Administracinė byla Nr. I-995-473/2013
Proceso Nr. 3-61-3-02413-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. sausio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant vertėjai Dianai Paužienei, pareiškėjui J. S. (J. S.), jo atstovui advokatui Antanui Pliaugai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. (J. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovų priteisti 74 000 Lt neturtinės žalos. Skunde (b. l. 1-3) ir teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010-10-10 iki 2011-05-10 atliko bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, taip pat iš Alytaus pataisos namų du kartus po savaitę ir kartą dviem savaitėm buvo etapuotas ir apgyvendintas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Viso Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime praleido 240 parų kenksmingomis sąlygomis. Buvo kalinamas įvairiose iki 8 m2 kamerose keturiese, pažeidžiant LR Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymą Nr. V-124, pagal kurį vienam asmeniui tenkamas minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Kameroje nuo sienų ir lubų luposi tinkas su dažais, kurie krito ant galvų ir į lėkštes, nebuvo spintelių bei galimybės visiems asmenims valgyti prie stalo, nes kameroje įrengtas staliukas pritaikytas tik dviem žmonėms. Visose kamerose buvo tarakonų, trūko erdvės, buvo bloga ventiliacija, neįmanoma fiziškai pailsėti, dėl ko jis patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, pablogėjo sveikata. Mano, kad tokie pažeidimai negali būti vertinami tik kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, todėl savo patirtą neturtinę žalą vertina po 300 Lt už kiekvieną kalinimo parą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-12) nurodė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR suėmimo vykdymo įstatyme numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas nesiekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esat tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatyta inventorius. 2010-04-11 įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Remontas Lukiškių TI-K kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Esant būtinumui įstaigoje visada suteikiama reikiama pagalba ir reikiamas, tinkamas gydymas, skiriami ir duodami gydymui skirti vaistai. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurių neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos, CK 6.271 str. nustatytos, valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – nėra neteisėtų valstybės institucijos veiksmų.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje nedalyvavo atsakovių atstovas, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 77).
Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Byloje ginčas kyla dėl atsakovų pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2010-10-10 iki 2011-05-10 dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, periodiškai kartu su keturiais asmenimis buvo priverstas kalėti 8 m2 ploto kamerose. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Taigi, byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nustatytas draudimas kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra „žeminantis orumą“, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieš Graikiją).
Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos“ bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nepateikiamos minimalaus kalinimo vietų kamerų ploto normos. Tačiau vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Remiantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pateiktais duomenimis (b. l. 8-10, 75-76), nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2010-10-11 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 m2 (vakare - 5 asmenys kameroje); 2010-10-12 - 2010-11-10 perkeltas į kamerą Nr. 171, plotas - 7,94 m2 (ryte, vakare 3- 4 asmenys kameroje); 2010-11-11 – 2010-11-14 perkeltas į kamerą Nr. 195, plotas - 7,94 m2 (ryte, vakare 3-4 asmenys kameroje); 2010-11-15 – 2010-11-18 perkeltas į kamerą Nr. 128, plotas - 7,87 m2 (ryte, vakare 3-4 asmenys kameroje); 2010-11-19 - 2010-12-09 perkeltas į kamerą Nr. 153, plotas - 7,94 m2 (ryte, vakare 3-4 asmenys kameroje); 2010-12-10 - 2010-12-30 perkeltas į kamerą Nr. 143, plotas - 7,94 m2 (ryte, vakare 3-4 asmenys kameroje); 2010-12-31 - 2011-01-17 perkeltas į kamerą Nr. 132, plotas - 7,94 m2 (ryte, vakare 2-4 asmenys kameroje); 2011-01-18 – 2011-04-17 perkeltas į kamerą Nr. 252, plotas - 42,33 m2 (ryte, vakare 8-13 asmenų kameroje); 2011-04-18 - 2011-05-09 perkeltas į kamerą Nr. 257, plotas - 34,57 m2 (ryte, vakare 9-14 asmenų kameroje); 2011-05-10 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2011-05-24 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 111, plotas - 7,45 m2 (vakare - 6 asmenys kameroje); 2011-05-25 - 2011-05-29 perkeltas į kamerą Nr. 280, plotas - 7,82 m2 (ryte, vakare 2-4 asmenys kameroje); 2011-05-30 perkeltas į kamerą Nr. 286, plotas - 7,60 m2 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2011-05-31 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2011-08-23 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,28 m2, (vakare 5 asmenys kameroje); 2011-08-24 - 2011-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 310, plotas- 7,77 m2 (ryte, vakare 1-4 asmenys kameroje); 2011-08-30 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2011-10-11 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 114, plotas -7,31 m2, (vakare 6 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 283, plotas -7,69 m2, joje -1 asmuo kameroje; 2011-10-12 - 2011 -10-24 kamera Nr. 283 (ryte, vakare 3-4 asmenys kameroje); 2011 -10-25 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2011-12-13 atvyko iš Alytaus pataisos namų ir iki 2011-12-14 buvo patalpintas į kamerą Nr. 109, plotas - 7,31 m2, (ryte, vakare 1-6 asmenys kameroje); 2011-12-15 - 2012-01-23 perkeltas į kamerą Nr. 270, plotas - 7,79 m2 (ryte, vakare 2-4 asmenys kameroje); 2012-01-24 - 2012-01-29 perkeltas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 m2 (ryte, vakare 1-4 asmenys kameroje);2012-01-30 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Prie atsiliepimo pridėta pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopija, iš kurios matyti pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas (b. l. 13-16). Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2010-11-12 ryte, 2011-01-10 ryte, 2011-01-17 ryte, 2011-01-18 ryte, nuo 2011-01-20 iki 2011-03-14, 2011-03-15 ryte, 2011-03-16 ryte, nuo 2011-03-25 iki 2011-04-04, 2011-04-05 ryte, nuo 2011-04-07 iki 2011-04-17, 2011-05-03 ryte, 2011-05-04 ryte, 2011-05-26 ryte, 2011-08-24 ryte, 2011-10-11 vakare, 2011-10-18 ryte, 2011-12-14 ryte, 2011-12-15 ryte, 2011-012-20, 2011-12-21 ryte, 2011-12-22, 2012-01-12 ryte, 2012-01-25, 2012-01-26 ryte, 2012-01-27 vakare, nuo 2012-01-28 iki 2012-01-29 - vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, likusį periodą jis buvo kalinamas pažeidžiant minimalų kamerų plotą vienam žmogui - 3,6 kv. m. Byloje nustatyta, kad atsakovė, siekdama išaiškinti buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimo darbus su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sudarė 2009-12-24 paslaugų teikimo sutartį Nr. 18-78, kas patvirtina, kad ji vykdo nurodytų kenkėjų profilaktiką, atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Ši sutartis kasmet pratęsiama (b. l. 17-25). Atsakovė taip pat nurodė, kad kamerose užtikrinamas patalpų vėdinimas, jos vėdimos natūraliu būdu. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog būdamas Lukiškių TI-K kreipėsi į šios įstaigos atsakingus pareigūnus ar kitas valstybės institucijas pagal jų kompetenciją dėl nuteistųjų gyvenimo sąlygų ištyrimo ir gerinimo, išskyrus pareiškėjo prašymus pakeisti jo gulimą vietą iš vienos lovos į kitą (b. l. 82-85). Pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad jis eilę kartų skundėsi širdies sutrikimais ir atsakovas, siekdamas garantuoti pareiškėjo sveikatos apsaugą, užtikrino jo gydymą, suteikė reikiamą pagalbą organizuodamas jo gydymą, pareiškėjas buvo konsultuojamas gydytojų, jam skirtas gydymas (b. l. 34-65).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
CK 6.250 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į bylų dėl žalos atlyginimo privatinį pobūdį, šiose bylose Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnyje suformuluotas aktyvaus teisėjo vaidmens renkant įrodymus principas turi būti taikomas rezervuotai, įrodymų pateikime teismui paliekant rungtyniškumo principą. Įrodymų dėl padarytos žalos surinkimas yra ne tik teismo, bet ir prašančiojo žalos atlyginimo pareiga. Realios fizinės žalos padarymo faktas šioje byloje nebuvo įrodytas, tačiau akivaizdžiai netinkamos kalinimo sąlygos yra vertinamos kaip objektyviai darančios neigiamą poveikį asmens psichinei būklei. Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009) ir EŽTT 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą.
Ginčo, kad, išskyrus 2010-11-12 ryte, 2011-01-10 ryte, 2011-01-17 ryte, 2011-01-18 ryte, nuo 2011-01-20 iki 2011-03-14, 2011-03-15 ryte, 2011-03-16 ryte, nuo 2011-03-25 iki 2011-04-04, 2011-04-05 ryte, nuo 2011-04-07 iki 2011-04-17, 2011-05-03 ryte, 2011-05-04 ryte, 2011-05-26 ryte, 2011-08-24 ryte, 2011-10-11 vakare, 2011-10-18 ryte, 2011-12-14 ryte, 2011-12-15 ryte, 2011-012-20, 2011-12-21 ryte, 2011-12-22, 2012-01-12 ryte, 2012-01-25, 2012-01-26 ryte, 2012-01-27 vakare, nuo 2012-01-28 iki 2012-01-29 periodą atsakovė neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų kameros ploto atžvilgiu ir tuo pažeidė pareiškėjo subjektines teises į saugią sveikatai gyvenamąją patalpą, nėra. Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktiką, atsižvelgiama į tai, kad nors pareiškėjas beveik aštuonis mėnesius, nuo 2012-01-10 buvo kalinamas kamerose, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytus kameros ploto reikalavimus, tačiau į teismą dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo jis kreipėsi tik 2012-09-19, t. y. praėjus pakankamai ilgam - 9 mėnesių laikotarpiui po to, kai išvyko iš Lukiškių TI-K, skundas, grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo patirta žala nebuvo jam itin didelė ir reikšminga, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad jo sveikatos sutrikimai kilo būtent dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų.
Teismas, atsižvelgdamas į faktines šios bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, jo teisių pažeidimo mastą ir trukmę, taip pat į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei visuotinai žinomą aplinkybę – sunkią valstybės finansinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteisiama neturtinė žala, jos dydį įvertinant 300 Lt (LR ABTĮ 57 str.).
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p.
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. S. (J. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus ? kalėjimo, 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Violeta Balčytienė