Civilinė byla Nr. 3K-3-152/2006 Procesinio
sprendimo kategorijos:
34.5; 34.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. vasario 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. A. V. kasacinį
skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimo ir
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo
14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį
atsakovui J. A. V., trečiajam asmeniui Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro
notarei Ilmai Budrytei, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo
teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. K.,
kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos tėvas P. Z. mirė 1996 m. liepos 25 d., ji
pati palaidojo tėvą, pastatė jam paminklą, po tėvo mirties įstatymo nustatytu
terminu priėmė palikimą, t. y. iš tėvo namų į savo namus parsivežė ir
faktiškai pradėjo valdyti tėvo nuotraukas, laikrodį, radiją, kelnes, dvi poras
batų, asmeniškai tėvo pagamintus du krepšius ir du medinius šaukštus, tačiau į
notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes į tėvo turėtą
investicinę sąskaitą nepretendavo. P. Z. palikimą 1996 m. liepos 25 d.
pareiškimu priėmė jo sutuoktinė O. Z., kuriai 1997 m. spalio 20 d. buvo
išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į piniginę sumą su kvota
ir piniginio indėlio kompensaciją, o 2001 m. gruodžio 13 d. buvo išduotas
paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas dėl teisės atkurti nuosavybės
teises į likusią P. Z. nesuteiktą lygiaverčiu mišku kompensaciją. Panevėžio
apskrities viršininkas 2003 m. birželio 25 d. sprendimu Nr. 22-91093-17348
atkūrė nuosavybės teises P. Z. vardu į I. Z. turėtą žemę, perduodant
neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,79 ha žemės sklypą, esantį
Pasvalio rajone, Kalneliškių kaime. O. Z. mirė 2003 m. birželio 22 d., jos
nespėtą įregistruoti savo vardu palikimą – 4,79 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio
rajone, Kalneliškių kaime, Pasvalio rajono II – ojo notarų biuro 2004 m.
birželio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimu priėmė atsakovas J. A. V. Ieškovė
nurodė, kad su savo pamote O. Z. buvo susitarusi, kad ši nepretenduos į
jos tėvo valdytą žemę ir visa žemė atiteks jai, ne kartą su O. Z. buvo
nuėjusios pas notarę ir tarėsi dėl žemės paveldėjimo, tačiau nuosavybės teisės
buvo atkurtos po to, kai O. Z. mirė. Ieškovė taip pat nurodė, kad apie tai
ne kartą kalbėjosi ir su atsakovu, kuris visą laiką žadėjo į žemę nepretenduoti
ir ją perleisti iškovei, tačiau 2004 m. birželio 23 d. sužinojo, kad atsakovas
savo pažado nevykdo, žemės ieškovei neperleidžia, o ruošiasi ją parduoti, todėl
ji kreipiasi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės
liudijimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškovė teismo prašė nustatyti juridinę
reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo P. Z. mirties laiku priėmė jo
palikimą. Ieškovė teismo taip pat prašė pripažinti negaliojančiais Pasvalio
rajono II-ojo notarų biuro 1997 m. spalio 20 d. O. Z. išduotą paveldėjimo
teisės liudijimą į P. Z. piniginę sumą ir piniginio indėlio kompensaciją, 2001
m. gruodžio 13 d. O. Z. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į P. Z.
likusią nesuteiktą lygiaverčiu mišku 9962 Lt kompensaciją ir Pasvalio rajono II-ojo
notarų biuro 2004 m. birželio 8 d. atsakovui J. A. V. išduotą
paveldėjimo teisės liudijimą į 4,79 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio rajone,
Kalneliškių kaime.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Pasvalio rajono
apylinkės teismas 2005 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.
Teismas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti nustatė juridinę reikšmę turintį
faktą, kad ieškovė po savo tėvo P. Z. mirties 1996 m. liepos 25 d.
įstatymo nustatytu laiku priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti
paveldimą turtą. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl Pasvalio rajono II-ojo notarų
biuro 1997 m. spalio 20 d. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo
pripažinimo negaliojančiu, tačiau pripažino negaliojančiais Pasvalio rajono II-ojo
notarų biuro 2001 m. gruodžio 13 d. O. Z. išduotą paveldėjimo
pagal įstatymą teisės liudijimą į P. Z. valdytą turtą – likusią nesuteiktą
lygiaverčiu mišku 9962 Lt kompensaciją ir Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro
2004 m. birželio 28 d. atsakovui J. A. V. išduotą paveldėjimo pagal
įstatymą teisės liudijimą į O. Z. turtą – 4,79 ha žemės sklypą. Teismas
nustatė, kad ieškovė po savo tėvo mirties įstatymo nustatytu laiku priėmė jo
palikimą faktiškai pradėdama valdyti tėvo turtą, t. y. nuotraukas,
laikrodį, radiją, kelnes, dvi poras batų, du krepšius ir du medinius šaukštus.
Teismas nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra
susijęs su turtinių teisių atsiradimu, kitokia tvarka ieškovė negali gauti
prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų,
todėl ieškinys dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo tenkintinas. Teismas
nustatė, kad po P. Z. mirties ieškovė ir O. Z. susitarė dėl palikimo priėmimo
ir jo pasidalijimo, ieškovė nepretendavo į P. Z. piniginę sumą investicinėje
sąskaitoje bei piniginio indėlio kompensaciją, taip pat į P. Z. priklausančio
buto kompensaciją, tačiau ieškovė su O. Z. buvo susitarusi, kad ieškovė
paveldės visą tėvo valdytą 4,79 ha žemės sklypą, į kurį bus atkurtos nuosavybės
teisės. Teismas nurodė, kad dėl ieškovės prašomų pripažinti dviejų paveldėjimo
teisės liudijimų, išduotų 2001 m. gruodžio 13 d. ir 2004 m. birželio 8 d.,
senaties terminas nėra praleistas, ieškovė laiku yra priėmusi tėvo palikimą,
turi teisę paveldėti jo valdytą žemę, dėl kurios paveldėjimo ji buvo tiesiogiai
susitarusi su kita P. Z. turto paveldėtoja O. Z. Teismas taip pat
pažymėjo, kad atsakovui J. A. V. nuosavybės teisė į ginčo žemę yra suteikta
išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, kurio išdavimo metu jis pats pripažino
ieškovės teisę į žemę ir žadėjo šią jai perleisti, todėl vadovaujantis
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ieškovo, kaip sąžiningo
įgijėjo, teisės negali būti ginamos.
Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo
apeliacinį skundą, 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pakeitė Pasvalio rajono
apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimą, panaikino teismo sprendimo
dalį, kuria pripažintas negaliojančiu 2001 m. gruodžio 13 d. išduotas
paveldėjimo teisės liudijimas į P. Z. valdytą turtą – likusią, nesuteiktą
lygiaverčiu mišku 9 962 Lt kompensaciją ir dėl šios dalies priėmė naują
sprendimą – ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo
sprendimo dalį dėl 2004 m. birželio 8 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į
4,79 ha žemės sklypą ir nustatė, kad J. A. V. po O. Z. mirties
2003 m. birželio 22 d. paveldėjo 1/2 dalį 4,79 ha žemės sklypo, esančio Pasvalio
rajone, Kalneliškių kaime; likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį
paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimu ir motyvais dėl
juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovė po savo tėvo mirties priėmė jo
palikimą, nustatymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laikė, kad ieškovė
yra praleidusi CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties
terminą ginčyti 2001 m. gruodžio 13 d. O. Z. išduotą paveldėjimo teisės
liudijimą, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, ši ieškinio dalis
atmestina. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais,
kad ieškovė su O. Z. tarpusavio susitarimu pasidalijo palikimą, todėl esant
gyvai O. Z. ieškovė neginčijo 1997 m. spalio 20 d. ir 2001 m. gruodžio 13 d.
paveldėjimo teisės liudijimų, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į notarės I. Budrytės
parodymus, kad ieškovė su O. Z. keletą kartų buvo atėjusios į notarės biurą,
kur O. Z. sakė, kad nepretenduoja į žemę ir ją palieka ieškovei, tai patvirtino
ir kiti byloje surinkti įrodymai. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad
nustatyta, jog tarp ieškovės ir O. Z. buvo susitarimas, pagal kurį ieškovė
paveldės atkurtas nuosavybės teises į P. Z. žemę, o O. Z. – į piniginę
sumą su kvota ir indėlio kompensaciją. Tokio susitarimo buvimą, teismo nuomone,
patvirtina ir tai, kad ieškovei nebuvo jokio pagrįsto ar racionalaus intereso
atsisakyti paveldėti po tėvo mirties jam priklausančių piniginių sumų. Tačiau
teismas, atsižvelgęs į tai, kad toks susitarimas raštiškai nebuvo įformintas, o
nuosavybės teisės į P. Z. žemę buvo atkurtos po O. Z. mirties, laikė, kad
nėra pagrindo konstatuoti, jog O. Z. atsisakė jai priklausančios palikimo
dalies iš 4,79 ha žemės sklypo, o susidariusioje teisinėje situacijoje P. Z.
nuosavybės teises į 4,79 ha žemės sklypą paveldi lygiomis dalimis jo įpėdiniai:
sutuoktinė O. Z. ir duktė ieškovė E. K. Teismas laikė, kad juridinio
fakto, jog ieškovė priėmė palikimą, nustatymas sukuria ieškovei teisę
reikalauti pripažinti negaliojančiu Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro 2004 m.
birželio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo atsakovas J. A. V. po
O. Z. mirties paveldėjo 4,79 ha žemės sklypo, esančio Pasvalio rajone,
Kalneliškių kaime. Teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininkas 2003
m. birželio 25 d. sprendimu atkūrė P. Z. nuosavybės teises, perduodamas
neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,79 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio
rajone, Kalneliškių kaime. Teismas laikė, kad ieškinio dalis dėl 2004 m.
birželio 8 d. atsakovui išduoto dalies paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo
atsakovas po O. Z. mirties paveldėjo visą 4,79 ha žemės sklypą,
pripažinimo negaliojančia tenkintinas, nustatant, kad J. A. V. paveldėjo
1/2 dalį šio žemės sklypo, o ieškovė likusią sklypo dalį.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas J. A.
V. kasaciniu skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m.
birželio 14 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –
ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ieškovė po P. Z. mirties priėmė
palikimą ir dėl 1/2 dalies paveldėjimo teisės liudijimo, 2004 m. birželio 8 d.
išduoto atsakovui, pripažinimo negaliojančiu panaikinti ir dėl šių dalių ieškinį
atmesti. Atsakovas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:
1. Teismai
negalėjo vienoje byloje nagrinėti reikalavimų dėl juridinę reikšmę turinčio
fakto, kad ieškovė priėmė palikimą, nustatymo ir prašymo pripažinti
negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimus, nes juridinis faktas laikomas
nustatytu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o teismas, patenkinęs
ieškovės reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo
negaliojančiu, taip patenkino reikalavimą asmens, kuris dar neturi reikalavimo
teisės.
2. Teismai
nenustatė aplinkybių, kurios būtinos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą,
kad ieškovė priimė palikimą: pradėtas valdyti turtas yra palikimas (palikimo
dalis), o ne bet koks turtas, ir kad jis yra mirusiojo nuosavybė, ir tai nėra namų
apyvokos daiktai; jis pradėtas valdyti ne bet kokiu pagrindu, o kaip palikimas.
Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad dalis daiktų (radijo imtuvas ir
laikrodis), kuriuos paėmė ieškovė, yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir kad
ieškovės paimti daiktai yra priskiriami prie įprastinio namų apstatymo ir
apyvokos reikmenų, kuriuos paveldi įpėdinis, kartu su palikėju gyvenęs ne
mažiau kaip vienerius metus (1964 m. CK 574 straipsnis).
3. Teismai pažeidė
CPK 444 straipsnio 1 dalį, pagal kurią teismas gali nustatyti tik tuos juridinę
rekšmę turinčius faktus, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas,
pasikeitimas ar pasibaigimas. Ieškovė neprašė priteisti žemės ar kito turto
natūra, t. y. ji nesiekė tapti turto savininke, o tik prašė panaikinti
palikimo teisės liudijimus. Panaikinus tik paveldėjimo teisės liudijimą,
neprašant panaikinti nuosavybės teisinio įregistravimo ir priteisti natūra
daikto, nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, teisinių pasekmių
neatsiranda. Teismai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra žemės sklypo savininkas
ne kaip P. Z. palikimą priėmęs asmuo, o kaip O. Z. Be to, atsakovas yra
žemės sklypo sąžiningas įgijėjas, ir neįrodyta aplinkybių, dėl kurių jo teises
būtų galima atsisakyti ginti (CK 4.96 straipsnio 2 dalis).
4. Teismai
neteisingai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią (1964 m. CK 84, 86
straipsniai). Teismas nustatė, kad ieškovei buvo žinomas palikimo atsiradimo
momentas – P. Z. mirtis 1996 m. liepos 5 d., kad O. Z. laiku kreipėsi į
notarinę kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir ieškovės, kaip
paveldėtojos, nenurodė. Ieškovė taip pat žinojo, kad 1997 m. spalio 20 d. buvo
išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl vėliausiai ieškinio senaties
termino pradžia baigiasi 2000 m. spalio 20 d. Ieškovei buvo žinoma, kad ji
praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl palikimo
priėmimo kreiptis į notarinę kontorą (CK 578 straipsnio 3 dalis), tačiau ji
praleido ir bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, kuriam pasibaigus
pažeistos ar tariamai pažeistos teisės teisminiu keliu neginamos (CK 84
straipsnis).
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovė E. K. prašo kasacinį skundą atmesti, Pasvalio
rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį
palikti nepakeistus. Atsiliepimą ji grindžia šiais teisiniais argumentais:
1. Teismai pagrįstai
išnagrinėjo ieškovės pareikštus reikalavimus vienoje byloje, nes paveldėjimo
teisės liudijimas pagal įstatymą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/1999, turi būti ginčijamas, kai prašomas
nustatyti toks juridinę reikšmę turintis faktas. Tai pagrindžia ir CPK 2, 7 ir
8 straipsniuose įtvirtinti civilinio proceso tikslai, proceso koncentracijos ir
ekonomiškumo bei kooperacijos principai. Toks reikalavimų sujungimas į vieną
yra atliktas nepažeidžiant CPK 136 straipsnio taisyklių.
2. Teismai pagrįstai
nustatė, kad ieškovė priėmė savo tėvo palikimą, nes jos paimtas turtas buvo P.
Z. palikimo dalis, jis negalėjo būti gautas kitokiu pagrindu. Be to,
aplinkybių, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, vertinimas yra fakto
klausimas ir nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (CPK 347
straipsnio 1 dalies 3 punktas, 353 straipsnio 1 dalis).
3. Teismai pagrįstai
nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė laiku priėmė tėvo palikimą,
nes šis nustatytas juridinis faktas sukelia ieškovei teisines pasekmes –
įsiteisėjus teismo sprendimui ieškovė paveldi žemės sklypą lygiomis dalimis su
atsakovu.
4. Teismai teisingai
skaičiavo ieškinio senaties terminą, kuris prasideda nuo tada, kai asmuo
sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1
dalis). Ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik tada, kai 2004 m.
birželio 23 d. sužinojo apie tai, kad atsakovas pažado perduoti ginčo žemės
sklypą ieškovės asmeninėn nuosavybėn nevykdys, nors iki tol atsakovas ir
O. Z. daug kartų žadėjo minėtą žemės sklypą perduoti ieškovės nuosavybėn,
kai tik bus sutvarkyti visi nuosavybės atkūrimo dokumentai. Be to, ieškinio
senatis ginčyti 2004 m. birželio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą
negalėjo prasidėti, nes nebuvo baigta ginčo žemės sklypo nuosavybės atkūrimo
procedūra ir į šį žemės sklypą paveldėjimo natūra teises įgyvendinti nebuvo
galima.
5. Atsakovas nėra
ginčo žemės sklypo sąžiningas įgijėjas, nes šio turto paveldėjimo metu žinojo
apie ieškovės ir O. Z. susitarimą dėl P. Z. turto pasidalijimo būdo ir
tvarkos, pats pripažino ieškovę kaip faktinę savininkę ir tik 2004 m. birželio
23 d. pradėjo ginčyti ieškovės teisę į ginčo žemės sklypą. Be to, ginčo žemės
sklypas atsakovo įgytas neatlygintinai ir žinant, kad O. Z. dėl nurodytų
aplinkybių neturėjo teisės jo, kaip palikimo, palikti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Teismai nustatė,
kad ieškovė E. K. po savo tėvo P. Z. mirties 1996 m. liepos 25 d. įstatymo
nustatytu laiku priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti tėvo turtą,
tačiau dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, P. Z. palikimą taip pat
priėmė jo sutuoktinė O. Z., kuriai 1997 m. spalio 20 d. buvo išduotas
paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į piniginę sumą su kvota ir piniginio
indėlio kompensaciją, o 2001 m. gruodžio 13 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal
įstatymą teisės liudijimas dėl teisės atkurti nuosavybės teises į P. Z. priklausiusią
žemę. Teismai taip pat nustatė, kad po P. Z. mirties ieškovė E. K. ir
O. Z. susitarė, jog ieškovė paveldės visą 4,79 ha žemės sklypą po to, kai
bus sutvarkyti visi nuosavybės teisių atkūrimo dokumentai, tačiau O. Z.
mirė 2003 m. birželio 22 d. Panevėžio apskrities viršininkas 2003 m. birželio
25 d. sprendimu atkūrė P. Z. nuosavybės teises, perduodamas neatlygintinai
nuosavybėn lygiavertį turėtajam 4,79 ha žemės sklypą, esantį Pasvalio rajone,
Kalneliškių kaime, kurį po O. Z. mirties paveldėjo jos brolis atsakovas J.
A. V.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 358 straipsnio
1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina
apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas
dėl kasaciniame skunde bei atsiliepime į jį išdėstytų argumentų teisės taikymo
klausimais, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų
faktinių bylos aplinkybių.
Kasaciniame skunde
yra keliami materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių palikimo
priėmimą ir paveldėjimo teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimai,
dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Dėl palikimo
priėmimo fakto nustatymo ir teisės ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo
teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat
kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams
– įpėdiniams (CK 5.1 straipsnis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo
turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas
jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės
ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai,
žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas.
Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų
palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai
įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui
pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos
apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti
(CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Asmuo,
pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei
išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam
asmeniui. Tai gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą.
Ieškovė yra įpėdinė pagal įstatymą. Universalus palikėjo turtinių teisių ir
pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams bei
įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies leidžia asmeniui,
pretenduojančiam į palikimą, ginčyti išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir
kartu prašyti nustatyti faktą, kad palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldėtą
turtą valdyti. Materialinių teisinių santykių pobūdis lemia šių reikalavimų
sujungimą vienoje byloje bei procesinę formą, kuria turi būti nagrinėjama iš
šių teisinių santykių kylanti civilinė byla. Remiantis aptartais argumentais
negalima sutikti su kasacinio skundo motyvu, kad teisę ginčyti paveldėjimo
teises liudijimą turi tik asmuo, dėl kurio yra įsiteisėjęs teismo sprendimas
dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Dėl palikimo
priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti. Negalima sutikti ir su kitu
kasacinio skundo argumentu dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių
palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti (2000 m. CK 5.51
straipsnis, 1964 m. CK 587 straipsnis), aiškinimu. Pagal CK 5.51 straipsnio 1
dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo
rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį
ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas
faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje
nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja,
juo disponuoja, ji prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas
valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi
į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima
priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį
daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Iš esmės taip pat šiuos santykius reglamentavo
ir palikimo atsiradimo metu galiojęs 1964 m. CK 587 straipsnis,
kuriame buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis,
norintis paveldėti mirusiojo turtą, turėjo įstatymo nustatytais terminais
kreiptis į notarų biurą arba faktiškai pradėti palikimą ar jo dalį valdyti. Ši
norma teisės doktrinoje ir praktikoje buvo aiškinama taip, kad, įpėdiniui
pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, jog įpėdinis priėmė
visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra. Sprendžiant ginčą,
ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų kilnojamąjį daiktą ar kelis
daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą:
jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo,
neturintis teisių į palikimą. Teismų priimtais sprendimais nustatyta, kad po
ieškovės tėvo P. Z. mirties (1996 m. liepos 25 d.) palikimą sudarė lėšos
investicinėje sąskaitoje, indėlis ir teisė atkurti nuosavybės teises į
nekilnojamąjį turtą (Pasvalio rajono II-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos
kopijos 1, 10, 11 lapai). Teismų sprendimais taip pat nustatyta, kad liko dvi
įstatyminės įpėdinės: velionio žmona ir duktė (ieškovė), žmona palikimą priėmė
kreipdamasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, o duktė (ieškovė) – pradėjusi
faktiškai valdyti kelis velionio kilnojamuosius daiktus (radijo imtuvą,
laikrodį, asmeninius jo drabužius ir t. t.). Pagrįsta yra teismų išvada, kad
palikimą priėmusi, faktiškai pradėjusi turtą valdyti ieškovė elgėsi kaip
paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą: kartu su velionio žmona
rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu bei nuosavybės teisių
į šį turtą teisiniu įforminimu ieškovės vardu (apklaustų kaip liudytojų
notarės, žemėtvarkininkės ir kitų liudytojų parodymai ir kt.). Iš teismų
priimtų sprendimų matyti, kad ieškovė, faktiškai priėmusi palikimą – velionio
asmeninius daiktus, drabužius ir kt., siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas –
nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, nes rūpinosi turtu,
įeinančiu į palikimo sudėtį. Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo
argumentu, kad ieškovė, faktiškai paėmusi asmeninius velionio daiktus, drabužius,
nelaikytina priėmusia palikimą.
Dėl paveldėjimo
teisės ginčijimo ir paveldėjimo teisės nuginčijimo pasekmių. Remiantis CK
5.8 straipsniu ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo teisės
liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą. Jau minėta, kad tai
gali būti įpėdinis tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Asmuo,
pretenduojantis į palikimą, gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui
per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai
sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Teismų
priimtais sprendimais nustatyta, kad ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas
pagal įstatymą po velionio žmonos O. Z. mirties išduotas jos broliui šios
bylos atsakovui J. A. V. 2004 m. birželio 28 d., nuosavybės teisės į
nekilnojamąjį turtą atkurtos 2003 m. birželio 25 d. Panevėžio apskrities
viršininko sprendimu Nr. 22-91093-17348 ir įsakymu Nr. 2-2041
velionio P. Z. vardu, jo žmona mirė iki šio sprendimo priėmimo 2003 m. birželio
22 d. Teismai pagrįstai konstatavo, kad, vertinant susidariusią situaciją
protingumo bei teisingumo principais, ieškovė neturėjo pagrindo atsisakyti savo
palikimo dalies. Iš bylos duomenų (paveldėjimo teisės liudijimus išdavusios
notarės, matininkės ir kitų liudytojų parodymų bei šalių paaiškinimų (parodymai
bei paaiškinimai išsamiai aptarti teisų sprendimuose) matyti, kad ginčo žemės
sklypo paveldėjimą apsunkino palikimo atsiradimo metu vykusi nuosavybės atkūrimo
į ginčo nekilnojamąjį turtą teisinė procedūra (1997 m. liepos 1 d. Piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359
2 straipsnio 2, 3 dalys). Įstatyme (CK 5.8 straipsnyje) nustatytas
terminas ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą yra nepažeistas, todėl kasacinio
skundo argumentai dėl senaties termino taikymo laikytini nepagrįstais. Teismai
pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas nelaikytinas sąžiningu įgijėju ginčo žemės
sklypo, nes tvarkant palikimo paveldėjimo dokumentus žinojo apie palikimo po
velionio P. Z. mirties pasidalijimą. Teismo sprendimas yra pagrindas išduoti
ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo žemės sklypo dalį bei jo pagrindu
įregistruoti nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre.
Kasacinio skundo argumentai
nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo naikinti skundžiamus teismų sprendimus
(CPK 346 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Priteisti iš
atsakovo J. A. V. ieškovės E. K. naudai 300 Lt bylinėjimosi
išlaidų.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas
Levickis
Janina
Januškienė
Algis Norkūnas