Civilinė byla Nr. e2-770-516/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00292-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.7
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Julivera“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovei L. L. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, J. F.,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti ieškovo S. F. nuosavybės teisę į ½ dalį atsakovei L. L. priklausiančios ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2016 m. balandžio 19 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį pažymėta plane indeksais C ir D; 2) pripažinti ieškovo S. F. nuosavybės teisę į ½ dalį pastato – daržinės, esančio (duomenys neskelbtini).
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtino ieškovo S. F., atsakovės L. L. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, J. F. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
3. 2024 m. birželio 6 d. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julivera“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė: 1) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą (duomenys neskeltini). ir turtinių teisių į nebaigtą statyti pastatą (statybines medžiagas), esantį (duomenys neskelbtini) perleidimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo trečiųjų asmenų naudai draudimo be teismo leidimo; 3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta 2023 m. gruodžio 4 d. ieškovo S. F., atsakovės L. L. ir trečiojo asmens J. F. taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla; 4) įtraukti UAB „Julivera“ į civilinę bylą Nr. e2-1895-967/2023 trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą; 5) taikyti teismo nutarties atgręžtinį vykdymą: įpareigoti J. F. grąžinti L. L. ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2016 m. balandžio 19 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį pažymėta plane indeksais C ir D, ir pastatą – daržinę, esantį (duomenys neskelbtini), o J. F. grąžinti L. L. sumokėtą 70 000 Eur kompensaciją, įpareigoti J. F. grąžinti S. F. 10 000 Eur kompensaciją; ieškovo S. F. prašymo dėl atsisakymo nuo ieškinio netinkinti; 5) prie nagrinėjamos bylos prijungti civilinių bylų Nr. e2A-264-370/2024 ir Nr. e2A-659-330/2022 medžiagą.
4. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtinta 2023 m. gruodžio 4 d. taikos sutartis prieštarauja viešajam interesui bei pažeidžia skolininkės L. L. kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjai iš atsakovės L. L. buvo priteista galutinė 104 096,37 Eur skolos, netesybų, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų suma. Minėtos nutarties pagrindu pareiškėjai įgijus galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkę L. L., paaiškėjo, kad vienintelis atsakovei L. L. nuosavybės teise priklausęs turtas yra perleistas trečiajam asmeniui J. F. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutarties pagrindu.
5. Pareiškėjai kelia abejonių tiek 2023 m. kovo 7 d. S. F. pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumas, tiek 2023 m. gruodžio 4 d. taikos sutarties sąlygų sąžiningumas, kadangi taikos sutartimi buvę sutuoktiniai faktiškai pasidalijo turtą, kuris turėjo būti padalintas ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019). Pareiškėjos manymu, vengdami sudaryti notarinį nekilnojamojo turto perleidimo sandorį L. L. su savo vaikų tėvu ir anyta nusprendė teismo pagalba įforminti turto perleidimo sandorį, t. y. byloje buvo pareikštas nepagrįstas ieškinys atsakovei L. L. bei vėliau byloje sudaryta taikos sutartis, kuria remiantis L. L. perleido nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą artimiems giminaičiams, siekdama išvengti imperatyvių sandorio formos reikalavimų bei paslėpdama šį sandorį nuo kitų skolininkės L. L. kreditorių. Pareiškėjos nuomone, skolininkė L. L., elgdamasi nesąžiningai ir žinodama, kad teks pareiškėjai sumokėti priteistą skolą, siekė perleisti paskutinį savo turtą artimiems giminaičiams, kad galėtų paslėpti ir apsaugoti turtą nuo priverstinio skolos išieškojimo pareiškėjai.
6. Pareiškėjos vertinimu, tvirtindamas 2023 m. gruodžio 4 d. taikos sutartį ir nutraukdamas civilinę bylą Nr. e2-1895-967/2023 teismas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nes nepatikrino, kad tame pačiame Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama kita byla civilinė byla (Nr. e2-397-1012/2024), kurioje atsakovė taip pat yra L. L., o ginčo reikalavimas kildinamas iš preliminariosios turto pirkimo–pardavimo sutarties.
7. Pareiškėjos manymu, egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą, kadangi teismas nutartimi patvirtindamas taikos sutartį nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų. Pasak pareiškėjos, egzistuoja svarbios ir įtikinamos aplinkybės, kad byloje teismui patvirtinus taikos sutartį buvo pažeisti jos, kaip kreditorės, turtinės teisės ir teisėti interesai.
8. Pareiškėja pažymėjo, kad apie jos, kaip kreditorės, teisių pažeidimą tapo žinoma tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties priėmimo, kai 2024 m. gegužės 27 d. buvo patikrintas Nekilnojamojo turto duomenų registro išrašas, iš kurio ir tapo žinoma, jog ½ dalies žemės sklypo savininke ir pastato savininke nuo 2023 m. gruodžio 29 d. įregistruota J. F. remiantis Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį galima kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, turi būti skaičiuojamas nuo 2024 m. gegužės 27 d., kai pareiškėja iš Nekilnojamo turto registro duomenų sužinojo apie nekilnojamojo turto savininko pasikeitimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Julivera“ prašymo dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023 netenkino.
10. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo nuspręsti, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo nuspręsta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar pareigų. Pažymėjo, kad taikos sutartyje pareiškėja neminima, dėl jai priklausančio turto nesprendžiama, jos materialinės teisės ir pareigos niekaip nėra modifikuojamos (sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos), t. y. pareiškėjos vėliau įgyta 104 096,37 Eur reikalavimo teisė į atsakovę nėra kaip nors pakeičiama ar panaikinama. Pareiškėjos teisinis interesas yra susijęs tik su vykdymo procesu atsakovės atžvilgiu, tai nėra ir negali būti jau išnagrinėtos civilinės bylos atnaujinimo pagrindas.
11. Teismo vertinimu, pareiškėja nelaikytina suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, kadangi pareiškėjos reikalavimas buvo išspręstas kitoje civilinėje byloje Nr. e2A-264-370/2024, kurioje teismas nepriteisė jokio konkretaus turto, kuris buvo perleistas taikos sutartimi, o tenkino piniginį reikalavimą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovės 104 096,37 Eur. Pareiškėja neturi ir negali turėti jokių daiktinių teisių į ginčo turtą, kadangi turi tik piniginio reikalavimo teisę į atsakovę. Taigi byloje nėra aplinkybių, sudarančių įstatyminį pagrindą pareiškėją į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu.
12. Teismas sutiko su bylos šalimis, kad, jei pareiškėja mano, jog taikos sutartimi buvo pažeistos jos, kaip kreditorės teisės, ji privalo reikšti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka, įrodinėjant CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, pirmiausia – taikos sutarties sukeliamų teisinių padarinių įtaką pareiškėjos reikalavimo teisei į atsakovę, taip pat nesąžiningumą.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimo teisė į atsakovę negali turėti įtakos Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 8 d. nutarties teisėtumui, kadangi ši pareiškėjos teisė atsirado gerokai vėliau – jau tik po taikos sutarties patvirtinimo, t. y. nutartis priimta 2023 m. gruodžio 8 d. (įsiteisėjo po 7 d.), o galutinis procesinis sprendimas dėl atsakovės skolos pareiškėjai civilinėje byloje Nr. e2A-264-370/2024 buvo priimtas tik 2024 m. gegužės 23 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Pareiškėja UAB „Julivera“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu bei perduoti bylą iš esmės nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-519-562/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-659-330/2022 nustatyta, kad J. F. neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti iš L. L. grąžinti tariamai perleistą turtą ar reikalauti perleisti natūra nuosavybės teises į ginčo turtą. S. F. reiškiami reikalavimai (priteisti pačiam ieškovui ir atsakovei L. L. pareigą įvykdyti piniginę prievolę J. F. naudai) tiesiogiai susiję su tariamai egzistuojančia atsakovės L. L. pareiga įvykdyti turtinę prievolę trečiajam asmeniui J. F., nepaisant to, kad visi J. F. atsakovei L. L. anksčiau reikšti reikalavimai teismų buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti.
14.2. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis apie ieškovo S. F., jo motinos J. F. bei atsakovės L. L. veikimą išvien, tęsiant iš anksto suplanuotų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų grandinės (taikos sutarties sudarymas, turto perleidimas, vėlesnis turto įkeitimas, gautų pinigų paslėpimas) įgyvendinimą, su vieninteliu tikslu paslėpti L. L. turtą nuo jos kreditorių. Dėl šalių nesąžiningų veiksmų sudarant taikos sutartį nukentėjo sąžiningi L. L. kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti ir negalės būti patenkinti, kai skolininkei L. L. nebeliko turto. Pareiškėjai yra apsunkinamos galimybės nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį ir jos sukeliamus padarinius.
14.3. Teismas nepagrįstai pareiškėjos reikalavimo teisės į atsakovę L. L. atsiradimą susiejo su galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-264-370/2024 priėmimu. Atsakovė L. L. pareigą grąžinti pareiškėjai avansą ir mokėti netesybas turėjo nuo tada, kai dėl L. L. neteisėtų veiksmų pareiškėja 2021 m. spalio 4 d. nutraukė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti 65 000 Eur avansą bei sumokėti baudą, taigi pareiškėjai iškėlus civilinę bylą dėl skolos (avanso) priteisimo iš L. L. šis reikalavimas tapo išviešintu.
14.4. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog tuo atveju, jei pažeistos jos, kaip kreditorės, teisės, tai ji privalo reikšti ieškinį CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka, įrodinėjant šiame straipsnyje įtvirtintas sąlygas, pirmiausia – taikos sutarties sukeliamų teisinių padarinių įtaką pareiškėjos reikalavimo teisei į atsakovę, taip pat jos nesąžiningumą. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.
14.5. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad jos teisinis interesas yra susijęs būtent su vykdymo procesu atsakovės L. L. atžvilgiu, nes toks teismo teiginys neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, kurios patvirtina, kad atsakovė vengia įvykdyti piniginę prievolę pareiškėjai.
14.6. Pirmosios instancijos teismas antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, privalėjo įvertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusia teismo nutartimi byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėja pagal jos prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytina suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą ir (ar) turėjo būti kaip kreditorė informuota apie šią bylą, t. y. ar egzistuoja pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, dėl nesąžiningų bylos šalių veiksmų buvo pažeisti įstatymo saugomi kreditorės interesai. Tokiu atveju nustačius, kad pareiškėjos neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lėmė byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjos teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog yra pagrindas atnaujinti procesą pareiškėjos nurodytu pagrindu (CPK 371 straipsnio 3 dalis) ir išnagrinėti bylą CPK 371 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
15. Trečiasis asmuo J. F. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo tokius argumentus:
15.1. Pareiškėja nei prašymu dėl proceso atnaujinimo, nei atskiruoju skundu neįrodė, jog taikos sutartimi buvo pažeistos jos teisės ar kiti įstatymų saugomi interesai, ar juolab kad taikos sutarties sudarymo metu ji apskritai turėjo vykdytiną ir neginčytiną reikalavimo teisę į atsakovę, dėl ko Vilniaus apygardos teismas tvirtindamas taikos sutartį būtų turėjęs pagrindą pareiškėją įtraukti į civilinę bylą.
15.2. Taikos sutartis nebuvo neatlygintinis sandoris. Priešingai, atsakovė už turto perleidimą trečiajam asmeniui banko pavedimu gavo net 70 000 Eur kompensaciją. Ši atsakovės gauta už turtą suma padengia daugiau nei 2/3 viso pareiškėjos reikalavimo atsakovei, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog taikos sutartis pažeidžia pareiškėjos, kaip kreditorės, teises atgauti skolą iš pareiškėjos.
15.3. Pareiškėja buvo sumokėjusi atsakovei 65 000 Eur avansą, tai reiškia, kad atsakovės iš pareiškėjos ir trečiojo asmens gautos lėšos viršija pareiškėjos reikalavimų dydį. Taigi, atsakovė turi mažiausiai 135 000 Eur, kurių užtenka padengti pareiškėjos reikalavimą atsakovei.
15.4. Pareiškėja nedetalizavo, kaip jos turima skola į atsakovę yra susijusi su civiline byla ir kokį savarankišką reikalavimą dėl civilinės bylos ginčo objekto (turto ir nuosavybės teisės į jį) šioje civilinėje byloje ji apskritai gali pareikšti. Be kita ko, pareiškėja nenurodė, kokios jos subjektinės teisės (valdymas, nuosavybės teisė, nuomos teisė ar kt.) į turtą yra pažeidžiamos prašoma panaikinti teismo nutartimi.
15.5. Pareiškėja taikos sutarties sudarymo metu nebuvo įgijusi į atsakovę jokių reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo ją įtraukti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, juo labiau, pareiškiančiu byloje savarankiškus reikalavimus.
15.6. Ieškovas su atsakove buvo susituokę (oficiali santuoka truko nuo 2018 m. iki 2019 m.), tačiau taikos sudarymo metu jie jau buvo seniai nutraukę santuoką. Atitinkamai, atsakovės jokie giminystės ryšiai su ieškovu ir trečiuoju asmeniu taikos sutarties sudarymo metu seniai nebesiejo.
16. Atsakovė L. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Atskirajame skunde nenurodoma jokių naujų argumentų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas nebūtų atsakęs, ir nepateikiama naujų įrodymų, kurių teismas nebūtų išnagrinėjęs ar įvertinęs.
16.2. Taikos sutartimi pasiektais susitarimais pareiškėjos materialiosioms teisėms ir pareigoms prašomos atnaujinti civilinės bylos teismo procesinis sprendimas poveikio neturi ir negali turėti. Pareiškėjos reikalavimo teisė atsakovės atžvilgiu į 104 096,37 Eur skolos, netesybų, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsiradusi tik 2024 m. gegužės 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, modifikuota nebuvo. Pareiškėjos teisė atsakovės atžvilgiu nebuvo pakeista ar panaikinta, ji yra galiojanti ir vykdytina.
16.3. Pareiškėja be teisinio pagrindo skunde teigia, kad atsakovė sudaryta taikos sutartimi siekė išvengti prievolės pareiškėjai įvykdymo, nes: (i) taikos sutarties sudarymo metu pareiškėja į atsakovę neturėjo jokių reikalavimų; (ii) atsakovei buvo reikalingos piniginės lėšos investicijoms, o dėl vykstančių procesų su ieškovu ir trečiuoju asmeniu parduoti turto greitu metu nebuvo galimybės; (iii) turtas buvo statomas trečiojo asmens lėšomis, kurias jai bet kuriuo atveju būtų reikėję jas grąžinti.
16.4. Tiek nekilnojamasis daiktas, tiek pinigai yra tos pačios vertės turtas, todėl atlygintinio ir ekonomiškai pagrįsto sandorio sudarymas ir įvykdymas nėra ir negali būti laikomas turto perleidimu, ypač pareiškėjos naudojama prasme, kaip turtinės padėties pabloginimas.
17. Ieškovas S. F. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo tokius argumentus:
17.1. Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas jokiais motyvais, kurie būtų susiję su įstatyme įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.
17.2. Pareiškėja nenurodo motyvų, kurie nebuvo įvertinti pirmosios instancijos teismo ar iš esmės paneigtų skundžiamos nutarties išvadas.
17.3. Atskirajame skunde neįžvelgiama teisinės logikos, kadangi pareiškėja nenurodo ir nepaaiškina, kas pasikeistų ir ką teismas turėtų daryti atnaujinęs procesą.
17.4. Atskirasis skundas prieštarauja civilinio proceso dispozityvumo ir teisingumo principams, kadangi juo yra neigiama tiek ieškovo ir kitų taikos sutarties šalių procesinė teisė bylą baigti taikos sutartimi, tiek teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo (nutarties) reikšmė.
17.5. Pareiškėjos teisinis interesas yra susijęs tik su vykdymo procesu atsakovės atžvilgiu, tai nėra ir negali būti jau išnagrinėtos civilinės bylos atnaujinimo pagrindas. Dėl to nėra pagrindo naikinti teismo nutartį bei atnaujinti bylos nagrinėjimą, nes pareiškėja jokiu procesiniu statusu negalėtų dalyvauti šioje byloje.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo (ne)taikymo
19. Pareiškėja UAB „Julivera“ (toliau – apeliantė) skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį tuo aspektu, kad jos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog apeliantė neįrodė egzistuojant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintam proceso atnaujinimo pagrindui. Pasak pareiškėjos, nurodyto proceso atnaujinimo pagrindą patvirtina tai, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtintą ieškovo S. F., atsakovės L. L. ir trečiojo asmens J. F. sudarytą taikos sutartį, atsakovė neteko ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies pastato – daržinės, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos manymu, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo nuspręsta dėl neįtrauktos į civilinės bylos nagrinėjimą apeliantės materialiųjų teisių ir pareigų, kadangi minėta nutartimi patvirtinta taikos sutartimi perleistas pirmiau nurodytas nekilnojamasis turtas negalės būti panaudotas apeliantės 104 096,37 Eur dydžio piniginiam reikalavimui (kuris pripažintas pagrįstu civilinėje byloje Nr. e2A-264-370/2024) patenkinti.
20. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir kasacinio teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas teismo procesinis sprendimas gali būti neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.
21. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013).
22. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
23. Proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.
24. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33–34 punktai).
26. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą teisės normą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
27. Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi įvertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Tuo tarpu dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama ne antrajame, o trečiajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape (nagrinėjant bylą atnaujintame procese) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, 29 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023, kurios procesą apeliantė prašo atnaujinti, pateiktame patikslintame ieškinyje buvo pareikšti reikalavimai dėl nekilnojamojo turto (½ dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir pastato – daržinės (duomenys neskelbtini)) pripažinimo bendrąją ieškovo S. F. ir atsakovės L. L. nuosavybe, siekiant pripažinti, kad ieškovui S. F. nuosavybės teise priklauso ½ dalis šio turto. Patikslintu ieškiniu ieškovas, be kita ko, įrodinėjo faktines aplinkybes, kad už visus pastato – daržinės statybos darbus ir medžiagas sumokėjo trečiasis asmuo J. F. Į bylą pateiktu pareiškimu J. F. prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ir priteisti jai iš atsakovės L. L. 81 375,69 Eur, kuriuos ji investavo į pirmiau nurodyto žemės sklypo dalies įsigijimą ir pastato – daržinės statybas.
29. Civilinė byla Nr. e2-1895-967/2023 buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismui 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtinus ieškovo S. F., atsakovės L. L. ir trečiojo asmens J. F. sudarytą taikos sutartį, kuria: 1) atsakovė L. L. pripažino ir sutiko su trečiojo asmens J. F. keliamais savarankiškais turtinio pobūdžio reikalavimais grąžinti lėšas, investuotas į ginčo objektą, bei sutiko J. F. reikalavimu įvykdyti ir padengti natūriniais vienetais, L. L. vardu registruota ½ dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuri pagal 2016 m. balandžio 19 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį pažymėta plane indeksais C ir D, ir pastatu – daržine, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris taikos sutarties pagrindu atiteko J. F. nuosavybės teise kaip užmokestis už L. L. piniginę skolą (taikos sutarties 1 punktas); 2) ieškovas S. F. sutiko su tuo, kad atsakovės L. L. vardu registruota ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atitektų trečiajam asmeniui J. F., bei atsisakė byloje pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų visa apimtimi (taikos sutarties 2 punktas); 3) atsižvelgiant į šalių sutartą perleidžiamo turto vertę – 162 000 Eur bei finansinį šalių indėlį į turtą, už natūra atitenkančią didesnę turto dalį, per 3 dienas po teismo sprendimo, patvirtinančio taikos sutartį priėmimo, trečiasis asmuo J. F. įsipareigojo išmokėti atsakovei L. L. 70 000 Eur kompensaciją, o ieškovui S. F. – 10 000 Eur kompensaciją (taikos sutarties 3 punktas).
30. Taigi, pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas pasikeitė ginčo turto (½ dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir pastato – daržinės (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) savininkė, t. y. atsakovei L. L. netenkant nuosavybės teisės į pirmiau nurodytą turtą, o naująja savininke tampant trečiajam asmeniui J. F.
31. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-397-1012/2024 pagal ieškovės UAB „Julivera“ ieškinį atsakovei L. L. dėl avanso ir baudos pagal preliminariąją sutartį priteisimo, 2024 m. sausio 11 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės UAB „Julivera“ ieškinį ir priteisė UAB „Julivera“ iš atsakovės L. L., 65 000 Eur negrąžintą avansą pagal preliminarią sutartį, 2 916,14 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (65 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-264-370/2024 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimą ir priteisė ieškovei UAB „Julivera“ iš atsakovės L. L. 65 000 Eur avansą, 32 500 Eur baudą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (97 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
32. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-397-1012/2024 pareikštus ieškinio reikalavimus ieškovė UAB „Julivera“ grindė tuo, jog šalims nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, atsakovei atsirado pareiga grąžinti gautą 65 000 Eur avansą bei sumokėti gauto avanso dydžio baudą. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-264-370/2024 konstatavo, kad šalims 2021 m. spalio 1 d., t. y. per preliminarioje sutartyje nustatytą ir susitarimais pratęstą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė, todėl atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovės sumokėtą 65 000 Eur avansą pagal preliminariąją sutartį bei sumokėti 32 500 Eur baudą. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo buvo konstatuota egzistuojanti atsakovės L. L. prievolė po preliminariosios sutarties pasibaigimo (2021 m. spalio 1 d.) grąžinti ieškovei UAB „Julivera“ 65 000 Eur avansą bei sumokėti 32 500 Eur baudą.
33. Šiame kontekste aktualu tai, kad, aptarta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo tik pripažinta, jog tarp ieškovės UAB „Julivera“ ir atsakovės L. L. egzistavo prievolė, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti nurodytas pinigines sumas ieškovei, tačiau, skirtingai nei nurodė atsakovė, trečiasis asmuo ir pirmosios instancijos teismas, aptarta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi tokia prievolė nebuvo sukurta. Kitaip tariant, aptarta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria nutarta priteisti pirmiau nurodytas sumas ieškovei iš atsakovės, buvo tik apginta ieškovės jau pažeista subjektinė teisė, tačiau tokia nutartis nebuvo minėtos ieškovės reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas. Pozicijos, kad prievolės atsiradimo pagrindas yra pats teisės pažeidimo juridinis faktas, o ne teismo sprendimo priėmimo momentas laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-381/2024, 27 punktas).
34. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad būtent po atsakovės atlikto apeliantės subjektinės teisės pažeidimo apeliantė įgijo reikalavimo teisę dėl 65 000 Eur avanso bei 32 500 Eur baudos atsakovės atžvilgiu. Vadinasi, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, priėmimo metu, apeliantė buvo atsakovės kreditorė dėl 65 000 Eur avanso bei 32 500 Eur baudos sumokėjimo.
35. Akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi perleisdama pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą trečiajame asmeniui J. F. atsakovė L. L. sumažino jai priklausančio nekilnojamojo turto, kuris potencialiai galėjo būti panaudotas aptartos atsakovės L. L. prievolės apeliantei įvykdymui, apimtį. Taigi tokiu būdu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi buvo padarytas poveikis apeliantės materialiosioms teisėms ir interesams, susijusiems su minėtos apeliantės reikalavimo teisės įgyvendinimo galimybėmis atsakovės atžvilgiu. Šios aplinkybės, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindžia ir apeliantės materialinį teisinį suinteresuotumą byloje. Pozicijos, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi įteisintas atsakovo turto perleidimo faktas turi materialųjį teisinį poveikį atsakovo kreditoriaus teisėms ir teisėtiems interesams, laikomasi ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-399-781/2021). Nurodytų motyvų pagrindu pripažįstama nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės teisinis interesas yra susijęs tik su vykdymo procesu atsakovės atžvilgiu ir neturi jokio ryšio su šia civiline byla.
36. Apibendrinant išdėstytus argumentus, aptartos faktinės bylos aplinkybės bei ginčui aktualus teisinis reglamentavimas bei teismų praktika patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo padarytas teisiškai reikšmingas poveikis apeliantės teisėms ir teisėtiems interesams, nepaisant to, kad pačioje taikos sutartyje dėl apeliantės teisių ir pareigų tiesiogiai ir nebuvo pasisakyta. Atsakovei priklausiusio turto perleidimas teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu gali turėti įtakos ateityje įgyvendinant apeliantės, kaip atsakovės kreditorės, teises skolos priverstinio išieškojimo procese. Nurodytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo nuspręsta dėl neįtrauktos į civilinės bylos nagrinėjimą apeliantės materialiųjų teisių ir pareigų.
37. Sprendžiant klausimą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo (ne)taikymo nagrinėjamoje byloje aktualus ir taikos sutarties teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo išaiškinimai dėl taikos sutarties paskirties ir jos teisinių pasekmių byloje dalyvaujantiems ir nedalyvaujantiems asmenims.
38. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
39. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialieji teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 21 punktas).
40. Nagrinėjamu atveju ginčo šalims pateikus teismui tvirtinti taikos sutartį, paraleliai vyko kitas teismo procesas, kuriame apeliantė siekė iš atsakovės L. L. prisiteisti jos atsakovei sumokėtą avansą bei baudą. L. L. teismo neinformavo apie egzistuojančią prievolę apeliantei bei vykstantį teismo procesą, o ši, nebūdama įtraukta į bylos nagrinėjimą, neturėjo galimybių daryti įtakos byloje dalyvaujančių asmenų susitarimui, jį kvestionuoti, teikti argumentus dėl tokio susitarimo neatitikimo apeliantės teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo UAB ,,Julivera“ nurodo pakankamai įtikinamus argumentus, dėl kurių taikos sutartis neturėtų būti tvirtinama (yra įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais trečiojo asmens šioje byloje J. F. pretenzijos į ginčo turtą buvo pripažintos nepagrįstomis). Taigi apeliantė, dalyvaudama procese, būtų galėjusi šiuos argumentus išdėstyti, o teismas turėtų juos įvertinti, tačiau tai nebuvo padaryta dėl apeliantės neįtraukimo dalyvauti byloje.
41. Kasacinio teismo pabrėžtos ir tokio pobūdžio susitarimo (teismo patvirtintos taikos sutarties) procesinės teisinės pasekmės, pažymint, kad teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata (išspręsto ginčo) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021).
42. Siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai; asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2015).
43. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliutūs. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Vis dėlto, teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti. Teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-403/2021, 24–25 punktai).
44. Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į teismo patvirtintos taikos sutarties res judicata galią, kuria užkertamas kelias pakartotiniam teismo patvirtinta taikos sutartimi išspręsto ginčo nagrinėjimui teisme, nustačius, kad tokia taikos sutartimi pažeidžiamos į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens teisės, taikytinas proceso atnaujinimo institutas, kadangi tik jį taikant sudaroma galimybė apginti į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens teises ir teisėtus interesus.
45. Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, manydama, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo pažeistos jos teisės ar interesai, negali siekti savo teisių gynybos pareikšdama actio Pauliana ieškinį CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka.
46. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau pasisakyta tuo aspektu, kad teismo patvirtinta taikos sutartis CK 6.66 straipsnio 1 dalies atžvilgiu, turi specifinį pobūdį, kadangi ji, visų pirma, yra laikoma procesiniu teismo sprendimu, o ne šalių sudarytu susitarimu. Anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūra naujoje byloje yra negalima, todėl byloje nedalyvavęs asmuo teisingai pasirenka teisinės gynybos būdą kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo byloje, baigtoje patvirtinus taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-399-781/2021). Kasacinio teismo šiame kontekste taip pat pasisakyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33–34 punktai).
47. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė pagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą nagrinėjamoje byloje, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, buvo nuspręsta dėl neįtrauktos į civilinės bylos nagrinėjimą apeliantės materialiųjų teisių ir pareigų ir proceso atnaujinimas yra vienintelė apeliantės galimybė ginti pirmiau nurodytas savo teises ir teisėtus interesus.
48. Spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, nesivadovavo aktualia teismų praktika bei netinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad apeliantė nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo nagrinėjamoje byloje. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – procesas civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023 atnaujinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Apeliantė prašo priteisti jai 1 597,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisines paslaugas parengiant atskirąjį skundą.
50. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus).
52. Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktas).
53. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, į tai, kad šia nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023 buvo atnaujintas, kol nėra išnagrinėta ši atnaujinta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs baigiamojo akto byloje, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, spręsti apeliantės nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nėra teisinio pagrindo. Tokios išlaidos pirmosios instancijos teismo bus paskirstytos bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus byloje baigiamąjį aktą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023.
Atnaujintą bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė