Civilinė byla Nr. e2A-106-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00394-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.7; 2.6.10; 2.6.10.2.4.1; 2.6.11.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 16 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. P. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo, taip pat ieškovų V. K. ir R. K., atsakovų R. P. ir S. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir R. K. ieškinį atsakovams R. P. ir S. P. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė UAB „Archkodas“, D. J. ir A. U..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. K. ir R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: nutraukti ieškovų ir atsakovų R. P. ir S. P. 2013 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 116 210 Eur turto kainos; priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 147 485 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad su atsakovais 2013 m. rugpjūčio 19 d. sudarė notarinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią nusipirko iš atsakovų už 116 210 Eur (401 250 Lt) žemės sklypą (unikalus (duomenys neskelbtini) ir vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis).

3.       Atsakovai, sudarydami sutartį, patikino, kad namas neturi jokių trūkumų ar paslėptų defektų. Be to, sutarties 7.1, 7.3 papunkčiuose taip pat nurodyta, kad parduodami nekilnojamieji daiktai tinkami naudoti pagal paskirtį, neturi akivaizdžių, esminių ar paslėptų trūkumų. Sutarties 10.7 papunktyje nurodyta, kad šalys atskleidė viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Jeigu ieškovai būtų žinoję apie namo trūkumus, nebūtų jo su žemės sklypu pirkę.

4.       Parduodamo namo baigtumas buvo 78 proc., t. y. buvo pamatai, sienos, stogo konstrukcija. Taigi didžioji dalis namo buvo pastatyta, bet nebuvo atlikta vidaus apdaila. Dėl to ieškovai, nusipirkę namą, atliko visą jo apdailą, sumontavo baldus, šviestuvus, buitinę techniką ir kt. Ieškovai taip pat sutvarkė aplinką: išlygino žemės sklypą, užsėjo jį veja, augalais; pastatė terasą ir vaikų žaidimo aikštelę. Praėjus pirmai gyvenimo name žiemai, t. y. 2014 metų pavasarį, pradėjo intensyviai trūkinėti namo išorės fasadas ir vidaus atitvaros. Atsakovai 2014 metų rudenį užglaistė kelis didžiausius vidaus atitvarų įtrūkimus ir uždažė juos. Vis dėlto įtrūkimai per kelis mėnesius vėl atsivėrė. Atsakovai nesiėmė jokių priemonių, kad išspręstų problemas.

5.       Ieškovai 2018 metų balandžio mėn. kreipėsi į ekspertą D. K.. Jis įvertino namą ir pateikė vertinimo aktą, kuriame nurodyti namo fasado, vidaus atitvarų, stogo konstrukcijos trūkumai (toliau – aktas Nr. 1). Akte Nr. 1 pažymėta, kad: namo stogo konstrukcijos suveržtos nesilaikant minimalių reikalavimų ir neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ X skyriaus, I skirsnio 118 straipsnio nuostatų; namo stogo medinės konstrukcijos, sujungtos vinimis, atsilaisvinusios, matosi tarpai, todėl neatitinka Statybos taisyklių ST 121895674.205.01.05:2012 34 straipsnio nuostatų; stogo mineralinė vata sudėta su paliktais tarpais, kurie negalimi pagal Statybos taisyklių ST 121895674.205.20.03:2012 48 straipsnio nuostatas; nesandarios nuolajų sandūros su atitvara, drėgmė patenka į fasado konstrukcijas, tai neatitinka Statybos taisyklių ST 121895674.03:2005 412.1 straipsnio nuostatų; iš trūkių ties angokraščių kampais galima teigti, kad kampai nesustiprinti papildomu armatavimo tinkliuku pagal Statybos taisyklių ST 121895674.205.20.01:2012 14.6 straipsnio reikalavimus; skilę pastato atitvarai atsirado dėl pamatų nuosėdžio, todėl nesilaikyta STR 2.01.01(1):2005 8 straipsnio. Akte Nr. 1 taip pat nurodyta, kad: konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų ir būtina imtis priemonių griūties padariniams likviduoti; atsiradę grindų aukščio nuokrypiai ir skirtumai viršija leistinas normas ir neatitinka Statybos taisyklių ST 121895674.06:2009 16 straipsnio 7 punkto reikalavimų. Be to, stogo konstrukcija nestabiliai sutvirtinta, neįrengtas monolitinis žiedas, mūrlotas padėtas tiesiai ant mūro blokų. Dėl to sienos ir stogo konstrukcija neatlaiko skėtimo jėgų ir pastato konstruktyvas netenka stabilumo. Tai matyti iš daugybės sienų ir lubų įskilimų.

6.       Ieškovai pateikė atsakovams aktą Nr. 1. Atsakovai 2018 metų rudenį savo sąskaita atliko stogo tvirtinimo darbus, t. y. suveržė stogą trosais. 

7.       Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Geomira“ 2018 m. spalio mėn. atliko ginčo sklypo geologinius ir geotechninius tyrimus. Ji aiškinamajame rašte nurodė, kad: technogeninis gruntas yra iki 2,2–3,2 m gylio ir šis gruntas vietomis yra labai silpnas; 2–3,6 m gylyje slūgso durpės, kurios negali būti pamatų pagrindas; požeminis vanduo yra 3,6 m gylyje, prognozuojamas maksimalus vandens lygis gali pakilti iki 1,6 m aukščiau, nei nustatytas lygis; pamatų įgilinimas yra tik apie 3 m gylyje nuo žemės paviršiaus; sniego tirpimo metu ir po ilgalaikio lietaus technogeniniame grunte bei smulkiuose gruntuose laikinai gali kauptis podirvio vanduo. Šio vandens maksimalus lygis laikinai bus arti žemės paviršiaus. Pagal geologinių tyrimų rezultatus pamatai atremti į durpes ir piltinį gruntą, todėl yra nestabilūs ir veikiami didelės drėgmės neatlaiko viso namo konstrukcijų, todėl atsiranda fasado ir atitvarų įtrūkimai.

8.       UAB „Geometra“ 2019 m. spalio 3 d. atliko matavimus ir nustatė, kad vakarinis namo kampas yra 91 mm žemiau, nei rytinis. Tai reiškia, kad dėl paslėptų trūkumų išryškėjo nepataisomas namo brokas – namas pasviro beveik 10 cm. Dėl statybos trūkumų namo fasade ir atitvarose matyti ne tik įtrūkimai ir plyšiai, bet taip pat neatsidaro ir neužsidaro kai kurie namo langai bei durys. Specialistų teigimu, ieškovai ateityje turės daug problemų taip pat ir su grindinio šildymo veikimu, nes dėl namo deformacijų šildymo sistemos įranga, sumontuota po grindimis, tikėtina, bus sugadinta. Atsižvelgiant į tai, kad namas pasviręs beveik 10 cm, namo pamatų ir grindų stabilizavimas negali būti atliekamas. Net jeigu ir būtų bandoma jį atlikti, esminis statybų brokas nebūtų pašalintas ir namas nebūtų tokios būklės, kokios ieškovai tikėjosi jį įsigydami.

9.       Ieškovai kreipėsi į „Uretek Baltic“ OU Lietuvos filialą su užklausa, ar jie galėtų ištaisyti statybos trūkumus, pakelti pamatus ir atlikti visus su tuo susijusius reikalingus darbus. Nurodyta bendrovė 2019 m. gruodžio 2 d. informavo, kad nei ji, nei kiti specialistai Lietuvoje, pagal šių dienų technologijas negali atlikti tokių darbų. Pasiekti norimą rezultatą pernelyg rizikinga, nes statinio konstrukcija gali būti dar labiau pažeista. Ieškovai konsultavosi su kitais specialistai, bet jų siūloma išeitis – nugriauti namą ir statyti jį iš naujo.

10.       Ekspertas D. K. 2019 m. gruodžio 18 d. atliko papildomą namo įvertinimą ir surašė aktą (toliau – aktas Nr. 2). Akte nurodyta, kad: statinio būklė neatitinka esminio statinio reikalavimo; plyšiai platesni negu 5 mm, todėl atitvaros turi avarinės būklės požymių; statinys turi avarinės būklės požymių; statybos darbai pradėti vykdyti be darbo projekto; neatlikti geologiniai ir geotechniniai tyrimai, neparengtas pastato pamatų konstrukcinis projektas; techninis projektas nepakankamas ir kt.

11.       Sutarties sudarymo metu namas turėjo paslėptų esminių kokybės trūkumų. Ieškovai neturėjo specialių žinių ir galimybių nustatyti šiuos trūkumus. Jie negavo pagal sutartį to, ko tikėjosi. Namo trūkumai esminiai ir neištaisomi. Dėl to ieškovai prašė teismo nutraukti sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti už nekilnojamuosius daiktus sumokėtą kainą – 116 210 Eur.

12.       Ieškovai, nusipirkę namą, įrengė jį naudodami geriausias medžiagas, sumontavo baldus, buitinę techniką, sukūrė visas gyvenimui reikalingas sąlygas, savo jėgomis sutvarkė aplink namą esančią aplinką. Dėl to jie patyrė didelių išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina vertinimo ataskaita (ieškinio priedas Nr. 12). Tik nutraukus sutartį ir taikius restituciją, ieškovai nebūtų grąžinti į iki sutarties buvusią padėtį. Dėl to ieškovams turi būti atlyginti nuostoliai, išreikšti suma, už kurią jie galėtų įsigyti tokį patį namą atitinkamoje vietoje (tokios pačios rinkos vertės). UAB „Vertinimo partneriai“, atlikę išsamų turto įvertinimą, atsižvelgė į namo ir sklypo strateginę padėtį ir nustatė, kad sklypo ir namo rinkos vertė, nevertinant statybos defektų, yra 262 000 Eur. Nutraukus sutartį ir taikius restituciją, bet neatlyginus nuostolių, ieškovams būtų grąžinta tik 116 210 Eur. Ieškovai atsidurtų itin nepalankioje padėtyje, nepaisant to, kad tinkamai ir sąžiningai vykdė visus sutartinius įsipareigojimus. Nebūtų įgyvendintas ieškovų teisėtų lūkesčių principas, nes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai už gautą 116 210 Eur sumą negalėtų įsigyti lygiaverčio gyvenamojo būsto. Yra visos atsakovų atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl to atsakovai solidariai privalo atlyginti ieškovams 145 790 Eur nuostolius – kainos skirtumą tarp namo ir sklypo rinkos vertės bei kainos, kurią ieškovai sumokėjo už namą ir sklypą (262 000 Eur (dabartinė nekilnojamojo turto be trūkumų vertė) – 116 210 Eur (ieškovų sumokėta kaina) = 145 790 Eur).

13.       Ieškovai taip pat patyrė 1 695 Eur būtinų išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu: sumokėjo ekspertui 605 Eur už aktą Nr. 1 ir 300 Eur – už aktą Nr. 2; sumokėjo UAB „Geometra“ už paslaugas 290 Eur; sumokėjo UAB „Vertinimo partneriai“ 500 Eur už turto vertinimo paslaugas (605  + 300  + 290  + 500  = 1 695).

14.       Ieškovai patyrė didelį stresą, emocinius išgyvenimus, todėl prašo priteisti taip pat ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė ieškovų ir atsakovų 2013 m. rugpjūčio 19 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir taikė restituciją – priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 116 210 Eur turto kainos, taip pat priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 147 485 Eur nuostolių atlyginimo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, priteisė ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų 6 066,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 3 033,25 Eur iš kiekvieno atsakovo, taip pat priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų 2 803 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 401,50 Eur iš kiekvieno atsakovo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo).

16.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomu sprendimu ieškovų reikalavimą dėl 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkino iš dalies.

17.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai veikė kaip profesionalūs verslininkai –keitė sklypo paskirtį, padalijo jį į kelis, projektavo ir statė ne vieną gyvenamąjį namą. Atsakovai pardavė ieškovams 78 proc. baigtumo namą be apdailos. Dėl to ieškovai po sutarties sudarymo atliko namo apdailą, sumontavo baldus, šviestuvus, buitinę techniką, sutvarkė aplinką. 

18.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai statė namą neatlikę geologinių tyrimų, namo pamatai atremti į durpes ir piltinį gruntą, todėl yra nestabilūs ir veikiami didelės drėgmės neatlaiko viso namo konstrukcijų. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visetą, konstatavo, kad atsakovai pardavė ieškovams namą su trūkumais. Namo trūkumai esminiai ir negali būti ištaisyti – namas „nusėdęs“ ir pakrypęs dėl nepakankamų pamatų įrengimo, jo sienos daugybėje vietų sutrūkusios, stogo konstrukcijos skečiasi ir šiuo metu laikosi tik trosų pagalba. Dėl to teismas patenkino ieškovų reikalavimą ir nutraukė ginčo sutartį bei taikė restituciją – priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 116 210 Eur turto kainos.

19.       Teismas akcentavo, kad ieškovai, įrengę namą, atlikę apdailą, sumontavę baldus, buitinę techniką, sutvarkę aplink namą esančią aplinką, pastatę terasą, vaikų žaidimų aikštelę ir šiltnamį, patyrė didelių išlaidų. Tik nutraukus sutartį ir taikius restituciją, jie nebūtų grąžinti į iki sutarties buvusią padėtį. Nutraukus sutartį, ieškovai turi būti tokioje padėtyje, kad galėtų įsigyti analogišką ginčo namui gyvenamąjį būstą, jeigu jis nebūtų su trūkumais. Vadinasi, ieškovams atlyginami nuostoliai turi būti išreikšti tokia suma, už kurią jie galėtų įsigyti tokį pat namą atitinkamoje vietoje (tokios pat rinkos vertės).

20.       Teismas nurodė, kad ginčo turto vertei, darant prielaidą, jog namas neturi trūkumų, nustatyti skyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertei D. A.. Ji pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. ginčo sklypas ir namas galėjo būti apie 185 800 Eur vertės. Teismas, atsižvelgęs į abiejų šalių prašymą, 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti šalių pageidaujamiems teismo ekspertams S. R. ir V. S.. Ekspertų nuomonės dėl turto vertės išsiskyrė. S. R. pateikė išvadą, kad 2019 m. gruodžio 11 d. namų valdos rinkos vertė buvo 233 800 Eur, o V. S. pateikė išvadą, kad vertė buvo 210 000 Eur. Teismas, atsižvelgęs į abiejų šalių prašymą, 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi paskyrė papildomą ekspertizę turto rinkos vertei ekspertizės atlikimo dieną nustatyti, darant prielaidą, kad namas neturi trūkumų. Teismas pavedė atlikti ekspertizę šalių pageidaujamiems teismo ekspertams S. R. ir V. S.. Ekspertų nuomonės dėl turto vertės vėl išsiskyrė. S. R. pateikė išvadą, kad 2022 m. sausio 18 d. namų valdos rinkos vertė – 324 000 Eur, V. S. – 289 000 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nenustatė, jog ekspertizės nepagrįstos, gautos dviejų kvalifikuotų ekspertų nuomonės apie artimiausio laikotarpio turto vertę, padarė išvadą, kad labiausiai tikrovę atitinkanti turto vertė – ekspertų nustatytos kainos vidurkis – 306 500 Eur ((324 000 Eur + 289 000 Eur) : 2 = 306 500 Eur). Teismas, įvertinęs, kad 306 500 Eur vertė didesnė negu ieškovų pateiktame vertinime nurodyta vertė – 262 000 Eur, padarė išvadą, jog ieškinyje nurodyta pagrįsta, ne didesnė negu tikroji ginčo turto vertė. Dėl to teismas priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 145 790 Eur nuostolių atlyginimo (skirtumą tarp ginčo turto rinkos vertės bei ieškovų sumokėtos kainos (262 000 – 116 210  = 145 790).

21.       Teismas konstatavo, kad ieškovai taip pat patyrė 1 695 Eur nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu: sumokėjo ekspertui 605 Eur už aktą Nr. 1 ir 300 Eur – už aktą Nr. 2; sumokėjo UAB „Geometra“ už paslaugas 290 Eur; sumokėjo UAB „Vertinimo partneriai“ 500 Eur už turto vertinimo paslaugas (605 + 300 + 290 + 500 = 1 695). Dėl to teismas priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 1 695 Eur nuostolių atlyginimo.

22.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, akcentavo, kad ieškovai pateikė pretenzijas atsakovams per garantinį laikotarpį – 2020 m. sausio 7 d. Ieškovai 2020 m. vasario 24 d. gavo aiškų atsakovų atsakymą, kad jie atsisako tenkinti pretenzijoje nurodytus reikalavimus. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovai apie savo pažeistas teises sužinojo 2020 m. vasario 24 d. ir pateikė ieškinį nepraleidę sutrumpinto šešių mėnesių termino. Atsakovai nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2018 m. balandžio mėn., kai nebuvo atsakovų atsisakymo prisiimti atsakomybę ir spręsti susidariusią situaciją. Teismas iš šalių susirašinėjimo nustatė, kad šalys 2018 metais bendradarbiavo, bandė ieškoti išeičių iš susidariusios padėties. Ieškovai, tik 2020 m. vasario 24 d. gavę atsakovų galutinį atsakymą, suprato, kad atsakovai atsisako prisiimti atsakomybę.

23.       Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovų 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes nenustatė, kad ieškovų išgyvenimus sukėlė atsakovų tyčiniai veiksmai. Teismas padarė išvadą, kad daiktų kainos ir nuostolių atlyginimo priteisimas pakankama satisfakcija ieškovų dvasiniams praradimams kompensuoti.

24.       Teismas nustatė, kad ieškovai patyrė 6 066,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (4 416,50 Eur advokatų pagalbai apmokėti + 1 500 Eur teismo ekspertizių išlaidos + 150 Eur žyminio mokesčio = 6 066,50 Eur). Teismas priteisė ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų 6 066,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 3 033,25 Eur iš kiekvieno atsakovo), taip pat priteisė valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų 2 803 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 1 401,50 Eur iš kiekvieno atsakovo).

25.       Papildomame sprendime teismas padarė išvadą, kad iš atsakovų turi būti priteistos palūkanos, skaičiuojamos nuo tos dienos, kai ginčo turtas nuosavybės teise pereis atsakovams ir jie įgis pareigą sumokėti ieškovams priteistas sumas. Dėl to teismas priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 263 695 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet ne nuo bylos iškėlimo teisme, dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 

26.       Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams solidariai iš atsakovų priteista 146 290 Eur (145 790 Eur + 500 Eur = 146 290 Eur) nuostolių atlyginimo, ir atmesti šią ieškinio dalį, taip pat paskirstyti ir sumažinti ieškovams iš atsakovų priteistas bylinėjimosi išlaidas: priteisti ieškovams iš kiekvieno atsakovo po 2 870,06 Eur, bet ne po 3 033,25 Eur, bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovams iš ieškovų po 261,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš kiekvieno atsakovo po 1 326,10 Eur, bet ne po 1 401,50 Eur, bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš kiekvieno ieškovo po 75,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

26.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 145 790 Eur nuostolių atlyginimo, nenurodė teisės normos, pagal tai padarė. Teismas tokią išvadą motyvavo tik tuo, kad ieškovai įrengė namą, sumontavo baldus, buitinę techniką, sutvarkė aplinką, išlygino žemę, užsėjo ją veja, apsodino augalais, pastatė šiltnamį ir terasą, vaikų žaidimo aikštelę, išklojo kiemą trinkelėmis. Tokiu atveju ieškovai galėjo reikalauti tik tiesioginių su turto pagerinimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ieškovai nereiškė tokio reikalavimo, nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas. Ieškovų pasirinktas tariamų nuostolių apskaičiavimas pagal jų nurodytą principą neturi tiesioginio priežastinio ryšio su ieškovų įvardytomis tiesioginėmis išlaidomis, susijusiomis su turto tvarkymu. Dėl šios priežasties skundžiamo sprendimo motyvas, kad ieškovai patyrė neįrodinėtų tiesioginių išlaidų, nėra pagrindas priteisti nuostolių atlyginimo pagal ieškinyje nurodytą principą.

26.2.                      Teisės aktuose nenustatyta galimybė dėl to paties pažeidimo – atsakovams pardavus namą su esminiais trūkumais – kartu prašyti taikyti du skirtingus teisių gynimo būdus: reikalauti nutraukti sutartį taikant dvišalę restituciją pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.399 straipsnį ir 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą; papildomai reikalauti atlyginti nuostolius, prilyginant juos sumai, už kurią pagal sutartį įsigytas turtas galėtų būti parduotas rinkoje darant prielaidą, kad jis be trūkumų.

26.3.                      Nagrinėjamojoje byloje taikytina specialioji teisės norma – CK 6.399 straipsnis. Jame nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas parduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Vadinasi, ieškovai galėjo reikalauti, kad: būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai). Privaloma laikytis CK 6.399 ir 6.334 straipsniuose įtvirtintų pirkėjo gynybos būdų. Juose įtvirtintas baigtinis pirkėjo teisių gynimo būdų sąrašas. Ieškovai, pasirinkę vieną iš leistinų gynybos būdų – reikalauti atsisakyti sutarties ir taikyti dvišalę restituciją, už tą patį pažeidimą neturi teisės reikalauti taikyti CK 6.399, 6.334 straipsniuose neįvardyto gynimo būdo – reikalavimo atlyginti CK 6.334 straipsnyje neįvardytus nuostolius.

26.4.                      Ieškovai reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo kildina iš bendros atsakovų pareigos elgtis protingai ir sąžiningai bei įvardija CK 6.245–6.251 straipsniuose numatytas bendrąsias žalos atlyginimo normas. Vis dėlto CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis iš visiško nuostolių atlyginimo principo – padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Dėl to nagrinėjamojoje byloje taikytina tik CK 6.334, 6.399 straipsniuose įtvirtinta pardavėjo atsakomybė.

26.5.                      CK 6.399 straipsnyje numatyta išimtis, kad nekilnojamojo daikto pirkėjas neturi teisės reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti kitu. Ieškovų reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimo savo esme taip pat yra reikalavimas pakeisti namą tinkamos kokybės namu. Jie reikalauja sumokėti analogiško tinkamos kokybės namo vertę pinigais (namo natūra ekvivalentą pinigais), kuriuos įvardija kaip nuostolius. Toks reikalavimas pagal CK 6.399 straipsnį draudžiamas.

26.6.                      Ieškovų nurodytas nuostolių apskaičiavimo būdas neįtvirtintas teisės normose. CK nenumatyta pirkėjo teisė reikalauti negautų pajamų, kurias jis galbūt būtų gavęs pardavęs įsigytą daiktą, jeigu jis būtų kokybiškas, atlyginimo.

26.7.                      Ieškovų pasirinktas nuostolių apskaičiavimo būdas taip pat apima reikalavimą pašalinti namo trūkumus, nes įvertinti ir parduoti namą be trūkumų galima tik tuo atveju, jeigu trūkumai būtų pašalinti. Vadinasi, ieškovai pasirinkę vieną iš CK 6.399, 6.334 straipsniuose leistinų gynybos būdų – reikalauti atsisakyti sutarties ir taikyti dvišalę restituciją, už tą patį pažeidimą prašo taikyti dar vieną gynybos būdą – pašalinti namo trūkumus. Toks reikalavimas negalimas, nes ieškovai pirmuoju ieškinio reikalavimu pasirinko kitą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą teisių gynimo būdą.

26.8.                      CK 6.334 straipsnio 3 dalyje numatyta vienintelė galimybė, kuomet pirkėjas, pasinaudojęs vienu iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų gynimo būdų, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo – jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti. Nagrinėjamoje byloje ši teisės norma netaikytina, nes daiktai nežuvo, sutarties sudarymo metu namas neturėjo jokių trūkumų, atsakovai niekada neklaidino ieškovų, nenuslėpė jokių aplinkybių. Taigi nėra CK 6.334 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų reikalauti atlyginti nuostolius.

26.9.                      Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir prašomo priteisti nuostolių atlyginimo. Namo su trūkumais pardavimas nėra tiesioginė priežastis, dėl kurios rinkoje beveik dvigubai išaugo turto, jeigu jis būtų be trūkumų, kaina. Pardavėjas negali būti atsakingas už per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. sausio 18 d. objektyviai pasikeitusią (padidėjusią) nekilnojamojo turto rinkos kainą. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

26.10.                      Pagal ieškinyje nurodytas ieškinio ribas ir nuostolių nustatymo datą, galėjo būti įrodinėjami tik 2019 m. gruodžio 11 d. atsiradę nuostoliai. Dėl to teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizėmis apie 2022 m. sausio 18 d. turto rinkos kainą ir nustatė nepagrįsto dydžio nuostolius. Ieškovų pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta nepagrįsta turto vertė – 262 000 Eur. Šią aplinkybę patvirtina: UAB „Newsec valuations“ 2020 m. balandžio 27 d. išvada, kurioje nurodyta turto vertė – 189 000 Eur; ekspertės D. A. 2021 m. vasario 12 d. ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad turto vertė – 185 800 Eur; eksperto V. S. 2021 m. liepos 5 d. pakartotinės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta turto vertė – 210 000 Eur; eksperto V. R. 2021 m. gegužės 25 d. pakartotinės ekspertizės aktas, kuriame nurodyta turto vertė – 233 800 Eur, vidurkis – 204 650 Eur. Ieškovai pripažino, kad atsakovai 2019 m. gruodžio mėn. siūlė jiems išpirkti namą už 200 000 Eur, bet ieškovai atsisakė. Jie nutraukė derybas ir nepagrįstai reikalavo sumokėti 262 000 Eur. Dėl to po 2019 m. gruodžio 11 d. įvykusi turto vertės padidėjimo rizika tenka ieškovams.

26.11.                      Teismas nepagrįstai priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 500 Eur nuostolių atlyginimo – išlaidas už turto vertinimo paslaugas. Vertinimo ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų. Šią aplinkybę patvirtina atsakovų 2020 m. liepos 17 d. tripliko 29–35 punktuose nurodyti argumentai. Joje dirbtinai padidinta turto vertė.

26.12.                      Jeigu teismas nuspręstų, kad atsakovai atsakingi už ieškovų reikalaujamus atlyginti nuostolius, jie turėtų būti atleisti nuo atsakomybės, nes dėl nuostolių atsiradimo atsakingi patys ieškovai, taip pat Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), kuri dalyvavo namo statybos procese. Pastaroji 2013 m. liepos 24 d. išdavė pažymą apie 78 proc. namo statybos teisėtumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nurodytos pažymos pagrindu atsakovai įregistravo 78 proc. namo baigtumą. Be to, Inspekcija dar kartą privalėjo patikrinti namo projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, kai ieškovai užpildė statybų užbaigimo deklaraciją. Inspekcija, nenustačiusi projekto trūkumų, taip pat atsakinga, kad namas pripažintas tinkamu naudoti.

26.13.                      Atsakovai nenuslėpė nuo ieškovų jokios informacijos. Jie perdavė ieškovams visus turimus dokumentus: projektą, kuriame nebuvo geologinių tyrimų ir ieškovų nurodytų projekto dalių; statybos darbų žurnalą. Atsakovai tinkamai įvykdė visus preliminariojoje sutartyje nurodytus ir šalių sutartus reikalavimus, taip pat ir reikalavimus dėl pamatų. Ieškovams turėtų būti priskirta dalis atsakomybės už netinkamai įrengtus pamatus. Ieškovai po sutarties sudarymo, t. y. 2014 m. kovo 26 d., gavo namo statybos leidimą savo vardu, todėl būtent jie tapo oficialiais statytojais, kuriems taikomos visos statytojams nustatytos pareigos, taip pat ir pareiga vykdyti statybas pagal tinkamai parengtą projektą ir tinkamai sukomplektuotą dokumentaciją. Taigi jie 2014 m. kovo 26 d. turėjo žinoti, kad namo projektinė dokumentacija nepilna, neatlikti geologiniai tyrimai, todėl pamatai gali būti nepakankamai atsparūs. Jie patys užpildė pažymą apie tai, kad namas tinkamai pastatytas, pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą. Atsakovai atsakingi už tai, kad iki 2014 m. kovo 26 d. įrengė namą su nepakankamai tvirtais pamatais. Jiems už tai pritaikyta atsakomybė, pripažinus sutartį negaliojančia ir taikius dvišalę restituciją. Ieškovams turi tekti rizika už tai, kad po 2014 m. kovo 26 d. jie privalėjo žinoti apie galimus trūkumus. Atsakovai neatsakingi už per laikotarpį nuo 2014 m. kovo 26 d. padidėjusią turto rinkos kainą.

26.14.                      Teismas nenustatė atsakovų kaltės dėl nuostolių atsiradimo. Atsakovai nebuvo verslininkai, neužsiėmė gyvenamųjų namų statyba ir pardavimu.

26.15.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bet priteisė ieškovams iš atsakovų 100 proc. (bet ne 94,62 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

27.       Atsakovai taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą ir atmesti ieškovų reikalavimą dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Ieškovai ieškinyje neargumentavo, nenurodė faktinio ir teisinio pagrindo priteisti palūkanas, todėl teismas turėjo atmesti tokį reikalavimą.

27.2.                      Nėra pagrindo priteisti CK 6.37 straipsnyje nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų už 116 210 Eur sumą. CK 6.399 ir 6.334 straipsniuose įtvirtintas baigtinis pirkėjo teisių gynybos būdų sąrašas. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra reikalavimas taikyti papildomą atsakomybę už tą patį pažeidimą.

27.3.                      Nėra pagrindo priteisti CK 6.37 straipsnyje nustatytų procesinių palūkanų, skaičiuojamų už 145 790 Eur sumą. CK 6.37 straipsnyje numatytos palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais. Negali būti priteistas nuostolių atlyginimas nuo jau priteistų nuostolių atlyginimo. Negalima reikalauti dvigubos atsakomybės už tą patį tariamą pažeidimą.

28.       Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo netenkinti skundo, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai: 

28.1.                      Atsakovai, neginčydami teismo sprendimo dalies dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, pripažįsta, kad pažeidė sutartį. Sutartį pažeidęs asmuo privalo atlyginti dėl to patirtus kitos sutarties šalies nuostolius (CK 6.256 straipsnis). Pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti, taip pat gali būti derinami su nuostolių atlyginimu, kaip bendruoju pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padariniu.

28.2.                      Šalys sutarties 9.1 papunktyje susitarė dėl nuostolių atlyginimo instituto taikymo.

28.3.                      Yra visos atsakovų atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovai pagerino turtą, įrengė namą, sutvarkė aplinką. Netaikius nuostolių atlyginimo instituto, ieškovai nebūtų grąžinti į pirminę padėtį, būtų pažeistas jų teisėtų lūkesčių principas, o atsakovai dėl šios situacijos nepagrįstai praturtėtų.

28.4.                      Ieškovai neprašo taikyti dvigubos atsakomybės. Priešingai, jie gina savo teisėtą lūkestį. Visiškas lūkesčio intereso gynimas reiškia, kad, taikant nuostolių atlyginimo priteisimą, kaip pažeistų teisių gynybos būdą, nukentėjusi šalis turi atsidurti tokioje padėtyje, kiek tai leidžia pinigai, tarsi sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Ginant lūkesčio interesą turi būti įvertinama dėl esminio sutarties pažeidimo nutrauktos, t. y. tinkamai neįvykdytos, sutarties piniginė išraiška. Ieškovų teisėtų lūkesčių užtikrinimas galimas tik tokiu būdu, kad jiems būtų atlyginta tokia suma, už kurią būtų galima įsigyti ar pastatyti analogišką gyvenamąjį namą. Ieškovai pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą. 

28.5.                      Atsakovai neteisingai interpretuoja teisės normas, nepagrįstai teigia, kad pritaikius CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytą gynybos būdą, negalima papildomai taikyti nuostolių atlyginimo instituto ir ignoruoja CK 6.399 straipsnyje numatytos išimties tikslą. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai nurodyta, kad pirkėjas gali reikalauti pakeisti ne bet kokį, bet rūšiniais požymiais apibrėžtą daiktą. Nekilnojamasis daiktas yra individualiais požymiais apibūdintas daiktas, todėl neįmanoma jo pakeisti kitu. Išlyga dėl nekilnojamojo turto pakeičiamumo nustatyta tik dėl to, kad nekilnojamojo turto, esančio individualiais požymiais apibrėžtu daiktu, neįmanoma pakeisti. Tokiu atveju daikto įvertinimas pinigais ir nuostolių apskaičiavimas įgyja dar didesnę reikšmę, nes tik tokiu būdu galima pasiekti teisėtų lūkesčių principo užtikrinimą.

28.6.                      Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovų reikalavimas atlyginti nuostolius iš esmės yra reikalavimas ištaisyti daikto trūkumus. Tai yra du skirtingi institutai. Be to, ieškovai įrodė, kad neįmanoma ištaisyti namo trūkumų. Atsakovai tai pripažino, nes neginčija šios sprendimo dalies.

28.7.                      Atsakovai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010. Nagrinėjamos ir nurodytos kasaciniame teisme nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

28.8.                      Yra priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovų prašomų atlyginti nuostolių. Atsakovų padarytas esminis sutarties pažeidimas yra priežastis to, kad tik pritaikius restituciją ir neatlyginus nuostolių, būtų pažeistas ieškovų teisėtas lūkestis gyventi tokiame būste, kokiame ieškovai siekė gyventi, t. y. ieškovai patirtų nuostolių, kurių piniginė vertė – skirtumas tarp tokio būsto vertės ir pagal restituciją ieškovams grąžintinos sumos. Nepaisant to, kad nuostolių dydis taip pat susijęs su rinkos pokyčiais, šiuos nuostolius lėmė atsakovų padarytas esminis sutarties pažeidimas. Jeigu atsakovai nebūtų pažeidę sutarties, nebūtų atsiradę nuostoliai. Be to, atsakovai, žinodami apie namo trūkumus, ilgą laiką vilkino bet kokių sprendimų priėmimą, neatsakydavo į ieškovų prašymus spręsti problemą.

28.9.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai sudarė sutartį kaip verslininkai, t. y. siekdami gauti pelno. Atsakovai nepaneigė šios aplinkybės. Jie kalti dėl ieškovų patirtų nuostolių.

28.10.                      Teismas pagrįstai vadovavosi ekspertizėmis apie 2022 m. sausio 18 d., bet ne 2019 m. gruodžio 11 d., buvusią turto rinkos kainą. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Ieškovai ieškinio padavimo metu negalėjo pateikti įrodymų, kokia turto vertė bus sprendimo priėmimo dieną, todėl teikė įrodymus apie jo vertę ieškinio padavimo metu. Ieškovai, atsižvelgę į reikšmingą nekilnojamojo turto kainų didėjimą, prašė teismo paskirti turto vertės ekspertizę. Dėl to teismas, apskaičiuodamas nuostolių dydį, tinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 5 dalį.

28.11.                      Ieškovų pateikta UAB „Vertinimo partneriai“ 2019 m. gruodžio 17 d. turto vertinimo ataskaita pagrįsta, atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Nurodytą aplinkybę patvirtina dublike nurodytos aplinkybės ir jo priedai Nr. 9 ir 10. Atsakovai neįrodė, kad ataskaita nepagrįsta ir neatitinka reikalavimų. Dėl to teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų 500 Eur už jos parengimą.

28.12.                      Ekspertė D. A. netinkamai atiko ekspertizę (ieškovų 2021 m. kovo 29 d. rašytiniai paaiškinimai). Ekspertizės akte neįmanoma identifikuoti lyginamųjų objektų, jame daug netikslumų ir prieštaravimų. Dėl to teismas skyrė pakartotinę ekspertizę, kurią atliko šalių pasirinkti ekspertai S. R. ir V. S..

28.13.                      Atsakovai nepagrįstai teigia, kad dėl nuostolių atsiradimo kalti ieškovai ir Inspekcija. Atsakovai, sudarydami sutartį, garantavo, kad namas tinkamas naudoti pagal paskirtį ir neturi trūkumų. Ieškovai neturėjo specialių žinių ir galimybių nustatyti trūkumus. Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą. Ne ieškovai, kaip pirkėjai, turėjo užsiimti perkamo turto tyrimu, bet atsakovai, kaip pardavėjai ir statytojai, privalėjo atskleisti visą informaciją apie namo statybos trūkumus, taip pat ir tai, kad namo statyba neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovai, kaip statytojai, atsakingi už teisės aktų laikymąsi, taip pat ir už būtinus statybinius tyrinėjimus, pavyzdžiui, geologinius tyrimus. Inspekcija, išduodama pažymą, vadovavosi 2011 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 1V-112 patvirtintu „Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto išdavimo tvarkos aprašu“ (redakcija galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.). Esminių statinio sprendinių atitikimo įvertinimui neturi būti atliekama paslėptų konstrukcijų, tokių kaip poliniai pamatai, ekspertizė. Inspekcija tik vertina, ar statinys stovi toje vietoje, kaip numatyta projekte, ir yra toks, koks numatytas projekte išoriškai (Aprašo 3, 11 punktai; Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalis).

28.14.                      Nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys iš esmės patenkintas ir netenkinta tik dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pagrįstai nusprendė, jog ieškovams turi būti priteistos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

29.       Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą ir priteisti jiems solidariai iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 263 695 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

29.1.                      Ieškovai ieškinyje prašė priteisti procesines, bet ne kompensacines palūkanas. Yra visos kasacinio teismo praktikoje suformuotos sąlygos priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas. Jos skaičiuojamos už visą skolos sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo.

29.2.                      Teismas neturėjo diskrecijos keisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanų skaičiavimo taisyklės.

30.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo netenkinti skundo. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

30.1.                      Nutraukus sutartį, ieškovai tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet ne nuo ieškinio pateikimo dienos, įgis teisę gauti sumokėtą 116 210 Eur kainą su sąlyga, kad grąžins turtą pardavėjams. Vadinasi, ieškovai gali reikalauti sumokėti 116 210 Eur tik tuomet, kai perduos turtą atsakovams. Kol ieškovai to nepadarė, negali reikalauti priteisti palūkanas. Ieškovai nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos naudojasi ginčo turtu.

30.2.                      Ieškovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra išvestinis lyginant su reikalavimu nutraukti sutartį dėl namo trūkumų. Išvestiniam reikalavimui taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir pagrindiniam. Vadinasi, jeigu negalima skaičiuoti palūkanų nuo ieškinio priėmimo dienos už 116 210 Eur kainą, taip pat negalima skaičiuoti palūkanų už išvestinį reikalavimą atlyginti nuostolius.

30.3.                      Teismas nurodė skaičiuoti palūkanas už nepagrįstą nuostolių sumą. Neįmanoma už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 24 d. skaičiuoti palūkanų už daiktų vertę, kuri atsirado tik 2022 m. liepos 13 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

31.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako tik dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų.

33.       Apeliaciniai skundai paduoti dėl: pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo dalies priteisimo; papildomo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovų reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikra, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti: nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjo teisių gynimo būdai; sutartinė civilinė atsakomybė, jos mažinimo pagrindai ir atleidimas nuo atsakomybės; procesinės palūkanos ir jų skaičiavimo pradžia, taip pat proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Dėl pirkėjo teisių gynimo būdų sutarties pažeidimo atveju, kai parduotas nekilnojamasis daiktas neatitinka kokybės reikalavimų

34.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovai su atsakovais 2013 m. rugpjūčio 19 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai pardavė ieškovams nekilnojamuosius daiktus – sklypą ir vienbutį gyvenamąjį namą (nebaigtą statyti (statybos baigtumas buvo 78 proc.), kurį vėliau patys pabaigė statyti). Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovai pažeidė pirmiau nurodytą sutartį, nes pardavė kokybės reikalavimų neatitinkantį namą; namo trūkumai esminiai ir jų neįmanoma ištaisyti. Dėl to ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami, be kita ko, nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 116 210 Eur turto kainos. Kitaip tariant, ieškovai pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą specialųjį jų, kaip pirkėjų, pažeistų teisių gynimo būdą. Šis pirkėjų pažeistų teisių gynimo būdas taikomas taip pat ir nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose (CK 6.399 straipsnis).

35.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovai pardavė ieškovams nekokybišką namą, todėl pažeidė sutartį ir šis pažeidimas esminis. Teismas nustatė, kad: atsakovai statė namą neatlikę geologinių tyrimų; namo pamatai turi trūkumų; namas pasviręs, jo sienose yra įtrūkimų ir kt. Teismas konstatavo, kad namo trūkumai esminiai ir negali būti ištaisyti. Dėl to teismas patenkino ieškovų reikalavimą ir nutraukė ginčo sutartį bei taikė restituciją – priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 116 210 Eur turto kainos. Apeliantai neginčija šių teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų. Taigi šios faktinės aplinkybės yra nustatytos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra ginčo, kad: atsakovai pažeidė sutartį, pardavė ieškovams nekokybišką namą; namo trūkumai esminiai ir negali būti ištaisyti; ieškovai pagal sutartį negavo to, ką tikėjosi gauti; jie negali gyventi įsigytame name. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovai pardavė ieškovams 78 proc. baigtumo namą be apdailos. Dėl to ieškovai po sutarties sudarymo atliko namo apdailą, sutvarkė aplinką ir apsigyveno name.

36.       Ieškovai prašė ne tik nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, bet taip pat ir atlyginti nuostolius, t. y. priteisti 500 Eur patirtų išlaidų už turto vertinimo paslaugas ir 145 790 Eur verčių skirtumą (namo be trūkumų ir su jais). Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovai, pasirinkę specialųjį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą jų, kaip pirkėjų, pažeistų teisių gynimo būdą, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju negali kartu gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, t. y. reikalauti atlyginti nuostolius. Pasak atsakovų, CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardyti visi atvejai, kuriais gali pasinaudoti netinkamos kokybės daiktą įsigijęs pirkėjas. Atsakovų teigimu, ginčo daiktai nežuvo, todėl nuostolių atlyginimas negali būti priteisiamas (CK 6.334 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

37.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta viena iš principinių civilinių santykių reglamentavimo nuostatų: asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į teisminę gynybą. Pagal šį principą civilinių santykių subjektai yra laisvi spręsti dėl civilinių teisių įgijimo, jų įgyvendinimo bei jų gynybos. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia taip pat ir gynybos būdų pasirinkimą.

38.       CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Atsakovai teisingai teigia, kad CK 6.334 straipsnyje nustatyti specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai. Taigi pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Vis dėlto tai nereiškia, kad pirkėjai negali gintis kitais CK įtvirtintais teisių gynimo būdais. Tokios pozicijos laikomasi taip pat ir kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis ne tik pirmiau nurodytais specialiaisiais teisių gynimo būdais, bet taip pat ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti atlyginti nuostolius (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010 ir kt.). 

39.       Taigi priešingai negu teigia atsakovai, be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų specialių teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti taip pat ir nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto perdavimo. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334, 6.399 straipsniuose, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu su nuostolių atlyginimu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Nuostolių atlyginimas yra bendrasis pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo padarinys. Kita vertus, akcentuotina, kad atlyginami turi būti tik tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais.

40.       Nagrinėjamojoje byloje ieškovai nuosekliai teigė ir įrodinėjo, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto jų, kaip pirkėjų, įsigijusių nekokybišką gyvenamąjį namą, būdo nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Ieškovai įrodinėjo, kad tik nutraukus sutartį ir taikius restituciją, nebūtų įgyvendintas jų teisėtų lūkesčių principas, nes pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos kainoms, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai už gautą 116 210 Eur sumą negalės įsigyti gyvenamojo būsto, lygiaverčio įsigytam 2013 m. rugpjūčio 19 d. Dėl to ieškovai prašo priteisti iš atsakovų 145 790 Eur nuostolių atlyginimo – namo ir sklypo rinkos vertės (darant prielaidą, kad namas yra be trūkumų) bei kainos, kurią ieškovai sumokėjo už namą ir sklypą skirtumą (262 000 Eur (nekilnojamojo turto be trūkumų vertė) – 116 210 Eur (ieškovų sumokėta kaina) = 145 790 Eur).

41.       Teisėjų kolegija apibendrindama tai, kas nurodyta, atsižvelgusi į pirmiau šioje nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad ieškovai pasirinko galimus jų pažeistų teisių gynimo būdus – taikyti specialųjį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą jų pažeistų teisių gynimo būdą kartu su bendruoju teisių gynimo būdu – reikalauti atlyginti nuostolius, kurie nekompensuoti pritaikius CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisų gynimo būdą, ir toks pasirinkimas yra galimas.

Dėl atsakovų (pardavėjų) sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų

42.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo sąlygos, t. y. tokio pobūdžio sąlygos, kuriose nustatyta tai, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet taip pat ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Nurodytoje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. 

43.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusi šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 33 punktas).

44.       Pirmiau šioje nutartyje jau nurodyta, kad specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu. Vis dėlto kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet taip pat ir padarytus nuostolius bei jų dydį (CK 6.249 straipsnis), atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis).

45.       Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad atsakovai pažeidė sutartį, pardavė ieškovams nekokybišką namą ir šis sutarties pažeidimas esminis; namas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir neįmanoma pašalinti jo trūkumų. Taigi byloje nustatyta pirmoji atsakovų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina sąlyga – atsakovų neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis). 

46.       Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovai neprivalo įrodyti šios sąlygos. Pirmosios instancijos teismo nustatyti namo trūkumai ir atsakovų neteisėti veiksmai pagrindžia jų kaltę, kaip civilinės atsakomybės nustatymo sąlygą. Kita vertus, nors skolininko kaltė preziumuojama, jis, naudodamasis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, gali tokią prezumpciją paneigti, taip pat įrodyti kitos sandorio šalies kaltę (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto atsakovai to nepadarė, nepaneigė savo kaltės, taip pat neįrodė ieškovų kaltės. Apie ieškovų kaltės nebuvimą teisėjų kolegija plačiau pasisakys toliau šioje nutartyje, spręsdama klausimą dėl atsakovų atleidimo nuo civilinės atsakomybės.

47.       Taigi teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisakys, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė kitas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas atsakovų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti: priežastinį ryšį; nuostolius ir jų dydį.

Dėl priežastinio atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos ryšio

48.       Atsakovų teigimu, namo su trūkumais pardavimas nėra tiesioginė priežastis, dėl kurios rinkoje beveik dvigubai išaugo nekilnojamojo turto, jeigu jis būtų be trūkumų, kaina. Dėl to nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir prašomų priteisti nuostolių. Pasak atsakovų, jie negali būti atsakingi už per laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d. iki 2022 m. sausio 18 d. pasikeitusią nekilnojamojo turto rinką ir namų kainų padidėjimą. Pirmiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti dėl tokių toliau nurodytų priežasčių. 

49.       CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Dėl to priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

50.       Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019 35 punktą).

51.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad žalingi padariniai kilo iš atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. žalingų padarinių nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų. Akivaizdu, kad jeigu atsakovai nebūtų atlikę neteisėtų veiksmų, t. y. nebūtų pažeidę sutarties ir būtų pardavę ieškovams namą, atitinkantį kokybės reikalavimus, sutartis nebūtų nutraukta, ieškovai būtų gyvenę name, nebūtų praradę gyvenamojo būsto, jiems nereikėtų ieškoti kito būsto ir atitinkamai nebūtų ieškovų įrodinėjamų nuostolių. Dėl to yra faktinis atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovų įrodinėtų nuostolių priežastinis ryšys.

52.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovams kilę neigiami padariniai nėra pernelyg nutolę nuo atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. yra taip pat ir teisinis priežastinis ryšys. Atsakovai nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010. Nagrinėjamos ir nurodytos kasaciniame teisme nagrinėtos bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Atsakovai neabejotinai žinojo, kokiu tikslu ieškovai perka nekilnojamuosius daiktus, t. y. kad perkamas būstas šeimai gyventi. Atsakovai, kaip pardavėjai, turėjo pareigą perduoti ieškovams namą, atitinkantį kokybės reikalavimus, kuriame ieškovai galėtų gyventi. Be to, atsakovai, kaip statytojai, taip pat turėjo pareigą pasirūpinti, kad būtų atlikti visi reikalingi tyrimai, be kita ko geologiniai, kad parduodamas gyvenamasis namas būtų be trūkumų ir galėtų būti naudojamas pagal jo paskirtį. Akivaizdu, jog atsakovai žinojo arba turėjo žinoti, kad jeigu parduoti nekilnojamieji daiktai neatitiks kokybės reikalavimų ir ieškovai negalės naudotis namu pagal jo paskirtį, jie galės reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti už daiktus sumokėtą kainą, taip pat reikalauti atlyginti nuostolius (žr. be kita ko sutarties 9.1 papunktį). Būtent atsakovai pažeidė sutartį ir pardavė ieškovams namą su trūkumais, kurių neįmanoma pašalinti. Ieškovai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų priversti ieškoti kito gyvenamojo būsto, kurio kainos rinkoje padidėjo. Dėl to būtent atsakovams, kaip pardavėjams, bet ne ieškovams tenka nekilnojamojo turto kainų padidėjimo rizika,. Atsakovai sutarties sudarymo metu galėjo protingai numatyti ieškovų įrodinėjamus nuostolius, kaip tikėtinus, jeigu parduoti daiktai neatitiks kokybės reikalavimų. Tokie nuostoliai nelaikytini itin specifiniais, kurių atsakovai negalėtų prognozuoti. Dėl to darytina išvada, kad atsakovai galėjo numatyti nuostolių atsiradimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai šiuo konkrečiu atveju nenumatė ir objektyviai negalėjo numatyti ieškovų įrodinėjamų nuostolių. Taigi byloje nustatyta antroji atsakovų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinoji sąlyga – atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovams atsiradusių nuostolių priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). 

Dėl ieškovų prašomų priteisti nuostolių, kilusių dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, ir jų dydžio

53.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

54.       CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

55.       Nagrinėjamojoje byloje ieškovai, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovų 1 695 Eur išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu: 605 Eur už aktą Nr. 1 ir 300 Eur – už aktą Nr. 2; 290 Eur už UAB „Geometra“ paslaugas; 500 Eur už UAB „Vertinimo partneriai“ turto rinkos vertinimo paslaugas (605 + 300 + 290 + 500 = 1 695). Pirmosios instancijos teismas patenkino šį ieškovų reikalavimą ir priteisė jiems iš atsakovų 1 695 Eur. Atsakovai apeliaciniu skundu skundžia tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš jų 500 Eur už UAB „Vertinimo partneriai“ turto rinkos vertinimo paslaugas. Dėl to teisėjų kolegija pasisako tik dėl šios sumos priteisimo pagrįstumo. 

56.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovų patirtos 500 Eur išlaidos, sumokėtos už turto vertinimo paslaugas, neprotingos, perteklinės ir nebūtinos. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl turto vertinimo ataskaitoje nurodytos ginčo turto rinkos vertės galėtų būti reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl ieškovų įrodinėjamų 145 790 Eur nuostolių dydžio, bet ne sprendžiant klausimą dėl 500 Eur išlaidų priteisimo. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, vadovavosi ne aptariama ataskaita, bet teismo paskirtos ekspertizės aktais ir konstatavo, jog ieškovų prašomas nuostolių dydis neviršija ekspertizės aktuose nustatyto dydžio, tai nėra pagrindas nepriteisti ieškovams jų patirtų 500 Eur išlaidų pagal CK  6.249 straipsnio 4 dalies 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio dalyką ir konkrečios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamos ieškovų patirtos 500 Eur išlaidos, sumokėtos už turto vertinimo paslaugas, buvo būtinos ir protingos. Akivaizdu, jog tam, kad ieškovai įvertintų ginčo turto rinkos kainas ir galėtų pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pagrįstai kreipėsi į UAB „Vertinimo partneriai“ dėl turto vertinimo. Aptariamos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, pagrįstos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė iš atsakovų. 

57.       Be to, pirmiau šioje nutartyje jau nurodyta, kad ieškovai įrodinėjo, jog tik nutraukus sutartį ir taikius restituciją, nebūtų įgyvendintas jų teisėtų lūkesčių principas, nes pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos kainoms, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai už gautą 116 210 Eur sumą negalės įsigyti gyvenamojo būsto, lygiaverčio 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsigytajam (jeigu jis būtų be trūkumų). Dėl to ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovų 145 790 Eur nuostolius – kainos skirtumą tarp namo ir sklypo rinkos vertės (darant prielaidą, kad namas be trūkumų) bei kainos, kurią ieškovai sumokėjo už namą ir sklypą (262 000 Eur (nekilnojamojo turto be trūkumų rinkos vertė) – 116 210 Eur (ieškovų sumokėta kaina) = 145 790 Eur). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė jiems padarytų nuostolių dydį – 145 790 Eur. Atsakovai su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia, kad ieškovai neįrodė nuostolių. Teisėjų kolegija atmeta nurodytus apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus dėl tokių toliau nurodytų priežasčių. 

58.       Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Jo esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Taigi visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama žalos patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės. Tokiu atveju pažeidžiamas teisingumo principas.

59.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju tik pritaikius CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą ieškovų pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. tik nutraukus sutartį ir grąžinus ieškovams už turtą sumokėtą kainą, ieškovai nebus grąžinti į padėtį, kurioje jie būtų buvę, jeigu nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų. Pirmiau nurodyta, jog ieškovai įsigijo sklypą ir namą tam, kad jame gyventų kartu su šeima. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai gyveno ginčo name, tai yra jų šeimos būstas. Atsakovai pažeidė sutartį, pardavė ieškovams nekokybišką namą ir šis pažeidimas esminis. Byloje taip pat nėra ginčo, kad namo trūkumai esminiai ir negali būti ištaisyti; namas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Taigi ieškovai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negali gyventi įsigytame ginčo name ir yra priversti iš jo išsikraustyti. Jie negavo to, ko pagal sutartį pagrįstai tikėjosi gauti – negali gyventi įsigytame name. Nutraukus ginčo sutartį, ieškovai neteks šeimos gyvenamojo būsto. Dėl to ieškovai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų priversti ieškoti kito būsto. Nuo ginčo sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 19 d., praėjo daugiau kaip devyneri metai. Per šį laikotarpį reikšmingai pasikeitė nekilnojamojo turto rinkos kainos. Dėl to nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinus ieškovams 116 210 Eur turto kainos, jie už grąžintus pinigus negalės nusipirkti gyvenamojo būsto, lygiaverčio 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsigytam ginčo namui, jeigu jis būtų be trūkumų. Tad, pritaikius CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą ieškovų pažeistų teisių gynimo būdą, jų pagrįsti lūkesčiai dėl sutarties vykdymo rezultatų liks neįgyvendinti dėl sutartį pažeidusių atsakovų veiksmų. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų darytina išvada, kad ieškovams turi būti atlyginti nuostoliai, kurie nekompensuoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu jų pažeistų teisių gynimo būdu, t. y. turi būti priteistas ginčo turto rinkos vertės (darant prielaidą, kad namas be trūkumų) ir 116 210 Eur turto kainos skirtumas, kad ieškovai už priteistą sumą galėtų nusipirkti kitą gyvenamąjį būstą, lygiavertį 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsigytajam (jeigu ji būtų be trūkumų).

60.       Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą nukentėjusį asmenį būtina grąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, nepadarius jam žalos. Siekiant įgyvendinti šį principą reikia tiksliai įvertinti žalą pinigais atsižvelgiant, be kita ko, į rinkos pokyčius. Nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko, todėl CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta bendroji turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklė, pagal kurią nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Kitos CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės taikomos: jeigu kainų pagal bendrąją taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos). 

61.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas, nuspręsdamas netaikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurią atlygintina žala apskaičiuojama taikant kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, sprendime turi nurodyti motyvus, pagrindžiančius šios bendrosios taisyklės išimčių taikymą. Aplinkybių, teikiančių pagrindą netaikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri yra suinteresuota šios taisyklės netaikyti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011).

62.       Nagrinėjamojoje byloje atsakovai neįrodė, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Teisėjų kolegija pritaria ieškovų argumentams, kad jie ieškinio pateikimo dieną negalėjo nurodyti ir pateikti įrodymų, kokia turto vertė bus teismo sprendimo priėmimo dieną, todėl teikė įrodymus apie jo vertę ieškinio pareiškimo dieną. Ieškovai, atsižvelgę į nekilnojamojo turto kainų padidėjimą, prašė teismo skirti turto rinkos vertės ekspertizę ir teismas tenkino šį prašymą. Taigi priešingai negu teigia atsakovai, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, pagrįstai taikė CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, pagrįstai apskaičiavo nuostolius pagal turto kainas, kurios galiojo teismo sprendimo priėmimo dieną, ir pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktais apie 2022 m. sausio mėn., bet ne 2019 m. gruodžio mėn., buvusią turto rinkos kainą. Vis dėlto pirmosios instancijos teismo motyvai dėl 2022 m. kovo 28 d. ir gegužės 7 d. ekspertizės aktuose nurodytų kainų vidurkio – 306 500 Eur yra pertekliniai. Net ir palyginus ieškovo prašomų priteisti nuostolių dydį su atsakovų pasiūlyto eksperto V. S. 2022 m. gegužės 7 d. ekspertizės akte nustatyta turto verte – 289 000 Eur, akivaizdu, jog ieškovų prašomas priteisti nuostolių dydis neviršija eksperto nustatytos ginčo turto vertės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo pertekliniai sprendimo motyvai neturi įtakos sprendimo pagrįstumui, nes dėl to nesikeičia priteistinų atlygintinų nuostolių suma.

63.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovai įrodė 145 790 Eur nuostolius. Aptariamų nuostolių atlyginimo priteisimas nagrinėjamos bylos kontekste laikytina proporcinga priemone pažeistoms ieškovų, kaip pirkėjų, teisėms apginti. Byloje nustačius visas civilinės sutartinės atsakomybės sąlygas, atsiranda atsakovų sutartinė atsakomybė, todėl jie turi pareigą atlyginti ieškovams padarytą žalą – 145 790 Eur. 

Dėl atsakovų atleidimo nuo sutartinės civilinės atsakomybės

64.       Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad jie turėtų būti atleisti nuo civilinės atsakomybės, nes dėl nuostolių atsiradimo atsakingi patys ieškovai, taip pat Inspekcija. Pirmiau nurodyti apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

65.       CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis).

66.       Kitaip tariant, CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mišrios kaltės principas. Kreditoriaus kaltė dėl prievolės pažeidimo gali pasireikšti jo nepakankamu bendradarbiavimu su skolininku, nesąžiningu elgesiu ir pan. Dėl to sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens, bet taip pat ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus. Vis dėlto akcentuotina, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (CK 6.259 straipsnis). Dėl to būtent skolininkas turi pareigą įrodyti kreditoriaus kaltę, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje atsakovai neįrodė ieškovų kaltės.

67.       Atsakovų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl dokumentų perdavimo ieškovams ir dokumentų apie namo statybos užbaigimą gavimo nėra pagrindas teigti, kad ieškovai taip pat kalti dėl nuostolių atsiradimo. Būtent atsakovai, kaip pardavėjai, atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo ieškovams, kaip pirkėjams, momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pritaria ieškovų argumentams, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Sutarties pasirašymo metu ginčo namo baigtumas buvo 78 proc., t. y. jau buvo pastatyti pamatai, sienos, stogo konstrukcija. Būtent atsakovai garantavo, kad ginčo namas, be kita ko, jo pamatai, sienos ir stogo konstrukcija atitinka kokybės reikalavimus, neturi trūkumų ir gali būti naudojamas pagal paskirtį (sutarties 7.1, 7.3, 10.7 papunkčiai). Taigi ieškovai, įsigiję namą, pagrįstai tikėjosi, kad namas pastatytas tinkamai ir pagal visus statybos reikalavimus. Dėl to tik aplinkybės, kad ieškovai po sutarties pasirašymo užpildė pažymą apie tai, jog namas tinkamai pastatytas ir pateikė deklaraciją apie jo užbaigimą, nėra pagrindas teigti, kad taip jie sužinojo apie atsakovų parduoto namo trūkumus ir prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad 2019 metų gruodžio mėn. siūlė ieškovams išpirkti namą už 200 000 Eur, bet šie atsisakė, taip pat nėra pagrindas teigti, jog ieškovai nesąžiningi ir tokiais veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovai, siekdami įvertinti jiems padarytos žalos dydį ir išsiaiškinti ginčo turto rinkos vertę, jeigu namas būtų be trūkumų, kreipėsi į UAB „Vertinimo partneriai“. Pastaroji bendrovė 2019 m. gruodžio 17 d. surašė turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad ginčo turto rinkos vertė – 262 000 Eur. Taigi ieškovų reikalavimas grąžinti 116 210 Eur turto kainos ir sumokėti 145 790 Eur nuostolių (iš viso 262 000 Eur) paremtas UAB „Vertinimo partneriai“ pateiktu vertinimu. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovai elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai ir neapdairiai bei savo veiksmais ar neveikimu taip pat prisidėjo prie žalos atsiradimo. Priešingai, iš į bylą pateiktų įrodymo viseto matyti, kad ieškovai elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, bendravo su atsakovais tiek žodžiu, tiek raštu bei bendradarbiavo. Ieškovai, pastebėję namo trūkumus, nedelsdami kreipėsi į atsakovus, informavo apie trūkumus, bandė ginčą išspręsti taikiu būdu, dalinosi su atsakovais visa su namo trūkumais turima informacija, dėjo pastangas, kad išsiaiškintų, ar įmanoma pašalinti namo trūkumus. Atsakovai gera valia negrąžino ieškovams už nekilnojamuosius daiktus sumokėtų pinigų ir neatlygino nuostolių, todėl ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą. Būtent atsakovams tenka nekilnojamojo turto kainų padidėjimo rizika, bet ne ieškovams. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų priežasčių nėra jokio pagrindo konstatuoti taip pat ir ieškovų kaltę, taikyti mišrios kaltės institutą ir spręsti dėl atsakovų atsakomybės mažinimo ar atleidimo nuo jos.

68.       Atsakovų nurodytos aplinkybės dėl Inspekcijos veiksmų taip pat nėra pagrindas atleisti atsakovus nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti ieškovams priteistinų nuostolių dydį. Pirmiau šioje nutartyje jau nurodyta, kad sutarties pasirašymo metu ginčo namo baigtumas buvo 78 proc. Būtent atsakovai pastatė namo pamatus, sienas, stogą ir 2013 metais kreipėsi į Inspekciją bei gavo pažymą apie 78 proc. namo statybų baigtumą. Atsakovai, kaip pardavėjai, atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės pirkėjams perėjimo momentu. Atsakovai, siekdami sumažinti ieškovams priteistinų nuostolių dydį arba būti atleisti nuo civilinės atsakomybės šios konkrečios bylos kontekste negali remtis santykiais, kurie atsakovus siejo su kitais asmenimis, be kita ko su Inspekcija, iki ginčo turto perdavimo ieškovams. Jeigu, atsakovų manymu, tam tikri subjektai iki ginčo sutarties sudarymo dienos atliko neteisėtus veiksmus, jie gali reikšti pretenzijas būtent tiems subjektams, bet ne ieškovams. Ieškovams negali būti perkeliama atsakomybė iš iki ginčo daiktų perdavimo atsakovus ir kitus asmenis siejusių santykių ir dėl to galbūt kilusių padarinių.

Dėl teisinio pagrindo priteisti procesines palūkanas ir procesinių palūkanų skaičiavimo momento

69.       Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas

70.       Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad nėra teisinio pagrindo priteisti palūkanas. Pasak atsakovų, reikalavimas priteisti palūkanas yra reikalavimas taikyti dvigubą atsakomybę už tą patį pažeidimą. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, jog procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismas neturėjo diskrecijos teisės  keisti šios taisyklės. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais ieškovų apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

71.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

72.       Palūkanos gali būti dvejopos paskirties: kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka už naudojimąsi svetimais pinigais; kaip kompensacija už nuostolius, kurių atsiradimą kreditoriui šalys ar įstatymas preziumuoja. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Teismų praktikos vartojamas „procesinių palūkanų“ terminas nereiškia naujos CK nenustatytos palūkanų rūšies. Priešingai negu teigia atsakovai, nagrinėjamos bylos kontekste procesinių palūkanų priteisimas nereiškia dvigubos atsakomybės taikymo. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė atsakovų atsakomybė už tai, kad jie prievolės nevykdė gera valia ir ieškovai dėl to turėjo kreiptis į teismą. Procesinės palūkanos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Taigi procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuotas teisinis pagrindas priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

73.       Pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą procesinių palūkanų skaičiavimo momentą. Akcentuotina, kad procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme, t. y. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje: „skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“. Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos, kuria priimamas ieškinys, priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, jos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).

74.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, kad bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys. Dėl to prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė, bet ne pareiga, o teismas negali savo nuožiūra pakeisti šių palūkanų skaičiavimo momento kitaip, negu nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

75.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo atsakovui iš ieškovo, kai ieškovas reikalauja taikyti restituciją ir grąžinti jam turtą, o ieškovas įpareigojamas sumokėti sumas atsakovui, yra išaiškinęs, kad, nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Taigi pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Kasacinis teismas suformavo tokią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo taisyklę: tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo. Tokiu atveju skaičiuojant procesines palūkanas nuo atsakovui priteistos sumos ieškovas yra skatinamas įvykdyti teismo sprendimą, atsakovui yra kompensuojami jo patiriami nuostoliai, jei ieškovas nevykdo savo piniginės prievolės, o tai atitinka nurodytas procesinių palūkanų paskirtis. Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo dėl dvišalės restitucijos taikymo įsiteisėjimo ne tik ieškovas naudojasi iš atsakovo pagal sandorį gautais pinigais, bet ir atsakovas naudojasi ieškovui grąžintinu turtu, todėl atsakovas, gaudamas naudą iš turto naudingųjų savybių, nepatiria turtinių praradimų, kuriuos turėtų kompensuoti procesinės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). ??? ???

76.       Nagrinėjama byla iškelta 2020 m. kovo 24 d. pagal ieškovų (pirkėjų pagal pirkimo–pardavimo sutartį) pareikštą ieškinį (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ieškovai be kita ko ieškinyje prašė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį dėl atsakovų (pardavėjų) kaltės (šiems pardavus netinkamos kokybės daiktą), taikyti restituciją (atsakovams (pardavėjams) grąžinti iš ieškovų (pirkėjų) nupirktus daiktus, o ieškovams (pirkėjams) grąžinti iš atsakovų (pardavėjų) šių gautą kainą) bei papildomai priteisti nuostolių, kurie ieškovams nekompensuojami pritaikius restituciją, atlyginimą. Nors pagal nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalyką ieškovai, taikant restituciją, reikalavo jiems sugrąžinti ne daiktus, bet, priešingai – siekė atgauti atsakovams sumokėtas lėšas, bet, nutraukus šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, buvo sprendžiamas restitucijos taikymo padarinių klausimas. Dėl to, susidarius situacijai, kai ieškovai be kita ko pagal teismo sprendimą turi grąžinti nusipirktus daiktus atsakovams, o pastarieji, atgavę parduotus daiktus, privalo grąžinti ieškovams šių sumokėtą kainą, nagrinėjamoje byloje aktuali yra pirmiau nurodyta kasacinio teismo suformuluota taisyklė, pagal kurią procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo.

77.       Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų motyvų, įvertinus procesinių palūkanų paskirtį ir specifinį jų skaičiavimo pradžios momentą, kai taikoma restitucija, nesutiktina su ieškovais, kad procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. kovo 24 d. Jos skaičiuotinos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

78.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, atsižvelgdama į CK 6.37 straipsnio 2 dalies turinį ir šią teisės normą aiškinančią kasacinio teismo praktiką, taip pat procesinių palūkanų paskirtį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismui atmetus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

79.       Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes neatsižvelgė į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, nepagrįstai nepriteisė atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų ir priteisė ieškovams visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

80.       Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

81.       Nagrinėjamojoje byloje ieškovai prašė priteisti solidariai iš atsakovų 116 210 Eur turto kainos, 147 485 Eur nuostolių ir 15 000 Eur neturtinės žalos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų 116 210 Eur turto kainos, 147 485 Eur nuostolių, bet atmetė reikalavimą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, priteisė ieškovams 100 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepriteisė atsakovams bylinėjimosi išlaidų.

82.       CPK nenustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimtys bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kita vertus, naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 36 punktas).

83.       Taigi ieškovai teisingai nurodė, kad, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Vis dėlto šioje konkrečioje byloje teisėjų kolegija nenustatė pagrindų nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Akcentuotina, kad ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas visiškai. Ieškovų ieškinio reikalavimų suma – 278 695 Eur (116 210 + 147 485 + 15 000). Ieškovų patenkintų reikalavimų suma – 263 695 Eur (116 210 + 147 485), atmestų – 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vadinasi, pagal priteisiamą sumą patenkinama iš viso 94,62 proc. ieškinio reikalavimų, atmetama – 5,38 proc. Dėl to ieškovai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę į 94,62 proc., o atsakovai – į 5,38 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, be kita ko, įvertinus bylos dalyką, patenkintų ir atmestų reikalavimų pobūdį ir proporcijas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

84.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovai patyrė 6 066,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybė – 2 803 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šalys nekvestionuoja teismo nustatyto bylinėjimosi išlaidų dydžio. Byloje nustatyta, kad atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 9 727,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai neginčija atsakovų prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Dėl to, įvertinus bylinėjimosi išlaidų pobūdį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant šalims, bylos apimtį, šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: ieškovams iš atsakovų priteistina 5 740,12 Eur bylinėjimosi išlaidų (6 066,50 : 100 x 94,62), o atsakovams – 523,32 Eur (9 727,20 : 100 x 5,38) (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atlikus priešpriešinių mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 5 216,80 Eur (5 740,12 – 523,32) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų priteistina 150,80 Eur (2 803 : 100 x 5,38) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 75,40 Eur iš kiekvieno ieškovo, o iš atsakovų – 2 652,20 Eur (2 803 : 100 x 94,62), t. y. po 1 326,10 Eur iš kiekvieno atsakovo.

85.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties

86.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti: nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjo teisių gynimo būdai; sutartinė civilinė atsakomybė ir nuostolių atlyginimas – teisingai nustatė visas būtinas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

87.       Be to, pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimus. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas patenkino ieškinį tik iš dalies, nes atmetė ieškovų reikalavimą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Visgi pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė: „ieškinį iš esmės tenkinti“. Teismas taikydamas restituciją, sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad ginčo turtas priteistinas atsakovams nuosavybės teise. Nors šalys nei apeliaciniuose skunduose, nei atsiliepimuose į juos dėl pirmosios instancijos teismo padarytų rašymo apsirikimų nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytus rašymo apsirikimus (CPK 276, 302 straipsniai). Rašymo apsirikimų ištaisymas nėra apeliacinių skundų ribų peržengimas.

88.       Dėl visų pirmiau šioje nutartyje nurodytų motyvų: atsakovų apeliacinis skundas dėl teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo tenkinamas iš dalies, apskųsto 2022 m. liepos 13 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina; bylos šalių apeliaciniai skundai dėl teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomo sprendimo atmestini. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

89.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos taisyklės taikytinos taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Vis dėlto ši nuostata šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėjant apeliacine tvarka netaikytina, nes patenkinta tik atsakovų apeliacinio skundo dėl teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, kita apeliacinio skundo dalis atmesta, taip pat atmestas atsakovų apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo. Dėl to, įvertinus, kad atsakovai, pateikdami apeliacinį skundą dėl teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimo, nepatyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto reikalavimo paskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovams nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų; ieškovams priteisiamos visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

90.       Ieškovai pateikė teismui duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 662 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. 

91.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

92.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

93.       Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2022 m. spalio mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2022 metų antrąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 780,50 Eur. Taigi ieškovų prašomos priteisti 2 662 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį – 2 314,65 Eur (1 780,50 Eur x 1,3). Konstatuoja, kad ieškovų prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos yra per didelės. Dėl to ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 1 780,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Patenkinti ieškinį iš dalies.

Nutraukti ieškovų V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei atsakovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto 23–iame notarų biure sudarytą žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienbučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. R-1025).

Taikyti restituciją – priteisti ieškovams V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2013 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį sumokėtus 116 210 Eur (vieną šimtą šešiolika tūkstančių du šimtus dešimt eurų); priteisti atsakovams R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovams V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 147 485 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) nuostolių atlyginimo.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,80 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 75,40 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 40 ct) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 652,20 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 326,10 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt šešis eurus 10 ct) iš kiekvieno atsakovo. 

Priteisti ieškovams V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 216,80 Eur (penkis tūkstančius du šimtus šešiolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2 608,40 Eur (du tūkstančius šešis šimtus aštuonis eurus 40 ct) iš kiekvieno atsakovo“.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti ieškovams V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 780,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 890,25  Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų 25 ct) iš kiekvieno atsakovo.

Nutarties kopijas išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėjai                                                                            Danguolė Martinavičienė

                                                                                            Laima Ribokaitė

                                                                                    Tomas Venckus