Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-144-540/2012
Teisėja Dalia Pranckienė Proceso Nr. 2-08-3-00409-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
125.11.1;121.14;121.21; 122.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą skolininkui R. Ž. dėl teismo įsakymo išdavimo, ir
n u s t a t ė :
Kreditorius pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti iš skolininko 1036,15 Lt skolą, 3 294,96 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-01-20 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui R. Ž. ir jį grąžino kreditoriui. Teismas padarė išvadą, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo, kurių suma (3294,96 Lt) yra tris kartus didesnė nei pagrindinė skola (1036,15 Lt), yra nepagrįstas ir neatitinkantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.). Konstatavo, kad netesybos atlieka kompensuojamąją, o ne baudinę funkciją. Jos turėtų tik kompensuoti pareiškėjo nuostolius už laiku negautas išperkamosios nuomos įmokas. Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad pareiškėjui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas pažymėjo, jog skolininkas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį su pareiškėju buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, jog sutartyje nustatyti delspinigiai buvo neprotingai dideli ir atsižvelgiant į skolos sumą bei mokėtinas netesybas, pareiškėjui leistų nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pareiškimą pripažino kaip nepagrįstą, todėl jo nepriėmė ir grąžintino kreditoriui (CPK 435 str. 2 d.). Pareiškėjui išaiškino, kad, pašalinęs nurodytus trūkumus, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu (b. l. 10).
Kreditorius UAB „Kapitalo valda“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą dėl skolos priteisimo. Nurodo, kad CPK 435 str. 3 d. įtvirtinta, kad, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Vadovaujantis LR CK 1.126 str. 2 d. mažinti ieškinį, t. y. taikyti ieškinio senatį teismas gali tik tuo atveju kai kita ginčo šalis to reikalauja. Pareiškėjas duomenų apie tokį skolininko prašymą neturi, todėl pareiškėjas nesutinka taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties termino delspinigiams. Skolininkas savo interesus gali apginti pareikšdamas prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo. Iš skundžiamosios teismo nutarties neaišku, už kokį terminą skaičiuoti delspinigius. Pareiškėjo nuomone, kyla grėsmė, kad tokio pobūdžio byla apskritai gali būti neišnagrinėta, o skolininkui sudaromos sąlygos ir toliau nevykdyti įsipareigojimų, paslėpti turtą, pajamas ir t.t. Kreditoriaus reikalavimas kildinamas iš tarp skolininko ir kreditoriaus sudarytos išperkamosios nuomos (lizingo) sutarties. Skolininkas, būdamas pilnametis, sąmoningas ir veiksnus asmuo visiškai nesirūpina įsipareigojimų kreditoriui įvykdymu, nereaguoja į daugkartinius raginimus sumokėti skolą gera valia, nebendradarbiauja su kreditoriumi, jo atstovais, dėl to skola tik didėja, dėl to negalima teigti, kad kreditorius siekia nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita (b. l. 13-14).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 435 str. 2 d. nustatyta, jog teismas atsisako priimti teismo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Lingvistiškai aiškinant minėtoje normoje vartojamas sąvokas - „aiškus“ reiškia gerai matomą, lengvai suvokiamą, suprantamą, o „nepagrįstas“ - tai neturintis pagrindo, neargumentuotas. CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi jį vertino kaip aiškiai nepagrįstą dalyje dėl reikalavimo priteisti delspinigius. Teismo vertinimu, kreditoriaus prašomos priteisti 3 294,96 Lt netesybos yra aiškiai per didelės. CK 6.71 straipsnis leidžia civilinio teisinio santykio šalims sudarant sandorį susitarti dėl netesybų (baudos, delspinigių). Pareiškime nurodoma, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir R. Ž. 2007-08-22 sudarytos išperkamosios nuomos (lizingo) sut arties 11.1 p. numatė, kad skolininkas už kiekvieną pradelstą dieną mokės 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos. 2009-03-04 tarp UAB „Ūkio banko lizingas“ ir kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis. Pripažintina, kad kreditoriaus reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 str. 2 d. prasme. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog kreditoriaus reikalaujamos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės, padarė nepagrįstai remdamasis CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. įtvirtina teismo teise mažinti netesybas. Klausimas dėl prašomų priteisti netesybų mažinimo gali būti sprendžiamas tik teismui įvertinus tam tikras ir konkrečios bylos aplinkybes. „Aiškiai per didelių“ („neprotingai didelių“) netesybų samprata įstatyme neatskleista, ji plėtojama teismų praktikoje. Todėl teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas. Šios aplinkybės nėra nustatinėjamos sprendžiant pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą. CPK 435 str. 3 d. yra aiškiai įtvirtina, jog teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Tai reiškia, jog teismas neturi teisės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo. Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimas dėl kreditoriaus pareiškimo. Tokia teismų praktika yra formuojama analogiškose apygardos teismų nagrinėjamose bylose (pvz., Kauno apygardos civilinė byla Nr. 2S-2573/2011, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-740/2011 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg plačiai interpretavo „aiškaus nepagrįstumo“ sąvoką, todėl sprendė, kad kreditoriaus reikalavimas dalyje delspinigių priteisimo yra aiškiai nepagrįstas. Skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 431 straipsnio 6 dalis), todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teisėja Ramunė Čeknienė