Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-08-29][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-2351-1038-2016].docx
Bylos nr.: 1-2351-1038/2016
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra, prokuroras Justas Gureckas prokuroras
Kategorijos:
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK VI skyrius)
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ( BK 38 str.)

Baudž

Nuorašas   

Baudžiamoji byla  Nr. 1-2351-1038/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38701-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.;

1.2.4.8.1.;

2.10.2. (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė,

sekretoriaujant Valdonei Kutytei,

dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,

kaltinamajam A. G.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Annai Grinevič,

nukentėjusiajai S. G.,             

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) technikos inžinieriumi, taip pat pagal individualios veiklos liudijimą – elektriku, (duomenys neskelbtini) santechniku, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

 

n u s t a t ė :

 

A. G. nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu džinsinėmis kelnėmis, kuriose buvo diržas su metaline sagtimi, ne mažiau kaip du kartus trenkė savo žmonai S. G. į dešinę ranką bei koja spyrė vieną kartą nukentėjusiajai į dešinę blauzdą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. G. sveikatą.

Taip A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, labai gailėjosi dėl savo elgesio. Parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime, 2016 m. rugpjūčio 14 d., bendruose namuose su nukentėjusiąja, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimoje kilo konfliktas, iš esmės iš nieko, dėl dviračio, apsižodžiavo, buvo buitinių priekaištų, o po to naktį (15 dienos), jis gulėjo, nukentėjusioji jį judino, jis trenkė jai per ranką daugiau negu vieną kartą paimtais džinsais (kelnėmis), kuriuose buvo diržas su sagtimi, po to iškart, automatiškai vieną kartą spyrė jai į koją, blauzdą, į kurios kojos neprisimena. Vartojo lietuviškus nešvankius žodžius prieš sutuoktinę: rupūžė, gyvatė ir pan. Alkoholio nebuvo vartojęs. Konfliktų šeimoje būna, nedažnai, daug metų gyvena kartu, buvo visko, teigia nesmurtavęs prieš sutuoktinę, daugiau žodžiu, nebūna grasinimų. Šeimos santykiai normalūs, lietuviški, neidealūs. Vaikai nieko nematė, buvo antram namo aukšte. Sutuoktinės atsiprašė, labai gailėjosi, ji atleido jam, daugiau tai nepasikartos, labai blogai vertina savo elgesį, prašo, kad teismo nutraukti bylą.

Apklausiama teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, ta diena buvo visų konfliktų „sprogimas“, konfliktų šeimoje būna dažnai, daug apsižodžiavimų būta, smurto būta, sunkėjo smurtas, tačiau policijos niekada nekviesdavo, nes nesmagu kviesti policiją, net nežino kodėl. Įvykio dieną viskas prasidėjo dėl to, kad ji pavadino sutuoktinį ubagu, tas žodis jį „užvedė“, jis griebėsi savo kelnių, kuriose buvo diržas su sagtimi, neprisimena kiek kartų, tačiau trenkė tomis kelnėmis jai per ranką, bei vieną kartą įspyrė į koją. Iškart nieko nepajautė, tačiau kitą rytą atsikėlus jautė, kad labai skauda ranką, po to nuvyko su reikalais į Lazdynų ligoninę ir dėl to, kad iš skausmo negalėjo perjungti automobilio bėgių, nusprendė pasitikrinti. Pas medikus įtarė, kad yra lūžęs dilbis, peršvietė, raiščių patempimas nustatytas, po to paaiškėjo, kad buvo padarytas sumušimas, lūžio nėra. Dėl to, kad nuvyko pas medikus, nustatė sužalojimus, kreipėsi į policiją. Po įvykio sutuoktinis galiausiai atsiprašė, gailėjosi, ji atleido jam, prašo bylą nutraukti, tikisi, kad tai nepasikartos. Nukentėjusiosios nuomone, ateityje jų laukia skyrybos. Vaikai į konfliktą nesikišo, nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė iš esmės tapačius parodymus apie įvykio aplinkybes (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. G. nurodė, kad namuose konfliktai tarp tėvų dažni, naktį iš rugpjūčio 14 į 15 d. tėvai barėsi, tačiau ji yra pripratusi prie tėvų nuolatinių barnių ir pykčių, todėl iš kambario neišėjo, galvojo, kad tai eilinis jų barnis, kuris greitai baigsis (b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojų apklaustas K. G. nurodė, kad rugpjūčio 14 d. vakarą girdėjo motinos ir patėvio barnius, šauksmus, bet pačio momento, kaip patėvis trenkė motinai nematė (b. l. 42).

2016 m. rugpjūčio 16 d. S. G. pareiškime nurodyta, kad rugpjūčio 14-15 d., apie 00.00 val., tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, kuris perėjo į fizinį smurtą, buvo trenkta kelis kartus į dešinę ranką, spirta į dešinę koją, į krūtinės sritį, dėl šių sumušimų ji kreipėsi į Lazdynų ligoninę, ten buvo padaryta dešinės rankos nuotrauka ir nustatytas alkūnės lūžis (b. l. 1).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis 2016 m. rugpjūčio 15 d. gautas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytojos pranešimas, kad kreipėsi S. G., kuriai diagnozuotas dešinės alkūnės sumušimas; ji paaiškino, kad namuose sumušė vyras (b. l. 5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G2511/2016(01) nurodyta, kad S. G. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste, dešiniajame dilbyje, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. rugpjūčio 15 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. (b. l. 20).

Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. S. G. kreipėsi į Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialą, nustatyta dešinės rankos alkūnės, dilbio trauma (b. l. 23-30).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 26 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kaltinamasis bei jo gynėja sutiko, teismas baudžiamąją bylą Nr. 1-2351-1038/2016 išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka (BPK XXXI skyriaus antrasis skirsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai

Kaltinamasis A. G. dėl jam pareikšto kaltinimo – kad buitinio konflikto metu džinsinėmis kelnėmis, kuriose buvo diržas su metaline sagtimi, ne mažiau kaip du kartus trenkė savo žmonai S. G. į dešinę ranką bei koja spyrė vieną kartą nukentėjusiajai į dešinę blauzdą, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą – kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo parodymus patvirtina pirmiau detaliai aptartų teisiamajame posėdyje apklaustos nukentėjusiosios S. G. parodymai, 2016 m. rugpjūčio 16 d. S. G. pareiškimo, Policijos registruojamų įvykių registro dėl 2016 m. rugpjūčio 15 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Visapusiškai ir išsamiai ištyrus byloje įstatymų nustatyta tvarka, teisėtai surinktus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, įvertinus tai, kad jie vienas kitą papildo, teismas juos pripažįsta įrodymais ir prieina pagrįstos bei motyvuotos išvados, kad A. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis A. G. 2016 m. rugpjūčio 15 d., apie 00.00 val., (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu džinsinėmis kelnėmis, kuriose buvo diržas su metaline sagtimi, ne mažiau kaip du kartus trenkė savo žmonai S. G. į dešinę ranką bei koja spyrė vieną kartą nukentėjusiajai į dešinę blauzdą, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė S. G. sveikatą. Kaltinamasis A. G. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo atsiras BK numatyti padariniai ir jų norėjo, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, savo sutuoktinei trenkė ir spyrė buitinio konflikto metu, jiems susipykus.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. ir nukentėjusioji S. G. susitaikė, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios, pasižadėjo jai, kad daugiau tokių įvykių nebus, gailėjosi dėl savo veiksmų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. G. patvirtino, kad tikrai kaltinamajam atleido, su juo dėl šio įvykio susitaikė, prašė nutraukti bylą kaltinamajam. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamojo gynėja, tiek ir prokuroras prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. G. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo veiksmais turtinės žalos nebuvo padaryta, nukentėjusioji reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo nepareiškė, priešingai, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji išreiškė poziciją, jog kaltinamajam atleido, su juo susitaikė. Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. G. teisiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad dėl galimo jo smurto artimoje aplinkoje naudojimo anksčiau būtų kviesti policijos pareigūnai. Iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, jog kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, dažniausiai už KET pažeidimus (b. l. 83-86). Kaltinamasis dirba net keturiose darbovietėse (b. l. 81), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad taip pat ūkininkauja. Be to, po nusikalstamos veikos padarymo atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina kritiškai. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad vis tik nagrinėjamu atveju, esant pirmam tokiam kaltinimui, pareikštam A. G., galima pripažinti, jog kaltinamasis A. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindo kaltinamąjį A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (tarp jų – BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis bei kaltinamojo asmenybe, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 74, 76), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 2016 m. rugpjūčio 24 d. išimti ginklai: lygiavamzdis šautuvas IZH 18 MM, Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletas PM KP231609, dujinis revolveris ROHM RG 89, Nr. (duomenys neskelbtini), dujinis pistoletas UMAREX PERFECTA FBI 8000, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 57 šaudmenys, patalpinti laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities VPK ginkluotės saugyklą, Birželio 23-osios g. 16, Vilnius (b. l. 64, 65), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui A. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr.  XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas  asmuo, kaltinamas  nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis  pats  arba  per  savo  paties pasirinktą gynėją  arba,  jei  jis  neturi  pakankamai  lėšų  tam gynėjui  atsilyginti,   turi  gauti  pagalbą  nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

         

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

A. G., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti: 2016 m. rugpjūčio 24 d. išimtus ginklus: lygiavamzdį šautuvą IZH 18 MM, Nr. (duomenys neskelbtini), pistoletą PM KP231609, dujinį revolverį ROHM RG 89, Nr. (duomenys neskelbtini), dujinį pistoletą UMAREX PERFECTA FBI 8000, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 57 šaudmenis, patalpintus laikinam saugojimui į Vilniaus apskrities VPK ginkluotės saugyklą, Birželio 23-osios g. 16, Vilnius (b. l. 64, 65), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui A. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

 

 

Teisėja                                           (parašas)                                          Indrė Rimkevičienė

Nuorašas tikras

Teisėja Indrė Rimkevičienė

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 140 str. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas
  • BPK
  • BK 248 str. Sąvokų išaiškinimas
  • BK 38 str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
  • BPK 303 str. Nuosprendžių rūšys
  • BK 67 str. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys
  • BPK 94 str. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį
  • BPK 106 str. Advokato darbo apmokėjimas
  • BPK 51 str. Būtinas gynėjo dalyvavimas
  • BPK 44 str. Asmens teisių apsauga baudžiamojo proceso metu