Civilinė byla Nr. A2-1496-460/2019
(Proceso Nr. 2-57-3-00479-2016-6)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
3.1.11.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. gruodžio 20 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,
rašytinio proceso tvarka susipažino su pareiškėjo A. Ž. procesiniu dokumentu dėl trūkumų šalinimu civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 pagal ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui V. V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarčių sąlygų pakeitimo,
n u s t a t ė:
1. Klaipėdos apygardos teisme gautas pareiškėjo A. Ž. prašymas, juo prašoma atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017. Be kitko, prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo netenkino. Pareiškėjui A. Ž. nustatė terminą iki 2019 m. gruodžio 18 d. ištaisyti ieškinio trūkumus: sumokėti 1066 EUR žyminį mokestį, konkrečiai suformuluoti pareiškimo dalyką, pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
3. Pareiškėjas teismui pateikė procesinį dokumentą dėl trūkumų šalinimo.
Pareiškimas laikytinas nepaduotu.
4. Teismas pažymi, jog pareiškėjas procesiniame dokumente pakoregavo pareiškimo dalyką, pateikė įrodymus, jo nuomone pagrindžiančius būtinybę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (dviejų automobilių vertės). Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje buvo nurodyta pateikti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Dėl šio pavedimo pareiškėjas nurodė, kad jis su ekspertu turėjo žodinio pobūdžio konsultaciją, teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą, pareiškėjas prašys teismo skirti ekspertizę, siekiant nustatyti dokumento surašymo laiką ir dokumento tikroviškumui nustatyti.
5. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; kt.).
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
7. Akcentuotina, jog kaip nurodo ir pats pareiškėjas, proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Šio instituto įgyvendinimui CPK yra nustatytos taisyklės, kurių turi laikyti ir pareiškėjai, ir teismas. CPK 369 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 12, 178/ straipsniai). Taigi, jau pačiame prašyme dėl proceso atnaujinimo, privalo būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Šiuo atveju nors pareiškėjas teigia, kad procesas turi būti atnaujinamas, nes naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė dėl skolos raštelio surašymo laiko, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, tačiau dėl šios aplinkybės jokių įrodymų neprideda (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis žodžiu konsultavosi su ekspertu, tokiam išskirtiniam institutui, kaip proceso atnaujinimas, negali būti pakankama bei vertintina kaip įrodymas.
9. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo prašymo turinį, neturi teisinių instrumentų (įstatymai to nenumato) pagrindo susiklosčiusią situaciją įvertinti kitaip.
10. Spręstina, kad pareiškėjas pagrindinio / esminio trūkumo neištaisė – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Kitų trūkumų analizė netenka teisinės reikšmės, dėl jų plačiau nebepasisakoma. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pareiškėjas neištaisė aptartoje 2019 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodytų trūkumų.
11. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškimas laikytinas nepaduotu, jis kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-615-730/2017 pagal ieškovo V. V. S. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovui V. V. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarčių sąlygų pakeitimo laikyti nepaduotu, kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Aušra Maškevičienė