Civilinė byla Nr. e2A-24-267/2021
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00862-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3.; 2.6.18.3.; 3.3.1.20.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. J. B. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. individualios įmonės „Ommetras“ ieškinį atsakovei V. J. B. individuliai įmonei dėl sandorio nuginčijimo ir teisinių pasekmių taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. individuali įmonė „Ommetras“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančiu 2018 m. balandžio 22 d. Rangos sutarties Nr. 4/2018 priedą Nr. 1.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalių sudaryta 2018 m. balandžio 22 d. Rangos sutartimi Nr. 4/2018 (toliau – Sutartis) ieškovė A. J. IĮ „Ommetras“ įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais atlikti darbus, o atsakovė V. J. B. IĮ įsipareigojo priimti ir sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovei baigus Sutartimi sulygtus darbus, o atsakovei juos priėmus be jokių išlygų, atsakovė atsisakė už dalį atliktų ir priimtų darbų apmokėti, todėl ieškovė kreipėsi į teismą ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. sausio 3 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1333-874/2019 iš atsakovės už atliktus ir neapmokėtus darbus priteista 6 487, 95 Eur skolos, 463,89 Eur delspinigių ir 54,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė prieštaravimus civilinėje byloje Nr. 2-1333-874/2019, o vėliau 2019 m. kovo 12 d. priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1333-874/2019, tvirtindama, kad ne atsakovė skolinga ieškovei, bet ieškovė atsakovei, remdamasi Sutarties priedo Nr. 1 antruoju punktu. Sutarties priedas Nr. 1, kurio antruoju punktu neva buvo patikslintas Sutarties ketvirtas punktas, iš kurio yra kildinami priešieškinio reikalavimai, buvo sudarytas atsakovės gautos iš banko paskolos panaudojimui. V. J. B., motyvuodamas tuo, jog SEB bankas iš jo kreditinių lėšų nenoriai atlieka kai kuriuos mokėjimus pagal Sutartį (pvz., už apgyvendinimo paslaugas, kurias apmokėjo ieškovė savo lėšomis) dėl didelių finansinių įsipareigojimų, parengė susitarimą tarp jų įmonių, pagal kurį jo įmonės įsipareigojimai būtų sumažinami ½ Sutartyje numatytų išlaidų dalimi. V. J. B., motyvuodamas, kad priedas jam reikalingas tik esant reikalui pateikti SEB bankui, kaip jo įmonės įsipareigojimų sumažinimą, tikino ieškovę, kad Sutarties priedas niekada nebus panaudotas realiam tarpusavio atsiskaitymui už pagal Sutartį atliktus darbus, t. y. niekada nebus vykdomas, o sudaromas tik dėl akių bankui įtikinti, jeigu to reikėtų. V. J. B. savo pažado laikėsi, vėliau išrašytuose apskaitos, atsiskaitymo dokumentuose jokios nuorodos į šį priedą nėra buvę, jokie atsiskaitymai pagal jį nebuvo ir negalėjo būti vykdomi.
3. Ieškovės teigimu, tikrovės neatitinka ir yra visiškai išgalvoti motyvai apie neva realų Sutarties priedo Nr. 1 antrojo punkto vykdymą, kad “vykdant Rangos sutartyje Nr. 4/2018 numatytus darbus, dalis atsakovės V. J. B. IĮ patirtų išlaidų buvo įtrauktos į 2018 m. balandžio 30 d. Atliktų darbų aktą Nr. 18-04-30 ir išminusuotos iš atliktų darbų kainos. Pabaigus Sutartyje numatytus darbus atsakovei liko nekompensuotos jo patirtos išlaidos bendrai 11 132,09 Eur: 2 307,43 Eur technikos nuomos (be kuro) išlaidų (viso patirta išlaidų 7 155,85 Eur, ½ dalis – 3 577,93 Eur, ieškovė kompensavo 1270,50 Eur (su PVM, 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktas)), 8 640,26 Eur išlaidų kryptiniam gręžimui (viso patirta išlaidų 19 022, 92 Eur, ½ dalis – 9 511,46 Eur, ieškovė kompensavo 871,20 Eur (su PVM, 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktas)), 184,40 Eur išlaidų apgyvendinimo paslaugoms (viso patirta išlaidų 1 046, 41 Eur, ½ dalis – 523, 20 Eur, ieškovė kompensavo 338,80 Eur (su PVM, 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktas)”. Šie motyvai neatitinka tikrovės, nes net pagal 2018 m. balandžio 30 d. Atliktų darbų aktą Nr. 18-04-30, PVM sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimo dokumentus nėra jokios nuorodos apie priedo Nr. 1 antrojo punkto vykdymą – jame numatytų ieškovo išlaidų ½ dalies kompensavimą, nes išskirtos visos pilnos išlaidos; priedas nenumatytas pačioje Rangos sutartyje Nr. 4/2018, be to, kompensavimui neišrašytos atsakovės PVM sąskaitos faktūros ieškovei ir jokie ieškovės mokėjimai atsakovei nedaryti.
4. Atsakovės pateiktas Sutarties priedas Nr. 1 yra be datos, todėl jis šalių negalėjo būti pasirašytas 2018 m. balandžio 22 d., kai pasirašyta pagrindinė rangos sutartis Nr. 4/2018, priešingu atveju apie tai būtų nuoroda pačioje sutartyje. Kad vėliau pasirašyta, patvirtina tai, jog tekste yra minimas atsakovės jau gautas kreditas šios sutarties vykdymo finansavimui. Atsakovės su priešieškiniu pateiktos sąskaitos ir mokėjimo dokumentai (2018 m. balandžio 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 35, patvirtinantis, kad atsakovė apmokėjo 9 000 Eur UAB „Gręžinys“ pagal Išankstinę PVM sąskaitą faktūrą serija IGLT18 Nr. 001 iš SEB banke esančios įmonės sąskaitos lėšų; taip pat UAB „Liutgaras“ 2018 m. balandžio 19 d. PVM sąskaita faktūra serija LIU Nr. 1800172 (152,46 Eur sumai už krano paslaugas 2018 m. balandžio 18 d.; UAB „Gręžinys“ 2018 m. balandžio 3 d. Išankstinė PVM sąskaita faktūra serija IGLT18 Nr. 002 (2710,40 Eur sumai už „vamzdžius D110 ir D75”); AB SEB banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad bankas šią Išankstinę sąskaitą apmokėjo 2018 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymu Nr. 36 iš atsakovo kredito lėšų ir kt.) rodo, kad dalį išlaidų atsakovė buvo patyrusi dar iki 2018 m. balandžio 22 d. Sutarties pasirašymo, todėl ieškovei nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovė siekia ½ šių išlaidų kompensavimo, nes nei sutartyje, nei taip vadinamame jos priede dėl galiojimo atgal nieko nepasisakyta. Kad priedas Nr. 1 yra tariamas, dėl akių sudarytas sandoris, patvirtina ir aplinkybė, kad pagal pridedamą 2018 m. birželio 20 d. Atliktų darbų aktą, pasirašytą atsakovės ir užsakovo AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ atsakovei buvo sumokėta už visus, tiek jos pačios, tiek ieškovės objekte atliktus darbus bei kompensuotos visos patirtos išlaidos, įskaitant ir minėtos 2018 m. balandžio 22 d Sutarties ketvirtame punkte išskirtus bei priedo Nr. 1 antruoju punktu neva patikslintus darbus, medžiagas ir kt. Ši aplinkybė, kuri buvo žinoma jau Sutarties pasirašymo metu, liudija, jog visos, o ne tik ½ dalis atsakovės patirtų vykdant Sutartį išlaidų, priešieškinio pateikimo dieną atsakovei yra kompensuotos, taigi, priešieškiniu reikalaujama pakartotino (papildomo) ½ dalies atsakovės išlaidų kompensavimo.
5. Atsakovė V. J. B. individuli įmonė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad pagal Sutarties ketvirtą punktą ieškovė buvo įsipareigojusi padengti visas medžiagų, technikos nuomos (be kuro), nužymėjimo ir geodezines nuotraukos, kryptinio gręžimo, apgyvendinimo paslaugų išlaidas, jas atitinkančias banko palūkanas ir 7 proc. už darbų organizavimą. Ieškovei pradėjus vykdyti darbus pagal Sutartį tapo aišku, kad ketvirtame punkte numatytos išlaidos yra gana didelės ir jų gali nepadengti net sutartyje numatyta darbų kaina – įvykdžiusi sutartį, ieškovė būtų „minuse“. Todėl, būtent ieškovės interesais, kad ji bent kiek uždirbtų iš Sutarties vykdymo, šalys sudarė Priedą Nr. 1, kuriame numatė, kad ieškovė apmoka tik ½ dalį Sutarties ketvirtame punkte numatytų išlaidų, o ne visas. Sutarties ketvirto punkto ir Priedo Nr. 1 prasme, Priedo Nr. 1 sąlygos visiškai atitiko ieškovės valią, Priedo Nr. 1 sąlygos buvo ekonomiškai naudingesnės ieškovei, nei Sutarties ketvirto punkto, kurio ieškovė neginčija, sąlygos. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4574-874/2019, pradėtą pagal ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, kurioje atsakovė pateikė priešieškinį dėl skolos priteisimo, 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkinti, ieškovės savininkas A. J. pripažino, kad jis Priedą Nr. 1 pasirašė ir uždėjo antspaudą. Šioje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas yra logiškai nepaaiškinamas, nes, Priedą Nr. 1 pripažinus negaliojančiu, galiotų Sutarties ketvirtas punktas ir ieškovė turėtų atlyginti ne ½ dalį išlaidų, kurios iš jos yra priteistos 2019 m. lapkričio 18 d sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4574-874/2019, bet visas išlaidas, t. y. dar tiek pat, kiek iš jos priteista.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančiu ieškovės A. J. individualios įmonės „Ommetras“ ir atsakovės V. J. B. individualios įmonės sudarytą Rangos sutarties Nr. 4/2018 priedą Nr. 1.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė, kaip rangovė vykdė akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatoriaus“ užsakymu darbus, objekto pavadinimas: (2017-ESO) 0,4 kV OL iš KT UŽ-614 trumpinimo statant naują MT (duomenys neskelbtini). Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl tarp jų sudarytos 2018 m. balandžio 22 d. rangos sutarties Nr. 4/2018 ir atliktų darbų apimties, tačiau šalys skirtingai aiškina sutartyje esančią nuostatą, kas pagal rangos sutartį turėjo apmokėti už medžiagų, technikos nuomos (be kuro), nužymėjimo ir geodezinės nuotraukos, kryptinio gręžimo, apgyvendinimo paslaugas ir juos atitinkančios banko palūkanas ir 7 procentus už darbų organizavimą. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl sudaryto rangos sutarties priedo Nr. 1, kuriuo iš esmės buvo modifikuota rangos sutarties 4 punkto nuostata dėl išminusuojamų išlaidų.
8. Teismas, tenkindamas ieškinį, sprendimą motyvavo tuo, kad ginčijamas Rangos sutarties Priedas Nr. 1 yra tariamasis sandoris (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnis), nes nei viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų, jog ginčijamu Sutarties priedu buvo remiamasi vykdant atsiskaitymus tarp šalių už pagal Sutartį atliktus rangos darbus. Atsakovė rangos sutarties galiojimo laikotarpiu ir vėliau neteikė ieškovei jokių paskaičiavimų dėl ginčo išlaidų pasidalinimo, nebuvo išrašyta ir nepateikta ieškovei dėl apmokėjimo nei viena sąskaita faktūra. Ginčijamas sutarties priedas nebuvo teiktas ir atsakovei kreditą suteikusiam bankui. Priedas nebuvo panaudotas iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui 2019 m. sausio 2 d. dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Teismas vertino, kad ginčijamas sutarties priedas nesukėlė jokių teisinių padarinių šalims, nei ieškovė, nei atsakovė pagal jį iš esmės realiai neįgijo jokių teisių ir pareigų. Banko, suteikusio kreditą atsakovei, pateikti duomenys patvirtina, kad visos atsakovei išrašytos sąskaitos, medžiagų įsigijimui, už technikos nuomą, kryptinį gręžimą ir kt., buvo apmokėtos iš atsakovei suteikto kredito lėšų. Apmokėjusi šias sąskaitas, atsakovė neteikė jokio paskaičiavimo ar reikalavimo ieškovei atlyginti dalį išlaidų pagal ginčijamą sutarties priedą. Atsakovės atstovo minimas 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 18-04-30 patvirtina, kokie buvo atlikti darbai pagal rangos sutarties II dalies 1.3 papunktį, nurodyta bendra atliekamų darbų kaina – 27 970,80 Eur, kuri ir numatyta sutartyje. Atliktų darbų akte yra įtrauktos atsakovės V. J. B. IĮ patirtos išlaidos (medžiagoms, technikos nuomai, nužymėjimui ir geodezinei nuotraukai, kryptiniam gręžimui ir t.t.), kurios išskaičiuotos iš bendros Sutarties sumos. Taip pat, iš bendros sutarties sumos buvo išskaičiuotos ir banko palūkanų išlaidos, ir 7 procentai, po ko apskaičiuota atliktų darbų vertė 5 459,98 Eur (išskaičius V. J. B. IĮ patirtas išlaidas, banko palūkanas ir 7 procentus) su PVM 6 606,58 Eur. Pagal šį darbų atlikimo aktą ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra dėl atliktų darbų buvo apmokėta 2018 m. gegužės 11 d. iš atsakovei banko suteikto kredito. Šis darbų atlikimo aktas, teismo vertinimu, patvirtino ieškovės atstovo teiginius, kad pagal rangos sutarties 4 punktą nurodytos išminusuojamos sumos turėjo būti išskaičiuojamos iš bendros sutarties kainos, kas ir buvo padaryta 2018 m. balandžio 30 d. akte. Šis aktas jokiu būdu nepatvirtina, kaip teigė atsakovė, kad ieškovė buvo 100 procentų atsakinga už nurodytų ginčo išlaidų padengimą. Teismas pripažino, kad ginčijamas rangos sutarties priedas realiai niekada nebuvo vykdomas.
9. Teismas vertino ne tik pačio ginčijamo rangos sutarties priedo Nr. 1, bet ir rangos sutarties 4 punkto, kuris ginčijamu sutarties priedu buvo modifikuotas, turinį. Teismas sprendė, kad rangos sutarties priedo 1 punktas iš esmės yra papildantis ir paaiškinantis 4 rangos sutarties punktą. Įvertinęs rangos sutarties II dalį, tos dalies 4 punkto tekstą, ginčijamo rangos sutarties priedo 1 punkto tekstą, teismas padarė išvadą, kad pagal rangos sutartį šalys buvo susitarusios, jog ginčijamos išlaidos bus išskaičiuojamos iš bendros sutarties sumos, jas dengs atsakovė V. J. B. IĮ, nes ji buvo užsakymo vykdytoja, užsakymo įvykdymui buvo paėmusi kreditą iš banko. Rangos sutarties priedo Nr. 1 antrame punkte nurodoma, kad ieškovė sutinka apmokėti ½ dalį sumos, kurią rangovė V. J. B. IĮ sumokėjo už technikos nuomą (be kuro), trasos nužymėjimą, geodezinę nuotrauką, kryptinį gręžimą ir apgyvendinimo paslaugas, bei banko palūkanas ir 7 proc. už darbų organizavimą. Lingvistiškai aiškindamas šį sutarties priedo punktą, teismas sprendė, jog šiuo punktu ieškovė sutiko padengti pusę nurodomų atsakovės patirtų išlaidų.
10. Teismui nepavyko nustatyti tikrosios šalių valios sudarant ginčijamą sutarties priedą, nes šalys nurodė visiškai skirtingą priedo sudarymo tikslą, laiką ir ko jos siekė sudarydamos tokį susitarimą. Teismo neįtikino atsakovės paaiškinimas, jog ginčijamas sutarties priedas iš esmės buvo naudingas ieškovei, nes ieškovė patyrė nuostolių po pirmo akto surašymo, o priedas mažino jos išlaidas darbams atlikti. Atsakovė pradžioje teigė, jog ginčijamas priedas buvo pasirašytas kartu su rangos sutartimi, vėliau nurodė, jog po pirmojo darbų atlikimo akto, pamačiusi, kad ieškovė patiria nuostolių. Byloje esantis 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų aktas Nr. 18-04-30 patvirtina, kad už faktiškai atliktus darbus ieškovė gavo 6606,58 Eur, ši suma jai buvo apmokėta, todėl liko neaišku, kokius nuostolius patyrė ieškovė atlikusi nurodytus darbus. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiu, jog rangos sutarties priede buvo numatyta, kad ji sumokės už tas papildomas paslaugas, nes ieškovė neturėjo pinigų, o ieškovė atsiskaitys su ja po to, kai gaus iš ESO atliktų darbų aktą, nes pagal atsakovės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbų atlikimo aktą ir šalių sudarytą rangos sutartį akivaizdu, kad pagrindinis rangovas vykdant užsakymą buvo atsakovė, o ieškovė veikė kaip subrangovas atsakovės naudai vykdydama darbus.
11. Teismas vertino, kad atsakovė užsakymą atlikinėjo iš savo medžiagų, savo priemonėmis ir jėgomis. Medžiagoms įgyti, technikos nuomai ir subrangovų paslaugoms apmokėti buvo gavusi banko kreditą. Tarp šalių sudaryta rangos sutartimi šalys susitarė, kad išlaidos medžiagoms, technikos nuomai ir kt., bus išminusuojamos iš bendros atliekamų darbų kainos, už kuriuos apmokėjimą iš užsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo atsakovė. Ginčijamu rangos sutarties priedu įtvirtintą susitarimą, kad pusę šių išlaidų padengia ieškovė, teismas vertino kaip komerciškai ir ekonomiškai nepagrįstą, kokį būtų galėję ir privalėję priimti analogiški šalims protingi asmenys, nes ieškovei toks sandoris visiškai nenaudingas.
12. Atsižvelgdamas į padarytas išvadas teismas pripažino, kad ginčijamas sutarties priedas šalių nebuvo vykdomas ir nesukėlė šalims jokių teisių ir pareigų, o ginčijamas rangos sutarties priedas Nr. 1 yra tariamasis sandoris, šio sandorio iniciatorė buvo atsakovė, kuri galimai siekė sumažinti išlaidas (kryptiniam gręžimui, technikos nuomai ir kt.) vykdant užsakymą. Nei ieškovė, nei atsakovė realiai neįgijo jokių pareigų ir susitarimo realiai nevykdė, pagal sutarties priedą nieko neįgijo, šalių ginčas dėl įsiskolinimo viena kitai yra nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl šiuo atveju restitucijos teismas netaikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė V. J. B. individuli įmonė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai vertino tikruosius šalių ketinimus, iš esmės rėmėsi ieškovės aiškinimu, Rangos sutarties ir Priedo Nr. 1 sąlygas aiškino neatsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę bei Priedo Nr. 1 sudarymo aplinkybes.
13.2. Rangos sutarties ketvirto punkto sąlyga pakankamai aiški ir suprantama, jos prasmė negali būti aiškinama kažkaip kitaip, nei taip, kad ieškovei už atliktus Rangos sutartyje numatytus darbus mokėtina suma – 59 961,85 Eur yra mažinama išlaidomis už medžiagas, technikos nuomą (be kuro), trasos nužymėjimą ir geodezinę nuotrauką, kryptinį gręžimą, apgyvendinimo paslaugas, šias išlaidas atitinkančių banko palūkanų suma ir 7 proc. už darbų organizavimą. Ieškovė neginčijo Rangos sutarties ketvirto punkto nuostatų dėl išlaidų atėmimo (išminusavimo) iš atliktų darbų sumos. Būtent ieškovės interesais ir jos iniciatyva, kad ji bent kiek uždirbtų iš Rangos sutarties vykdymo, šalys sudarė Priedą Nr. 1, kuriame numatė, kad iš ieškovei pagal Rangos sutartį mokėtinos sumos išskaičiuojama ne 100 proc., bet 50 proc. (½ dalis) Rangos sutarties ketvirtame punkte numatytų išlaidų.
13.3. Lyginant Rangos sutarties ketvirto punkto ir Priedo Nr. 1 sąlygas tarpusavyje, apeliantės nuomone, yra aiški šalių susitarimo esmė.
13.4. Ieškovė visiškai ignoruoja pareigą sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Rangos sutartis ir Priedas Nr. 1 neturėjo jokios įtakos atsakovės ir AB SEB banko 2018 m. kovo 29 d. Kreditavimo sutarties sudarymui, o atsakovės ir ESO sudaryta sutartis neturi jokios įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms pagal Rangos sutartį ir Priedą Nr. 1, todėl ieškovės aiškinimai, kad Priedas Nr.1 buvo sudarytas dėl to, kad jo reikėjo bankui, o atsakovės patirtas išlaidas apmokėjo ESO, neturi nieko bendra su Rangos sutarties ir Priedo Nr. 1 vykdymu.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. J. individuali įmonė „Ommetras“ prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantei nebuvo jokio reikalo sudarinėti Rangos sutarties Priedą Nr. 1 su ieškove, nes atsakovė visų išlaidų padengimą buvo gavusi iš užsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“. Aplinkybė, kad Rangos sutartyje ir jos priede yra kalbama apie ieškovės pareigą dengti visas arba pusę atsakovės išlaidų medžiagoms, darbams ar priemonėms, rodo, jog ši sąlyga yra iš esmės nesąžininga, nes taip atsakovė savo sąnaudų dengimą gauna ne tik iš užsakovo, tačiau ir iš subrangovės.
14.2. Ieškovė ne visiškai sutinka su teismo išvada, kad Rangos sutarties priedas Nr. 1 buvo sudarytas tik vienu egzemplioriumi. Teismui Rangos sutarties Priedo Nr. 1 originalas niekada nebuvo pateiktas, o kopija nėra patvirtinta įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė laikosi pozicijos, kad ji nesudarinėjo Priedo Nr. 1, jo nepasirašinėjo ir šio sandorio niekada nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu buvo siekiama įrodyti, kad pateiktoji Priedo Nr. 1 kopija yra klastotė. Jos forma ir turinys turi aiškius klastojimo požymius: nėra sudarymo datos ir vietos, nenurodytos aplinkybės, dėl kurių kilo pagrindas keisti pagrindinės sutarties sąlygą, tekstas lape išdėstytas tik lapo viršuje ir apačioje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog yra kopijavimo požymiai, atsakovė nepateikė sutarčių registravimo žurnalo, iš kurio būtų matyti, kad sutarties keitimo faktas yra registruotas.
14.3. Į pagrindinę Rangos sutartį negalėjo būti įtrauktas punktas dėl tam tikrų sumų „minusavimo“ iš subrangovo atlyginimo, nes tokiu veiksmu subrangovui nėra sąžiningai atlyginama už suteiktas paslaugas, o rangovas gauna dvigubas pajamas už tas pačias medžiagas, priemones ar paslaugas. Apeliantė nepasisako apie CK 1.86 straipsnio taikymą, nes pastaroji materialinės teisės norma apeliaciniame skunde net nėra minima.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Rangos sutarties Priedo Nr. 1, kaip tariamojo sandorio, nuginčijimo.
17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ginčijamą Rangos sutarties Priedą Nr. 1 pripažino tariamuoju sandoriu ir negaliojančiu. Apeliantė nesutikdama su tokiu teismo sprendimu tvirtina, kad teismas netinkamai vertino tikruosius šalių ketinimus, iš esmės rėmėsi ieškovės aiškinimu, Rangos sutarties ir Priedo Nr. 1 sąlygas aiškino neatsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę bei Priedo Nr. 1 sudarymo aplinkybes. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
19. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas.
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).
21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 19 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju sutarties tariamumo įrodinėjimo pareiga teko ieškovei A. J. individualiai įmonei „Ommetras“, o ginčijamo sandorio realaus vykdymo įrodinėjimo pareiga kilo atsakovei V. J. B. individuliai įmonei.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas spręsdamas, ar ginčo šalys sandoriu įgijo teises ir pareigas, tinkamai vertino šalių teismo posėdyje duotus parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus. Visų pirma, banko, suteikusio kreditą atsakovei, pateikti duomenys patvirtina, kad visos atsakovei išrašytos sąskaitos, medžiagų įsigijimui, už technikos nuomą, kryptinį gręžimą ir kt., buvo apmokėtos iš atsakovei suteikto kredito lėšų. Antra, apmokėjusi šias sąskaitas, atsakovė neteikė jokio paskaičiavimo ar reikalavimo ieškovei atlyginti dalį išlaidų pagal ginčijamą sutarties priedą. Trečia, 2018 m. balandžio 30 d. atliktų darbų akte Nr. 18-04-30 yra įtrauktos atsakovės V. J. B. IĮ patirtos išlaidos (medžiagoms, technikos nuomai, nužymėjimui ir geodezinei nuotraukai, kryptiniam gręžimui ir t.t.), kurios išskaičiuotos iš bendros sutarties kainos. Ketvirta, iš bendros sutarties kainos buvo išskaičiuotos ir banko palūkanų išlaidos, ir 7 procentai, po to apskaičiuota atliktų darbų vertė 5 459,98 Eur (išskaičius V. J. B. IĮ patirtas išlaidas, banko palūkanas ir 7 procentus) su PVM 6 606,58 Eur. Penkta, pagal 2018 m. balandžio 30 d. darbų atlikimo aktą ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra dėl atliktų darbų buvo apmokėta 2018 m. gegužės 11 d. iš atsakovei banko suteikto kredito ir tai iš esmės atitinka Rangos sutarties 4 punktą. Šešta, ginčijamu sutarties priedu atsakovė niekada nesivadovavo, atsiskaitydama už atliktus rangos darbus pagal sutartį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės ginčijamas rangos sutarties priedas realiai niekada nebuvo vykdomas, o ginčijamas sutarties priedas nesukėlė jokių teisinių padarinių šalims. Taigi, nei ieškovė, nei atsakovė pagal jį iš esmės realiai neįgijo jokių teisių ir pareigų.
24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 34 punktas).
25. Lyginant Rangos sutarties ketvirto punkto ir Priedo Nr. 1 sąlygas tarpusavyje, apeliantės nuomone, yra aiški šalių susitarimo esmė – atsakovė finansuoja medžiagas, priemones ir paslaugas, reikalingas tam, kad ieškovė atliktų Rangos sutartyje numatytus darbus, bet šios atsakovės išlaidos yra išskaičiuojamos („išminusuojamos“) iš bendros sutarties sumos, t. y. iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos. Rangos sutartyje buvo numatyta, kad bus „išminusuojama“ 100 proc. šių išlaidų, o pagal Priedo Nr. 1 antrą punktą sutarta iš ieškovei už atliktus darbus mokėtinos sumos „išminusuojamą“ sumą už technikos nuomą (be kuro), trasos nužymėjimą, geodezinę nuotrauką, kryptinį gręžimą ir apgyvendinimo paslaugas sumažinti pusiau, t. y., ieškovė dengia tik ½ dalį šių išlaidų. Taigi, apeliantės teigimu, Priedo Nr. 1 sąlygos ekonomiškai naudingesnės ieškovei, jos visiškai atitiko ieškovės valią.
26. Nagrinėjamu atveju, skundžiamo teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, aiškindamasis tikrąją šalių valią, sudarant ginčijamą rangos sutarties priedą, išsamiai tyrė ir vertino ne tik pačio ginčijamo rangos sutarties priedo Nr. 1, bet ir rangos sutarties 4 punkto, kuris ginčijamu sutarties priedu buvo modifikuotas, turinį.
27. Pagal rangos sutartį šalys buvo susitarusios, jog ginčijamos išlaidos bus išskaičiuojamos iš bendros sutarties sumos, jas dengs atsakovė, t. y. rangovė V. J. B. IĮ, nes ji buvo užsakymo vykdytoja, užsakymo įvykdymui buvo paėmusi kreditą iš banko. Rangos sutarties priedo Nr. 1 antrame punkte nurodoma, kad ieškovė sutinka apmokėti ½ dalį sumos, kurią atsakovė, t. y. rangovė V. J. B. IĮ sumokėjo už technikos nuomą (be kuro), trasos nužymėjimą, geodezinę nuotrauką, kryptinį gręžimą ir apgyvendinimo paslaugas, bei banko palūkanas ir 7 proc. už darbų organizavimą.
28. Nagrinėjamu atveju, teismui nepavyko nustatyti tikrosios šalių valios sudarant ginčijamą sutarties priedą, nes šalys nurodė visiškai skirtingą priedo sudarymo tikslą, laiką ir ko jos siekė sudarydamos tokį susitarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovė, kaip rangovė, vykdė AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ užsakymu darbus. Taigi, pastaroji vykdė užsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ konkursinį užsakymą ir užsakymo vykdymui pasitelkė ieškovę, kaip subrangovę. Šalių sudaryta rangos sutartimi šalys susitarė, kad išlaidos medžiagoms, technikos nuomai ir kt., bus išminusuojamos iš bendros atliekamų darbų kainos, už kuriuos apmokėjimą iš užsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ gavo atsakovė. Taigi, ginčijamu rangos sutarties priedu įtvirtintas susitarimas, kad pusę šių išlaidų padengia ieškovė, jai, kaip subrangovei, yra ekonomiškai nuostolingas ir visiškai nenaudingas. Neįtikinami ir nepagrįsti apeliantės argumentai, kad būtent ieškovės interesais ir jos iniciatyva, kad ji bent kiek uždirbtų iš Rangos sutarties vykdymo, šalys sudarė Priedą Nr. 1, kuriame numatė, kad iš ieškovei pagal Rangos sutartį mokėtinos sumos išskaičiuojama ne 100 proc., bet 50 proc. (½ dalis) Rangos sutarties ketvirtame punkte numatytų išlaidų. Aplinkybė, kad Rangos sutartyje ir jo Priede Nr. 1 yra numatyta ieškovės pareiga dengti visas arba pusę atsakovės išlaidų medžiagoms, darbams ar priemonėms, tik patvirtina, jog ši sąlyga yra esmingai nesąžininga, nes taip atsakovė savo sąnaudų dengimą gauna ne tik iš užsakovo, tačiau ir iš subrangovės. Teismas pritaria ieškovės pozicijai, nurodytai atsiliepime į apeliacinį skundą, kad į pagrindinę Rangos sutartį iš viso negalėjo būti įtrauktas punktas dėl tam tikrų sumų „minusavimo“ iš subrangovo atlyginimo, nes tokiu veiksmu subrangovei nėra sąžiningai atlyginama už suteiktas paslaugas, o rangovas gauna dvigubas pajamas už tas pačias medžiagas, priemones ar paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ginčijamu rangos sutarties priedu įtvirtintas šalių susitarimas yra komerciškai ir ekonomiškai nepagrįstas, o atsakovė taip galimai siekė susimažinti išlaidas. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. V. B. individuali įmonė užsakymo vykdymui visas medžiagas ir priemones bei paslaugas pirko iš bankinio kredito, kurį vėliau padengė gavusi apmokėjimą iš AB „Energijos skirstymo operatorius“. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad Rangos sutartis ir Priedas Nr. 1 neturėjo jokios įtakos atsakovės ir AB SEB banko 2018 m. kovo 29 d. Kreditavimo sutarties sudarymui ar atsakovės ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytai sutarčiai.
29. Esant nuodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į bylos šalių parodymus be įrodymų visumą, vadovaudamasis suformuota teismų praktika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Rangos sutarties Priedas Nr. 1 yra negaliojantis, nes tai buvo tik tariamas sandoris. Išanalizavus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojančią dalį akivaizdu, kad teismas tinkamai taikė teismų praktiką apie tariamųjų sandorių esmę ir jų negaliojimo (nuginčijimo) faktinius ir teisinius pagrindus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, ginčydama teismo sprendimo teisėtumą, apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl CK 1.86 straipsnio taikymo.
30. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
32. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu pateikė PVM Sąskaitą faktūrą ir apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. J. B. individualios įmonės, j. a. k. 300121072, ieškovei A. J. individualiai įmonei „Ommetras“, j. a. k. 180729782, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Danutė Burbulienė
Vilija Valantienė