomis žemės sklypų kadastro duomenų bylomis Nekilnojamojo turto kadastre buvo patikslinti nurodytų žemės sklypų kadastro duomenys ir pažymėtos šių žemės sklypų ribos. Tarnyba, įvertinusi Raseinių skyriuje saugomose žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvę kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bylose esančius dokumentus, nustatė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvę kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytos šių žemės sklypų ribos (konfigūracija) ir geografinė padėtis neatitinka minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų (konfigūracijos) ir geografinės padėties, taip pat kadastrinių matavimų metu, pakeičiant žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas (konfigūraciją), po esamais pastatais (gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. toje vietoje, kur Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 72/6706 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,26 ha ploto žemės sklypą, buvo „paliktas“ valstybinės žemės plotas, besiribojantis taip pat su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo konstatuota, kad tuo nurodytų žemės sklypų kadastriniai matavimai pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte ir Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2 punkte nustatytus reikalavimus, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. T. B., vykdydama teismo, nagrinėjusio civilinę bylą, nutartį, 2018 m. gegužės 22 d. pateikė Raseinių skyriui prašymą suformuoti kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą jai priklausantiems esamiems pastatams eksploatuoti. Raseinių skyriaus vedėjas 2018 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 11 FTĮ-35-(14.11.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, nusprendė rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį bei išdavė reikalavimus formuoti naują valstybinės žemės sklypą po esamais pastatais (gyvenamuoju namu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po kuriais jau buvo atkurtos nuosavybės teisės Kauno apskrities valdytojo 1996 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 72/6706. Tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS) 2018 m. rugsėjo 27 d. gavo projekto organizatoriaus Raseinių skyriaus prašymą patikrinti projektą. Tarnybos padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, patikrino projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2018 m. spalio 10 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-1035-(8.14) (toliau - Tikrinimo aktas) pateikė išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti su pastaba, kad „Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas Projekto iniciatorės T. B. raštiškas pritarimas arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas. Tikrinimo metu nustatyta, kad Projekto nesuderino iniciatorius. Raseinių skyriaus vedėjas 2019 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 11FPĮ -75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino Projektą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą pažymėtina, jog šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tik Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. IT-19-(5.59E.) „Dėl T. B. skundo išnagrinėjimo“ teisėtumas ir pagrįstumas, byloje netiriama Raseinių skyrius vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 11 SK-(14.11.110.)-417 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ bei Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ teisėtumas ir pagrįstumas.

Kiekvienu konkrečiu atveju tikrinant administravimo subjekto veiksmų teisėtumą reikšminga nustatyti nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžiamos pagal pareiškėjo pateiktą skundo turinį ir jo reikalavimą administravimo subjektui. Tai reiškia, kad skundo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo skundo turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti skundą, privalo laikytis ir pateikti atsakymą į prašymą ne siauresnės apimties nei pateikto skundo turinys. Ši nuostata grindžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu, kuriuo nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Vertinant, ar tinkamai buvo išnagrinėtas skundas, būtina lyginamuoju būdu patikrinti, ar skunde nurodytas aplinkybes bei prašymus administravimo subjektas išnagrinėjo savo kompetencijos ribose ir ar pilnai.

Šioje byloje ginčijamame 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendime Nr. IT-19-(5.59E.) buvo nagrinėjami du klausimai – Raseinių skyrius vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 11 SK-(14.11.110.)-417 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys pagal matininko V. T. 2012 m. gruodžio 20 d. parengtas minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylas, teisėtumas, bei Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 11 FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ teisėtumas. Pažymėtina, kad nors Tarnyba sprendimo motyvuojamoje dalyje nustatė, jog Raseinių skyrius vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimas Nr. 11 SK-(14.11.110.)-417 negalėjo būti priimtas, tačiau tuo pačiu ginčijamame sprendime išaiškino, jog Tarnyba šio sprendimo pati panaikinti negali, kadangi įstatymuose tokie įgaliojimai Tarnybai nėra suteikti bei nurodė, kad T. B., siekdama apginti pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, turėtų įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, T. B. dėl Raseinių skyrius vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 11 SK-(14.11.110.)-417 panaikinimo kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje atskleista žemės tvarkymo sąvoka – tai teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas – žemės valdos projektas (Žemės įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 punktas), rengiamas ir įgyvendinamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis). Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.  Atsižvelgiant į tai, jog Raseinių skyrius vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 11 SK-(14.11.110.)-417 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, vertintina, kad šio, žemės tvarkymo klausimu priimto sprendimo teisėtumas gali būti ginčijamas tik kreipiantis tiesiogiai į teismą, todėl Tarnyba pagrįstai ir teisėtai šioje byloje skundžiamu sprendimu informavo T. B., jog dėl 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. 11 SK-(14.11.110.)-417 panaikinimo ji turi kreipsit į teismą.

Žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 straipsniai). Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje „Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka“ nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. 

Kaip jau buvo minėta šiame sprendime, T. B. 2018 m. gegužės 22 d. pateikė Raseinių skyriui prašymą suformuoti kitos paskirties (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą jai priklausantiems esamiems pastatams eksploatuoti. 

Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. To paties įstatymo 7 dalis numato, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 21 ir 68 punktus (2016 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 3D-216/D1-259 redakcija) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio. Ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas šis projektas arba atsisakoma jį tvirtinti. Be to, Taisyklių 58-59 punktai detalizuoja parengto projekto derinimo, teikimo visuomenei susipažinti bei gautų pasiūlymų nagrinėjimo tvarką. Taisyklių 13 punktas detalizuoja asmenis, kurie turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, tarp jų minimi ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai bei pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Šio Taisyklių punkto ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatos reiškia, kad tokie asmenys gali inicijuoti to žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant tokiems statiniams naudoti reikalingus žemės sklypus.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga. Taisyklių 66 punkte nurodyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Byloje nustatyta, kad Tarnybos padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, patikrino pateikto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams) ir 2018 m. spalio 10 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-1035-(8.14) pateikė išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti su pastaba, kad „Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas Projekto iniciatorės T. B. raštiškas pritarimas arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas“. Ginčo byloje dėl to, kas T. B., kaip projekto iniciatorė, jo nepasirašė, nėra. Raseinių skyriaus vedėjas 2019 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 11 FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino naujo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio organizatorius – Raseinių skyrius, iniciatorius – T. B., Projekto rengėjas – V. T. įmonės matininkas V. T.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Tarnyba, išnagrinėjusi T. B. skundą bei nustačiusi, jog Raseinių skyriaus vedėjo įsakymu buvo patvirtintas projekto iniciatorės nepasirašytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, t. y. buvo pažeista viena iš būtinų sąlygų, numatytų Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje, Taisyklių 66 punkte, teisėtai ir pagrįstai 2019 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 11 FPĮ-75-( 14.11.124 E.) panaikino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. IT-19-(5.59 E.) „Dėl T. B. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo buvo panaikintas NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 11FPĮ-75-(14.11.124 E.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio
19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas netenkintas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą T. B. nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog T. B. nepateikė teismui įrodymų, kokias bylinėjimosi išlaidas ji patyrė, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai                           Laisvutė Kartanaitė

            Žanas Kubeckas

                                                                                                                        Arvydas Martinavičius