Civilinė byla Nr. e2A-112-863/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00555-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.9; 2.6.26; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SR Transport“, uždarajai akcinei bendrovei „Togi“ dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir atsakovo reikalavimo dėl 5 131,45 Eur nuotolių atlyginimo atmetimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Delamode Baltics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. K., prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo reikalavimą ieškovei dėl 5 131,45 Eur nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2022 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) su prašymu įpareigoti ieškovę atlyginti nuostolius – ieškovės vykdyto pervežimo metu tariamai sugadintos komodos vertę 4 956,00 Eur bei grąžinti už gabenimo paslaugą sumokėtus 175,45 Eur. 2023 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 10G-460 „Dėl M. K. prašymo“ Tarnyba nusprendė patenkinti atsakovo prašyme keliamą reikalavimą.
1.2. Ieškovė paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. atsakovas elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę dėl krovinio – spintelės pervežimo tarptautiniu maršrutu Vokietija – Lietuva. Šalys elektroniniu paštu 2022 m. rugsėjo 22 – 30 d. suderino krovinio apimtis, kainą ir maršrutą. Krovinio pervežimą Vokietijos teritorijoje vykdė ieškovės pasitelktas sutartinis vežėjas VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH. Krovinio pervežimą iš Vokietijos iki Lietuvos vykdė ieškovės pasitelktas sutartinis vežėjas UAB „SR Transport“, kuriam pristačius krovinį į ieškovės sandėlį, paaiškėjo, kad atsakovo užsakytą pervežti krovinį sudaro 2 vienetai. Krovinio pervežimui nuo ieškovės sandėlio iki atsakovo nurodytos krovinio pristatymo vietos ieškovė pasitelkė sutartinį vežėją trečiąjį asmenį UAB „Togi“, kuri priimdama pervežti krovinį CMR važtaraštyje Nr. 2408975 nenurodė jokių pastabų dėl krovinio būklės. Krovinys atsakovui buvo pristatytas 2022 m. spalio 10 d. pagal CMR važtaraštį Nr. 2408975. Atsakovas krovinį priėmė nepareikšdamas vežėjui jokių pastabų dėl krovinio kokybės ar krovinio pakuotės, t. y. vežėjui nebuvo pateikta jokių reklamacijų dėl krovinio ar jo pakuotės sugadinimo. 2022 m. spalio 10 d. 16.49 val. atsakovas elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad siunta atvyko pažeista. 2022 m. spalio 19 d. ieškovė iš atsakovo gavo pirminę pretenziją, kurioje nurodyta, kad „Pažeisti indaujos viršutiniai stalčiai (3 vnt.) korpuso deformacija ir įtrūkimai (2 vietos). Žalos dydis 14 639,00 Eur“. 2022 m. spalio 18 d. atsakovas pateikė patikslintą pretenziją, kurioje nurodė, kad „Pažeisti indaujos viršutiniai stalčiai (3 vnt.) korpuso deformacija ir įtrūkimai (2 vietos). Žalos dydis 5 131,00 Eur. 2022 m. lapkričio 11 d. ieškovė pateikė atsakovui atsakymą į pretenziją dėl pažeisto krovinio, kurioje nurodė, kad atmeta atsakovo pretenziją remiantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 30 straipsnio 1 dalimi, nes priimant krovinį vežėjui nebuvo pareikštos jokios pretenzijos dėl krovinio būklės. Taip pat remiantis CMR konvencijos 25 straipsniu, atsakovas neįrodė, kad krovinys prarastas visiškai, todėl neturi pagrindo reikalauti atlyginti visos krovinio vertės.
1.3. Ieškovė pažymėjo, kad šalių ginčas dėl krovinio sugadinimo ir nuostolių dėl sugadinto krovinio atlyginimo spręstinas remiantis CMR konvencijos normomis. Atkreipė dėmesį, kad nors CMR konvencija ir įtvirtina vežėjo kaltės prezumpciją, tai neatleidžia asmens, kuris reikalauja nuostolių atlyginimo, nuo pareigos įrodyti kitas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jų dydį, kaip ir sutarties pažeidimo faktą bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių, privalo įrodyti būtent asmuo, reiškiantis reikalavimą dėl nuostolių atlygimo (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju tik nustačius vežėjo neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, vežėjo kaltė būtų preziumuojama ir šią prezumpciją vežėjui tektų nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011).
1.4. Remdamasi CMR konvencija, ieškovė be kita ko akcentavo, kad atsakovas, siekdamas prisiteisti iš ieškovės kompensaciją dėl krovinio sugadinimo (žalą), privalo įrodyti, kokia buvo sugadinto ginčo krovinio vertė jo priėmimo vežti metu ir vietoje, taip pat pateikti įrodymus, kiek kainavo apgadintas krovinys jo pristatymo krovinio gavėjui metu, kad teismas galėtų apskaičiuoti krovinio nuvertėjimą (žalą) arba įrodyti, kad krovinys buvo visiškai sugadintas ir dėl to nuvertintas visas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kiek kainavo komoda jos pristatymo atsakovui metu, t. y. jeigu ji buvo apgadinta pervežimo metu, kokia komodos nuvertėjimo suma.
1.5. Jei teismas spręstų, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog būtent ieškovė ar jo pasitelkti tretieji asmenys yra kalti dėl krovinio – komodos – sugadinimo, turėtų būti taikoma CMR konvencijos 25 straipsnio 2 punkto a papunkčio nuostata, atsižvelgiant į CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nustatytą ribojimą. Ieškovės paskaičiavimu, maksimali kompensacija, kurios galima būtų reikalauti iš ieškovės už 184 kg sugadinto krovinio, galėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 000,99 Eur (184 kg x 8,33 x 1,305520 Eur) ir tik su sąlyga, kad atsakovas įrodys, jog buvo nuvertintas visas krovinys – komoda ir visos ją sudariusios dalys buvo utilizuotos.
1.6. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad, kaip nurodyta paties atsakovo, 2022 m. lapkričio 25 d. prašyme Tarnybai, krovinio – komodos sugadinimai buvo rasti tik išpakavus krovinį, jokie išoriniai krovinio pakuotės pažeidimai nebuvo matomi. Ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad nei ieškovė, nei susitariantieji vežėjai tretieji asmenys UAB „SR Transport“ ir UAB „Togi“, negali būti atsakingi už krovinio sugadinimus, kurie atsirado pakuotės viduje, nes ieškovei nėra žinoma ir nebuvo matoma, koks krovinys ir kokios kokybės buvo perduotas. Nei vienas iš pervežime dalyvavusių vežėjų nežinojo ir negalėjo žinoti, kaip krovinys supakuotas pakuotės viduje ir ar tokia prekė, kokia buvo gabenama konkrečiu atveju – komoda, yra supakuota ją tinkamai apsaugant pakuotės viduje, kad krovinį būtų galima gabenti kelių transporto tarptautiniu maršrutu, ypač įvertinant ir tai, kad jokių instrukcijų, draudžiančių perkrauti krovinį ar instrukcijų apie specialų krovinio gabenimą pateikta nei ieškovei, nei faktiniams vežėjams, nebuvo. Mano, kad teismui yra pagrindas spręsti, jog krovinio sugadinimai, jeigu jie ir atsirado krovinio gabenimo metu, atsirado dėl netinkamo krovinio supakavimo, t. y. dėl netinkamo krovinio paruošimo gabenimui, kas yra išimtinai krovinio siuntėjo pareiga ir todėl vežėjas turėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b) papunkčiu.
2. Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovas, nurodydamas faktines aplinkybes, be kita ko paaiškino, kad 2022 m. spalio 10 d. ryte sulaukė skambučio, kurio metu jį informavo, kad jam yra vežamas krovinys (komoda). Kadangi atsakovas apie krovinio pristatymo datą ir laiką nebuvo iš anksto informuotas, jis paprašė pristatyti krovinį jam vėliau arba kitą dieną, nes tuo metu buvo Vilniuje; ieškovės atstovas pareiškė, jog negali to padaryti ir paaiškino, kad privalo krovinį atsakovui pristatyti esamu laiku (apie 10 val.), nes jis yra pakrautas paskutinis ir todėl ieškovės atstovas negalės pristatyti krovinio kitiems gavėjams, nes dėl atsakovo krovinio negalės iškrauti kitų krovinių. Atsakovas sutiko ir paprašė jam skirtą krovinį iškrauti prie namo laiptinės jam nesant. Ieškovės atstovas krovinį iškrovė prie atsakovo namo laiptinės ir atsiuntė atsakovui tai patvirtinančią nuotrauką. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nepriėmė krovinio (komodos) ir nepasirašinėjo jokių priėmimo – perdavimo ir/ar kitų dokumentų, nes to negalėjo padaryti fiziškai, kadangi nebuvo vietoje krovinio pristatymo metu. Atsakovui už valandos grįžus namo, jam skirtą krovinį jis rado prie namo laiptinės, kaip buvo nuotraukoje, kurią jam atsiuntė ieškovės atstovas. Krovinį (komodą) sudarė dvi dalys, kurios buvo pakrautos ant vienos medinės paletės. Krovinio dalys iš išorės buvo supakuotos į apsauginę matinę burbulinę plėvelę. Todėl vizualiai patikrinus krovinį atsakovas jokių matomų pažeidimų nepastebėjo, tik neženkliai buvo pažeista medinė paletė, ant kurios buvo pakrautas krovinys. Atsakovui išpakuojant krovinį buvo nustatyti krovinio (komodos) pažeidimai (apgadinimai). Viršutinė krovinio dalis buvo išpakuota bute, o kita apatinė dalis lauke nenuimant jos nuo medinės paletės. Atsakovas visus komodos pažeidimus užfiksavo fotonuotraukomis ir iš karto telefoninio pokalbio metu apie pažeidimus informavo ieškovę.
2.2. Atsakovo vertinimu, galima daryti prielaidą, jog transportuojant krovinį ir/ar vežant jį su keltuvu perkrovimo metu, krovinys kartu su medine palete nukrito ir kampu trenkėsi į kietą paviršių. Minėtą prielaidą atsakovas padarė: 1) įvertinęs medinės paletės pažeidimus, kuriuos atsakovas pastebėjo pirmos apžiūros metu; 2) komodos pažeidimus, kurie buvo nustatyti išpakavus krovinį (komodą); 3) įvertinęs fotonuotrauką, kurią atsakovui atsiuntė ieškovės atstovas po krovinio išsikrovimo prie namo laiptinės, kurioje aiškiai matosi, jog krovinys ant medinės paletės yra išcentruotas t. y. nuslydęs (pasislinko) į vieną medinės paletės pusę (matosi fotonuotraukoje). Papildomai 2022 m. spalio 10 d. 16.48 val. atsakovas išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriuo taip pat informavo kad krovinys (komoda) atvyko pažeistas. Atsakydamas į šį laišką ieškovės atstovas paprašė įvertinti nuostolių dydį ir užpildyti pretenzijos formą. Siekdamas įvertinti nuostolių dydį, atsakovas kreipėsi pagalbos į komodos gamintoją ir UAB „ISTO“ Vilnius baldų saloną. Gamintojo ir baldų salono atstovai informavo atsakovą, jog komodos pataisyti nėra jokios galimybės, nes skirtųsi komodos dalių spalva, todėl reikia užsakinėti naują. Naujos komodos kaina 14 639,00 Eur. Norėdamas susidariusią problemą su ieškove išspręsti geranoriškai, atsakovas, prašydamas atlyginti jam patirtus nuostolius, pateikė ieškovei užpildytą pretenzijos formą, kurioje nurodė, kad yra pažeisti komodos viršutiniai stalčiai, deformavosi ir įtrūko komodos korpusas, bei žalą įvertino 14 639,00 Eur. Ieškovė informavo atsakovą, kad jis privalo žalos dydį skaičiuoti pagal krovinio sąskaitą, kuri patvirtina krovinio vertę jo priėmimo transportavimui metu. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pateikė ieškovei patikslintą pretenziją, kurioje žalą įvertino 5 131,00 Eur (4 956,00 Eur (komodos pirkimo kaina) plius 175,45 Eur (transportavimo kaina)).
2.3. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės teiginys, kad krovinio (komodos) priėmimo – perdavimo dokumentai ir/ar CMR važtaraštis buvo atsakovo pasirašyti, neatitinka tikrovės. Nurodė, jog nesutinka, kad yra pagrindas atleisti ieškovę nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b papunktyje numatytą rizikos faktorių. Ieškovės argumentas, kad krovinys buvo netinkamai supakuotas ir dėl to galėjo būti pažeistas transportavimo metu, yra atmestinas. Atkreipė dėmesį, kad krovinį sudarė dvi dalys, kurios buvo uždėtos ant vienos medinės paletės. Kiekviena krovinio dalis buvo įpakuota atskirai. Iš išorės krovinio dalys buvo įpakuotos į apsauginę matinę burbulinę plėvelę. Viduje krovinio dalys buvo papildomai įpakuotos į audinį ir taip pat ir burbulinę plėvelę. Kad krovinys buvo supakuotas išsiuntimui sveikas įrodo fotonuotraukos, kurias pateikė krovinio siuntėjas Wedland GmbH&Co. Be to, kad krovinys buvo supakuotas tinkamai, įrodo ir tas faktas, jog ieškovės pasamdytas sutartinis krovinio vežėjas VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH, kuris vykdė krovinio pervežimą Vokietijos teritorijoje ir kuris priėmė krovinį iš krovinio siuntėjo, neturėjo pastarajam pastabų dėl netinkamo krovinio įpakavimo. Todėl laikytina, kad krovinys atitiko važtaraščio įrašus ir buvo supakuotas tinkamai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad krovinys buvo sugadintas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su tuo, kad krovinys pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jį neįpakavus ar įpakavus netinkamai (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies b papunktis). Ieškovė taip pat neįrodė, kad komoda iš pardavėjo (krovinio siuntėjo) buvo jam perduota pažeista ir/ar netinkamai supakuota, todėl neįrodžius, taip pat yra laikytina, kad krovinys (komoda) buvo tinkamos kokybės ir be pažeidimų. Atmestini ieškovės motyvai, kad atsakovas tinkamai neįrodė atsiradusių nuostolių dydžio. Atsakovas pateikė visą informaciją apie krovinio vertę jo priėmimo vežti metu, kas sudarė 4 956,00 Eur. Būtent tokią sumą sumokėjo atsakovas už krovinį. Atsakovas akcentavo, kad tai, jog krovinys buvo sugadintas nepataisomai, pasisakė ne tik krovinio gamintojas ir UAB „ISTO“ Vilnius baldų salono atstovai. Šias aplinkybes patvirtino ir Tarnybos išvada.
2.4. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės nuomone, jog kompensacijos dydis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktu. Pažymėjo, kad nėra galimybės nustatyti, kuriuo momentu buvo sugadintas krovinys ir koks ieškovės sutartinis vežėjas yra atsakingas už krovinio sugadinimą. Tačiau krovinį ieškovės sandėlyje ieškovė priėmė, todėl darytina išvada, kad krovinys buvo sveikas ir buvo sugadintas arba ieškovės sandėlyje, arba jį transportuojant nuo ieškovės sandėlio iki atsakovo. Be to, atkreipė dėmesį, kad atsakovo krovinio pervežimas nebuvo ieškovės apdraustas, todėl turi būti taikoma CMR 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto ribojimo išimtis.
3. Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
4. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus motyvus, prašė ieškinį atmesti.
5. Trečiojo asmens UAB „Togi“ atstovas teismo posėdyje be kita ko paaiškino, kad nežino aplinkybių, kaip atsirado parašas ant važtaraščio. Būna taip, kad vairuotojas pasirašo vietoje gavėjo, jeigu gavėjas paprašo, bet ne savo parašu. Vairuotojai, prieš pristatydami krovinį, su gavėju laiko nederina; atveža krovinį ir tuomet paskambina. Nurodė, jog nežino, kodėl šiuo atveju krovinys buvo iškrautas nesant gavėjui, gal gavėjas prašė iškrauti. Kroviniai nėra draudžiami, draudžiama transporto priemonė (vežėjų civilinės atsakomybės draudimas). Apie apgadintą krovinį sužinojo po pusmečio. Kaip krovinys keliavo iki ieškovės sandėlio, nežino. Kaip atrodė krovinys, nematė.
6. Liudytojas K. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbiami). Fakto apie tai, kad atsakovui pristatė komodą ir ją paliko lauke, nepamena. Tokių atvejų būna labai daug, kad krovinį palieka gavėjui neatsiimant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovės UAB „Delamode Baltics“ ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui M. K. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš ieškovės 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
7.1. Teismas pažymėjo, kad ieškovei 2022 m. spalio 6 d. priimant krovinį iš pardavėjos bendrovės Wedland GmbH&Co buvo užpildytas važtaraštis, kuriame jokių pastabų dėl krovinio būklės nėra padaryta, o grafoje H00 nurodyta, jog krovinio pakuotė yra be trūkumų. Komodą ieškovės pasitelktas sutartinis vežėjas VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH pristatė į kitą sandėlį Vokietijoje, kur kitas ieškovės pasitelktas sutartinis vežėjas UAB „SR TRANSPORT“ vykdė krovinio pervežimą iš Vokietijos į ieškovės sandėlį Lietuvoje. Krovinį perėmus sutartiniam vežėjui UAB „SR TRANSPORT“ buvo užpildytas Tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikomos vežimo sutarčių sudarymą ir vykdymą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, bendrosios vartojimo sutarčių vykdymą įtvirtinančios nuostatos, CMR konvencijos nuostatos.
7.2. Be kita ko atsižvelgdamas į CMR konvencijos nuostatas, teismų praktiką, teismas vertino, jog ieškovei, kaip siuntos vežimo paslaugos teikėjai, kyla pareiga įrodyti, kad siunta buvo visiškai ar iš dalies prarasta ar sužalota ne dėl jos kaltės ar dėl aplinkybių, kurių ieškovė negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jos nepriklauso, ar dėl ypatingos rizikos. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalė, neįrodė, jog buvo pakankamai atidi ir rūpestinga vykdydama savo veiklą, kad laikėsi minimalių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, keliamų vykdomai siuntinių vežimo veiklai, neįrodė, jog ėmėsi bet kokių veiksmų, siekdama tinkamai pristatyti krovinį ir, jog atliko visus įmanomus veiksmus, dėl kurių krovinys nuo jo priėmimo vežimui momento nebūtų sugadintas, todėl pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą atmesti atsakovo reikalavimą ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, nėra.
7.3. Teismas taip pat sprendė, kad dėl ieškovės pasirinkto krovinio gabenimo būdo (krovinio pervežimą Vokietijoje vykdė ieškovės sutartinis vežėjas VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH; iš Vokietijos iki Lietuvos (t. y. iki ieškovės sandėlių) – ieškovės sutartinis vežėjas UAB „SR TRANSPORT“, o krovinio pervežimui nuo ieškovės sandėlio iki atsakovo nurodytos krovinio pristatymo vietos ieškovė pasitelkė sutartinį vežėją trečiąjį asmenį UAB „Togi“) nėra galimybės nustatyti, kuriuo momentu buvo sugadintas krovinys ir koks ieškovės sutartinis vežėjas yra atsakingas už krovinio sugadinimą. Todėl teismas laikė, jog ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, dėl ko ieškovė prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinį atmetęs, teismas priteisė iš ieškovės atsakovui jo patirtas 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei iš ieškovės – 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
8.1. Pažymi, kad ginčas tarp bylos šalių yra kilęs dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo už galimą krovinio sugadinimą jį gabenant tarptautiniu maršrutu ir vežėjo atleidimo nuo atsakomybės dėl netinkamos krovinio pakuotės. Šie klausimai yra išsamiai sureguliuoti CMR konvencijoje, todėl pirmos instancijos teismas, nukrypdamas nuo aukštesnės instancijos teismų ir kasacinio teismo formuojamos praktikos, nepagrįstai sprendė, kad ginčui spręsti taikytini nacionaliniai teisės aktai, t. y. CK.
8.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ne tik netinkamai taikė CMR konvencijos 29 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, bet ir neobjektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, kas turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.
8.3. Akcentuoja, kad ieškovės ir atsakovo elektroninio susirašinėjimo būdu sudarytame užsakyme krovinio pervežimui, ieškovė nebuvo gavusi iš atsakovo jokių konkrečių instrukcijų dėl krovinio vežimo būdo ir (ar) sąlygų, kaip ir nebuvo gavusi jokių instrukcijų, kurios draustų perkrauti krovinį ir (ar) pasitelkti kitus vežėjus krovinio pervežimui. Ieškovė turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti optimaliausią krovinio transportavimo būdą ir maršrutą. Laiko teisiškai nepagrįstais pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, kad kitų asmenų pasitelkimas pervežimui ar krovinio perkrovimas įrodo, jog ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, dėl ko prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais. Pabrėžia, kad CMR konvencijos 29 straipsnyje numatytas vežėjo neribotos atsakomybės taikymas yra esminė išimtis iš bendros taisyklės, numatančios ribotą vežėjo atsakomybę, įtvirtintą CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte, todėl visiškai akivaizdu, kad atsakovas, reikalaudamas neribotos atsakomybės taikymo, turi ne formaliai nurodyti, bet įrodyti konkrečias faktines aplinkybes, leidžiančias spręsti apie vežėjo veiksmų ar neveikimo kvalifikavimą dideliu neatsargumu. Ieškovės vertinimu, vežėjo didelį neatsargumą sudarančias aplinkybes turi įrodyti tas, kas jomis nori pasiremti, tai yra atsakovas , tuo tarpu vežėjas neturi įrodinėti savo nekaltumo didelio neatsargumo forma. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai neįrodo jokio didelio vežėjo neatsargumo, nes remiantis kasacinio teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017) vien ta aplinkybė, jog krovinys buvo perkrautas, negali būti pagrindas konstatuoti, jog vežėjas savo veiksmais pažeidė bendrąją vežėjo rūpestingumo pareigą, t. y. kad vežėjo elgesys galėtų būti vertinamas kaip žinojimas, jog dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių, ir jo sąmoningas veikimas prie tokių padarinių atsiradimo prisidėjo. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo, jog krovinį paskutinis vežėjas trečiasis asmuo UAB „Togi“ iš ieškovės priėmė CMR važtaraštyje nepareikšdamas jokių pastabų dėl krovinio būklės, t. y. nepažymėdamas, kad priėmė pažeistą krovinį, ar priėmė krovinį su pažeista pakuote. Todėl kol neįrodyta priešingai, laikoma, kad vežėjui krovinys buvo perduotas toks, koks nurodytas CMR važtaraštyje, t. y. be pažeidimų. Šių faktinių aplinkybių neginčijo ir į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas faktinis vežėjas UAB „Togi“. Taip pat pažymi, kad įstatymų leidėjas CMR konvencijoje yra numatęs galimybę krovinio siuntėjui ar asmeniui, sudarančiam sutartį su vežėju, iš anksto užsitikrinti didesnės kompensacijos iš vežėjo pareikalavimą, jei krovinio gabenimo metu krovinys būtų sugadintas ar prarastas.
8.4. Laiko prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams pirmosios instancijos teismo argumentus, jog ieškovei, kaip vežėjai, galėjo ir turėjo būti žinomas tiek pats gabenamas krovinys, tiek ir jo kaina pagal jam pateiktas krovinio deklaracijas ir prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį krovinio pakrovimo metu. Pažymi, jog tarp šalių nebuvo ginčo, kad nei atsakovas, nei krovinio siuntėjas neperdavė vežėjams jokių krovinį lydinčių dokumentų, t. y. byloje nei vienas rašytinis įrodymas nepatvirtina, kad ieškovė ar kiti vežėjai buvo informuoti apie krovinio vertę ar jo specifiškumą, kaip ir nėra nei vieno įrodymo, kad vežėjams krovinio siuntėjas ar atsakovas buvo perdavęs kokius nors krovinį lydinčius dokumentus, kuriuose būtų nurodyta nors kokia nors informacija apie krovinį (svoris, vertė ar pan.). Priešingai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovo elektroniniai laiškai patvirtina, kad jis pats jau po krovinio pristatymo su krovinio siuntėju aiškinosi krovinio svorį, nes jis jam pačiam nebuvo žinomas. Pažymi, kad kiekvienas vežime dalyvavusių vežėjų atstovas, t. y. vairuotojas, galėjo patikrinti tik krovinio ir pakuotės – matinės plėvelės išorinę būklę, t. y. ar nėra mechaninių plėvelės pažeidimų, ką iš esmės vairuotojai ir atliko. Ir nesant jokių pažeidimų nei vienas iš vežėjų atstovų neturėjo pareigos į CMR važtaraštį rašyti jokių pastabų dėl pakuotės būklės. Be to, nei vienas iš vežėjų objektyviai negalėjo, o ir neturėjo pareigos ardyti krovinio pakuotės ir tikrinti krovinio būklę pakuotės viduje. Pabrėžia, kad byloje nėra ginčo ir dėl to, jog krovinys atsakovui buvo pristatytas tokioje pakuotėje, kokioje buvo priimtas iš siuntėjo. Ieškovės vertinimu, ginčo krovinio vežėjai laikytini protingais ir sąžiningai vežėjais tinkamai vykdančiais sutartį, t. y. priėmė krovinio siuntėjo supakuotą krovinį neturėdami jokio pagrindo tikrinti supakuoto krovinio būklės įpakavimo, pakuotės pagrįstumo, tvirtumo, patvarumo, ar toje situacijoje įtarti, jog krovinys negali būti vežamas tokio įpakavimo. Todėl mano, kad yra teisinis pagrindas atleisti ieškovę, kaip vežėją, nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b papunktį, kadangi ieškovė ir jos pasitelkti sutartiniai vežėjai padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Tuo tarpu krovinio siuntėjas niekaip neįsitikino, kad jo supakuotas krovinys (siuntėjo netinkami veiksmai ir aplaidumas), dėl galimų įpakavimo defektų, t. y. netinkamo vidinio krovinio įpakavimo kokybės, yra tinkamas gabenti jį tarptautiniu maršrutu kelių transporto priemonėje, nes krovinio sugadinimai, kuriuos įrodinėja atsakovas šioje byloje, atsiradę nepažeistos krovinio išorinės pakuotės viduje, galėjo būti netinkamo vidinio įpakavimo priežastis. Mano, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus rašytinius įrodymus ir padaryti išvadą, kad krovinio sugadinimai, jeigu jie ir atsirado krovinio gabenimo metu, atsirado dėl netinkamo krovinio supakavimo.
8.5. Nurodo, kad jokių susitarimų, kuriuose būtų deklaruota papildoma krovinio vertė, ginčo šalys nebuvo sudariusios ir jokių papildomų mokėjimų ieškovė iš atsakovo taip pat nėra gavusi. Todėl jei teismas spręstų, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog būtent ieškovė ar jos pasitelkti tretieji asmenys, yra kalti dėl krovinio sugadinimo, turėtų būti taikoma CMR Konvencijos 25 straipsnio 2 punkto a papunkčio nuostata, atsižvelgiant į CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nustatytą ribojimą. Ieškovės vertinimu, maksimali kompensacija, kurios galima būtų reikalauti iš ieškovės už 184 kg sugadinto krovinio, galėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 000,99 Eur (184 kg x 8,33 x 1,305520 Eur), ir tik su sąlyga, jei teismas spręstų, kad atsakovas įrodė, kad buvo nuvertintas visas krovinys – komoda ir visos ją sudariusios dalys buvo utilizuotos. Pažymi, kad atsakovas neįrodė viso krovinio – komodos nuvertėjimo. Ir tai, kad atsakovas jos nebenori naudoti pagal paskirtį dėl subraižymų, savame nereiškia, kad ji negali būti naudojama pagal paskirtį ir /ar negali būti realizuota už atitinkamą kainą, taip mažinant atsakovo nuostolius. Mano, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatė tikrojo krovinio nuvertėjimo kaip tai reglamentuoja CMR konvencijos 25 straipsnis, todėl teismo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.
8.6. Be kita ko pažymi, jog tai, kad atsakovas nepasirašė CMR važtaraštyje iš esmės teisinės situacijos nekeičia, nes krovinys buvo pristatytas atsakovui į jo nurodytą vietą, ir tik jo paties instrukcijų pasekmė, kad iškrautas prie laiptinės jam nedalyvaujant. Todėl esant nurodytai situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą konstatuoti, kad atsakovas krovinį priėmė neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam jokių pretenzijų dėl krovinio sugadinimo, todėl įsigaliojo prezumpcija, kad vežėjas trečiasis asmuo UAB „Togi“ atsakovui pristatė nepažeistą krovinį ir todėl būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad krovinys sugadintas pervežimo metu.
9. Atsakovas M. K. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais argumentais.
9.1. Nesutinka, kad apeliantė neturėjo informacijos apie krovinį. Iš pateiktų ieškovei elektroninių atsakovo laiškų ir pirminių dokumentų aiškiai matosi, koks tai yra krovinys ir jo svoris. Atsakovas elektroniniame laiške nurodė, kad krovinys yra spintelė, krovinio svoris apie 100,00 kg, vėliau patikslino, jog krovinio svoris bus virš 150 kg. Krovinio važtaraštyje VTL Nr. N04491.22105389 nurodytas tikslus svoris 200,00 kg.
9.2. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad apeliantė ne pati vežė krovinį, o samdė kitus asmenis, neturi jokios reikšmės ir neeliminuoja jos atsakomybės, nes ji vis tiek yra vežėja CMR konvencijos prasme. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė nėra pridėjusi prie ieškinio jokių važtaraščių, kuriuos būtų pasirašęs krovinio siuntėjas. Iš ieškovės pateiktų prie ieškinio dokumentų matosi, jog apeliantės pasitelktas sutartinis vežėjas VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH pasiėmė iš krovinio siuntėjo Vokietijoje krovinį ir jį atvežė į savo sandėlį Vokietijoje. Byloje esančio važtaraščio (VTL Nr. N04491.22105389) turinys, aiškiai įrodo jog krovinys VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH sandėlyje buvo kelis kartus perkrautas (iškrautas – pakrautas), kol buvo pakrautas apeliantės sutartiniam vežėjui UAB „SR TRANSPORT“.
9.3. Nurodo, jog neginčija apeliantės teisės pasitelkti kitus vežėjus paslaugų teikimui įgyvendinti bei savo nuožiūra pasirinkti optimaliausią krovinio transportavimo būdą ir/ar maršrutą. Krovinio vežėjo veiksmai, kai krovinys pervežimo metu keletą kartų perkraunamas (iškraunamas ir pakraunamas), nors ir yra įprasta ir teisėta vežimo praktika, tačiau tokie krovinio vežėjo veiksmai ženkliai padidina krovinio sugadinimo riziką. Apeliantė, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, atsižvelgiant į krovinį ir jo įpakavimą ir/ar kitas krovinio savybes privalėjo tokią riziką įvertinti; ir būdama savo srities profesionale, galėjo ir turėjo surinkti informaciją, reikalingą tinkamam ir saugiam krovinio pervežimui.
9.4. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad krovinys buvo netinkamai įpakuotas ir dėl to galėjo būti apgadintas transportavimo metu. Apeliantės pasitelktas sutartinis vežėjas VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH, pasiimdamas krovinį iš krovinio siuntėjo nepateikė jam jokių pastabų dėl krovinio įpakavimo ir/ar jo būklės. Be to, apeliantei (ar jos pasitelktam sutartiniam vežėjui) bet kokiame krovinio pervežimo etape pastebėjus, kad krovinys pervežimui yra pateiktas netinkamai įpakuotas, apie tai apeliantė ar jos pasitektas sutartinis vežėjas nedelsiant turėjo informuoti krovinio siuntėją ir atsakovą (CMR konvencijos 8 straipsnis), tačiau byloje tokių duomenų taip pat nėra. Pažymi, kad jis (atsakovas) yra tik krovinio gavėjas, todėl krovinio nepakavo, nekrovė, neruošė krovinio transportavimo dokumentų ir niekaip kitaip nedalyvavo pakavimo, krovimo ir gabenimo procese. Atitinkamai visos apeliantės nurodytos nuostatos, susijusios su atsakovo neva pareiga tinkamai informuoti, įpakuoti, pateikti transportavimo dokumentus yra nepagrįstos ir nevertintinos. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad atsakovas privalėjo perduoti visą informaciją apie krovinį ir visus kitus būtinus dokumentus vežėjui. Atsakovas jų neturėjo. Mano, kad apeliantės pasitelktas sutartinis vežėjas VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH, pasiimdamas krovinį iš krovinio siuntėjo, privalėjo gauti iš jo visus jam reikalingus ir/ar būtinus krovinio pervežimui dokumentus, jeigu tokių jam reikėjo krovinio pervežimui.
9.5. Nurodo, jog taip pat nesutinka su apeliantės teiginiu, kad atsakovas ketina komodą remontuoti. Kad komoda buvo sugadinta nepataisomai, pasisakė ne tik UAB „ISTO“ Vilnius baldų salono atstovai, bet ir komodos gamintojas. Šias aplinkybes patvirtino ir Tarnybos išvada. Neginčija, kad komoda yra iki šiol atsakovo namuose. Atsakovas nėra jos utilizavęs ar pardavęs, nes nėra išspręstas klausimas dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas yra išsakęs savo nuomonę, kad gavusi kompensaciją (žalos atlyginimą) už sugadintą krovinį, apeliantė galės pasiimti sugadintą komodą iš atsakovo. Pažymi, jog šioje byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios atleistų apeliantę nuo atsakomybės.
9.6. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė klaidingai nurodo krovinio svorį. Apeliantės sutartinio vežėjo VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH krovinio važtaraštyje VTL Nr. N04491.22105389 nurodytas tikslus krovinio svoris 200,00 kg , bet ne 184 kg, kaip nurodo apeliantė. Taip pat mano, kad apeliantė klaidingai nurodo, jog už sugadintą krovinį kompensacija turi būtį apskaičiuota pagal CMR Konvencijos 23 straipsnio 3 punkto nuostatą. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CMR konvencijos 29 straipsnį. Apeliantė, kaip savo srities profesionalė, nesielgė maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, nors būtent toks elgesys pagal kasacinio teismo praktiką apriboja vežėjo atsakomybę. Krovinys eilę kartų buvo perkraunamas, kas ženkliai padidino krovinio sugadinimo riziką. Iš to darytina pagrįsta išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo apeliantės veiksmus kaip itin neatsargius, prilyginamus tyčiniams CMR konvencijos 29 straipsnio prasme.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iš Vokietijoje esančios bendrovės Wedland GmbH&Co įsigijo komodą už 4 956 Eur. Atsakovas iš ieškovės užsakė komodos parvežimo paslaugą, už kurią sumokėjo 175,45 Eur. Krovinio (komodos) pervežimą Vokietijos teritorijoje vykdė ieškovės pasitelktas sutartinis vežėjas VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH; krovinio pervežimą iš Vokietijos iki Lietuvos vykdė ieškovės pasitelktas sutartinis vežėjas UAB „SR TRANSPORT“, kuriai pristačius krovinį į ieškovės sandėlį, krovinio pervežimui iki atsakovo nurodytos krovinio pristatymo vietos ieškovė pasitelkė sutartinį vežėją UAB „Togi“. Krovinys (komoda) atsakovui buvo pristatytas 2022 m. spalio 10 d. 10 val., krovinį iškrovus ir palikus prie atsakovo namų jam nedalyvaujant. Atsakovas, išpakavęs komodą ir pastebėjęs jos pažeidimus, kreipėsi į ieškovę, teikė pretenziją, kurią patikslino, prašydamas atlyginti komodos vertę bei grąžinti už vežimą sumokėtus pinigus, viso 5 131,45 Eur. Ieškovei nesutinkant atlyginti žalos (2022 m. lapkričio 11 d. atsakymas į pretenziją dėl pažeisto krovinio), atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (anksčiau ir toliau – Tarnyba), kuri 2023 m. kovo 1 d. priėmė nutarimą „Dėl M. K. prašymo“, kuriuo M. K. prašymą atlyginti komodos vertę (4 956 Eur) bei grąžinti už gabenimo paslaugą sumokėtą sumą (175,45 Eur), tenkino. Byloje pateiktoje Tarnybos 2023 m. sausio 9 d. parengtoje Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 2GVI-29, be kita ko, nurodyta, kad aptariama komoda yra pažeista mechaniškai; įvertinus mechaninių pažeidimų vietas, matyti, kad yra lūžusi dešinioji komodos viršutinės dalies korpuso plokštė, įskilę komodos viršutinės dalies kairioji korpuso plokštė ir korpuso viršus; taip pat mechaniškai pažeistos trijų stalčių fasadinės plokštės – subraižyti paviršiai, nuskilę plokščių dalys; dėl nustatytų komodos mechaninių viršutinės dalies pažeidimų, komoda yra nepataisoma; padaryta išvada, kad nustatyti komodos trūkumai (viršutinės komodos dalies mechaniniai pažeidimai) yra esminiai ir nepataisomi.
14. Ieškovei nesutikus su Tarnybos priimtu nutarimu ir kreipusis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės ir atsakovo reikalavimo ieškovei dėl 5 131,45 Eur nuostolių atlyginimo atmetimo, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, sprendęs, kad būtent ieškovei kyla pareiga įrodyti, kad siunta buvo visiškai ar iš dalies prarasta ar sužalota ne dėl jos kaltės ar dėl aplinkybių, kurių ieškovė negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jos nepriklauso, ar dėl ypatingos rizikos, be kita ko konstatavęs ir tai, kad ieškovė neįrodė, jog buvo pakankamai atidi ir rūpestinga vykdydama savo veiklą, kad laikėsi minimalių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, keliamų vykdomai siuntinių vežimo veiklai, neįrodė, jog ėmėsi bet kokių veiksmų, siekdama tinkamai pristatyti krovinį ir, jog atliko visus įmanomus veiksmus, dėl kurių krovinys nuo jo priėmimo vežimui momento nebūtų sugadintas, kartu sprendęs, kad ieškovė tokiu būdu prarado ir galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais. Apeliantė gi mano, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, netinkamai aiškindamas CMR konvencijos nuostatas, tiek sprendžiant dėl ieškovės kaip vežėjos kaltės, tiek neva nepagrįstai nenustačius ieškovės atleidimo nuo atsakomybės pagrindų (dėl netinkamo krovinio paruošimo gabenimui, ir pan.), be kita ko, nesutikdama ir su priteistos kompensacijos dydžiu, jei ir būtų įrodytas krovinio sugadinimas dėl vežėjo kaltės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir apeliantės argumentus, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra iš dalies pagrįstas.
15. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Tačiau tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Aptariamu atveju, iš esmės nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi paminėtus požymius, taigi ir sprendžiant kilusį atsakomybės už sugadintą krovinį bei kitus susijusius klausimus yra taikytinos CMR konvencijos nuostatos, kam iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas.
16. Pažymėtina, kad CMR konvencijai yra būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pavyzdžiui, pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir panašiai). CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019).
17. Krovinio vežėjo atsakomybę reglamentuojančio CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje konvencijos normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 punkte (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019). CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių. CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis, be kita ko, kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punktas), ir kt.
18. Aukščiau paminėtų teisės normų kontekste kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog būtent vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos veiksniu, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti būtent dėl šio veiksnio. Jeigu vežėjas įrodinėja, kad krovinį netinkamai paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo arba gavėjo pavedimu (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis), jis turi įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007).
19. Aptariamu atveju, šalims susitarus dėl krovinio (komodos) pervežimo iš Vokietijos atsakovui į Lietuvą, ieškovė susitarimo įvykdymui pasitelkė kitus vežėjus (Vokietijos teritorijoje krovinio vežimą vykdė ieškovės pasitelktas sutartinis vežėjas VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH; krovinio pervežimą iš Vokietijos iki Lietuvos vykdė ieškovės pasitelktas sutartinis vežėjas UAB „SR TRANSPORT“, ir po to, krovinio pervežimui iki atsakovo nurodytos krovinio pristatymo vietos ieškovė pasitelkė sutartinį vežėją UAB „Togi“). Šiame kontekste pažymėtina, kad nors ir neneigiant ieškovės teisės pasirinkti, jos vertinimu, optimaliausią krovinio transportavimo būdą, tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad CMR konvencija nustato būtent vežėjo atsakomybę ir už kitus jo pasitelktus asmenis, t. y. vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (CMR konvencijos 3 straipsnis). Taigi, nors apeliantė samdė kitus asmenis krovinio vežimui, tačiau tai nepašalina jos kaip vežėjos atsakomybės pagal CMR konvenciją.
20. Apeliantė be kita ko akcentavo, kad krovinio sugadinimai, jeigu jie ir atsirado krovinio gabenimo metu, atsirado dėl netinkamo krovinio supakavimo. Apeliantės vertinimu, ginčo krovinio vežėjai laikytini protingais ir sąžiningai vežėjais tinkamai vykdančiais sutartį, priėmę krovinio siuntėjo supakuotą krovinį neturėdami jokio pagrindo tikrinti supakuoto krovinio būklės įpakavimo, pakuotės pagrįstumo, tvirtumo, patvarumo, ar toje situacijoje įtarti, jog krovinys negali būti vežamas tokio įpakavimo; tuo tarpu krovinio siuntėjas niekaip neįsitikino, kad jo supakuotas krovinys dėl galimų įpakavimo defektų, t. y. netinkamo vidinio krovinio įpakavimo kokybės, yra tinkamas gabenti jį tarptautiniu maršrutu kelių transporto priemonėje, nes krovinio sugadinimai, kuriuos įrodinėja atsakovas šioje byloje, atsiradę nepažeistos krovinio išorinės pakuotės viduje, galėjo būti netinkamo vidinio įpakavimo priežastis, dėl ko, anot apeliantės, yra teisinis pagrindas atleisti ją, kaip vežėją, nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b papunktį. Visgi, šiuo aspektu su apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti.
21. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
22. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantės pasitelktas sutartinis vežėjas VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH paėmė iš krovinio siuntėjo Vokietijoje krovinį ir jį atvežė į savo sandėlį Vokietijoje. Iš byloje esančio važtaraščio Nr. N04491.22105389 matyti, kad VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH, pasiėmus krovinį iš krovinio siuntėjo, krovinys buvo keletą kartų perkrautas. Minėta įmonė VTL Vernetzte-Transport-Logistik GmbH, paėmusi krovinį iš siuntėjo, jam jokių pastabų dėl krovinio įpakavimo ar jo būklės nepateikė. Jokių pastebėjimų, kad krovinys pervežimui buvo netinkamai įpakuotas, nepateikė ir kiti ieškovės krovinio pervežimui pasitelkti asmenys. Atsakovas, apžiūrėjęs jam pristatytą krovinį, taip pat nurodė, kad vizualiai jį patikrinus matomų pažeidimų nepastebėjo, tačiau atkreipė dėmesį, kad neženkliai buvo pažeista medinė paletė, ant kurios buvo pakrautas krovinys. Krovinio (komodos) pažeidimus atsakovas fiksavo jau išpakuojant krovinį. Kaip minėta, būtent vežėjas CMR konvencijoje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 dalyje, be to, jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti. Taigi būtent vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos veiksniu, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti būtent dėl šio veiksnio. Aptariamu atveju, jokių objektyvių duomenų, apart ieškovės iškeltų prielaidų dėl neva galimai netinkamo krovinio įpakavimo, byloje nėra. Nei ieškovė, nei tretieji asmenys nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog krovinys buvo priimtas vežti esant ypatingai rizikai dėl netinkamo įpakavimo ar pan. Todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, aptartos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovui vežamas krovinys buvo sugadintas ne dėl jos (jos pasitelktų vežėjų) kaltės, t. y. byloje neįrodytos ieškovės atsakomybę šalinančios aplinkybės.
23. Apeliantė taip pat nesutinka ir su teismo argumentais dėl jos, kaip vežėjos, kaltės formos. Pirmosios instancijos teismas be kita ko sprendė, kad dėl ieškovės pasirinkto krovinio gabenimo būdo, kai krovinio pervežimą atliko keli ieškovės pasitelkti juridiniai asmenys, nėra galimybės nustatyti, kuriuo momentu buvo sugadintas krovinys ir koks ieškovės sutartinis vežėjas yra atsakingas už krovinio sugadinimą, todėl teismas laikė, jog ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, dėl ko prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais (CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo poziciją vertina kritiškai.
24. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad vežėjas, praradęs dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę (CMR konvencijos 23 straipsnio 2 dalis). Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta minėto ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis šios konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykdė vežėjo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vežėjas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykdė jiems pavestas užduotis (CMR konvencijos 29 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą, gali būti prilyginamas vežėjo didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-151-421/202), t. y. tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais veiksmais CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies prasme laikytini sąmoningi ir pakankamai tikslingi vežėjo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui. Sprendžiant dėl CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo turi būti įvertinta, ar vežėjo vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, t. y., ar dėl jo veiksmų tiesiogiai kyla arba reikšmingai padidėja grėsmė, kad bus padaryta žala kroviniui ar kad jis bus prarastas. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų), subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).
25. Įvertinus paminėtas CMR konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, tai prilyginant jos tyčiniams veiksmams, dėl ko ji prarado galimybę remtis CMR konvencijoje nustatytais atsakomybės ribojimo pagrindais. Nors ieškovė krovinio pervežimui ir pasitelkė kelis kitus juridinius asmenis, šiuo aspektu neneigiant, kad tokios aplinkybės, kai krovinys kelis kartus perkraunamas ir pan., gali padidinti krovinio pažeidimo riziką, tačiau vien tai savaime negali sudaryti pagrindo išvadai apie ieškovės tyčinius veiksmus, sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį. Jokių kitų minėtą teismo išvadą pagrindžiančių objektyvių ar subjektyvių kriterijų iš byloje esančių įrodymų nenustatyta.
26. Taigi,esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nustatant žalos dydį turi būti vadovaujamasi minėta CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad dėl padarytų pažeidimų krovinys – komoda – yra nepataisomas, ką jau minėtoje savo 2023 m. sausio 9 d. išvadoje nurodė ir Tarnyba, konstatavusi, jog nustatyti komodos trūkumai (viršutinės komodos dalies mechaniniai pažeidimai) yra esminiai ir nepataisomi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui turi būti priteista kompensacija už 184 kg sugadinto krovinio, kas sudaro 2 001 Eur (184 kg x 8,33 x 1,305520 Eur(pagal byloje pateiktus Tarptautinio valiutos fondo duomenis)), kartu atmetant apeliantės iškeltą neva būtiną komodos utilizavimo sąlygą, kam, priimto sprendimo kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo. Tokiu būdu, viso atsakovui iš ieškovės priteistina suma, įskaičius už krovinio gabenimą sumokėtus 175,45 Eur, kas apeliacinėje instancijoje iš esmės nebuvo ginčyta, sudaro 2 176,45 Eur. Šiame kontekste atmestini atsakovo argumentai dėl neva ieškovės netinkamai nurodyto krovinio svorio. Nors atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina, jog krovinys svėrė 200 kg, pagal byloje pateiktą krovinio važtaraštį Nr. N04491.22105389, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad susirašinėjime su ieškove, tikslindamas duomenis apie krovinio svorį, atsakovas pats paaiškino, kad 200 kg yra numatomas svoris (2022 m. spalio 20 d. elektroninis laiškas ieškovės atstovei), o vėliau, ieškovės atstovei 2022 m. lapkričio 7 d. siųstame elektroniniame laiške patikslino, kad gavo atsakymą iš salono; krovinio svoris 184 kg.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant atsakovui iš ieškovės priteistiną sumą iki 2 176,45 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
28. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
29. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
31. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsirado pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
32. Patenkinus ieškovės reikalavimą iš dalies, nustatytina procentinė priteistinų bylinėjimosi išlaidų išraiška, t. y. nustatyta, kad iš viso patenkinti 58 procentai ieškovės reikalavimų (2 955x100/5 131,45). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė iš viso patyrė 2 728,68 Eur bylinėjimosi išlaidų (116 Eur žyminio mokesčio, 71,68 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų ir 2 541 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti), atsakovas patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 582,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (58x2 728,68/100), atsakovui iš ieškovės, atsižvelgiant į jo patenkintų reikalavimų dalį (42 procentai (2 176,45x100/5 131,45), priteistina 462 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 100x42/100). Įskaičius iš šalių vieną kitai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 120,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
33. Atitinkamai, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, perskirstomos ir pirmosios instancijos teismo paskaičiuotos 39,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, valstybei iš ieškovės priteisiant 16,73 Eur, o iš atsakovo – 23,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
34. Apeliantė (ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 996,50 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, kurios neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytų bylinėjimosi išlaidų dėl apeliacinio skundo parengimo dydžių; be to, ieškovė patyrė 116 Eur išlaidų, už apeliacinį skundą sumokėjusi žyminį mokestį; taigi, iš viso ieškovė apeliacinėje instancijoje patyrė 2 112,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas prašė priteisti iš apeliantės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Minėtos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo reikalavimą patenkinus 2 955 Eur dalyje, t. y. patenkinus 58 procentus pareikštų reikalavimų (skaičiavimas pateiktas šios nutarties 32 punkte), atitinkamai, apeliantei priteistina 1 225,25Eur (58x2 112,50/100) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, priteistina 210 Eur (42x500/100) teisinės pagalbos išlaidų. Įskaičius šalims apeliacinės instancijos teisme priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 015,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“, juridinio asmens kodas 300614485, atsakovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 176,45 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus ir 45 euro centus) nuostolių atlyginimo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ iš atsakovo M. K. 1 120,63 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų ir 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ 16,73 Eur (šešiolika eurų ir 73 euro centus), iš atsakovo M. K. – 23,11 Eur (dvidešimt tris eurus ir 11 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Delamode Baltics“ iš atsakovo M. K. 1 015,25 Eur (vieną tūkstantį penkiolika eurų ir 25 euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Donata Kravčenkienė
Kristina Lysionok
Renata Volodko