Civilinė byla  Nr.   e2A-1047-392/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00082-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija:  2.6.29.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos  Braždienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) J. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. C. ieškinį atsakovei J. C. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. C.

Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. C., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 2 461,77 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė su AB DnB NORD banku sudarė 2006-09-22 Kreditavimo sutartį Nr. 322, kuria bankas atsakovei suteikė kreditą būstui įsigyti. Dėl Atsakovei kilusių finansinių sunkumų ir negebėjimo padengti kredito įmokas, atsakovė ir ieškovė sudarė žodinį susitarimą, kurio pagrindu 2008 - 2011 m. laikotarpiu ieškovė suteikė atsakovei tris trumpalaikes paskolas, atliekant pavedimus į skolininkės asmeninę sąskaitą arba padengiant skolininkės kredito sutarties Nr. 322 įmokas bankui DnB. Atlikti tokie mokėjimai iš Ieškovei priklausančių banko sąskaitų: 2008-02-06 - 4000 Lt, 2009-04-14 – 3 600 Lt, 2011-05-09 – 900 Lt. Iš viso per nurodytą laikotarpį suteikta trumpalaikių paskolų už 8500 Lt, arba 2461,77 Eur. Ieškovė ne kartą geranoriškai kreipėsi į atsakovę dėl paskolos grąžinimo, tačiau atsakovė atsisakė bendrauti, aptarti paskolos grąžinimo sąlygas. Tuomet ieškovė kreipėsi į atsakovę 2017 m. lapkričio 30 d. raštu „Dėl skolos grąžinimo“, tačiau atsakovė skolos negrąžino.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji 2007-09-21 susituokė su ieškovės sūnumi R. C.. 2009-04-15 sutuoktiniai pasirašė su AB DnB banku susitarimą Nr. 322-1 dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, pagal kurį sutuoktiniai, kaip bendraskoliai pagal kreditavimo sutartį, įsipareigojo vykdyti savo prievoles bankui dėl suteiktos 61.880,66 € paskolos. Taigi atsakovė ir jos sutuoktinis turėjo solidariąją piniginę prievolė kreditoriui (bankui). Gyvendama santuokoje su ieškovės sūnumi atsakovė nesudarinėjo jokių trumpalaikių (žodinių ar rašytinių) paskolos sutarčių ir nebuvo prisiėmusi jokių įsipareigojimų grąžinti tokias paskolas ieškovei. Ieškinyje nurodytais mokėjimais ieškovė suteikė savo sūnaus šeimai neatlygintiną finansinę pagalbą ir šiuos pinigus padovanojo sutuoktiniams. Paskutinis ir vienintelis mokėjimas (900 Lt), kuriame nurodyta paskolos santykius primenanti mokėjimo paskirtis „Trumpalaikė paskola“, buvo skirtas ieškovės sūnaus automobilio Mercedes-Benz Vito remontui, kai šis sugedo vairuojant jį užsienyje.

3.       Trečiasis asmuo R. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį patenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės J. C. 2 461,77 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 225 Eur  bylinėjimosi išlaidas ieškovei  D. C..

5.       Sprendime nurodė, kad ieškovė atsakovei suteikė tris paskolas 2008-02-06 mokėjimo pavedimu sumokant bankui už atsakovę 4 000 Lt kreditą, 2009-04-14 mokėjimo pavedimu sumokant bankui už atsakovę 3 600 Lt kreditą bei 2011-05-09 mokėjimo pavedimu, pavedime nurodant, jog tai yra trumpalaikė 900 Lt paskola ( el. b. 1 t., b. l. 5, 8, 10). Atsakovė teigia, kad pirmi du mokėjimai yra parama šeimai, nes tuo metu ji buvo santuokoje su ieškovės sūnumi, o trečias mokėjimas buvo atliktas dėl ieškovės sūnaus automobilio Mercedes Benz Vito remonto, todėl ieškovė šių sumų negali reikalauti. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Taigi paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas negali spręsti, kad ieškovė ieškiniu prašomas sumas atsakovei padovanojo. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo, kad atsakovė ruošėsi butą, už kurį mokėjimus bankui atliko ieškovė, parduoti. Butas visgi nebuvo ieškovės parduotas. Butą pardavė antstoliai iš varžytynių. Ir ieškovė, ir trečiasis asmuo tvirtino, kad pardavus butą atsakovė turėjo grąžinti ieškovei skolas. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė. Teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad jeigu ji norėtų šias pinigines lėšas padovanoti, tai ji pinigines lėšas padovanotų sūnui, o ne atsakovei (marčiai). Dėl trečiojo mokėjimo, kuriame nurodyta, kad tai yra trumpalaikė 900 Lt paskola, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė šias lėšas jai neatlygintinai suteikė. Atsakovė teigė, kad šios lėšos buvo panaudotos ieškovės sūnaus (trečiojo asmens R. C.) automobilio remontui. Tačiau tokiu atveju tai galėtų būti atsakovės ir trečiojo asmens įsipareigojimai, o ne šalių, t. y. ieškovės ir atsakovės. Byloje nustatyta, kad tarp šalių rašytinės formos paskolos sutartis sudaryta nebuvo. Dėl to kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Šiuo atveju ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str.), nenustatytas kokių nors kitokių nei paskolos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos suteikimo pavedimuose nebuvo nurodyta paskolos grąžinimo data, sutinkamai su CK 6.53 str. 2 d., atsakovė prievolę grąžinti paskolą turėjo įvykdyti tada, kai ieškovė to pareikalavo. Atsakovei pranešimą grąžinti paskolą ieškovė nusiuntė registruotu laišku (el. b. 1 t., b. l. b. l. 6 - 7), tačiau atsakovė paskolos negrąžino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6.       Atsakovė J. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį  dėl 2.201,11 Eur sumos priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą - atmesti ieškovės D. C. ieškinį dėl 2.201,11 Eur sumos priteisimo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl ieškovės atliktų mokėjimų kvalifikavimo: ieškovė teigė, kad nurodytos sumos buvo paskolintos atsakovei, tuo tarpu atsakovė yra įsitikinusi, kad tai buvo neatlygintinė finansinė pagalba (dovanojimas) jos ir buvusio sutuoktinio R. C. šeimai.

6.2.       Apeliacinio skundo dalykas yra susijęs su 2008-02-06 ir 2009-04-14 ieškovės mokėjimais (4.000 Lt ir 3.600 Lt), atliktais atsakovės ir trečiojo asmens santuokos metu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl trečios sumos - 900 Lt, kurios mokėjimo paskirtis „Trumpalaikė paskola“ nėra skundžiama.

6.3.       Ginčijamos sumos (7.600 Lt arba 2.201,11 €) pervedimo metu (2008-02-06 ir 2009-04-14) atsakovė ir ieškovės sūnus R. C. gyveno santuokoje. 2009-04-15 sutuoktiniai pasirašė su AB DnB banku susitarimą Nr. 322-1 dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo (b. 1. 25, 11.), pagal kurį sutuoktiniai, kaip bendraskoliai pagal kreditavimo sutartį, įsipareigojo vykdyti savo prievoles bankui dėl suteiktos 61.880,66 Eur paskolos. Suteikto kredito lėšoms buvo sumokėta už statomą (nebaigtos statybos) butą. Tačiau 2011-04-15 jų santuoką buvo nutraukta ir šalims nustojus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, bankas nutraukė kreditavimo sutartį. Ieškovė sutiko padėti sutuoktiniams, visų pirma sūnaus šeimai, ir padovanojo jiems nurodytas sumas, pervesdama pinigus už suteiktą paskolą.

6.4.       Ieškovė iki pat kreipimosi į teismą niekada nereikalavo grąžinti ginčijamos sumos, pirmą kartą tai padarė 2017-11-30 laišku prieš ieškinio pateikimą, t. y. beveik po 10 metų. Pateikti byloje įrodymai leidžia kvalifikuoti šalių santykius kaip dovanojimo sutartinius santykius. Mokėjimai atlikti ieškovės sūnaus ir atsakovės santuokoje, dviejuose ginčijamuose mokėjimuose nebuvo nurodyta mokėjimo paskirtis „paskola ar trumpalaikė paskola“ kaip tai buvo pažymėta trečiajame 900 Lt mokėjime, ieškovės elgesys po sandorio sudarymo (lėšų pervedimo) - reikalavimo dėl skolos grąžinimo nebuvimas - taip pat leidžia daryti išvadas, kad pati ieškovė sumokėtus pinigus vertino kaip dovana atsakovės ir ieškovės sūnaus šeimai.

7.       Atsakovė atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Priešingai, negu nepagrįstai teigia atsakovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovė ir atsakovė sudarė tris žodines paskolos sutartis. Priimdamas sprendimą teismas įvertino ne tik ieškovės, bet ir atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimus, ieškovės ir atsakovės kviestų liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus ir vadovavosi kasacinės instancijos teismo išaiškinimais. 

7.2.       Atsakovė iki santuokos su trečiuoju asmeniu sudarymo 2007 09 21, paėmė asmeninį 214 400 Lt kreditą būstui įsigyti. Iki 2007 09 21 santuokos sudarymo su trečiuoju asmeniu R. C., atsakovė 2006 m. rugsėjo 29 d. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-4879, kuria asmeninėn nuosavybėn nusipirko neužbaigtą statyti dviejų kambarių 37,79 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeisdama šį butą bankui gauto kredito grąžinimui užtikrinti. Pagal atsakovės sudarytos 2006 m. rugsėjo 22d. kreditavimo sutarties Nr. 322 priedo Specialioji dalis 11 punktą atsakovei kredito davėjas AB DnB NORD bankas šiame banke atidarė kreditoriniams įsipareigojimams dengti sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje esančiomis lėšomis disponavo tik bankas, nuo kurios įplaukusius pinigus tik bankas nurašydavo dengti bankui grąžintiną kreditą palūkanas ir delspinigius. Šį faktą patvirtina ieškovės teismui pateiktas kartu su kreditavimo sutartimi Nr.322 priedas Specialioji dalis. Ieškovės tikslinių paskolų 2008 02 06 ir 2009 04 14 suteikimo atsakovei momentu, pagal 2006 09 22 d. kreditavimo sutartį Nr.322 kreditoriniai įsipareigojimai prieš banką buvo prisiimti išskirtinai tik atsakovės ir tik jos asmeniniams interesams tenkinti, kadangi buvo prisiimti jos asmeninės nuosavybės - buto įsigijimui prieš santuokos sudarymą. Ieškovė pavedimus į atsakovės sąskaitą atliko iki trečiajam asmeniui sudarant susitarimą su banku, kuriuo tretysis asmuo tapo bendraskoliu pagal kreditavimo sutartį.

7.3.       Pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovė paaiškino ir tą patvirtino tretysis asmuo R. C. ir liudytojas A. Ž., kad atsakovė 2008 metų pradžioje, paprašė ieškovės paskolinti 4000 litų, ir 2009 04 mėn. pradžioje paskolinti 3600 litų, kad sumokėtų asmeniškai paimto banko kredito įmokas, ir pažadėjo juos atiduoti motyvuodama tuo, kad greitu laiku planuoja savo asmeninėje nuosavybėje turimą butą, parduoti ir iš gautų pajamų grąžinti paskolintus pinigus. 

7.4.       Be to, tuo pačiu laikotarpiu ieškovė pati turėjo kreditorinių įsipareigojimų, nes buvo paėmusi kreditą iš AB SEB banko, skirtą jos namo statybai. Buvo pradėti ieškovės namo statybos darbai, todėl piniginių lėšų, kurias galėtų atsakovei dovanoti, ieškovė tikrai neturėjo ir negalėjo turėti. Jeigu ji norėtų šias pinigines lėšas padovanoti, tai ji pinigines lėšas padovanotų sūnui, o ne atsakovei (marčiai). 

7.5.       Paskolos suteikimo pavedimuose nebuvo nurodyta paskolos grąžinimo data, todėl atsakovė prievolę grąžinti paskolą turėjo įvykdyti tada, kai ieškovė to pareikalavo. Kai tik atsakovei priklausantį butą 2017 m. spalio mėn. antstoliai pardavė, ieškovė 2017 11 30 nusiuntė registruotu laišku atsakovei pranešimą grąžinti paskolą tačiau atsakovė į raštą neatsakė ir paskolos negrąžino.

8.       Tretysis asmuo R. C. atsiliepimu prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir iš esmės palaikė ieškovės atsiliepime išdėstytą poziciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

10.       Apeliantė (atsakovė) nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė ginčo sumas 4.000 Lt pervestus 2008-02-06 ir 3.600 Lt pervestus 2009-04-14 atsakovei paskolino. Atsakovė yra įsitikinusi, kad tai buvo neatlygintinė finansinė pagalba (dovanojimas) jos ir buvusio sutuoktinio R. C. šeimai.

11.       Teisėjų kolegija tokią atsakovės poziciją vertina kritiškai ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog ginčo mokėjimai yra paskola suteikta asmeniškai atsakovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.

12.       Ginčo mokėjimai buvo atlikti į pagal atsakovės sudarytos 2006 m. rugsėjo 22 d. kreditavimo sutarties Nr. 322 priedo „Specialioji dalis“ 11 punktą atsakovei kredito davėjo AB DnB NORD bankas atidarytą sąskaitą kreditoriniams įsipareigojimams dengti. Šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis disponavo tik bankas. Mokėjimų paskirtyje nurodyta, kad tai yra mokėjimai už J. J. kreditą. Atsakovė kreditavimo sutartį Nr. 322 su AB DnB Nord banku pasirašė iki santuokos sudarymo, t. y.  2006 m. rugsėjo 22 d., o santuoką su ieškovės sūnumi sudarė 2007 m. rugsėjo 21 d. Atsakovė 2006 m. rugsėjo 29 d. sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-4879, kuria iki santuokos sudarymo savo asmeninėn nuosavybėn nusipirko dviejų kambarių 37,79 kv. m butą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeisdama šį butą bankui gauto kredito grąžinimui užtikrinti. Buto nuosavybė visą santuokos laikotarpį ir ją nutraukus išliko atsakovės asmenine nuosavybe. Vadinasi aptariamais mokėjimais atsakovė dengė asmeninius įsipareigojimus bankui, prisiimtus iki santuokos sudarymo. Tik 2009 m. balandžio 15 d. sutuoktiniai pasirašė su banku susitarimą Nr. 322-1 dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo abu tapo bendraskoliais. Ginčijami mokėjimai atlikti iki susitarimo su banku sudarymo. Trečiasis asmuo ir atsakovė kartu kaip sutuoktiniai gyveno tik dvejus metus ir tris mėnesius. Nuo 2010 metų pradžios trečiasis asmuo ir atsakovė pradėjo gyventi atskirai. Šį faktą patvirtina 2011 m. kovo 15 d. priimtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2655-96/2011 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, kuriuo nustatytas faktas, kad sutuoktiniai nuo 2010 metų negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių santuokinių ryšių. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2655-96/2011 patvirtino, kad bendro dalytino turto sutuoktiniai J. C. ir R. C. neturi, todėl butas, kuriam įgyti atsakovės buvo paimtas kreditas, visada buvo tik atsakovės asmeninė nuosavybė. Iš teismo sprendimo matyti, kad sutuoktiniai bendrų kreditorių neturi. Atsakovė patvirtino, kad yra asmeniškai gavusi kreditą ir asmeniškai atsako už savo kreditorinius įsipareigojimus bankui, o visos kitos jos asmeniškai paimtos kitokio pobūdžio paskolos taip pat yra jos asmeniniai įsipareigojimai, už kuriuos atsako tik ji pati. To, tuo pačiu laikotarpiu ieškovė pati turėjo kreditorinių įsipareigojimų, nes buvo paėmusi kreditą iš AB SEB banko, skirtą jos namo statybai. Kadangi buvo pradėti ieškovės namo statybos darbai, todėl piniginių lėšų, kurias galėtų atsakovei dovanoti, ieškovė tikėtina neturėjo. Paskolos suteikimo pavedimuose nebuvo nurodyta paskolos grąžinimo data, todėl atsakovė prievolę grąžinti paskolą turėjo įvykdyti tada, kai ieškovė to pareikalavo. Kai tik atsakovei priklausantį butą 2017 m. spalio mėn. antstoliai pardavė, ieškovė 2017 11 30 nusiuntė registruotu laišku atsakovei pranešimą grąžinti paskolą.

13.       Teisėjų kolegijos vertinimu šalių santykius vertindamas kaip paskolinius, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos 170 Eur. dydžio turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į skundą surašymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 170 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei  D. C., a. k.  (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                                         Loreta  Braždienė

                                                                                Virginijus Kairevičius

                                                                                Tatjana Žukauskienė